CP v2

Tag: Priklausomybės

  • Mokslininkai rado aiškų ryšį: kanapių vartojimo sutrikimas ir didžioji depresija – kas vyksta?

    Mokslininkai rado aiškų ryšį: kanapių vartojimo sutrikimas ir didžioji depresija – kas vyksta?

    Nauja apžvalga rodo, kad kanapių vartojimo sutrikimas yra glaudžiai susijęs su didžiąja depresija. Tyrėjai pabrėžia, kad ryšys yra stiprus, tačiau jis dar neįrodo priežasties ir pasekmės.

    Apžvalgoje įvertinti 55 ankstesni tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 3,2 milijono žmonių. Iš jų beveik 500 000 buvo nustatytas kanapių vartojimo sutrikimas, o daugiau nei 100 000 – didžioji depresija.

    Duomenys parodė, kad beveik 32 proc. žmonių, turinčių kanapių vartojimo sutrikimą, taip pat buvo diagnozuota didžioji depresija. Tuo metu tarp didžiąja depresija sergančių žmonių kanapių vartojimo sutrikimas fiksuotas kiek daugiau nei 10 proc. atvejų.

    Kodėl ryšys toks stiprus?

    Tyrėjai svarsto kelis paaiškinimus. Viena vertus, depresijos simptomai gali didinti polinkį vartoti kanapes kaip savarankišką bandymą malšinti prastą savijautą, įtampą ar miego problemas.

    Kita vertus, ilgalaikis ar intensyvus vartojimas gali prisidėti prie nuotaikos sutrikimų, ypač jautresniems žmonėms. Taip pat galimi bendri rizikos veiksniai, pavyzdžiui, genetinis pažeidžiamumas, ankstyvos gyvenimo patirtys ar kiti psichikos sveikatos sunkumai.

    „Šie rezultatai rodo, kad didžioji depresija dažna tarp žmonių, turinčių kanapių vartojimo sutrikimą, ypač psichiatrijos gydymo įstaigose“, – teigė apžvalgos autoriai.

    Kodėl svarbu atskirti simptomus?

    Apžvalgoje pabrėžiama, kad kanapių vartojimo nutraukimas gali sukelti požymius, panašius į depresijos simptomus, įskaitant nerimą, dirglumą ir miego sutrikimus. Dėl to praktikoje kartais sudėtinga tiksliai įvertinti, kas yra pirminė problema, o kas – vartojimo pasekmė.

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad apžvalginiai duomenys negali galutinai atsakyti, ar viena būklė sukelia kitą. Kadangi dauguma įtrauktų darbų rėmėsi ankstesniais stebėjimais, reikalingi ilgesni, vienodus kriterijus taikantys tyrimai.

    Ką tai reiškia gydymui?

    Specialistai pabrėžia, kad žmonėms, kuriems pasireiškia abi būklės, viena jų gali likti nepastebėta, jei visas dėmesys skiriamas tik depresijai arba tik priklausomybės gydymui. Todėl rekomenduojama sistemingiau tikrinti abi rizikas skirtingose gydymo grandyse.

    Apžvalgoje pažymima, kad vaistinio gydymo kryptys gretutiniam kanapių vartojimo sutrikimui ir didžiajai depresijai kol kas išlieka nepakankamai aiškios. Tuo metu psichologinės intervencijos, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija ir motyvacinis interviu, laikomos perspektyviomis ir vertomis tolesnių tyrimų.

    Kanapių vartojimo sutrikimas paprastai apibrėžiamas kaip probleminis vartojimo modelis, susijęs su potraukiu, tolerancijos didėjimu, abstinencijos požymiais ir sunkumais mažinti vartojimą nepaisant neigiamų pasekmių. Didžioji depresija siejama su ilgai trunkančia prislėgta nuotaika ar interesų praradimu bei miego, energijos ir dėmesio sutrikimais.

  • Atviras pokalbis Zarasų mokyklose: atlikėjas Atikin su jaunimu kalbėjo apie priklausomybes ir patyčias

    Atviras pokalbis Zarasų mokyklose: atlikėjas Atikin su jaunimu kalbėjo apie priklausomybes ir patyčias

    Zarasų rajono mokyklose apsilankė atlikėjas Atikin, su mokiniais susitikęs ne koncertui, o atviram pokalbiui apie kasdienius pasirinkimus ir jų kainą. Susitikimai vyko prevenciniu formatu, akcentuojant asmenines patirtis, o ne formalias pamokas.

    Pasak organizatorių, pagrindinės temos buvo narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo žala, patyčios, draugystė ir emocinė savijauta. Mokiniai buvo kviečiami kalbėti apie patiriamą spaudimą, ribas ir situacijas, kai sprendimus lemia ne žinios, o aplinkinių įtaka.

    Akcentas – realios istorijos

    Atlikėjas su jaunimu dalijosi asmeniškais išgyvenimais, kurie padėjo jautrias temas perkelti iš teorijos į realų gyvenimą. Tokia forma dažnai veikia stipriau, nes leidžia paaugliams atpažinti panašias situacijas ir įvertinti pasekmes dar prieš susiduriant su rizika.

    Per susitikimus kalbėta ir apie savisaugą, atsakomybę už draugus bei drąsą laiku kreiptis pagalbos. Dėmesys skirtas ir tam, kad pagalbos ieškojimas nėra silpnumo ženklas, o brandus žingsnis, ypač kai sunkumai susiję su priklausomybių rizika ar patyčiomis.

    Kas inicijavo susitikimus

    Susitikimų iniciatoriais įvardyti Zarasų mokyklas baigęs Rapolas Pranciškus ir Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė. Renginius organizavo Zarasų rajono savivaldybė ir rajono jaunimą ugdančios įstaigos.

    Organizatoriai tikisi, kad tokie pokalbiai palieka ilgalaikį poveikį, nes jaunimui suteikia erdvę saugiai užduoti klausimus ir išgirsti gyvenimišką patirtį. Prevencinių susitikimų tikslas – stiprinti sąmoningumą ir paskatinti rinktis atsakingą kelią dar prieš atsirandant rimtoms problemoms.

  • Alytuje vyks atviras susitikimas apie priklausomybes: mentorius Eugenijus Šnipas dalinsis keliu į pokytį

    Gegužės 18 dieną 17.15 valandą Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje vyks atviras susitikimas apie priklausomybes ir realius žingsnius, padedančius keisti gyvenimą. Į renginį kviečia laisvės nuo priklausomybių mentorius, projekto „Laisvas protas“ autorius ir iniciatyvos „500 km laisvės“ iniciatorius Eugenijus Šnipas.

    Organizatorių teigimu, susitikime bus kalbama paprastai ir konkrečiai apie tai, su kuo susiduria žmonės, bandantys atsisakyti žalingų įpročių. Dėmesys skiriamas ne teorijai, o kasdienėms situacijoms, vidiniams mechanizmams ir tam, kaip išvengti dažniausių atkryčio spąstų.

    Asmeninė patirtis ir praktinis požiūris

    Eugenijus Šnipas viešai dalijasi savo patirtimi, kaip jam pavyko atsisakyti priklausomybių alkoholiui, rūkymui ir lošimams. Pasak jo, svarbiausia ne vien valios pastangos, o gebėjimas suprasti, kas iš tiesų vyksta žmogaus viduje ir kokie įpročiai palaiko priklausomybę.

    Renginyje žadama kalbėti apie pirmuosius signalus, rodančius, kad problema gilėja, ir apie tai, kodėl vien tik pažadas sau dažnai neveikia. Taip pat aptariama, kaip aplinka, stresas, miegas ir kasdienė rutina gali daryti įtaką sprendimams.

    „500 km laisvės“: kelionė per miestus

    Susitikimo kontekstas siejamas su iniciatyva „500 km laisvės“ – tai kelionė pėsčiomis per Lietuvą, kurios metu mentorius sustoja skirtinguose miestuose ir kviečia žmones į atvirus pokalbius. Idėja paremta siekiu kalbėti apie priklausomybes be gėdos ir stigmos, kad pagalbos paieška taptų įprasta, o ne išimtis.

    Anot organizatorių, tokie susitikimai skirti ne tik tiems, kurie patys susiduria su priklausomybėmis, bet ir artimiesiems, norintiems geriau suprasti, kaip palaikyti žmogų neperimant atsakomybės už jo sprendimus. Renginys pristatomas kaip atviras ir nemokamas.

    Susitikimas vyks Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje, Seirijų gatvėje 2. Organizatoriai ragina atvykti visus, kuriems aktuali priklausomybių tema, ir tuos, kurie ieško aiškių, praktiškų atsakymų, nuo ko pradėti pokytį.

  • Alytuje startuoja seminarų ciklas tėvams: priklausomybės, psichoaktyvios medžiagos ir vaikai prie ekranų

    Alytuje organizuojamas seminarų ciklas vaikų ir paauglių artimiesiems, skirtas dažniausiems paauglystės iššūkiams ir rizikoms aptarti. Dalyviai kviečiami į praktinius susitikimus, kuriuose daug dėmesio bus skiriama priklausomybių prevencijai ir šeimos vaidmeniui.

    Pirmasis susitikimas numatytas gegužės 21 dieną 16 valandą, jo tema – paauglystė ir priklausomybės. Organizatoriai žada kalbėti apie ankstyvuosius rizikingo elgesio signalus, šeimos ribas ir tai, kaip kurti pokalbį su paaugliu taip, kad jis nevirstų konfliktu.

    Gegužės 27 dieną 16 valandą vyks seminaras apie paauglystės uždavinius, iššūkius ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą tarp jaunimo. Dėmesys bus skiriamas situacijoms, kuriose paaugliai patiria bendraamžių spaudimą, ir būdams, kaip artimieji gali stiprinti jų sprendimų priėmimo įgūdžius.

    Trečiasis susitikimas planuojamas gegužės 28 dieną 16 valandą, tema – vaikai ir ekranai. Bus aptariama, kaip susitarti dėl taisyklių namuose, kaip atpažinti probleminį naudojimąsi ekranais ir kaip subalansuoti skaitmeninį laiką su miegu, mokymusi bei fiziniu aktyvumu.

    Mokymai grindžiami socialinės įtakos modeliu, kuris akcentuoja nuostatų, socialinių įgūdžių ir atsparumo spaudimui stiprinimą. Toks požiūris dažnai taikomas prevencijoje, kai siekiama padėti jaunuoliams atpažinti rizikingas situacijas ir išmokti pasakyti „ne“ psichoaktyvioms medžiagoms.

    Seminarai vyks Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure, Vingio g. 15 A, Alytuje, konferencijų salėje. Nurodoma, kad mokymų metu dalyvių lauks užkandžiai, o registracija vykdoma telefonu 0 615 37363.

    Seminarų ciklą organizuoja Alytaus miesto savivaldybės administracija kartu su partneriu Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuru. Iniciatyva įgyvendinama kaip projekto, finansuojamo 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis, dalis.

  • Matthew Perry „Draugų“ relikvijos keliauja į aukcioną: už kiek gali būti parduotas Chandlerio palikimas

    Matthew Perry „Draugų“ relikvijos keliauja į aukcioną: už kiek gali būti parduotas Chandlerio palikimas

    Kas bus parduodama aukcione?

    Velionio serialo Draugai žvaigždės Matthew Perry asmeniniai daiktai bus parduodami labdaros aukcione, kuris startuos birželio 5 dieną. Rengėjai skelbia, kad dalis parduodamų objektų yra tiesiogiai susiję su aktoriaus darbu kultiniame seriale ir jo karjeros apdovanojimais.

    Tarp svarbiausių lotų minimi serialo scenarijai, įskaitant egzempliorius su aktorių autografais, taip pat apdovanojimas „Emmy“ su Matthew Perry vardu. Kolekcijoje atsiras ir atpažįstamų serialo detalių, pavyzdžiui, geltono akutės rėmelio kopija iš Monicos buto durų.

    Aukcione taip pat bus siūlomi meno kūriniai, kuriuos Matthew Perry buvo įsigijęs savo kolekcijai, tarp jų – Banksy ir Mel Bochner darbai. Tokių objektų įtraukimas gali pritraukti ne tik serialo gerbėjus, bet ir meno rinkos dalyvius, nes populiariosios kultūros ir šiuolaikinio meno segmentai aukcionuose vis dažniau persidengia.

    Kur keliaus surinktos lėšos?

    Aukcionas rengiamas bendradarbiaujant su Matthew Perry Foundation – po aktoriaus mirties įkurta nevyriausybine organizacija, siekiančia mažinti priklausomybių stigmą ir plėsti pagalbos galimybes sveikstantiems žmonėms. Skelbiama, kad grynosios aukciono pajamos bus skirtos fondo veiklai ir susijusioms iniciatyvoms.

    „Matthew tikėjo, kad priklausomybę reikia sutikti su atjauta ir mokslu, o ne stigma ir tyla“, – sakė Matthew Perry Foundation vadovė Lisa Kasteler Calio.

    Be fondo veiklos, minima, kad paramos gavėjais taps ir su priklausomybių medicina susijusi stipendijų programa Massachusetts General Hospital, taip pat sveikimą ir blaivybės kultūrą palaikantis muzikos festivalis Healing Appalachia. Tokie projektai dažnai pasirenkami dėl apčiuopiamos praktinės naudos: specialistų rengimo, gydymo prieinamumo ir bendruomenių stiprinimo.

    Kontekstas: Matthew Perry mirtis ir tyrimas

    Matthew Perry pasaulinį populiarumą pelnė suvaidinęs Chandlerį Bingą seriale Draugai, rodyto 1994–2004 metais. Aktorius mirė 2023 metais, būdamas 54 metų, o teismo medicinos išvadose kaip pagrindinė mirties priežastis buvo įvardytas ūmus anestetiko ketamino poveikis.

    Po mirties vyko tyrimas, susijęs su ketamino tiekimu ir aplinkybėmis, o dalis įtariamųjų pripažino kaltę. Skelbta, kad vienai iš kaltinamųjų, Jasveen Sangha, Kalifornijos teismas skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę, o keliems kitiems asmenims bausmės dar turėjo būti paskelbtos vėliau.

    Labdaros aukcionai, kuriuose parduodami garsenybių daiktai, pastaraisiais metais tapo įprasta praktika: jie pritraukia dėmesį, leidžia surinkti reikšmingas sumas ir kartu formuoja viešą diskusiją apie temas, kurias žmogus laikė svarbiomis. Šiuo atveju pagrindinis tikslas siejamas su priklausomybių stigmos mažinimu ir pagalbos prieinamumu.

  • Ozempic and other GLP-1 drugs linked to lower depression and addiction risk in large Swedish study

    Ozempic and other GLP-1 drugs linked to lower depression and addiction risk in large Swedish study

    GLP-1 medications, such as semaglutide (Ozempic, Wegovy, and Rybelsus), commonly prescribed for diabetes and obesity may also be linked to better mental health outcomes, according to new research. The study found that people using these drugs had fewer psychiatric hospital visits and took less time off work due to mental health issues. The large-scale analysis was conducted by researchers from the University of Eastern Finland, Karolinska Institutet in Stockholm, and Griffith University in Australia.

    Obesity and diabetes are both tied to a higher risk of mental health problems. At the same time, people with psychiatric disorders are more likely to develop metabolic conditions such as obesity and diabetes. Scientists have long been exploring how these conditions overlap and whether treatments for physical health might also influence mental well-being.

    To investigate this connection, researchers analyzed data from nearly 100,000 individuals, including more than 20,000 who had used GLP-1 medications. Participants were tracked using Swedish national health registers from 2009 to 2022.

    Reduced Depression Anxiety and Psychiatric Care

    The findings showed that GLP-1 medications, especially semaglutide, were associated with fewer psychiatric-related hospital visits and reduced sickness absence. During periods when people were taking semaglutide, the need for such care dropped by 42% compared to periods without GLP-1 use. The risk of depression was 44% lower, while anxiety disorders were reduced by 38%.

    Lower Risk of Substance Use and Suicidal Behavior

    The study also found a notable decrease in substance use disorders among semaglutide users. Hospital care and time off work related to substance use were 47% lower during treatment periods. In addition, GLP-1 receptor agonists were linked to a reduced risk of suicidal behavior.

    One of the study’s authors, Professor Mark Taylor from Griffith University, said the findings were not entirely unexpected: “An earlier study examining Swedish registers found the use of GLP-1 medications to be associated with a reduced risk of alcohol use disorder. Alcohol-related problems often have downstream effects on mood and anxiety, so we expected the effect to be positive on these as well.”

    Why Might These Drugs Affect the Brain

    Even so, the strength of the associations surprised the research team. “Because this is a registry-based study, we cannot determine exactly why or how these medications affect mood symptoms, but the association was quite strong. It is possible that, in addition to factors such as reduced alcohol consumption, weight loss-related improvements in body image, or relief associated with better glycemic control in diabetes, there may also be direct neurobiological mechanisms involved — for example, through changes in the functioning of the brain’s reward system,” said Research Director, Docent Markku Lähteenvuo from the University of Eastern Finland.

    Strong Evidence but More Research Needed

    The results were published in The Lancet Psychiatry, a leading journal in the field. While earlier studies on GLP-1 medications and mental health have produced mixed findings, many of those studies were smaller. This large registry-based analysis adds stronger evidence, though further research is still needed to fully understand the link.

  • A lasting brain switch in addiction and stress: Why ΔFosB is drawing new attention in mental health research

    A lasting brain switch in addiction and stress: Why ΔFosB is drawing new attention in mental health research

    Advances in molecular psychiatry are sharpening scientists’ view of how stress and drugs can leave long-lasting marks on the brain. A recent interview published by Genomic Press in the journal Brain Medicine highlights decades of work that helped connect fleeting experiences to persistent changes in behavior.

    In the discussion, neuroscientist Eric J. Nestler, dean of the Icahn School of Medicine at Mount Sinai, traces how early training in brain chemistry led him to focus on the biology behind addiction, depression and resilience. He describes a field that has moved from broad theories toward specific molecules, cell types and circuits that can be measured.

    ΔFosB and long-term brain change

    One of the best-known findings from this line of research centers on ΔFosB, a transcription factor that can build up in reward-related brain circuits after repeated drug exposure and prolonged stress. Unlike many proteins that degrade quickly, ΔFosB can persist for weeks, helping to explain how short periods of exposure may trigger longer-lasting shifts in gene activity.

    Researchers have linked this durability to changes in motivation and reward processing that can raise vulnerability to addiction. The idea is not that one factor explains complex disorders, but that stable molecular signals like ΔFosB can act as a biological bridge between experience and enduring neural adaptation.

    From epigenetics to single-cell tools

    Nestler also points to a major methodological shift in the field, from studying signaling pathways to mapping gene regulation through epigenetic mechanisms such as chromatin modifications. Those approaches have been accelerated by tools that can parse differences across brain regions and, increasingly, across individual neuron types.

    Single-cell methods are now enabling researchers to look for patterns that may be missed when tissue is analyzed in bulk. That trajectory is feeding interest in whether future treatments could be tailored more precisely to particular circuits or cell populations involved in mood and substance-use disorders.

    Why resilience is becoming central

    A notable theme in the interview is a push to study resilience, not only pathology. Experiments in animals have identified molecular and circuit signatures associated with maintaining normal behavior despite stress, raising the possibility of therapies designed to strengthen protective mechanisms.

    Some resilience-oriented strategies are already being tested clinically for depression, reflecting a broader shift toward interventions that aim to improve adaptive capacity as well as relieve symptoms. The interview argues that focusing on what helps certain individuals recover could open complementary pathways for drug development.

    Nestler also underscores the importance of linking animal findings with human evidence, including results from postmortem brain studies in people affected by addiction and stress-related conditions. He warns that politicizing science could slow progress, stressing that medical research should remain independent and broadly beneficial.

  • Gydytoja perspėja: kodėl „Kinder Surprise“ gali ugdyti lošimo įpročius vaikams

    Gydytoja įspėja tėvus atkreipti dėmesį į tai, kaip vaikams veikia net ir iš pažiūros nekaltos staigmenos, tokios kaip „Kinder Surprise“. Pasak specialistės, rizika atsiranda ne dėl paties šokoladinio kiaušinėlio, o dėl įpročio mokėti už nežinomą rezultatą.

    Ji aiškina, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų prasideda tada, kai žaidimas nustoja būti pramoga ir ima valdyti žmogų. Pagrindiniai požymiai yra kontrolės praradimas, vis didesnis prioritetas lošimui ir elgesio tęstinumas net patiriant neigiamas pasekmes.

    „Pagal PSO apibrėžimą lošimo sutrikimas priskiriamas priklausomybę sukeliančio elgesio sutrikimams ir pasižymi sutrikusia savikontrole, augančiu lošimo prioritetu bei elgesio tęsiniu nepaisant žalos“, – sakė gydytoja.

    Specialistė pabrėžia, kad pats staigmenos principas dar nereiškia azartinio lošimo. Klasikinis „Kinder Surprise“ paprastai nesuteikia piniginio laimėjimo ar jausmo, kad galima uždirbti, todėl daugeliu atvejų nėra prilyginamas lošimui.

    Tačiau rizika didėja, kai staigmenos perkamos dažnai ir susiformuoja kartojimo poreikis. Pasak gydytojos, vienkartinis pirkinys dažniau lieka smagia patirtimi, o nuolatinis kartojimas jau tampa elgesio modeliu, kurį vaikui sunkiau kontroliuoti.

    Didžiausias psichologinis kabliukas slypi nenuspėjamume: smegenys linkusios siekti pakartojimo ne tik dėl rezultato, bet ir dėl laukimo jausmo. Kai vaikas ima galvoti, kad kitą kartą tikrai pasiseks ar kad būtina gauti retą figūrėlę, tai gali stiprinti kompulsinį norą pirkti dar.

    Gydytoja ragina tėvus stebėti, ar po staigmenos pirkimo neatsiranda užsisukantis ratas: vaikas prašo vis daugiau, stipriai nusivilia negavęs norimo žaislo arba ima nuolat žiūrėti išpakavimų vaizdo įrašus ir po jų vėl reikalauja naujų pirkinių. Tokiais atvejais, anot jos, verta kalbėtis apie pinigų vertę, ribas ir aiškiai sutarti dėl pirkimų dažnio.

    Anot specialistės, svarbu nepainioti atsitiktinio žaislo su agresyvesniais formatais, kurie paremti nuolatiniu kartojimu, ribotomis serijomis ir spaudimu pirkti čia ir dabar. Būtent tokie mechanizmai labiau primena lošimo logiką, nes skatina vaiką siekti vis naujo bandymo ir kelia iliuziją, kad sėkmė jau visai arti.

  • Krekenavoje mokiniams – atviras pokalbis apie kvaišalus, priklausomybę ir realias pasekmes

    Paauglystė ir rizikingi pasirinkimai

    Paauglystė dažnai tampa laiku, kai noras pritapti, smalsumas ir emociniai svyravimai skatina išbandyti psichoaktyviąsias medžiagas. Specialistai pabrėžia, kad šiame amžiuje ypač svarbios ankstyvos, aiškios ir faktais paremtos prevencinės žinutės.

    Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje surengto užsiėmimo metu su mokiniais kalbėta apie kvaišalų keliamą riziką, priklausomybės mechanizmus ir tai, kodėl „vienas kartas“ paaugliui gali turėti didesnę kainą nei suaugusiajam.

    Kodėl paauglių smegenys jautresnės?

    Mokiniams priminta, kad paauglių smegenys dar vystosi, todėl yra jautresnės cheminiams poveikiams. Psichoaktyviosios medžiagos gali trikdyti dėmesį, atmintį, savikontrolę ir sprendimų priėmimą, o tai tiesiogiai atsiliepia mokymosi rezultatams ir kasdieniam funkcionavimui.

    Akcentuota ir tai, kad ankstyvas vartojimas didina tikimybę greičiau pereiti nuo eksperimentavimo prie žalingo vartojimo. Priklausomybė paprastai veikia ne tik elgesį, bet ir emocinę savijautą: gali stiprėti nerimas, dirglumas, prastėti miegas, didėti konfliktų šeimoje bei mokykloje rizika.

    Mitai apie „mažiau kenksmingus“ produktus

    Užsiėmimo metu aptarta, kad dalis paauglių klaidingai vertina elektronines cigaretes ar kitus nikotino produktus kaip „saugesnę“ alternatyvą. Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, jog nikotinas gali skatinti priklausomybę, o įkvepiami aerozoliai dirgina kvėpavimo takus ir gali bloginti savijautą, ypač fizinio krūvio metu.

    Taip pat kalbėta apie apsinuodijimo riziką ir neteisingą vartojimo „kontrolės“ įsivaizdavimą, kai nežinoma produkto sudėtis ar stiprumas. Pabrėžta, kad pavojus didėja, kai medžiagos maišomos tarpusavyje arba vartojamos neaiškiomis aplinkybėmis.

    „Paaugliai dažnai svarsto, ar priklausomybę sunkiau įveikti fiziškai ar psichologiškai, tačiau praktikoje šie dalykai beveik visada persipina“, – sakė Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuro psichologė Berta Radvilaitė.

    Diskusijoje mokiniai aptarė abstinencijos požymius, aiškinosi, ar psichoaktyviosios medžiagos iš tiesų „nuima stresą“, ir kodėl trumpalaikis palengvėjimas neretai virsta ilgalaikiu sunkumu. Daug dėmesio skirta ir klausimui, ar medžiagos visiškai pasišalina iš organizmo nutraukus vartojimą bei kaip tai susiję su savijauta.

    Susitikimo metu nagrinėtos naujų psichotropinių medžiagų atsiradimo priežastys, jų kintanti sudėtis ir platinimo formos. Mokiniai taip pat aptarė, kokiais būdais jaunimas gali būti klaidinamas, kaip slepiamas platinimas ir kodėl kritinis mąstymas tampa vienu svarbiausių „apsaugos įrankių“ kasdienėse situacijose.

    Užsiėmimo pabaigoje akcentuota, kad prevencija neveikia be atviro dialogo. Jauni žmonės turi žinoti, kur kreiptis pagalbos, jei susiduria su spaudimu, nerimu ar pasiūlymais išbandyti medžiagas, o tėvų, mokyklos ir specialistų bendradarbiavimas išlieka esminė sąlyga mažinant rizikingą elgesį.