Tag: Protestai

  • Italiją krečia protestų banga: į Milaną siunčia 500 karių, pareigūnai atlieka 150 kratų

    Italiją krečia protestų banga: į Milaną siunčia 500 karių, pareigūnai atlieka 150 kratų

    Protestai visoje šalyje

    Italijoje šeštadienį sustiprintos saugumo priemonės ir į didžiuosius miestus pasiųsti papildomi kariai, šalį apėmus naujai protestų bangai. Demonstracijos planuojamos Milane, Romoje, Turine, Neapolyje ir kituose miestuose, o pareigūnai neatmeta naujų susirėmimų rizikos.

    Protestuotojai skelbia, kad į gatves juos varo brangstantis pragyvenimas, žemi atlyginimai, didėjančios gynybos išlaidos ir valdžios sprendimai. Vidaus reikalų tarnybos tvirtina, kad kai kuriose vietose galimi ir spontaniški susibūrimai, todėl pajėgos mobilizuojamos iš anksto.

    Milanui skirtas ypatingas dėmesys

    Milanas paskelbtas viena jautriausių vietų po spalio 17 ir 18 dienomis kilusių riaušių, kai buvo fiksuotas vandalizmas, plėšimai ir susirėmimai su policija miesto centre. Premjerės Giorgios Meloni vadovaujama Vyriausybė nurodė Milaną papildomai sustiprinti 500 karių.

    Be karių, įdiegtos papildomos priemonės: pasitelkiami dronai, tikrinamos geležinkelio stotys, budės greito reagavimo grupės. Tikslas, anot pareigūnų, yra užkirsti kelią smurto eskalacijai ir apsaugoti gyventojus bei verslus.

    Daugiau nei 150 kratų

    Policija pranešė šeštadienio rytą Milane, Moncoje ir dar maždaug 20 miestų atlikusi daugiau nei 150 kratų, susijusių su praėjusio savaitgalio neramumais. Tyrėjai siekia identifikuoti asmenis, įtariamus organizavus ar kurstius smurtą, tarp jų minimi ir studentai bei nepilnamečiai.

    Vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi viešai užsiminė, kad ankstesni neramumai galėjo būti koordinuoti, o teisėsauga tikrina internetinių grupių žinutes. Protestus siejama mobilizacija paskelbė keičianti susitikimo vietas ir jas skelbsianti tik prieš pat eitynes, dėl to saugumo planavimas komplikuojasi.

    Skirtingos protestų temos

    Romoje rengiama nacionalinė demonstracija su šūkiu, raginančiu Italiją nesivelti į karą, ir kritikuojamas gynybos biudžeto didinimas. Turine studentų ir aktyvistų grupės kviečia protestuoti prieš perginklavimą, degalų brangimą ir bendrą pragyvenimo kainų šuolį, taip pat kelia būsto, švietimo ir sveikatos paslaugų prieinamumo klausimus.

    Neapolyje telkiamasi prieš ekonominius sunkumus ir kainų augimą, o netoli miesto, Castel Volturno vietovėje, laukiama tūkstantinės eisenos prieš planus steigti migrantų sulaikymo ir grąžinimo centrą. Prie protesto, kaip skelbiama, jungiasi religinės organizacijos, labdaros atstovai, migrantų bendruomenės ir žemės ūkio darbuotojai.

    Vyriausybė spaudžiama griežtinti atsaką

    Nauja protestų banga vyksta praėjus savaitei po neramumų Milane ir Turine, po kurių valdžia pranešė apie griežtesnes viešosios tvarkos užtikrinimo priemones. Policijos duomenimis, ankstesniuose susirėmimuose dalyvavo apie 2 000 jaunų žmonių, buvo sulaikyti 45 asmenys, iš jų 34 nepilnamečiai.

    Giorgia Meloni pasmerkė smurtą ir žadėjo griežtesnį atsaką išpuoliams prieš pareigūnus bei verslus. Tuo pat metu viešojoje erdvėje vėl aštrėja diskusijos apie nelygybę, socialinę atskirtį ir ribą tarp teisėto protesto bei riaušių.

    Institucijos atkreipia dėmesį, kad į vieną dieną suplanuoti protestai gali suburti studentų judėjimus, profesines sąjungas ir radikalesnes grupes, o tai didina provokacijų tikimybę. Panašios demonstracijos šiuo metu fiksuojamos ir kitose Europos šalyse, kur žmonės taip pat reikalauja sprendimų dėl pragyvenimo kainų ir viešųjų paslaugų.

  • Madrid gatvėse – tūkstančiai: pensininkai kelia ultimatumą dėl pensijų ir kainų šuolio

    Madrid gatvėse – tūkstančiai: pensininkai kelia ultimatumą dėl pensijų ir kainų šuolio

    Madrido centre šeštadienį į gatves išėjo tūkstančiai žmonių, reikalaujantys didesnių valstybinių pensijų ir aiškesnių garantijų ateities pensininkams. Eitynes organizavo pensininkų judėjimai, o jas rėmė profsąjungos, tarp jų ir CGT.

    Demonstracija pajudėjo nuo Atocha stoties ir per Ispanijos sostinės centrą pasiekė Alcalá gatvės apylinkes. Protestuotojai teigė, kad dabartinės pensijų indeksavimo taisyklės ne visuomet atspindi realų pragyvenimo brangimą, todėl pensijos, jų vertinimu, praranda perkamąją galią.

    Pagrindiniai reikalavimai

    Vienas svarbiausių reikalavimų – pensijų didinimą aiškiai sieti su faktine infliacija, kad išmokos neatsiliktų nuo kainų. Taip pat keliamas tikslas minimalias pensijas priartinti prie minimalaus darbo užmokesčio, kad senatvėje būtų užtikrinamas orus pragyvenimas.

    Proteste akcentuotas ir lyčių pensijų atotrūkis: dalis dalyvių reikalavo priemonių, kurios mažintų moterų ir vyrų gaunamų pensijų skirtumus. Taip pat skambėjo raginimai ginti viešąją pensijų sistemą nuo privatizavimo ir mažinti žmonių priklausomybę nuo privačių kaupimo sprendimų.

    CGT papildomai ragino sudaryti sąlygas anksčiau išeiti į pensiją be finansinių nuobaudų tiems, kurie yra sukaupę bent 35 metų darbo stažą. Kartu reikalauta peržiūrėti pensijų reformas, įgyvendintas nuo 2011 metais, kurios, protestuotojų vertinimu, padidino nesaugumą daliai dirbančiųjų.

    Protestų banga ir sustiprintas saugumas

    Madrido eitynės vyko platesniame Europos kontekste, kai skirtingose šalyse savaitgalį planuotos demonstracijos dėl pragyvenimo kainų, socialinės apsaugos ir politinių sprendimų. Dėl įtampos kai kurios valstybės iš anksto stiprino viešojo saugumo priemones.

    Prancūzijoje, valdžios institucijų duomenimis, protestų dienomis mobilizuota apie 70 000 pareigūnų. Italijoje taip pat pranešta apie sustiprintas pajėgas didžiuosiuose miestuose, ypač Romoje ir Milane, nes institucijos siekė išvengti galimų susirėmimų po ankstesnių neramumų.

    Nors reikalavimai įvairiose šalyse skiriasi, bendra kryptis panaši: visuomenės spaudžia valdžią spręsti pajamų ir išlaidų disbalansą, o pensijų klausimas tampa vienu jautriausių dėl senėjančios Europos demografijos ir didėjančių biudžetų įsipareigojimų.

    Ekspertai pažymi, kad pensijų tvarumą lemia keli veiksniai: dirbančiųjų ir pensininkų santykis, atlyginimų augimas, produktyvumas ir migracijos srautai. Dėl to daugelyje šalių diskutuojama apie indeksavimo modelius, pensinio amžiaus politiką ir papildomo kaupimo vaidmenį, tačiau būtent tokios diskusijos dažnai ir išveda žmones į gatves.

  • Pagalvės liepsnose prie Edi Ramos kabineto: Tiranoje bręsta susirėmimai, įjungta vandens patranka

    Pagalvės liepsnose prie Edi Ramos kabineto: Tiranoje bręsta susirėmimai, įjungta vandens patranka

    Albanijos sostinėje Tiranoje spalio 24 dieną į gatves išėjo opozicijos šalininkai ir studentai. Prie ministro pirmininko Edi Ramos biuro protestuotojai degino simbolines pagalves, o vėliau patraukė Švietimo ministerijos link, kur buvo planuojamas atskiras studentų mitingas.

    Protestą inicijavę opozicinės Demokratų partijos rėmėjai teigė, kad akcija yra atsakas į politinės įtampos augimą ir užsitęsusius nesutarimus dėl valdžios sprendimų. Pagalvės tapo protesto simboliu po to, kai, kaip skelbta, jos buvo paliktos prie premjero biuro kaip kvietimas dialogui su studentais.

    Prie ministerijos – sustiprintos pajėgos

    Prie Švietimo ministerijos dislokuotos gausesnės policijos pajėgos, vietoje dirbo riaušių malšinimo pareigūnai. Pranešta, kad netoliese pastatyta vandens patranka, o pareigūnai ruošėsi galimiems susidūrimams, nes į vieną tašką galėjo susitelkti skirtingos protestuotojų grupės.

    Studentai skelbė kvietimą rinktis prie ministerijos popietę, o prie mobilizacijos, kaip tikėtasi, turėjo prisijungti ir universitetų dėstytojai. Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose aktyviai plito raginimai prisidėti prie protestų, todėl institucijos didino budrumą.

    Premjeras pripažįsta nepasitenkinimą

    E. Rama viešai pripažino, kad visuomenėje auga nepasitenkinimas, ir teigė, jog Vyriausybė ruošia atsaką į protestuose išsakomas problemas. Pasak jo, dalies visuomenės simpatijos demonstracijoms esą rodo lūkestį, kad valdžia būtų jautresnė žmonių signalams.

    „Per kelias valandas ar kelias dienas pristatysime apibendrintą vertinimą to, ką reikšminga visuomenės dalis bando pasakyti“, – sakė Edi Rama.

    Tuo pat metu premjeras įspėjo dėl smurto ir pažadėjo ilgalaikę valstybės reakciją, jei protestai peraugtų į riaušes. Įtampa mieste išliko aukšta, o policija rengėsi scenarijams, jei demonstracijos prie ministerijos taptų nekontroliuojamos.

    Politologai Balkanų regione dažnai atkreipia dėmesį, kad studentų judėjimai Albanijoje periodiškai tampa platesnių politinių konfliktų katalizatoriumi, ypač kai opozicija siekia išplėsti protestų darbotvarkę. Šįkart situaciją aštrina tai, kad vienu metu mobilizuojasi tiek opozicijos rėmėjai, tiek akademinė bendruomenė.

  • Tyrimas dėl incidento prie Konstitucinio Tribunolo: įtariami išpuoliai prieš policiją ir premjerą

    Lenkijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įvykių prie Konstitucinio Tribunolo, kur, teisėsaugos vertinimu, galėjo būti padarytos nusikalstamos veikos policijos pareigūnų ir ministro pirmininko atžvilgiu. Tyrimą inicijavo Ščecino apygardos prokuratūra, reaguodama į Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos pateiktą pranešimą.

    Prokuratūra nurodo, kad vienas iš epizodų susijęs su raginimais per televizijos kanalą „TV Republika“ dalintis informacija apie policijos pareigūnės privatų gyvenimą. Tyrėjai aiškinsis, ar tokia informacija vėliau nebuvo viešai paskleista be jos sutikimo ir ar tai galėjo kelti grėsmę pareigūnės ar jos artimųjų saugumui.

    Antrasis tyrimo epizodas siejamas su transliuota informacija ir reporterių pasisakymais, kuriuose, kaip teigiama, galėjo būti įžeidžiamų ir žeminančių teiginių policijos pareigūnų bei ministro pirmininko atžvilgiu. Prokuratūra vertins, ar tai atitinka viešo pareigūnų įžeidimo ar šmeižimo požymius.

    Trečiasis epizodas apima galimus neteisėtus grasinimus pareigūnams, kurie užtikrino viešąją tvarką prie Konstitucinio Tribunolo. Tyrime bus vertinama, ar grasinimais pradėti baudžiamąjį persekiojimą buvo siekiama priversti pareigūnus atsisakyti teisėtų tarnybinių veiksmų.

    „Aprašyti veiksmai galėjo būti padaryti policijos pareigūnės, kitų nenustatytų pareigūnų ir ministro pirmininko nenaudai“, – nurodė prokuratūra.

    Pasak teisėsaugos, tyrimo metu bus nuosekliai atkuriama įvykių eiga, vertinamos aplinkybės ir nustatomas paskelbtos medžiagos pobūdis, turinys bei kontekstas. Taip pat bus aiškinamasi, ar viešojoje erdvėje paskleista informacija galėjo peržengti leistinos kritikos ribas ir tapti veikomis, už kurias taikoma baudžiamoji atsakomybė.

    Įvykiai siejami su įtampa dėl politinių ginčų aplink Konstitucinį Tribunolą, prie kurio pastaruoju metu vyksta įvairios demonstracijos. Pranešama, kad vienos manifestacijos metu kilo konfliktas, o viešojoje erdvėje po to plito agresyvūs komentarai policijos pareigūnų atžvilgiu.

    Vidaus reikalų ir administracijos ministras Marcinas Kierwińskis paskelbė pateikęs pranešimus prokuratūrai dėl, jo vertinimu, policijos pareigūnų kurstymo ir menkinimo viešojoje erdvėje. Tyrimas turėtų atsakyti, ar konkrečiais atvejais buvo peržengtos žiniasklaidos atsakomybės ir teisės į saviraišką ribos.

  • One Piece kaukolė Prancūzijos protestuose: kaip manga simbolis tapo nauja jaunimo pasipriešinimo vėliava

    One Piece kaukolė Prancūzijos protestuose: kaip manga simbolis tapo nauja jaunimo pasipriešinimo vėliava

    Kodėl gatvėse atsirado manga simbolis

    Prancūzijos demonstracijose vis dažniau iškyla juoda vėliava su besišypsančia kaukole ir šiaudine skrybėle. Tai atpažįstamas manga One Piece piratų ženklas, vadinamas Jolly Roger, pastaruoju metu tapęs ryškiu jaunimo protestų akcentu.

    Simbolis pastebimas ne tik Prancūzijoje, bet ir kitose Europos šalyse, kur vyksta studentų akcijos ir plataus masto demonstracijos. Organizatoriai jo nevienareikšmiškai nesieja su viena politine jėga, tačiau ženklo žinutė dažnai suprantama kaip pasipriešinimas priespaudai ir korupcijai.

    One Piece istorijoje pasakojama apie Šiaudinės skrybėlės piratus, kurie stoja ginti engiamų žmonių ir kovoja su autoritariniais valdovais. Dalis jaunų protestuotojų sako, kad būtent ši naratyvo kryptis leidžia vėliavą naudoti kaip universalesnį ženklą, kalbantį apie laisvę ir solidarumą.

    Manga pirmą kartą išleista 1997 metais ir per dešimtmečius tapo pasauliniu reiškiniu, išplitusiu už Japonijos ribų. One Piece parduota daugiau kaip 500 milijonų egzempliorių, o Prancūzijoje serija laikoma viena populiariausių ir nuolat patenka į perkamiausių leidinių sąrašus.

    Kaip popkultūra tampa protesto kalba

    Politologai ir medijų tyrėjai atkreipia dėmesį, kad popkultūros ženklai protestuose veikia kaip greitai atpažįstamas kodas socialiniuose tinkluose. Vienas paveikslas ar emblema lengvai „keliauja“ per platformas, tampa plakatais, lipdukais ir profilio nuotraukomis, o žinutė išplinta greičiau nei ilgi manifestai.

    One Piece vėliava tam ypač patogi, nes ją paprasta nupiešti, atkartoti ir pritaikyti skirtingoms temoms. Dėl to tas pats simbolis gali pasirodyti ir eitynėse dėl studentų teisių, ir mitinguose prieš policijos smurtą, ir akcijose dėl pilietinių laisvių.

    Dar viena priežastis yra simbolio „saugumas“ nuo tiesioginių politinių etikečių. Fikcijos ženklai dažnai sukuria bendrą tapatybę, bet neįpareigoja priklausyti konkrečiai partijai, todėl prie jų lengviau prisijungia skirtingas pažiūras turintys žmonės.

    Be to, popkultūros ikonografija neretai apsunkina valdžios bandymus protestą diskredituoti vienu aiškiu naratyvu. Kai gatvėse naudojami ne tradiciniai politiniai ženklai, o fikcijos simboliai, protesto žinutė tampa labiau išskaidyta, bet kartu ir atsparesnė draudimams.

    Ne pirmas kartas, kai fikcija įžengia į politiką

    One Piece nėra vienintelis pavyzdys, kai kino, literatūros ar komiksų vaizdiniai tampa politinės saviraiškos priemone. Pastaraisiais dešimtmečiais protestuotojai skirtingose šalyse naudojo atpažįstamas kaukes, gestus ar kostiumus, kurie padėjo ir paslėpti tapatybę, ir sustiprinti žinutę.

    Tarp geriausiai žinomų pavyzdžių minimos Guy Fawkeso kaukės, išpopuliarėjusios po filmo V for Vendetta ir sietos su Anonymous bei Occupy judėjimais. Taip pat plačiai pasklido trijų pirštų gestas iš The Hunger Games, vėliau matytas protestuose nuo Tailando iki Honkongo.

    Moterų teisių demonstracijose įvairiose šalyse ne kartą pasirodė The Handmaid’s Tale įkvėpti raudoni apsiaustai ir baltos kepuraitės, tapusios įspėjimu apie reprodukcinių teisių ribojimą. Kai kur protestuose naudotas ir Džokerio įvaizdis, simbolizavęs pyktį prieš socialinę nelygybę ir politinę stagnaciją.

    Šie pavyzdžiai rodo bendrą tendenciją, ypač ryškią tarp skaitmeninių platformų užaugusio jaunimo. Popkultūra tampa ne fonu, o tiesiogine politinės kalbos dalimi, kurioje simboliai kuria bendrumo jausmą ir leidžia protestui greitai tapti matomam pasauliniu mastu.

  • Italija po neramumų Milane telkia 500 karių: žadamos griežtesnės priemonės ir nauji ribojimai

    Italija po neramumų Milane telkia 500 karių: žadamos griežtesnės priemonės ir nauji ribojimai

    Italijos valdžia po susirėmimų ir plėšimų Milane žada reaguoti griežtai: užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pranešė, kad į miesto gatves bus išsiųsta 500 karių, kurie prisidės prie viešosios tvarkos užtikrinimo. Pasak ministro, sprendimas siejamas su pastarųjų dienų smurto protrūkiais ir būtinybe greičiau užkirsti kelią naujiems incidentams.

    „Penki šimtai karių, kuriems taip pat būtų suteikti teisminės policijos įgaliojimai, bus dislokuoti siekiant padėti užtikrinti saugumą ir taikyti tvirtas prevencines priemones“, – sakė Antonio Tajani.

    Neramumai Italijoje kilo savaitgalį, kai pragyvenimo išlaidų protestai kai kuriose vietose peraugo į susidūrimus su policija. Pranešama, kad įtampos židiniai fiksuoti ne tik Milane, bet ir Turine bei Bolonijoje, o dalis akcijų baigėsi sulaikymais ir materialine žala.

    Pasak ministro, vyriausybė taip pat ruošia teisines ir reguliavimo priemones, kurios apsunkintų nepilnamečių įsitraukimą į nusikalstamą veiklą. Politikai svarsto, kaip stiprinti prevenciją, kartu išlaikant nepilnamečių teisių apsaugos standartus ir aiškias procedūrines garantijas.

    Prevencinis sulaikymas ir vėlesni areštai

    Tarp aptariamų priemonių minimas prevencinio sulaikymo termino ilginimas iki 24 valandų. Ši priemonė būtų taikoma ne kaip bausmė, o kaip laikinas apribojimas tais atvejais, kai, institucijų vertinimu, yra konkretus pagrindas manyti apie grėsmę viešajai tvarkai.

    Taip pat svarstoma galimybė plačiau taikyti vadinamąjį atidėtą sulaikymą, kai asmuo gali būti sulaikytas ne įvykio vietoje, o vėliau, remiantis įrodymais, pavyzdžiui, vaizdo įrašais ar nuotraukomis. Valdžia tai vertina kaip būdą efektyviau identifikuoti grupėse veikiančius vandalizmo ar plėšimo dalyvius.

    Didesnės bausmės už grupinį vandalizmą

    Vyriausybė aptaria griežtesnes sankcijas už turto niokojimą, kai veikiama grupėje. Politiniame lygmenyje kalbama apie atskirą, sunkinančiomis aplinkybėmis laikomą nusikalstamą veiką, kai žala daroma koordinuotai kelių asmenų.

    Lygiagrečiai svarstomi sprendimai, kurie leistų greičiau taikyti atsakomybę už smurtą per demonstracijas ir apibrėžti aiškesnes ribas tarp teisėto protesto ir organizuotų destruktyvių veiksmų. Galutinis pakeitimų paketas dar derinamas, todėl konkrečios formuluotės ir taikymo ribos gali keistis.

    Ribojimai susibūrimams ir papildomos priemonės

    Dar viena kryptis yra ribojimai susibūrimams asmenims, kuriuos institucijos laiko keliančiais grėsmę viešajai tvarkai. Tokios priemonės paprastai siejamos su prevencija ir taikomos individualiai, tačiau jų plėtra kelia diskusijų dėl proporcingumo ir teisės į susirinkimų laisvę.

    Be to, kalbama apie priemones, kurios griežtintų atsakomybę už kelių blokavimą ir išpuolius prieš pareigūnus. Kartu vyriausybės atstovai mini ir nepilnamečių justicijos sistemos stiprinimą, įskaitant didesnius resursus teismams ir pataisos įstaigoms, kad bylos būtų nagrinėjamos greičiau.

    Karių dislokavimas Milane turėtų sustiprinti jau vykdomą saugumo operaciją: kariai saugotų svarbias vietas ir padėtų palaikyti tvarką viešosiose erdvėse. Italijos valdžia pabrėžia, kad siekis yra atkurti saugumo jausmą mieste ir sumažinti riziką, jog protestai vėl peraugs į smurtą.

  • Varšuvoje po riaušių prie Konstitucinio Teismo policijos vadas rėžė: „Nėra mano sutikimo“

    Varšuvoje netylant diskusijoms dėl incidentų prie Konstitucinio Teismo, Lenkijos policijos vadovas generolas inspektorius Marekas Borońas viešai stojo ginti pareigūnų. Oficialiu laišku jis pabrėžė, kad uniformą dėvintis policininkas turi teisę į pagarbą, orumo apsaugą ir gerą vardą.

    Jo reakcija pasirodė po protestų, kurių metu prie teismo pastato kilo įtampa, o dalis susirinkusiųjų ėmė reikšti agresiją pareigūnų atžvilgiu. Tokios situacijos Lenkijoje pastaraisiais metais kartojasi per politiškai jautrias demonstracijas, todėl policijos veiksmai dažnai atsiduria visuomenės ir politikų dėmesio centre.

    Komendantas akcentavo, kad valstybėje negali būti toleruojami išpuoliai prieš pareigūnus, nes tai esą kenkia ne tik konkretiems žmonėms, bet ir viešojo saugumo sistemai. Jis taip pat signalizavo, kad policija yra pasirengusi ginti savo darbuotojus tiek teisiškai, tiek organizacinėmis priemonėmis.

    „Policijos pareigūnas, apsivilkęs uniformą, turi teisę į pagarbą, savo orumo ir gero vardo apsaugą“, – sakė Marekas Borońas.

    Ekspertai primena, kad didelio masto protestuose rizikas didina minios dinamika, emocinis fonas ir provokacijos, o pareigūnų užduotis yra išlaikyti proporcingumą ir kartu užtikrinti viešąją tvarką. Pastaruoju metu Europoje vis dažniau diskutuojama apie tai, kaip institucijos turi komunikuoti po tokių incidentų: greitas oficialus vertinimas ir aiški žinutė dėl nulinės tolerancijos smurtui dažnai laikomi vienu svarbiausių pasitikėjimo atkūrimo veiksnių.

    Lenkijos policijos vadovo pareiškimas šį kartą aiškiai perkelia akcentą į pareigūnų apsaugą ir jų reputaciją. Kartu tai rodo, kad institucijos siekia užkirsti kelią smurto normalizavimui protestų metu ir priminti, jog politinės nuomonės reiškimas negali virsti fiziniu susidorojimu ar pareigūnų žeminimu.

  • Protestų banga prieš Donaldą Trumpą užliejo JAV: žmonės į gatves išėjo dėl balsavimo teisės

    JAV dešimtyse miestų į gatves vėl išėjo prezidento Donaldo Trumpo oponentai. Protestuose, kuriuos koordinavo tinklas „No Kings“, skambėjo raginimai ginti balsavimo teises ir balsuoti iš anksto. Demonstracijos sutapo su įsiplieskusiu ginču dėl balsavimo paštu ir jo rezultatų skaičiavimo.

    Akcijų organizatoriai viešai pabrėžė, kad iniciatyva esą nėra susieta su viena partija, tačiau pagrindinė žinia buvo aiški: nepritarimas Donaldo Trumpo retorikai ir sprendimams, kurie, protestuotojų nuomone, gali silpninti pasitikėjimą rinkimais. JAV pastaraisiais metais vis aštriau diskutuojama apie tai, kaip užtikrinti rinkimų saugumą ir kartu nepabloginti prieigos prie balsavimo.

    Vašingtone, netoli Linkolno memorialo, susirinko keli šimtai žmonių, o panašūs renginiai vyko ir kituose didmiesčiuose bei mažesnėse bendruomenėse. Plakatuose dominavo raginimai nelaukti rinkimų dienos ir pasinaudoti išankstiniu balsavimu, o mitinguose buvo akcentuojama, kad balsavimo teisė yra pamatinė pilietinė laisvė.

    Ginčas dėl balsavimo paštu

    Protestų foną sustiprino nesutarimai dėl balsavimo paštu, kuris JAV plačiai naudojamas dalyje valstijų. Donaldas Trumpas jau ne kartą kritikavo šią sistemą, teigdamas, kad ji esą didina pažeidžiamumą, nors plačiai pripažįstama, kad sukčiavimo mastas yra ribotas ir dažniausiai susijęs su pavieniais atvejais.

    Tekste minimi federalinės valdžios veiksmai prieš rinkimų administravimo pareigūnus Kalifornijoje, kai teisme siekta riboti dalies paštu gautų biuletenių skaičiavimą, kol bus patikrintas rinkėjų statusas. Kartu vietos pareigūnams buvo siunčiami įspėjimai, kad netinkamas biuletenių priėmimas ar skaičiavimas gali sukelti teisines pasekmes.

    Demokratų spaudimas Teisingumo departamentui

    Demokratų senatoriai sureagavo ragindami suteikti aiškias garantijas, kad Teisingumo departamentas neperims biuletenių ar kitos rinkimų medžiagos iki oficialaus rezultatų patvirtinimo. Tokie reikalavimai atspindi platesnę įtampą JAV politikoje, kai rinkimų administravimas vis dažniau tampa politinių konfliktų lauku.

    Ši tema ypač jautri, nes po 2020 metų prezidento rinkimų JAV sustiprėjo ginčai dėl rinkimų teisėtumo, o dalis valstijų peržiūrėjo procedūras, susijusias su rinkėjų registracija, balsavimu paštu ir biuletenių tikrinimu. Ekspertai pabrėžia, kad pasitikėjimą rinkimais labiausiai griauna ne techninės klaidos, o nuolatinės politinės abejonės be aiškių įrodymų.

  • Prancūziją supurtę protestai virto plėšimais: „Carrefour“ skaičiuoja milijonus eurų nuostolių

    Prancūziją supurtę protestai virto plėšimais: „Carrefour“ skaičiuoja milijonus eurų nuostolių

    Protestai peraugo į smurtą

    Prancūzijoje po protestų dėl pragyvenimo kainų šuolio sekmadienio rytą daugelyje miestų gyventojai išvydo išdaužytus langus ir šiukšlėmis nusėtas gatves. Valdžios institucijos skelbia, kad dalis eitynių virto plėšimais, o taikiniais tapo tiek didieji prekybos tinklai, tiek smulkūs verslai.

    Pasak pareigūnų, plėšimai fiksuoti Paryžiuje ir kituose miestuose, tarp jų Lione, Marselyje, Bordo, Rene, Strasbūre, Grenoblyje, Nicoje ir Limože. Liudininkai pasakojo apie kaukėtų asmenų grupes, kurios daužė vitrinas ir laužė metalines žaliuzes.

    Taikiniais tapo parduotuvės

    Tarp nukentėjusių minimi prekybos tinklai „Carrefour“, „Franprix“ ir „Monoprix“, taip pat barai, elektroninių cigarečių parduotuvės ir prabangos prekių butikų kvartalai. Dalis užpuolikų, anot vietos žiniasklaidos ir pareigūnų, veikė greitai, iš lentynų griebdami prekes ir pasišalindami dar iki policijai atvykstant.

    „Carrefour“ grupės valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Alexandre Bompard teigė, kad iš viso taikiniu tapo 50 parduotuvių, įskaitant 19 „Carrefour“ patogumo parduotuvių ir prekybos centrų. Jo teigimu, nukentėjo objektai Paryžiuje, Rene, Lilyje, Bordo ir kitose vietovėse.

    „Remonto kaina viršys dešimt milijonų eurų, o dešimtys darbuotojų pas mūsų franšizės partnerius bus priversti dirbti sutrumpintai“, – sakė Alexandre Bompard.

    Smulkusis verslas: prarastos santaupos

    Didžiausią smūgį, kaip dažnai nutinka po masinių riaušių, patiria smulkieji verslininkai, kurių finansinės atsargos ribotos. Vienas parduotuvės savininkas netoli Respublikos aikštės Paryžiuje vietos žiniasklaidai pasakojo, kad į verslą buvo investavęs visas santaupas ir po nusiaubimo nežino, kaip išlaikys šeimą.

    Tokiais atvejais ypač svarbios draudimo procedūros ir savivaldybių pagalba, nes žala paprastai apima ne tik išvogtas prekes, bet ir išlaužtas duris, išdaužytas vitrinas, sugadintas apsaugos sistemas. Verslo asociacijos ne kartą yra pabrėžusios, kad net kelių dienų prastovos miesto centre gali reikšti tūkstantinius praradimus dėl nutrūkusių srautų ir užsakymų.

    Paryžius žada pagalbą ir tyrimus

    Paryžiaus miesto vadovybė pranešė, kad verslui sostinėje bus teikiama pagalba, o prekybininkams žadama palengvinti administracines ir draudimo procedūras. Skelbiama, kad bus telkiama operatyvinė grupė, kuri vertins žalą ir koordinuos paramą nukentėjusiems.

    Tuo metu Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez informavo, kad per šeštadienio neramumus sužeista daugiau kaip 600 pareigūnų, žandarų ir ugniagesių, o sulaikytųjų skaičius viršijo 2 000. Institucijos aiškinasi, ar plėšimai buvo spontaniški, ar koordinuoti, ir žada stiprinti pajėgas prekybos zonose.

    Užpulta žurnalistų komanda

    Neramumų metu Paryžiuje užpulta ir žurnalistų komanda, rengusi reportažą iš įvykių vietos. Pasak liudijimų, prie vienos parduotuvės filmavę žurnalistai susidūrė su kaukėtų plėšikų grupe, kuri bandė atimti įrangą ir panaudojo fizinę jėgą.

    „Kai jie pamatė, kad filmuojame, pradėjo smogti operatoriui ir bandė atimti mikrofoną, o mus apsupo“, – sakė Estelle Nilsson-Julien.

    Ji pridūrė, kad operatoriui buvo smogta į veidą, tačiau apsauginiai akiniai ir kaukė padėjo išvengti rimtesnių sužalojimų. Tuo pat metu kituose Paryžiaus rajonuose dalis eitynių, anot reporterių, vyko taikiai.

  • Paryžiaus protestuose užpulta „Euronews“ komanda: užpuolikai smogė, apiplėšė ir atėmė įrašus

    Paryžiaus protestuose užpulta „Euronews“ komanda: užpuolikai smogė, apiplėšė ir atėmė įrašus

    Kas nutiko Paryžiuje

    Prancūzijos sostinėje Paryžiuje, šeštadienį vykstant didelėms demonstracijoms, buvo užpulta „Euronews“ žurnalistų komanda. Incidentas įvyko netoli Respublikos aikštės, kai žurnalistai fiksavo protestų eigą ir su jais susijusius neramumus.

    Pasak „Euronews“ korespondentų, juos užpuolė kaukėti asmenys, kurie tuo metu plėšė netoliese esančią parduotuvę. Žurnalistai teigė, kad buvo bandyta atimti jų darbo priemones ir sutrukdyti filmavimui.

    „Kai jie pamatė, kad filmuojame, pradėjo mušti operatorių, bandė atimti mikrofoną ir apsupo mus“, – sakė „Euronews“ korespondentė Estelle Nilsson-Julien.

    Ji pasakojo, kad užpuolikai stūmė operatorių prie sienos, smogė kumščiais, kliuvo ir pačiai žurnalistei. Pasak jos, operatorius rimtesnių sužalojimų išvengė, nes dėvėjo apsauginius akinius ir kaukę.

    Prarasta medžiaga ir įtampos fonas

    „Euronews“ nurodė, kad susistumdymo metu iš komandos buvo atimta kamera. Vėliau ji grąžinta, tačiau be atminties kortelės, todėl visas tą dieną užfiksuotas vaizdas buvo prarastas.

    Korespondentė taip pat teigė mačiusi degančius objektus netoli plėšiamos parduotuvės ir girdėjusi intensyvias policijos sirenas. Pasak jos, ramus protesto etapas šioje miesto dalyje buvo pasibaigęs, o situacija perėjo į atvirus susirėmimus ir plėšimus.

    „Gatvėse, tiesą sakant, chaosas. Daug jaunų žmonių atrodo pasirengę konfliktui, vyksta plėšimai, o ankstesnė dienos ramybė šioje vietoje jau visiškai baigėsi“, – sakė Estelle Nilsson-Julien.

    Kiti išpuoliai ir raginimai socialiniuose tinkluose

    Dar viena „Euronews“ korespondentė Valerie Gauriat pranešė apie atskirą incidentą Respublikos aikštėje. Ji teigė, kad interviu metu pro šalį ėjęs kaukėtas asmuo jai trenkė per pakaušį ir žodžiais užsipuolė žiniasklaidos atstovus.

    Šie išpuoliai siejami su socialiniuose tinkluose pasirodžiusiais raginimais nukreipti agresiją į žiniasklaidos priemones ir žurnalistus, kad būtų apsunkintas protestų nušvietimas. Tokie raginimai paprastai grindžiami teiginiais apie tariamą dezinformaciją, tačiau praktikoje jie virsta spaudimu ir smurtu prieš žurnalistus.

    Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojami atvejai, kai per masines demonstracijas žurnalistai patiria fizinį pavojų, o situaciją paaštrina minios dinamika, kaukėti provokatoriai ir agresyviai nusiteikę radikalūs protestuotojai. Žiniasklaidos organizacijos pabrėžia, kad laisvas ir saugus įvykių nušvietimas yra būtina demokratinės visuomenės sąlyga.