Tag: Psichikos sveikata

  • Priklausomybė moterims kerta skaudžiau: kodėl jos tyli ilgiau ir pagalbos ieško per vėlai

    Kodėl moterys rečiau kreipiasi?

    Nors priklausomybių gydymo įstaigose moterų vis dar mažiau nei vyrų, specialistai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia mažesnį problemos mastą. Dažnai moterys ilgiau slepia vartojimą, o pagalbos kreipiasi tik tuomet, kai žala sveikatai ir santykiams jau būna didelė.

    Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis, pernai moterys sudarė 29 proc. gydytis atėjusių pacientų. Medicinos psichologė-psichoterapeutė Kotryna Šulskė sako, kad viena svarbiausių priežasčių yra gėda ir baimė būti nuteistai aplinkinių.

    „Baimė netekti vaikų globos ar būti pasmerkta kaip bloga mama gali tapti neįveikiama kliūtimi ieškoti gydymo“, – sakė Kotryna Šulskė.

    Prie tylėjimo prisideda ir praktiniai barjerai: vaikų priežiūra, finansinė priklausomybė nuo partnerio, smurto situacijos šeimoje, ribotos galimybės suderinti darbą su gydymu. Dėl to pagalba atidedama arba jos visai atsisakoma, net kai problemą jau mato artimieji.

    Vėliau pradeda, greičiau įklimpsta

    Specialistai atkreipia dėmesį į vadinamąjį teleskopo efektą: moterys žalingai vartoti neretai pradeda vėliau nei vyrai, tačiau priklausomybė joms gali išsivystyti per trumpesnį laiką. Šis dėsningumas aprašomas ne tik alkoholio, bet ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atvejais.

    Priklausomybės eigą gali spartinti biologiniai veiksniai, įskaitant hormonų įtaką smegenų atlygio sistemai. Dėl to daliai moterų pakanka trumpesnio vartojimo laikotarpio, kad išryškėtų nekontroliuojamas potraukis ir kasdienybę griaunantys padariniai.

    Ta pati alkoholio dozė moters organizmui dažnai sukelia didesnę koncentraciją kraujyje nei panašaus svorio vyrui. Tai siejama su fiziologiniais skirtumais, įskaitant mažesnį organizmo vandens kiekį, todėl žala kepenims, širdžiai ir nervų sistemai gali atsirasti greičiau.

    Emocijos, trauma ir atkryčio rizika

    Anot specialistų, moterų vartojimas dažniau susijęs su emociniu skausmu ir bandymu susireguliuoti savijautą. Tarp moterų, turinčių priklausomybę, dažniau nustatomi nerimo ir depresijos simptomai, valgymo sutrikimai, potrauminio streso požymiai.

    „Alkoholis neretai pasirenkamas kaip priemonė bent laikinai sumažinti nerimą, vienišumą ar emocinį skausmą, o vartojimas dažniau persipina su santykiais ir partnerio įtaka“, – sakė Kotryna Šulskė.

    Skiriasi ir atkryčio „trigeriai“: moteris, pasak tyrimų apžvalgų, dažniau paveikia konfliktai, įtampa ir neigiamos emocijos, o vyrus dažniau išprovokuoja socialinės situacijos, kuriose alkoholis įprastai vartojamas. Dėl to gydyme vis daugiau dėmesio skiriama emocijų reguliavimui ir trauminių patirčių atpažinimui.

    Kai pagalba pritaikyta moterims

    Respublikinis priklausomybės ligų centras yra organizavęs užsiėmimų ciklą, skirtą tik moterims, ir dalyvės nurodė, kad tokioje aplinkoje lengviau kalbėti apie jautrias patirtis. Pasak specialistų, saugi ir nevertinanti erdvė ypač svarbi toms, kurios patyrė smurtą ar ilgą laiką gyveno nuolatinėje gėdoje.

    Lyčiai jautrus gydymas, anot K. Šulskės, apima ne tik priklausomybės simptomų mažinimą, bet ir gretutinių psichikos sveikatos sunkumų gydymą. Taip pat svarbus paslaugų lankstumas, kad moterys realiai galėtų derinti gydymą su vaikų priežiūra ir darbu.

    „Priklausomybė yra išgydoma liga, o kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė žala moters fizinei ir emocinei sveikatai bei jos santykiams su šeima“, – sakė Kotryna Šulskė.

    Atskirą riziką kelia ir ilgas raminamųjų bei migdomųjų vartojimas. Sveikatos apsaugos ministerijos anksčiau skelbti duomenys rodo, kad benzodiazepinai Lietuvoje vartojami ilgai, nors jie paprastai rekomenduojami trumpalaikiam taikymui, o ilgesnis vartojimas didina priklausomybės ir nutraukimo simptomų tikimybę.

    Medikai pabrėžia, kad bandant nutraukti šiuos vaistus gali sustiprėti nerimas, grįžti nemiga, pasireikšti kiti abstinencijos požymiai. Vyresniame amžiuje ilgalaikis vartojimas siejamas ir su didesne griuvimų, kaulų lūžių bei atminties sutrikimų rizika.

    Pagalbos kreipimasis, pabrėžia specialistai, nėra silpnumo ženklas. Kuo anksčiau pradedamas gydymas ir psichologinė pagalba, tuo daugiau galimybių sustabdyti žalą ir grįžti į stabilesnį gyvenimą.

    Autorė: Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė

  • Europos Parlamentas kerta per perdegimą: siūlo teisę atsijungti ir griežtesnę darbdavių atsakomybę

    Europos Parlamentas kerta per perdegimą: siūlo teisę atsijungti ir griežtesnę darbdavių atsakomybę

    Europos Parlamentas spalio 6 dieną paragino Europos Komisiją imtis griežtesnių priemonių prieš perdegimą, stresą ir kitas su darbu susijusias psichikos sveikatos problemas. Europarlamentarai pabrėžė, kad spartėjanti skaitmenizacija ir DI diegimas darbo vietose keičia darbo tempą bei lūkesčius, o tai didina psichosocialines rizikas.

    Rezoliucijoje akcentuojama, kad psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip priekabiavimas, pertekliniai darbo krūviai ir nenuspėjamas darbo laikas, turi būti aiškiai pripažįstami galimomis profesinių ligų priežastimis. Tai reikštų, kad darbuotojų sveikatos sutrikimai, susiję su ilgalaikiu stresu, būtų vertinami panašiai kaip kitos su darbu susijusios ligos.

    „Ligos, susijusios su psichosocialinėmis rizikomis, pavyzdžiui, perdegimas, turi būti pripažįstamos profesinėmis ligomis“, – sakė Belgijos socialistė Estelle Ceulemans.

    Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros EU-OSHA duomenimis, 2025 metais 29 proc. ES darbuotojų patyrė stresą, depresiją ar nerimą, kuriuos sukėlė arba paaštrino darbas. Tarp 25–39 metų darbuotojų šis rodiklis siekė 32 proc., o tai siejama ir su intensyvesniu skaitmeninių priemonių naudojimu, ir su didesniu darbo nesaugumu.

    Europos Parlamentas ragina suvienodinti apsaugą visoje ES, nes šiuo metu taisyklės skirtingose valstybėse narėse gerokai varijuoja. Rezoliucijoje išskiriamas poreikis nustatyti įpareigojančias darbdavių pareigas, stiprinti darbo inspekcijų vaidmenį ir įtvirtinti darbuotojų teisę atsijungti nuo darbo ne darbo metu.

    Taip pat siūloma keisti įrodinėjimo naštą profesinių ligų bylose. Idėja tokia: jei darbuotojas pateikia pagrįstų įrodymų apie patirtas psichosocialines rizikas ir su tuo suderinamus sveikatos sutrikimus, darbdavys turėtų įrodyti, kad būklė nebuvo sukelta darbo aplinkos.

    Dar vienas akcentas – nuotolinis darbas turėtų būti savanoriškas. Europarlamentarai pripažįsta, kad darbas iš namų gali didinti lankstumą, tačiau kartu gali ištrinti ribą tarp darbo ir privataus gyvenimo, ypač jei tokia forma primetama ir kai lūkesčiai dėl pasiekiamumo lieka neapibrėžti.

    Rezoliucijai nepritarė dalis kraštutinių dešiniųjų frakcijų, teigusių, kad siūlymai darbdaviams sukurtų per didelę administracinę naštą. Europos Parlamente pabrėžta, kad būtina rasti pusiausvyrą tarp tinkamų darbo sąlygų ir įmonių galimybių organizuoti veiklą.

    Tolimesni sprendimai dabar priklausys Europos Komisijai, kuri raginama pateikti teisėkūros pasiūlymus dėl psichosocialinių rizikų, streso ir psichikos sveikatos darbe. Iki šiol ES mastu jau yra nustatyti minimalūs poilsio laiko standartai, siekiant apsaugoti darbuotojų sveikatą ir saugą, tačiau psichosocialinių rizikų reguliavimas tebėra fragmentiškas.

  • Gydytojai įspėja: šiomis ligomis vis dažniau suserga Z karta – kas už to slypi

    Medikai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad dalis sveikatos sutrikimų, anksčiau labiau siejamų su vyresniu amžiumi, pasireiškia ir Z kartos atstovams. Tarp minimų problemų – nuo gana įprastų kasdienių negalavimų iki lėtinių ligų, kurioms įtaką daro gyvenimo būdas.

    Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad tokios įžvalgos dažnai kyla iš klinikinės praktikos ir pavienių pastebėjimų, o ne iš vieno didelio mokslinio tyrimo. Tai reiškia, kad tendencijos gali skirtis pagal šalį, gyventojų grupes ir sveikatos priežiūros sistemos ypatumus.

    Viena dažniausiai minimų bėdų – sausų akių sindromas. Ilgas žiūrėjimas į išmaniojo telefono ar kompiuterio ekraną mažina mirksėjimo dažnį, akys greičiau išsausėja, o simptomus sustiprina sausas patalpų oras ir miego trūkumas.

    Gydytojai taip pat kalba apie augantį nerimo ir miego sutrikimų mastą tarp jaunų žmonių. Ilgalaikis stresas, nereguliarus režimas, nuolatinis informacijos srautas ir vakarinis ekranų naudojimas siejami su prastesne miego kokybe, o tai gali atsiliepti ir imunitetui, ir emocinei savijautai.

    Minimos ir medžiagų apykaitos problemos, tokios kaip nutukimas bei 2 tipo diabetas, ypač tais atvejais, kai kasdienybėje daug itin perdirbto maisto ir mažai fizinio aktyvumo. Specialistai pabrėžia, kad riziką didina saldūs gėrimai, užkandžiavimas ir ilgai trunkantis sėdimas darbas ar mokymasis.

    Dar viena tema – priklausomybės ir su tuo susijusios pasekmės. Medikai išskiria nikotino vartojimą per elektronines cigaretes, o kai kuriais atvejais ir kitų medžiagų vartojimą, kuris gali didinti širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką net jauname amžiuje.

    Virškinimo sistemos nusiskundimai taip pat dažnai minimi tarp jaunų pacientų, įskaitant dirgliosios žarnos sindromui būdingus simptomus. Gydytojai pabrėžia, kad čia reikšmę gali turėti stresas, mitybos nenuoseklumas, mažas skaidulų kiekis racione ir miego stoka.

    Vis dažniau diskutuojama ir apie kai kurių onkologinių ligų atvejus jaunesniame amžiuje, ypač storosios žarnos vėžį. Specialistai ragina neatidėlioti vizito pas gydytoją, jei pasireiškia užsitęsę simptomai, pavyzdžiui, kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas ar ilgalaikiai tuštinimosi pokyčiai.

    Medikai pabrėžia, kad vien tik amžius negarantuoja geros sveikatos, o svarbiausia – ankstyvas simptomų atpažinimas ir rizikos veiksnių valdymas. Reguliarus miegas, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, ekranų ribojimas vakare ir pagalba dėl nerimo ar priklausomybių gali turėti apčiuopiamą poveikį.

    „Jauni žmonės neretai galvoja, kad rimtesnės ligos jų nepalies, tačiau užsitęsusių simptomų ignoravimas dažnai kainuoja brangiai“, – sako gydytojai.

  • „Lietuvos Raudonasis Kryžius“ kviečia nemokamai mokytis emocinio atsparumo: datos ir tema svarbi visiems

    Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, „Lietuvos Raudonasis Kryžius“ spalį skelbia emocinio atsparumo stiprinimo mėnesiu ir kviečia gyventojus į nemokamas edukacijas. Organizacija teigia, kad gebėjimas susitvarkyti su stresu ir įtampa tampa neatsiejama pasirengimo krizėms dalimi.

    Užsiėmimuose bus aptariama, kaip atpažinti emocijų poveikį kūnui, mintims ir elgesiui, kodėl skirtingi žmonės į stresą reaguoja nevienodai ir kaip susikurti asmeninius nusiraminimo bei savipagalbos įgūdžius. Taip pat bus kalbama apie tai, ko nedaryti teikiant emocinę pagalbą šalia esančiam žmogui, kad geri norai netaptų papildomu spaudimu.

    „Mūsų kūno reakcija, jaučiant įtampą ar stresą, gali būti labai skirtinga: vieni mobilizuojamės veikti, kitų kūnas sustingsta. Vis dėlto svarbu pažinti save ir turėti įrankių, kurie padeda emociškai sunkioje situacijoje“, – sakė „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus“ Komunikacijos ir marketingo departamento vadovė Ieva Dirmaitė.

    Organizacija pabrėžia, kad pirmoji psichologinė pagalba nėra psichoterapija ar ilgalaikė konsultacija, o pradinė parama žmogui, patiriančiam stiprų stresą ar krizę. Jos tikslas yra padėti stabilizuotis, grąžinti saugumo ir aiškumo jausmą bei, esant poreikiui, nukreipti profesionalios pagalbos.

    „Mokymų tikslas nėra iš žmogaus padaryti psichikos sveikatos specialistą. Tikslas yra suteikti aiškumo, ką daryti, kai kitam žmogui sunku, ir kaip elgtis taip, kad jis jaustųsi išgirstas“, – sakė „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus“ mokymų trenerė Naomi Koc.

    Dalį turinio sudarys praktika, skirta savijautos stebėjimui ir streso valdymui: kaip atpažinti savo reakcijas į įtampą, kokie trumpi nusiraminimo metodai gali padėti čia ir dabar, ir kaip laiku pastebėti emocinį nuovargį. Atskirai bus aptariami miego sunkumai, dažnai lydintys įtampą, ir kasdieniai įpročiai, kurie gali prisidėti prie geresnės miego kokybės.

    „Emocinis atsparumas nereiškia, kad žmogus nepatiria nerimo ar nuovargio. Tai gebėjimas pastebėti, kas vyksta, ir laiku pasirūpinti savimi. To galima mokytis, kaip ir kitų pirmosios pagalbos įgūdžių“, – sakė N. Koc.

    Nemokamos nuotolinės edukacijos vyks spalio 8 dieną, spalio 15 dieną ir spalio 22 dieną, pradžia 18 valandą. Organizacija nurodo, kad dalyvavimas nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija.

    „Lietuvos Raudonasis Kryžius“ primena, kad Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, Lietuvoje įkurta 1919 metais, o pasaulyje veikianti kartu su Raudonojo Pusmėnulio judėjimu. Pagrindinė misija yra padėti ekstremaliose situacijose ir krizėse, taip pat remti pažeidžiamiausius žmones.

  • Savižudybių mažiau, bet kančia niekur nedingo: ko trūksta po krizės ir kodėl vyrai vis dar rizikoje?

    Lietuvoje savižudybių skaičius per pastaruosius dešimtmečius smarkiai sumažėjo, tačiau tai nereiškia, kad mažėja ir žmonių kančia. Specialistai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis šiandien yra ne tik suvaldyti ūmią krizę, bet ir užtikrinti, kad žmogus po jos neliktų vienas.

    Vilniaus miesto savižudybių prevencijos koordinatorė Goda Nausėdaitė sako, kad dažniausiai žmogus, atsidūręs savižudybės rizikoje, į sistemą patenka per skubią pagalbą ar ligoninę. Tačiau tikroji rizika išlieka ir vėliau, kai tenka grįžti į tą pačią kasdienybę, kurioje problemos dažnai būna neišspręstos.

    Skaičiai gerėja, bet rizika išlieka

    Higienos instituto duomenys rodo, kad nuo laikotarpio, kai Lietuvoje 100 000 gyventojų tekdavo daugiau nei 40 savižudybių, rodiklis sumažėjo daugiau nei perpus. Vis dėlto pagal Eurostato duomenis Lietuva pastaraisiais metais išlieka tarp pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių pagal savižudybių rodiklį.

    Tuo pačiu fiksuojama ir kita tendencija: registruojamų mėginimų nusižudyti skaičius gali augti net tada, kai savižudybių mažėja. Pasak specialistų, tai nebūtinai bloga žinia, nes augimą iš dalies gali lemti mažėjanti stigma, geresnis rizikos ženklų atpažinimas ir tikslesnis atvejų registravimas.

    „Mažėjantis savižudybių skaičius yra svarbus pokytis, tačiau jis savaime nereiškia, kad mažėja žmonių kančia“, – sakė Goda Nausėdaitė.

    Didžiausia spraga po ūmios krizės

    Pasak koordinatorės, pažeidžiamiausias laikotarpis dažnai būna jau po hospitalizacijos, kai žmogus išleidžiamas namo. Būtent tada išlieka didesnė pakartotinių bandymų rizika, o pagalbos tęstinumas tampa kritiškai svarbus.

    Vilniuje taikomas reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmas numato, kad po pirminio rizikos įvertinimo turi būti sudaromas savisaugos planas, o informacija apie suteiktą pagalbą perduodama psichikos sveikatos centrui. Ten žmogų gali perimti atvejo vadybininkas, kuris padeda užsiregistruoti pas specialistus ir seka, ar pagalba realiai pasiekė žmogų.

    „Pagalba žmogui neturi baigtis išėjus pro įstaigos duris. Pagalbos tęstinumu turi būti pasirūpinta dar prieš žmogų išrašant“, – sakė Goda Nausėdaitė.

    Kodėl sunkiausia pasiekti vyrus?

    Higienos instituto duomenimis, 2024 metais iš 566 nusižudžiusių žmonių 461 buvo vyrai, tai sudaro apie keturis penktadalius visų atvejų. Specialistai šią situaciją sieja su vadinamuoju lyčių paradoksu: moterys dažniau praneša apie mintis ar mėginimus nusižudyti, o vyrai dažniau miršta dėl savižudybės.

    Pasak koordinatorės, dalis vyrų nuo vaikystės mokomi neparodyti silpnumo ir sunkumus spręsti vieni. Dėl to emociniai sunkumai gali reikštis ne atviru kalbėjimu, o pykčiu, užsidarymu, persidirbimu ar žalingais įpročiais, o aplinkiniai dažnai mato tik pasikeitusį elgesį, bet ne jo priežastį.

    „Kartais svarbu nelaukti, kol žmogus pats pasakys turintis minčių nusiudyti, bet tiesiai paklausti apie savižudybę. Tai sunku ir artimiesiems, ir specialistams, tačiau toks klausimas gali išgelbėti gyvybę“, – sakė Goda Nausėdaitė.

    Kur kreiptis pagalbos dabar

    Pagalbos galima kreiptis į Vilties liniją telefonu 116 123, o į Jaunimo liniją telefonu 8 800 28 888, abi linijos veikia visą parą. Vaikų linijos numeris yra 116 111, Pagalbos moterims linijos numeris yra 8 800 66 366.

    Jeigu grėsmė yra ūmi ir reikia skubios pagalbos, būtina skambinti telefonu 112. Specialistai pabrėžia, kad net ir vienas pokalbis gali tapti lūžio tašku, o kreiptis pagalbos verta dar iki tol, kol situacija atrodo nebepakeliama.

  • Rudeninė slogi nuotaika smogia netikėtai: specialistai pataria, ką įtraukti į mitybą

    Rudeninė slogi nuotaika smogia netikėtai: specialistai pataria, ką įtraukti į mitybą

    Rudeninė slogi nuotaika daugeliui pasireiškia ne tik psichologiškai, bet ir fiziologiškai, nes trumpėjant dienoms organizmas gauna mažiau natūralios šviesos. Tai siejama su serotonino ir dopamino aktyvumo pokyčiais bei melatonino ritmu, todėl gali didėti mieguistumas, kristi energija ir motyvacija.

    Specialistai pabrėžia, kad tokia būsena dažnai būna laikina ir, organizmui prisitaikant prie sezono, per kelias savaites gali susilpnėti. Vis dėlto, jei prislėgtumas stiprėja, trukdo darbui ar santykiams, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu.

    Kas vyksta organizme rudenį

    Mažesnis šviesos kiekis veikia cirkadinius ritmus, o tai gali atsiliepti miego kokybei ir savijautai dieną. Daliai žmonių tuo metu sustiprėja noras rinktis saldumynus ir greituosius angliavandenius, nes taip trumpam pakeliamas energijos pojūtis.

    Kita dažna priežastis yra vitamino D trūkumo rizika, nes šaltuoju sezonu Lietuvoje odai sunkiau pasigaminti pakankamą jo kiekį. Vitamino D kiekį patikimiausia įvertinti atlikus kraujo tyrimą, o papildus vartoti derinant su gydytoju ar vaistininku.

    Ką verta įtraukti į mitybą

    Nuotaikai ir energijai palaikyti rekomenduojama dažniau rinktis riebias žuvis, pavyzdžiui, lašišą, sardines ar skumbrę, nes jose gausu omega-3 riebalų rūgščių. Mokslinėje literatūroje omega-3 siejamos su uždegimo mažinimu ir galimu teigiamu poveikiu emocinei savijautai.

    Kasdienėje mityboje praverčia ir kiaušiniai, riešutai bei sėklos, nes tai patogūs baltymų ir mikroelementų šaltiniai. Tokie produktai padeda palaikyti stabilesnį sotumą, todėl dažnai lengviau suvaldyti impulsyvų norą užkandžiauti saldumynais.

    Jei norisi saldaus skonio, specialistai siūlo rinktis juodąjį šokoladą saikingai, kaip desertą, o ne kaip užkandį visai dienai. Kuo didesnė kakavos dalis, tuo mažiau pridėtinio cukraus, tačiau porcijos dydis vis tiek svarbus dėl didelės energinės vertės.

    Kas dar padeda be maisto

    Ne mažiau svarbus kasdienis režimas: bent 30 minučių pasivaikščiojimo šviesiu paros metu gali pagerinti budrumą ir miego ritmą. Taip pat rekomenduojama miegoti maždaug 7–9 valandas tamsiame kambaryje ir kuo reguliariau eiti miegoti.

    Emocinei savijautai padeda ir socialinis ryšys, hobiai bei sąmoninga savipriežiūra, ypač laikotarpiais, kai didėja darbo krūviai. Jei prislėgtumas užsitęsia ilgiau nei dvi savaites, atsiranda beviltiškumo jausmas ar kiti nerimą keliantys simptomai, delsti nereikėtų.

  • Varėnos meras kreipėsi į socialinius darbuotojus: jų darbas dažnai gelbsti tada, kai kiti pasitraukia

    Varėnos meras kreipėsi į socialinius darbuotojus: jų darbas dažnai gelbsti tada, kai kiti pasitraukia

    Padėka už tyliai kuriamą gėrį

    Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, minint Lietuvos socialinių darbuotojų dieną, pasveikino socialinius darbuotojus ir padėkojo už pasirinktą atsakingą, jautrų bei bendruomenei itin reikalingą darbą. Pasak jo, tai profesija, kurioje rūpestis žmogumi dažnai tampa pirmuoju žingsniu į pasitikėjimą ir saugumą.

    Mero sveikinime pabrėžiama, kad socialinis darbas yra vienas prasmingiausių visuomenės įsipareigojimų žmogaus orumui, vilčiai ir realiai pagalbai. Akcentuojama ir tai, kad kartais pakanka žodžio, išklausymo ar paprasto buvimo šalia, kad žmogus nepasijustų paliktas vienas.

    „Jūsų darbas yra vienas prasmingiausių visuomenės įsipareigojimų žmogui, jo orumui, saugumui ir vilčiai“, – sakė Algis Kašėta.

    Kodėl socialinis darbas tampa vis svarbesnis

    Pastaraisiais metais socialinių paslaugų poreikis Lietuvoje auga dėl kelių lygiagrečių veiksnių: visuomenės senėjimo, vienišumo problemos, psichikos sveikatos iššūkių ir ekonominio pažeidžiamumo. Socialiniai darbuotojai vis dažniau tampa tarpininkais tarp žmogaus ir paslaugų sistemos, padedančiais orientuotis sudėtinguose sprendimuose.

    Socialinių paslaugų lauke didėja ir kompleksiškų situacijų dalis, kai vienu metu sprendžiami būsto, priklausomybių, smurto artimoje aplinkoje, vaikų saugumo ar finansinių įsipareigojimų klausimai. Tokiose situacijose socialiniams darbuotojams tenka ne tik emocinis krūvis, bet ir būtinybė greitai koordinuoti skirtingų institucijų pagalbą.

    Palinkėjimai bendruomenei ir profesijai

    Meras padėkojo už pasiaukojimą, kantrybę ir atsakomybę, pabrėždamas, kad šis darbas neretai atliekamas tyliai, tačiau jo reikšmė žmonių gyvenimams yra didžiulė. Sveikinime taip pat linkėta, kad socialinius darbuotojus lydėtų visuomenės pagarba, bendruomenės pasitikėjimas ir vidinė stiprybė.

    Taip pat akcentuota, kad dirbant su sudėtingomis gyvenimo situacijomis itin svarbu neprarasti tikėjimo savo pastangų prasme. Mero teigimu, kiekvienas pagalbos gestas, jautrus sprendimas ar ištiesta ranka kuria bendruomenės saugumo ir solidarumo pamatą.

    „Tegul nepritrūksta šviesos, kai tenka eiti į sudėtingiausias žmonių gyvenimo situacijas, ir tikėjimo, kad kiekviena pastanga turi didžiulę prasmę“, – sakė Algis Kašėta.

  • Mokslininkai įspėja: požiūris į senėjimą gali lemti, kaip vertinate atmintį

    Mokslininkai įspėja: požiūris į senėjimą gali lemti, kaip vertinate atmintį

    Kas parodė Penn State tyrimas?

    Mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad senėjimas yra ne vien biologinis procesas, bet ir tai, kaip žmogus interpretuoja su amžiumi susijusius pokyčius. Pensilvanijos valstijos universiteto (Penn State) tyrimas rodo: vyresnių žmonių lūkesčiai dėl senėjimo siejasi su tuo, kaip jie vertina savo atmintį ir dėmesį.

    Tyrėjai analizavo 581 Jungtinėse Valstijose savarankiškai gyvenančio 65 metų ir vyresnio asmens atsakymus. Dalyviai nurodė, kad jiems nėra diagnozuota demencija ar kiti kognityviniai sutrikimai, o kiek daugiau nei pusę imties sudarė moterys.

    Dalyvių buvo klausiama, kokių pokyčių jie tikisi senstant trijose srityse: fizinės sveikatos, psichikos savijautos ir pažinimo funkcijų. Vėliau jie vertino savo pačių kognityvinę būklę, pavyzdžiui, ar pastaruoju metu lengva susikaupti, sekti veiksmus ir prisiminti informaciją.

    Taip pat prašyta palyginti dabartines galimybes su tuo, kaip jie jautėsi maždaug prieš dešimtmetį. Tokia metodika padeda užfiksuoti ne tik momentinę savijautą, bet ir subjektyvų pokyčių pojūtį per laiką.

    Rezultatas: optimistiškesni lūkesčiai siejosi su geresne savijauta

    Tyrimas atskleidė aiškų ryšį: žmonės, turėję labiau teigiamus lūkesčius dėl senėjimo, dažniau geriau vertino savo pažinimo funkcijas. Jie taip pat rečiau teigė, kad per pastaruosius metus jų protinė veikla pastebimai suprastėjo.

    Įdomu tai, kad ryšys pasireiškė nepriklausomai nuo to, kurioje srityje lūkesčiai buvo teigiamesni: fizinėje, emocinėje ar kognityvinėje. Kitaip tariant, bendras senėjimo „scenarijus“ žmogaus galvoje buvo susijęs su tuo, kaip jis interpretuoja savo atminties ir dėmesio pokyčius.

    „Lūkesčiai dėl senėjimo gali būti keičiami, o jie susiję su tuo, kaip žmogus vertina savo kognityvinį funkcionavimą“, – sakė tyrimo autorė Nikki Hill.

    Kodėl tai svarbu ir ko šis tyrimas neįrodo?

    Tyrėjai pabrėžia, kad čia fiksuotas ryšys, o ne priežastinis poveikis. Tai nereiškia, kad vien pozityvus mąstymas apsaugo nuo neurodegeneracinių ligų ar garantuoja gerą atmintį iki gilios senatvės.

    Galimi ir abu paaiškinimai: teigiamesni lūkesčiai gali padėti ramiau interpretuoti kasdienius užmaršumo epizodus, tačiau lygiai taip pat žmonės, kurie objektyviai jaučiasi geriau, gali turėti optimistiškesnį požiūrį į senėjimą. Norint atsakyti, kas yra priežastis, reikėtų ilgalaikių tyrimų, stebinčių tuos pačius žmones ilgą laiką.

    Vis dėlto išvada praktiškai reikšminga: visuomenėje paplitę stereotipai, kad senatvė neišvengiamai reiškia staigų atminties prastėjimą, gali formuoti tai, kaip vyresni žmonės vertina savo būklę. Specialistai atkreipia dėmesį, kad subjektyvus nusiskundimas ne visuomet sutampa su klinikiniais testais, tačiau nuolatinis nerimas dėl kognityvinių pokyčių turėtų būti aptariamas su gydytoju.

  • Karo šešėlis Ukrainoje: įvardijo ligas, kurių banga iki 2030 metų gali paliesti milijonus

    Karas Ukrainoje palieka ne tik sugriautus miestus, bet ir ilgalaikius padarinius visuomenės sveikatai. Medikų ir tarptautinių organizacijų vertinimu, po apšaudymų didėja oro, vandens ir dirvožemio taršos rizika, o tai gali lemti augantį sergamumą lėtinėmis ligomis.

    Apšaudymų sukelti gaisrai, pastatų griuvėsiai ir pramoninių objektų pažeidimai didina smulkiųjų kietųjų dalelių, dūmų ir cheminių medžiagų koncentracijas. Tokie veiksniai siejami su didesne širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligų rizika, ypač jautresnėms grupėms.

    Vienas ryškiausių scenarijų, apie kurį kalba sveikatos ekspertai, yra dažnėsiantys infarktai, insultai ir hipertenzija. Ilgalaikis stresas, miego stoka, nuolatiniai pavojaus signalai, taip pat sutrikęs vaistų prieinamumas ir nutrūkusi gydymo tęstinė priežiūra gali bloginti bendrą populiacijos sveikatą.

    „Ilgalaikis stresas ir ribota prieiga prie medicinos paslaugų paprastai didina lėtinių ligų komplikacijų riziką, o karo sąlygomis tai tampa kasdienybe“, – sako visuomenės sveikatos specialistai, vertinantys krizės poveikį regionui.

    Ne mažiau svarbi tema – onkologinių ligų rizika, tačiau čia akcentuojamas vienas dalykas: daugelio vėžio formų latentinis laikotarpis yra ilgas. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu tiksliai prognozuoti staigų sergamumo šuolį iki 2030 metų sudėtinga, tačiau taršos poveikio rizikos veiksniai, susiję su kvėpavimo takais ir užterštu vandeniu, išlieka.

    Tarp galimų ilgalaikių pasekmių dažniausiai minimos kvėpavimo sistemos problemos, įskaitant lėtines plaučių ligas ir alergines reakcijas. Po didelių gaisrų ir sprogimų ore padaugėja dirginančių medžiagų, o dulkės iš griuvėsių gali turėti kompleksinį poveikį, ypač vaikams ir senjorams.

    Didelis iššūkis – vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros pažeidimai. Tarptautinės institucijos ne kartą pabrėžė, kad tokiose situacijose didėja žarnyno infekcijų protrūkių rizika, ypač kai gyventojai priversti naudoti abejotinos kokybės vandenį ar kai sutrinka vandens valymo procesai.

    Karo poveikis sveikatai dažnai matuojamas ir psichikos sveikatos rodikliais. Potrauminio streso sutrikimas, depresija, nerimo sutrikimai ir priklausomybės tampa vis dažnesni, o tai ilgainiui persidengia su fizinėmis ligomis, didindama bendrą sveikatos sistemos krūvį.

    Vertinant ateities rizikas, ekspertai pabrėžia prevencijos svarbą: taršos monitoringą, saugaus geriamojo vandens užtikrinimą, vakcinacijos aprėptis, ankstyvą širdies ir kraujagyslių ligų diagnostiką bei psichologinės pagalbos prieinamumą. Kuo greičiau atkuriama sveikatos priežiūra ir infrastruktūra, tuo mažesnė tikimybė, kad karo padariniai sveikatai virs ilgalaike, dešimtmečius trunkančia krize.

    Šiame kontekste viešojoje erdvėje vis dažniau pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas, tačiau specialistai ragina DI atsakymus vertinti atsargiai. DI gali padėti apibendrinti žinomus ryšius tarp taršos, streso ir ligų, bet patikimos prognozės turi remtis epidemiologiniais duomenimis, ilgalaikiais stebėjimais ir oficialia statistika.

  • Ispanijos karalienė Letizia vėl apsivilko 12 metų suknelę: visų akys krypo ir į jos plaukus

    Ispanijos karalienė Letizia vėl apsivilko 12 metų suknelę: visų akys krypo ir į jos plaukus

    Po vasaros pertraukos Ispanijos karalienė Letizia sugrįžo į viešą darbotvarkę ir pasirinko įvaizdį, kuris iškart sukėlė diskusijų. Monarchė vadovavo renginiui, skirtam slaugytojų darbo svarbai ir psichikos sveikatai, o jos pasirinkimas tapo akivaizdžia žinute apie tvarumą ir sąmoningą vartojimą.

    Šį kartą Letizia pasirodė su gėlėta marškinių tipo midi suknele, kuri jos garderobe gyvena jau daugiau nei dešimtmetį. Pirmą sykį ji ją vilkėjo 2014 metų liepą Barselonoje, per Instituto Cervanteso centrų vadovų susitikimą, o dabar tas pats drabužis vėl grįžo į oficialų protokolą.

    Suknelė pasiūta iš lengvai krentančio šilkinio krepdešino, turi klasikinę apykaklę, paslėptą sagų užsegimą ir klostuotą sijoną. Liemenį pabrėžia rišamas diržas, o šoninės kišenės suteikia praktiškumo, kurio dažnai pasigendama iškilmingoje aprangoje.

    Skaičiuojama, kad įsigijimo metu suknelė kainavo apie 850 eurų. Pastaraisiais metais Letizia ne kartą pasirinko pakartotinai vilkėti anksčiau matytus drabužius, o šis sprendimas dažnai vertinamas kaip sąmoningas signalas, kad reprezentacinis stilius neprivalo remtis nuolatiniu naujų pirkinių srautu.

    Prie suknelės karalienė priderino patogesnius batelius, o įvaizdį papildė nedidele per petį nešiojama rankine. Tokie sprendimai vis dažniau matomi ir oficialiuose renginiuose, kur patogumas tampa svarbia elegancijos dalimi, ypač tada, kai dienotvarkėje numatyta daug susitikimų.

    Vis dėlto ne mažiau už suknelę dėmesio sulaukė karalienės plaukai. Prie sklastymo ir smilkinių vis ryškiau matomos sidabrinės sruogos atkreipė žvilgsnius ir tapo proga kalbėti apie platesnę grožio industrijos kryptį, kur natūralumas vis dažniau traktuojamas kaip modernios prabangos dalis.

    Pastaraisiais sezonais populiarėja dažymo technikos, kurių tikslas ne paslėpti žilus plaukus, o juos estetiškai sujungti su bendra spalva. Viena dažniausiai minimų krypčių yra vadinamasis grey blending, kai subtiliais atspalviais ir tonavimu siekiama sukurti švelnų perėjimą tarp natūralių sidabrinių sruogų ir kitų plaukų tonų.

    Toks požiūris atspindi platesnę vartotojų nuotaiką, kai vis daugiau moterų nebenori nuolat maskuoti ataugusių šaknų ir rinktis agresyvių procedūrų. Viešumoje šią tendenciją sustiprina ir žinomos asmenybės, kurios vis drąsiau rodo žilus plaukus, taip normalizuodamos natūralų senėjimo procesą ir keisdamos ilgai dominavusius grožio standartus.