Tag: Privatumas

  • „Castorama“ kameros ir DI parduotuvėse? Klientų skundai įsiūbavo audrą – įmonė atsako

    „Castorama“ kameros ir DI parduotuvėse? Klientų skundai įsiūbavo audrą – įmonė atsako

    Lenkijoje veikiantis statybinių ir remonto prekių tinklas „Castorama“ pastarosiomis savaitėmis atsidūrė kritikos centre: dalis pirkėjų teigė buvę stabdomi darbuotojų ir klausiami, kodėl išėjo nieko nenusipirkę. Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje tai greitai susieta su spėlionėmis apie kamerų naudojimą ir galimą DI taikymą.

    Viešojoje erdvėje skambėjo kaltinimai, kad kai kuriose parduotuvėse kameros esą fiksuoja pirkėjų srautus ir dalį žmonių, kurie išeina be prekių, o darbuotojai vėliau tokius klientus užkalbina. Tokia praktika pirkėjams pasirodė įkyri, o daliai darbuotojų, pasak publikacijų, kėlė diskomfortą ir įtampą.

    Įmonė neigia DI sekimą

    Reaguodama į kilusį triukšmą „Castorama“ išplatino paaiškinimą, kuriame atmetė teiginius apie DI naudojimą klientų elgsenai ar konkretiems asmenims sekti. Bendrovė tikina, kad nenaudoja sistemų, kurios identifikuotų žmones ar vertintų jų individualius veiksmus parduotuvėje.

    „Nenaudojame DI ir jokių sistemų konkretiems asmenims sekti“, – teigiama bendrovės pozicijoje.

    Pasak „Castorama“, parduotuvėse veikia tik paprasti įėjimų srauto skaičiavimo sprendimai, kurie leidžia suprasti, kada būna didžiausias pirkėjų judėjimas. Bendrovė pabrėžia, kad nerenka duomenų apie tai, kiek laiko konkretus žmogus praleidžia tam tikroje vietoje, ir nekuria intensyvaus judėjimo žemėlapių, vadinamųjų heat map.

    Ar darbuotojai spaudžiami dėl pirkimų?

    Kita kritikos kryptis buvo susijusi su įtarimais, kad darbuotojai gali būti vertinami pagal tai, ar klientas apsilankymą užbaigė pirkiniu. Įmonė tai neigia ir teigia, kad nei darbo vertinimas, nei atlygis nėra siejami su tokiu rodikliu.

    „Darbuotojų atlyginimai nėra priklausomi nuo to, ar klientas apsilankymą baigė pirkiniu“, – nurodė bendrovė.

    „Castorama“ aiškina, kad klientų srautų stebėjimas jai reikalingas pirmiausia darbo organizavimui: kai srautas didesnis, turi būti daugiau konsultantų ir kasų darbuotojų. Bendrovė tvirtina, jog tai įprasta mažmeninės prekybos praktika, padedanti planuoti pamainas ir užtikrinti aptarnavimo kokybę.

    Grafikai ir klientų apklausos

    Įmonė taip pat teigia, kad pamainos planuojamos pagal realius pirkėjų srautus ir galiojančius darbo teisės reikalavimus, o grafikai nėra sudaromi DI pagrindu. Pasak „Castorama“, mažmeninei prekybai įprasta, kad dalis darbuotojų dirba šeštadieniais, o už darbą tam tikromis dienomis taikomi priedai.

    Atskira tema tapo klientų atsiliepimų rinkimas. Bendrovė pabrėžia, kad grįžtamojo ryšio prašymas yra skirtas paslaugų kokybei gerinti, o ne klientų ar darbuotojų kontrolei.

    Diskusija dėl kamerų ir duomenų naudojimo parduotuvėse vyksta ne tik Lenkijoje: Europoje vis garsiau keliami privatumo, proporcingumo ir skaidrumo klausimai, ypač kai technologijos siejamos su automatizuotu vertinimu. Dėl to prekybos tinklams vis dažniau tenka viešai paaiškinti, kokie duomenys renkami, kokiu tikslu ir ar nėra naudojami sprendimai, galintys daryti poveikį darbuotojų vertinimui ar klientų patirčiai.

  • Skandalas dėl „Ray-Ban Meta“ akinių: politikai reikalauja skubios kontrolės, įsitraukia ES

    Skandalas dėl „Ray-Ban Meta“ akinių: politikai reikalauja skubios kontrolės, įsitraukia ES

    Išmanieji akiniai su kamera, tokie kaip „Ray-Ban Meta“, sparčiai populiarėja, o rinkoje artėja ir nauji konkurentų sprendimai. Tačiau kartu auga ir įtampa dėl privatumo, nes šie įrenginiai leidžia filmuoti aplinką beveik nepastebimai.

    Airijoje politikai ir žmogaus teisių gynėjai viešai perspėja, kad dabartinis reguliavimas nebespėja su technologijų raida. Diskusijos įsižiebė po pranešimų apie atvejus, kai žmonės buvo filmuojami be sutikimo viešose vietose ir darbo aplinkoje.

    Privatumo baimės tampa politine tema

    Airijos parlamento komitetuose ir viešose diskusijose akcentuojama, kad kamerą turintys akiniai gali tapti kasdienės stebėsenos įrankiu. Kritikai teigia, jog rizika ypač išauga, kai turinys kuriamas pramogai ar socialiniams tinklams, o filmuojami asmenys apie tai net neįtaria.

    Žmogaus teisių organizacijų atstovai komitetų posėdžiuose pabrėžia, kad tokie įrenginiai yra invaziniai, nes keičia socialines normas ir apsunkina galimybę suprasti, kada žmogus yra įrašinėjamas. Politikai sako, kad visuomenė turi teisę į aiškias taisykles ir veikiančius ribojimus.

    „Išmanieji akiniai yra gąsdinantys ir pernelyg invaziniai“, – sakė Olga Cronin.

    Kodėl ginčai paaštrėjo dabar?

    Pasak Airijos politikų, nerimą sustiprino vietiniai incidentai, kai moterys esą buvo filmuojamos be sutikimo darbo vietose, taip pat jautrių situacijų metu, įskaitant medicinines ekstremalias būkles. Tokie atvejai išryškina, kad nukentėjusiems dažnai sudėtinga greitai apginti savo teises, o pažeidimus įrodyti ne visada paprasta.

    Šalies atstovai akcentuoja, kad technologija gali turėti ir aiškią naudą, pavyzdžiui, padėti regos negalią turintiems žmonėms. Vis dėlto jie ragina atskirti pagalbines funkcijas nuo pramoginio filmavimo, kai privatumo kaina tampa pernelyg didelė.

    „Turime saugoti privatumą, ypač kai šie įrenginiai naudojami pramoginiam filmavimui“, – teigė Laura Harmon.

    Ką galėtų reikšti griežtesnė kontrolė Europoje?

    Vietos politikai inicijavo raginimus skubiai peržiūrėti taisykles dėl vadinamosios nešiojamos stebėsenos technologijos, o dalis kreipimųsi nukreipti ir į Europos lygmens institucijas. Jei iniciatyvos įgaus pagreitį, gamintojams gali tekti diegti papildomus saugiklius, kad būtų mažinama slapto filmavimo rizika.

    Technologijų rinkai tai reikštų didesnį spaudimą aiškiai informuoti aplinkinius apie filmavimą, gerinti indikatorius, riboti tam tikrus naudojimo scenarijus ir stiprinti duomenų apsaugą. Kartu tai gali paveikti ir planuojamus naujų modelių pristatymus, nes reguliavimas gali tapti vienu svarbiausių konkurencinių veiksnių.

    Privatumo klausimas išlieka esminis: kuo labiau išmanieji akiniai tampa kasdieniu aksesuaru, tuo didesnė tikimybė, kad visuomenė ir įstatymų leidėjai reikalaus aiškesnių ribų, kada filmuoti galima, o kada tai laikoma pažeidimu.

  • Dubajuje atidarytas privatus paplūdimys tik moterims: veiks visą parą, taikomos griežtos taisyklės

    Dubajuje atidarytas privatus paplūdimys, į kurį įleidžiamos tik moterys. Skelbiama, kad jis veiks visą parą, o teritorijoje dirbs tik moterų personalas, įskaitant gelbėtojas ir apsaugos darbuotojas.

    Paplūdimys įrengtas Al Mamzaro rajone ir pristatomas kaip platesnio pakrantės infrastruktūros atnaujinimo projekto dalis. Idėja – pasiūlyti daugiau privatumo ir aiškias taisykles lankytojoms, kurios to tikisi poilsiaudamos viešose vietose.

    Skelbiama, kad teritorija bus aptverta taip, kad iš išorės nebūtų matoma, kas vyksta paplūdimyje. Taip pat numatytas griežtas fotografavimo ir filmavimo ribojimas, o tvarkos laikymąsi turėtų padėti užtikrinti išmaniosios saugumo stebėsenos sistemos.

    Dar viena išskirtinė detalė – speciali erdvė naktiniam maudymuisi, nes paplūdimys veikia visą parą. Tai reiškia, kad saugumo reikalavimai vakare ir naktį bus dar aktualesni, ypač dėl matomumo, gelbėjimo postų ir prieigos kontrolės.

    Paplūdimyje numatyta vaikų žaidimų zona. Pranešama, kad berniukams joje bus leidžiama lankytis tik iki šešerių metų ir tik su mamomis, taip siekiant išlaikyti erdvės koncepciją ir privatumo standartą.

    Kitose Jungtinių Arabų Emyratų vietose moterims skirtos paplūdimių zonos ar moterų dienos jau seniau nėra naujiena. Vis dėlto šis projektas išsiskiria tuo, kad moterims skirta erdvė numatoma kaip nuolatinė ir prieinama bet kuriuo paros metu.

    Tokio tipo erdvės paprastai kuriamos derinant turizmo, miesto infrastruktūros ir kultūrinių normų poreikius. Dubajus siekia išlaikyti patrauklumą skirtingoms keliautojų grupėms, todėl vis dažniau siūlo skirtingo privatumo lygio paslaugas: nuo šeimoms pritaikytų zonų iki griežtesnes taisykles turinčių privačių paplūdimių.

    Turizmo rinkoje tai laikoma segmentavimo sprendimu: daliai lankytojų svarbiausia bendra vieša pakrantė, kitoms – aiškiai reglamentuota aplinka, kurioje mažiau netikėtumų dėl filmavimo, elgesio ar aprangos normų. Tokie projektai dažnai tampa ir diskusijų objektu, nes kelia klausimų apie prieinamumą, privatumo ribas bei viešų erdvių politiką.

  • Plaukų segtukas su kamera? Naujas dėvimas įrenginys gali pakeisti vlogus ir privatumą

    Plaukų segtukas su kamera? Naujas dėvimas įrenginys gali pakeisti vlogus ir privatumą

    Technologijų startuolis kuria plaukų segtuką su įmontuota kamera – idėją, kuri iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip keistenybė, tačiau rinkoje ji taikosi į labai realų poreikį: kuo mažiau pastebimai ir patogiau fiksuoti vaizdą kasdienėse situacijose.

    Projektas kol kas yra prototipo stadijoje, o įrenginys turi darbinį pavadinimą DC Mini. Jį vysto startuolis „Computer Angel“, kuriam vadovauja Jenny Zhang, o pati kūrėja viešai dokumentuoja produkto kelią nuo idėjos iki gamybos.

    Dėvimos kameros nėra naujiena – nuo ankstesnių išmaniųjų akinių iki šiuolaikinių akinių su kamera. Tačiau didelė problema išlieka ta pati: toks įrenginys dažnai yra pernelyg matomas, ne visada patogus ir neretai kelia aplinkinių įtarumą.

    Plaukų segtuko formatas bando išspręsti šią dilemą: kamera išlieka nukreipta į priekį, o pats aksesuaras labiau primena stiliaus detalę nei technologinį įrenginį. Tai gali būti patrauklu auditorijai, kuriai svarbu, kad technologija natūraliai įsilietų į kasdienį įvaizdį.

    „Svarbiausia yra tai, kad daiktas realiai taptų mano gyvenimo dalimi: jei jis gražus, jei atspindi mane, jei galiu jį prisegti ir prie rankinės, tada aš juo iš tikrųjų naudojuosi“, – sakė Jenny Zhang.

    Šio tipo įrenginys gali būti įdomus ne vien kaip plaukų aksesuaras. Segtuko mechanika leidžia kamerą tvirtinti prie įvairių daiktų, todėl ji gali virsti itin kompaktiška vlogų ar kelionių kamera, suteikiančia kitokius filmavimo kampus, nei įprastas telefonas.

    Tai pataiko į augančią trumpų vaizdo įrašų ir asmeninio turinio kūrimo paklausą, kur vertinamas greitis ir mobilumas. Maži stabilizuoti įrenginiai ir kišeninės kameros išpopuliarėjo būtent todėl, kad leidžia filmuoti greitai, neužimant rankų ir nenaudojant didesnės įrangos.

    Vis dėlto segtuko kamera neišvengiamai kelia ir privatumo klausimų. Mažiau pastebima kamera gali būti patogesnė turinio kūrėjams, tačiau tuo pat metu didėja rizika, kad aplinkiniai gali būti filmuojami to nežinodami, o tai skatina diskusijas apie etiką ir galimus reguliavimo pokyčius.

    Kol kas nėra paskelbta, kada DC Mini galėtų tapti vartotojams paruoštu produktu. Tačiau pati kryptis aiški: dėvimos kameros juda nuo akivaizdžių, visiems matomų įrenginių link subtilių aksesuarų, kurie žada patogumą, bet kartu iškelia naujų atsakomybių.

  • Turite „Gmail“? „Google“ testuoja 3 kartus mažesnį limitą: 15 GB gali virsti 5 GB

    Turite „Gmail“? „Google“ testuoja 3 kartus mažesnį limitą: 15 GB gali virsti 5 GB

    „Google“ daliai „Gmail“ naudotojų pradėjo rodyti pranešimus apie galimą naują, gerokai mažesnį nemokamos pašto dėžutės talpos limitą. Vietoje įprastų 15 GB kai kuriuose atvejuose matomas 5 GB dydis.

    Šie 15 GB nėra skirti vien tik laiškams: bendra „Google“ paskyros atmintis dalijama ir su „Google Drive“ bei „Google Photos“. Dėl to net ir nedidelis limito sumažinimas gali greitai paveikti kasdienį naudojimą, ypač jei saugoma daug nuotraukų ar didelių priedų.

    Apie pokyčius pirmiausia pranešė „Reddit“ bendruomenės nariai, pastebėję, kad limitas mažinamas tik daliai paskyrų. Toks selektyvus rodymas paprastai reiškia serverio pusėje vykdomą pilotinį testą, kai vertinama vartotojų reakcija ir pasirinkimų statistika.

    Kartu kai kuriems naudotojams pateikiama alternatyva, leidžianti išlaikyti ankstesnę 15 GB talpą. Tam siūloma pasirinkti nustatymą, susietą su telefono numerio pateikimu arba patvirtinimu, o tai kelia papildomų klausimų dėl privatumo ir duomenų minimizavimo.

    Formaliai telefono numeris dažnai naudojamas paskyros saugumui, atkūrimui ir apsaugai nuo piktnaudžiavimo, tačiau daliai žmonių tai yra jautrus duomuo. Ypač tais atvejais, kai telefono numeris tampa sąlyga išsaugoti anksčiau buvusias nemokamas paslaugos sąlygas.

    Kol kas nėra patvirtinta, kad 5 GB riba bus įdiegta visiems „Gmail“ naudotojams. Technologijų bendrovės tokio tipo pakeitimus neretai testuoja ribotu mastu, o galutinį sprendimą priima įvertinus vartotojų pasitenkinimą, skundų skaičių ir migracijos į mokamas paslaugas tikimybę.

    Vartotojams, kurių paskyrose ima trūkti vietos, „Google“ paprastai siūlo „Google One“ planus ir įrankius atlaisvinti saugyklą. Praktikoje tai reiškia didelių laiškų ir priedų trynimą, „Drive“ šiukšlinės išvalymą, atsargų kopijų peržiūrą ir „Photos“ kokybės nustatymų įvertinimą.

    Pastaruoju metu „Gmail“ naudotojams diegiami ir kiti pakeitimai, susiję su paskyros valdymu bei patogumu. Tarp jų minima ir galimybė keisti pašto adresą išsaugant seną korespondenciją, tačiau tokios funkcijos paprastai diegiamos etapais ir ne visose rinkose vienu metu.

  • „Meta“ išleido naują programėlę „Instants“: jau veikia Lenkijoje, atsisiųsti galima ir Lietuvoje

    „Meta“ išleido naują programėlę „Instants“: jau veikia Lenkijoje, atsisiųsti galima ir Lietuvoje

    „Meta“ plečia „Instagram“ galimybes ir dalyje rinkų pristato naują funkciją bei atskirą programėlę „Instants“. Ji jau pasiekiama ir mūsų regione, todėl atsisiųsti gali ir naudotojai Lietuvoje.

    „Instants“ idėja paprasta: tai greitas, privatumu paremtas nuotraukų siuntimas, kai vaizdas dingsta vos jį peržiūrėjus. Tokie sprendimai socialiniuose tinkluose dažnai vadinami efemeriniu turiniu ir yra skirti spontaniškam bendravimui.

    Naudotojai gali nufotografuoti ir išsiųsti kadrą tiesiai iš „Instagram“ žinučių skilties arba pačios „Instants“ programėlės. Gavėjas gali reaguoti emocijomis, parašyti žinutę arba atsakyti savo nuotrauka, o atsakymai matomi privačiuose pokalbiuose.

    Nors nuotrauka dingsta po peržiūros, siuntėjas turi galimybę matyti išsiųstą turinį savo privačiame archyve. Jis saugomas ribotą laiką, kad žmogus galėtų prisiminti, ką siuntė, tačiau nepaverstų šios funkcijos įprastu viešu albumu.

    „Meta“ teigia, kad „Instants“ taikomos tos pačios saugumo ir privatumo priemonės kaip ir kitose „Instagram“ dalyse, įskaitant apsaugą nuo šlamšto bei nepageidaujamo turinio. Praktikoje tai reiškia, kad veikia tie patys blokavimo, pranešimų ir paskyrų kontrolės mechanizmai.

    Atskira „Instants“ programėlė, skirtingai nei „Instagram“, yra sąmoningai supaprastinta ir orientuota tik į dingstančių nuotraukų siuntimą. Tokie ribotos apimties bandymai dažnai naudojami įvertinti, ar funkcija prigis, prieš diegiant ją plačiau visiems „Instagram“ naudotojams.

  • „Apple“ apie DMA: Europos Komisijos reikalavimai atverti „iPhone“ ekosistemą kelia saugumo rizikų

    „Apple“ kritikuoja Europos Komisijos požiūrį į Skaitmeninių rinkų aktą (DMA) ir sako, kad privalomas didesnis „iPhone“ ekosistemos atvėrimas trečiosioms šalims gali silpninti įrenginių saugumą. Bendrovės teigimu, kai kurios technologijos ir funkcijos iki šiol buvo ribojamos dėl privatumo ir apsaugos argumentų.

    DMA taikomas vadinamiesiems vartų sargams, didžiausioms skaitmeninėms platformoms, kurios kontroliuoja svarbius vartotojų ir verslo prieigos kanalus. Pagrindinis šio reguliavimo tikslas – mažinti priklausomybę nuo uždarų ekosistemų, skatinti konkurenciją ir užtikrinti sąžiningesnes taisykles programėlių kūrėjams bei paslaugų teikėjams.

    Kas yra DMA ir ko siekia Komisija

    Europos Komisija, vertindama pirmuosius DMA taikymo metus, pabrėžia, kad pasirinkta kryptis iš esmės atitinka tikslus. Komisijos vertinimu, dalis rinkos dalyvių vis dar ieško būdų formaliai įvykdyti reikalavimus, bet išlaikyti ankstesnę kontrolę, todėl akcentas vis labiau krypsta į vykdymo užtikrinimą.

    DMA numato pareigas, susijusias su sąžiningu programėlių platinimu, mokėjimų pasirinkimu, prieiga prie tam tikrų sistemos funkcijų ir sąveikumu. Praktikoje tai reiškia didesnį spaudimą tokioms bendrovėms kaip „Apple“ leisti alternatyvius platinimo ar integracijos scenarijus, kurie anksčiau buvo ribojami arba neįmanomi.

    „Apple“ argumentas: daugiau prieigos, daugiau atakos taškų

    „Apple“ viceprezidentas produktų ir reguliavimo klausimais Kyle Andeer interviu Lenkijos leidiniui „Rzeczpospolita“ teigė, kad bendrovė „iš esmės nerimauja“ dėl to, kaip Europos Komisija aiškina sąveikumo mandatą. Pasak jo, ypač daug klausimų kelia konkurencijos politiką prižiūrinčios Komisijos struktūros pozicija.

    „Yra technologijų ir funkcijų, prie kurių arba nesuteikiame prieigos dėl esminių privatumo ir apsaugos nuogąstavimų, arba prieigą ribojame, nes nerimaujame, kas nutiktų, jei jos būtų atvertos visiems“, – sakė Kyle Andeer.

    Bendrovės logika paprasta: kuo daugiau išorinių integracijų ir kuo platesnis priėjimas prie sistemos komponentų, tuo daugiau potencialių silpnų vietų, kurias gali išnaudoti kenkėjiškos programos ar duomenų rinkimo schemos. „Apple“ taip pat nuosekliai teigia, kad uždaras modelis leidžia griežčiau kontroliuoti programėlių patikrą ir sumažinti sukčiavimo riziką.

    Komisijos pozicija: vartotojų teisės ir konkurencija

    Europos Komisija viešai kartoja, kad vartotojų privatumas ir saugumas neturi būti pretekstas nepagrįstiems konkurencijos ribojimams. ES institucijos akcentuoja, kad reguliavimas skirtas ne silpninti apsaugą, o užtikrinti, kad dominuojančios platformos nesudarytų dirbtinių barjerų konkurentams ir kūrėjams.

    Todėl ginčo esmė persikelia į praktinį klausimą: kokiu mastu galima didinti sąveikumą ir pasirinkimo laisvę, kartu išlaikant realiai patikimą saugumo architektūrą. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, kaip Komisija interpretuos konkrečias pareigas ir kokių techninių sprendimų pareikalaus iš „Apple“.

    Vartotojams šis konfliktas gali turėti apčiuopiamų pasekmių: nuo didesnio paslaugų pasirinkimo ir alternatyvų iki naujų saugumo rekomendacijų bei papildomų nustatymų, kuriuos teks suprasti ir valdyti patiems. Kova tarp reguliuotojų ir didžiųjų technologijų bendrovių dėl DMA įgyvendinimo, tikėtina, bus vienas svarbiausių ES skaitmeninės politikos testų artimiausiais metais.

  • „Google“ pagreitino „Gemini“ „Google Home“: išmanūs namai reaguos greičiau, bet yra kabliukas

    „Google“ pagreitino „Gemini“ „Google Home“: išmanūs namai reaguos greičiau, bet yra kabliukas

    „Google“ atnaujino „Gemini“ veikimą „Google Home“ ekosistemoje ir žada pastebimai greitesnę reakciją į kasdienes balso komandas. Pagrindinis tikslas – kad šviesų, signalizacijų, laikmačių ar kitų išmaniųjų įrenginių valdymas vyktų sklandžiau ir su mažiau delsos.

    Pagal „Google“ išleidimo pastabas, pakeitimai pasiekti optimizuojant vidinį apdorojimą dažniausioms užduotims. Praktikoje tai reiškia, kad komandos turėtų būti įvykdomos greičiau net ir tada, kai vienu metu namuose veikia daug suderintų įrenginių ar automatizacijų.

    Greitesnis valdymas ir tikslesni atsakymai

    Atnaujinimas taip pat plečia tai, kaip „Gemini“ naudoja „Ask Home“ skiltyje išsaugotą informaciją. Jei naudotojas yra įvedęs šeimos narių ar kitų artimų žmonių duomenis, sistema gali pateikti tikslesnius atsakymus į užklausas, susijusias su namų kameromis ir atpažįstamais veidais.

    Tokiu scenarijumi, paklausus, ar atėjo auklė, „Gemini“ gali pateikti atsakymą, paremtą anksčiau išsaugotomis žymomis ir kontekstu. Tai atitinka platesnę tendenciją, kai balso asistentai tampa labiau personalizuoti, bet kartu didėja ir poreikis aiškiai valdyti privatumo nustatymus.

    „Home Brief“ ir greitas grįžtamasis ryšys

    Išmaniuosiuose ekranuose ar kolonėlėse galima paprašyti „Home Brief“ ir gauti santrauką, kas vyko namuose, kol buvote išvykę. Tokios apžvalgos tampa vis aktualesnės augant išmaniųjų kamerų, jutiklių ir automatizacijų naudojimui.

    Be to, „Gemini“ daugelyje balso sąveikų dabar gali parodyti įvertinimo mygtukus, leidžiančius greitai pateikti grįžtamąjį ryšį. Tai padeda „Google“ tikslinti atsakymų kokybę ir supratimą, tačiau vartotojams verta įsivertinti, kokie duomenys gali būti naudojami paslaugų tobulinimui.

    Kam atnaujinimas prieinamas ir kas keičiasi programėlėje

    Svarbiausias kabliukas – šie „Gemini“ patobulinimai „Google Home“ kol kas pasiekiami tik Early Access programos dalyviams. Paprastai tokie atnaujinimai vėliau išplečiami platesnei auditorijai, tačiau tikslaus termino „Google“ dažniausiai neįvardija.

    Kartu atnaujinama ir „Google Home“ programėlė: diegimas supaprastinamas naudojant QR kodo nuskaitymą, o sistema automatiškai nukreipia į konkrečiam įrenginiui skirtą nustatymų langą. Tai turėtų sumažinti klaidų skaičių ir pagreitinti naujų įrenginių įtraukimą į namų tinklą.

    „iPhone“ naudotojams suteikiama galimybė „Google Home“ programėlėje tiesiogiai valdyti trečiųjų šalių termostatus ir oro kondicionierius, kai „Android“ naudotojai šią funkciją turėjo anksčiau. Taip pat papildytas termostato valdymas, kad būtų galima greitai pristabdyti lauko temperatūros pokyčių įtaką nekeičiant ilgalaikių nustatymų.

  • Nufilmavo policininką per patikrinimą ir įkėlė į tinklą: teismas priteisė 2 300 eurų

    Nufilmavo policininką per patikrinimą ir įkėlė į tinklą: teismas priteisė 2 300 eurų

    Vairuotojai ir keleiviai vis dažniau išsitraukia telefonus, kai policija sustabdo patikrinimui kelyje. Pats pareigūno veiksmų filmavimas viešoje vietoje paprastai nėra draudžiamas, tačiau rizika prasideda tada, kai įrašas su atpažįstamu pareigūno veidu ar duomenimis atsiduria internete.

    Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, galioja principas, kad žmogaus atvaizdas ir kiti jį identifikuojantys požymiai yra saugomi, o neteisėtas paviešinimas gali būti vertinamas kaip privatumo ar kitų asmens teisių pažeidimas. Dėl to vien filmavimo ir viešinimo taisyklės nėra tas pats, net jei įraše matomas viešąsias funkcijas atliekantis pareigūnas.

    Kuo skiriasi filmavimas ir paviešinimas?

    Filmavimas dažniausiai laikomas teisėtu, jeigu netrukdoma pareigūnams atlikti tarnybinių veiksmų ir laikomasi teisėtų nurodymų. Kitaip tariant, kamera gali būti įjungta, bet ji negali tapti priemone provokuoti konfliktą ar trukdyti patikrinimui.

    Paviešinimas socialiniuose tinkluose ar kitose platformose yra atskiras veiksmas, kuriam keliami griežtesni reikalavimai. Jeigu pareigūnas įraše atpažįstamas, o sutikimo skelbti nėra, toks įrašas gali tapti pagrindu civiliniam ieškiniui dėl asmens teisių pažeidimo.

    Varšuvos atvejis: įrašas kainavo tūkstančius

    Viešumoje nuskambėjo Varšuvoje nutikusi istorija, kai per kelių policijos patikrinimą keleivis telefonu filmavo pareigūną, o vėliau įrašą paskelbė internete. Problema kilo ne dėl paties filmavimo, o dėl to, kad įrašas buvo paviešintas su aiškiai matomu pareigūno veidu, nors jis buvo išreiškęs nesutikimą.

    Patikrinimas buvo susijęs su dideliu greičio viršijimu: automobilis važiavo 171 kilometro per valandą greičiu ten, kur galiojo 80 kilometrų per valandą ribojimas. Teismas šioje byloje pripažino, kad pareigūnas nėra viešas asmuo ta prasme, kuri leistų jo atvaizdą skelbti be leidimo, ir priteisė kompensaciją.

    Pranešta, kad įrašo autoriui teko sumokėti apie 2 300 eurų. Tai atitinka maždaug 10 000 Lenkijos zlotų, perskaičiuojant į eurus pagal įprastą pastarųjų metų kursą.

    Ką daryti, jei vis dėlto norite skelbti?

    Teisininkai praktikoje dažniausiai pataria, kad saugiausias kelias yra gauti aiškų sutikimą, jei planuojama įrašą viešinti. Jei sutikimo nėra, būtina taip apdoroti medžiagą, kad pareigūno nebūtų įmanoma atpažinti pagal veidą, balsą, vardą, pavardę ar identifikavimo numerį.

    Taip pat svarbu įsivertinti, ar filmavimas neperžengia ribos, kai jis pradeda trukdyti pareigūnams. Net jei įrašas nebus publikuojamas, konfliktinis elgesys, nevykdomi nurodymai ar grasinimai gali užtraukti atsakomybę ir dėl kitų pažeidimų.

    Ši istorija parodo aiškią tendenciją: telefonų kameros keliuose tampa kasdienybe, tačiau teismai vis dažniau vertina ne emociją, o konkretų veiksmą, ar buvo pažeistos atvaizdo ir privatumo apsaugos taisyklės. Todėl prieš keliant įrašą į internetą verta pagalvoti, ar trumpas įrašas vertas ilgo ir brangaus ginčo.

  • „Apple“ pagaliau užrakina iPhone ir Android žinutes: RCS gauna šifravimą nuo galo iki galo

    „Apple“ pagaliau užrakina iPhone ir Android žinutes: RCS gauna šifravimą nuo galo iki galo

    „Apple“ dar 2024 metais „iPhone“ naudotojams įdiegė RCS žinučių palaikymą, kuris palengvino susirašinėjimą su Android įrenginiais. Dabar ši funkcija pagaliau įgauna svarbiausią privatumo sluoksnį – šifravimą nuo galo iki galo.

    Įmonė praneša, kad šifravimas nuo galo iki galo pradedamas diegti beta versijoje „iPhone“ naudotojams, kurie naudoja iOS 26.5. Tai reiškia, kad žinutės tarp iOS ir Android įrenginių bus apsaugotos taip, jog jų turinio negalės perskaityti tretieji asmenys, įskaitant ryšio paslaugų teikėjus.

    Kas keičiasi iPhone ir Android?

    Iki šiol pilnai užšifruotas bendravimas „Apple“ ekosistemoje buvo įprastas „iMessage“ pokalbiuose tarp „iPhone“ naudotojų. Tačiau bendraujant su Android per RCS, privatumo lygis priklausė nuo konkretaus sprendimo ir operatoriaus, todėl atsirasdavo spragų.

    Įjungus šifravimą nuo galo iki galo RCS pokalbiuose, iOS ir Android naudotojai priartėja prie vienodo saugumo standarto. Praktikoje tai mažina perėmimo ir neteisėto turinio nuskaitymo rizikas, ypač kai žinutėse dalijamasi jautria informacija.

    Ką matys naudotojai?

    „Apple“ nurodo, kad šifravimas įjungtas pagal nutylėjimą ir bus automatiškai aktyvuojamas palaipsniui naujuose ir esamuose RCS pokalbiuose. Kai apsauga veiks, pokalbyje turėtų atsirasti spynos indikatorius, patvirtinantis šifruotą ryšį.

    Vis dėlto diegimas nėra visiškai universalus nuo pirmos dienos, nes funkcija priklauso nuo palaikomų ryšio operatorių. Dėl to skirtingose šalyse ar skirtinguose tinkluose šifravimo įjungimas gali vėluoti.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    RCS vis dažniau laikomas SMS įpėdiniu, nes leidžia siųsti didesnės apimties turinį, gauti pristatymo būsenas ir patogiau bendrauti tarp skirtingų platformų. Tačiau be šifravimo nuo galo iki galo tokia „moderni SMS“ alternatyva ilgą laiką kėlė klausimų dėl saugumo.

    Šis žingsnis rodo, kad didieji rinkos dalyviai siekia suvienodinti privatumo standartus tarp skirtingų operacinių sistemų. Naudotojams tai paprasta žinia: jei įrenginys ir operatorius palaikomi, susirašinėjimas tarp iPhone ir Android tampa pastebimai saugesnis.

    „Šifravimas įjungtas pagal nutylėjimą ir laikui bėgant bus automatiškai aktyvuojamas naujuose ir esamuose RCS pokalbiuose“, – teigiama „Apple“ pranešime.