CP v2

Tag: Protestai

  • Madride į gatves išėjo iki 500 000: būsto krizė Ispanijoje kursto protestus ir streiko idėją

    Madride į gatves išėjo iki 500 000: būsto krizė Ispanijoje kursto protestus ir streiko idėją

    Madride šeštadienį į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, protestuojančių dėl gilėjančios būsto krizės ir nuomos kainų. Organizatorių teigimu, sostinėje dalyvavo apie 500 000 žmonių, tačiau institucijos skaičių vertino gerokai mažesnį – apie 70 000.

    Protestai vyko ir kituose Ispanijos miestuose, o nuomininkų judėjimai ragino svarstyti visuotinį streiką. Demonstracijos kilo po to, kai parlamentas atmetė du Vyriausybės dekretus, kuriais buvo siekiama sustiprinti nuomininkų apsaugą.

    Puerta del Sol aikštėje Madride aktyvistai buvo įsirengę stovyklą maždaug savaitę. Protestuotojai nešė plakatus su raginimu skelbti visuotinį streiką ir skandavo šūkius, nukreiptus prieš spekuliaciją būstu bei vadinamąjį nuomos verslą.

    Nuomininkų sąjunga pareiškė, kad politiniai sprendimai prasilenkia su visuomenės lūkesčiais. „Tarp to, ko nori žmonės, ir to, kaip balsuoja partijos, atsirado sunkiai pataisomas atotrūkis“, – teigiama organizatorių pareiškime.

    Judėjimo keliami reikalavimai apima nuomos mažinimą perpus, neterminuotų sutarčių plėtrą ir griežtesnius ribojimus investiciniams fondams, kurie masiškai superka būstą. Sąjungos atstovė Valeria Racu sakė, kad konkreti visuotinės akcijos data dar nenustatyta, o sprendimas derinamas su kitomis organizacijomis.

    Madride protestas daugiausia išliko taikus, nors policijos pajėgos buvo aiškiai matomos. Darbdavių konfederacijos CEOE vadovas Antonio Garamendi teigė gerbiantis žmonių teisę protestuoti, tačiau perspėjo, kad paskelbus visuotinį streiką, jo vertinimu, būtų imamasi teisinių veiksmų.

    Įtampa Valensijoje ir akcijos miestuose

    Valensijoje protestuotojai žygiavo link Palau de les Arts Reina Sofía, kur tuo metu vyko nekilnojamojo turto investicijų konferencija. Pranešta, kad dalis demonstrantų bandė prasiveržti pro užtvaras, kilo susistumdymų, o policija panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas.

    Protestai tęsėsi ir kituose miestuose, įskaitant Donostiją, Kadisą, Las Palmas de Gran Canaria bei Barseloną. Kai kur akcentuota, kad miestų centruose nuoma tapo neadekvati pajamoms, o būsto įsigijimas jaunoms šeimoms tolsta dėl aukštų kainų ir ribotos pasiūlos.

    Atmesti dekretai ir politinė įtampa

    Du būsto politikos dekretai parlamente buvo atmesti opozicijai ir daliai kitų frakcijų atsisakius juos paremti. Balsavimų rezultatai parodė, kad Vyriausybei trūksta stabilios daugumos, o būsto tema tapo dar vienu politinės trinties židiniu.

    Premjeras Pedro Sánchez po balsavimo perspėjo oponentus, kad politinius sprendimus įvertins visuomenė. „Istorija jus teis greičiau, nei manote, ir griežčiau, nei įsivaizduojate“, – sakė Pedro Sánchez.

    Įtampa sustiprėjo ir dėl socialinio fono: protestų banga siejama su rezonansinėmis iškeldinimo istorijomis, kurios išryškino nuomininkų pažeidžiamumą. Aktyvistai pabrėžia, kad būsto klausimas Ispanijoje tampa ne tik ekonomine, bet ir socialinio teisingumo problema.

    Ekspertai jau kurį laiką atkreipia dėmesį, kad didžiųjų miestų nuomos rinką veikia keli veiksniai: ribota naujų būstų pasiūla, turizmo ir trumpalaikės nuomos spaudimas, taip pat didėjantis institucinės investicijos mastas. Dėl to visuomenės nepasitenkinimas, sprendžiant iš protestų geografijos ir masto, gali tęstis ir artimiausiais mėnesiais.

  • 4 metai po Mahsos Amini mirties: žmogaus teisių gynėjai įspėja, kad Teheranas nesustojo

    4 metai po Mahsos Amini mirties: žmogaus teisių gynėjai įspėja, kad Teheranas nesustojo

    Praėjus ketveriems metams po Irano kurdės Mahsos Amini mirties policijos areštinėje, tarptautinės žmogaus teisių organizacijos perspėja, kad represijų mechanizmas Irane išliko beveik nepakitęs. Pasak jų, 2022 metais protestus malšinę pareigūnai ir institucijos toliau formuoja saugumo politiką, o spaudimas visuomenei įgauna naujas formas.

    Mahsa Amini, kuriai buvo 22 metai, 2022 metų rugsėjo 13 dieną buvo sulaikyta Teherane dėl privalomų hidžabo taisyklių pažeidimo. Po trijų dienų ji mirė, o jos mirtis tapo kibirkštimi visoje šalyje išplitusiam judėjimui, kurį lydėjo šūkis Moteris, gyvenimas, laisvė.

    Jungtinių Tautų nepriklausoma tarptautinė faktų nustatymo misija yra nurodžiusi, kad Mahsa Amini sulaikymo metu patyrė fizinį smurtą, o Irano valdžia yra atsakinga už jos mirtį. Iranas šias išvadas atmetė ir neigė, kad moteris buvo sumušta, tačiau protestai jau buvo įgavę pagreitį ir peraugo į platesnį nepasitenkinimą politine sistema, ekonomine padėtimi ir mažumų teisėmis.

    Minint sukaktį, kurdiškuose regionuose fiksuota visuotinė streiko forma: dalis prekybininkų ir verslų skelbė laikinai užveriantys duris. Žmogaus teisių gynėjai pabrėžia, kad simboliniai protestai ir pilietinis pasipriešinimas išlieka, nors dalis aktyvistų atsidūrė kalėjimuose, buvo priversti emigruoti arba susidūrė su baudžiamuoju persekiojimu.

    Represijos persikelia į skaitmeninę erdvę

    Pastaraisiais metais, vertinant tarptautinių stebėtojų ataskaitas, Irano valdžia vis dažniau remiasi technologijomis, o ne vien fizinėmis moralės policijos patrulių priemonėmis. Viešosiose erdvėse daugėja kamerų, o visuomenės elgesio kontrolei, įskaitant aprangos taisyklių laikymąsi, pasitelkiami skaitmeniniai sprendimai, tarp jų ir veidų atpažinimo technologijos.

    Jungtinių Tautų ataskaitose taip pat minimi atvejai, kai stebėjimo priemonės taikomos švietimo įstaigose, o sankcijos persikelia į kasdienį gyvenimą: pranešama apie kavinių, restoranų ir parduotuvių uždarymus dėl tariamų aprangos reikalavimų pažeidimų. Nors teisės aktų taikymas periodiškai pristabdomas ar koreguojamas, praktikoje, anot stebėtojų, spaudimas išlieka.

    Žmogaus teisių organizacijos pabrėžia, kad technologinis posūkis keičia represijų pobūdį: mažėja tiesioginių susidūrimų gatvėse, tačiau didėja stebėsena ir baimė būti identifikuotam. Tokia taktika leidžia valdžiai veikti mažiau matomai, o atsakomybės grandinę visuomenei ir tarptautinei bendruomenei atsekti tampa sudėtingiau.

    Ką rodo 2022 metų protestų palikimas?

    2022 metų protestai tapo vienais didžiausių Irano istorijoje per pastaruosius dešimtmečius, o Jungtinių Tautų misija yra nurodžiusi šimtus žuvusių ir tūkstančius sulaikytų. Amnesty International taip pat skelbė apie masinius sulaikymus, prievartinius dingimus, nesąžiningus teismus ir mirties bausmes, kurios, žmogaus teisių gynėjų teigimu, buvo naudojamos kaip bauginimo priemonė.

    Europos Parlamento vadovybė viešai kartoja, kad toliau rems Irano visuomenę, ypač jaunus žmones ir moteris, susiduriančius su kalinimu ar mirties bausmės grėsme. Tarptautiniai pareiškimai kol kas neprivertė Teherano keisti politinio kurso, tačiau išlieka svarbūs kaip spaudimo ir dėmesio priemonė.

    Stebėtojai pažymi, kad nepaisant represijų, viešojoje erdvėje dažniau matomos moterys be galvos apdangalo, o moterų teisės tapo centrine politinių debatų tema ir šalies viduje, ir už jos ribų. Tai rodo, kad po 2022 metų visuomenės elgesio normos ir lūkesčiai keičiasi, net jei teisinė sistema ir valdžios struktūra iš esmės išlieka ta pati.

    Jungtinių Tautų specialioji pranešėja žmogaus teisių Irane klausimais yra pabrėžusi, kad ketverių metų valstybės smurtas nepalaužė pasipriešinimo, o moterys ir merginos toliau reikalauja teisės pačioms spręsti, ką dėvėti, kur dirbti ir kaip gyventi.

    „Po ketverių metų pasipriešinimas, kurį sukėlė Jinos mirtis, nėra užgesintas“, – sakė Jungtinių Tautų specialioji pranešėja žmogaus teisių Irane klausimais Mai Sato.

    „Moterys ir merginos, kurios išėjo į gatves jos vardu, vis dar reikalauja teisės pačios spręsti, ką dėvėti, kur dirbti ir kaip gyventi. Šių teisių nebus galima neigti amžinai“, – sakė Mai Sato.

  • Sirijoje dėl kuro kainų kilusiems protestams plečiantis parlamentas kviečia energetikos ministrą

    Sirijoje dėl kuro kainų kilusiems protestams plečiantis parlamentas kviečia energetikos ministrą

    Sirijoje antrą dieną iš eilės plintant protestams dėl smarkiai pakeltų kuro kainų, keliuose šalies regionuose žmonės blokavo pagrindinius kelius ir naftos produktų gabenimo maršrutus. Tuo pat metu parlamentas patvirtino, kad energetikos ministras Mohammedas al-Bashiras ketvirtadienį turės atvykti į klausymus ir atsakyti į parlamentarų klausimus.

    Kaip skelbiama, daugiau nei 50 Sirijos Liaudies Asamblėjos narių pasirašė prašymą parlamento Energetikos komitetui inicijuoti ministro apklausą. Parlamentas nurodė, kad klausymas numatytas ketvirtadienį vidurdienį vietos laiku.

    Kas pakeitė kainas?

    Naujas laikinas naftos produktų kainynas įsigaliojo sekmadienį vidurnaktį, o kainos, priklausomai nuo produkto, kilo maždaug 25–40 proc. Didžiausias šuolis fiksuotas dyzelinui, kuris Sirijoje yra kritiškai svarbus tiek transportui, tiek žemės ūkiui, tiek elektros generatoriams.

    Remiantis paskelbtais skaičiais, 95 oktanų benzino litro kaina pakilo nuo 152 iki 195 Sirijos svarų, 90 oktanų benzino nuo 147 iki 185, o dyzelino nuo 125 iki 175. Taip pat pabrango ir buitinė dujų talpa, kurios kaina pakilo nuo 1 470 iki 1 600 Sirijos svarų.

    Pagal pateiktą kursą, 100 Sirijos svarų prilyginama maždaug 0,01 euro, tad kainų pokyčiai gyventojams tiesiogiai atsispindi kasdienėse išlaidose. Viešai skelbiami duomenys rodo, kad vidutinis mėnesinis atlyginimas Sirijoje, priklausomai nuo sektoriaus, gali siekti tik apie 50–60 eurų, todėl net ir palyginti nedidelis kainų padidėjimas tampa jautrus.

    Protestų geografija ir formos

    Pranešimai apie demonstracijas pasiekė iš Hasakos, Deir ez-Zoro, Rakos, Alepo, Idlibo ir Daraa provincijų. Kai kur protestuotojai blokavo kelius, kuriais paprastai juda žaliavinės naftos cisternos, taip bandydami daryti spaudimą valdžiai.

    Hasakoje ir Deir ez-Zore buvo blokuojami keliai, kuriais, kaip teigiama, važiuoja naftos produktus gabenantys sunkvežimiai, o netoli al-Bukamalo minimas ir al-Suway’iya tilto ruožo blokavimas, kuris siejamas su judėjimu link Irako sienos. Al-Shahilyje vietos gyventojai užtvėrė kelią į al-Omaro naftos telkinį, taip sustabdydami cisternų judėjimą.

    Rakoje sunkvežimių ir krovinių vežėjai surengė sėdimą protestą prie grūdų sandėliavimo centro, o kelias į silosus pirmadienį išliko užblokuotas. Idlibo provincijoje protestuotojai blokavo M5 magistralę netoli Maaret al-Numano, o socialiniuose tinkluose plito vaizdo įrašai iš naktinės demonstracijos Idlibo mieste.

    Valdžios argumentai ir platesnis kontekstas

    Energetikos ministras Mohammedas al-Bashiras šeštadienį aiškino, kad kainų didinimas esą būtinas siekiant sumažinti atotrūkį tarp naftos produktų importo savikainos ir jų pardavimo kainų vidaus rinkoje. Pasak ministro, Sirijos naftos gavyba sudaro apie 102 000 barelių per dieną, kai vidaus poreikis siekia maždaug 325 000 barelių, todėl šalis išlieka priklausoma nuo importo.

    Papildomą spaudimą, anot pareigūnų, kelia ir Baniyaso naftos perdirbimo gamyklos kapitalinis remontas Tartuso gubernijoje, sumažinęs perdirbimo pajėgumus. Dėl to, kaip nurodoma, tenka daugiau importuoti jau pagamintų naftos produktų.

    Ministerija teigia, kad kainos bus peržiūrimos atsižvelgiant į pasaulines rinkos sąlygas ir gamyklai grįžtant prie pilno pajėgumo. Pastarosiomis dienomis naftos kainų augimą tarptautinėje rinkoje taip pat kursto įtampos ir trikdžiai prie Hormūzo sąsiaurio, susiję su karu Irane ir hučių atakomis prieš Saudo Arabiją.

    Ši įtampa Sirijoje vyksta platesniame ekonominio atsigavimo fone po ilgus metus trukusio karo. Šalies laikinojo prezidento Ahmedo al-Sharaa vyriausybė kovo mėnesį padidino minimalų atlyginimą 550 proc., tačiau kainų šuoliai, ypač energijos srityje, gali greitai „suvalgyti“ šio sprendimo poveikį kasdienėms gyventojų pajamoms.

    Vietos šaltiniai taip pat pranešė apie incidentą Hasakos provincijoje, kai jaunas vyras, protestuodamas prieš kainų didėjimą ir prastėjančias gyvenimo sąlygas, esą bandė susideginti, tačiau aplinkiniai jį sustabdė. Šių pranešimų nepriklausomai patvirtinti nepavyko.

  • Kaukėti vyrai užtvindė Doverį: sutriko keltai, policija atskleidė, kas vyko ir kuo baigėsi

    Kaukėti vyrai užtvindė Doverį: sutriko keltai, policija atskleidė, kas vyko ir kuo baigėsi

    Incidentas uoste ir mieste

    Šeštadienio rytą į Doverį atvyko kelios dešimtys kaukėtų, juodai apsirengusių vyrų – policija įvykį apibūdino kaip protestą. Dėl viešosios tvarkos incidento sutriko judėjimas mieste ir prieigose į vieną svarbiausių Jungtinės Karalystės keleivinių uostų.

    Doverio uosto administracija nurodė, kad incidentas paveikė maršrutus į uostą ir iš jo, o situacija buvo stebima visame mieste. Vėliau uostas pranešė, kad darbas grįžo į įprastą ritmą, keliai atviri, o eismas juda laisvai.

    Vėlavimai ir vežėjų reakcija

    Keltų operatorius „P&O Ferries“, vykdantis reisus tarp Doverio ir Kalė, teigė, kad po sutrikimų paslaugos buvo teikiamos su iki valandos vėlavimais. Tokie vėlavimai Doverio koridoriuje greitai persiduoda ir kitiems logistikos srautams, nes uostas yra pagrindinis keliautojų ir krovinių vartas tarp JK ir žemyninės Europos.

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašai, kuriuose matyti susirinkę protestuotojai, dalis jų veidus slėpė po balaklavomis, gobtuvais ar kepurėmis, skandavo šūkius. Policija nurodė, kad pareigūnai dirbo įvykio vietoje ir bendravo su susirinkusiaisiais.

    Politikų pareiškimai ir policijos išvada

    Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų antiimigracinis aktyvistas Tommy Robinson savo paskyroje pasidalijo protesto vaizdo įrašu ir teigė, kad tai esą buvo signalas valdžiai. Jis tikino, kad judėjimas gali augti ir kartojo raginimą susigrąžinti šalį.

    „Doverio parkrunas atšauktas, priėjimas prie uosto sutrikdytas, o gyventojų kasdienybė apsunkinta“, – sakė parlamento narys Mike’as Tappas.

    „Nebuvo atlikta jokių sulaikymų. Eismas vyksta įprastai, o iki vidurdienio visi buvo išsiskirstę“, – sakė Kento policija.

    Policija pabrėžė, kad situacija buvo suvaldyta be sulaikymų, o judėjimas mieste stabilizavosi dar tą pačią dieną. Pastaraisiais metais migracijos tema JK išlieka viena jautriausių politinių diskusijų ašių, o protestai ir kontrprotestai periodiškai sukelia įtampą didžiuosiuose transporto mazguose.

  • Solidarumo flotilė į Seutą: 50 laivų iš Ispanijos uostų reaguoja į migracijos krizę

    Solidarumo flotilė į Seutą: 50 laivų iš Ispanijos uostų reaguoja į migracijos krizę

    Šeštadienį į Seutą išplaukė maždaug 50 laivų flotilė iš Kosta del Solio ir kitų Ispanijos uostų. Iniciatyva siekiama viešai parodyti paramą autonominiam miestui po liepos pabaigoje išaugusio migracijos spaudimo, kurį vietos valdžia įvardija kaip grėsmę miesto pajėgumams.

    Organizatorių teigimu, kelionėje dalyvauja apie 120 žmonių, o Seutos uoste laivams numatyta iki 60 nemokamų švartavimosi vietų. Laivai neplaukia vienu konvojumi: kiekvienas kapitonas išvyksta iš savo uosto ir savarankiškai kerta Gibraltaro sąsiaurį.

    Impulsu šiai akcijai tapo liepos 30 ir 31 dienomis užfiksuotas masinis žmonių atvykimas iš Maroko į Seutą. Tai buvo vienas didžiausių nereguliarios migracijos epizodų šiame pasienio ruože per pastaruosius metus, po kurio laikino apgyvendinimo ir registracijos infrastruktūra mieste ėmė veikti ant ribos.

    Kas numatyta Seutoje?

    Atvykę dalyviai planuoja ekskursiją po miestą ir bendrą vakarienę jachtklube. Sekmadienį numatytas plaukimas aplink Seutos pakrantę, o vėliau laivai turėtų susirinkti pietinėje įlankoje, siekiant simboliškai pabrėžti vienybę abipus sąsiaurio.

    Tokios pilietinės iniciatyvos Ispanijoje dažnai gimsta tada, kai viešojoje erdvėje susikerta saugumo, humanitarinės pagalbos ir sienų kontrolės klausimai. Seutos atvejis ypač jautrus, nes tai Europos Sąjungos išorės siena Afrikos žemyne, kur migracijos srautai priklauso ir nuo dvišalių Madrido bei Rabato sprendimų, ir nuo platesnių regiono veiksnių.

    Protestų savaitgalį kol kas neplanuojama

    Tuo pat metu Seutoje šį savaitgalį, vietos šaltinių duomenimis, naujų protestų kol kas neplanuojama. Pastarosiomis dienomis mieste vyko keli susibūrimai dėl tūkstančių atvykusių migrantų, o dalis gyventojų ragino juos grąžinti į Maroką ir mažinti spaudimą perpildytoms laikino apgyvendinimo vietoms.

    Vis dėlto vietos bendruomenė perspėja, kad įtampa gali atsinaujinti bet kuriuo metu, nes socialiniuose tinkluose mobilizacija vyksta greitai. Pranešama, kad rugsėjo 2 dieną numatyta demonstracija, kurią ketina rengti kaimynijų asociacijų federacija ir viena pilietinė organizacija.

    Seutos situacija išlieka atidžiai stebima ir nacionaliniu, ir Europos lygmeniu, nes tokie staigūs srautų šuoliai gali greitai peržengti vietos institucijų galimybes. Artimiausiomis dienomis daug lems tai, kaip bus paskirstyti atvykėliai, kokias priemones taikys Ispanijos institucijos ir ar pavyks sumažinti įtampą bendruomenėje.

  • Stokholme į gatves išėjo daugiau kaip 10 000: klimato politika tapo esminiu Švedijos rinkimų klausimu

    Stokholme į gatves išėjo daugiau kaip 10 000: klimato politika tapo esminiu Švedijos rinkimų klausimu

    Stokholme sekmadienį į protesto eitynes dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos susirinko daugiau kaip 10 000 žmonių. Demonstracija įvyko likus kelioms savaitėms iki rugsėjo 13 dieną vyksiančių visuotinių Švedijos parlamento rinkimų, kuriuose klimato politika tapo viena svarbiausių temų.

    Protesto dalyviai ragino valdžią griežtinti priemones, skirtas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Organizatoriai pabrėžė, kad sprendimų tempas, jų vertinimu, nebėra suderinamas su mokslininkų įvardijamomis rizikomis ir didėjančiu ekstremalių orų reiškinių dažniu Europoje.

    Ką reikalauja pasiekti Švedija

    Diskusijos centre atsidūrė Švedijos tikslai: transporto sektoriuje iki 2030 metų sumažinti anglies dvideginio emisijas 70 proc., lyginant su 2010 metų lygiu, ir iki 2045 metų pasiekti klimatui neutralų balansą. Ekspertai Švedijoje ir už jos ribų įspėja, kad dalis pastarųjų sprendimų gali apsunkinti šių tikslų įgyvendinimą.

    Protestą rėmė įvairios organizacijos: jaunimo ir sporto judėjimai, profsąjungos, kaimo bendruomenių asociacijos bei žmogaus teisių grupės. Eitynėse dalyvavo ir viena žinomiausių pasaulio klimato aktyvisčių Greta Thunberg.

    „Švedijoje nėra nė vienos partijos, kuri siūlytų politiką, artimą tam, ko, pasak mokslo, reikia, kad išvengtume klimato katastrofos“, – sakė Greta Thunberg.

    „Jei ir toliau viską darysime kaip dabar, matysime griūtį, o jos požymius jau matome“, – pabrėžė ji.

    Politika, kuri kelia ginčus

    Premjero Ulf Kristersson vadovaujama dešiniųjų vyriausybė, valdžioje esanti nuo 2022 metų, mažino degalų mokesčius ir sušvelnino reikalavimus degalų tiekėjams dėl mažesnio anglies pėdsako alternatyvų įmaišymo. Kritikai tvirtina, kad tokie žingsniai didina riziką atsilikti nuo 2030 metų tarpinio tikslo.

    Valdžia savo sprendimus grindžia argumentu, kad iškastinio kuro atsisakymas turi vykti palaipsniui, siekiant išlaikyti šalies konkurencingumą ir apsaugoti pramonę bei darbo vietas. Tuo pat metu demonstracijos organizatoriai reikalauja greitesnių priemonių, kurios poveikį emisijoms duotų jau artimiausiais metais.

    „Klimato krizė yra reali ir ji jau čia“, – sakė Švedijos gamtos apsaugos draugijos vadovė Beatrice Rindevall.

    Ji pabrėžė, kad po Europą šią vasarą užklupusių karščio bangų būtina klimato politiką orientuoti į skubų emisijų mažinimą. Tokia žinutė tapo viena pagrindinių demonstracijos ašių, atkartojant viešojoje erdvėje vis dažniau girdimą raginimą sprendimus matuoti ne pažadais, o konkrečiais rodikliais.

    Rinkėjų nuotaikos prieš balsavimą

    Rugsėjo 13 dieną Švedijos rinkėjai rinks naują parlamentą, o apklausos rodo, kad valdančiajam dešiniųjų blokui gali tekti pripažinti pralaimėjimą. Viešosios transliacijos bendrovės SVT skelbta Verian apklausa rodė, kad centro kairės opozicija turi maždaug 10 proc. punktų pranašumą.

    Toje pačioje apklausoje 37 proc. respondentų nurodė, kad svarbiausias rinkimų prioritetas yra klimato kaita. Tai reiškia, kad klimato politika Švedijoje nebėra tik aplinkosaugos darbotvarkės dalis, o tampa lemiamu pasirinkimo kriterijumi plačiai rinkėjų grupei.

    Protesto dalyviai sako, kad tokia mobilizacija suteikia vilties, tačiau kartu signalizuoja politinį spaudimą visoms partijoms. Rinkimų kampanijos finišo tiesiojoje būtent klimato sprendimai gali tapti vienu iš klausimų, dėl kurių bus sprendžiama, kas formuos kitą Švedijos vyriausybę.

  • Protestai prieš imigraciją Jungtinėje Karalystėje peraugo į smurtą: suimti 5 žmonės

    Protestai prieš imigraciją Jungtinėje Karalystėje peraugo į smurtą: suimti 5 žmonės

    Smurtas kilo Norfolke

    Jungtinėje Karalystėje, Norfolko grafystėje Rytų Anglijoje, šią savaitę kilus naujiems protestams prieš imigraciją buvo sulaikyti penki žmonės. Policija pranešė, kad neramumai labiausiai įsiplieskė Tefordo mieste.

    Norfolko policijos duomenimis, antradienį dalis protestuotojų apgadino turtą, sulaužė tvoras ir bandė jėga patekti į gyvenamuosius pastatus. Pareigūnai teigia, kad situacija greitai peraugo iš protesto į viešosios tvarkos pažeidimus.

    Kas tapo kibirkštimi?

    Vietos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose neramumai siejami su internete paskelbtu būstų sąrašu, kuriame esą nurodytos nuosavybės, turinčios ryšių su nuomotojais, vykdančiais valstybės sutartis dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo. Policija pabrėžia, kad tokios publikacijos gali skatinti bauginimą ir neteisėtus veiksmus.

    Įtampa kilo ir dėl Vyriausybės planų buvusią karinių oro pajėgų bazę RAF Barnham, esančią netoli Tefordo, pritaikyti apgyvendinimui. Vidaus reikalų ministerija yra nurodžiusi, kad objektas būtų skirtas vienišiems suaugusiems vyrams nuo 18 iki 65 metų.

    Sužeisti pareigūnai ir pareikšti įtarimai

    Policija skelbia, kad trečiadienio vakarą neramumų metu sužeisti du pareigūnai: vienam vyrui į galvą pataikė akmuo, o pareigūnė buvo rimtai sužalota įkandimu. Taip pat pranešta apie pareigūną, į kurį buvo spjaudoma.

    Trečiadienį dėl incidentų buvo sulaikyti trys vyrai, o vienam jų, 68 metų Brianui Thompsonui, pateikti kaltinimai dėl puolamojo ginklo turėjimo, kaip nurodoma, medinės lazdos. Ketvirtadienį papildomai sulaikyti dar du vyrai: vienas įtariamas kurstymu rasinei neapykantai, kitas dėl girtumo ir viešosios tvarkos pažeidimo bei atsisakymo pateikti duomenis pareigūnams.

    „Mes visada užtikrinsime ir palaikysime teisę į taikų protestą, suprantame, kad žmonės gali turėti stiprių nuomonių“, – sakė Norfolko policijos vyriausiojo konsteblio pavaduotoja Julie Dean.

    „Tačiau, kad ir kokios stiprios būtų nuostatos, smurtui, bauginimui ir nusikalstamam elgesiui vietos nėra“, – pridūrė ji.

    Policija pabrėžia, kad renginių metu prioritetas yra visuomenės saugumas, o už viešosios tvarkos pažeidimus, pareigūnų užpuolimą ar kurstymą neapykantai gresia baudžiamoji atsakomybė. Pastaraisiais metais migracijos ir prieglobsčio politika Jungtinėje Karalystėje išlieka viena labiausiai visuomenę skaldančių temų, o vietos bendruomenėse ginčai dažnai paaštrėja, kai kalbama apie apgyvendinimo vietas ir jų poveikį infrastruktūrai.

  • Indijoje protestus dėl egzaminų nutekinimų užbaigė švietimo ministro atsistatydinimas: kas toliau?

    Indijoje protestus dėl egzaminų nutekinimų užbaigė švietimo ministro atsistatydinimas: kas toliau?

    Indijos švietimo ministras Dharmendra Pradhan paskelbė atsistatydinantis po kelias savaites trukusių, daugiausia jaunimo organizuotų protestų, kilusių dėl kaltinimų egzaminų užduočių nutekinimais ir kitais pažeidimais švietimo sistemoje. Politinis sprendimas tapo reikšmingiausia valdžios nuolaida šiai protestų bangai ir paskatino judėjimo lyderius nutraukti akcijas.

    Ministras apie sprendimą pranešė socialiniame tinkle X, pabrėždamas, kad pastarųjų dienų įvykiai jam yra skaudūs, o situacija esą nėra asmeninio prestižo klausimas. Jis taip pat nurodė, kad atsistatydinimo raštą išsiuntė ministrui pirmininkui Narendrai Modi.

    Protestus koordinavęs socialiniuose tinkluose iškilęs judėjimas, pasivadinęs „Cockroach Janta Party“, pareiškė, kad po derybų buvo įvykdyti jų kelti reikalavimai, todėl akcijos nutraukiamos. Judėjimo atstovai ragino žmones taikiai pasitraukti iš protesto vietų, įskaitant pagrindinę susibūrimo erdvę netoli Jantar Mantar Naujajame Delyje.

    Kas išprovokavo protestų bangą?

    Judėjimas pradėjo formuotis daugiau nei prieš mėnesį, kai viešumoje pasirodė įtarimai dėl kelių didelių stojamųjų egzaminų užduočių nutekinimų ir galimų organizavimo spragų. Iš pradžių dėmesys buvo sutelktas į švietimo reformas, tačiau netrukus protestai išsiplėtė ir apėmė platesnes temas, tokias kaip jaunimo nedarbas, valdžios atskaitomybė ir ekonominių galimybių trūkumas.

    Į demonstracijas įvairiuose Indijos miestuose jungėsi ne tik studentai, bet ir dirbantys jauni žmonės, šeimos bei pilietiniai aktyvistai. Delyje dalis protestuotojų ilgą laiką budėjo stovyklavietėje, o socialiniai tinklai tapo pagrindine mobilizacijos ir koordinavimo priemone.

    Įtampa su policija ir valdžios atsakas

    Įtampa smarkiai išaugo, kai policija bandė išsklaidyti minias, žygiuojančias Parlamento link, o per susirėmimus nukentėjo ir studentų. Šie epizodai dar labiau sustiprino protestuotojų pyktį ir padidino spaudimą vyriausybei imtis aiškių politinių sprendimų.

    Valdžia anksčiau skelbė apie greitesnius teismo procesus bylose, susijusiose su egzaminų užduočių nutekinimais, taip pat žadėjo teisėkūros pakeitimus, kuriais būtų griežtinamos priemonės prieš sukčiavimą ir korupciją egzaminų sistemoje. Vis dėlto protestuotojai teigė, kad vien procedūrinės priemonės neatsako į klausimą, kas prisiims politinę atsakomybę.

    Kodėl atsistatydinimas svarbus?

    D. Pradhano atsistatydinimas vertinamas kaip retas atvejis, kai N. Modi vyriausybė nusileidžia ilgalaikiam visuomenės spaudimui. Per daugiau nei dešimtmetį valdžioje vyriausybė paprastai stengėsi protestus gesinti administracinėmis priemonėmis, o ne keisdama politinę atsakomybę prisiimančius asmenis.

    Indijoje plačiai prisimenamas 2021 metų precedentas, kai po ilgai trukusių ūkininkų protestų valdžia galiausiai atšaukė prieštaringai vertintus žemės ūkio įstatymus. Šį kartą politinis sprendimas priimtas greičiau, o opozicija pareiškė, kad ministro pasitraukimas rodo vyriausybės pažeidžiamumą, kai visuomenės spaudimas tampa ilgalaikis ir masinis.

    Kol kas neaišku, ar protestų nutraukimas reikš ilgalaikį sistemos pokytį, ar bus apsiribota personaliniais sprendimais ir pažadais griežtinti kontrolę. Artimiausios savaitės parodys, ar bus įgyvendinti anksčiau žadėti teisės aktų pakeitimai ir ar bus atkurta pasitikėjimo egzaminų sistema dinamika.

  • Tiranoje tęsiasi „Rožinio flamingo“ protestai: minios reikalauja sustabdyti kurortą saugomoje zonoje

    Tiranoje tęsiasi „Rožinio flamingo“ protestai: minios reikalauja sustabdyti kurortą saugomoje zonoje

    Tūkstančiai žmonių šeštadienį vėl susirinko Albanijos sostinėje Tiranoje į didžiausią pastarųjų savaičių mitingą, kuris tapo jau 35-ąja iš eilės protestų diena. Iš pradžių kaip aplinkosauginė akcija prasidėjęs judėjimas šiandien vis dažniau skamba kaip platus nepasitenkinimas valdžios sprendimais ir skaidrumu.

    Protestai kilo dėl planų pietvakarių Albanijoje, saugomoje teritorijoje prie Adriatikos, statyti prabangų turizmo kompleksą. Vietos aktyvistai teigia, kad projektas kelia grėsmę jautriai pakrančių ekosistemai ir migruojantiems paukščiams, o procedūros esą buvo stumiamos į priekį per greitai.

    Šis judėjimas viešojoje erdvėje pramintas „Rožinio flamingo“ revoliucija, nes flamingai ir kiti migruojantys paukščiai yra siejami su teritorija, kurioje planuojama plėtra. Šeštadienį daugelis demonstrantų į gatves atsinešė didžiules rožinių flamingų figūras ir plakatus su užrašais, kad Albanija nėra parduodama.

    Protestuotojai kaltina premjero Edi Ramos vyriausybę korupcija ir reikalauja atsakomybės už sprendimus, atvėrusius kelią projektui. Dalis jų tvirtina, kad pakeitimai, susiję su saugomų teritorijų reguliavimu, leido pagreitinti turizmo projektų derinimą, o tai, jų nuomone, silpnina apsaugos mechanizmus.

    „Tai, kas prasidėjo kaip rožinio flamingo judėjimas, virto plačiu visuomenės nepasitenkinimu. Skaidrumo stoka ir arogancija – gana, premjeras turi pasitraukti“, – sakė protestuotoja Alketa Ademi.

    Vakarop dalis minios patraukė prie policijos nuovados, kur, kaip skelbiama, buvo laikomi per ankstesnius susirėmimus sulaikyti protestuotojai. Pranešta apie langų daužymą, o saugumo pajėgos miniai išsklaidyti panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.

    Žmogaus teisių stebėtojai savo ruožtu ragino užtikrinti proporcingą jėgos naudojimą ir skaidrų situacijos vertinimą. Jie pabrėžė, kad pavieniai smurto atvejai neturėtų tapti pretekstu perteklinėms priemonėms, ir paragino atlikti greitą bei nepriklausomą tyrimą dėl policijos veiksmų.

    Projekto apimtis viešai siejama su maždaug 4 020 000 000 eurų investicija, o plėtra planuojama teritorijose, kurios vietos bendruomenėms turi ir gamtinę, ir simbolinę reikšmę. Investuotojai siekia paversti anksčiau izoliuotą, su karine infrastruktūra sietą salą aukštos klasės turizmo kryptimi, tačiau oponentai sako, kad kaina gali būti pernelyg didelė – prarastas unikalus gamtos paveldas.

    Naujausia protestų banga, pasak aktyvistų, suaktyvėjo tada, kai pakrantėje pasirodė tvora su spygliuota viela ir technika, signalizuojanti, kad darbai gali prasidėti nepaisant visuomenės nepritarimo. Kol kas valdžia viešai laikosi pozicijos, kad projektas atneštų ekonominės naudos, tačiau gatvėse auganti įtampa rodo, kad kompromiso paieškos tik sunkėja.

  • Makronas po 11-metės nužudymo: visuomenės pasitikėjimas institucijomis Prancūzijoje ant ribos

    Makronas po 11-metės nužudymo: visuomenės pasitikėjimas institucijomis Prancūzijoje ant ribos

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad po 11 metų mergaitės Lyhannos dingimo ir tikėtino nužudymo visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis atsidūrė pavojuje. Rezonansą sukėlė tai, kad pagrindinis įtariamasis anksčiau buvo kaltintas seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus, tačiau tyrimai strigo arba buvo nutraukti.

    Lyhanna dingo gegužės 29 dieną pietvakarių Prancūzijos Fleurance miestelyje, o jos kūnas rastas po kelių dienų. Įtariamasis, 41 metų mergaitės mokyklos draugo tėvas, kol kas oficialiai įtariamas pagrobimu, o teismo medicinos ekspertizės išvados viešai dar nepaskelbtos.

    Pasak vyriausybės atstovės Maud Bregeon, Macronas ministrų kabineto posėdyje pabrėžė, kad būtina ramiai įvertinti, kur buvo asmeninė atsakomybė, o kur pasireiškė sisteminės spragos. Prezidentas ragino tragedijos neatsakyti emocijų protrūkiais, tačiau pripažino, kad tyrimo grandinėje fiksuoti akivaizdūs veiklos sutrikimai.

    Protestai ir spaudimas teisingumo sistemai

    Lyhannos bylos eiga sukėlė plataus masto pasipiktinimą: visoje Prancūzijoje vyko protestai, kuriuose dalyvavo apie 60 000 žmonių. Dalis demonstrantų reikalavo atsistatydinti teisingumo ministrą Géraldą Darmaniną, teigdami, kad valstybė neapsaugojo vaiko, nors rizikos signalai buvo žinomi anksčiau.

    Ministras atsistatydinti atsisakė, tačiau viešai atsiprašė ir įvardijo situaciją kaip didžiulę nesėkmę. Valdžia tuo pat metu akcentuoja, kad dėl konkretaus įtariamojo veiksmų ir galimų institucinių klaidų turi būti atliktas nuoseklus patikrinimas, o išvados pateiktos visuomenei.

    Ankstesni įtarimai ir neištirtos aplinkybės

    Viešojoje erdvėje daugiausia klausimų kelia tai, kad įtariamasis anksčiau buvo du kartus oficialiai kaltintas vaikų išžaginimu, tačiau bylos nepasiekė aiškaus teisinio finalo. Viena moteris dar praėjusių metų rugpjūtį pateikė skundą, kuriame teigė, kad jos dukra, gimusi 2014 metais, patyrė seksualinę prievartą laikotarpiu nuo 2024 metų rugsėjo iki 2025 metų gegužės.

    Teisingumo ministras nurodė, kad skundą buvo pagrindęs medicininis įvertinimas, tačiau iki Lyhannos dingimo įtariamasis nebuvo apklaustas. Šis faktas tapo vienu pagrindinių kritikos taškų, keliančių klausimą, kaip greitai ir efektyviai reaguojama į pranešimus apie galimą smurtą prieš vaikus.

    „Teisingumo sistema neatliko savo darbo“, – sakė motina, prašiusi neviešinti jos tapatybės.

    „Skambindavau kiekvieną pirmadienio rytą, kol mano dukra būdavo pas psichologą. Skambinau policijai. Paskutinį kartą man pasakė, kad jei ir toliau juos trukdysiu, jie pradės bylą prieš mane“, – pridūrė ji.

    Sisteminės spragos ir vaikų apsaugos kontekstas

    Nepriklausomos komisijos CIIVISE vertinimu, tik maža dalis nepilnamečių seksualinės prievartos bylų baigiasi apkaltinamaisiais nuosprendžiais: nurodoma, kad teistumas pasiekiamas apie 7 proc. atvejų. Šis rodiklis dažnai minimas kaip vienas signalų, rodančių, kad aukų apsauga ir tyrimų kokybė susiduria su rimtais iššūkiais.

    Prancūzijoje taip pat anksčiau buvo viešai kalbėta apie ribotus pajėgumus ir laiką, reikalingą kruopščiam tokių nusikaltimų tyrimui. Tyrimų praktika neretai kritikuojama dėl nepakankamo įrodymų rinkimo, pavyzdžiui, delsimo analizuoti ryšių duomenis, vaizdo stebėjimo medžiagą ar skaitmeninius įrenginius.

    Lyhannos byla įsilieja į platesnį vaikų apsaugos klausimų kontekstą: pastaraisiais mėnesiais Paryžiuje tėvai taip pat kėlė įtarimus dėl galimo nepilnamečių išnaudojimo mokyklose. Miesto valdžia skelbė, kad nuo metų pradžios buvo nušalinti 52 prižiūrėtojai, įtariami seksualiniu ar seksistiniu elgesiu, o visuomenės spaudimas griežtinti patikrų ir atsakomybės mechanizmus tik stiprėja.

    Kol kas Lyhannos byloje pagrindiniai atsakymai priklausys nuo ekspertizių rezultatų ir tolesnių prokuratūros sprendimų. Tačiau politinė žinutė jau aiški: visuomenė tikisi, kad institucijos ne tik nustatys kaltuosius, bet ir įvardys, kokie sprendimai leis užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje.