Tag: Privatumas

  • X perspėja: be JavaScript x.com neveiks – štai ką turite įjungti naršyklėje, kad prisijungtumėte

    Socialinis tinklas X kai kuriems vartotojams rodo įspėjimą, kad paslauga gali neveikti, jei naršyklėje išjungtas JavaScript. Tokiu atveju x.com puslapis vietoje įprasto turinio pateikia pranešimą su raginimu įjungti JavaScript arba naudoti kitą palaikomą naršyklę.

    JavaScript yra viena svarbiausių šiuolaikinių svetainių technologijų: ji leidžia įkelti turinį dinamiškai, autentifikuoti prisijungimą, rodyti pranešimus ir užtikrinti interaktyvumą. Be jos dažnai neveikia prisijungimo formos, mygtukai, turinio slinkimas ar apsauga nuo automatizuotų veiksmų.

    Kodėl X reikalauja JavaScript?

    X veikia kaip vadinamoji vieno puslapio aplikacija, kai didelė dalis turinio įkeliama naršyklėje be pilno puslapio perkrovimo. Tokiai architektūrai JavaScript yra būtinas, todėl išjungus šią funkciją vartotojas gali matyti tik informacinį pranešimą.

    JavaScript taip pat naudojamas saugumo priemonėms, kurios padeda atpažinti automatizuotus bandymus prisijungti ar masiškai rinkti turinį. Dėl to kai kurioms sistemoms JavaScript išjungimas gali atrodyti kaip neįprastas ar rizikingas elgesys.

    Ką daryti, jei matote klaidą?

    Pirmiausia verta patikrinti, ar JavaScript nėra išjungtas naršyklės nustatymuose arba blokuojamas plėtinių, pavyzdžiui, reklamos ar sekimo blokatorių. Kartais pakanka išjungti griežtesnį scenarijų blokavimą konkrečiai svetainei arba įtraukti x.com į leidžiamų sąrašą.

    Jei problema išlieka, X rekomenduoja naudoti palaikomą naršyklę ir atnaujinti ją iki naujausios versijos. Taip pat gali padėti slapukų ir talpyklos išvalymas, ypač jei naršyklė ilgą laiką nebuvo atnaujinta arba nustatymai buvo keičiami rankiniu būdu.

    Privatumo požiūriu svarbu žinoti, kad JavaScript įjungimas savaime nereiškia didesnio duomenų atskleidimo, tačiau suteikia svetainei daugiau techninių galimybių veikti naršyklėje. Vartotojams, kurie sąmoningai riboja scenarijus dėl privatumo, dažniau tenka rinktis kompromisą tarp patogumo ir kontrolės.

  • „Google“ slapukai ir duomenys: ką reiškia Accept all, Reject all ir kaip tai keičia jūsų naršymą

    „Google“ paslaugose vartotojai vis dažniau pirmiausia pamato pranešimą apie slapukus ir duomenų naudojimą, o ne patį turinį. Mygtukai Accept all ir Reject all iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasti, tačiau jų pasirinkimas tiesiogiai lemia, kiek duomenų bus naudojama personalizavimui ir reklamai.

    Slapukai yra mažos naršyklėje išsaugomos informacijos dalys, padedančios atpažinti įrenginį ar sesiją. Jie gali būti būtini funkcijoms, pavyzdžiui, prisijungimui ar nustatymų išsaugojimui, tačiau dalis jų skirta statistikai, reklamos matavimui ir interesų profiliavimui.

    Kas keičiasi pasirinkus Accept all

    Pasirinkus Accept all, paprastai leidžiamas platesnis duomenų naudojimas, įskaitant personalizuotą turinį ir personalizuotas reklamas. Tai reiškia, kad rekomendacijos ir skelbimai gali būti taikomi pagal ankstesnę veiklą šiame naršyklės seanse ir istorinius veiksmus, pavyzdžiui, ankstesnes paieškas.

    Toks sutikimas dažnai apima ir papildomus tikslus, pavyzdžiui, reklamos veiksmingumo matavimą, auditorijų kūrimą ar turinio tobulinimą. Vartotojui tai gali atrodyti kaip patogesnė patirtis, bet kartu tai platesnis sekimas ir didesnis duomenų panaudojimo mastas.

    Ką reiškia Reject all

    Pasirinkus Reject all, „Google“ nurodo, kad nenaudos slapukų ir duomenų papildomiems tikslams, susijusiems su personalizavimu. Praktikoje tai dažniausiai reiškia, kad reklamos ir dalis rekomendacijų tampa mažiau pritaikytos konkrečiam vartotojui.

    Vis dėlto tai nebūtinai reiškia, kad visi slapukai išjungiami. Dalis jų gali likti naudojami tam, kad paslauga veiktų, būtų užtikrintas saugumas, apsaugota nuo sukčiavimo ar išlaikytas esminis funkcionalumas, pavyzdžiui, kalbos nustatymai.

    Nepersonalizuotas turinys ir reklama

    „Google“ aiškina, kad nepersonalizuotas turinys gali būti parenkamas pagal tai, ką žmogus šiuo metu žiūri, aktyvumą aktyvioje paieškos sesijoje ir apytikrę vietą. Nepersonalizuotos reklamos dažniau remiasi puslapio turiniu ir bendra lokacija, o ne individualiu profiliu.

    Tai svarbu suprasti, nes net ir atmetus personalizavimą reklamos niekur nedingsta. Skirtumas tas, kad jos labiau kontekstinės, o ne pritaikytos pagal ilgalaikius interesus, sudarytus iš ankstesnių veiksmų.

    Kur pasitikrinti ir pakeisti nustatymus

    Pranešime dažnai siūloma More options, kur galima detaliau peržiūrėti tikslus, kuriems prašoma sutikimo, ir pasirinkti ne viską iš karto. Tai leidžia tiksliau suvaldyti, kas leidžiama, o kas ne, ypač jei norisi sumažinti sekimą, bet neatsisakyti dalies patogumų.

    Jei nustatymai buvo pasirinkti skubotai, juos paprastai galima pakeisti privatumo valdymo įrankiuose. Praktinis patarimas vartotojams paprastas: prieš spaudžiant bet kurį mygtuką verta atsidaryti išplėstinius nustatymus ir įvertinti, ar personalizavimas jums tikrai reikalingas.

  • „LinkedIn“ slapukai ir prisijungimas: ką iš tiesų reiškia Accept ir kaip pasikeisti pasirinkimus

    „LinkedIn“ prisijungimo lange vartotojams pateikiamas slapukų pasirinkimas, kuris apima tiek būtinus, tiek nebūtinus duomenų rinkimo sprendimus. Nors mygtukai Accept ir Reject atrodo paprasti, jie lemia, kokie duomenys bus naudojami paslaugai teikti, saugumui užtikrinti ir reklamai personalizuoti.

    Platforma nurodo, kad būtini slapukai naudojami paslaugoms suteikti ir apsaugoti, o nebūtini gali būti skirti analizei bei paslaugų gerinimui. Taip pat pabrėžiama, kad reklamos gali būti rodomos ne tik „LinkedIn“, bet ir už jos ribų, įskaitant profesionalias ir darbo skelbimų reklamas.

    Kas keičiasi paspaudus Accept?

    Pasirinkus Accept, vartotojas paprastai suteikia sutikimą, kad „LinkedIn“ ir trečiosios šalys galėtų naudoti nebūtinus slapukus. Praktikoje tai dažniausiai reiškia platesnį elgsenos duomenų panaudojimą reklamos taikymui, konversijų matavimui ir turinio aktualumo vertinimui.

    Tokie sprendimai svarbūs ne tik privatumui, bet ir tam, kokias darbo vietų rekomendacijas ar reklamas vartotojas matys vėliau. Nors „LinkedIn“ mini paslaugų analizę ir gerinimą, reklamos personalizavimas daugeliui vartotojų yra jautriausia dalis.

    Kur galima pakeisti sprendimą vėliau?

    „LinkedIn“ nurodo, kad pasirinkimus galima atnaujinti nustatymuose, susijusiuose su slapukais. Tai reiškia, kad net jei iš pradžių vartotojas sutiko su nebūtinais slapukais, vėliau sprendimą galima koreguoti ir apriboti duomenų naudojimą.

    Taip pat prisijungimo ekrane akcentuojama, kad tęsiant prisijungimą vartotojas sutinka su „LinkedIn“ User Agreement, Privacy Policy ir Cookie Policy. Tai svarbu, nes šiuose dokumentuose detalizuojama, kokiais pagrindais tvarkomi duomenys, kiek laiko jie saugomi ir kokiais atvejais jie gali būti perduodami partneriams.

    Vieno paspaudimo prisijungimas ir el. paštas

    Prisijungimo tekste minima galimybė prisijungti paspaudus nuorodą, kuri atsiunčiama el. paštu. Vartotojams primenama patikrinti šlamšto aplanką, jei laiško nėra gautuosiuose, nes tokie automatiniai pranešimai kartais filtruojami.

    Tokio tipo prisijungimas paprastai laikomas patogiu, tačiau svarbu įvertinti el. pašto paskyros saugumą. Jei paštas neapsaugotas, prisijungimo nuoroda gali tapti papildoma rizika, todėl rekomenduojama naudoti stiprų slaptažodį ir dviejų veiksnių autentifikavimą.

  • „Google“ sukūrė virtualią spintą: „Photos“ naujovė žada aprangos derinius iš jūsų nuotraukų

    „Google“ sukūrė virtualią spintą: „Photos“ naujovė žada aprangos derinius iš jūsų nuotraukų

    „Google“ programoje „Photos“ pristatė naują funkciją „Wardrobe“, kuri žada priartinti seną popkultūros svajonę: iš nuotraukų automatiškai sudėlioti drabužių katalogą ir leisti pasimatuoti derinius virtualiai. Sprendimas pirmiausia pasirodys vasarą „Android“ įrenginiuose, o vėliau turėtų pasiekti ir „iOS“ naudotojus.

    Funkcija veiks pasitelkiant DI, kuris analizuos jūsų nuotraukas ir atpažins dažniausiai dėvimus drabužius bei aksesuarus. Sistema išskirs atskirus elementus ir sudės juos į kategorijas, pavyzdžiui, viršutinius drabužius, kelnes, sijonus ar papuošalus, kad vėliau juos būtų galima patogiai peržiūrėti.

    Tuomet naudotojas galės susikurti aprangos derinį ir pasirinkti „Try it on“ režimą, kad derinys būtų uždėtas ant jūsų nuotraukos. Taip pat numatytos galimybės išsisaugoti derinius ateičiai, dalintis jais su draugais ir kurti nuotaikų lentas, kurios dažnai naudojamos planuojant įvaizdį ar apsipirkimą.

    Tokio tipo idėjos rinkoje pasirodo ne pirmą kartą, tačiau iki šiol daugelis sprendimų strigo ties vartotojo pastangomis ir patogumu. Dalis stiliaus planavimo programėlių prašydavo žmogaus pačiam fotografuoti kiekvieną drabužį, ranka kurti skaitmeninę spintą ir tik tada dėlioti derinius, o tai daugeliui tapdavo kliūtimi nuolatiniam naudojimui.

    Anksčiau bandyta ir su aparatine įranga: „Amazon“ 2017 metais pristatė „Echo Look“, kuris fotografuodavo žmogų ir siūlydavo stiliaus patarimus. Vis dėlto įrenginys sulaukė kritikos dėl sudėtingo naudojimo mažose erdvėse ir privatumo klausimų, o 2020 metais buvo nutrauktas, todėl daliai pirkėjų liko neveikiantis produktas.

    „Google“ atvejis išsiskiria tuo, kad „Wardrobe“ integruojama į jau plačiai naudojamą nuotraukų paslaugą, todėl teoriškai gali sumažėti trintis: nereikia atskirai fotografuoti kiekvieno rūbo ar kurti katalogo nuo nulio. Kita vertus, būtent čia natūraliai kyla ir jautriausias klausimas dėl privatumo, nes funkcijai reikės analizuoti asmenines nuotraukas ir iš jų ištraukti detales apie jūsų išvaizdą bei įpročius.

    Kol kas „Google“ skelbia, kad „Wardrobe“ bus nemokama „Photos“ funkcija, o jos sėkmę lems ne pažadai, o realus tikslumas: ar DI gebės patikimai atpažinti drabužius skirtingose nuotraukose, atskirti panašius modelius ir korektiškai pritaikyti derinius ant žmogaus atvaizdo. Jei tai pavyks, „Wardrobe“ gali tapti vienu praktiškiausių bandymų sujungti kasdienę nuotraukų galeriją ir stiliaus planavimą.

  • Europos Komisija ragina šalis diegti amžiaus patikrą: kyla abejonių dėl saugumo ir privatumo

    Europos Komisija ragina šalis diegti amžiaus patikrą: kyla abejonių dėl saugumo ir privatumo

    Europos Komisija paragino ES valstybes nares naudoti bendrą amžiaus patikros sprendimą, skirtą riboti nepilnamečių prieigą prie socialinių tinklų ir kito amžiaus cenzą taikančio turinio. Briuselis teigia, kad įrankis jau parengtas pritaikyti nacionaliniams poreikiams, tačiau dalis sostinių žiūri atsargiai.

    Komisijos tikslas yra suvienodinti amžiaus patikros praktiką ES, kad vartotojams nereikėtų skirtingų procedūrų kiekvienoje šalyje. Kartu akcentuojama, kad sprendimas turėtų veikti taip, kad žmogus galėtų naršyti išsaugodamas privatumą, o vaikams būtų užkertamas kelias pasiekti netinkamą turinį.

    Kas kelia nerimą valstybėms?

    Skepticizmą kursto ankstesnės nepriklausomų ekspertų pastabos dėl galimų saugumo ir privatumo spragų bandomojoje versijoje. Kritikai baiminasi, kad net ir gerai suprojektuota amžiaus patikra gali tapti jautriu duomenų rinkimo tašku, jei įgyvendinimas skirsis tarp valstybių ar tiekėjų.

    Komisija savo ruožtu pabrėžia, kad kalbama apie toliau tobulinamą sprendimą ir atnaujinamą kodą, o pirminė versija buvo demonstracinė. Vis dėlto dalis šalių signalizuoja, kad norėtų remtis savo nacionaliniais sprendimais arba laukti platesnės europinės skaitmeninės tapatybės infrastruktūros.

    Ryšys su skaitmenine tapatybe

    Rekomendacijose numatoma, kad amžiaus patikros priemonė galėtų veikti kaip atskira programėlė, o ilgesnėje perspektyvoje būti integruota į ES kuriamą skaitmeninės tapatybės ekosistemą. Tokia kryptis reiškia, kad amžiaus patvirtinimas galėtų tapti standartizuota paslauga, kurią būtų lengviau prižiūrėti ir audituoti.

    Kartu Komisija žada skelbti sąrašą sprendimų, atitinkančių nustatytus privatumo ir saugumo reikalavimus, taip pat kurti bendrą amžiaus patikros schemą su aiškiais reikalavimais tiek amžiaus įrodymo priemonėms, tiek patikros paslaugų teikėjams. Tai turėtų sumažinti riziką, kad rinkoje įsitvirtins nesuderinami ar per daug duomenų renkantys sprendimai.

    Didžiosioms platformoms spaudimas didėja

    Amžiaus patikros klausimas tiesiogiai susijęs ir su didžiųjų platformų atsakomybe. Europos Komisija pastaraisiais mėnesiais griežtina toną dėl to, kaip platformos užtikrina, kad jaunesni nei minimalus amžius vartotojai nepatektų į ribojamas paslaugas, ir reikalauja keisti dizaino sprendimus, jei jie nepakankamai saugo nepilnamečius.

    Valstybėms sprendžiant, ar priimti bendrą europinį įrankį, svarbiausi kriterijai išliks trys: ar sprendimas patikimai patvirtina amžių, ar minimalizuoja renkamus duomenis ir ar yra atsparus piktnaudžiavimui. Nuo to priklausys, ar pavyks suderinti vaikų apsaugą ir europiečių privatumo lūkesčius.

  • Pabodo „X“ ir „Facebook“? Europa siūlo alternatyvą be algoritmo ir už kelis eurus

    Pabodo „X“ ir „Facebook“? Europa siūlo alternatyvą be algoritmo ir už kelis eurus

    Kodėl žmonės ieško alternatyvų?

    Po to, kai 2022 metais Elonas Muskas įsigijo „X“, dalis vartotojų pradėjo ieškoti kitų kanalų dėl politinių, etinių ir privatumo klausimų. Diskusiją dar labiau sustiprino ankstesni skandalai, priminę, kiek daug galios turi platformos, valdančios informacijos srautus.

    Šiandien socialiniai tinklai daugeliui yra kasdienė infrastruktūra, tačiau vis dažniau keliami klausimai, kas sprendžia, ką matome naujienų sraute. Pagrindinis ginčas sukasi apie algoritmus, duomenų naudojimą reklamai ir turinio moderavimo skaidrumą.

    Atvirojo kodo ir decentralizuoti tinklai

    Lundo universiteto komunikacijos docentas Michaelas Bossetta aiškina, kad esminis skirtumas tarp ankstyvųjų socialinių tinklų ir šiuolaikinių platformų yra algoritmų vaidmuo. Pasak jo, būtent algoritmai paverčia paslaugą platforma, kuri ne tik leidžia bendrauti, bet ir aktyviai formuoja vartotojo patirtį.

    Dar viena svarbi riba yra uždaras kodas: tokiose platformose kaip „Instagram“, „Facebook“ ar „TikTok“ išoriniai stebėtojai nemato, kaip techniškai veikia rekomendacijos ir sprendimų priėmimas. Tuo metu „Mastodon“ veikia atvirojo kodo principu, o jo programinį kodą galima viešai peržiūrėti, pritaikyti ir įsidiegti savo serveryje.

    Decentralizuotas modelis reiškia, kad tinklas nėra valdomas vienos bendrovės ir vieno serverių centro. Vartotojai veikia skirtinguose, savarankiškai administruojamuose serveriuose, todėl mažėja vieno valdytojo įtaka, tačiau iškyla kitos problemos, ypač dėl vienodų taisyklių, moderavimo ir atsakomybės.

    „Problema ta, kad vartotojo patirtis atvirojo kodo platformose vis dar neprilygsta tam, kaip veikia tokios didžiosios platformos kaip „TikTok“ ir „Facebook“, – sakė Michaelas Bossetta.

    Europos bandymas: „Monnett“ be algoritmo

    Be decentralizuotų tinklų, atsiranda ir kitokio tipo alternatyvų, kurios siekia pakeisti pačią socialinių platformų logiką. Vienas pavyzdžių yra Liuksemburge 2025 metais įkurta bendrovė „Monnett“, kuri savo idėją grindžia tuo, kad vartotojas pirmiausia mato draugus, o ne algoritmo parinktą turinį.

    „Algoritmai diktuoja mūsų demokratijoms, jie diktuoja mūsų visuomenėms, algoritmai tapo mūsų diktatoriais. Turime kurti alternatyvias socialines platformas, kurios grąžintų žmonėms daugiau kontrolės“, – sakė „Monnett“ įkūrėjas ir vadovas Christosas Florosas.

    Platforma panaši į „Instagram“, tačiau žada atsisakyti rekomendacijų variklio ir grįžti prie paprastesnio socialinio bendravimo modelio. Dėl tokios krypties paslauga nėra nemokama: narystė prasideda nuo 2,99 euro per mėnesį, o tai rodo augančią tendenciją rinktis prenumeratos modelį mainais į mažesnę reklamų ir duomenų išnaudojimo priklausomybę.

    „Monnett“ taip pat deklaruoja griežtesnę politiką dėl dirbtinis intelektas panaudojimo turiniui: bendrovė teigia nenorinti DI sugeneruoto turinio ir siekianti moderavimą labiau grįsti žmonių darbu. Tokia pozicija tampa vis aktualesnė augant syntetinio turinio kiekiui ir didėjant spaudimui platformoms aiškiai pažymėti manipuliacijas.

    Ar Europos taisyklės gali pakeisti rinką?

    Diskusija apie europietiškas alternatyvas vyksta kartu su bandymais riboti didžiųjų platformų galią reguliavimu. Europos Sąjungoje vienu svarbiausių instrumentų tapo Skaitmeninių rinkų aktas, įsigaliojęs 2022 metais ir skirtas sustiprinti konkurenciją bei sumažinti vadinamųjų vartininkų įtaką.

    Oksfordo universiteto technologijų ir reguliavimo profesorė Sandra Wachter pabrėžia, kad alternatyvų atsiradimas gali tapti proga rinkai atsiverti naujiems žaidėjams, o reguliavimas tam suteikia papildomą pagrindą. Jos vertinimu, net jei taisyklės nėra tobulos, jos keičia galios pusiausvyrą ir primena, kad nė viena bendrovė neturėtų būti laikoma neliečiama.

    „Neturime patekti į per didelių, kad žlugtų pasakojimo spąstus. Iš tikrųjų niekas nėra aukščiau įstatymo“, – sakė Sandra Wachter.

    Ekspertai sutaria, kad alternatyvos pačios savaime dar nereiškia masinio vartotojų persikėlimo, nes žmones laiko įpročiai, auditorijos mastas ir patogumas. Vis dėlto algoritmų skaidrumas, duomenų kontrolė, prenumeratos modeliai ir DI politika tampa kriterijais, kurie vis labiau lemia, kokias platformas vartotojai rinksis ateityje.

  • Slapukai ir „Google ReCaptcha“: ką iš tiesų reiškia sutikimas ir kaip keisti nustatymus svetainėje

    Daugelis svetainių, įskaitant naujienų portalus, lankytojams pateikia slapukų langą, kuriame prašoma sutikti su statistikos ir rinkodaros slapukais. Dažniausiai tai daroma tam, kad būtų galima matuoti lankomumą, suprasti, kurie puslapiai įdomiausi, ir rodyti labiau pagal pomėgius pritaikytą reklamą.

    Slapukai yra mažos naršyklėje saugomos tekstinės rinkmenos, kurios padeda svetainei „atsiminti“ tam tikrą informaciją. Praktikoje tai gali būti prisijungimo būsena, pasirinkta kalba, sutikimų istorija ar techniniai identifikatoriai analitikai ir reklamai.

    Kas yra būtini slapukai?

    Dalies slapukų atsisakyti paprastai neleidžiama, nes jie reikalingi pačiai svetainei veikti. Tokie slapukai gali užtikrinti puslapio saugumą, stabilų įkėlimą, apsaugą nuo piktnaudžiavimo ir bazines funkcijas, pavyzdžiui, sutikimų išsaugojimą.

    Vartotojams svarbu atskirti, kad būtini slapukai dažniausiai nėra skirti reklamai ar išsamiai elgsenos analizei. Vis dėlto konkrečios detalės priklauso nuo kiekvienos svetainės naudojamų sprendimų ir jų konfigūracijos.

    Kuo skiriasi statistikos ir rinkodaros slapukai?

    Statistikos slapukai padeda suprasti, kaip lankytojai naudojasi svetaine: kokie puslapiai populiariausi, kiek laiko juose praleidžiama, iš kur ateina srautas. Ši informacija dažniausiai naudojama turinio ir veikimo gerinimui, o duomenys gali būti apdorojami agreguotai.

    Rinkodaros slapukai paprastai siejami su reklamos personalizavimu, reklamos kampanijų efektyvumo matavimu ir pakartotiniu taikymu. Tokiu atveju informacija apie naršymo veiksmus gali būti naudojama tam, kad reklama atitiktų interesus, o ne būtų atsitiktinė.

    Kaip veikia „Google ReCaptcha“ ir kodėl gali reikėti sutikimo?

    „Google ReCaptcha“ yra apsaugos priemonė, padedanti atskirti realų žmogų nuo automatizuotų sistemų, kurios gali siųsti brukalus ar bandyti piktnaudžiauti formomis. Ji dažnai naudojama kontaktų ir užklausų formose, registracijoje ar prisijungime.

    Kai kuriais atvejais, kad forma veiktų patikimai, svetainė gali prašyti leisti našumo ar panašios paskirties slapukus, susijusius su apsauga ir veikimo užtikrinimu. Vartotojui tai reiškia, kad nesutikus su tam tikrais nustatymais, dalis funkcijų gali neveikti arba veikti ribotai.

    Jei norite keisti pasirinkimą, paprastai tai galima padaryti tame pačiame slapukų lange arba privatumo nustatymuose svetainėje. Taip pat galima valdyti slapukus naršyklėje, tačiau verta įvertinti, kad visiškas blokavimas kartais sutrikdo prisijungimą, formas ar kitus būtinuosius svetainės veikimo elementus.

  • „Google“ žinutėse keičiasi perskaitymo žymės: vartotojai sutrikę, kodėl viskas atrodo kitaip

    „Google“ žinutėse keičiasi perskaitymo žymės: vartotojai sutrikę, kodėl viskas atrodo kitaip

    „Google“ programoje „Messages“ dalis vartotojų pastebi pasikeitusį perskaitymo žymių vaizdą, nors oficialių pranešimų apie tokį atnaujinimą beveik nėra. Tai ypač matoma tiems, kurie naudoja beta versijas, kuriose dizaino sprendimai neretai testuojami prieš platesnį diegimą.

    Įprastai „Google Messages“ žinutės būsenos rodomos keturiais etapais: siunčiama, išsiųsta, pristatyta ir perskaityta. Šie indikatoriai padeda suprasti, ar žinutė tik paliko telefoną, ar pasiekė gavėją, ir ar ji buvo atverta, ypač naudojant RCS pokalbius.

    Kas keičiasi perskaitymo žymėse?

    Pastaraisiais mėnesiais „Google“ eksperimentavo su naujesniu vaizdu, kai žymės integruojamos arčiau pačios žinutės burbulo ir atrodo ryškiau. Tačiau kai kuriuose naujausiuose bandymuose matomas tarsi grįžimas prie senesnio išdėstymo, kai perskaitymo žymės vėl atsiranda po žinutės burbulu.

    Kai kuriems naudotojams žymės taip pat rodomos kita forma nei anksčiau, pavyzdžiui, varnelės gali būti atskirtos, o ne apjungtos viename simbolyje. Dar labiau glumina tai, kad detalios informacijos lange tie patys statusai gali būti vaizduojami kitaip nei pokalbio lange.

    Testas ar klaida?

    Tokie neatitikimai dažniausiai reiškia vieną iš dviejų dalykų: vyksta kelių dizaino variantų A ir B testavimas arba atsirado programos klaida, kai skirtingos sąsajos dalys atnaujinamos nevienodu tempu. Beta programose tokie pokyčiai nėra neįprasti, nes „Google“ gali įjungti ar išjungti funkcijas serverio pusėje net nekeisdama matomos programos versijos.

    Vartotojams painiava kyla todėl, kad perskaitymo žymės yra kasdienis, įprastas signalas, o bet koks jų pakeitimas iškart pastebimas. Jei vienoje vietoje simboliai reiškia viena, o kitoje atrodo kitaip, natūraliai kyla klausimas, ar viskas veikia taip, kaip turi.

    Kaip išjungti perskaitymo pranešimus?

    Jei perskaitymo pranešimai erzina arba norite daugiau privatumo, „Google Messages“ leidžia juos išjungti RCS pokalbiuose. Paprastai tai daroma programos nustatymuose, RCS skiltyje, išjungiant parinktį, susijusią su perskaitymo kvitais.

    Kol kas nėra aišku, ar senesnių žymių sugrįžimas taps nuolatiniu sprendimu, ar tai tik laikinas bandymas. Artimiausi „Google Messages“ beta atnaujinimai turėtų parodyti, ar „Google“ grįžta prie ankstesnio dizaino, ar tiesiog taiso nenumatytą veikimą.

  • Kalifornijoje mokyklų zonose diegiamos greičio kameros: per 200 įrenginių ir iki 500 eurų baudos

    Kalifornijoje mokyklų zonose diegiamos greičio kameros: per 200 įrenginių ir iki 500 eurų baudos

    Kalifornijoje keičiasi eismo taisyklių kontrolė: vis daugiau miestų mokyklų zonose pradeda naudoti automatines greičio kameras. Ši kryptis įtvirtinta teisės aktais, o pirmieji pilotiniai projektai jau įgyvendinami didžiuosiuose miestuose.

    Naujoji sistema pristatoma kaip saugumo priemonė, skirta apsaugoti vaikus ir sumažinti avarijų riziką prie mokyklų. Tačiau dalis vairuotojų ir privatumo ekspertų tai vertina kaip tyliai plečiamą stebėseną, kuri gali virsti nuolat veikiančiu baudų mechanizmu.

    Pagal pilotinę programą valstijoje numatyta daugiau nei 200 kamerų, fiksuojančių greičio viršijimą didesnės rizikos vietose, įskaitant mokyklų prieigas. Kai kuriose situacijose baudos gali siekti apie 500 eurų, todėl net nedidelis greičio viršijimas vairuotojams tampa finansiškai skausmingas.

    Kaip veikia naujoji tvarka?

    Automatinės kameros fiksuoja transporto priemonę ir jos valstybinį numerį, o pažeidimo informacija vėliau panaudojama administracinei procedūrai. Skirtingai nei sustabdžius pareigūnui, vairuotojas pažeidimo akimirką dažnai nesužino, kad jau buvo nufilmuotas.

    Toks vėluojantis grįžtamasis ryšys ir sukuria spąstų jausmą: vietoje įspėjimo ar pokalbio su pareigūnu po kurio laiko atkeliauja pranešimas apie baudą. Kritikai sako, kad tai mažina pasitikėjimą sistema, nes vairuotojas neturi įprastos galimybės paaiškinti aplinkybių pažeidimo vietoje.

    Saugumas ar privatumo rizika?

    Šalininkai argumentuoja, kad automatizuota kontrolė leidžia nuosekliai mažinti greitį ten, kur rizika didžiausia, o pareigūnų resursus nukreipti į kitus prioritetus. Kitose jurisdikcijose panašios priemonės siejamos su pastebimu greičio mažėjimu, ypač ten, kur kontrolė vyksta reguliariai.

    Vis dėlto privatumo klausimai išlieka vieni jautriausių: gyventojams svarbu, kiek laiko saugomi duomenys, kas turi prieigą prie įrašų ir ar sistema nepersikelia į vis platesnes miesto teritorijas. Institucijoms tenka aiškiai apibrėžti taisykles, kad greičio kontrolė neperaugtų į perteklinį sekimą.

    Kodėl mokyklų zonos kelia daugiausia ginčų?

    Mokyklų zonos laikomos vietomis, kur net nedidelis greičio viršijimas gali turėti tragiškų pasekmių, todėl politikams ir savivaldybėms lengviau pagrįsti griežtesnę kontrolę. Kartu tai yra erdvės, kuriose eismas vyksta kasdien ir intensyviai, tad pažeidimų fiksavimo mastas gali būti didelis.

    Dalis vairuotojų nuogąstauja, kad be aiškaus ženklinimo, skaidrios baudų politikos ir protingai parinktų ribų tokios zonos gali tapti nuolatiniais pajamų šaltiniais. Todėl didžiausias iššūkis Kalifornijai bus rasti balansą tarp realaus saugumo efekto ir visuomenės pasitikėjimo.

  • Ar telefonas jūsų klausosi? Mokslininkai paaiškino, kodėl reklamos „atsiranda“ po pokalbių

    Ar telefonas jūsų klausosi? Mokslininkai paaiškino, kodėl reklamos „atsiranda“ po pokalbių

    Ar iš tiesų klausomasi per mikrofoną?

    Daugelis yra patyrę jausmą, kai po pokalbio su draugu apie kelionę, pirkinį ar paslaugą socialiniuose tinkluose staiga pasirodo būtent to reklamos. Tai kelia įtarimų, kad telefonas galėjo klausytis per mikrofoną, tačiau patikimų įrodymų, jog didžiosios programėlės masiškai slapta įrašinėtų pokalbius reklamos tikslais, trūksta.

    Vienas dažniausiai cituojamų tyrimų, atliktas Northeastern University mokslininkų, analizavo daugybės programėlių elgseną ir tinklo srautą. Tyrėjai neaptiko patikimų ženklų, kad įprastos, iš oficialių parduotuvių įdiegtos programėlės be leidimo įjungtų mikrofoną ir siųstų garso įrašus reklamai taikyti.

    Tai nereiškia, kad rizikos nėra. Ji didėja, kai diegiamos programėlės iš nepatikimų šaltinių arba kai suteikiami pertekliniai leidimai, pavyzdžiui, kai paprastai žibintuvėlio programėlei leidžiama naudoti mikrofoną.

    Kur algoritmai gauna duomenis

    Taikinių reklama dažniausiai paremta ne garso klausymusi, o labai plačiu duomenų rinkiniu apie vartotojo elgseną. Reklamos sistemoms pakanka naršymo istorijos, paieškos užklausų, peržiūrėtų vaizdo įrašų, paspaudimų, buvimo vietos apytikslių signalų, įrenginio identifikatorių ir to, ką darote programėlėse.

    Svarbus veiksnys yra ir sekimas tarp įrenginių, kai vartotojo veikla siejama per telefoną, kompiuterį, planšetinį kompiuterį ar net išmanųjį televizorių. Tai leidžia reklamos sistemoms sudaryti vientisesnį interesų profilį, net jei konkretus veiksmas atliktas kitame įrenginyje.

    Dar viena paaiškinimo dalis yra vadinamoji artumo reklama, kai reklamos parenkamos atsižvelgiant į aplinkinių žmonių elgseną. Jei draugas, esantis šalia, ieškojo informacijos apie konkretų produktą, o jūs abu buvote toje pačioje vietoje ar prisijungę prie tos pačios belaidės prieigos, sistema gali daryti išvadas apie galimus interesus.

    Kodėl atrodo, kad telefonas klausosi

    Įspūdį sustiprina ir psichologiniai mechanizmai. Žmonės dažniau įsimena reklamas, kurios atitinka ką tik aptartą temą, o į kitas tiesiog nekreipia dėmesio, todėl vėliau atrodo, kad sutapimų yra neįprastai daug.

    Prie to prisideda ir dažnai minimas dažnio iliuzijos efektas, kai išgirdus naują temą ji pradeda „matytis“ visur. Reklamos srautas yra milžiniškas, todėl kartais sutapimas įvyksta natūraliai, o algoritmai tuo pačiu jau būna prognozavę jūsų interesus pagal panašių vartotojų elgseną.

    Virtualūs asistentai taip pat kelia klausimų, nes laukia pažadinimo frazės. Įprastai įrašai į serverius perduodami tik po pažadinimo, tačiau klaidingas suveikimas įmanomas, pavyzdžiui, kai panašus žodis nuskamba per televizorių ar kitame garso šaltinyje.

    Kaip pasitikrinti ir sumažinti riziką

    Android ir iOS sistemos reikalauja leidimo prieš suteikiant programėlei prieigą prie mikrofono, kameros ar vietos nustatymo. Praktikoje problema kyla tuomet, kai leidimai suteikiami automatiškai, neįvertinus, ar jie iš tiesų būtini.

    Norint pasitikrinti, verta atsidaryti telefono nustatymus ir peržiūrėti, kurios programėlės turi leidimą naudoti mikrofoną. Jei tokį leidimą turi programėlės, kurioms jis nereikalingas, leidimą galima atšaukti arba nustatyti, kad mikrofonas būtų pasiekiamas tik naudojant programėlę.

    Taip pat padeda programėlių diegimas tik iš oficialių parduotuvių, reguliarūs sistemos atnaujinimai ir kritiškas požiūris į prašomus leidimus. Tai nepašalins tikslinės reklamos, bet gali sumažinti perteklinį duomenų rinkimą ir pojūtį, kad telefonas jus klausosi.