Tag: Priklausomybės

  • Rutgers tyrimas: lošia 42,7 proc. JAV paauglių, daliai fiksuojama didelė priklausomybės rizika

    Beveik pusė JAV paauglių per pastaruosius metus bent kartą lošė, o daliai jų jau fiksuojami rimti probleminio lošimo požymiai. Tokias išvadas pateikia naujas Rutgers universiteto nacionalinis tyrimas.

    Tyrėjai nustatė, kad 42,7 proc. 13–17 metų paauglių per metus dalyvavo lošimo veiklose. Iš lošusių paauglių 10,8 proc. pagal standartinį vertinimą pateko į didžiausios rizikos grupę, siejamą su galimu lošimo sutrikimu (tai nėra formali diagnozė).

    Svarbi detalė – lošimas šiuo atveju neapsiribojo kazino ar sporto lažybų programėlėmis. Į tyrimą pateko ir bingo, loterijos, loterijiniai bilietai, loterijos tipo renginiai, fantazijos sportas, prognozių rinkos, prekyba kriptovaliutomis bei spekuliacinė prekyba akcijomis.

    Autoriai akcentuoja, kad daugelis paauglių net neturi teisės legaliai patekti į kazino ar statyti lažybų reguliuojamose platformose, tačiau su lošimo elementais susiduria kasdien – per sporto transliacijas, socialinius tinklus, vaizdo žaidimus ir įvairų „greitų pinigų“ turinį internete.

    Kas laikyta lošimu

    Tyrimas apėmė 21 skirtingą veiklą – nuo tradicinių loterijų ar bingo iki prognozių rinkų, kuriose vartotojai „perka“ ir „parduoda“ įvykių baigties kontraktus. Šių platformų logika dažnai pristatoma kaip investavimas ar prekyba, tačiau rizikos struktūra daugeliui vartotojų primena statymus už įvykio baigtį.

    Tyrėjai pabrėžia, kad šiandien lošimo patirtys persikelia į telefoną, todėl „kazinas kišenėje“ jaunimui tampa lengviau pasiekiamas. Be to, lošimo praktikos gali formuotis dar iki pirmosios sporto lažybų programėlės atsisiuntimo.

    Apklausa vyko 2026 metų balandį–liepą, joje dalyvavo 1 677 JAV gyventojai nuo 13 iki 27 metų. Duomenys rinkti naudojant nacionaliniu mastu reprezentatyvią apklausų panelę.

    Ką rodo rizikos vertinimas

    Probleminio lošimo požymiai vertinti pagal Problem Gambling Severity Index (PGSI) klausimyną. Jis fiksuoja sunkumus kontroliuoti lošimą, dėl to patiriamą finansinę ar asmeninę žalą ir kitus simptomus.

    Visoje 13–27 metų imtyje 52,5 proc. respondentų teigė per metus lošę, o tarp lošusiųjų 39,5 proc. turėjo bent dalį probleminio lošimo požymių. 10,3 proc. lošusiųjų pateko į didžiausios rizikos kategoriją.

    Įdomu tai, kad didžiausios rizikos dalis tarp paauglių lošėjų (10,8 proc.) buvo panaši į 21–27 metų lošėjų grupės rodiklį (11,3 proc.). Tyrimas taip pat rodo, kad problema nėra vien berniukų: didžiausios rizikos dalis tarp lošusiųjų panaši tiek merginoms (10,7 proc.), tiek vaikinams (9,9 proc.) visame 13–27 metų amžiaus intervale.

    Autoriai nurodo ir tyrimo ribotumus: duomenys paremti pačių respondentų atsakymais, tyrimas fiksuoja situaciją vienu laiko momentu ir negali nustatyti priežasties bei pasekmės ryšių. Paauglių grupės paklaida buvo gana didelė – 6,1 procentinio punkto.

    Šeimos įtaka ir psichikos sveikata

    Vienas ryškiausių signalų – šeimos vaidmuo. Tarp didžiausios rizikos 13–17 metų paauglių 75,5 proc. turėjo šeimos narį, kuris lošia, 66,3 proc. manė, kad kažkas šeimoje turi lošimo problemą, o 61,2 proc. buvo lošę kartu su šeimos nariu.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog tėvai tiesiogiai „sukelia“ vaikų priklausomybę: šeimos gali dalintis ir kitais pažeidžiamumais, pavyzdžiui, finansiniais sunkumais ar elgesio modeliais. Vis dėlto tokie skaičiai rodo, kad lošimas gali būti normalizuojamas labai anksti.

    Dar vienas aspektas – ryšys su psichikos sveikata tarp pačios didžiausios rizikos dalyvių. Šioje grupėje 52,8 proc. nurodė nerimo simptomus, 38,4 proc. – depresijos simptomus, o apie 13 proc. – suicidines mintis (tyrėjai pažymi, kad skirtumai pagal rizikos kategorijas nebuvo statistiškai reikšmingi).

    Taip pat pastebėta, kad didžiausios rizikos lošėjai dalyvavo gerokai daugiau skirtingų lošimo formų: vidutiniškai 6,7 veiklose, kai lošėjai be probleminių požymių – 2,7. Beveik du trečdaliai naudojo ir internetines, ir fizines lošimo vietas.

    Tyrimo autoriai ragina prevenciją pradėti anksčiau – dar pagrindinėje mokykloje, stiprinti apsaugas prognozių rinkose bei lošimo elementų turinčiuose žaidimuose ir ieškoti standartų, geriau apsaugančių pažeidžiamus vartotojus.

  • Aktorė Ewa Skibińska atvirai: priklausomybė progresavo, o rankinėje visada buvo mažas buteliukas

    Lenkų aktorė Ewa Skibińska viešai prabilo apie savo alkoholio priklausomybę ir ženklus, kurie ilgą laiką buvo ignoruojami. Pokalbyje ji pasakojo, kad ilgai bandė gyventi taip, tarsi problema neegzistuotų, tačiau priklausomybė pamažu ėmė diktuoti kasdienybę.

    Skibińska teigė, jog vienas ryškiausių signalų buvo nuolatinis poreikis turėti alkoholio po ranka. Pasak jos, rankinėje dažnai atsirasdavo mažas buteliukas, tapęs tarsi saugumo garantu, nors iš tiesų tai buvo priklausomybės požymis.

    Kaip atpažino problemą

    Aktorė pasakojo, kad pirmuosius pokyčius geriausiai pastebėjo artimiausi žmonės, o ne ji pati. Lemiamu momentu tapo draugės reakcija ir paprasti susitikimai, per kuriuos tapo akivaizdu, jog alkoholis ima užimti vis daugiau vietos jos gyvenime.

    „Kai išgirdau tai iš šalies, supratau, kad tai ne atsitiktinumas ir ne įtampa po darbo, o modelis, kuris kartojasi“, – sakė Ewa Skibińska.

    Kodėl priklausomybė užsitęsia

    Skibińska atviravo, kad priklausomybei būdinga iliuzija, jog situacija valdoma, ypač kai žmogus dar funkcionuoja darbe ir viešumoje. Ji taip pat pabrėžė paradoksą, kad tuo metu, kai problemos gilėjo, ji ėmė labiau rūpintis išvaizda ir stengėsi sudaryti įspūdį, jog viskas tvarkoje.

    Specialistai pabrėžia, kad alkoholio vartojimo sutrikimai dažnai vystosi palaipsniui, o ankstyvi požymiai gali būti maskuojami socialiai priimtinais pasiteisinimais. Prie jų priskiriamas poreikis išgerti streso malšinimui, slėpimas, planavimas, kad alkoholis būtų lengvai pasiekiamas, bei artimųjų pastabos, kurios iš pradžių atmetamos.

    Atvirumas kaip pagalbos forma

    Aktorė aiškino, kad apie patirtį kalba sąmoningai, nes viešumas gali paskatinti kitus ieškoti pagalbos ir nelikti vieniems. Ji akcentavo, kad priklausomybė nėra silpnumo ženklas, o liga, kuriai dažnai prireikia profesionalios pagalbos ir artimųjų palaikymo.

    Skibińska taip pat užsiminė apie vidinę būseną, kuri lydėjo jos gėrimą, ir įvardijo ją kaip beviltiškumo jausmą. Pasak jos, šis emocinis fonas tapo viena priežasčių, kodėl alkoholis ilgainiui virto ne atsipalaidavimo priemone, o kasdieniu poreikiu.

  • Selena Gomez atvirai: garinimas visam laikui pakenkė balsui – siunčia perspėjimą gerbėjams

    Dainininkė ir aktorė Selena Gomez viešai prabilo apie priklausomybę nuo nikotino ir ilgalaikes garinimo pasekmes. Pasak jos, ilgas elektroninių cigarečių vartojimas paveikė balsą – pagrindinį darbo įrankį, todėl ji nusprendė perspėti sekėjus.

    Atviras prisipažinimas pasirodė tuo metu, kai elektroninių cigarečių vartojimas daugelyje šalių išlieka opi visuomenės sveikatos tema, ypač tarp jaunų žmonių. Medikai pabrėžia, kad nors garinimas neretai pristatomas kaip mažiau žalinga alternatyva, jis nėra saugus ir gali sukelti priklausomybę.

    Kas nutinka balsui?

    Specialistai aiškina, kad įkvepiami aerozoliai gali dirginti gerklę ir balso stygas, skatinti uždegiminius procesus, sausinti gleivinę. Tai gali pasireikšti užkimimu, balso nuovargiu, sunkesniu natų išlaikymu ir lėtesniu atsistatymu po krūvio, o rizika didėja vartojant dažnai.

    Garinimo skysčiuose esantis nikotinas palaiko priklausomybę, o įvairūs kvapikliai bei kitos medžiagos kai kuriems žmonėms gali stiprinti dirginimą. Ekspertai taip pat primena apie su garinimu siejamus ūmius plaučių pažeidimus, dėl kurių kai kuriais atvejais prireikia skubios medicinos pagalbos.

    Priklausomybė ir bandymas mesti

    Selena Gomez teigė, kad atsisakyti nikotino buvo sunku, o pokyčius balsui ji pajuto tik ilgainiui. Pasak atlikėjos, būtent tai paskatino kalbėti viešai, kad kiti anksčiau atpažintų rizikas ir nepervertintų tariamo garinimo saugumo.

    Gydytojai pabrėžia, kad metant nikotiną svarbi individuali strategija: daliai žmonių padeda elgesio keitimo programos, konsultacijos, o prireikus ir nikotino pakaitinė terapija. Pastebėjus nuolatinį užkimimą, gerklės skausmą ar kvėpavimo sutrikimus, rekomenduojama neatidėlioti konsultacijos su šeimos gydytoju ar otorinolaringologu.

    Ką verta įsidėmėti

    Visuomenės sveikatos institucijos akcentuoja, kad elektroninės cigaretės nėra nekenksmingos, o jų poveikis gali pasireikšti ne tik kvėpavimo takams, bet ir kasdieniam funkcionalumui, įskaitant balso kokybę. Atlikėjams, mokytojams ir kitiems, kurių darbas tiesiogiai priklauso nuo balso, rizikos veiksniai tampa dar aktualesni.

    Selena Gomez žinutė gerbėjams paprasta: priklausomybė prasideda nepastebimai, o pasekmės gali būti ilgalaikės. Ji ragina kritiškai vertinti garinimo madą ir, susidūrus su problema, ieškoti pagalbos kuo anksčiau.

  • ADHD suaugusiems: specialistai perspėja apie rizikas, bet dauguma vis dar lieka be diagnozės

    ADHD suaugusiems: specialistai perspėja apie rizikas, bet dauguma vis dar lieka be diagnozės

    ADHD vis dar dažnai klaidingai laikomas tik vaikystės sutrikimu, tačiau specialistai pabrėžia, kad jis neretai tęsiasi ir suaugus. Nors pastaraisiais metais daugėjo besikreipiančių dėl įvertinimo, reali diagnozė dažnai nustatoma tik nedidelei daliai žmonių, kuriems ji būtų reikalinga.

    Psichiatrai atkreipia dėmesį, kad suaugusiųjų ADHD paplitimas dažniausiai vertinamas apie 3–3,5 proc. populiacijos. Tai reiškia, kad didelėje šalyje tokių žmonių gali būti šimtai tūkstančių, o diagnostikos ir gydymo paslaugų poreikis auga greičiau nei sistemos pajėgumai.

    „Kalbėti apie medicinines diagnozes kaip apie madą yra rizikinga, nes taip nuvertinamos realios žmonių kovos“, – sakė psichiatrė Anna Szczegielniak.

    Kartu specialistai pripažįsta, kad didesnis viešumas padėjo daliai žmonių suprasti, jog nuolatiniai sunkumai nebūtinai yra tinginystė ar valios stoka. Vis dažniau į gydytojus kreipiasi suaugusieji, kuriems ilgą laiką buvo gydomi nerimo ar depresijos simptomai, nors pagrindinė problema galėjo būti neatpažintas ADHD.

    Vienas ryškiausių pokyčių yra tai, kad daugėja vėlyvų diagnozių, ypač tarp moterų. Vaikystėje jų simptomai neretai būna mažiau pastebimi: dominuoja neatidumas, išsiblaškymas, vidinė įtampa, o ne išorinis hiperaktyvumas, todėl pagalba nepasiekiama dešimtmečiais.

    Suaugusiesiems ADHD dažnai pasireiškia kitaip nei vaikams: vietoje atviro judrumo labiau matomas lėtinis chaosas, minčių šuoliavimas, prokrastinacija, laiko planavimo sunkumai ir emocijų reguliavimo problemos. Specialistai pabrėžia, kad sutrikimo vaizdas gali kisti skirtingais gyvenimo etapais, ypač didėjant atsakomybėms.

    Dažnas kelias iki įvertinimo prasideda tuomet, kai ankstesnės kompensavimo strategijos nebeveikia. Tai gali būti paaukštinimas darbe, perėjimas prie savarankiško darbo, nuosavo verslo kūrimas ar vaiko gimimas, kai staiga prireikia daugiau struktūros ir nuoseklaus planavimo.

    „Gyvenimo lūžiai neretai atskleidžia, kad žmogus ilgus metus funkcionavo milžiniškų pastangų kaina“, – sakė A. Szczegielniak.

    Specialistai pabrėžia, kad negydomas ADHD gali reikšmingai didinti gretutinių problemų riziką: depresijos, nerimo sutrikimų, priklausomybių, impulsyvių sprendimų ir nelaimingų atsitikimų. Mokslinėje literatūroje aptariamas ir didesnis traumų bei sužeidimų dažnis, ypač paauglystėje ir ankstyvoje pilnametystėje, kai impulsyvumas bei rizikos elgsena dažniausiai ryškiausi.

    „Tyrimai rodo, kad tinkamas gydymas gali mažinti nelaimingų atsitikimų riziką ir padėti saugiau funkcionuoti kasdienybėje“, – sakė psichiatras Tomasz M. Gondek.

    Gydymas paprastai apima kelias kryptis: psichoedukaciją, elgesio strategijas, psichoterapiją, o daliai pacientų ir medikamentinį gydymą, kai jis skiriamas pagal indikacijas. Specialistai akcentuoja, kad tikslas nėra pakeisti asmenybę, bet sumažinti simptomų įtaką mokslui, darbui, santykiams ir sveikatai.

    Kita auganti problema, anot psichiatrų, yra greitų diagnozių rinka. Trumpi, keliolikos ar keliasdešimties minučių įvertinimai, neįsigilinant į vaikystės anamnezę ir neatliekant diagnostikos skirtumų analizės, gali lemti klaidas ir netinkamą gydymą.

    „ADHD yra neuroraidos sutrikimas, todėl požymiai turi būti pasireiškę iki 12 metų. Jei simptomai atsiranda epizodiškai ar aiškiai priklauso nuo miego, perdegimo ar laikino streso, būtina plėsti diagnostiką“, – sakė A. Szczegielniak.

    Specialistai ragina nesiremti vien socialiniuose tinkluose plintančiais simptomų sąrašais ir vengti savidiagnostikos. Patikimas įvertinimas paprastai reikalauja laiko, išsamaus pokalbio, gyvenimo istorijos analizės bei gretutinių sutrikimų atmetimo, nes suaugusiesiems jie dažnai ne tik lydi, bet ir užmaskuoja ADHD.

  • Priklausomybė moterims kerta skaudžiau: kodėl jos tyli ilgiau ir pagalbos ieško per vėlai

    Kodėl moterys rečiau kreipiasi?

    Nors priklausomybių gydymo įstaigose moterų vis dar mažiau nei vyrų, specialistai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia mažesnį problemos mastą. Dažnai moterys ilgiau slepia vartojimą, o pagalbos kreipiasi tik tuomet, kai žala sveikatai ir santykiams jau būna didelė.

    Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis, pernai moterys sudarė 29 proc. gydytis atėjusių pacientų. Medicinos psichologė-psichoterapeutė Kotryna Šulskė sako, kad viena svarbiausių priežasčių yra gėda ir baimė būti nuteistai aplinkinių.

    „Baimė netekti vaikų globos ar būti pasmerkta kaip bloga mama gali tapti neįveikiama kliūtimi ieškoti gydymo“, – sakė Kotryna Šulskė.

    Prie tylėjimo prisideda ir praktiniai barjerai: vaikų priežiūra, finansinė priklausomybė nuo partnerio, smurto situacijos šeimoje, ribotos galimybės suderinti darbą su gydymu. Dėl to pagalba atidedama arba jos visai atsisakoma, net kai problemą jau mato artimieji.

    Vėliau pradeda, greičiau įklimpsta

    Specialistai atkreipia dėmesį į vadinamąjį teleskopo efektą: moterys žalingai vartoti neretai pradeda vėliau nei vyrai, tačiau priklausomybė joms gali išsivystyti per trumpesnį laiką. Šis dėsningumas aprašomas ne tik alkoholio, bet ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atvejais.

    Priklausomybės eigą gali spartinti biologiniai veiksniai, įskaitant hormonų įtaką smegenų atlygio sistemai. Dėl to daliai moterų pakanka trumpesnio vartojimo laikotarpio, kad išryškėtų nekontroliuojamas potraukis ir kasdienybę griaunantys padariniai.

    Ta pati alkoholio dozė moters organizmui dažnai sukelia didesnę koncentraciją kraujyje nei panašaus svorio vyrui. Tai siejama su fiziologiniais skirtumais, įskaitant mažesnį organizmo vandens kiekį, todėl žala kepenims, širdžiai ir nervų sistemai gali atsirasti greičiau.

    Emocijos, trauma ir atkryčio rizika

    Anot specialistų, moterų vartojimas dažniau susijęs su emociniu skausmu ir bandymu susireguliuoti savijautą. Tarp moterų, turinčių priklausomybę, dažniau nustatomi nerimo ir depresijos simptomai, valgymo sutrikimai, potrauminio streso požymiai.

    „Alkoholis neretai pasirenkamas kaip priemonė bent laikinai sumažinti nerimą, vienišumą ar emocinį skausmą, o vartojimas dažniau persipina su santykiais ir partnerio įtaka“, – sakė Kotryna Šulskė.

    Skiriasi ir atkryčio „trigeriai“: moteris, pasak tyrimų apžvalgų, dažniau paveikia konfliktai, įtampa ir neigiamos emocijos, o vyrus dažniau išprovokuoja socialinės situacijos, kuriose alkoholis įprastai vartojamas. Dėl to gydyme vis daugiau dėmesio skiriama emocijų reguliavimui ir trauminių patirčių atpažinimui.

    Kai pagalba pritaikyta moterims

    Respublikinis priklausomybės ligų centras yra organizavęs užsiėmimų ciklą, skirtą tik moterims, ir dalyvės nurodė, kad tokioje aplinkoje lengviau kalbėti apie jautrias patirtis. Pasak specialistų, saugi ir nevertinanti erdvė ypač svarbi toms, kurios patyrė smurtą ar ilgą laiką gyveno nuolatinėje gėdoje.

    Lyčiai jautrus gydymas, anot K. Šulskės, apima ne tik priklausomybės simptomų mažinimą, bet ir gretutinių psichikos sveikatos sunkumų gydymą. Taip pat svarbus paslaugų lankstumas, kad moterys realiai galėtų derinti gydymą su vaikų priežiūra ir darbu.

    „Priklausomybė yra išgydoma liga, o kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė žala moters fizinei ir emocinei sveikatai bei jos santykiams su šeima“, – sakė Kotryna Šulskė.

    Atskirą riziką kelia ir ilgas raminamųjų bei migdomųjų vartojimas. Sveikatos apsaugos ministerijos anksčiau skelbti duomenys rodo, kad benzodiazepinai Lietuvoje vartojami ilgai, nors jie paprastai rekomenduojami trumpalaikiam taikymui, o ilgesnis vartojimas didina priklausomybės ir nutraukimo simptomų tikimybę.

    Medikai pabrėžia, kad bandant nutraukti šiuos vaistus gali sustiprėti nerimas, grįžti nemiga, pasireikšti kiti abstinencijos požymiai. Vyresniame amžiuje ilgalaikis vartojimas siejamas ir su didesne griuvimų, kaulų lūžių bei atminties sutrikimų rizika.

    Pagalbos kreipimasis, pabrėžia specialistai, nėra silpnumo ženklas. Kuo anksčiau pradedamas gydymas ir psichologinė pagalba, tuo daugiau galimybių sustabdyti žalą ir grįžti į stabilesnį gyvenimą.

    Autorė: Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė

  • Į „Netflix“ atkeliauja trijų dalių dokumentika apie Matthew Perry: žadami dar negirdėti artimųjų liudijimai

    Į „Netflix“ atkeliauja trijų dalių dokumentika apie Matthew Perry: žadami dar negirdėti artimųjų liudijimai

    Premjera „Netflix“ spalio pabaigoje

    „Netflix“ paskelbė, kad jau kitą mėnesį pristatys trijų dalių dokumentinių filmų ciklą apie aktorių Matthew Perry. Serija, pavadinta „The One With Matthew Perry“, platformoje pasirodys spalio 27 dieną.

    Kūrėjai žada dar negirdėtus artimųjų pasakojimus, taip pat anksčiau neviešintas nuotraukas ir vaizdo įrašus iš šeimos archyvo. Dokumentika sieks aprėpti ne tik Perry karjerą, bet ir sudėtingą jo asmeninį gyvenimą.

    Akcentas – artimųjų ir bičiulių pasakojimai

    Pranešime apie projektą nurodoma, kad pasakojimas bus paremtas liudijimais iš aktoriaus aplinkos, įskaitant jo seserį Mia Perry Bowick ir ilgamečius draugus. Kartu bus įtraukti prisiminimai žmonių, su kuriais Perry dirbo kūrybiniuose projektuose.

    Kol kas nepatvirtinta, ar dokumentikoje pasirodys serialo Friends aktoriai. Platforma apie galimus dalyvius detalių nepateikė, tačiau neatmetama, kad informacija gali būti atskleista artėjant premjerai.

    „Man prireikė laiko pasijusti pasirengusiai dalintis šiais prisiminimais ir tuo, ką reiškė mylėti Matthew per visą jo gyvenimo sudėtingumą, matant jį kaip visumą, o ne tik kaip Chandlerį ar žmogų, kovojusį su priklausomybe“, – sakė Mia Perry Bowick.

    „Tikiuosi, kad ši serija padės kiekvienam, kuris jį mylėjo, geriau suprasti, koks jis buvo iš tiesų, ir kokį palikimą paliko“, – pridūrė ji.

    Kontekstas: mirties aplinkybės ir vėlesni teismo procesai

    Matthew Perry, visame pasaulyje išgarsėjęs Chandlerio Bingo vaidmeniu seriale Friends, buvo rastas nereaguojantis savo namuose Los Andžele 2023 metais spalio 28 dieną. Aktoriui buvo 54 metai.

    Los Andželo apygardos medicinos ekspertai skelbė, kad mirtį lėmė ūmus ketamino poveikis, o tarp prisidėjusių veiksnių minėti ir skendimas, koronarinė širdies liga bei buprenorfinas, vartojamas opioidų vartojimo sutrikimui gydyti. Šios detalės dokumentikoje, tikėtina, bus aptariamos platesniame priklausomybių ir sveikatos temų kontekste.

    Pastaraisiais metais Perry istorija sulaukė papildomo dėmesio ir dėl teisinių procesų, susijusių su jo mirtimi. Teismų sprendimai ir viešai skelbti bylos faktai sustiprino diskusijas apie receptinių ir nelegalių medžiagų prieinamumą, gydymo praktiką bei žvaigždžių aplinkos atsakomybę.

    „Netflix“ teigimu, naujoji dokumentika sieks parodyti Perry gyvenimo kelią nuo kylančios komedijos žvaigždės iki žmogaus, kurį žiūrovai prisimena kaip vieną ryškiausių Friends veidų. Premjera „Netflix“ numatyta spalio 27 dieną.

  • Valančiaus blaivybės idėjos sugrįžo į Vilniaus rajoną: bibliotekoje – karšta diskusija

    Valančiaus blaivybės idėjos sugrįžo į Vilniaus rajoną: bibliotekoje – karšta diskusija

    Vilniaus rajono savivaldybės Centrinėje bibliotekoje surengta popietė-diskusija „Motiejus Valančius – ne tik vyskupas: blaivybė vakar ir šiandien“. Renginyje kalbėta apie tai, kaip XIX amžiuje gimusi blaivybės idėja šiandien įgauna naujas formas ir kodėl ji vėl tampa aktuali.

    Susirinkusiuosius pasveikino bibliotekos direktorius Miroslav Voitiulevič. Jis pabrėžė, kad blaivybės tema svarbi ne tik istoriniame, bet ir dabarties kontekste, kai vis daugiau dėmesio skiriama psichikos sveikatai ir priklausomybių prevencijai.

    Valančiaus judėjimas ir jo reikšmė

    Pirmasis pranešimą skaitė Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininkas Vaidotas Jakubonis. Jis apžvelgė Motiejaus Valančiaus gyvenimą ir vaidmenį telkiant bendruomenes, o blaivybės sąjūdį įvardijo kaip vieną ryškiausių tuometės visuomenės saviorganizacijos pavyzdžių.

    Pasak pranešėjo, Valančiaus blaivybės iniciatyvos buvo glaudžiai susijusios su švietimu ir atsparumu socialinėms problemoms. Akcentuota, kad istorinis kontekstas padeda geriau suprasti, kodėl priklausomybių tema Lietuvoje iki šiol išlieka jautri.

    Kaip blaivybė keičiasi šiandien

    Apie šiandienos situaciją kalbėjo asociacijos „Blaivi banga“ vadovas Donatas Blažys. Jis aptarė, kuo šiuolaikiniai blaivybės judėjimai skiriasi nuo istorinių, ir kodėl vis dažniau renkamasi ne moralizuojantis tonas, o praktiniai pagalbos bei sveikimo sprendimai.

    Pranešime dėmesys skirtas ir šiuolaikinėms priklausomybių gydymo bei pagalbos kryptims, kai svarbi tampa ankstyva prevencija, artimųjų įtrauktis ir ilgalaikė parama. Taip pat kalbėta apie kintantį visuomenės požiūrį, kai blaivesnis gyvenimo būdas vis dažniau siejamas su savijauta, darbingumu ir santykių kokybe.

    Atvira diskusija su bendruomene

    Po pranešimų vyko klausimų ir atsakymų dalis, kurioje dalyviai dalijosi asmeninėmis patirtimis ir įžvalgomis. Diskusijoje svarstyta, kokias pamokas gali pasiūlyti istorinė patirtis ir kaip jas pritaikyti dabartinėms priklausomybių prevencijos iniciatyvoms.

    Renginio organizatoriai dėkojo pranešėjams ir bendruomenei už įsitraukimą bei gyvą pokalbį. Biblioteka pabrėžė, kad tokios diskusijos padeda ne tik prisiminti istorines asmenybes, bet ir kurti atviresnį dialogą jautriomis socialinėmis temomis.

    Informaciją pateikė Vilniaus rajono savivaldybės Centrinė biblioteka.

  • Nemokamos priklausomybių konsultacijos visoje Lietuvoje: kur kreiptis ir kaip padeda specialistai

    Nemokamos priklausomybių konsultacijos visoje Lietuvoje: kur kreiptis ir kaip padeda specialistai

    Atvira savaitė su specialistais

    Rugsėjo 21 dieną Lietuvoje minima Priklausomybių konsultanto diena, o šia proga Priklausomybės ligų specialistų asociacijos nariai inicijuoja atvirą savaitę „Pagalba arčiau“.

    Rugsėjo 21–26 dienomis gyventojai kviečiami pasinaudoti nemokamomis individualiomis priklausomybių konsultanto konsultacijomis. Jos skirtos tiek patiriantiems sunkumų, tiek ieškantiems aiškesnio kelio, kur ir kokios pagalbos galima gauti.

    Kokiais atvejais verta kreiptis?

    Konsultacijos orientuotos į žmones, susiduriančius su alkoholio vartojimo, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ar lošimo problemomis. Taip pat jos aktualios tiems, kurie pastebi rizikingą elgesį, bet dar nėra tikri, ar tai jau priklausomybė.

    Pagalba skirta ir artimiesiems, kuriuos neramina šeimos nario ar draugo vartojimas, nuotaikų svyravimai, finansinės ar santykių problemos. Praktikoje dažnai būtent artimieji pirmieji ieško informacijos, kaip kalbėtis ir kaip paskatinti kreiptis pagalbos.

    Kaip vyksta konsultacijos?

    Patyrę konsultantai konsultuos telefonu, nuotoliu, el. paštu ir gyvai, priklausomai nuo žmogaus situacijos bei galimybių. Tokia forma leidžia pagalbą pasiekti ir mažesnių miestų gyventojams, ir tiems, kuriems svarbus anonimiškumas.

    Konsultacijų metu paprastai įvertinama situacija, aptariami vartojimo ar lošimo rizikos ženklai, motyvacija keisti elgesį ir realūs pirmieji žingsniai. Žmogui taip pat paaiškinama, kokios paslaugos gali būti reikalingos toliau, pavyzdžiui, gydytojo psichiatro konsultacija, psichologinė pagalba ar ilgalaikės programos.

    „Pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas, tai sprendimas pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais“, – sako priklausomybių srityje dirbantys konsultantai.

    Specialistai pabrėžia, kad kuo anksčiau pradedama ieškoti pagalbos, tuo didesnė tikimybė sustabdyti problemos progresavimą ir sumažinti pasekmes sveikatai, santykiams bei finansams. Net viena konsultacija gali padėti susidėlioti planą, kaip elgtis toliau ir kur kreiptis dėl tęstinės pagalbos.

  • Startuoja „Pagalba arčiau“: specialistai ragina neatidėlioti ir pasitikrinti, kur kreiptis pagalbos

    Priklausomybių ligų specialistų asociacijos iniciatyva „Pagalba arčiau“ siekia priminti, kad pagalba dėl alkoholio, narkotikų ar kitų priklausomybių yra pasiekiama, o kreiptis galima nelaukiant krizės. Organizatoriai pabrėžia, kad ankstyvas pokalbis su specialistu dažnai padeda išvengti sunkesnių pasekmių žmogui ir jo artimiesiems.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad priklausomybės dažnai prasideda nepastebimai, o pirmieji signalai gali būti miego sutrikimai, darbingumo kritimas, konfliktai šeimoje, impulsų kontrolės problemos ir didėjantis poreikis vartoti. Didelė dalis žmonių pagalbos nesikreipia dėl gėdos jausmo ar baimės būti pasmerktiems, todėl iniciatyvos tikslas yra mažinti stigmas ir skatinti rinktis gydymą.

    „Kreiptis pagalbos nėra silpnumo ženklas, tai sprendimas pasirūpinti savo sveikata ir saugumu“, – sako iniciatyvos organizatoriai.

    Pasak priklausomybių gydymo praktikos, vienas efektyviausių žingsnių yra aiškus pagalbos kelias: nuo šeimos gydytojo ar psichikos sveikatos centro iki specializuotų priklausomybės ligų paslaugų. Į pagalbą įeina konsultacijos, detoksikacija, medikamentinis gydymas, psichoterapija ir ilgalaikė atkryčio prevencija, o svarbią dalį sudaro ir artimųjų įtraukimas.

    Iniciatyvos „Pagalba arčiau“ komunikacijoje taip pat akcentuojama, kad priklausomybės neretai susijusios su gretutiniais psichikos sveikatos sunkumais, tokiais kaip nerimas ar depresija, todėl reikalingas kompleksinis įvertinimas. Specialistai ragina neapsiriboti vien valios pastangomis ir kreiptis į profesionalus, kurie parenka gydymo planą pagal individualią situaciją.

    Organizatoriai primena, kad skubios pagalbos reikia, jei žmogus praranda sąmonę, atsiranda kvėpavimo sutrikimų, įtariamas perdozavimas ar kyla savižalos rizika. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą, o vėliau pasirūpinti tęstine pagalba ir gydymo tęstinumu.

  • Nemokamos priklausomybių konsultacijos visoje Lietuvoje: kur kreiptis per „Pagalba arčiau“ savaitę

    Nemokamos priklausomybių konsultacijos visoje Lietuvoje: kur kreiptis per „Pagalba arčiau“ savaitę

    Rugsėjo 21 dieną Lietuvoje minima Priklausomybių konsultanto diena. Šia proga Priklausomybių ligų specialistų asociacija skelbia atvirą savaitę „Pagalba arčiau“, kuri vyks rugsėjo 21–26 dienomis.

    Iniciatyvos metu gyventojai kviečiami pasinaudoti nemokamomis individualiomis konsultacijomis. Jos skirtos tiek patiriantiems sunkumų dėl alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo ar lošimo, tiek nerimaujantiems dėl artimojo elgesio.

    Specialistai pabrėžia, kad priklausomybės dažnai vystosi palaipsniui, o kreiptis pagalbos verta dar tuomet, kai problema atrodo valdoma. Ankstyvas pokalbis su konsultantu gali padėti įvardyti rizikas, įvertinti situaciją šeimoje ir pasirinkti tinkamiausius tolimesnius žingsnius.

    Per atvirą savaitę konsultacijos vyks įvairiais būdais: telefonu, nuotoliniu būdu, elektroniniu paštu ir gyvai. Organizatoriai akcentuoja, kad konsultacijos yra konfidencialios, o pokalbio formatą galima pasirinkti pagal žmogaus galimybes ir savijautą.

    Tokios konsultacijos paprastai apima pradinį situacijos įvertinimą, motyvacijos stiprinimą, informacijos suteikimą apie gydymo ir psichosocialinės pagalbos galimybes. Taip pat aptariama, kaip artimieji gali reaguoti į priklausomybę neperimdami atsakomybės ir kartu išlaikydami aiškias ribas.

    Dalyviams rekomenduojama iš anksto susirasti konsultantų kontaktus ir nurodytus laikus, kad būtų lengviau pasirinkti tinkamą specialistą bei bendravimo būdą. Organizatoriai primena, kad net vienas pokalbis gali tapti svarbiu lūžiu, ypač jei iki šiol pagalbos buvo vengiama.

    Daugiau informacijos apie iniciatyvą „Pagalba arčiau“ ir konsultacijų grafiką skelbiama asociacijos interneto svetainėje prikl.lt.