Tag: Protestai

  • Madrido Puerta del Sol palapinių stovykla tęsiasi trečią savaitę: nuovargis auga, bet ryžtas nemažėja

    Madrido Puerta del Sol palapinių stovykla tęsiasi trečią savaitę: nuovargis auga, bet ryžtas nemažėja

    Madrido centre, Puerta del Sol aikštėje, būsto teisių protesto stovyklai perkopus dvi savaites, vis labiau matyti dalyvių nuovargis. Žmonės kalba apie bemieges naktis, higienos iššūkius ir kasdienybę po atviru dangumi, tačiau pabrėžia, kad bendruomeniškumas kol kas laiko visą akciją.

    Aikštėje, kur nuolat vaikšto turistai ir smalsūs praeiviai, protestuotojai yra įsirengę nedidelę „miesto mieste“ struktūrą. Tentai ir tentai nuo lietaus tapo laikina pastoge, o viduje veikia savanorių koordinuojamos erdvės maistui, pagalbai ir tvarkai palaikyti.

    Stovyklos kasdienybė paremta tarpusavio pagalba: dalijamas maistas, rūšiuojamos atneštos priemonės, prižiūrimos bendros zonos. Protestuotojai teigia sulaukiantys savanorių medikų ir teisininkų pagalbos, o svarbiausiu akcentu įvardija emocinę paramą tiems, kuriems situacija tapo asmeniškai itin skaudi.

    „Esame labiau pavargę, bet kartu ir geriau susiorganizavę, ir labiau tikintys, kad mus išgirs“, – sakė vienas iš protesto dalyvių Nacho.

    Kartu su ryžtu auga ir praktiniai iššūkiai. Protestuotojai neturi nuolatinių tualetų, kalba apie atliekų surinkimo sunkumus, o naktimis pasitaiko vagysčių. Stovyklos atstovai tvirtina, kad tvarkai palaikyti sudaryta savanorių grupė, o kritika dėl higienos, jų teigimu, dažnai ignoruoja realias sąlygas, kuriomis žmonės gyvena aikštėje.

    Įtampa kyla ir politiniame lygmenyje. Madrido regiono valdžia toliau siekia, kad stovykla būtų iškeldinta, argumentuodama viešosios tvarkos ir erdvės naudojimo klausimais. Vietos valdžios atstovai yra pareiškę ketinantys išnaudoti teisinius kelius, nors teismas anksčiau buvo atmetęs prašymą leisti iškeldinimą.

    Protestuotojai taip pat atmeta dalį viešojoje erdvėje skambančių kaltinimų dėl tariamai radikalių grupių buvimo aikštėje. Jie aiškina, kad įvairūs simboliai, matomi stovykloje, kai kuriems reiškia solidarumą su civiliais konflikto zonose, o ne paramą smurtui.

    Stovyklos pagrindinis reikalavimas nesikeičia: įperkamas ir orus būstas. Protesto dalyviai pabrėžia, kad net turint darbą Madride vis dažniau nepakanka pajamų išsinuomoti butą dėl aukštų nuomos kainų, išankstinių įmokų ir griežtų reikalavimų, kuriuos taiko dalis nuomos tarpininkų.

    Jie taip pat kritikuoja tendenciją būstus skaidyti į kambarius atskirai nuomai, nes tai, pasak jų, dar labiau kelia kainas ir mažina galimybes šeimoms ar pavieniams nuomininkams rasti normalų būstą. Protestuotojai sako, kad stovykla yra spaudimo priemonė, siekiant konkrečių sprendimų, o likti aikštėje ketina tol, kol bus pasiektas susitarimas arba aiškiai matoma pažanga.

    Kada protestas baigsis, aiškios datos kol kas nėra. Organizatoriai teigia, kad sprendimai bus priimami bendru susirinkimu, atsižvelgiant į tikslus ir derybų perspektyvą. Puerta del Sol kasdien toliau veikia kaip protesto, savanorystės ir nuolatinio miesto srauto susikirtimo taškas, kuriame nuovargis jaučiamas, bet pasitraukimo nuotaikų kol kas nėra.

  • Naujasis Delis: tūkstančiai sulaikytų per „tarakonų judėjimo“ protestą, lyderis izoliuotas

    Naujasis Delis: tūkstančiai sulaikytų per „tarakonų judėjimo“ protestą, lyderis izoliuotas

    Kas nutiko Naujajame Delyje

    Indijos sostinėje Naujajame Delyje šeštadienį policija sulaikė „tarakonų judėjimo“ lyderį Abhijeetą Dipke ir dar du judėjimo atstovus, kai į miestą rinkosi protestuotojai. Judėjimas teigia, kad lyderiai buvo sulaikyti dar prieš išlipant iš lėktuvo.

    Organizacijos pareiškime nurodoma, kad sulaikytieji išvežti į nenurodomą vietą ir jiems neleidžiama susisiekti su advokatais. Šios informacijos nepriklausomai patikrinti iš karto nebuvo įmanoma.

    Protestų priežastis ir politinis fonas

    Protestai – kelių savaičių opozicijos mobilizacijos kulminacija po kaltinimų dėl galimų pažeidimų atnaujinant rinkėjų sąrašus visoje šalyje. Kritikai teigia, kad toks procesas gali apriboti dalies gyventojų galimybes balsuoti ir suteikti pranašumą ministro pirmininko Narendros Modi vadovaujamai partijai.

    Indijos rinkimų komisija šiuos kaltinimus atmetė, aiškindama, kad sąrašų peržiūra skirta pašalinti dublikatus ir netinkamus įrašus. „Tarakonų judėjimas“ reikalauja atsistatydinti vienam iš rinkimų sistemos vadovų.

    Saugumo priemonės ir sulaikymų mastas

    Naujajame Delyje nuo penktadienio buvo įvestos griežtos saugumo priemonės, dislokuotos didelės policijos ir sukarintų pajėgų pajėgos. Siekiant riboti protestuotojų judėjimą, uždaryta dalis metro stočių, atšaukti kai kurie traukiniai į sostinę.

    Prie pagrindinės protesto vietos laikinai apribotas mobilusis internetas, o dalis protestuotojų, bandžiusių žygiuoti į centrinį Jantar Mantar rajoną, buvo išvežti policijos automobiliais. Indijos žiniasklaida skelbė, kad sulaikytųjų galėjo būti apie 3 000, tačiau šis skaičius oficialiai nebuvo patvirtintas.

  • Protestai Briuselyje virto riaušėmis: vandens patrankos, dujos ir pyktis dėl kainų

    Protestai Briuselyje virto riaušėmis: vandens patrankos, dujos ir pyktis dėl kainų

    Penktadienį Briuselyje per plataus masto protestus prieš brangstantį pragyvenimą ir planuojamą biudžeto griežtinimą įvyko susirėmimai tarp policijos ir dalies protestuotojų. Belgijos sostinėje pareigūnai minią vaikiė vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis, o miesto centre kurį laiką tvyrojo chaosas.

    Incidentai kilo šalia profesinių sąjungų organizuotos darbuotojų eitynių dienos, į kurią, policijos teigimu, susirinko apie 30 000 žmonių. Įtampa pastarosiomis dienomis augo ir dėl moksleivių bei studentų protestų, kuriuos, pasak vietos žiniasklaidos ir pareigūnų, iš dalies įkvėpė panašūs judėjimai kaimyninėje Prancūzijoje.

    Policija skelbė, kad prie centrinės Briuselio geležinkelio stoties grupė kaukėtų jaunuolių, daugiausia vilkinčių juodai, mėtė akmenis ir petardas. Pranešta ir apie padegimus, tarp jų – padegtą miesto dviračių bei elektrinių paspirtukų krūvą.

    Susirėmimai vyko po įtemptos savaitės Lježo mieste, kur valdžia buvo apribojusi viešus susibūrimus. Ten per ankstesnius neramumus buvo sulaikyta daugiau nei 200 žmonių, o dalis pareigūnų patyrė sužalojimų.

    Kas kursto socialinę įtampą?

    Profesinės sąjungos Briuselyje siekė sutelkti dešimtis tūkstančių žmonių, kai vyriausybė derasi dėl kitų metų biudžeto ir ieško, kur mažinti išlaidas. Belgija, kaip ir kai kurios kitos euro zonos valstybės, susiduria su didelės viešosios skolos ir deficito problemomis, todėl politinėje darbotvarkėje dominuoja taupymo bei pajamų didinimo priemonės.

    Profesinių sąjungų atstovai pabrėžė, kad riaušininkai su jų akcija nėra susiję, o pagrindinis profesinių sąjungų žygis miesto centre praėjo taikiai. Pasak jų, didžiausią nepasitenkinimą kelia tai, kad didėjančios kasdienės išlaidos aplenkia gyventojų pajamas, o siūlomi sprendimai dažnai pirmiausia paliečia viešąsias paslaugas.

    „Situacija blogėja vis sparčiau, žmonėms jau gana. Kaip mokytojai, taip ir mokiniai mato, kad sąlygos prastėja“, – sakė profesinių sąjungų atstovas Lucas Toussaintas.

    „Dirbu, bet vis tiek neišsiverčiu“, – sakė į Briuselį iš Namuro atvykusi vieniša mama ir socialinė darbuotoja Marie Gobert.

    Ji teigė, kad pabrango mokyklos išlaidos, viešasis transportas ir traukinių bilietai, o neapibrėžtumas dėl būsimų priemonių kelia nerimą. Profesinės sąjungos tuo metu ragina didinti mokesčius daugiausiai uždirbantiems, o ne mažinti finansavimą tokioms sritims kaip sveikatos apsauga ar švietimas.

    Moksleivių protestai ir politinis spaudimas

    Moksleiviai Belgijos prancūzakalbėje bendruomenėje pastaruoju metu rengė demonstracijas prieš švietimo biudžeto apkarpymus. Ši banga sutapo su platesnėmis diskusijomis Europoje, kur aukštesnės palūkanų normos ir lėtesnis ekonomikos augimas verčia vyriausybes ieškoti, kaip subalansuoti viešuosius finansus nepabloginant socialinės padėties.

    Protestų diena tapo dar vienu epizodu virtinėje streikų, nukreiptų prieš vyriausybės planuojamas taupymo priemones. Premjeras Bartas De Weveris su koalicijos partneriais derasi dėl sprendimų paketo, kuriuo siekiama per artimiausius metus sutaupyti apie 10 mlrd. eurų.

    „Jaučiasi socialinė įtampa, visur kaupiasi pyktis. Švietimo sistema ardoma, o kai jauni žmonės nori pasisakyti, jų niekas negirdi“, – sakė Gobert.

  • Madride į gatves išėjo iki 500 000: būsto krizė Ispanijoje kursto protestus ir streiko idėją

    Madride į gatves išėjo iki 500 000: būsto krizė Ispanijoje kursto protestus ir streiko idėją

    Madride šeštadienį į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, protestuojančių dėl gilėjančios būsto krizės ir nuomos kainų. Organizatorių teigimu, sostinėje dalyvavo apie 500 000 žmonių, tačiau institucijos skaičių vertino gerokai mažesnį – apie 70 000.

    Protestai vyko ir kituose Ispanijos miestuose, o nuomininkų judėjimai ragino svarstyti visuotinį streiką. Demonstracijos kilo po to, kai parlamentas atmetė du Vyriausybės dekretus, kuriais buvo siekiama sustiprinti nuomininkų apsaugą.

    Puerta del Sol aikštėje Madride aktyvistai buvo įsirengę stovyklą maždaug savaitę. Protestuotojai nešė plakatus su raginimu skelbti visuotinį streiką ir skandavo šūkius, nukreiptus prieš spekuliaciją būstu bei vadinamąjį nuomos verslą.

    Nuomininkų sąjunga pareiškė, kad politiniai sprendimai prasilenkia su visuomenės lūkesčiais. „Tarp to, ko nori žmonės, ir to, kaip balsuoja partijos, atsirado sunkiai pataisomas atotrūkis“, – teigiama organizatorių pareiškime.

    Judėjimo keliami reikalavimai apima nuomos mažinimą perpus, neterminuotų sutarčių plėtrą ir griežtesnius ribojimus investiciniams fondams, kurie masiškai superka būstą. Sąjungos atstovė Valeria Racu sakė, kad konkreti visuotinės akcijos data dar nenustatyta, o sprendimas derinamas su kitomis organizacijomis.

    Madride protestas daugiausia išliko taikus, nors policijos pajėgos buvo aiškiai matomos. Darbdavių konfederacijos CEOE vadovas Antonio Garamendi teigė gerbiantis žmonių teisę protestuoti, tačiau perspėjo, kad paskelbus visuotinį streiką, jo vertinimu, būtų imamasi teisinių veiksmų.

    Įtampa Valensijoje ir akcijos miestuose

    Valensijoje protestuotojai žygiavo link Palau de les Arts Reina Sofía, kur tuo metu vyko nekilnojamojo turto investicijų konferencija. Pranešta, kad dalis demonstrantų bandė prasiveržti pro užtvaras, kilo susistumdymų, o policija panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas.

    Protestai tęsėsi ir kituose miestuose, įskaitant Donostiją, Kadisą, Las Palmas de Gran Canaria bei Barseloną. Kai kur akcentuota, kad miestų centruose nuoma tapo neadekvati pajamoms, o būsto įsigijimas jaunoms šeimoms tolsta dėl aukštų kainų ir ribotos pasiūlos.

    Atmesti dekretai ir politinė įtampa

    Du būsto politikos dekretai parlamente buvo atmesti opozicijai ir daliai kitų frakcijų atsisakius juos paremti. Balsavimų rezultatai parodė, kad Vyriausybei trūksta stabilios daugumos, o būsto tema tapo dar vienu politinės trinties židiniu.

    Premjeras Pedro Sánchez po balsavimo perspėjo oponentus, kad politinius sprendimus įvertins visuomenė. „Istorija jus teis greičiau, nei manote, ir griežčiau, nei įsivaizduojate“, – sakė Pedro Sánchez.

    Įtampa sustiprėjo ir dėl socialinio fono: protestų banga siejama su rezonansinėmis iškeldinimo istorijomis, kurios išryškino nuomininkų pažeidžiamumą. Aktyvistai pabrėžia, kad būsto klausimas Ispanijoje tampa ne tik ekonomine, bet ir socialinio teisingumo problema.

    Ekspertai jau kurį laiką atkreipia dėmesį, kad didžiųjų miestų nuomos rinką veikia keli veiksniai: ribota naujų būstų pasiūla, turizmo ir trumpalaikės nuomos spaudimas, taip pat didėjantis institucinės investicijos mastas. Dėl to visuomenės nepasitenkinimas, sprendžiant iš protestų geografijos ir masto, gali tęstis ir artimiausiais mėnesiais.

  • 4 metai po Mahsos Amini mirties: žmogaus teisių gynėjai įspėja, kad Teheranas nesustojo

    4 metai po Mahsos Amini mirties: žmogaus teisių gynėjai įspėja, kad Teheranas nesustojo

    Praėjus ketveriems metams po Irano kurdės Mahsos Amini mirties policijos areštinėje, tarptautinės žmogaus teisių organizacijos perspėja, kad represijų mechanizmas Irane išliko beveik nepakitęs. Pasak jų, 2022 metais protestus malšinę pareigūnai ir institucijos toliau formuoja saugumo politiką, o spaudimas visuomenei įgauna naujas formas.

    Mahsa Amini, kuriai buvo 22 metai, 2022 metų rugsėjo 13 dieną buvo sulaikyta Teherane dėl privalomų hidžabo taisyklių pažeidimo. Po trijų dienų ji mirė, o jos mirtis tapo kibirkštimi visoje šalyje išplitusiam judėjimui, kurį lydėjo šūkis Moteris, gyvenimas, laisvė.

    Jungtinių Tautų nepriklausoma tarptautinė faktų nustatymo misija yra nurodžiusi, kad Mahsa Amini sulaikymo metu patyrė fizinį smurtą, o Irano valdžia yra atsakinga už jos mirtį. Iranas šias išvadas atmetė ir neigė, kad moteris buvo sumušta, tačiau protestai jau buvo įgavę pagreitį ir peraugo į platesnį nepasitenkinimą politine sistema, ekonomine padėtimi ir mažumų teisėmis.

    Minint sukaktį, kurdiškuose regionuose fiksuota visuotinė streiko forma: dalis prekybininkų ir verslų skelbė laikinai užveriantys duris. Žmogaus teisių gynėjai pabrėžia, kad simboliniai protestai ir pilietinis pasipriešinimas išlieka, nors dalis aktyvistų atsidūrė kalėjimuose, buvo priversti emigruoti arba susidūrė su baudžiamuoju persekiojimu.

    Represijos persikelia į skaitmeninę erdvę

    Pastaraisiais metais, vertinant tarptautinių stebėtojų ataskaitas, Irano valdžia vis dažniau remiasi technologijomis, o ne vien fizinėmis moralės policijos patrulių priemonėmis. Viešosiose erdvėse daugėja kamerų, o visuomenės elgesio kontrolei, įskaitant aprangos taisyklių laikymąsi, pasitelkiami skaitmeniniai sprendimai, tarp jų ir veidų atpažinimo technologijos.

    Jungtinių Tautų ataskaitose taip pat minimi atvejai, kai stebėjimo priemonės taikomos švietimo įstaigose, o sankcijos persikelia į kasdienį gyvenimą: pranešama apie kavinių, restoranų ir parduotuvių uždarymus dėl tariamų aprangos reikalavimų pažeidimų. Nors teisės aktų taikymas periodiškai pristabdomas ar koreguojamas, praktikoje, anot stebėtojų, spaudimas išlieka.

    Žmogaus teisių organizacijos pabrėžia, kad technologinis posūkis keičia represijų pobūdį: mažėja tiesioginių susidūrimų gatvėse, tačiau didėja stebėsena ir baimė būti identifikuotam. Tokia taktika leidžia valdžiai veikti mažiau matomai, o atsakomybės grandinę visuomenei ir tarptautinei bendruomenei atsekti tampa sudėtingiau.

    Ką rodo 2022 metų protestų palikimas?

    2022 metų protestai tapo vienais didžiausių Irano istorijoje per pastaruosius dešimtmečius, o Jungtinių Tautų misija yra nurodžiusi šimtus žuvusių ir tūkstančius sulaikytų. Amnesty International taip pat skelbė apie masinius sulaikymus, prievartinius dingimus, nesąžiningus teismus ir mirties bausmes, kurios, žmogaus teisių gynėjų teigimu, buvo naudojamos kaip bauginimo priemonė.

    Europos Parlamento vadovybė viešai kartoja, kad toliau rems Irano visuomenę, ypač jaunus žmones ir moteris, susiduriančius su kalinimu ar mirties bausmės grėsme. Tarptautiniai pareiškimai kol kas neprivertė Teherano keisti politinio kurso, tačiau išlieka svarbūs kaip spaudimo ir dėmesio priemonė.

    Stebėtojai pažymi, kad nepaisant represijų, viešojoje erdvėje dažniau matomos moterys be galvos apdangalo, o moterų teisės tapo centrine politinių debatų tema ir šalies viduje, ir už jos ribų. Tai rodo, kad po 2022 metų visuomenės elgesio normos ir lūkesčiai keičiasi, net jei teisinė sistema ir valdžios struktūra iš esmės išlieka ta pati.

    Jungtinių Tautų specialioji pranešėja žmogaus teisių Irane klausimais yra pabrėžusi, kad ketverių metų valstybės smurtas nepalaužė pasipriešinimo, o moterys ir merginos toliau reikalauja teisės pačioms spręsti, ką dėvėti, kur dirbti ir kaip gyventi.

    „Po ketverių metų pasipriešinimas, kurį sukėlė Jinos mirtis, nėra užgesintas“, – sakė Jungtinių Tautų specialioji pranešėja žmogaus teisių Irane klausimais Mai Sato.

    „Moterys ir merginos, kurios išėjo į gatves jos vardu, vis dar reikalauja teisės pačios spręsti, ką dėvėti, kur dirbti ir kaip gyventi. Šių teisių nebus galima neigti amžinai“, – sakė Mai Sato.

  • Sirijoje dėl kuro kainų kilusiems protestams plečiantis parlamentas kviečia energetikos ministrą

    Sirijoje dėl kuro kainų kilusiems protestams plečiantis parlamentas kviečia energetikos ministrą

    Sirijoje antrą dieną iš eilės plintant protestams dėl smarkiai pakeltų kuro kainų, keliuose šalies regionuose žmonės blokavo pagrindinius kelius ir naftos produktų gabenimo maršrutus. Tuo pat metu parlamentas patvirtino, kad energetikos ministras Mohammedas al-Bashiras ketvirtadienį turės atvykti į klausymus ir atsakyti į parlamentarų klausimus.

    Kaip skelbiama, daugiau nei 50 Sirijos Liaudies Asamblėjos narių pasirašė prašymą parlamento Energetikos komitetui inicijuoti ministro apklausą. Parlamentas nurodė, kad klausymas numatytas ketvirtadienį vidurdienį vietos laiku.

    Kas pakeitė kainas?

    Naujas laikinas naftos produktų kainynas įsigaliojo sekmadienį vidurnaktį, o kainos, priklausomai nuo produkto, kilo maždaug 25–40 proc. Didžiausias šuolis fiksuotas dyzelinui, kuris Sirijoje yra kritiškai svarbus tiek transportui, tiek žemės ūkiui, tiek elektros generatoriams.

    Remiantis paskelbtais skaičiais, 95 oktanų benzino litro kaina pakilo nuo 152 iki 195 Sirijos svarų, 90 oktanų benzino nuo 147 iki 185, o dyzelino nuo 125 iki 175. Taip pat pabrango ir buitinė dujų talpa, kurios kaina pakilo nuo 1 470 iki 1 600 Sirijos svarų.

    Pagal pateiktą kursą, 100 Sirijos svarų prilyginama maždaug 0,01 euro, tad kainų pokyčiai gyventojams tiesiogiai atsispindi kasdienėse išlaidose. Viešai skelbiami duomenys rodo, kad vidutinis mėnesinis atlyginimas Sirijoje, priklausomai nuo sektoriaus, gali siekti tik apie 50–60 eurų, todėl net ir palyginti nedidelis kainų padidėjimas tampa jautrus.

    Protestų geografija ir formos

    Pranešimai apie demonstracijas pasiekė iš Hasakos, Deir ez-Zoro, Rakos, Alepo, Idlibo ir Daraa provincijų. Kai kur protestuotojai blokavo kelius, kuriais paprastai juda žaliavinės naftos cisternos, taip bandydami daryti spaudimą valdžiai.

    Hasakoje ir Deir ez-Zore buvo blokuojami keliai, kuriais, kaip teigiama, važiuoja naftos produktus gabenantys sunkvežimiai, o netoli al-Bukamalo minimas ir al-Suway’iya tilto ruožo blokavimas, kuris siejamas su judėjimu link Irako sienos. Al-Shahilyje vietos gyventojai užtvėrė kelią į al-Omaro naftos telkinį, taip sustabdydami cisternų judėjimą.

    Rakoje sunkvežimių ir krovinių vežėjai surengė sėdimą protestą prie grūdų sandėliavimo centro, o kelias į silosus pirmadienį išliko užblokuotas. Idlibo provincijoje protestuotojai blokavo M5 magistralę netoli Maaret al-Numano, o socialiniuose tinkluose plito vaizdo įrašai iš naktinės demonstracijos Idlibo mieste.

    Valdžios argumentai ir platesnis kontekstas

    Energetikos ministras Mohammedas al-Bashiras šeštadienį aiškino, kad kainų didinimas esą būtinas siekiant sumažinti atotrūkį tarp naftos produktų importo savikainos ir jų pardavimo kainų vidaus rinkoje. Pasak ministro, Sirijos naftos gavyba sudaro apie 102 000 barelių per dieną, kai vidaus poreikis siekia maždaug 325 000 barelių, todėl šalis išlieka priklausoma nuo importo.

    Papildomą spaudimą, anot pareigūnų, kelia ir Baniyaso naftos perdirbimo gamyklos kapitalinis remontas Tartuso gubernijoje, sumažinęs perdirbimo pajėgumus. Dėl to, kaip nurodoma, tenka daugiau importuoti jau pagamintų naftos produktų.

    Ministerija teigia, kad kainos bus peržiūrimos atsižvelgiant į pasaulines rinkos sąlygas ir gamyklai grįžtant prie pilno pajėgumo. Pastarosiomis dienomis naftos kainų augimą tarptautinėje rinkoje taip pat kursto įtampos ir trikdžiai prie Hormūzo sąsiaurio, susiję su karu Irane ir hučių atakomis prieš Saudo Arabiją.

    Ši įtampa Sirijoje vyksta platesniame ekonominio atsigavimo fone po ilgus metus trukusio karo. Šalies laikinojo prezidento Ahmedo al-Sharaa vyriausybė kovo mėnesį padidino minimalų atlyginimą 550 proc., tačiau kainų šuoliai, ypač energijos srityje, gali greitai „suvalgyti“ šio sprendimo poveikį kasdienėms gyventojų pajamoms.

    Vietos šaltiniai taip pat pranešė apie incidentą Hasakos provincijoje, kai jaunas vyras, protestuodamas prieš kainų didėjimą ir prastėjančias gyvenimo sąlygas, esą bandė susideginti, tačiau aplinkiniai jį sustabdė. Šių pranešimų nepriklausomai patvirtinti nepavyko.

  • Kaukėti vyrai užtvindė Doverį: sutriko keltai, policija atskleidė, kas vyko ir kuo baigėsi

    Kaukėti vyrai užtvindė Doverį: sutriko keltai, policija atskleidė, kas vyko ir kuo baigėsi

    Incidentas uoste ir mieste

    Šeštadienio rytą į Doverį atvyko kelios dešimtys kaukėtų, juodai apsirengusių vyrų – policija įvykį apibūdino kaip protestą. Dėl viešosios tvarkos incidento sutriko judėjimas mieste ir prieigose į vieną svarbiausių Jungtinės Karalystės keleivinių uostų.

    Doverio uosto administracija nurodė, kad incidentas paveikė maršrutus į uostą ir iš jo, o situacija buvo stebima visame mieste. Vėliau uostas pranešė, kad darbas grįžo į įprastą ritmą, keliai atviri, o eismas juda laisvai.

    Vėlavimai ir vežėjų reakcija

    Keltų operatorius „P&O Ferries“, vykdantis reisus tarp Doverio ir Kalė, teigė, kad po sutrikimų paslaugos buvo teikiamos su iki valandos vėlavimais. Tokie vėlavimai Doverio koridoriuje greitai persiduoda ir kitiems logistikos srautams, nes uostas yra pagrindinis keliautojų ir krovinių vartas tarp JK ir žemyninės Europos.

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašai, kuriuose matyti susirinkę protestuotojai, dalis jų veidus slėpė po balaklavomis, gobtuvais ar kepurėmis, skandavo šūkius. Policija nurodė, kad pareigūnai dirbo įvykio vietoje ir bendravo su susirinkusiaisiais.

    Politikų pareiškimai ir policijos išvada

    Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų antiimigracinis aktyvistas Tommy Robinson savo paskyroje pasidalijo protesto vaizdo įrašu ir teigė, kad tai esą buvo signalas valdžiai. Jis tikino, kad judėjimas gali augti ir kartojo raginimą susigrąžinti šalį.

    „Doverio parkrunas atšauktas, priėjimas prie uosto sutrikdytas, o gyventojų kasdienybė apsunkinta“, – sakė parlamento narys Mike’as Tappas.

    „Nebuvo atlikta jokių sulaikymų. Eismas vyksta įprastai, o iki vidurdienio visi buvo išsiskirstę“, – sakė Kento policija.

    Policija pabrėžė, kad situacija buvo suvaldyta be sulaikymų, o judėjimas mieste stabilizavosi dar tą pačią dieną. Pastaraisiais metais migracijos tema JK išlieka viena jautriausių politinių diskusijų ašių, o protestai ir kontrprotestai periodiškai sukelia įtampą didžiuosiuose transporto mazguose.

  • Solidarumo flotilė į Seutą: 50 laivų iš Ispanijos uostų reaguoja į migracijos krizę

    Solidarumo flotilė į Seutą: 50 laivų iš Ispanijos uostų reaguoja į migracijos krizę

    Šeštadienį į Seutą išplaukė maždaug 50 laivų flotilė iš Kosta del Solio ir kitų Ispanijos uostų. Iniciatyva siekiama viešai parodyti paramą autonominiam miestui po liepos pabaigoje išaugusio migracijos spaudimo, kurį vietos valdžia įvardija kaip grėsmę miesto pajėgumams.

    Organizatorių teigimu, kelionėje dalyvauja apie 120 žmonių, o Seutos uoste laivams numatyta iki 60 nemokamų švartavimosi vietų. Laivai neplaukia vienu konvojumi: kiekvienas kapitonas išvyksta iš savo uosto ir savarankiškai kerta Gibraltaro sąsiaurį.

    Impulsu šiai akcijai tapo liepos 30 ir 31 dienomis užfiksuotas masinis žmonių atvykimas iš Maroko į Seutą. Tai buvo vienas didžiausių nereguliarios migracijos epizodų šiame pasienio ruože per pastaruosius metus, po kurio laikino apgyvendinimo ir registracijos infrastruktūra mieste ėmė veikti ant ribos.

    Kas numatyta Seutoje?

    Atvykę dalyviai planuoja ekskursiją po miestą ir bendrą vakarienę jachtklube. Sekmadienį numatytas plaukimas aplink Seutos pakrantę, o vėliau laivai turėtų susirinkti pietinėje įlankoje, siekiant simboliškai pabrėžti vienybę abipus sąsiaurio.

    Tokios pilietinės iniciatyvos Ispanijoje dažnai gimsta tada, kai viešojoje erdvėje susikerta saugumo, humanitarinės pagalbos ir sienų kontrolės klausimai. Seutos atvejis ypač jautrus, nes tai Europos Sąjungos išorės siena Afrikos žemyne, kur migracijos srautai priklauso ir nuo dvišalių Madrido bei Rabato sprendimų, ir nuo platesnių regiono veiksnių.

    Protestų savaitgalį kol kas neplanuojama

    Tuo pat metu Seutoje šį savaitgalį, vietos šaltinių duomenimis, naujų protestų kol kas neplanuojama. Pastarosiomis dienomis mieste vyko keli susibūrimai dėl tūkstančių atvykusių migrantų, o dalis gyventojų ragino juos grąžinti į Maroką ir mažinti spaudimą perpildytoms laikino apgyvendinimo vietoms.

    Vis dėlto vietos bendruomenė perspėja, kad įtampa gali atsinaujinti bet kuriuo metu, nes socialiniuose tinkluose mobilizacija vyksta greitai. Pranešama, kad rugsėjo 2 dieną numatyta demonstracija, kurią ketina rengti kaimynijų asociacijų federacija ir viena pilietinė organizacija.

    Seutos situacija išlieka atidžiai stebima ir nacionaliniu, ir Europos lygmeniu, nes tokie staigūs srautų šuoliai gali greitai peržengti vietos institucijų galimybes. Artimiausiomis dienomis daug lems tai, kaip bus paskirstyti atvykėliai, kokias priemones taikys Ispanijos institucijos ir ar pavyks sumažinti įtampą bendruomenėje.

  • Stokholme į gatves išėjo daugiau kaip 10 000: klimato politika tapo esminiu Švedijos rinkimų klausimu

    Stokholme į gatves išėjo daugiau kaip 10 000: klimato politika tapo esminiu Švedijos rinkimų klausimu

    Stokholme sekmadienį į protesto eitynes dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos susirinko daugiau kaip 10 000 žmonių. Demonstracija įvyko likus kelioms savaitėms iki rugsėjo 13 dieną vyksiančių visuotinių Švedijos parlamento rinkimų, kuriuose klimato politika tapo viena svarbiausių temų.

    Protesto dalyviai ragino valdžią griežtinti priemones, skirtas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Organizatoriai pabrėžė, kad sprendimų tempas, jų vertinimu, nebėra suderinamas su mokslininkų įvardijamomis rizikomis ir didėjančiu ekstremalių orų reiškinių dažniu Europoje.

    Ką reikalauja pasiekti Švedija

    Diskusijos centre atsidūrė Švedijos tikslai: transporto sektoriuje iki 2030 metų sumažinti anglies dvideginio emisijas 70 proc., lyginant su 2010 metų lygiu, ir iki 2045 metų pasiekti klimatui neutralų balansą. Ekspertai Švedijoje ir už jos ribų įspėja, kad dalis pastarųjų sprendimų gali apsunkinti šių tikslų įgyvendinimą.

    Protestą rėmė įvairios organizacijos: jaunimo ir sporto judėjimai, profsąjungos, kaimo bendruomenių asociacijos bei žmogaus teisių grupės. Eitynėse dalyvavo ir viena žinomiausių pasaulio klimato aktyvisčių Greta Thunberg.

    „Švedijoje nėra nė vienos partijos, kuri siūlytų politiką, artimą tam, ko, pasak mokslo, reikia, kad išvengtume klimato katastrofos“, – sakė Greta Thunberg.

    „Jei ir toliau viską darysime kaip dabar, matysime griūtį, o jos požymius jau matome“, – pabrėžė ji.

    Politika, kuri kelia ginčus

    Premjero Ulf Kristersson vadovaujama dešiniųjų vyriausybė, valdžioje esanti nuo 2022 metų, mažino degalų mokesčius ir sušvelnino reikalavimus degalų tiekėjams dėl mažesnio anglies pėdsako alternatyvų įmaišymo. Kritikai tvirtina, kad tokie žingsniai didina riziką atsilikti nuo 2030 metų tarpinio tikslo.

    Valdžia savo sprendimus grindžia argumentu, kad iškastinio kuro atsisakymas turi vykti palaipsniui, siekiant išlaikyti šalies konkurencingumą ir apsaugoti pramonę bei darbo vietas. Tuo pat metu demonstracijos organizatoriai reikalauja greitesnių priemonių, kurios poveikį emisijoms duotų jau artimiausiais metais.

    „Klimato krizė yra reali ir ji jau čia“, – sakė Švedijos gamtos apsaugos draugijos vadovė Beatrice Rindevall.

    Ji pabrėžė, kad po Europą šią vasarą užklupusių karščio bangų būtina klimato politiką orientuoti į skubų emisijų mažinimą. Tokia žinutė tapo viena pagrindinių demonstracijos ašių, atkartojant viešojoje erdvėje vis dažniau girdimą raginimą sprendimus matuoti ne pažadais, o konkrečiais rodikliais.

    Rinkėjų nuotaikos prieš balsavimą

    Rugsėjo 13 dieną Švedijos rinkėjai rinks naują parlamentą, o apklausos rodo, kad valdančiajam dešiniųjų blokui gali tekti pripažinti pralaimėjimą. Viešosios transliacijos bendrovės SVT skelbta Verian apklausa rodė, kad centro kairės opozicija turi maždaug 10 proc. punktų pranašumą.

    Toje pačioje apklausoje 37 proc. respondentų nurodė, kad svarbiausias rinkimų prioritetas yra klimato kaita. Tai reiškia, kad klimato politika Švedijoje nebėra tik aplinkosaugos darbotvarkės dalis, o tampa lemiamu pasirinkimo kriterijumi plačiai rinkėjų grupei.

    Protesto dalyviai sako, kad tokia mobilizacija suteikia vilties, tačiau kartu signalizuoja politinį spaudimą visoms partijoms. Rinkimų kampanijos finišo tiesiojoje būtent klimato sprendimai gali tapti vienu iš klausimų, dėl kurių bus sprendžiama, kas formuos kitą Švedijos vyriausybę.

  • Protestai prieš imigraciją Jungtinėje Karalystėje peraugo į smurtą: suimti 5 žmonės

    Protestai prieš imigraciją Jungtinėje Karalystėje peraugo į smurtą: suimti 5 žmonės

    Smurtas kilo Norfolke

    Jungtinėje Karalystėje, Norfolko grafystėje Rytų Anglijoje, šią savaitę kilus naujiems protestams prieš imigraciją buvo sulaikyti penki žmonės. Policija pranešė, kad neramumai labiausiai įsiplieskė Tefordo mieste.

    Norfolko policijos duomenimis, antradienį dalis protestuotojų apgadino turtą, sulaužė tvoras ir bandė jėga patekti į gyvenamuosius pastatus. Pareigūnai teigia, kad situacija greitai peraugo iš protesto į viešosios tvarkos pažeidimus.

    Kas tapo kibirkštimi?

    Vietos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose neramumai siejami su internete paskelbtu būstų sąrašu, kuriame esą nurodytos nuosavybės, turinčios ryšių su nuomotojais, vykdančiais valstybės sutartis dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo. Policija pabrėžia, kad tokios publikacijos gali skatinti bauginimą ir neteisėtus veiksmus.

    Įtampa kilo ir dėl Vyriausybės planų buvusią karinių oro pajėgų bazę RAF Barnham, esančią netoli Tefordo, pritaikyti apgyvendinimui. Vidaus reikalų ministerija yra nurodžiusi, kad objektas būtų skirtas vienišiems suaugusiems vyrams nuo 18 iki 65 metų.

    Sužeisti pareigūnai ir pareikšti įtarimai

    Policija skelbia, kad trečiadienio vakarą neramumų metu sužeisti du pareigūnai: vienam vyrui į galvą pataikė akmuo, o pareigūnė buvo rimtai sužalota įkandimu. Taip pat pranešta apie pareigūną, į kurį buvo spjaudoma.

    Trečiadienį dėl incidentų buvo sulaikyti trys vyrai, o vienam jų, 68 metų Brianui Thompsonui, pateikti kaltinimai dėl puolamojo ginklo turėjimo, kaip nurodoma, medinės lazdos. Ketvirtadienį papildomai sulaikyti dar du vyrai: vienas įtariamas kurstymu rasinei neapykantai, kitas dėl girtumo ir viešosios tvarkos pažeidimo bei atsisakymo pateikti duomenis pareigūnams.

    „Mes visada užtikrinsime ir palaikysime teisę į taikų protestą, suprantame, kad žmonės gali turėti stiprių nuomonių“, – sakė Norfolko policijos vyriausiojo konsteblio pavaduotoja Julie Dean.

    „Tačiau, kad ir kokios stiprios būtų nuostatos, smurtui, bauginimui ir nusikalstamam elgesiui vietos nėra“, – pridūrė ji.

    Policija pabrėžia, kad renginių metu prioritetas yra visuomenės saugumas, o už viešosios tvarkos pažeidimus, pareigūnų užpuolimą ar kurstymą neapykantai gresia baudžiamoji atsakomybė. Pastaraisiais metais migracijos ir prieglobsčio politika Jungtinėje Karalystėje išlieka viena labiausiai visuomenę skaldančių temų, o vietos bendruomenėse ginčai dažnai paaštrėja, kai kalbama apie apgyvendinimo vietas ir jų poveikį infrastruktūrai.