CP v2

Tag: Privatumas

  • „Google“ testuoja naują reCAPTCHA: prašo mojuoti rankomis prieš kamerą – kyla klausimų

    „Google“ testuoja naują reCAPTCHA: prašo mojuoti rankomis prieš kamerą – kyla klausimų

    Kas keičiasi reCAPTCHA patikroje

    Interneto vartotojams pažįstamos reCAPTCHA užduotys dažnai erzina: tenka rinkti objektus iš neryškių paveikslėlių ar perrašinėti sunkiai įskaitomus simbolius. „Google“ testuoja naują alternatyvą, kuri vietoje paveikslėlių remiasi rankų judesių atpažinimu.

    Ši patikra prašo atlikti konkrečius gestus prieš įrenginio kamerą. Sistema analizuoja vaizdą ir vertina, ar judesiai atitinka užduotį, taip siekdama atskirti žmogų nuo automatizuotų botų.

    Kamera, duomenys ir privatumo klausimai

    Naujas metodas veikia tik suteikus prieigą prie kameros, todėl daliai vartotojų tai gali atrodyti pernelyg invazyvu. „Google“ teigia, kad vaizdas nėra įrašomas, nėra renkami duomenys, leidžiantys susieti patikrą su konkrečia tapatybe, o po patvirtinimo informacija pašalinama.

    Jei vartotojas nesutinka suteikti prieigos prie kameros, jis nėra užrakinamas be išeities. Tokiu atveju galima rinktis anksčiau taikytus patikros būdus, pavyzdžiui, užduotis su paveikslėliais.

    Ar tai tikrai sustabdys botus?

    Pirmieji bandymai rodo, kad naujovė nėra neapeinama. Vartotojai jau aptiko būdų, kaip apgauti patikrą, pavyzdžiui, pasitelkiant iš anksto paruoštus vaizdus, todėl tikėtina, kad mechanizmui dar reikės papildomo tobulinimo.

    Platesniame kontekste CAPTCHA rinka apskritai keičiasi, nes botų srautas auga, o tradicinės užduotys vis labiau blogina vartotojų patirtį. Dėl to „Google“, „Mozilla“, „Microsoft“ ir kiti rinkos dalyviai ieško kriptografinių alternatyvų, kurios leistų patvirtinti vartotoją be nuolatinių galvosūkių.

  • Naudojatės „WhatsApp“? Skubėkite užsitikrinti vartotojo vardą – kitaip gali būti per vėlu

    Naudojatės „WhatsApp“? Skubėkite užsitikrinti vartotojo vardą – kitaip gali būti per vėlu

    „WhatsApp“ ruošiasi svarbiam pokyčiui: paskyros ilgainiui bus siejamos ne vien su telefono numeriu, bet ir su unikaliu vartotojo vardu. Apie tai pranešė „Meta“, pabrėždama, kad sprendimas pirmiausia susijęs su privatumu ir patogesniu bendravimu.

    Iki šiol „WhatsApp“ tapatybė praktiškai reiškė telefono numerį, o tai ne visada patogu, kai rašote naujiems žmonėms ar bendraujate grupėse. Įvedus vartotojo vardus, pirmą kartą parašę žmogui ar įmonei galėsite neatskleisti savo numerio, jei funkcija bus aktyvuota abiejose pusėse.

    Vartotojo vardų rezervavimas jau pradedamas diegti, todėl delsti nepatartina. „WhatsApp“ naudojasi daugiau nei 3 mlrd. žmonių, tad trumpi ir aiškūs vardai gali būti greitai užimti, o vėliau teks rinktis sudėtingesnes alternatyvas.

    Svarbu suprasti, kad dabar kalbama apie rezervaciją, o ne apie visišką numerio pakeitimą vartotojo vardu. „Meta“ nurodo, kad galimybė realiai naudoti vartotojo vardą kaip kontaktą ir matyti jį vietoje numerio bus įjungiama vėliau šiais metais, diegiant naujovę etapais.

    Jei norite pasitikrinti, ar funkcija jau pasiekė jūsų programėlę, atnaujinkite „WhatsApp“ iki naujausios versijos ir peržiūrėkite profilio nustatymus. Kai naujovė bus įjungta jūsų paskyrai, programėlė apie tai turėtų informuoti pranešimu arba atskiru pasirinkimu nustatymuose.

    Privatumo požiūriu tai vienas reikšmingiausių „WhatsApp“ pokyčių per pastaruosius metus, nes mažina poreikį dalintis asmeniniais kontaktiniais duomenimis. Tačiau ekspertai primena, kad saugumui svarbiausia išlieka praktiniai įpročiai: dviejų žingsnių patvirtinimas, atsargumas su nuorodomis ir aiškūs privatumo nustatymai.

  • Nauja reklamos era žaidimuose: „Electronic Arts“ kuria EA Advertising, prekės ženklai veržiasi į ekranus

    Nauja reklamos era žaidimuose: „Electronic Arts“ kuria EA Advertising, prekės ženklai veržiasi į ekranus

    Reklamos platforma žaidimų viduje

    Žaidimų leidėja „Electronic Arts“ pristatė naują kryptį savo versle – reklamos sprendimą EA Advertising, kuris leidžia prekės ženklams integruotis į konkrečius bendrovės žaidimus. Idėja paprasta: reklama rodoma ne šalia žaidimo, o pačioje žaidimo aplinkoje.

    EA Advertising siekia, kad reklaminiai elementai būtų dinamiški ir prisitaikytų prie situacijos ekrane. Tokiu būdu skaitmeniniai stendai, transliacijų grafiniai intarpai ar kiti formatai gali keistis realiu laiku, priklausomai nuo kampanijos tikslų.

    Ką gaus prekės ženklai ir žaidėjai

    Pagal „Electronic Arts“ pristatomą modelį, partneriai galės ne tik paleisti kampanijas, bet ir jas nuolat atnaujinti, optimizuoti bei taikyti skirtingoms auditorijoms. Dalį reklamos patirties planuojama sieti su užduotimis, tikslais ir apdovanojimais, kuriuos žaidėjai gali gauti žaisdami.

    Leidėjas pabrėžia ir privatumo aspektą: integravimo sistema esą sukurta taip, kad reklamos turinys būtų įterpiamas sklandžiai, kartu suteikiant tikslesnį taikymą. Pastaraisiais metais visoje skaitmeninėje reklamoje didėja spaudimas mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių duomenų, todėl pirmosios šalies duomenys ir kontekstinė reklama tampa svarbesni.

    Sporto žaidimai – pagrindinė scena

    „Electronic Arts“ akcentuoja didžiulį įsitraukimą sporto serijose, kuriose žaidėjai praleidžia ypač daug laiko. Tarp dažniausiai minimų pavyzdžių – „EA FC 26“, „Madden NFL“, „College Football“ ir „EA Sports NHL“.

    „Mūsų auditorija čia neužsuka tik trumpam. Viena sesija gali trukti valandas, o sezonas – mėnesius. Vienas epizodas virsta visa istorija“, – sakė „Electronic Arts“ atstovai, pristatydami naują reklamos strategiją.

    Iki šiol su „Electronic Arts“ jau dirbo keli dideli prekės ženklai, tarp jų „Visa“, „Red Bull“, „Mountain Dew“, „Xfinity“, „Peacock“ ir „Vans“. Bendrovė signalizuoja, kad tai tik pradžia ir partnerių ratas turėtų plėstis.

    „Su EA Advertising padedame prekės ženklams tapti šių momentų dalimi taip, kad tai būtų aktualu ir sukurta žaidėjams“, – sakė „Electronic Arts“ vadovas Davidas Tinsonas.

    Rinkoje tokie sprendimai vertinami dvejopai: reklamos užsakovams tai naujas kelias pasiekti auditoriją, kuri tradicinės reklamos vengia, o žaidėjams kyla klausimas, ar komerciniai intarpai nepakeis patirties. Daug lems tai, ar reklama bus integruota natūraliai, ar taps agresyvi ir trukdanti, todėl leidėjams teks ieškoti pusiausvyros.

  • Europos akiratyje išmanieji akiniai: ar „Meta“ ir kiti gamintojai peržengia privatumo ribas?

    Europos akiratyje išmanieji akiniai: ar „Meta“ ir kiti gamintojai peržengia privatumo ribas?

    Europos politikai ir privatumo priežiūros institucijos vis garsiau kalba apie išmaniųjų akinių keliamas stebėjimo rizikas. Į akinių rėmelius integruotos kameros ir mikrofonai, jų ryšys su telefonais bei DI funkcijos kelia klausimą, ar viešoje erdvėje žmonės iš tiesų supranta, kada yra filmuojami.

    Diskusijų aštrumą sustiprino pranešimai, kad su „Meta“ susiję rangovai Kenijoje esą peržiūrinėjo itin jautrią medžiagą, užfiksuotą išmaniaisiais akiniais, siekiant ją anotacijomis paruošti DI modelių mokymui. Tokie atvejai, apie kuriuos skelbė žiniasklaida, privertė politikus reikalauti aiškesnių atsakymų, kaip tvarkomi įrašai ir kas prie jų turi prieigą.

    Europos Parlamento narė Veronika Cifrová Ostrihoňová teigia, kad technologijų plėtra vyksta greičiau nei visuomenės susitarimas, kas yra priimtina viešojoje erdvėje.

    „Būtent dabar turime veikti, kad būtų aišku, ar tokie sprendimai neprasilenkia su privatumo principais ir ar jie netampa nepageidaujamo filmavimo įrankiu“, – sakė Veronika Cifrová Ostrihoňová.

    Europos duomenų apsaugos valdyba (EDPB), koordinuojanti nacionalinių priežiūros institucijų darbą, yra užsakiusi ataskaitą apie išmaniųjų akinių socialinį priimtinumą ir rizikas. EDPB pirmininkė Anu Talus yra nurodžiusi, kad išvados turėtų būti parengtos vasarą, o tuomet būtų sprendžiama dėl tolesnių veiksmų ir gairių.

    Privatumo klausimų epicentre atsiduria sutikimo principas, įtvirtintas Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR). Kritikai pabrėžia, kad žmogus, patekęs į akinių kamerą, dažnai neturi realios galimybės nei atpažinti filmavimą, nei pareikšti nesutikimą, o tai skiriasi net ir nuo telefono naudojimo, kai filmavimo veiksmas paprastai akivaizdesnis.

    Švedijos duomenų apsaugos institucijos vadovas Ericas Leijonramas sako, kad visuomenėje būtina diskusija apie tai, kaip užtikrinti aiškų supratimą, kada įrašinėjama, ir kaip tokie įrenginiai turėtų būti naudojami viešumoje. Reguliuotojai pabrėžia, kad vien technologinės naujovės nereiškia automatinio socialinio priimtinumo.

    „Turime užtikrinti, kad žmonės iš tikrųjų suprastų, kada jie filmuojami ar įrašinėjami, ir kad tai būtų priimtina mūsų visuomenei“, – sakė Ericas Leijonramas.

    „Meta“ tikina, kad jos išmanieji akiniai turi integruotų saugiklių, skirtų pranešti apie filmavimą. Bendrovė pabrėžia, kad įrenginiuose naudojama švieselė, kuri įsijungia darant nuotrauką ar filmuojant, taip pat numatytos priemonės, trukdančios ją uždengti, o medžiaga, kol vartotojas jos nenusiunčia, esą lieka įrenginyje.

    Tuo pat metu Europoje svarstoma, ar vien indikatoriai išsprendžia problemą, kai filmavimas tampa beveik nepastebimas ir gali būti naudojamas piktnaudžiaujant. Ypač dažnai minimos situacijos, kai žmonės filmuojami be jų žinios, o įrašai vėliau plinta internete, sukeldami rizikų nuo reputacinės žalos iki priekabiavimo.

    Technologijų lenktynės tik įsibėgėja. Be „Meta“, į išmaniųjų akinių rinką aktyviau taikosi ir kiti žaidėjai, o „Samsung“ ir „Google“ yra paskelbę apie bendradarbiavimą kuriant išmaniuosius akinius, kurių pristatymas numatomas artimiausiu metu. Tuo tarpu rinkoje nuolat sklando pranešimai, kad „Apple“ taip pat siekia savo sprendimo, o tai didina tikimybę, jog įrenginiai taps masiniu produktu.

    Skaičiai rodo, kad paklausa auga bent jau už Europos ribų. Akinių gamintoja „EssilorLuxottica“, valdanti „Ray-Ban“ prekės ženklą, yra skelbusi, kad „Meta“ išmaniųjų akinių pardavimai Jungtinėse Valstijose didėja sparčiai, o 2025 metais pasaulyje parduota daugiau nei 7 000 000 porų. Europoje plėtrą lėtina tiek reguliaciniai klausimai, tiek atsargesnis vartotojų požiūris.

    Prie iššūkių prisideda ir kiti Europos teisės aktai, pavyzdžiui, Baterijų reglamentas, numatantis, kad iki 2027 metų daugelyje mobiliųjų įrenginių baterijos turės būti lengvai pakeičiamos. Kai kurių išmaniųjų akinių konstrukcija gali neatitikti šių reikalavimų, todėl gamintojams tektų keisti dizainą arba riboti prekybą.

    Kol institucijos rengia išvadas, dalis visuomenės bando sprendimų ieškoti pati. Viešojoje erdvėje populiarėja programėlės, bandančios perspėti apie šalia esančius išmaniuosius akinius, tačiau tai tik laikinas atsakas į platesnį klausimą, kaip ateityje turėtų atrodyti privatumo apsauga, kai kamera gali būti beveik bet kuriame kasdieniam dėvėjimui skirtame daikte.

    Artimiausi mėnesiai bus svarbūs: EDPB ataskaita ir nacionalinių priežiūros institucijų vertinimai gali nulemti, ar Europoje bus griežtinamos taisyklės, kuriamos naujos gairės arba imtasi aktyvesnio BDAR vykdymo. Esminis klausimas išlieka tas pats: kaip suderinti inovacijas su teise viešumoje nebūti nepastebimai stebimam.

  • Telefonas jūsų nesiklauso, bet seka kitaip: kaip reklamos profiliai kuriami be mikrofono

    Kibernetinio saugumo tyrimai, analizuojantys didelius „Android“ programėlių kiekius, ne kartą rodė, kad sisteminis, masinis slapto mikrofono naudojimas reklamai būtų sunkiai paslepiamas. Nuolatinis garso įrašymas ir perdavimas reikštų ryškų baterijos eikvojimą, duomenų srauto šuolius ir aiškius pėdsakus įrenginio bei tinklo žurnaluose.

    Technologiškai toks scenarijus taip pat nepatogus: nenutrūkstamas garso srautas vienam vartotojui per dieną gali siekti apie 130 megabaitų. Milijonams žmonių tai sukurtų milžinišką apkrovą, kuri būtų matoma operatorių, programėlių ir pačių platformų sistemose.

    Reklamos taikymas dažniausiai remiasi ne vienu požymiu, o visa duomenų mozaika: buvimo vieta, naršymo istorija, paieškos užklausos, programėlių leidimai, pirkimų signalai, įrenginio identifikatoriai ir sąsajos su kitais žmonėmis. Net jei nieko nepirkote, sistema gali spręsti apie interesus iš to, ką žiūrėjote, kiek laiko praleidote puslapyje ar kokias nuorodas atidarėte.

    Ypač svarbus veiksnys yra vadinamasis „artumo“ efektas. Jei dieną praleidžiate su žmogumi, kuris neseniai domėjosi kelione ar konkrečia preke, vietos nustatymo ir ryšio duomenys gali rodyti, kad jūsų įrenginiai judėjo kartu, buvo tose pačiose vietose arba jungėsi prie tų pačių tinklų.

    Reklamos tinklai iš tokių sutapimų gali daryti išvadą, kad esate socialiai susiję, ir jums pradėti rodyti panašius skelbimus. Vartotojui tai atrodo kaip pasiklausymas, tačiau realybėje dažnai tai tėra statistinis spėjimas pagal skaitmeninius pėdsakus.

    Psichologijoje plačiai aprašomas dažnio iliuzijos efektas, dar vadinamas Baaderio–Meinhof fenomenu. Kasdien praleidžiame dešimtis ar šimtus reklamų jų net nepastebėdami, tačiau vos tik tema tampa aktuali, smegenys pradeda ją „ištraukinėti“ iš bendro triukšmo.

    Todėl po pokalbio apie kavą ar kelionę staiga užkliuvusi reklama atrodo nenatūraliai tiksli. Iš tiesų ji galėjo būti rodoma ir anksčiau, tik tuo metu neturėjote priežasties ją įsidėmėti.

    Nors masinis telefonų pasiklausymas reklamos tikslams nėra patikimai patvirtintas, rinkodaros pasaulyje buvo bandymų naudoti garso atpažinimo metodus kitaip. Pavyzdžiui, kai kurios programėlės prašo mikrofono leidimo tam, kad atpažintų tam tikrus akustinius „pirštų atspaudus“ iš televizijos reklamų ar transliacijų, o ne žmonių kalbą.

    Tokie sprendimai leidžia suderinti reklamą skirtinguose kanaluose, tačiau jie priklauso nuo leidimų ir konkrečių programėlių elgesio. Dėl to verta reguliariai peržiūrėti, kurios programos turi prieigą prie mikrofono, ir palikti ją tik toms, kurioms ji realiai būtina.

    Didžiausią privatumo riziką dažniausiai kelia platus sekimas per programėles ir svetaines: reklaminiai identifikatoriai, sekimo pikseliai, trečiųjų šalių bibliotekos, buvimo vietos istorija ir duomenų brokerių rinka. Net be garso galima sudaryti labai detalų profilį apie žmogaus įpročius, maršrutus, pomėgius ir pirkimo tikimybę.

    Kai kuriais atvejais tyrėjai yra fiksavę ir agresyvesnes praktikas, pavyzdžiui, neteisėtą ekrano vaizdų fiksavimą ar pernelyg plačias analitikos priemones. Tokios schemos dažnai būna mažiau pastebimos vartotojui nei nuolatinis garso srautas, bet gali būti ne mažiau jautrios.

    Praktinis patarimas paprastas: tikrinkite programėlių leidimus, ribokite vietos nustatymą iki „naudojant programą“, išjunkite nereikalingą reklamų personalizavimą ir reguliariai peržiūrėkite, kokie duomenys kaupiami jūsų paskyrose. Telefonui dažnai nereikia klausytis, kad suprastų, kas jus domina, nes pakanka to, ką darote ekrane.

  • „Google“ paieška su DI atsakymais keičia įpročius: auga „DuckDuckGo“ populiarumas ir atsisiuntimai

    „Google“ pristatant naujus paieškos pokyčius, vis daugiau vartotojų pastebi, kad tradicinių nuorodų sąrašą vis dažniau keičia DI sugeneruotos santraukos, įterpti atsakymai ir interaktyvūs blokai. Ši kryptis, kurią bendrovė vadina paieškos modernizavimu, daliai žmonių tampa signalu ieškoti paprastesnių alternatyvų.

    Pastarosiomis savaitėmis išaugo susidomėjimas alternatyviais paieškos sprendimais, ypač „DuckDuckGo“. Stebimi rodikliai rodo, kad programėlės diegimai kai kuriomis savaitėmis vidutiniškai augo apie 18 proc., o piko dienomis šoktelėdavo maždaug iki 30 proc. „iOS“ įrenginiuose vieną dieną fiksuotas ir apie 69 proc. šuolis.

    Kas keičiasi „Google“ paieškoje?

    Vienas ryškiausių pokyčių – vis labiau akcentuojami DI atsakymai, kurie pateikiami dar prieš organinius rezultatus. Vartotojui tai reiškia greitesnį „galutinį“ atsakymą, tačiau kartu mažiau matomų šaltinių ir mažiau priežasčių spausti nuorodas, ypač kai klausimas paprastas ar kasdienis.

    Be DI santraukų, paieškos lange daugėja papildomų elementų: rekomendacijų blokų, vaizdo įrašų, reklaminių modulių ir kitų integruotų funkcijų. Dėl to klasikinės nuorodos gali „pasislėpti“ žemiau, o paieška tampa labiau panaši į užduočių atlikimo įrankį nei į katalogą, vedantį į kitus puslapius.

    Kodėl dalis vartotojų renkasi „DuckDuckGo“?

    Augantį susidomėjimą „DuckDuckGo“ skatina keli veiksniai. Vienas jų – galimybė naudotis versija be DI funkcijų: laikotarpiu, kai „Google“ plačiai komunikavo apie paieškos transformaciją, tokio režimo paklausa, skelbiama, paaugo apie 28 proc.

    „DuckDuckGo“ taip pat išsiskiria privatumo akcentu: bendrovė teigia nekaupianti paieškos istorijos taip, kaip tai įprasta reklamos ekosistemose, o DI pokalbius šalina per 30 dienų. Įmonė taip pat pabrėžia nenaudojanti vartotojų duomenų modelių mokymui.

    DI paieškos dilema: patogumas prieš kontrolę

    Paradoksalu, tačiau „DuckDuckGo“ pati taip pat plėtoja DI įrankius – pavyzdžiui, „Duck.ai“, suteikiantį prieigą prie skirtingų modelių. Skirtumas tas, kad DI priedai čia pateikiami kaip pasirenkami: vartotojas gali išjungti DI atsakymus, DI vaizdus ir generatyvines funkcijas.

    Tuo metu „Google“ tradicinio paieškos formato kol kas visiškai neatsisako – nuorodų sąrašas išlieka, tačiau DI režimas ir DI apžvalgos diegiamos vis aktyviau. Jei DI atsakymai taps dominuojančiu paieškos formatu, ekspertai neatmeta, kad dalis auditorijos ir toliau migruos į paprastesnes, mažiau „užpildytas“ alternatyvas.

    Ilgalaikėje perspektyvoje tokie pokyčiai svarbūs ne tik vartotojams, bet ir leidėjams bei verslams: mažėjant paspaudimų į šaltinius, keičiasi srauto struktūra, o konkurencija dėl matomumo paieškoje dar labiau persikelia į DI suformuotų atsakymų „viršų“.

  • Juosta po „iPhone“ baterijos piktograma: ką ji reiškia ir kaip išjungti Valdymo centrą ekrane

    Jei „iPhone“ užrakintame ekrane pastebėjote ploną horizontalią juostą tiesiai po baterijos indikatoriumi, tai nėra sistemos klaida ar gedimas. Ši detalė yra iOS sąsajos užuomina, skirta priminti apie greitą gestą, kurį galima atlikti net neišėjus iš užrakinto ekrano.

    Juosta signalizuoja, kad nuo viršutinės ekrano dalies galima perbraukti žemyn ir atsidaryti Valdymo centrą. Būtent ten pateikiami greitieji nustatymai, pavyzdžiui, „Wi‑Fi“, „Bluetooth“, lėktuvo režimas, ryškumo valdymas ar žibintuvėlis.

    Kam skirta ši juosta?

    iOS tokias vizualines užuominas naudoja tam, kad gestais valdomos funkcijos būtų suprantamos ir naujesniems vartotojams. Praktikoje tai reiškia, kad sistema „parodo“, jog iš viršaus galima „patraukti“ nustatymų skydelį, net jei telefonas dar užrakintas.

    Kasdienybėje tai patogu, nes leidžia greitai pakeisti kai kuriuos nustatymus neieškant jų „Nustatymuose“. Tačiau daliai žmonių juosta gadina estetiką arba kelia klausimų, ar telefone viskas veikia tinkamai.

    Kaip ją paslėpti užrakintame ekrane?

    Juostą galima pašalinti tik išjungus Valdymo centro prieigą užrakintame ekrane. Tam atverkite Nustatymus, pasirinkite Face ID ir kodas (arba Touch ID ir kodas) ir suraskite skiltį, kurioje valdomos funkcijos, pasiekiamos užrakinus įrenginį.

    Tada išjunkite Valdymo centro jungiklį prie prieigos užrakintame ekrane. Svarbu suprasti, kad tai reiškia ne „juostos išjungimą“, o būtent funkcijos apribojimą, todėl dalis greitųjų nustatymų bus pasiekiami tik atrakintame telefone.

    Saugumo nauda ir ribojimai

    Šis pakeitimas gali būti naudingas saugumui: jei telefonas būtų pamestas ar pavogtas, pašalinis asmuo negalėtų taip lengvai pasiekti Valdymo centro ir pakeisti ryšio nustatymų iš užrakinto ekrano. Tokie ribojimai ypač aktualūs tiems, kurie nori sumažinti riziką, kad prietaisas bus greitai atjungtas nuo mobiliojo ryšio ar kitų paslaugų.

    Vis dėlto verta žinoti, kad kai kuriuose scenarijuose juosta gali trumpam pasirodyti ekrano būsenoje, kai įrenginys pradeda atrakinimo procesą. Skirtumas gali būti labiau pastebimas senesniuose modeliuose su Touch ID, nes atrakinti reikia aiškaus veiksmo, o ne automatinio veido atpažinimo.

  • „Google“ atnaujino „Drive“: nuskenuos krūvą lapų iš karto ir pats išmes dublikatus

    „Google“ atnaujino „Drive“: nuskenuos krūvą lapų iš karto ir pats išmes dublikatus

    Išmaniųjų telefonų skeneriai jau seniai pakeitė biuro įrangą, tačiau skenavimas vis dar dažnai užtrunka: reikia taisyti kadrus, kartoti neryškias nuotraukas ir ranka rūšiuoti failus. „Google“ pranešė apie naują „Google Drive“ dokumentų skenavimo patirtį „Android“ įrenginiuose, kuri šiuos žingsnius siekia automatizuoti.

    Apie pokyčius paskelbė „Google“ „Android“ ekosistemos vadovas Sameer Samat. Pasak jo, atnaujinimas jau pradedamas diegti, o pagrindinis tikslas – sutrumpinti laiką nuo popieriaus iki tvarkingo skaitmeninio archyvo.

    „Džiaugiuosi matydamas, kad nauja dokumentų skenavimo patirtis „Google Drive“ programėlėje „Android“ jau pradedama diegti“, – sakė Sameer Samat.

    Kas keičiasi skenavime?

    Didžiausia naujovė – išmanus paketinis skenavimas, leidžiantis vienu metu nuskenuoti kelis dokumentus, o sistema juos automatiškai atskiria į atskirus failus. Tai ypač patogu skenuojant kvitus, sutartis ar kelių puslapių dokumentus, kai anksčiau kiekvieną lapą tekdavo apdoroti atskirai.

    Kita funkcija skirta dažnai problemai, kai dėl nepatogaus laikymo ar prasto apšvietimo gaunamos kelios to paties puslapio kopijos. Dublikatų aptikimas automatiškai atpažįsta pasikartojančius kadrus ir padeda išvengti netvarkos kataloguose.

    „Google“ taip pat diegia automatinį geriausio kadro parinkimą: jei vienas vaizdas neryškus, sistema gali pakeisti jį ryškesniu kadru. Praktikoje tai reiškia mažiau perskenavimų ir mažiau laiko, sugaišto bandant išgauti įskaitomą tekstą.

    Privatumas ir veikimas be interneto

    Pasak „Google“, dalis apdorojimo atliekama įrenginyje, todėl funkcijos gali veikti ir neprisijungus prie interneto. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI funkcijos vis dažniau perkeliamos į patį telefoną, siekiant spartesnio veikimo ir didesnio privatumo.

    Atnaujintas skeneris pasiekiamas „Google Drive“ programėlėje: atsidarius ją, reikia spausti kameros piktogramą apatiniame dešiniajame kampe. Kadangi naujovės diegiamos etapais, jos gali pasirodyti ne visiems vartotojams iš karto.

  • „Motorola“ prabilo apie sekimo nuorodas: kodėl „Amazon“ atidarymas kai kuriems virto reklamos schema?

    „Motorola“ prabilo apie sekimo nuorodas: kodėl „Amazon“ atidarymas kai kuriems virto reklamos schema?

    „Motorola“ pateikė paaiškinimą dėl atvejų, kai daliai JAV vartotojų „Amazon Shopping“ programėlė „Moto“ telefonuose buvo atidaroma ne tiesiogiai, o trumpam nukreipiant per žiniatinklio sekimo nuorodą. Bendrovė teigia, kad tai buvo nenumatytas elgesys, o nustatymai jau pakoreguoti.

    Pasak „Motorola“, problemą sukėlė programėlių paieškos ir pasiūlymų funkcija, integruota į „Moto App Launcher“ ir susieta su „Smart Feed“ sprendimu. Tikslas esą buvo padėti greičiau rasti ir paleisti jau įdiegtas programėles, tačiau daliai vartotojų „Amazon Shopping“ paleidimas trumpam aktyvuodavo naršyklės langą su sekimo parametrais.

    „Nustačius problemą, nedelsdami ištaisėme nukreipimo konfigūraciją. Vartotojai dabar gali tikėtis, kad visos įdiegtos programėlės bus paleidžiamos tiesiogiai, kaip ir numatyta“, – sakė „Motorola“.

    Bendrovė pabrėžė, kad jai svarbi vartotojų patirtis, privatumas ir platformos integralumas, todėl sistema bus toliau stebima. Taip pat teigiama, kad įmonė siekia skaidriai bendradarbiauti su tyrėjais, kad galimos spragos būtų greitai identifikuojamos ir šalinamos.

    Ši istorija atkreipė dėmesį į platesnę tendenciją: net ir oficialiai telefonuose diegiamos papildomos funkcijos, ypač susijusios su turinio rekomendacijomis ar paieška, gali turėti reklamos technologijų komponentų. Tokie komponentai kartais naudoja sekimo nuorodas ar partnerystės parametrus, kurie padeda matuoti srautą ir priskirti konversijas, o vartotojams tai gali atrodyti kaip slapta reklamos schema.

    Nors „Motorola“ nepateikė detalaus techninio paaiškinimo, kodėl nukreipimas apskritai atsirado, ekspertai tokiais atvejais dažnai mini neteisingai sukonfigūruotus peradresavimus, klaidas atnaujinimuose ar nepakankamą testavimą. Privatumo požiūriu svarbiausia, kad programėlių paleidimas vyktų be perteklinių tarpininkų ir kad vartotojai aiškiai žinotų, kokie duomenys ir kokiais tikslais gali būti apdorojami.

  • Geriausi 2026 metų gadžetai: ką verta pirkti dabar ir kurie įrenginiai taps kasdienybe?

    Gadžetų rinka 2026 metais juda dviem kryptimis: įrenginiai tampa mažiau pastebimi, bet labiau integruoti į kasdienius įpročius, o dirbtinis intelektas vis dažniau veikia tiesiog įrenginyje, o ne tik debesijoje. Dėl to greitėja reakcija, mažėja delsos, o dalis funkcijų gali veikti ir be nuolatinio interneto.

    Kartu keičiasi ir pirkėjų lūkesčiai: svarbi ne vien nauja funkcija, bet ir baterijos tarnavimo laikas, remonto galimybės, programinės įrangos atnaujinimų trukmė. Europoje tam įtakos turi ir reguliavimas, skatinantis ilgesnį įrenginių naudojimą bei aiškesnį remontuojamumą.

    Dirbtinis intelektas persikelia į įrenginius

    Didžiausias pokytis matomas telefonuose ir kompiuteriuose, kuriuose DI funkcijos įdiegiamos taip, kad dalį užduočių apdorotų pats įrenginys. Tai aktualu vertimams realiu laiku, garso filtravimui skambučių metu, nuotraukų tvarkymui ir teksto santraukoms.

    Praktinė nauda paprasta: mažiau siunčiamų duomenų, daugiau privatumo ir stabilesnis veikimas kelionėse. Vis dėlto gamintojai dažnai dalį pažangesnių funkcijų susieja su mokamais planais, todėl prieš perkant verta pasitikrinti, kas įeina į bazinę komplektaciją.

    Išmanieji laikrodžiai ir sveikatos stebėsena

    Išmanieji laikrodžiai ir apyrankės 2026 metais vis labiau orientuojasi į miegą, streso rodiklius, širdies ritmo variabilumą ir treniruočių krūvio balansą. Dalis modelių siūlo tikslesnius optinius jutiklius, patogesnį nešiojimą naktį ir išmanesnes rekomendacijas, paremtas ilgesnio laikotarpio duomenimis.

    Tuo pačiu auga riba tarp sporto įrankio ir medicininės priemonės: vartotojams pateikiama daugiau įžvalgų, tačiau jos ne visada prilygsta diagnozei. Gamintojai pabrėžia, kad rodikliai skirti savistabai, o ne gydymui, todėl įspėjimus visada verta vertinti kritiškai.

    Namų įrenginiai: daugiau komforto, mažiau chaoso

    Išmanių namų įrenginiuose 2026 metais svarbiausia tendencija yra suderinamumas ir paprastesnis valdymas. Vartotojai vis rečiau nori atskirų programėlių kiekvienam gamintojui, todėl vertinami sprendimai, kurie veikia vienoje ekosistemoje ir leidžia kurti aiškius scenarijus.

    Daug dėmesio skiriama ir energijos vartojimui: išmanieji termostatai, kištukai bei elektros sąnaudų matuoklia padeda pamatyti realius skaičius ir priimti sprendimus. Populiarėja ir vietinis valdymas, kai namai veikia net sutrikus internetui.

    Renkantis naują gadžetą 2026 metais dažnai laimi ne pats galingiausias, o tas, kuris patikimai veikia kasdienėje rutinoje. Vertingiausia patikrinti atnaujinimų pažadus, remonto sąlygas, baterijos keitimo kainą ir tai, ar svarbiausios funkcijos nebus užrakintos mokamoje prenumeratoje.