Tag: Priklausomybės

  • Tyrimas nustebino: alkoholio mažėja, bet narkotikų patirtį turi jau kas ketvirtas

    Naujausias reprezentatyvus 2026 metais atliktas tyrimas rodo, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paveikslas Lietuvoje keičiasi nevienodai. Alkoholį vartojančių gyventojų dalis mažėja, tačiau daliai žmonių ryškėja nesaika, o narkotikų vartojimo patirtis auga sparčiai.

    Apklausoje dalyvavo 4 670 15–64 metų Lietuvos gyventojų, duomenys rinkti nuo sausio 21 dienos iki kovo 29 dienos. Tokia imtis leidžia gana tiksliai vertinti bendras šalies tendencijas ir atskirų amžiaus grupių skirtumus.

    Alkoholio mažiau, bet nesaika auga

    Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių alkoholį vartojo 74,8 proc. gyventojų, o per pastarąsias 30 dienų – 57,5 proc. Abu rodikliai, palyginti su 2021 metais, sumažėjo, todėl bendras vartojimas traukiasi.

    Vis dėlto fiksuojama ir kita kryptis: daugėja tų, kurie vienu kartu išgeria didelius kiekius. Šešis ar daugiau standartinių alkoholio vienetų bent kartą per savaitę vartoja 11,2 proc. 15–64 metų gyventojų, kai 2021 metais tokių buvo 7,1 proc.

    „Vertinant situaciją būtina atsižvelgti ne tik į vartojimo paplitimą, bet ir į vartojimo įpročius“, – teigiama tyrimo pristatyme.

    Tyrėjai taip pat nurodo, kad alkoholio vartojimo pradžios amžiaus mediana 2026 metais siekė 18 metų ir nuo 2004 metų iš esmės nekinta. Tai signalizuoja, kad prevencijos priemonės turi būti orientuotos ne tik į vartojimo mažinimą, bet ir į rizikingo elgesio mažinimą.

    Narkotikų patirtis šoktelėjo

    Ryškiausias pokytis matomas narkotikų srityje: 24,2 proc. 15–64 metų gyventojų nurodė bent kartą gyvenime vartoję narkotinių ar psichotropinių medžiagų. 2021 metais tokių buvo 14,1 proc., todėl augimas per penkerius metus yra reikšmingas.

    Per pastaruosius 12 mėnesių narkotikus vartojo 5,8 proc., o per pastarąsias 30 dienų – 2,6 proc. gyventojų. Nors šie rodikliai, palyginti su 2021 metais, didėjo mažiau nei vartojimo per gyvenimą paplitimas, tendencija išlieka į viršų.

    Duomenys rodo ir ryškų lyčių skirtumą: bent kartą gyvenime narkotikus vartoję nurodė 35,6 proc. vyrų ir 14,3 proc. moterų. Tokie skirtumai svarbūs planuojant tikslines prevencijos ir ankstyvosios intervencijos priemones.

    Nikotino produktai keičia rūkymo įpročius

    Tabako gaminių paplitimas išlieka didelis: 73,3 proc. gyventojų nurodė bent kartą gyvenime vartoję tabako gaminių, 49,3 proc. tai darė per pastaruosius 12 mėnesių, o 44,5 proc. – per pastarąsias 30 dienų. Tačiau struktūra kinta, nes vis daugiau vartojimo persikelia į naujus nikotino gaminius.

    Elektronines cigaretes bent kartą gyvenime yra vartoję 31,3 proc. gyventojų, o per pastarąsias 30 dienų – 14,7 proc. Jauniausioje suaugusiųjų grupėje pokytis ypač ryškus: tarp 15–34 metų gyventojų per pastarąsias 30 dienų elektronines cigaretes vartojo 28,3 proc., kai 35–64 metų grupėje – 7,4 proc.

    Kaitinamojo tabako gaminius bent kartą gyvenime yra vartoję 23,8 proc. gyventojų, o per pastarąsias 30 dienų – 9,1 proc. Tarp 15–34 metų gyventojų pastarasis rodiklis siekia 14,2 proc., todėl specialistai šią grupę vertina kaip didžiausios rizikos dėl priklausomybės formavimosi ir ilgalaikių įpročių įsitvirtinimo.

    Tyrime taip pat akcentuojama, kad rinkoje daugėja naujų psichoaktyviųjų medžiagų, įskaitant sintetinius kanabinoidus ir sintetinius katinonus. Pasak specialistų, dalis tokių medžiagų gali būti platinamos internetu, o didžiausia rizika kyla dėl neaiškios sudėties ir koncentracijos, kas didina apsinuodijimo bei perdozavimo tikimybę.

    Apibendrindami tyrėjai pabrėžia, kad vien bendro vartojimo mažėjimo nepakanka vertinant realią situaciją. Duomenys rodo poreikį derinti prevenciją, ankstyvąją pagalbą ir žalos mažinimą, atsižvelgiant į amžiaus grupes, vartojimo formas ir sparčiai besikeičiančią produktų pasiūlą.

  • Vyrų tylėjimo kaina: skaičiai Lietuvoje šokiruoja, o kampanija Vilniuje ragina prabilti

    Vyrų tylėjimo kaina: skaičiai Lietuvoje šokiruoja, o kampanija Vilniuje ragina prabilti

    Vyrai Lietuvoje nuo savižudybės miršta gerokai dažniau nei moterys, tačiau pagalbos vis dar ieško rečiau. Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ rugsėjo 7–10 dienomis pradeda socialinę kampaniją „Nesinešk visko vienas“, kviečiančią vyrus atviriau kalbėti apie emocinę savijautą.

    Prie kampanijos prisijungė buvęs krepšininkas Rimantas Kaukėnas, menininkas Algis Kriščiūnas, Vilniaus „Ryto“ žaidėjas Gytis Radzevičius ir Vilniaus „Žalgirio“ žaidėjas Klaudijus Upstas. Organizatorių teigimu, žinomų vyrų pavyzdys padeda mažinti stigmas ir primena, kad sunkumai nėra silpnumo ženklas.

    Skaičiai, už kurių slypi žmonės

    Skelbiama, kad 2025 metais Lietuvoje dėl savižudybės mirė 524 žmonės: 421 vyras ir 103 moterys. Vilniuje tuo pačiu laikotarpiu fiksuotas 61 atvejis, iš jų 54 vyrai ir 7 moterys, todėl kampanija nukreipta į didžiausios rizikos grupę.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbu matyti ne tik statistiką, bet ir realias istorijas. Dažnai krizė bręsta ilgai: žmogus mėnesiais ar metais bando susidoroti vienas, vengia kalbėti su artimaisiais ir kreipiasi pagalbos tik tada, kai jėgų beveik nelieka.

    Kodėl vyrai pagalbos vengia?

    Psichikos sveikatos ekspertai dažnai akcentuoja, kad požiūris į emocijas formuojasi nuo vaikystės. Kai berniukas išmoksta, kad verkti gėda, o sunkumus reikia įveikti pačiam, vėliau pagalbos prašymas gali atrodyti kaip pralaimėjimas.

    Prie to prisideda ir socialiniai lūkesčiai: būti stipriam, neklysti, uždirbti daugiau, „laikyti“ šeimą ir neparodyti pažeidžiamumo. Tokia norma daliai vyrų tampa vidiniu draudimu pripažinti, kad sunku, net kai situacija pavojinga.

    „Savižudybių tema glaudžiai susijusi su priklausomybių problema ir įsitikinimu, kad sunkumus galima nuskandinti alkoholyje. Ilgą laiką vyrams buvo keliami lūkesčiai viską atlaikyti patiems, todėl pagalbos kartais kreipiamasi per vėlai“, – sakė Vilniaus miesto savižudybių prevencijos algoritmo koordinatorė Goda Nausėdaitė.

    Aplinka gali paskatinti arba sustabdyti

    Kampanijos rengėjai pabrėžia, kad pagalbos ieškojimas priklauso ne vien nuo žmogaus valios. Didelę reikšmę turi aplinka: ar šeimoje, draugų rate ir darbovietėje į emocinius sunkumus reaguojama rimtai, ar jie nuvertinami ir paverčiami pašaipa.

    Vilniaus gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad daugeliui vyrų svarbi privatumo galimybė kreipiantis pagalbos, o artimųjų palaikymas gali tapti lemiamu postūmiu. Taip pat reikšmingi kitų vyrų pavyzdžiai, kai viešai pripažįstama, kad pagalba buvo reikalinga ir naudinga.

    „Kartais žmogus ilgai bando tvarkytis vienas, nesidalija su artimaisiais ir nesikreipia pagalbos. Todėl svarbu kalbėti ne tik apie tai, kur kreiptis, bet ir kas trukdo žengti pirmą žingsnį“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė.

    Kampanija „Nesinešk visko vienas“ primena paprastą principą: išeitis yra, o pagalba gali būti skirtinga. Vienam svarbiausias atviras pokalbis su draugu ar šeimos nariu, kitam reikalinga profesionali psichologo pagalba, dar kitam padeda struktūruota dienotvarkė, fizinis aktyvumas ar bendruomenė.

    „Vilnius sveikiau“ skelbia, kad vilniečiams teikiamos nemokamos individualios psichologo konsultacijos, o artimojo netektį po savižudybės patyrusiems žmonėms siūloma ilgalaikė emocinė parama savitarpio pagalbos grupėje. Specialistai ragina nelaukti, kol taps per sunku, ir kalbėtis anksčiau, nei krizė įsisenėja.

  • „Netflix“ spalį pristatys 3 dalių dokumentiką apie Matthew Perry: žadami artimųjų liudijimai

    „Netflix“ spalį pristatys 3 dalių dokumentiką apie Matthew Perry: žadami artimųjų liudijimai

    „Netflix“ paskelbė, kad spalio 27 dieną platformoje pasirodys trijų dalių dokumentinis serialas apie aktorių Matthew Perry, visame pasaulyje išgarsėjusį Chandlerio Bingo vaidmeniu seriale Friends. Kūrėjai žada dar negirdėtų liudijimų ir privačių archyvo kadrų, kurie turėtų atskleisti platesnį aktoriaus gyvenimo paveikslą.

    Dokumentika pavadinta The One With Matthew Perry. Ji pasakos apie Perry karjerą, viešą šlovę ir asmeninius iššūkius per žmonių, buvusių arčiausiai jo, prisiminimus, įskaitant šeimos narius ir ilgamečius draugus.

    Ką žada „Netflix“

    Platformos pranešime pabrėžiama, kad serialo pagrindas bus pirmą kartą viešinami sesers Mia Perry Bowick ir artimiausių bičiulių pasakojimai. Taip pat bus naudojamos iki šiol neskelbtos nuotraukos ir vaizdo įrašai iš šeimos privataus archyvo.

    Kol kas neatskleidžiama, ar dokumentikoje pasirodys kiti serialo Friends aktoriai. Tai viena didžiausių intrigų gerbėjams, nes būtent šios komandos sėkmė Perry pavertė pasauline popkultūros figūra.

    Šeimos žinutė žiūrovams

    „Man prireikė laiko pasijusti pasirengusiai dalintis šiais prisiminimais ir tuo, ką reiškė mylėti Matthew per visą jo gyvenimo sudėtingumą: matyti jį kaip visumą, ne tik kaip Chandlerį ir ne tik kaip žmogų, kovojusį su priklausomybe“, – sakė Mia Perry Bowick.

    „Tikiuosi, kad ši serija visiems, kurie jį mylėjo artimai ar iš tolo, padės geriau suprasti, koks jis buvo iš tiesų, ir kokį palikimą paliko“, – teigė ji.

    Kontekstas po aktoriaus mirties

    Matthew Perry buvo rastas be gyvybės požymių sūkurinėje vonioje savo namuose Los Andžele 2023 metais spalio 28 dieną. Aktoriui buvo 54 metai, o jo mirtis sukėlė platų atgarsį ne tik pramogų industrijoje, bet ir visuomeninėse diskusijose apie priklausomybių gydymą.

    Los Andželo apygardos teismo medicinos ekspertai nurodė, kad mirtį lėmė ūmus ketamino poveikis, o kaip prisidėję veiksniai minėti ir paskendimas, koronarinė širdies liga bei buprenorfino poveikis. Pastarasis vaistas naudojamas gydant opioidų vartojimo sutrikimą.

    Pastaraisiais metais byla sulaukė naujų posūkių: 2026 metais žiniasklaidoje skelbta apie teismo sprendimus, susijusius su asmenimis, kurių veiksmai buvo siejami su aktoriaus mirtimi. Šis kontekstas, tikėtina, turės įtakos ir dokumentikos tonui, nes auditorija tikisi ne vien nostalgijos, bet ir atsakymų.

    „Netflix“ dokumentikos premjera numatyta spalio 27 dieną. Tikimasi, kad trijų epizodų formatas leis suderinti aktoriaus kūrybinį palikimą, jo privačią istoriją ir platesnį priklausomybių temos kontekstą, kuris pastaraisiais metais vis dažniau aptariamas viešai.

  • Nemokama, anonimiška pagalba Zarasuose: kur kreiptis dėl alkoholio ir kitų priklausomybių?

    Nemokama, anonimiška pagalba Zarasuose: kur kreiptis dėl alkoholio ir kitų priklausomybių?

    Kada verta kreiptis?

    Priklausomybė dažnai paliečia ne tik patį žmogų, bet ir šeimą, santykius bei kasdienį gyvenimą. Susidūrus su rizikingu ar žalingu alkoholio vartojimu, kitomis priklausomybėmis ar nerimaujant dėl artimojo, svarbu nelaukti, kol situacija taps kritinė.

    Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia gyventojus pasinaudoti priklausomybių konsultanto paslaugomis. Kreiptis galima ir tada, kai žmogus tik abejoja dėl savo vartojimo įpročių ar ieško aiškaus plano, nuo ko pradėti pokyčius.

    Kuo padeda priklausomybių konsultantas?

    Konsultacijos metu įvertinami su vartojimu ar priklausomybe susiję sunkumai, aptariami rizikos veiksniai ir realūs keitimo žingsniai. Daug dėmesio skiriama motyvacijai, praktiniams sprendimams ir saugiam, žmogui priimtinam pokyčių tempui.

    Priklausomybių konsultantas taip pat suteikia informaciją apie gydymo ir pagalbos galimybes, prireikus padeda nukreipti į sveikatos priežiūros įstaigas ar kitas paslaugas. Svarbi dalis yra palaikymas tiems, kurie jau keičia elgesį ar sveiksta po atkryčių.

    Pagalba skirta ne tik vartojančiam žmogui, bet ir jo artimiesiems, kuriems tenka emocinė įtampa, kaltės jausmas ar nežinojimas, kaip kalbėtis ir nustatyti ribas. Konsultacijos gali padėti geriau suprasti priklausomybės mechanizmus ir pasirinkti konstruktyvų elgesį šeimoje.

    Kam skirta ir kaip užsiregistruoti?

    Paslaugos teikiamos asmenims nuo 18 metų. Konsultacijos yra nemokamos, anonimiškos ir konfidencialios, o gydytojo siuntimo nereikia.

    Būtina išankstinė registracija telefonu +370 670 33057. Konsultacijos vyksta adresu Malūno g. 2, Zarasai.

    Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas kreipimasis dažnai padeda išvengti gilesnių sveikatos, finansinių ir santykių krizių. Net vienas pokalbis gali padėti aiškiau įsivardyti situaciją ir pasirinkti tinkamiausią pagalbos kelią.

  • Kličko gedulas po Hayden Panettiere mirties: ką jis pažadėjo jų dukrai ir prašo gerbti šeimą

    Kličko gedulas po Hayden Panettiere mirties: ką jis pažadėjo jų dukrai ir prašo gerbti šeimą

    Kličko žinutė po netekties

    Buvęs sunkiasvorių bokso čempionas iš Ukrainos Wladimir Kličko sureagavo į aktorės Hayden Panettiere mirtį. Socialiniuose tinkluose jis rašė esantis sukrėstas ir išgyvenantis gedulą, o šeimai prašė privatumo.

    Žinutėje jis pabrėžė, kad nors pora jau nebuvo kartu, Panettiere išliko svarbi jo gyvenimo dalis ir jų dukros Kaya mama. Kličko taip pat išreiškė užuojautą aktorės artimiesiems, draugams ir gerbėjams.

    „Mūsų šeima išgyvena gilų šoką ir gedulą. Niekas neištrins laiko, kurį praleidome kartu, ir vietos, kurią ji turėjo mūsų gyvenime“, – sakė Wladimir Kličko.

    Pažadas dukrai ir šeimos sprendimai

    Didelę Kličko pareiškimo dalį sudarė žinutė dukrai Kaya. Jis teigė, kad pasirūpins, jog mergaitė apie mamą girdėtų su pagarba, o jos atminimas būtų saugomas šeimoje.

    Pora pradėjo susitikinėti 2009 metais, susižadėjo 2013 metais, o 2014 metais susilaukė dukros. Jie išsiskyrė 2018 metais, tačiau viešai ne kartą akcentavo, kad bendras vaikas išliko svarbiausias jų ryšys.

    Kontekstas: karjera ir sveikatos iššūkiai

    Panettiere plačiau išgarsėjo seriale Heroes, o vėliau vaidino muzikinėje dramoje Nashville. Pastaraisiais metais ji viešai kalbėjo apie psichikos sveikatos problemas ir priklausomybes, kurios, pasak jos pačios, turėjo įtakos asmeniniam gyvenimui.

    Šiemet ji buvo pristačiusi memuarus This Is Me: A Reckoning, kuriuose rašė apie ilgą depresijos, nerimo, alkoholio ir kitų medžiagų vartojimo laikotarpį. Taip pat ji minėjo skausmingą šeimos netektį, kai 2023 metais mirė jos jaunesnis brolis.

    Pranešama, kad aktorė mirė 36-erių, o mirties priežastis ir aplinkybės tebėra tiriamos. Pareigūnai viešai nurodė, kad iš pradžių nebuvo pastebėta smurto ar akivaizdžių nusikaltimo požymių, tačiau galutinės išvados priklausys nuo tyrimo rezultatų.

    Po žinios apie mirtį užuojautos žinutėmis dalijosi ir kiti pramogų pasaulio atstovai. Tokiose situacijose ypač pabrėžiama atsakinga komunikacija, kai kol kas nėra patvirtintos oficialios mirties priežasties.

  • Alkoholis kerta ne tik per kepenis: gydytojai įvardijo organus, kuriems žala dažnai neįvertinama

    Alkoholis dažnai siejamas pirmiausia su kepenų pažeidimais, tačiau medicinos duomenys rodo gerokai platesnį poveikį organizmui. Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, alkoholis kasmet prisideda prie daugiau kaip 2,6 mln. mirčių pasaulyje, o rizika didėja tiek dėl lėtinių ligų, tiek dėl traumų.

    Specialistai pabrėžia, kad nėra visiškai saugios alkoholio dozės, nes net nedideli kiekiai gali didinti tam tikrų ligų tikimybę. Žala priklauso nuo vartojimo dažnio, kiekio, amžiaus, gretutinių ligų ir net genetinių veiksnių, todėl vienodi įpročiai skirtingiems žmonėms gali turėti nevienodas pasekmes.

    Ne tik kepenys

    Kepenys iš tiesų yra vienas pagrindinių taikinių: ilgainiui gali vystytis suriebėjimas, alkoholinio pobūdžio hepatitas, fibrozė ir cirozė. Šie pakitimai neretai progresuoja tyliai, o dalis jų tampa negrįžtami, ypač jei vartojimas tęsiasi metų metus.

    Tačiau alkoholis veikia ir širdies bei kraujagyslių sistemą: didina arterinės hipertenzijos riziką, gali provokuoti ritmo sutrikimus, didina insulto tikimybę. Ilgalaikis gausus vartojimas siejamas ir su alkoholine kardiomiopatija, kai silpsta širdies raumuo.

    Smegenys, imunitetas ir psichika

    Neurologinis poveikis taip pat reikšmingas: alkoholis gali bloginti miegą, dėmesį, atmintį ir koordinaciją, o apsvaigimas didina traumų tikimybę. Ilgainiui daliai žmonių ryškėja pažintinių funkcijų prastėjimas, o dideli kiekiai siejami su didesne demencijos rizika.

    Imuninė sistema nuo reguliaraus vartojimo gali silpti, todėl organizmui sunkiau kovoti su infekcijomis. Klinikiniuose stebėjimuose akcentuojama, kad lėtinis vartojimas siejamas su prastesne organizmo atsako į infekcijas kokybe ir didesne komplikacijų tikimybe.

    Psichikos sveikatos požiūriu alkoholis dažnai veikia kaip rizikos veiksnys: gali paaštrinti nerimo ir depresijos simptomus, skatinti impulsyvumą. Priklausomybė formuojasi palaipsniui, o praradus kontrolę nukenčia santykiai, darbas ir kasdienė savijauta.

    Onkologinės rizikos ir visuomenės kaina

    Medikai atkreipia dėmesį ir į onkologines sąsajas: alkoholis didina kelių vėžio rūšių riziką, įskaitant burnos ertmės, ryklės, stemplės, kepenų ir storosios žarnos vėžį. Rizika gali didėti kartu su vartojamu kiekiu, o papildomi veiksniai, tokie kaip rūkymas, ją dar labiau sustiprina.

    Alkoholio žala nėra vien medicininė: apsvaigimas siejamas su avarijomis, smurtu, nelaimingais atsitikimais ir savižudybių rizikos augimu. Dėl to didėja ir ekonominė našta, nes auga sveikatos priežiūros išlaidos, mažėja darbingumas, daugėja nedarbingumo atvejų.

    Gydytojai ragina įvertinti asmeninę riziką ir, jei kyla sunkumų mažinant vartojimą, kreiptis pagalbos į šeimos gydytoją ar priklausomybių specialistus. Ankstyvas pokytis dažnai leidžia sumažinti žalą, o dalį nepalankių padarinių dar galima pristabdyti ar iš dalies atstatyti.

  • Medikai įspėja: šis įprotis greitai naikina plaučius – pasekmės gali būti mirtinos

    Plaučiai kasdien be perstojo aprūpina organizmą deguonimi, tačiau viena plačiai paplitusi priklausomybė sparčiai silpnina jų funkciją. Gydytojai pabrėžia, kad rūkymas išlieka vienu svarbiausių išvengiamų veiksnių, didinančių lėtinių ir mirtinų ligų riziką.

    Cigarečių dūmuose yra tūkstančiai cheminių medžiagų, tarp jų ir kancerogenai, galintys pažeisti ląsteles bei skatinti genetinius pokyčius. Ilgainiui tai siejama su didesne plaučių vėžio ir kitų onkologinių susirgimų tikimybe.

    Rūkymas taip pat nuolat dirgina kvėpavimo takų gleivinę, palaiko uždegimą ir gali ardyti alveoles, kurios yra atsakingos už dujų apykaitą. Dėl šių pokyčių mažėja plaučių elastingumas, o žmogus pradeda dusti net ramybės būsenoje.

    Medikai rūkymą įvardija kaip pagrindinį rizikos veiksnį lėtinei obstrukcinei plaučių ligai, kuri dažnai vystosi nepastebimai ir progresuoja metų metus. Šiai būklei būdingas lėtinis kosulys, skrepliavimas, švokštimas ir vis prastėjanti fizinio krūvio tolerancija.

    Žala neapsiriboja vien rūkančiuoju: pasyvus rūkymas didina kvėpavimo takų ligų riziką aplinkiniams, ypač vaikams, nėščiosioms ir vyresnio amžiaus žmonėms. Kuo daugiau dūmų patalpose ar automobilyje, tuo didesnė toksinių dalelių koncentracija ir ilgalaikės pasekmės.

    Rūkymas silpnina ir natūralią plaučių apsaugą nuo infekcijų, todėl gali dažnėti bronchitai, pneumonijos, o rizikos grupėms didėja ir sunkių komplikacijų tikimybė. Be to, tabako dūmų toksinai veikia visą organizmą, didindami širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant infarktą ir insultą, riziką.

    „Vienintelis patikimas būdas sustabdyti žalą yra visiškai mesti rūkyti, o nauda sveikatai prasideda greitai“, – sako gydytojai.

    Specialistai primena, kad metimas rūkyti turi apčiuopiamą poveikį net ir ilgai rūkiusiems žmonėms: gerėja kvėpavimas, mažėja uždegiminiai procesai, o ilgalaikėje perspektyvoje krenta sunkių ligų rizika. Jei mesti sunku, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, kurie gali pasiūlyti įrodymais grįstą pagalbą.

  • Kriptovaliutų priklausomybė plinta nepastebimai: specialistai įspėja, kad tai primena lošimus

    Kriptovaliutų priklausomybė plinta nepastebimai: specialistai įspėja, kad tai primena lošimus

    Kai investavimas virsta priklausomybe

    Kriptovaliutų prekyba daliai žmonių nustojo būti investavimas ir ėmė panašėti į elgesio priklausomybę, kurios požymiai labai artimi lošimo sutrikimui. Specialistai atkreipia dėmesį, kad problema dažnai lieka nematoma, nes nuolatinis „rinkos sekimas“ visuomenėje neretai palaikomas ambicingumu.

    Riziką didina tai, kad kriptovaliutų rinkos veikia visą parą, septynias dienas per savaitę, o vartotojų įsitraukimą skatina nuolatiniai kainų svyravimai ir momentiniai pranešimai. Toks derinys ypač pavojingas žmonėms, turintiems polinkį į impulsyvumą, nerimą ar anksčiau patirtų priklausomybių.

    Kaip atpažinti rizikingą elgesį?

    Škotijoje veikiančio priklausomybių gydymo centro „Castle Craig“ atstovas Jamie Gilesas pabrėžia, kad vertinti reikia ne patį turtą, o elgesį. Jo teigimu, kriptovaliutos savaime nėra problema, kaip ir alkoholis savaime nėra priklausomybės sinonimas.

    Pagrindinis signalas – kontrolės praradimas: žmogus vis dažniau grįžta prie prekybos, didina statymus ar riziką, vejasi praradimus, nesėkmingai bando sustoti ir tęsia nepaisydamas akivaizdžios žalos finansams, santykiams ar savijautai. Dažnai atsiranda slėpimas, melavimas artimiesiems, emocinės būsenos priklausomybė nuo kainų ir nuolatinis „atsilošimo“ motyvas.

    „Apie probleminį investavimą kalbame pagal elgesį, o ne pagal patį instrumentą. Esmė – kai žmogus praranda kontrolę, vejasi nuostolius ir tęsia net matydamas žalą“, – sakė J. Gilesas.

    Ar tai pripažinta mediciniškai?

    Tarptautinėse diagnostikos klasifikacijose atskiros „kriptovaliutų priklausomybės“ diagnozės kol kas nėra. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad formalaus pavadinimo nebuvimas nereiškia, jog realaus sutrikimo nėra, ypač kai elgesio modeliai sutampa su jau aprašytomis priklausomybėmis.

    Mokslinėje literatūroje vis dažniau aptariamas ryšys tarp aktyvios kriptovaliutų prekybos ir probleminio lošimo bruožų, tokių kaip rizikos tolerancijos augimas, nuostolių vaikymasis ir impulsyvūs sprendimai. Praktikoje gydymo įstaigos tokį elgesį dažnai vertina per lošimo sutrikimo ir kitų elgesio priklausomybių prizmę, taikydamos panašius pagalbos principus.

    Kas patenka į didžiausią riziką?

    Pasak J. Gileso, dažniausiai pagalbos prireikia jaunesniems vyrams, nors problema nėra vien šios grupės. Tipinis scenarijus – jaunas specialistas, patiriantis įtampą darbe, ieškantis greito finansinio sprendimo arba adrenalino, o prekybą ilgainiui pradedantis naudoti ir kaip pabėgimą nuo streso.

    Skirtumas nuo priklausomybių, kurios greitai tampa matomos aplinkiniams, yra tas, kad kompulsyvi prekyba gali atrodyti kaip produktyvumas. Kai žmogus nuolat „dirba su rinka“, aplinka kartais net skatina tokį elgesį, nepastebėdama, kad jis jau griauna miegą, emocinę pusiausvyrą ir finansinį stabilumą.

    Psichologinės ir finansinės pasekmės

    Specialistai sieja rizikingą prekybą su nerimu, depresijos simptomais, miego sutrikimais ir lėtiniu stresu. Staigūs kainų kritimai gali sukelti aštrias krizes, o dideli nuostoliai kai kuriais atvejais susiję ir su savižudybės minčių rizika.

    Kriptovaliutų rinka išsiskiria tuo, kad nuostoliai gali ištikti greitai, o „atsilošimo“ impulsas pastūmėja į dar rizikingesnius sprendimus. Tai sukuria uždarą ratą, kai psichologinė įtampa skatina prekiauti, o prekybos rezultatai dar labiau didina įtampą.

    Reguliavimo spragos ir reklamos spaudimas

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kriptovaliutų reklama ir rėmimo sutartys vis dažniau perima lošimų industrijai būdingus modelius: garsenybių rekomendacijas, greito praturtėjimo pažadus ir praleistos progos baimę. Tai ypač paveiku jaunai auditorijai, kuriai finansinė rizika dažnai atrodo abstrakti.

    Jungtinės Karalystės finansų priežiūros institucija FCA pastaraisiais metais griežtino kriptoturto reklamos taisykles, ribojo neautorizuotas reklamas ir akcentavo vartotojų apsaugą. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad reguliavimas ne visada spėja paskui technologijas, o priklausomybę skatinantys dizaino sprendimai lieka platformų rankose.

    Ką daryti, jei atpažįstate požymius?

    Pirmas žingsnis – pripažinti, kad problema gali būti ne „blogas periodas rinkoje“, o elgesio modelis, kuris kartojasi. Specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį į tai, ar prekyba tapo kasdieniu poreikiu, ar ji pradėjo kelti konfliktus šeimoje, ar slėpimas ir skolų augimas tapo norma.

    Jei kyla įtarimų dėl priklausomybės, vertingiausia kreiptis į psichikos sveikatos specialistą ar priklausomybių konsultantą. Artimiesiems patariama derinti empatiją su aiškiomis ribomis, nes vien moralizavimas ar kontrolė retai padeda, o gydymas dažniausiai reikalauja ir emocinės, ir praktinės paramos.

    „Vien problemos atpažinimas jau yra pusė darbo, nes priklausomybę dažnai lydi neigimas. Tai gydoma būklė, o ne moralinis trūkumas“, – sakė J. Gilesas.

  • Nemokama pagalba metantiems rūkyti: ką svarbu žinoti paskambinus į liniją 1819

    Nemokama pagalba metantiems rūkyti: ką svarbu žinoti paskambinus į liniją 1819

    Artėjant Pasaulinei dienai be tabako, minimai gegužės 31 dieną, gyventojai raginami rimčiau įvertinti rūkymo žalą ir apsvarstyti sprendimą mesti. Vienas paprasčiausių pirmų žingsnių Lietuvoje – nemokama konsultacijų linija 1819, skirta metantiems rūkyti ar mažinantiems nikotino vartojimą.

    Pasaulio sveikatos organizacija kasmet šia proga primena, kad tabakas ir nikotinas išlieka vieni didžiausių išvengiamų rizikos veiksnių sveikatai. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ne tik tradicinėms cigaretėms, bet ir įvairiems nikotino produktams, kurių patrauklumas dažnai kuriamas rinkodaros priemonėmis.

    Kodėl metimas rūkyti svarbus

    Rūkymas Lietuvoje siejamas su didele dalimi ankstyvų mirčių, o didžiausia našta tenka širdies ir kraujagyslių ligoms, onkologiniams susirgimams bei kvėpavimo sistemos pažeidimams. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad nauda juntama gana greitai: pagerėja kvėpavimas, mažėja kraujospūdis, ilgainiui krenta sunkių ligų rizika.

    Metant rūkyti dažniausiai sunkiausia įveikti priklausomybės mechanizmą ir kasdienius įpročius, susijusius su nikotinu. Dėl to veiksmingiausi sprendimai paprastai apima ne vien valios pastangas, bet ir aiškų planą, palaikymą bei įrodymais grįstas priemones.

    Kaip veikia linija 1819

    Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija 1819 teikia nemokamas konsultacijas žmonėms, kurie nori mesti rūkyti, mažinti nikotino vartojimą ar pasiruošti pokyčiui. Konsultacijų metu aptariama situacija, įvertinami trigeriai, sudaromas realistiškas metimo planas ir susitariama dėl tolesnių žingsnių.

    Specialistai padeda pasiruošti abstinencijos simptomams, aptaria streso ir potraukio valdymo būdus, pataria, kaip išvengti dažniausių klaidų ir kaip elgtis atkryčio atveju. Esant poreikiui, žmogus nukreipiamas į kitas pagalbos grandis, kad sprendimas nebūtų paliktas vien tik asmeninėms pastangoms.

    Kada verta skambinti

    Skambutis į 1819 gali būti naudingas ir tuomet, kai sprendimas dar tik bręsta. Praktikoje dažnai pasiteisina aiškus termino pasirinkimas, pasiruošimas rizikingoms situacijoms ir artimųjų įtraukimas, todėl konsultacija gali tapti konkrečiu atspirties tašku.

    Jei rūkymas kelia nerimą dėl sveikatos, išlaidų ar poveikio artimiesiems, verta nedelsti ir ieškoti pagalbos. Kartais pokyčiui užtenka vieno pokalbio, o kartais prireikia kelių bandymų, tačiau didžiausią skirtumą dažnai lemia tai, kad žmogus nelieka vienas su priklausomybe.

    „Pirmas žingsnis dažniausiai yra paprasčiausias – paprašyti pagalbos ir susidaryti aiškų planą“, – sako priklausomybių konsultantai.

    Metimas rūkyti yra procesas, kuriam galima pasiruošti ir kurį galima valdyti. Linija 1819 skirta tam, kad sprendimas būtų paremtas ne vien motyvacija, bet ir praktiškais, kasdien pritaikomais veiksmais.

  • Alytaus vyrų krizių centras mini dešimtmetį: savivaldybė dėkoja už emocinę ir teisinę pagalbą

    Alytaus vyrų krizių centras mini dešimtmetį: savivaldybė dėkoja už emocinę ir teisinę pagalbą

    Alytaus apskrities vyrų krizių centras mini dešimties metų veiklos sukaktį ir sulaukė Alytaus rajono savivaldybės padėkos už nuoseklų darbą. Organizacija jau dešimtmetį teikia emocinę, socialinę ir teisinę pagalbą vyrams, jų artimiesiems bei šeimų nariams, patiriantiems krizes.

    Centro bendruomenei dėkojo Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas, įteikęs merės Rasos Vitkauskienės padėką. Savivaldybė pabrėžė centro indėlį stiprinant bendruomenės gerovę ir kuriant pagalbos kultūrą tiems, kurie dažnai linkę sunkumus spręsti tyliai.

    Minėjime dalyvavo ir savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Žeimienė. Centrą taip pat sveikino kitų savivaldybių ir įstaigų atstovai, socialiniai partneriai bei nevyriausybinės organizacijos, su kuriomis sprendžiamos sudėtingos šeimų situacijos.

    Centro vadovas V. Tamulionis akcentavo, kad per dešimtmetį pasikeitė ir visuomenės požiūris į vyrų patiriamas krizes. Pasak jo, pagalbos prireikia ne tik dėl skyrybų ar konfliktų šeimoje, bet ir susidūrus su priklausomybėmis, emociniais sunkumais, savivertės problemomis ar prarastu socialiniu ryšiu.

    „Prieš dešimt metų daug kas skeptiškai vertino, ar vyrai iš tiesų susiduria su sunkumais ir išgyvena krizes. Norėjau įrodyti, kad vyrai patiria įvairių išbandymų – šeimoje, skyrybų metu ar kovodami su priklausomybėmis“, – sakė V. Tamulionis.

    Centras buvo įkurtas 2016 metais ir tapo vienu iš pirmųjų tokio profilio pagalbos taškų Lietuvoje. Per šį laiką paslaugų poreikis augo, o veikla plėtėsi nuo individualių konsultacijų iki ilgalaikių programų, padedančių žmonėms grįžti į stabilesnį kasdienį gyvenimą.

    Pagalba ne tik vyrams

    Įstaiga pagalbą teikia ne vien vyrams, bet ir jų artimiesiems bei paaugliams, kai šeimoje kyla konfliktai ar užsitęsusios krizės. Praktikoje tai reiškia, kad sprendžiamos ne pavienės situacijos, o siekiama mažinti rizikas visai šeimai, ypač kai įtampa persikelia į vaikų gerovę.

    Centro veiklos apima savipagalbos grupes, individualias ir grupines konsultacijas, priklausomybių prevenciją, smurto mažinimo bei elgesio keitimo programas. Bendradarbiaujama su specialistais ir partneriais, kad pagalba būtų prieinama laiku, o žmogus neliktų vienas su problema.

    Patirtis pristatoma ir tarptautiniu mastu

    Centro atstovai teigia, kad sukaupta patirtis pristatoma ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje erdvėje. Įstaiga dalyvauja Europos Sąjungos projektuose, kuriuose siekiama stiprinti psichologinės pagalbos prieinamumą ir kurti veiksmingesnius pagalbos modelius bendruomenėse.

    Pasak organizacijos, svarbiausias rezultatas per dešimtmetį yra didėjantis žmonių ryžtas kreiptis pagalbos. Tai, kad tema nebėra nutylima, laikoma esmine prielaida ankstyviau suvaldyti krizes ir mažinti jų pasekmes tiek asmeniui, tiek šeimai.