CP v2

Tag: Privatumas

  • Nufilmavo policininką per patikrinimą ir įkėlė į tinklą: teismas priteisė 2 300 eurų

    Nufilmavo policininką per patikrinimą ir įkėlė į tinklą: teismas priteisė 2 300 eurų

    Vairuotojai ir keleiviai vis dažniau išsitraukia telefonus, kai policija sustabdo patikrinimui kelyje. Pats pareigūno veiksmų filmavimas viešoje vietoje paprastai nėra draudžiamas, tačiau rizika prasideda tada, kai įrašas su atpažįstamu pareigūno veidu ar duomenimis atsiduria internete.

    Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, galioja principas, kad žmogaus atvaizdas ir kiti jį identifikuojantys požymiai yra saugomi, o neteisėtas paviešinimas gali būti vertinamas kaip privatumo ar kitų asmens teisių pažeidimas. Dėl to vien filmavimo ir viešinimo taisyklės nėra tas pats, net jei įraše matomas viešąsias funkcijas atliekantis pareigūnas.

    Kuo skiriasi filmavimas ir paviešinimas?

    Filmavimas dažniausiai laikomas teisėtu, jeigu netrukdoma pareigūnams atlikti tarnybinių veiksmų ir laikomasi teisėtų nurodymų. Kitaip tariant, kamera gali būti įjungta, bet ji negali tapti priemone provokuoti konfliktą ar trukdyti patikrinimui.

    Paviešinimas socialiniuose tinkluose ar kitose platformose yra atskiras veiksmas, kuriam keliami griežtesni reikalavimai. Jeigu pareigūnas įraše atpažįstamas, o sutikimo skelbti nėra, toks įrašas gali tapti pagrindu civiliniam ieškiniui dėl asmens teisių pažeidimo.

    Varšuvos atvejis: įrašas kainavo tūkstančius

    Viešumoje nuskambėjo Varšuvoje nutikusi istorija, kai per kelių policijos patikrinimą keleivis telefonu filmavo pareigūną, o vėliau įrašą paskelbė internete. Problema kilo ne dėl paties filmavimo, o dėl to, kad įrašas buvo paviešintas su aiškiai matomu pareigūno veidu, nors jis buvo išreiškęs nesutikimą.

    Patikrinimas buvo susijęs su dideliu greičio viršijimu: automobilis važiavo 171 kilometro per valandą greičiu ten, kur galiojo 80 kilometrų per valandą ribojimas. Teismas šioje byloje pripažino, kad pareigūnas nėra viešas asmuo ta prasme, kuri leistų jo atvaizdą skelbti be leidimo, ir priteisė kompensaciją.

    Pranešta, kad įrašo autoriui teko sumokėti apie 2 300 eurų. Tai atitinka maždaug 10 000 Lenkijos zlotų, perskaičiuojant į eurus pagal įprastą pastarųjų metų kursą.

    Ką daryti, jei vis dėlto norite skelbti?

    Teisininkai praktikoje dažniausiai pataria, kad saugiausias kelias yra gauti aiškų sutikimą, jei planuojama įrašą viešinti. Jei sutikimo nėra, būtina taip apdoroti medžiagą, kad pareigūno nebūtų įmanoma atpažinti pagal veidą, balsą, vardą, pavardę ar identifikavimo numerį.

    Taip pat svarbu įsivertinti, ar filmavimas neperžengia ribos, kai jis pradeda trukdyti pareigūnams. Net jei įrašas nebus publikuojamas, konfliktinis elgesys, nevykdomi nurodymai ar grasinimai gali užtraukti atsakomybę ir dėl kitų pažeidimų.

    Ši istorija parodo aiškią tendenciją: telefonų kameros keliuose tampa kasdienybe, tačiau teismai vis dažniau vertina ne emociją, o konkretų veiksmą, ar buvo pažeistos atvaizdo ir privatumo apsaugos taisyklės. Todėl prieš keliant įrašą į internetą verta pagalvoti, ar trumpas įrašas vertas ilgo ir brangaus ginčo.

  • „Apple“ pagaliau užrakina iPhone ir Android žinutes: RCS gauna šifravimą nuo galo iki galo

    „Apple“ pagaliau užrakina iPhone ir Android žinutes: RCS gauna šifravimą nuo galo iki galo

    „Apple“ dar 2024 metais „iPhone“ naudotojams įdiegė RCS žinučių palaikymą, kuris palengvino susirašinėjimą su Android įrenginiais. Dabar ši funkcija pagaliau įgauna svarbiausią privatumo sluoksnį – šifravimą nuo galo iki galo.

    Įmonė praneša, kad šifravimas nuo galo iki galo pradedamas diegti beta versijoje „iPhone“ naudotojams, kurie naudoja iOS 26.5. Tai reiškia, kad žinutės tarp iOS ir Android įrenginių bus apsaugotos taip, jog jų turinio negalės perskaityti tretieji asmenys, įskaitant ryšio paslaugų teikėjus.

    Kas keičiasi iPhone ir Android?

    Iki šiol pilnai užšifruotas bendravimas „Apple“ ekosistemoje buvo įprastas „iMessage“ pokalbiuose tarp „iPhone“ naudotojų. Tačiau bendraujant su Android per RCS, privatumo lygis priklausė nuo konkretaus sprendimo ir operatoriaus, todėl atsirasdavo spragų.

    Įjungus šifravimą nuo galo iki galo RCS pokalbiuose, iOS ir Android naudotojai priartėja prie vienodo saugumo standarto. Praktikoje tai mažina perėmimo ir neteisėto turinio nuskaitymo rizikas, ypač kai žinutėse dalijamasi jautria informacija.

    Ką matys naudotojai?

    „Apple“ nurodo, kad šifravimas įjungtas pagal nutylėjimą ir bus automatiškai aktyvuojamas palaipsniui naujuose ir esamuose RCS pokalbiuose. Kai apsauga veiks, pokalbyje turėtų atsirasti spynos indikatorius, patvirtinantis šifruotą ryšį.

    Vis dėlto diegimas nėra visiškai universalus nuo pirmos dienos, nes funkcija priklauso nuo palaikomų ryšio operatorių. Dėl to skirtingose šalyse ar skirtinguose tinkluose šifravimo įjungimas gali vėluoti.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    RCS vis dažniau laikomas SMS įpėdiniu, nes leidžia siųsti didesnės apimties turinį, gauti pristatymo būsenas ir patogiau bendrauti tarp skirtingų platformų. Tačiau be šifravimo nuo galo iki galo tokia „moderni SMS“ alternatyva ilgą laiką kėlė klausimų dėl saugumo.

    Šis žingsnis rodo, kad didieji rinkos dalyviai siekia suvienodinti privatumo standartus tarp skirtingų operacinių sistemų. Naudotojams tai paprasta žinia: jei įrenginys ir operatorius palaikomi, susirašinėjimas tarp iPhone ir Android tampa pastebimai saugesnis.

    „Šifravimas įjungtas pagal nutylėjimą ir laikui bėgant bus automatiškai aktyvuojamas naujuose ir esamuose RCS pokalbiuose“, – teigiama „Apple“ pranešime.

  • Slapukai ir „Google ReCaptcha“: ką verta žinoti prieš spaudžiant „Sutinku“ svetainėje

    Daugelis svetainių, atidarius slapukų pranešimą, prašo pasirinkti, kokius duomenis leidžiate rinkti. Dažniausiai minimi statistikos ir rinkodaros slapukai, o atskirai nurodoma, kad dalis slapukų yra būtini pačiai svetainei veikti ir negali būti išjungti.

    Būtinieji slapukai paprastai reikalingi tam, kad puslapis veiktų stabiliai, įsimintų jūsų pasirinkimus ar užtikrintų bazinį saugumą. Tokie slapukai dažniausiai nėra naudojami reklamai, tačiau jie leidžia atlikti esmines funkcijas, pavyzdžiui, išlaikyti sesiją ar įkelti pagrindinį turinį.

    Kam naudojami statistikos slapukai?

    Statistikos slapukai padeda suprasti, kaip lankytojai naudojasi svetaine: kurie puslapiai skaitomi dažniausiai, kiek laiko juose praleidžiama, iš kur ateina srautas. Praktikoje tam dažnai pasitelkiamos analitikos sistemos, pavyzdžiui, „Google Analytics“.

    Svetainės valdytojams tokie duomenys reikalingi turinio ir funkcijų gerinimui, klaidų paieškai, našumo stebėsenai. Nors dažnai pabrėžiama, kad informacija renkama anonimiškai, naudotojui svarbu įvertinti, ar jis sutinka su papildomu stebėjimu, net jei jis nėra tiesiogiai vardinis.

    Ką reiškia rinkodaros slapukai?

    Rinkodaros slapukai dažniausiai siejami su reklamos personalizavimu ir elgsenos stebėsena skirtinguose puslapiuose. Jie gali būti naudojami tam, kad reklama būtų labiau pritaikyta jūsų interesams, o reklamos kampanijų veikimas būtų išmatuojamas.

    Jei nesutinkate su tokio tipo duomenų naudojimu, paprastai galima nepažymėti atitinkamo sutikimo. Tuomet reklama gali būti mažiau pritaikyta, tačiau tai nereiškia, kad reklama išnyks visiškai.

    Kodėl minima „Google ReCaptcha“?

    Formose neretai naudojama „Google ReCaptcha“ tam, kad sistema atskirtų realų vartotoją nuo automatizuotų botų, kurie gali siųsti brukalus ar bandyti piktnaudžiauti užklausų formomis. Tokios apsaugos priemonės padeda sumažinti šlamšto srautą ir apsaugoti paslaugos veikimą.

    Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kuriais atvejais forma gali neveikti be pasirinkto sutikimo su tam tikrais našumo ar funkcionalumo slapukais. Todėl prieš spaudžiant „Sutinku“ verta peržvelgti, kokios kategorijos siūlomos, ir pasirinkti tik tai, kas jums priimtina.

  • Išmanieji akiniai virsta šantažo įrankiu: moterį slapta nufilmavo ir pareikalavo pinigų

    Išmanieji akiniai virsta šantažo įrankiu: moterį slapta nufilmavo ir pareikalavo pinigų

    Išmanieji akiniai vis dažniau atsiduria privatumo skandalų centre: vienu atveju vyras be moters sutikimo įrašė jų pokalbį ir vaizdo įrašą patalpino internete, kur jis buvo peržiūrėtas daugiau nei 40 000 kartų. Situacija dar labiau paaštrėjo, kai nukentėjusioji paprašė turinį pašalinti.

    Moteris, kuri žiniasklaidoje įvardyta slapyvardžiu Alice, teigė apie filmavimą net nežinojusi ir apie vaizdo įrašą sužinojusi tik po to, kai nuorodą atsiuntė draugas. Pasak jos, įrašas ją pažemino, o sutikimo filmuoti ar skelbti internete ji nedavė.

    „Jis atsakė, kad pašalins įrašą tik už pinigus, nors aš prašiau tiesiog panaikinti tai, kas buvo paviešinta be mano leidimo“, – sakė Alice.

    Tokio pobūdžio turinys dažnai siejamas su vadinamąja pickup artist kultūra, kai nepažįstamos moterys gatvėje kalbinamos siekiant sukurti medžiagą patarimams apie pasimatymus. Kritikai pabrėžia, kad tai neretai peržengia ribą tarp viešos erdvės filmavimo ir asmens orumo pažeidimo, ypač kai žmogus net neįtaria esantis įrašomas.

    Įrašo autorius vėliau tikino, kad jo turinys esą atitinka teisės aktus ir platformų taisykles, o formuluotė apie apmokamą pašalinimą galėjo būti suprasta neteisingai. Vis dėlto teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad reikalavimas sumokėti už turinio pašalinimą gali būti vertinamas itin rimtai, ypač kai įrašas padarytas be aiškaus sutikimo.

    „Tai peržengia įprasto šantažo ribas, nes žmogus pirmiausia neteisėtai sukuria žalą, o po to bando iš jos pasipelnyti“, – sakė Durhamo universiteto profesorė Clare McGlynn.

    Platformos, reaguodamos į pranešimus, galiausiai pašalino vaizdo įrašą, o su juo sietas kanalas nebeveikia. Pranešama ir apie kitą moterį, susidūrusią su panašia situacija, kas rodo, kad problema gali būti ne pavienė.

    Privatumo klausimus paaštrina ir pati išmaniųjų akinių technologija: dalis modelių turi aiškų šviesos indikatorių, kuris turėtų įspėti aplinkinius apie filmavimą, tačiau praktikoje aptariami būdai, kaip tokį signalą galima apeiti. Tai didina riziką, kad įrašai bus daromi slapta, o nukentėjusiesiems teks ilgai kovoti dėl pašalinimo.

    Tokie incidentai dar labiau didina visuomenės atsargumą dėl dėvimų kamerų kasdienėje aplinkoje. Nors išmanieji akiniai gali būti naudingi, pavyzdžiui, vaizdinei paieškai ar klausantis garso turinio laisvomis rankomis, pasitikėjimą jais lems ne tik funkcijos, bet ir realiai veikiančios apsaugos nuo piktnaudžiavimo.

    Dėl to dalis gamintojų renkasi atsargesnį kelią ir kuria išmaniuosius akinius be integruotos kameros. Rinkoje stiprėjant dėvimų įrenginių konkurencijai, privatumo garantijos ir aiškios taisyklės tampa vienu svarbiausių kriterijų, galinčių nulemti, ar technologija taps masiška.

  • „Google“ įdiegė DI į „Chrome“: slapta užima 4 GB, o ištrinti gali būti sunkiau nei manote

    „Google“ įdiegė DI į „Chrome“: slapta užima 4 GB, o ištrinti gali būti sunkiau nei manote

    „Google“ naršyklėje „Chrome“ pradėjo diegti įrenginyje veikiantį dirbtinį intelektą „Gemini Nano“, kuris kompiuterio diske gali užimti apie 4 GB. Dalis vartotojų tai pastebėjo tik po atnaujinimo, kai sistemoje atsirado didelis modelio failas.

    Kaip nurodo „Google“, šis DI modelis naudojamas saugumo funkcijoms, pavyzdžiui, sukčiavimo atpažinimui, taip pat kai kurioms naršyklės DI galimybėms ir kūrėjų sprendimams. Bendrovė pabrėžia, kad modelis skirtas veikti lokaliai įrenginyje, kad daliai užduočių nereikėtų siųsti duomenų į debesiją.

    Kodėl tai kelia klausimų?

    Vartotojų kritiką labiausiai kursto tai, kad apie papildomai užimamą vietą diegimo metu dažnai neįspėjama aiškiai, o pasirinkimas atsisakyti DI funkcijų ne visada pateikiamas iš karto. Be to, kai kurie žmonės pastebėjo, kad ištrintas modelio failas vėliau gali būti įdiegtas iš naujo.

    Privatumo tema taip pat tapo diskusijų objektu. Nors modelis veikia įrenginyje, kai kurioms DI funkcijoms gali reikėti ryšio su „Google“ infrastruktūra, todėl reali situacija priklauso nuo to, kokia funkcija naudojama ir kokie nustatymai įjungti.

    Ar galima išjungti ir pašalinti?

    „Google“ teigia, kad nuo 2025 metų vasario mėnesio pradėjo diegti galimybę naršyklės nustatymuose išjungti įrenginio DI ir pašalinti modelį. Bendrovės teigimu, išjungus šią parinktį modelis daugiau nebus atsisiunčiamas ar atnaujinamas.

    Vis dėlto praktikoje patirtis gali skirtis priklausomai nuo operacinės sistemos ir „Chrome“ versijos. Kai kuriais atvejais vien failo ištrynimas iš naršyklės duomenų katalogų problemos neišsprendžia, nes atnaujinimai ar foninės funkcijos gali inicijuoti pakartotinį atsisiuntimą.

    Ką žada „Google“ dėl vietos diske?

    Bendrovė nurodo, kad „Gemini Nano“ modelis turėtų būti automatiškai pašalinamas, jei įrenginyje ima trūkti laisvos vietos. Tai reiškia, kad kritiniais atvejais naršyklė neturėtų „suvalgyti“ paskutinių gigabaitų, tačiau vartotojams su mažesnės talpos diskais 4 GB vis tiek gali būti reikšminga.

    Ši situacija atspindi platesnę tendenciją, kai DI funkcijos sparčiai integruojamos į kasdienes programas, o kartu didėja ir programų „svoris“ bei sistemos resursų poreikis. Vartotojams tai reiškia vieną aiškų dalyką: verta periodiškai peržiūrėti „Chrome“ nustatymus ir atnaujinimų metu pasitikrinti, kokios naujos funkcijos buvo įjungtos.

    „Mes siūlome „Gemini Nano“ „Chrome“ naršyklėje nuo 2024 metų kaip lengvą, įrenginyje veikiantį modelį. Jis palaiko svarbias saugumo galimybes, pavyzdžiui, sukčiavimo aptikimą, o modelis automatiškai pašalinamas, jei įrenginyje trūksta resursų“, – sakė „Google“ atstovas.

  • „Google“ „Chrome“ keičia vietos sekimą: nauja funkcija leis dalintis tik apytiksle buvimo vieta

    „Google“ „Chrome“ keičia vietos sekimą: nauja funkcija leis dalintis tik apytiksle buvimo vieta

    „Google“ naršyklėje „Chrome“ pradeda diegti naują privatumo pasirinkimą, kuris leis naudotojams dalintis ne tiksliomis koordinatėmis, o tik apytiksle buvimo vieta. Tai reiškia, kad daliai užklausų ir svetainių nebereikės žinoti jūsų tikslaus taško žemėlapyje.

    Iki šiol vietos leidimuose dažniausiai būdavo dvi kraštutinės parinktys: leisti pasiekti tikslią vietą arba apskritai jos neatskleisti. „Chrome“ pokytis įveda tarpinį variantą, kuris daugeliu atvejų gali būti pakankamas.

    Kas keičiasi vietos leidimuose?

    Kai „Chrome“ paprašys prieigos prie vietos duomenų, šalia tikslios vietos pasirinkimo atsiras ir apytikslės vietos parinktis. Apytikslė vieta paprastai leidžia nustatyti bendrą teritoriją, pavyzdžiui, miesto ar rajono lygmeniu, o ne konkrečią gatvę ar pastatą.

    Tokio tikslumo dažniausiai pakanka vietiniam orų rodymui, regioninėms naujienoms ar bendriems paieškos rezultatams pritaikyti. Tuo metu navigacijai, pavežėjimui ar tiksliam pristatymui vis dar gali reikėti tikslios vietos.

    Kodėl tai svarbu privatumui?

    Vietos duomenys laikomi vienais jautriausių, nes jie gali atskleisti kasdienius įpročius, dažnai lankomas vietas ir judėjimo maršrutus. Dėl to apytikslės vietos pasirinkimas leidžia sumažinti perteklinį duomenų atskleidimą, kai tam nėra realaus poreikio.

    Praktikoje tai gali reikšti, kad svetainės ir paslaugos gaus tik tiek informacijos, kiek būtina funkcijai veikti. Tokia kryptis atitinka plačiau matomą tendenciją technologijų rinkoje suteikti daugiau kontrolės pačiam naudotojui per aiškesnius leidimus ir detalesnius pasirinkimus.

    Kada pasirodys ir kam bus prieinama?

    Funkcija pirmiausia diegiama „Chrome“ mobiliojoje versijoje, o vėliau turėtų pasiekti ir kompiuterius. Kaip ir daugelis „Google“ naujovių, diegimas gali vykti etapais, todėl ne visi naudotojai pakeitimą pamatys tą pačią dieną.

    Jei atnaujinimo dar nematote, verta patikrinti, ar įdiegta naujausia „Chrome“ versija, ir stebėti vietos leidimų langus, kai svetainės ar paieška prašo prieigos prie buvimo vietos.

  • DNR testas atskleidė šeimos paslaptį: įvaikinta amerikietė sužinojo, kodėl išsiskyrė iš kitų

    Vartotojams skirti DNR testai vis dažniau tampa ne tik pramoga, bet ir priemone atkurti šeimos istoriją. 26 metų amerikietės Sidnės Parkherst istorija parodo, kaip genetiniai duomenys gali padėti rasti biologinius artimuosius ir atsakyti į klausimus, lydėjusius nuo vaikystės.

    Moteris buvo įvaikinta netrukus po gimimo 2000 metų kovą ir užaugo Rod Ailande. Ji pasakojo, kad dar vaikystėje jautėsi išsiskirianti: tamsūs garbanoti plaukai ir veido bruožai kėlė klausimų, į kuriuos šeimoje nebuvo aiškių atsakymų.

    Paieškos įsibėgėjo 2018 metais, kai ji pasinaudojo „23andMe“, o vėliau ir „Ancestry“ paslaugomis bei atliko DNR tyrimą. Iš gautų sutapimų ir giminystės ryšių ji pradėjo dėlioti biologinės šeimos žemėlapį, o dalis giminaičių su ja susisiekė patys.

    2020 metais jai parašė įseserė iš motinos pusės ir pranešė, kad jų biologinė motina mirė 2018 metais. Tačiau didžiausia intriga išliko dėl tėvo tapatybės, nes iki tol jokio patvirtinto ryšio iš tėvo linijos ji neturėjo.

    Atsakymas atėjo po dar vieno DNR testo, kai su Sidne susisiekė pusbrolis iš tėvo pusės. Jis padėjo nustatyti biologinio tėvo tapatybę: juo, pasak moters, yra Lentonas Mitčelas, kuris iki tol esą nežinojo turintis dukrą.

    Pirmasis jų susitikimas įvyko 2024 metais Džordžijos valstijoje. Tuomet, pasak Sidnės, ji pirmą kartą gyvai pamatė žmogų, su kuriuo dalijasi panašiais bruožais, ir sužinojo esanti napus afroamerikietė, o tai paaiškino jos išvaizdą ir ilgai lydėjusį kitoniškumo jausmą.

    Nors ši istorija baigėsi artimųjų paieškos rezultatais, genetinių paslaugų ekspertai nuolat pabrėžia ir kitą pusę: tokie testai gali netikėtai atskleisti šeimos paslaptis, nežinomus giminystės ryšius ar neatitikimus dokumentuose. Dėl to prieš dalijantis rezultatais su giminaičiais svarbu įvertinti emocines pasekmes ir privatumo klausimus.

    Pati Sidnė pabrėžė, kad vaikystė su įtėviais buvo laiminga, o jie ją palaikė. Tačiau noras suprasti savo šaknis niekur nedingo, todėl DNR testas jai tapo būdu susigrąžinti dalį asmeninės istorijos, kurios anksčiau tiesiog neturėjo.

  • Kalifornija taikysis į „super greičio“ pažeidėjus: bandomasis projektas privers automobilius lėtėti

    Kalifornija taikysis į „super greičio“ pažeidėjus: bandomasis projektas privers automobilius lėtėti

    Kalifornijoje kasdien keliuose žūsta apie 12 žmonių, o maždaug trečdalis šių mirčių siejamos su greičio viršijimu. Nepaisant baudų ir pažymėjimų atėmimo, rodiklis ilgus metus išlieka panašus, todėl politikai ieško papildomų priemonių.

    Vienas pagrindinių argumentų – tradicinės sankcijos ne visada veikia. JAV masto statistika rodo, kad maždaug trys iš keturių vairuotojų, kuriems sustabdytas ar atimtas vairuotojo pažymėjimas, vis tiek toliau vairuoja, taip išlaikydami didelę riziką keliuose.

    Kas siūloma „super greičio“ pažeidėjams

    Kalifornijos Asamblėjoje svarstomas įstatymo projektas AB 2276, dar vadinamas Stop Super Speeders Act. Juo siūloma penkerių metų bandomoji programa septyniose apygardose, skirta vairuotojams, kurie fiksuojami kaip itin pavojingi, nuolat ir smarkiai viršijantys greitį.

    Vietoj vien tik teisinio draudimo sėsti prie vairo būtų taikomas techninis apribojimas: daliai pažeidėjų, norinčių teisėtai grįžti į eismą, tektų savo automobilyje įsirengti aktyvią išmaniąją greičio pagalbą. Tokia logika remiasi idėja, kad mobilumas iš dalies išsaugomas, tačiau rizikingas elgesys ribojamas pačiame automobilyje.

    Kaip veikia išmanioji greičio pagalba

    Išmanioji greičio pagalba yra technologija, kuri, remdamasi GPS duomenimis ir greičio ribojimų žemėlapiais, lygina faktinį automobilio greitį su leistinu konkrečiame kelio ruože. Viršijus ribą sistema gali įspėti vairuotoją arba, aktyviu atveju, realiai riboti greitėjimą.

    Šiame projekte akcentuojama būtent aktyvi sistema, kuri gali ne tik perspėti, bet ir fiziškai apriboti greitį. Tai esminis skirtumas, nes vien įspėjimai dažnai palieka sprendimą vairuotojui, o aktyvus ribojimas veikia kaip papildomas saugiklis.

    Technologija nėra vien teorinė: Europos Sąjungoje išmanioji greičio pagalba jau yra įtvirtinta kaip reikalavimas naujiems automobiliams, todėl Kalifornijos idėja įsipina į platesnę tarptautinę kryptį. Vis dėlto JAV kontekste tai kelia papildomų diskusijų apie privatumo apsaugą, duomenų tvarkymą ir praktinį įgyvendinimą.

    Kur stringa ir ką parodys pilotas

    Įstatymo projektas juda per komitetus, kuriuose vertinami privatumo, viešojo saugumo ir biudžeto klausimai. Lemiamas etapas dažnai būna asignavimų svarstymas, nes pilotui reikėtų administravimo modelio, kontrolės mechanizmų ir aiškaus atsakomybės paskirstymo.

    Jei bandomoji programa startuotų, svarbiausias jos rezultatas būtų duomenys: ar tokia priemonė sumažina pakartotinius pavojingus greičio viršijimus ir ar tai koreliuoja su mažesniu žūčių skaičiumi. Sėkmės atveju Kalifornijos sprendimas galėtų tapti precedentu kitoms valstijoms, svarstančioms technologijomis paremtą kelių saugos politiką.

    Kartu tikėtina, kad visuomenėje išliks klausimai, kiek toli galima eiti reguliuojant vairavimą techninėmis priemonėmis ir kaip užtikrinti, kad sprendimai būtų proporcingi, tikslūs ir nepažeistų asmens teisių. Dėl to pilotas būtų vertinamas ne tik pagal avaringumo statistiką, bet ir pagal tai, kaip suvaldoma privatumo bei teisinio teisingumo pusiausvyra.

  • „Walmart“ ruošia „Gemini“ kolonėlę: išlindo „Onn“ įrašas ir žada pigesnį smūgį „Google“

    „Walmart“ ruošia „Gemini“ kolonėlę: išlindo „Onn“ įrašas ir žada pigesnį smūgį „Google“

    „Walmart“ gali netrukus pristatyti naują išmaniųjų namų įrenginį – „Onn“ išmaniąją kolonėlę su „Gemini“. Apie įrenginį viešai užsiminė Connectivity Standards Alliance (CSA) registracija, kurioje aprašytos pagrindinės funkcijos ir techninės savybės.

    CSA įraše nurodoma, kad tai DI pagrįsta išmaniųjų namų kolonėlė, skirta balso asistento funkcijoms, muzikos atkūrimui ir namų įrenginių valdymui. Įrenginys palaiko „Wi‑Fi“ ir „Bluetooth“, o turinį transliuoja per „Google Cast for Audio“.

    Kas žinoma apie įrenginį

    Pagal pateiktą aprašą kolonėlėje įdiegta 10 W garso sistema ir tolimosios klausos mikrofonų masyvas, skirtas patikimesniam balso komandų atpažinimui. Taip pat numatyti fiziniai valdymo mygtukai, LED indikatoriai ir atskiras aparatinis mikrofono privatumo jungiklis.

    Iš nuotraukų ir aprašymų matyti kūginė, tamsios spalvos kolonėlė, aptraukta austa medžiaga, o viršuje – valdymo mygtukai. Apie šį modelį papildomai pranešė ir vartotojai socialiniuose tinkluose, pastebėję registracijos detales.

    Konkurencija su „Google“ ir kaina

    Kol kas „Walmart“ nepaskelbė nei oficialios išleidimo datos, nei kainos, o įrenginio dar nėra ir pačios bendrovės parduotuvėje. Vis dėlto rinkoje tikimasi, kad „Onn“ modelis kainuos mažiau nei „Google“ planuojama nauja „Google Home Speaker“, kuri JAV rinkai įkainota 99,99 JAV dolerio, tai yra apie 90 eurų.

    „Google“ naujoji kolonėlė išsiskiria tuo, kad ji orientuota į „Gemini“, o ne į ankstesnę „Google Assistant“ kryptį. Gamintojas anksčiau skelbė, kad jos pasirodymas numatomas 2026 metų pavasarį, todėl „Walmart“ žingsnis galėtų tapti ankstyvu bandymu pasiūlyti alternatyvą dar iki platesnio „Google“ atsinaujinimo.

    Ką tai reiškia išmaniųjų namų rinkai

    Jeigu „Onn“ kolonėlė iš tiesų pasirodys su „Gemini“, tai galėtų būti pirmasis ne „Google“ prekės ženklo išmanusis garsiakalbis, tiesiogiai paremtas šia platforma. Tokia kryptis atitinka bendrą tendenciją: gamintojai vis dažniau bando DI perkelti į kasdienius namų įrenginius, akcentuodami natūralesnį valdymą balsu ir didesnį automatizavimo patogumą.

    Vartotojams tai reikštų paprastesnį valdymą balsu, potencialiai platesnes integracijas per „Google Cast“ ir didesnį dėmesį privatumui, jei aparatinis mikrofono išjungimas veiks patikimai. Artimiausiu metu svarbiausi klausimai išlieka kaina, realios DI funkcijos ir tai, kaip „Walmart“ užtikrins ilgalaikius programinės įrangos atnaujinimus.

  • „Google“ šeimų įrankis sutriko: vaikai nebegali skambinti tėvams, o klaida plinta sparčiai

    „Google“ šeimų įrankis sutriko: vaikai nebegali skambinti tėvams, o klaida plinta sparčiai

    „Google“ tėvų kontrolės įrankis „Family Link“, skirtas vaikų įrenginių priežiūrai, pastarosiomis dienomis sulaukė kritikos dėl sutrikimo, kuris gali turėti realių pasekmių kasdienėse situacijose. Tėvai ir globėjai praneša, kad vaikų prižiūrimuose telefonuose nebeveikia išeinantys skambučiai, nors įeinantys skambučiai dažniausiai priimami be problemų.

    Problema siejama su funkcija, leidžiančia riboti skambučius tik patvirtintiems kontaktams, kad vaikas galėtų skambinti tik tėvams ar kitiems šeimos nariams. Dabar daliai naudotojų ši apsauga, užuot padėjusi, blokuoja patį skambinimą ir neleidžia vaikui prisiskambinti net į leistinų kontaktų sąrašą.

    Kaip pasireiškia klaida?

    Naudotojai teigia, kad bandant paskambinti ekrane pateikiamas sistemos pranešimas, jog skambutis negali būti atliktas dėl tėvų kontrolės nustatymų. Iš esmės tai reiškia, kad įrenginys skambinimą priskiria ribojamai veiklai, net kai taisyklės turėtų leisti skambinti patvirtintiems numeriams.

    Viešose diskusijose minima, kad sutrikimas paveikė ne vieną modelį ir ne vieną paskyrą, o kai kurie tėvai nurodo turintys kelis prižiūrimus įrenginius, kuriuose pasikartoja tas pats elgesys. Tipinis scenarijus toks: vaikas gali atsiliepti, tačiau pats skambučio inicijuoti nebegali.

    Ką daro tėvai ir kokie laikini sprendimai minimi?

    Įprasti trikčių šalinimo veiksmai, pavyzdžiui, skambinimo ribojimų išjungimas ar kontaktų sąrašo peržiūra, daliai naudotojų nepadėjo. Tai kelia papildomą įtampą, nes „Family Link“ dažnai naudojamas būtent tam, kad vaikas galėtų susisiekti su tėvais, kai reikia pagalbos.

    Vis dėlto bendruomenėse minimi ir laikini, ne visada patikimi sprendimai. Vieni teigia, kad padėjo funkcijos, ribojančios skambinimą tik patvirtintiems kontaktams, išjungimas, kiti laikinai renkasi skambučius per interneto ryšį veikiančias programėles, jei tai leidžia šeimos taisyklės ir mokyklos politika.

    Kodėl tai svarbu ir ką verta pasitikrinti dabar?

    Tėvų kontrolės sprendimai remiasi principu, kad ribojimai turi didinti saugumą, o ne atimti galimybę skubiai susisiekti. Dėl to toks sutrikimas ypač jautrus šeimoms, kur vaiko telefonas naudojamas kaip pagrindinis ryšio kanalas po pamokų, būrelių ar kelionėse.

    Kol laukiama oficialaus pataisymo, tėvams rekomenduojama patikrinti, ar vaiko įrenginys gali atlikti išeinančius skambučius, peržiūrėti skambinimo ir kontaktų patvirtinimo nustatymus „Family Link“ programėlėje, taip pat susitarti dėl atsarginio ryšio plano. Pavyzdžiui, kad vaikas žinotų, ką daryti, jei negali paskambinti, bet gali priimti skambutį ar parašyti žinutę.

    Viešai skelbiama informacija rodo, kad apie problemą žinoma ir ieškoma sprendimo, tačiau aiškaus termino, kada klaida bus ištaisyta, kol kas nėra. Jei sutrikimas pasireiškia, verta sekti „Google“ pagalbos kanalus ir atnaujinimus, nes tokie atvejai dažnai išsprendžiami programinės įrangos pataisomis.