Tag: Prokuratūra

  • „Grupa Azoty“ kreipėsi į prokuratūrą dėl „Polimery Police“ kadrų ir rinkodaros išlaidų

    Lenkijos chemijos koncernas „Grupa Azoty“ pranešė dar kartą kreipęsis į prokuratūrą dėl įtariamų pažeidimų, susijusių su projektu „Polimery Police“. Šį kartą dėmesys sutelktas į vadovų grandies plėtrą ir rinkodaros išlaidas, kurios, kaip teigiama, 2021–2023 metais augo be realaus pagrindimo.

    Bendrovė nurodo, kad vidiniai patikrinimai atskleidė daugiamilijonines išlaidas, skirtas vadybinių struktūrų plėtimui ir rinkodaros bei vadinamosioms „pre-marketingo“ veikloms. Pasak dabartinės vadovybės, šios išlaidos esą neatitiko projekto brandos, darbų pažangos ir realių operacinių galimybių.

    „Lėšų leidimas, susijęs su projekto „Polimery Police“ įgyvendinimu, buvo beprecedentiškai neatsakingas ir prieštaravo bendrovės interesams“, – sakė „Grupa Azoty“ viceprezidentė Małgorzata Królak.

    „Tai sukėlė bendrovei daugiamiljoninę turtinę žalą, todėl įmonė privalo informuoti atitinkamas teisėsaugos institucijas“, – pridūrė Małgorzata Królak.

    „Grupa Azoty“ pabrėžia, kad naujas pranešimas papildo platesnį įtarimų paketą, kuris, pasak dabartinio valdymo, susijęs su ankstesniais sprendimais ir galimais vadovų piktnaudžiavimais vystant policų poliolefinų gamyklos projektą. Tokios bylos chemijos ir trąšų sektoriuje paprastai vertinamos ne tik kaip reputacinė, bet ir kaip finansinės drausmės rizika, ypač kai projektai finansuojami skolintomis lėšomis.

    Skolos šuolis ir investicijų pasekmės

    Bendrovė primena, kad sprendimai investuoti į poliolefinų gamyklos statybą, priimti 2017 ir 2019 metais, ilgainiui prisidėjo prie reikšmingo finansinio sverto didėjimo. „Grupa Azoty“ teigimu, grupės įsipareigojimai per šį laikotarpį išaugo penkis kartus, o tai didino palūkanų naštą ir mažino veiklos lankstumą.

    Vadovybė taip pat akcentuoja, kad kai kuriais laikotarpiais vien palūkanų sąnaudos, bendrovės vertinimu, tapo didesnės nei uždirbamas pelnas. Tokia dinamika ypač pavojinga kapitalui imlioms pramonės šakoms, kur pelningumas stipriai priklauso nuo žaliavų, energijos kainų ir cikliškos paklausos.

    Ką tai reiškia rinkai?

    Investuotojams ir kreditoriams panašūs pranešimai dažnai signalizuoja apie bandymą suvaldyti ankstesnių sprendimų pasekmes ir sustiprinti kontrolės mechanizmus. Tuo pat metu teisminiai procesai gali užtrukti, todėl trumpuoju laikotarpiu jie labiau veikia pasitikėjimą valdymu ir skaidrumo standartais, o ne greitai pakeičia finansinius rodiklius.

    „Grupa Azoty“ atvejis išlieka svarbus ir platesniame regiono kontekste: chemijos pramonė Europoje pastaraisiais metais susidūrė su dideliu sąnaudų spaudimu, o dideli investiciniai projektai ir skolos aptarnavimas tapo vienu jautriausių rizikos taškų. Dėl to bet kokie signalai apie galimą lėšų švaistymą ar netinkamą valdymą dažnai sulaukia padidinto reguliuotojų ir rinkos dalyvių dėmesio.

  • Skandalas Vilniaus rajone: administracijos vadovas dėl kaltinimų mobingu kreipėsi į prokuratūrą

    Skandalas Vilniaus rajone: administracijos vadovas dėl kaltinimų mobingu kreipėsi į prokuratūrą

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas įvertinti, ar viešuose tarybos narių pareiškimuose nėra šmeižimo požymių. Pareiškime remiamasi Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalimi, kuri numato atsakomybę už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą, galintį paniekinti ar pažeminti žmogų.

    Savivaldybės vadovo teigimu, į prokuratūrą jis kreipėsi po to, kai viešai buvo paskleisti teiginiai apie esą netinkamą jo elgesį darbuotojų atžvilgiu. Tarp minimų kaltinimų įvardijami bauginimas, žeminimas, mobingas ir kitos, jo vertinimu, reputaciją menkinančios aplinkybės.

    „Pirmiausia į tarybos narius kreipiausi raštu, prašydamas paneigti, mano įsitikinimu, tikrovės neatitinkančius ir žeminančio pobūdžio teiginius. Į šiuos prašymus nebuvo sureaguota, todėl nematau kitos galimybės, kaip tik kreiptis į teisėsaugą“, – sakė V. Vansavičius.

    Jo teigimu, klausimas yra jautrus ne tik dėl asmeninės reputacijos, bet ir dėl savivaldybės administracijos darbuotojų interesų. Direktorius pabrėžia, kad nepagrįsti vieši kaltinimai apie mobingą gali paveikti organizacijos patikimumą, o kai kurių pasisakymų siejimas su darbuotojo mirtimi, anot jo, gali būti ypač skaudus velionio artimiesiems.

    Savivaldybė nurodo, kad ginčą paskatino vieši pasisakymai komiteto ir komisijos posėdžiuose, kurie buvo transliuojami ir išliko viešai prieinami „Youtube“ platformoje. Administracijos direktorius pareiškime mini, kad tarybos narys Robert Rackiewicz viešai siejo jį su savivaldybės darbuotojo mirtimi ir kaltino darbuotojų bauginimu bei žeminimu, o tarybos narė Marija Rekst šiuos teiginius vėliau pakartojo, pateikdama juos kaip faktą.

    V. Vansavičiaus vertinimu, viešai paskleista informacija neatitinka tikrovės. Savivaldybė tikina, kad minimas darbuotojas buvo vertinamas aukščiausiu įvertinimu, viršijusiu lūkesčius, ir buvo skatinamas priemokomis, o 2025–2026 metais administracijoje esą nebuvo nustatyta nė vieno persekiojimo, priekabiavimo ar mobingo atvejo.

    Administracija taip pat nurodo priemones, kurios, pasak jos, buvo taikomos siekiant gerinti darbo aplinką ir emocinį klimatą. Tarp jų minimas darbuotojų įsitraukimo tyrimas, psichologės įdarbinimas bei organizacijos vertybių ir kultūros stiprinimo projektas.

    Šmeižimo ir galimo reputacijos pažeidimo bylose galutiniai sprendimai priklauso teisėsaugai, kuri vertina tiek pasisakymų turinį, tiek jų kontekstą ir galimas pasekmes. Savivaldybė pabrėžia, kad šiuo metu sprendimą dėl pareiškime išdėstytų aplinkybių priims kompetentingos institucijos.

  • Prokuroras Briuselyje po virtinės susišaudymų ragina griežtinti kovą su narkotikų gaujomis

    Prokuroras Briuselyje po virtinės susišaudymų ragina griežtinti kovą su narkotikų gaujomis

    Briuselio vyriausiasis prokuroras Julienas Moinilis paragino Belgijos institucijas ryžtingiau smogti narkotikų kontrabanda ir prekyba užsiimančioms gaujoms po pastarosiomis dienomis mieste nuaidėjusių susišaudymų. Jo teigimu, smurtas tapo nebe pavieniais incidentais, o nuolatiniu saugumo iššūkiu sostinėje, kurioje įsikūrusios ir svarbiausios Europos Sąjungos institucijos.

    Pasak prokuroro, vien šiais metais Briuselyje jau fiksuota 69 šaudymo incidentai, o nuo 2025 metų pradžios jų suskaičiuota 170. Dalis išpuolių, anot jo, siejami su dviejų konkuruojančių grupuočių konfliktu dėl įtakos ir teritorijų, todėl mieste matomas keršto ciklas.

    „Bet kas gali būti pašautas“, – sakė Julienas Moinilis.

    Prokuroras pažymėjo, kad užpuolikai kai kuriais atvejais veikė prisidengę kaukėmis ir naudojo automatinius ginklus, o per incidentus nukentėjo žmonių, taip pat buvo taikytasi ir į policijos infrastruktūrą. Toks smurto pobūdis, jo vertinimu, rodo, kad nusikalstamos grupuotės jaučiasi pakankamai drąsiai veikti viešose erdvėse ir siekia įbauginti.

    Ką siūlo keisti prokuratūra

    J. Moinilis ragina didinti spaudimą gaujų lyderiams, iš kurių dalis, kaip teigiama, veiklą koordinuoja būdami už Belgijos ribų. Jis akcentavo, kad svarbu ne tik susekti organizatorius, bet ir užkirsti kelią tam, kad nusikalstami nurodymai būtų perduodami iš įkalinimo įstaigų.

    Prokuratūra taip pat prašo daugiau pajėgumų policijos tyrimų padaliniams, nes be papildomų resursų sudėtinga greitai identifikuoti šaulius, ginklų tiekimo grandines ir finansinius srautus. Anot prokuroro, gaujos vis dažniau įtraukia jaunus žmones iš Prancūzijos ir dokumentų neturinčius migrantus, kurie tampa vadinamaisiais vykdytojais.

    Policijos atsakas ir platesnis kontekstas

    Briuselio valdžia šią savaitę pranešė stiprinanti viešąją tvarką, į gatves papildomai skirdama 40 policijos pareigūnų ir diegdama daugiau mobilių vaizdo stebėjimo kamerų. Tikimasi, kad tai padės greičiau reaguoti į incidentus ir surinkti daugiau įrodymų tyrimams.

    Belgija laikoma vienu svarbiausių narkotikų srautų vartų į Europą, o Antverpeno uostas ne kartą įvardytas kaip reikšmingas taškas, kuriuo naudojasi tarptautiniai nusikalstami tinklai. Didėjantis ginklų panaudojimas Briuselyje siejamas su platesnėmis Europos tendencijomis, kai konkurencija dėl pelningų rinkų persikelia į miestų gatves.

    Smūgis gaujų pinigams

    Belgijos institucijos pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria nusikalstamų grupuočių finansams ir turtui, nes tai laikoma vienu efektyviausių būdų mažinti jų įtaką. J. Moinilio teigimu, nuo 2025 metų Briuselyje dėl sąsajų su narkotikų prekyba uždaryta apie 350 barų ir restoranų, taip pat konfiskuota 3 500 prabangių automobilių.

    Prokuroras pabrėžė, kad vien policijos patrulių didinimo gali nepakakti, jei lygiagrečiai nebus nuosekliai ardomos gaujų struktūros ir jų pajamų šaltiniai. Jo vertinimu, tik ilgalaikė strategija, apimanti tyrimus, areštus ir turto konfiskavimą, gali sustabdyti smurto spiralę.

  • Vienas incidentas – dešimtys bylų: kodėl koordinacijos stoka lėtina kovą su kibernetiniais nusikaltėliais

    Vienas kibernetinis incidentas gali virsti dešimtimis atskirų pranešimų skirtingiems policijos ir prokuratūros padaliniams. Tokia fragmentacija lėtina tyrimus, dubliuoja darbą ir suteikia nusikaltėliams laiko paslėpti pėdsakus bei išgryninti lėšas.

    Apie tai viešai kalbanti teisės ir kibernetinio saugumo ekspertė prof. Agnieszka Gryszczyńska pabrėžia, kad didžioji dalis kibernetinių nusikaltimų šiandien yra organizuotų, tarptautinių grupių darbas. Tai reiškia, kad tyrimams vis dažniau reikia ne pavienių veiksmų, o centralizuoto, greitai sujungiamo vaizdo.

    Kur dingsta laikas?

    Praktikoje tas pats nusikaltimas gali būti registruojamas kaip atskiros bylos pagal nukentėjusiųjų vietą, skirtingus pranešimus ar skirtingus epizodus. Kai tyrimai išsiskaido, pareigūnams sunkiau matyti bendrą schemą, o duomenų rinkimas ir sprendimai dėl veiksmų ima kartotis keliose institucijose.

    „Turime siekti geresnės koordinacijos pradiniame etape ir jungti procesus, kai iš esmės kalbame apie tą patį veiksmą ar tą pačią grupę“, – sakė prof. Agnieszka Gryszczyńska.

    Ekspertė atsargiai vertina planus jungti kibernetinių nusikaltimų tyrimo pajėgas su kitomis kriminalinės policijos struktūromis, jei prieš tai nėra aiškių efektyvumo vertinimų. Tuo pačiu ji akcentuoja, kad būtina stiprinti ir regioninius padalinius, nes elektroniniai įrodymai vis dažniau reikalingi net bylose, kurios nėra „grynos“ kibernetinės.

    Elektroniniai įrodymai ir pinigų pėdsakas

    Didelė dalis šiuolaikinių atakų yra orientuota į pinigus: nuo sukčiavimo iki išpirkos reikalaujančių atakų. Todėl tyrimuose itin svarbi prieiga prie elektroninių duomenų, ypač telekomunikacijų informacijos ir finansinių srautų, kurie leidžia identifikuoti tarpininkus ir galutinius gavėjus.

    „Tik laikydamiesi principo sekti pinigus galime pasiekti nusikaltėlius ir kartu susigrąžinti lėšas nukentėjusiems“, – sakė prof. Agnieszka Gryszczyńska.

    Ši kryptis glaudžiai susijusi ir su praktiniais teisėkūros klausimais: kaip greitai gauti duomenis, kaip juos apsaugoti, kaip užtikrinti jų tinkamumą teisme ir kaip standartizuoti tarpžinybinį bendradarbiavimą, kai nusikaltimas peržengia vienos savivaldybės ar net vienos valstybės ribas.

    Spoofingas ir klaidingi pranešimai

    Dar vienas iššūkis – masiniai klaidingi pranešimai ir vadinamieji kaskadiniai „aliarmai“, kai vienu metu informuojami šimtai ar tūkstančiai objektų. Tokiais atvejais esminis tikslas yra sukurti vieną koordinuojamą tyrimą, o ne šimtus atskirų procesų, kuriuose išsiskaido pajėgos.

    Ekspertė atkreipia dėmesį ir į spoofingo problemą, kai sukčiai apsimeta patikimais numeriais ar institucijomis. Nuo 2023 metais įsigaliojęs reguliavimas dėl piktnaudžiavimo elektroninių ryšių srityje numato pareigas ryšio operatoriams, įskaitant spoofingo skambučių blokavimą, tačiau praktikoje kova su šiuo reiškiniu išlieka nuolatinė lenktynė su nusikaltėlių prisitaikymu.

    Augant incidentų skaičiui, didžiausią vertę įgauna greitas epizodų sujungimas, vieninga įrodymų rinkimo taktika ir specializuotų pareigūnų pajėgumai analizuoti skaitmeninį pėdsaką. Priešingu atveju vienas nusikaltimas ir toliau virs dešimtimis bylų, o valstybės reakcija bus lėtesnė nei nusikaltėlių veiksmai.

  • DI šešėlis virš Lenkijos prekės ženklo ataskaitos: aiškinsis dėl finansavimo, kreiptasi į CBA ir prokuratūrą

    Lenkijoje įsiplieskė ginčas dėl ataskaitos Polakų portretas: prekės ženklo Lenkija DNR, kuri socialiniuose tinkluose sulaukė kritikos dėl galimų faktinių ir kalbos klaidų, primenančių dirbtinio intelekto generuojamą tekstą. Diskusija greitai peraugo į klausimą, kas iš tiesų užsakė dokumentą, kas jį finansavo ir ar jis buvo tinkamai pristatytas kaip viešųjų lėšų rezultatas.

    Dėmesio centre atsidūrė dr. hab. Barbara Mróz-Gorgoń, siejama su vyriausybės įgaliotinės funkcijomis, atsakingomis už Lenkijos prekės ženklo ir jo strategijos stiprinimą. Kritikai akcentavo, kad visuomenei pateikta publikacijos kokybė ir jos redagavimo pobūdis kelia abejonių, ar dokumentas atitinka viešajam sektoriui keliamus skaidrumo ir atsakomybės standartus.

    Kas finansavo ir kas atsakingas?

    Lenkijos sporto ir turizmo ministerija viešai pareiškė, kad socialiniuose tinkluose platinamas dokumentas nebuvo ministerijos sutarties dalis ir nebuvo pateiktas kaip oficiali ataskaita pagal vykdomą užduotį, susijusią su turizmo podstrategija. Ministerija taip pat nurodė, kad nebuvo gauta užklausa dėl logotipo naudojimo, o teiginys apie finansavimą iš ministerijos lėšų yra neteisingas.

    Opozicinė partija Teisė ir teisingumas paskelbė, kad kreipėsi į Centrinį kovos su korupcija biurą ir prokuratūrą, prašydama išsiaiškinti, kas ir kokiu pagrindu apmokėjo ataskaitos parengimą bei ar viešosios lėšos buvo naudojamos skaidriai. Politikai taip pat atkreipė dėmesį, kad dokumentas kuriam laikui dingo iš viešos prieigos, kas dar labiau pakurstė įtarimus ir reikalavimus pateikti aiškią chronologiją bei atsakomybes.

    DI panaudojimas: kur riba?

    Ataskaitos autorė aiškino, kad DI įrankiai buvo naudoti tik techninėms ir redakcinėms užduotims, pavyzdžiui, transkripcijoms, santraukų parengimui ir teksto redagavimui, tačiau ne tyrimo dizainui ar išvadų kūrimui. Pasak jos, pats tyrimas esą atliktas laikantis socialinių mokslų metodikos, o DI neva neformavo pagrindinių teiginių.

    Skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski viešai teigė, kad bus aiškinamos visos aplinkybės, ypač susijusios su dotacijomis ir galutiniais produktais, kurie galėjo būti su jomis susiję. Jis taip pat pabrėžė, kad aptariamas dokumentas parengtas 2025 metais, tai yra iki autorės paskyrimo į dabartines pareigas, todėl atsakomybės ribos turi būti nustatytos tiksliai.

    Ką teigia pati ataskaita?

    Pačiame dokumente tvirtinama, kad Lenkija per pastaruosius 35 metus pasiekė reikšmingų ekonominių rezultatų, tačiau tarptautinėje erdvėje vis dar turi nepakankamai aiškų ir nesukonsoliduotą įvaizdį. Tarp minimų iššūkių įvardijami visuomenės susiskaldymas, biurokratija ir įvaizdį silpninantis komunikacijos nuoseklumo trūkumas.

    Ataskaitoje taip pat akcentuojama, kad šalies potencialas gali būti siejamas su aukštos pridėtinės vertės sritimis, pavyzdžiui, informacinių technologijų ir žaidimų industrijomis, taip pat su gamtinio turizmo kryptimis. Pagrindinė rekomendacija formuluojama kaip ilgalaikis, virš partijų ribų susitarimu paremtas darbas, trunkantis 10–20 metų, kuriame dalyvautų valstybė, verslas ir visuomenė.

    Ši istorija išryškino jautrią ribą tarp DI kaip pagalbinės priemonės ir DI kaip turinio generatoriaus, kai kalbama apie viešąjį administravimą ir nacionalinės reputacijos formavimą. Kol institucijos aiškinasi, visuomenėje stiprėja lūkestis, kad tokio masto dokumentams bus taikomi aiškūs autoriaus atsakomybės, redagavimo skaidrumo ir finansavimo atsekamumo standartai.

  • „Bumar-Łabędy“ vadovų byla teisme: prokuratūra tiria 2018–2019 m. sandorius ir 4 mln. zl nuostolį

    Lenkijoje į teismą perduota byla dėl galimų pažeidimų valdant vieną Silezijos gynybos pramonės įmonę „Bumar-Łabędy“. Katovicų vaivadijos policija pranešė, kad įtariami veiksmai galėjo atnešti įmonei daugiau nei 4 mln. zl nuostolių, tai yra apie 900 000 eurų.

    Tyrimas apėmė 2018–2019 metus, o kaltinamąjį aktą teismui pateikė Sosnoveco apygardos prokuratūra. Ikiteisminį tyrimą atliko Katovicų policijos padalinys, tiriantis ekonominius nusikaltimus.

    Kas įtariama ir kam pareikšti kaltinimai

    Prokuratūra kaltinimus pareiškė dviem asmenims, kuriems yra 42 ir 49 metai ir kurie minimu laikotarpiu ėjo „Bumar-Łabędy“ valdybos narių pareigas. Pareigūnų teigimu, jie, būdami atsakingi už įmonės turtinius reikalus, galėjo piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais.

    „Tyrimas patvirtino pažeidimus valdant įmonę: netinkamai įvertintas vieno padalinio turtas, o vėliau jis parduotas pažeidžiant vidinius teisės aktus. Dėl to patirta daugiau nei 4 mln. zl nuostolių“, – teigė Silezijos policijos atstovai.

    Nuomos sandoriai ir įranga parduota pigiau?

    Pagal tyrimo metu surinktą medžiagą, įtariamieji galėjo sudaryti įmonei nepalankias sutartis ir susitarimus. Vienas minimų epizodų – subnuomos sutartis dėl vienos gamybinės halės su įranga ir teritorija, kai, pareigūnų vertinimu, už ją buvo nustatytas per mažas nuomos mokestis.

    Taip pat teigiama, kad dalis mašinų ir įrenginių galėjo būti parduota žemiau realios vertės ir be reikiamo akcininkų susirinkimo pritarimo. Tokie veiksmai, jeigu pasitvirtintų teisme, reikštų ne tik vidinių procedūrų pažeidimus, bet ir galimą žalos įmonei padarymą.

    Kas laukia toliau

    Bylos nagrinėjimas teisme turėtų prasidėti po vasaros atostogų. Pareigūnai nurodo, kad už inkriminuojamus veiksmus gali grėsti iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

    Ši byla vyksta platesniame kontekste, kai gynybos pramonės įmonėms Lenkijoje ir visame regione taikomas didesnis dėmesys dėl augančių užsakymų, investicijų ir viešųjų lėšų panaudojimo skaidrumo. Tokiose įmonėse turto vertinimas, sandorių kontrolė ir akcininkų sprendimų laikymasis tampa viena jautriausių valdymo sričių.

  • Prancūzijos karščio banga: automobilyje rasti mirę 2 ir 4 metų vaikai, aiškinamos aplinkybės

    Prancūzijos karščio banga: automobilyje rasti mirę 2 ir 4 metų vaikai, aiškinamos aplinkybės

    Pietų Prancūzijoje, Karpantraso mieste, pirmadienio popietę šeimos automobilyje rasti mirę du vaikai – dvejų ir ketverių metų. Prokuratūra pradėjo tyrimą ir teigia, kad pagrindinė versija šiuo metu yra karščio bangos poveikis.

    Vietos prokurorė Hélène Mourges naujienų agentūrai AFP nurodė, kad tiksli mirties priežastis dar nenustatyta. Tyrėjai laukia ekspertizių išvadų, tačiau, kaip pabrėžiama, ekstremali temperatūra laikoma labiausiai tikėtinu veiksniu.

    „Mirties priežastys dar turi būti nustatytos, tačiau pagrindinė hipotezė – karščio banga“, – sakė Hélène Mourges.

    Karščio banga Prancūzijoje tęsiasi

    Šis atvejis fiksuojamas Prancūzijai išgyvenant užsitęsusių ekstremalių temperatūrų laikotarpį. Sekmadienį šalyje pranešta apie dar tris mirtis, o kai kuriose teritorijose oro temperatūra perkopė 40 laipsnių karščio ribą.

    Nacionalinė meteorologijos tarnyba Météo-France įspėjo, kad pavojingas karštis tęsis ir šią savaitę. Skelbta, jog pirmadienį ir antradienį daugelyje regionų tikėtinos „išskirtinai aukštos“ temperatūros, o dalyje vietovių vėl gali būti viršyta 40 laipsnių karščio riba.

    Kuo pavojingi uždari automobiliai

    Medikai ne kartą pabrėžia, kad uždaras automobilis karštą dieną įkaista ypač greitai, net jei lauke temperatūra nėra rekordinė. Dėl ribotos ventiliacijos ir šiltnamio efekto viduje temperatūra gali per trumpą laiką tapti pavojinga gyvybei, o vaikams rizika yra didesnė dėl jų fiziologijos.

    Prancūzijos sveikatos apsaugos institucijos karščio bangų metu ragina reguliariai gerti vandenį, vengti alkoholio, vėsinti patalpas ir riboti fizinį krūvį karščiausiomis paros valandomis. Taip pat primenama nepalikti vaikų ar augintinių automobilyje net trumpam, nes situacija gali tapti kritinė per minutes.

    Tyrimas dėl dviejų vaikų mirties Karpantrase tęsiamas, o pareigūnai aiškinasi visas aplinkybes, įskaitant tai, kiek laiko vaikai galėjo būti automobilyje ir kokios buvo realios sąlygos viduje.

  • Ispanijos premjero Pedro Sánchez žmonai Begoñai Gómez teismas konfiskavo pasą ir nurodė teisti

    Ispanijos premjero Pedro Sánchez žmonai Begoñai Gómez teismas konfiskavo pasą ir nurodė teisti

    Ispanijos teismas nurodė premjero Pedro Sánchez žmonai Begoñai Gómez stoti prieš teismą korupcijos byloje ir pritaikė kardomąsias priemones. Pagal paskelbtą nutartį ji turi atiduoti pasą ir iki sprendimo pabaigos negali išvykti iš šalies.

    Teisėjas Juan Carlos Peinado taip pat įpareigojo B. Gómez dukart per mėnesį atvykti į teismą. Šios priemonės skirtos užtikrinti, kad įtariamoji laikytųsi proceso sąlygų ir būtų pasiekiama teismui.

    B. Gómez byla susijusi su tyrimu dėl jos vaidmens kuriant ir administruojant vieną iš akademinių programų Madrido Complutense universitete. Tyrime keliami klausimai, ar nebuvo pasitelkti viešieji ištekliai ir asmeniniai ryšiai siekiant naudos privačiam interesui.

    Teismas nutartyje pažymėjo, kad apribojimai taikomi ir Cristina Álvarez, konsultantei, dirbančiai premjero rezidencijoje Moncloa rūmuose. Tuo metu trečiasis byloje minimas asmuo, verslininkas Juan Carlos Barrabés, tokių kelionių ir dokumentų apribojimų kol kas išvengė.

    Teisėjas B. Gómez anksčiau oficialiai pareiškė įtarimus dėl galimo piktnaudžiavimo įtaka, lėšų pasisavinimo ir kitų su korupcija siejamų veikų. Prokuratūra ir gynyba prašė bylą nutraukti, teigdamos, kad surinktų duomenų nepakanka baudžiamajai atsakomybei pagrįsti.

    „Prokuratūra mano, kad šiuo metu nėra pakankamų įrodymų tęsti bylą iki teismo“, – teigiama prokuratūros poziciją atspindinčiuose argumentuose.

    Pasak su B. Gómez aplinka siejamų šaltinių, ji ketina skųsti taikomas kardomąsias priemones, įskaitant paso konfiskavimą. Galutinis sprendimas dėl apeliacijos priklausys aukštesnės instancijos teismui.

    Ši byla tapo ir politiniu išbandymu premjerui Pedro Sánchez, kurio mažumos koalicijai tenka atlaikyti augantį spaudimą dėl kelių korupcijos tyrimų, susijusių su jo aplinka ir buvusiais bendražygiais. Premjeras kaltinimus atmeta, o opozicija toliau ragina imtis politinės atsakomybės.

  • Makronas po 11-metės nužudymo: visuomenės pasitikėjimas institucijomis Prancūzijoje ant ribos

    Makronas po 11-metės nužudymo: visuomenės pasitikėjimas institucijomis Prancūzijoje ant ribos

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad po 11 metų mergaitės Lyhannos dingimo ir tikėtino nužudymo visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis atsidūrė pavojuje. Rezonansą sukėlė tai, kad pagrindinis įtariamasis anksčiau buvo kaltintas seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus, tačiau tyrimai strigo arba buvo nutraukti.

    Lyhanna dingo gegužės 29 dieną pietvakarių Prancūzijos Fleurance miestelyje, o jos kūnas rastas po kelių dienų. Įtariamasis, 41 metų mergaitės mokyklos draugo tėvas, kol kas oficialiai įtariamas pagrobimu, o teismo medicinos ekspertizės išvados viešai dar nepaskelbtos.

    Pasak vyriausybės atstovės Maud Bregeon, Macronas ministrų kabineto posėdyje pabrėžė, kad būtina ramiai įvertinti, kur buvo asmeninė atsakomybė, o kur pasireiškė sisteminės spragos. Prezidentas ragino tragedijos neatsakyti emocijų protrūkiais, tačiau pripažino, kad tyrimo grandinėje fiksuoti akivaizdūs veiklos sutrikimai.

    Protestai ir spaudimas teisingumo sistemai

    Lyhannos bylos eiga sukėlė plataus masto pasipiktinimą: visoje Prancūzijoje vyko protestai, kuriuose dalyvavo apie 60 000 žmonių. Dalis demonstrantų reikalavo atsistatydinti teisingumo ministrą Géraldą Darmaniną, teigdami, kad valstybė neapsaugojo vaiko, nors rizikos signalai buvo žinomi anksčiau.

    Ministras atsistatydinti atsisakė, tačiau viešai atsiprašė ir įvardijo situaciją kaip didžiulę nesėkmę. Valdžia tuo pat metu akcentuoja, kad dėl konkretaus įtariamojo veiksmų ir galimų institucinių klaidų turi būti atliktas nuoseklus patikrinimas, o išvados pateiktos visuomenei.

    Ankstesni įtarimai ir neištirtos aplinkybės

    Viešojoje erdvėje daugiausia klausimų kelia tai, kad įtariamasis anksčiau buvo du kartus oficialiai kaltintas vaikų išžaginimu, tačiau bylos nepasiekė aiškaus teisinio finalo. Viena moteris dar praėjusių metų rugpjūtį pateikė skundą, kuriame teigė, kad jos dukra, gimusi 2014 metais, patyrė seksualinę prievartą laikotarpiu nuo 2024 metų rugsėjo iki 2025 metų gegužės.

    Teisingumo ministras nurodė, kad skundą buvo pagrindęs medicininis įvertinimas, tačiau iki Lyhannos dingimo įtariamasis nebuvo apklaustas. Šis faktas tapo vienu pagrindinių kritikos taškų, keliančių klausimą, kaip greitai ir efektyviai reaguojama į pranešimus apie galimą smurtą prieš vaikus.

    „Teisingumo sistema neatliko savo darbo“, – sakė motina, prašiusi neviešinti jos tapatybės.

    „Skambindavau kiekvieną pirmadienio rytą, kol mano dukra būdavo pas psichologą. Skambinau policijai. Paskutinį kartą man pasakė, kad jei ir toliau juos trukdysiu, jie pradės bylą prieš mane“, – pridūrė ji.

    Sisteminės spragos ir vaikų apsaugos kontekstas

    Nepriklausomos komisijos CIIVISE vertinimu, tik maža dalis nepilnamečių seksualinės prievartos bylų baigiasi apkaltinamaisiais nuosprendžiais: nurodoma, kad teistumas pasiekiamas apie 7 proc. atvejų. Šis rodiklis dažnai minimas kaip vienas signalų, rodančių, kad aukų apsauga ir tyrimų kokybė susiduria su rimtais iššūkiais.

    Prancūzijoje taip pat anksčiau buvo viešai kalbėta apie ribotus pajėgumus ir laiką, reikalingą kruopščiam tokių nusikaltimų tyrimui. Tyrimų praktika neretai kritikuojama dėl nepakankamo įrodymų rinkimo, pavyzdžiui, delsimo analizuoti ryšių duomenis, vaizdo stebėjimo medžiagą ar skaitmeninius įrenginius.

    Lyhannos byla įsilieja į platesnį vaikų apsaugos klausimų kontekstą: pastaraisiais mėnesiais Paryžiuje tėvai taip pat kėlė įtarimus dėl galimo nepilnamečių išnaudojimo mokyklose. Miesto valdžia skelbė, kad nuo metų pradžios buvo nušalinti 52 prižiūrėtojai, įtariami seksualiniu ar seksistiniu elgesiu, o visuomenės spaudimas griežtinti patikrų ir atsakomybės mechanizmus tik stiprėja.

    Kol kas Lyhannos byloje pagrindiniai atsakymai priklausys nuo ekspertizių rezultatų ir tolesnių prokuratūros sprendimų. Tačiau politinė žinutė jau aiški: visuomenė tikisi, kad institucijos ne tik nustatys kaltuosius, bet ir įvardys, kokie sprendimai leis užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje.

  • Prancūzijos Rene mirė 12-metis: sulaikyti du nepilnamečiai, narai upėje ieško įkalčių

    Prancūzijos Rene mirė 12-metis: sulaikyti du nepilnamečiai, narai upėje ieško įkalčių

    Prancūzijos mieste Rene vyksta intensyvus ikiteisminis tyrimas po 12 metų berniuko mirties, apie kurią pranešta sekmadienio pavakarę. Vietos prokuratūra skelbia, kad dėl šios bylos sulaikyti du nepilnamečiai – 16 metų vaikinas ir mergina, kuri netrukus pati atvyko į policiją.

    Kol kas pareigūnai neatskleidžia, kaip tiksliai klostėsi įvykiai ir koks ryšys siejo visus tris nepilnamečius. Tyrimas pradėtas dėl jaunesnio nei 15 metų vaiko nužudymo, o jo vykdymas patikėtas specializuotam padaliniui, dirbančiam su sunkiomis ir organizuoto nusikalstamumo bylomis.

    Didelės pajėgos sutelktos ir įvykio vietoje. Ugniagesių gelbėtojų narai šiuo metu žvalgo netoliese tekančią Vileno upę, ieškodami galimų daiktinių įkalčių, kurie galėtų paaiškinti, kas nutiko paskutinėmis berniuko gyvenimo minutėmis.

    Kas žinoma apie įvykio aplinkybes

    Pirminiais tyrimo duomenimis, pavojaus signalą sukėlė žvejys, išgirdęs vaiko šauksmą, tačiau jo surasti iš karto nepavyko. Netrukus liudininkai aptiko berniuką ir iškvietė pagalbą.

    Atvykę ugniagesiai rado vaiką be gyvybės ženklų, o ant kaklo buvo užveržtas rankšluostis. Gaivinimo veiksmus atliko ugniagesiai ir skubiosios medicinos komanda, tačiau berniuko išgelbėti nepavyko – mirtis konstatuota vietoje.

    Į įvykio vietą netrukus atvyko vaiko tėvai. Liudininkų teigimu, motina tuo metu aktyviai ieškojo sūnaus, o tėvas atvažiavo jau dirbant gelbėjimo tarnyboms.

    Kodėl tyrimas gali užtrukti

    Tokiose bylose sprendžiami keli esminiai klausimai: ar mirtis buvo tyčinė, ar buvo smurtas, ar įvykis galėjo būti susijęs su konfliktu tarp nepilnamečių. Kadangi įtariamieji yra nepilnamečiai, dalis procesinių detalių gali būti neviešinamos siekiant apsaugoti jų tapatybę ir užtikrinti tyrimo interesus.

    Reno apylinkėse, kur įvyko tragedija, gyventojai pasakoja apie sukrėtimą ir sunkiai suvokia, kaip paprastai ramioje miesto dalyje galėjo nutikti tokia nelaimė. Tyrėjai tikisi, kad upėje ieškomi įkalčiai ir liudytojų apklausos padės atkurti įvykių seką.