CP v2

Tag: Priedangos

  • Kėdainių savivaldybė skelbia priedangų konkursą: ką turi pateikti daugiabučių bendrijos iki lapkričio 15 dienos

    Kėdainių savivaldybė skelbia priedangų konkursą: ką turi pateikti daugiabučių bendrijos iki lapkričio 15 dienos

    Kėdainių rajono savivaldybė kviečia daugiabučių namų gyventojus ir jų atstovus teikti paraiškas konkursui, kuriuo siekiama pritaikyti bendrojo naudojimo patalpas minimaliems priedangų reikalavimams. Idėja paprasta: įsirengti realiai naudojamas, tvarkingas ir saugesnes erdves, kurios ekstremalios situacijos metu galėtų tapti trumpalaike priedanga.

    Paraiškas gali teikti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba namo administratorius. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbiausia yra gyventojų sprendimas ir aiškiai pagrįsti atlikti darbai ar įsigytos priemonės.

    Kas gali teikti paraišką?

    Kartu su paraiška pareiškėjas turi pateikti susirinkimo protokolą, kuriame įtvirtintas sprendimas dėl patalpų pritaikymo priedangai. Taip pat reikalingi dokumentai, pagrindžiantys prekių įsigijimą ar atliktus darbus, bei kadastrinės bylos fragmentas su pažymėta patalpa.

    Prie dokumentų prašoma pridėti ir pritaikytos patalpos nuotraukas, kuriose matytųsi įgyvendinti minimalūs priedangos reikalavimai. Savivaldybė akcentuoja, kad vertinimas bus atliekamas tik tuomet, jei pareiškėjas įgyvendina ne mažiau kaip 3 reikalavimus.

    Kaip ir iki kada pateikti?

    Paraiškos priimamos iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos. Dokumentus galima pateikti atvykus į Kėdainių rajono savivaldybę, siunčiant el. paštu arba paštu savivaldybės administracijai, nurodant daugiabučio namo adresą ir pareiškėjo telefono numerį.

    Savivaldybė nurodo, kad paraiškos pateikimo data gali tapti svarbi, jei kelios paraiškos surinks vienodą balų skaičių. Tokiu atveju pirmumas bus suteikiamas anksčiau pateiktai paraiškai.

    Už ką skiriami balai?

    Vertinant pritaikymą, dėmesys skiriamas tiek prieinamumui, tiek praktiniams saugumo sprendimams. Balus gali lemti įėjimo ar išėjimo pritaikymas riboto judumo asmenims, pirmosios pagalbos rinkiniai, būtinos pagalbos priemonės, langų apsauga nuo stiklo šukių, taip pat rezervinis elektros šaltinis ir jo prijungimo sprendimai.

    Didžiausias svoris numatytas rezerviniam elektros šaltiniui, įskaitant jo montavimo ir prijungimo darbus, taip pat elektros instaliacijai generatoriaus pajungimui. Vertinamas ir patalpų tvarkingumas: priedanga turi būti švari, be pašalinių daiktų, trukdančių saugiai patekti ar būti patalpoje.

    Konkurso nugalėtojams finansavimas skiriamas iš Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Vienai paraiškai numatoma maksimali suma siekia 5 000 eurų, o 1 balo vertė yra 50 eurų, todėl galutinė suma priklausys nuo surinktų balų.

    Jei paraiškų poreikis viršys biudžete numatytas lėšas, prioritetas bus teikiamas daugiau balų surinkusiems pareiškėjams. Konkurso rezultatai bus paskelbti savivaldybės interneto svetainėje, o dėl papildomų klausimų gyventojai raginami kreiptis į savivaldybės patarėją, atliekantį parengties pareigūno funkcijas.

  • Civilinė sauga savivaldybėje: kokių priemonių imamasi, kad krizių metu nuostoliai būtų kuo mažesni

    Civilinė sauga savivaldybėje: kokių priemonių imamasi, kad krizių metu nuostoliai būtų kuo mažesni

    Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatos įpareigoja įstaigų ir ūkio subjektų vadovus iš anksto pasirengti ekstremaliosioms situacijoms. Praktikoje tai reiškia pareigą įsivertinti rizikas, suplanuoti veiksmus ir užtikrinti, kad nelaimės atveju organizacija galėtų tęsti veiklą ir apsaugoti žmones.

    Pagrindinis pasirengimo principas yra aiškiai nusistatyti galimas grėsmes ir turėti realiai įgyvendinamą veiksmų planą. Svarbu ne tik paskirstyti žmogiškuosius ir materialinius išteklius, bet ir įvertinti, ko trūksta, kad kritiniu momentu netektų improvizuoti.

    Vienas iš būtinų elementų yra darbuotojų mokymai, kurie padeda suvienodinti žinias ir atsakomybių supratimą. Ne mažiau reikšmingas ir sistemingas pratybų ciklas, kai teorija tikrinama praktiškai, o pastebėtos spragos iškart taisomos.

    Prevencinė veikla apima ir bendradarbiavimą su institucijomis, kurių pagalba būtina krizių metu: priešgaisrinėmis gelbėjimo pajėgomis, policija, visuomenės sveikatos specialistais, švietimo įstaigomis, priedangų valdytojais bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Tokia partnerystė leidžia greičiau suderinti veiksmus ir iš anksto išspręsti organizacinius klausimus.

    Gegužę vykdyti pasirengimo darbai

    Gegužės mėnesį savivaldybės administracija su partneriais vykdė kelias pasirengimo iniciatyvas, susijusias su gyventojų saugumu. Tarp jų buvo rajono paplūdimių parengties maudymosi sezonui vertinimas, kad iki sezono pradžios būtų laiku sutvarkyti saugos reikalavimai ir procesai.

    Taip pat buvo tariamasi su rajono priedangų valdytojais dėl priedangų aktyvavimo proceso ir tęsiama naujų patalpų paieška. Lygiagrečiai vyko priedangų žymėjimo darbai, nes aiškus ženklinimas krizės metu gali sutrumpinti laiką, kurį žmonės sugaišta ieškodami saugesnės vietos.

    Be to, atstovai vyko į Radviliškio rajono savivaldybėje surengtas civilinės saugos kompleksines pratybas, kur stebėjo ir vertino jų eigą bei dalijosi patirtimi. Tokie tarpsavivaldybiniai vizitai leidžia pasitikrinti sprendimus realistiškame scenarijuje ir pasimokyti iš kitų praktikos.

    Prevencija ir gyventojų įtrauktis

    Prevencijos dalis nėra vien dokumentai ar pratybos institucijoms, todėl buvo prisijungta ir prie renginių, skirtų gyventojų informavimui. Šeimoms orientuoti saugos užsiėmimai padeda paprastai paaiškinti, kaip elgtis skirtingų grėsmių atvejais ir kokie sprendimai namų ūkyje iš tiesų veikia.

    Tokios veiklos tikslas yra sumažinti galimus nuostolius ir, kiek įmanoma, jų išvengti. Kuo daugiau situacijų būna apgalvota iš anksto, tuo daugiau veiksmų krizinėmis minutėmis tampa automatizuoti ir aiškūs tiek darbuotojams, tiek gyventojams.

    „Mūsų tikslas yra sistemingai stiprinti pasirengimą, kad nelaimės atveju nuostoliai būtų kuo mažesni, o veiksmai būtų suderinti“, – sakė savivaldybės administracijos patarėja Reda Žalandauskienė.

  • Jonava stiprina pasirengimą ekstremalioms situacijoms: vieningas planas įstaigoms ir gyventojams

    Jonava stiprina pasirengimą ekstremalioms situacijoms: vieningas planas įstaigoms ir gyventojams

    Jonavos rajono savivaldybėje surengtame pasitarime su ugdymo įstaigų ir kitų savivaldybei pavaldžių organizacijų atstovais aptartas pasirengimas galimoms ekstremalioms situacijoms bei informacijos valdymas jų metu. Dėmesys sutelktas į tai, kaip veikti vieningai, kad sprendimai būtų priimami greitai, o gyventojus pasiektų aiški ir patikima informacija.

    Susitikimas surengtas po anksčiau dalyje Lietuvos skelbto oro pavojaus, kai visuomenėje kilo daug praktinių klausimų dėl veiksmų algoritmų ir institucijų tarpusavio koordinavimo. Savivaldybė akcentavo, kad tokiose situacijose svarbiausia yra suderintos procedūros ir iš anksto sutarti komunikacijos keliai, kad būtų išvengta informacijos chaoso.

    Vienas komunikacijos kanalas

    Pasitarime nutarta sukurti bendrą savivaldybei pavaldžių įstaigų komunikacijos kanalą, kuris leistų ekstremalių situacijų metu informaciją perduoti operatyviai ir koordinuotai. Tikimasi, kad toks sprendimas sutrumpins sprendimų priėmimo laiką ir padės išvengti skirtingų, tarpusavyje nesuderintų pranešimų.

    Taip pat įstaigoms pavesta įsivertinti savo veiksmų algoritmus oro pavojaus ir kitų grėsmių atvejais. Surinkta informacija bus naudojama derinant procedūras, kad visoje savivaldybėje būtų taikoma kuo labiau vieninga reagavimo tvarka.

    Ką daryti paskelbus oro pavojų?

    Gyventojų informavimas įvardytas kaip viena svarbiausių pasirengimo dalių, nes realių grėsmių metu žmonėms dažnai kyla klausimų, kur eiti ir ką daryti per pirmąsias minutes. Savivaldybė primena, kad paskelbus oro pavojų ne visada būtina skubėti į lauką ieškoti priedangos, ypač jei artimiausios vietos neįmanoma pasiekti greitai.

    Rekomenduojama įvertinti, ar artimiausią priedangą galima pasiekti per kelias minutes. Jei tai neįmanoma, saugesnės vietos patariama ieškoti tame pačiame pastate: rūsyje, cokoliniame aukšte, patalpoje be langų arba tokioje vietoje, kurią nuo lauko skiria kelios sienos.

    „Susitikimo metu įstaigų vadovai pasidalijo praktine patirtimi: papasakojo, kaip klostėsi situacija, kaip reagavo tėvai ir vaikai. Aptarėme įvairius scenarijus, kad galėtume geriau pasirengti ateičiai ir aiškiai žinotume veiksmų planą: kas, kada ir už ką yra atsakingas“, – sakė Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

    Priedangos ir informacija gyventojams

    Savivaldybė primena, kad išsami informacija apie elgesį ekstremalių situacijų metu skelbiama svetainėje lt72.lt. Čia pateikiami pagrindiniai principai, kaip pasirengti iš anksto ir kaip elgtis skirtingų grėsmių metu.

    Taip pat nurodoma, kad programėlėje „Jonava“ gyventojams pateikiamas priedangų sąrašas. Esant techniniams trikdžiams ar padidėjus nacionalinių informacinių sistemų apkrovai, savivaldybė ragina turėti alternatyvų informacijos šaltinį ir priedangų vietas pasitikrinti iš anksto.

    Pasak savivaldybės, tokie susitikimai bus tęsiami, siekiant nuosekliai stiprinti įstaigų pasirengimą, derinti veiksmus ir užtikrinti, kad gyventojams kritiniu metu būtų pateikiamos vieningos, aiškios instrukcijos. Tikimasi, kad sistemingas pasirengimas padės sumažinti sumaištį ir pagerins reagavimą realių incidentų atvejais.

  • Brandos egzaminai per oro pavojų: NŠA patvirtino aiškią tvarką, ką daryti esant geltonam ir raudonam signalui

    Brandos egzaminai per oro pavojų: NŠA patvirtino aiškią tvarką, ką daryti esant geltonam ir raudonam signalui

    Kas keičiasi nuo 2026 metų gegužės 29 dienos

    Nacionalinė švietimo agentūra patvirtino veiksmų sekas, kurios apibrėžia, kaip vykdomi valstybiniai brandos egzaminai, kai paskelbiamas oro pavojus. Naujasis reglamentavimas skirtas tam, kad abiturientai, vykdytojai ir egzaminų centrų administracija turėtų vienodą, iš anksto aiškų veiksmų planą.

    Pakeitimai įsigaliojo 2026 metais gegužės 29 dieną ir taikomi situacijoms, kai egzaminų metu paskelbiamas geltonas arba raudonas oro pavojaus signalas. Kitos egzaminų organizavimo, vertinimo ar registravimo taisyklės dėl šių pakeitimų nesikeičia.

    Geltonas signalas: egzaminas tęsiasi

    Paskelbus geltoną oro pavojaus signalą, egzaminas paprastai nėra nutraukiamas. Kandidatai ir vykdytojai informuojami apie situaciją, tačiau laikymas tęsiamas įprasta tvarka.

    Praktikoje tai reiškia, kad egzaminų centras fiksuoja pranešimą ir užtikrina, jog visi dalyviai gautų aiškią informaciją, bet neatliekamas organizuotas perkėlimas į priedangą. Ši nuostata skirta išvengti perteklinių trikdžių, kai grėsmės lygis nėra kritinis.

    Raudonas signalas: prioritetas saugumui ir aiškios kandidatų teisės

    Jeigu raudonas signalas paskelbiamas iki egzamino pradžios, kandidatai privalo vykdyti civilinės saugos nurodymus ir vykti į priedangą. Pasibaigus pavojui jie gali atvykti laikyti egzamino, o jei to padaryti nepavyksta, atsiranda galimybė kreiptis dėl laikymo pakartotinėje sesijoje.

    Jei kandidatai jau yra egzamino centre, visi asmenys organizuotai palydi į priedangą, o grįžus procedūros kartojamos taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir egzaminų tvarkos laikymasis. Numatyta, kad po pertraukos gali būti pakartotinai tikrinami asmens dokumentai.

    Jeigu raudonas signalas paskelbiamas egzamino metu, kandidatai palieka darbo vietas ir vyksta į priedangą. Egzamino medžiaga saugoma nustatyta tvarka, o kandidatams draudžiama aptarinėti egzamino turinį per pertrauką.

    Pasibaigus pavojui, egzaminas tęsiamas, o vykdymo laikui pridedama tiek laiko, kiek truko pertrauka. Taip siekiama, kad dėl priverstinės pertraukos kandidatai neprarastų jiems skirto sprendimo laiko.

    Numatyta ir aiški kandidatų pasirinkimo logika, jei egzaminas buvo sutrikdytas: kandidatas gali tęsti egzaminą ir pateikti darbą vertinimui, gali netęsti egzamino ir pateikti atliktą dalį vertinimui, arba per 2 darbo dienas pateikti prašymą mokyklos vadovui dėl laikymo pakartotinėje sesijoje. Galutinį sprendimą dėl galimybės laikyti egzaminą pakartotinėje sesijoje priima Nacionalinės švietimo agentūros direktorius.

    Pakeitimai taip pat numato, kad jei pertrauka dėl oro pavojaus užsitęstų ilgiau nei egzaminui skirtas laikas, Nacionalinės švietimo agentūros direktorius gali priimti sprendimą nutraukti vykdymą ir perkelti laikymą į pakartotinę sesiją.

    Ką svarbu žinoti abiturientams ir tėvams

    Mokyklų paskirti atsakingi asmenys turi supažindinti kandidatus su patvirtintomis veiksmų sekomis dar iki egzaminų, kad realios situacijos metu nereikėtų improvizuoti. Tai ypač svarbu tam, kad visi žinotų, kur yra artimiausia priedanga ir kaip vyks organizuotas judėjimas.

    Nacionalinės švietimo agentūros direktoriui suteikti papildomi įgaliojimai priimti sprendimus dėl egzaminų vykdymo oro pavojaus metu ir apie juos informuoti per egzaminų administravimo sistemas. Tai turėtų sumažinti neaiškumą, kai sprendimų reikia greitai ir vienodai visiems centrams.

    NŠA patvirtintos veiksmų sekos apima atskiras instrukcijas egzaminų centro administratoriui, vykdytojams bei kandidatams ir skiriasi priklausomai nuo to, ar vykdoma egzamino pirmoji, ar antroji dalis. Bendras principas išlieka tas pats: pirma saugumas, o egzaminų tęstinumas užtikrinamas tik tada, kai tai leidžia situacija.

  • Oro pavojaus signalas: ką daryti per pirmas minutes namuose, gatvėje ir transporte

    Kas yra oro pavojus ir kiek turite laiko

    Išgirdus oro pavojaus signalą svarbiausia veikti iš karto: grėsmė gali būti reali, o laiko reakcijai paprastai būna labai mažai. Pirmas tikslas yra kuo greičiau atsidurti už tvirtų sienų ir kuo toliau nuo langų, kartu išlaikant ramų, apgalvotą elgesį.

    Oro pavojaus metu pavojų kelia ne tik tiesioginis smūgis, bet ir smūgio banga, skeveldros, stiklo šukės bei pastatų konstrukcijų nuolaužos. Dėl to judėti atvirose vietose, stovėti prie langų ar likti automobilyje yra gerokai rizikingiau nei pasislėpti kapitaliniame pastate.

    Jei esate namuose ar darbe

    Jeigu priedangos greitai pasiekti nepavyksta, rinkitės saugiausią esamo pastato vietą: rūsį, cokolį, vidinį koridorių, vonios kambarį ar kitą patalpą be langų. Ten svarbu atsitraukti nuo išorinių sienų ir langų, nes būtent jie dažniausiai nukenčia pirmiausia.

    Jei yra galimybė, užgesinkite šviesas, užtraukite užuolaidas ir sumažinkite matomumą iš lauko. Langus galima papildomai sustiprinti lipnia juosta, tačiau tai nėra apsauga nuo sprogimo, o tik priemonė kiek sumažinti skylančio stiklo išsitaškymo riziką.

    Artimuosius ir kaimynus perspėkite trumpai, be bereikalingų skambučių, kad neapkrautumėte ryšio. Aktualiausią informaciją sekite per nacionalinį radiją ar televiziją, taip pat per oficialius pranešimus telefone, o į nurodymus reaguokite nedelsdami.

    Jei signalas užklupo kelyje

    Jeigu važiuojate automobiliu, saugiausia yra sustoti ir palikti transporto priemonę, nes jos kėbulas ir stiklai praktiškai neapsaugo nuo skeveldrų ir smūgio bangos. Toliau kuo greičiau ieškokite artimiausio kapitalinio pastato, o patekę į vidų rinkitės rūsį ar vidines patalpas, esančias toliau nuo langų.

    Jeigu aplink nėra pastatų, pasitraukite kuo toliau nuo automobilio ir slėpkitės reljefo įduboje, griovyje ar dauboje, gulkitės ir rankomis prisidenkite galvą. Viešajame transporte keleiviai turėtų operatyviai informuoti vairuotoją, o evakuacija turi vykti ramiai ir organizuotai, judant į artimiausią saugią vietą.

    Jeigu išlipti nespėjate, pritūpkite tarp sėdynių, prisidenkite galvą ir laikykitės atokiau nuo langų. Į transporto priemonę negrįžkite, kol nebus paskelbta, kad pavojus baigėsi, ir visuomet laikykitės pareigūnų nurodymų.

    „Svarbiausia taisyklė oro pavojaus metu yra kuo greičiau atsidurti už tvirtų sienų ir kuo toliau nuo langų“, – sakė civilinės saugos specialistas.

    Pasibaigus signalui neskubėkite išeiti į lauką: įvertinkite aplinką, venkite apgadintų pastatų ir nutrūkusių laidų, o apie sužeistuosius ar pavojingas situacijas praneškite skubiosios pagalbos tarnyboms. Kuo daugiau iš anksto sutartos tvarkos šeimoje ir darbovietėje, tuo mažiau chaoso ir tuo didesnė tikimybė išvengti traumų.

  • Zarasų rajone modernizuos 14 priedangų: darbai už 180 900 eurų suplanuoti iki 2027 metų pabaigos

    Zarasų rajone modernizuos 14 priedangų: darbai už 180 900 eurų suplanuoti iki 2027 metų pabaigos

    Finansavimo sutartis ir tikslas

    2026 metų gegužės 5 dieną Zarasų rajono savivaldybės administracija pasirašė projekto Priedangų Zarasų rajono savivaldybėje įgyvendinimo plėtra finansavimo sutartį. Projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės gynybos fondo lėšomis.

    Pagrindinis projekto tikslas – modernizuoti esamas priedangas, didinant jų atsparumą ir užtikrinant pritaikymą asmenims su negalia. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinimai orientuoti į realų priedangų funkcionalumą įvairių grėsmių metu.

    Kur bus atnaujinamos priedangos?

    Projekto įgyvendinimo metu numatyta modernizuoti 14 priedangų skirtingose Zarasų rajono vietose. Tarp jų – kultūros įstaigos, bibliotekos, ugdymo ir sveikatos priežiūros objektai, taip pat seniūnijos administracinis pastatas.

    Tikimasi, kad toks paskirstymas leis gyventojams turėti arčiau esančias, aiškiai identifikuotas priedangas, kurios prireikus būtų pasiekiamos greitai. Atnaujinimai planuojami ir Zarasų mieste, ir mažesnėse gyvenvietėse.

    Kokie darbai numatyti?

    Numatomi darbai apima įėjimų ir išėjimų pritaikymą riboto judumo asmenims, grindų įrengimą bei inžinerinių sistemų atnaujinimą. Taip pat planuojama įdiegti rezervinės elektros energijos tiekimo sprendimus, įskaitant elektros generatorius.

    Projekte numatyta įrengti arba atnaujinti vėdinimo sistemas bei gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas, o kai kuriais atvejais – autonominius dūmų signalizatorius. Tokie sprendimai laikomi kritiniais, kad priedangos būtų saugios ir tinkamos naudoti ilgesnį laiką.

    Priedangos skirtos apsaugai oro pavojaus ar netiesioginio apšaudymo atveju, įskaitant karinės ar hibridinės atakos situacijas. Investicijos nukreiptos ne tik į patalpų įrengimą, bet ir į atsparumo stiprinimą bei prieinamumo didinimą.

    Bendra projekto vertė siekia 180 900 eurų, o veiklų pabaiga numatyta iki 2027 metų lapkričio mėnesio. Savivaldybė nurodo, kad įgyvendinus projektą priedangos bus labiau pritaikytos praktiniam naudojimui ir atitiks svarbiausius saugos reikalavimus.

    „Mūsų tikslas – kad priedangos būtų ne formalus žymėjimas žemėlapyje, o realiai parengtos patalpos, kurias prireikus galima naudoti saugiai“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės administracijos atstovas.

  • Kelmės rajone už 154 000 eurų stiprins 4 priedangas: kas keisis mokyklose ir sporto centre

    Pasirašyta sutartis dėl priedangų

    Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Kelmės rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl projekto VRM-003-K-044, skirto stiprinti pasirengimą valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas.

    Projektas įgyvendinamas pagal Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemonę, patvirtintą vidaus reikalų ministro įsakymu 2023 metais kovo 14 dieną. Pagrindinis tikslas – kad priedangos realiai veiktų ir būtų patogiau pasiekiamos gyventojams, įskaitant riboto judumo asmenis.

    Kiek kainuos ir kiek truks darbai

    Numatyta, kad projektas bus įgyvendintas per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos. Finansavimas skiriamas iš Valstybės gynybos fondo ir sudaro 100 proc. tinkamų išlaidų.

    Bendra maksimali suma – iki 154 000 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad po projekto įgyvendinimo priedangos mažiausiai 5 metus turės išlikti įtrauktos į savivaldybės patvirtintą priedangų sąrašą.

    Kur bus gerinamos priedangos

    Projektas bus vykdomas kartu su partneriais keturiose įstaigose: Kelmės Jono Graičiūno gimnazijoje, Kelmės rajono Kražių Žygimanto Liauksmino pagrindinėje mokykloje, Kelmės sporto centre ir Kelmės „Aukuro“ pagrindinėje mokykloje.

    Numatytos lėšos pasiskirsto pagal objektus: Kelmės Jono Graičiūno gimnazijai – 35 000 eurų, Kražių Žygimanto Liauksmino pagrindinei mokyklai – 11 100 eurų, Kelmės sporto centrui – 34 950 eurų, Kelmės „Aukuro“ pagrindinei mokyklai – 73 050 eurų.

    Kokie darbai numatyti priedangose

    Kelmės rajono savivaldybė nurodo, kad šiuo metu rajono priedangos atitinka trečią, žemiausią atsparumo lygį. Taip pat įvardijamos problemos: trūksta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų, nepakanka vėdinimo sprendimų, nėra avarinio apšvietimo.

    Projekto lėšomis planuojama įrengti evakuacinius išėjimus, pritaikyti įėjimus ir išėjimus riboto judumo asmenims, įrengti apsauginius skydus langams. Taip pat numatoma įrengti ar sutvarkyti vėdinimo sistemas, įdiegti gaisro aptikimo ir signalizavimo sprendimus bei pasirūpinti rezerviniu elektros energijos tiekimu, įskaitant elektros generatorių.

    Įgyvendinus darbus tikimasi padidinti žmonių, galinčių pasinaudoti priedangomis, skaičių ir pagerinti priedangų funkcinį patikimumą. Savivaldybė akcentuoja, kad ekstremalių situacijų metu svarbu ne tik patalpos, bet ir realiai veikianti infrastruktūra – nuo vėdinimo iki apšvietimo ir saugaus evakavimo.

    Pasibaigus projektui sukurtas turtas bus perduotas partneriams, kurie bus atsakingi už jo priežiūrą, saugojimą ir naudojimą pagal paskirtį. Esant poreikiui, infrastruktūra galės būti naudojama ne tik kasdieniams įstaigų poreikiams, bet ir civilinės saugos pratyboms, mokymams bei šviečiamajai veiklai.

  • Vaikų saugumas mokyklose: Kaišiadorys peržiūri priedangų galimybes ir tėvų informavimo tvarką

    Vaikų saugumas mokyklose: Kaišiadorys peržiūri priedangų galimybes ir tėvų informavimo tvarką

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje surengtas susitikimas su švietimo įstaigų vadovais, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas vaikų saugumui ir pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Savivaldybė teigia į tėvų keliamus klausimus reaguojanti praktiškai, vertindama realias rizikas ir mokyklų galimybes.

    Susitikime aptartos situacijos, su kuriomis gali susidurti mokyklos ir kitos ugdymo įstaigos kilus pavojui, taip pat veiksmų seka ir atsakomybės pasiskirstymas. Daug dėmesio skirta komunikacijai su tėvais, kad informavimas būtų aiškus ir nuoseklus, o sprendimai nekeltų bereikalingos sumaišties.

    Savivaldybė pabrėžia, kad vienodų sprendimų visoms įstaigoms pritaikyti neįmanoma, nes skiriasi pastatų ypatumai, turimos patalpos ir mokinių skaičius. Dėl to kiekviena ugdymo įstaiga vertinama individualiai, o vadovai įtraukiami todėl, kad geriausiai išmano kasdienius srautus, erdves ir praktinį organizavimą.

    Saugiausios vietos pastatuose

    Bendradarbiaujant su mokyklomis pradėtas saugiausių vietų pastatuose įvertinimas ir pasirengimo planų peržiūra. Taip pat derinama, kaip darbuotojai turėtų veikti skirtingų grėsmių atvejais ir kokia tvarka būtų informuojami tėvai.

    Atskiras klausimas keliamas toms įstaigoms, kuriose nėra oficialiai pažymėtos priedangos. Tokiais atvejais siekiama iš anksto apsibrėžti, kokios patalpos laikomos saugiausiomis ir kokiais principais remiantis būtų priimami sprendimai, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas ir situacijos aplinkybes.

    Ko tikimasi iš bendruomenės?

    Savivaldybė akcentuoja, kad pasirengimas turi būti nuolatinis procesas, o procedūros turi būti periodiškai atnaujinamos. Pabrėžiama, jog svarbu nekelti panikos, bet stiprinti praktinį pasirengimą ir susitarti dėl aiškių veiksmų, kad kritiniu momentu sprendimai būtų greiti ir suprantami.

    Gyventojams primenama, kad praktinė informacija apie elgesį įvairių pavojų atvejais, civilinės saugos signalus, šeimos planą ir pasirengimą bent 72 valandoms pateikiama LT72 platformoje. Ten taip pat galima rasti priedangų paiešką, kur svarbu pasirinkti žemėlapio sluoksnį Priedangos, o ne kitų paskirčių objektų sluoksnius.

    Pasak savivaldybės, darbas bus tęsiamas kartu su švietimo įstaigų vadovais ir atsakingomis tarnybomis, o apie svarbiausius sprendimus žadama informuoti švietimo bendruomenes ir gyventojus. Tikslas įvardijamas aiškiai: didesnis pasirengimas ir sklandesnė komunikacija, kad vaikų saugumas ugdymo įstaigose būtų užtikrinamas kuo praktiškiau.

  • Civilinės saugos mokymai Prūdiškių globos namuose: kaip pasirengti evakuacijai ir krizei

    Civilinės saugos mokymai Prūdiškių globos namuose: kaip pasirengti evakuacijai ir krizei

    Gegužės 28 dieną Prūdiškių socialinės globos namuose surengti civilinės saugos mokymai darbuotojams, skirti stiprinti pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Mokymus vedė civilinės saugos lektorius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos skyriaus specialistas Dariusz Litwinowicz.

    Mokymų metu aptartos pagrindinės veiksmų taisyklės kilus grėsmei, akcentuotas išankstinis planavimas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas. Praktikoje tai reiškia, kad dar iki krizės turi būti sutarta, kas priima sprendimus, kaip perduodama informacija ir kokie konkretūs veiksmai atliekami pirmosiomis minutėmis.

    Didelis dėmesys skirtas situacijoms, su kuriomis susiduria socialinės globos įstaigos: gyventojų saugumui, jų palydėjimui ir organizuotai evakuacijai. Pabrėžta, kad tokiose įstaigose svarbu ne tik turėti planą dokumentuose, bet ir užtikrinti, jog personalas jį gebėtų įgyvendinti realiomis sąlygomis, išlaikydamas ramybę ir veiksmų nuoseklumą.

    Mokymuose taip pat aptarta, kodėl krizės metu ypač svarbi aiški komunikacija ir iš anksto suderinti susitarimai su artimaisiais bei kaimynais. Tokie susitarimai padeda sumažinti pasimetimą, o kilus pavojui leidžia greičiau pereiti prie praktinių veiksmų: saugios vietos pasirinkimo, evakuacijos maršruto ir pagalbos tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

    Po mokymų Dariusz Litwinowicz įvertino įstaigos turimą priedangą ir pateikė rekomendacijas, kaip dar labiau sustiprinti pasirengimą galimoms grėsmėms. Įstaiga nurodo, kad nuosekliai atnaujinamos žinios ir pratybos padeda kurti saugesnę aplinką tiek darbuotojams, tiek paslaugų gavėjams.

  • Telšių mokyklų pasirengimas pavojaus atvejui: priedangos, atsakomybės ir tėvų informavimas

    Telšių rajono savivaldybėje gegužės 27 dieną aptartas švietimo įstaigų pasirengimas veikti kilus pavojui ugdymo proceso metu. Savivaldybės vadovai su mokyklų ir darželių atstovais sutarė, kad kritiniu momentu svarbiausia ne improvizuoti, o turėti iš anksto suderintą planą.

    Susitikime dalyvavo Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus, administracijos direktorė Lina Leinartienė, parengties pareigūno funkcijas atliekantis Arturas Petrauskas, Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bei Švietimo ir sporto skyriaus atstovai. Pagrindinis dėmesys skirtas praktiniams scenarijams, kurie realiai gali nutikti pamokų ar užsiėmimų metu.

    Kas turi būti aišku iš anksto

    Pasitarime akcentuota, kad kiekviena ugdymo įstaiga turi turėti aiškų veiksmų planą: kaip reaguojama gavus perspėjimą, kas priima sprendimus ir kas už ką atsakingas. Ne mažiau svarbu suplanuoti judėjimą į priedangą ar kitą saugią patalpą taip, kad jis būtų greitas ir suprantamas tiek vaikams, tiek darbuotojams.

    Taip pat aptarta, ar mokytojai ir kiti darbuotojai žino savo vaidmenis, ar mokiniai supažindinti su elgesiu pavojaus atveju, o tėvams iš anksto paaiškinta, kaip veiktų mokykla ar darželis. Sutarta, kad aiški komunikacija dar iki incidento sumažina chaosą ir padeda išvengti skubotų sprendimų.

    Priedangos ir jų reali paskirtis

    Susitikime aptarta priedangų būklė ugdymo įstaigose, pabrėžiant, kad situacija rajone nėra vienoda. Vienur priedangos jau pritaikytos geriau, kitur dar reikalingos investicijos ir papildomos priemonės, kad patalpos būtų funkcionalios trumpalaikiam žmonių buvimui.

    „Priedangų būklė rajono ugdymo įstaigose nėra vienoda: kai kur situacija geresnė, kai kur dar reikalingos investicijos. Tačiau svarbu aiškiai atskirti: priedanga nėra slėptuvė“, – sakė Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus.

    Kaip akcentuota pasitarime, priedanga skirta kelioms valandoms saugiai išlaukti, kol išorėje esantis pavojus praeina ar yra atšaukiamas. Todėl joje pirmiausia turi būti baziniai dalykai: vanduo, vietos atsisėsti, pirmosios pagalbos rinkinys ir kitos būtinos priemonės, leidžiančios užtikrinti vaikų ir darbuotojų saugumą.

    Savivaldybė priminė, kad Telšių rajone vykdoma priedangų infrastruktūros gerinimo programa, pagal kurią dalis priedangų bus atnaujintos. Tai siejama su bendru tikslu, kad kiekviena įstaiga turėtų realiai pritaikytą erdvę, o ne tik formaliai paskirtą patalpą.

    Ką keičia langų apsauga ir tėvų elgesys

    Tarp papildomų priemonių aptartas mokyklų langų apklijavimas specialia apsaugine plėvele, kuri gali sumažinti stiklo šukių riziką, jeigu dėl smūgio bangos dūžtų langai. Pirmiausia numatoma apsaugoti langus tose vietose, kurios yra pakeliui į priedangas, kad evakuacijos metu būtų kuo mažiau papildomų grėsmių.

    Didelė pasitarimo dalis skirta bendravimui su tėvais ir išankstiniam susitarimui, kaip elgtis pavojaus metu. Pabrėžta, kad pedagogai tokiu atveju lieka su vaikais ir užtikrina jų priežiūrą, todėl tėvams svarbu pasitikėti įstaigos bendruomene ir veikti pagal iš anksto sutartą tvarką.

    Taip pat aptarta situacija, kai oro pavojaus metu tėvai atvyksta pasiimti vaikų. Akcentuota, kad vaiko pasiimti negalima drausti, tačiau būtina aiškiai paaiškinti rizikas: kol pavojus nepasibaigęs, išėjimas į lauką ar kelionė namo gali būti nesaugi, todėl geriau kartu išlaukti priedangoje ar kitoje saugioje vietoje.

    Pasitarimo dalyviai sutarė, kad tokie aptarimai nėra skirti kelti nerimą, o padėti pasiruošti taip, kad kilus pavojui būtų veikiama ramiai ir tiksliai. Aiškūs vaidmenys, iš anksto suderinti sprendimai ir nuosekli komunikacija yra praktiniai veiksniai, kurie realiai didina vaikų ir darbuotojų saugumą.