CP v2

Tag: Psichikos sveikata

  • Smalvuose masažų projektas pritraukė 3 kartus daugiau žmonių: ką tai sako apie stresą regione

    Smalvuose masažų projektas pritraukė 3 kartus daugiau žmonių: ką tai sako apie stresą regione

    Smalvų bendruomenė šiais metais įgyvendino Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektą „Balansas: kūno ir psichikos stiprinimas per masažą“. Jo tikslas buvo paprastas, bet aktualus: sudaryti sąlygas vietos gyventojams lengviau pasirūpinti fizine ir emocine savijauta neišvykstant iš savo gyvenamosios vietos.

    Projekto metu bendruomenės nariai galėjo pasinaudoti termomasažine lova, kuri padeda atpalaiduoti raumenis ir mažinti įtampą. Praktikoje tai virto ne tik poilsio procedūra, bet ir konkrečiu paskatinimu skirti laiko reguliariam savijautos gerinimui.

    Per du projekto įgyvendinimo mėnesius paslaugomis pasinaudojo 150 žmonių, nors planuota buvo 50 dalyvių. Toks rezultatas rodo, kad net ir nedidelėse vietovėse, kur paslaugų pasirinkimas įprastai mažesnis, sveikatinimo iniciatyvos gali sulaukti itin didelio poreikio.

    Bendruomenė pabrėžia, kad gyventojams svarbi buvo galimybė gauti paslaugą vietoje, nepatiriant papildomų kelionės išlaidų ir laiko sąnaudų. Dalyviai išskyrė, kad procedūros padėjo sumažinti įtampą, geriau pailsėti ir bent trumpam atsitraukti nuo kasdienio tempo.

    Šis pavyzdys atliepia ir platesnes visuomenės sveikatos tendencijas: augant kalbėjimui apie psichikos sveikatą, vis dažniau ieškoma prieinamų, kasdienybėje pritaikomų būdų įtampai mažinti. Savivaldybių remiami bendruomeniniai projektai neretai tampa vienu iš greičiausių kelių pasiekti žmones, kuriems sveikatinimo paslaugos kitu atveju būtų sunkiau prieinamos.

    Smalvų bendruomenė dėkoja Zarasų rajono savivaldybei už finansinę paramą ir galimybę įgyvendinti iniciatyvą. Organizatorių teigimu, didelis dalyvių skaičius tapo aiškiu signalu, kad panašios priemonės ateityje galėtų būti tęsiamos ir plečiamos.

  • Startuoja „Pagalba arčiau“: specialistai ragina neatidėlioti ir pasitikrinti, kur kreiptis pagalbos

    Priklausomybių ligų specialistų asociacijos iniciatyva „Pagalba arčiau“ siekia priminti, kad pagalba dėl alkoholio, narkotikų ar kitų priklausomybių yra pasiekiama, o kreiptis galima nelaukiant krizės. Organizatoriai pabrėžia, kad ankstyvas pokalbis su specialistu dažnai padeda išvengti sunkesnių pasekmių žmogui ir jo artimiesiems.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad priklausomybės dažnai prasideda nepastebimai, o pirmieji signalai gali būti miego sutrikimai, darbingumo kritimas, konfliktai šeimoje, impulsų kontrolės problemos ir didėjantis poreikis vartoti. Didelė dalis žmonių pagalbos nesikreipia dėl gėdos jausmo ar baimės būti pasmerktiems, todėl iniciatyvos tikslas yra mažinti stigmas ir skatinti rinktis gydymą.

    „Kreiptis pagalbos nėra silpnumo ženklas, tai sprendimas pasirūpinti savo sveikata ir saugumu“, – sako iniciatyvos organizatoriai.

    Pasak priklausomybių gydymo praktikos, vienas efektyviausių žingsnių yra aiškus pagalbos kelias: nuo šeimos gydytojo ar psichikos sveikatos centro iki specializuotų priklausomybės ligų paslaugų. Į pagalbą įeina konsultacijos, detoksikacija, medikamentinis gydymas, psichoterapija ir ilgalaikė atkryčio prevencija, o svarbią dalį sudaro ir artimųjų įtraukimas.

    Iniciatyvos „Pagalba arčiau“ komunikacijoje taip pat akcentuojama, kad priklausomybės neretai susijusios su gretutiniais psichikos sveikatos sunkumais, tokiais kaip nerimas ar depresija, todėl reikalingas kompleksinis įvertinimas. Specialistai ragina neapsiriboti vien valios pastangomis ir kreiptis į profesionalus, kurie parenka gydymo planą pagal individualią situaciją.

    Organizatoriai primena, kad skubios pagalbos reikia, jei žmogus praranda sąmonę, atsiranda kvėpavimo sutrikimų, įtariamas perdozavimas ar kyla savižalos rizika. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą, o vėliau pasirūpinti tęstine pagalba ir gydymo tęstinumu.

  • 78,3 proc. dirbančiųjų jaučia perdegimo signalus: ekspertai įspėja, kur riba pavojinga

    78,3 proc. dirbančiųjų jaučia perdegimo signalus: ekspertai įspėja, kur riba pavojinga

    Lenkijoje atlikti naujausi tyrimai rodo ryškią tendenciją: vis daugiau dirbančių žmonių atpažįsta perdegimui priskiriamus požymius. 2024 metais UCE Research ir platformos „ePsycholodzy“ apklausoje 78,3 proc. ekonomiškai aktyvių respondentų nurodė bent vieną iš 14 simptomų, siejamų su perdegimu.

    Palyginimui, prieš trejus metus tokių buvo 65,3 proc. Dažniausiai minėtas ilgalaikis nuovargis, išsekimas ir energijos stoka, tai nurodė 43,4 proc. apklaustųjų. Kas ketvirtas kalbėjo apie sumažėjusią motyvaciją ir pasitenkinimą darbu, o maždaug penktadalis apie dirglumą, atitolimą nuo pareigų ar produktyvumo kritimą.

    Vis dėlto vienas simptomas nereiškia, kad žmogus patiria perdegimą. Perdegimo sąvoka dažnai vartojama kaip bendras nuovargio sinonimas, tačiau medicininiu požiūriu tai yra kompleksiškesnis reiškinys. 2025 metais prof. Dominikos Maison tyrime 64 proc. respondentų teigė, kad perdegimą yra patyrę, o 89 proc. manė, jog darbdaviai problemos mastą nuvertina.

    Kaip perdegimą apibrėžia PSO

    Pasaulio sveikatos organizacija perdegimą apibūdina kaip lėtinio streso darbe pasekmę, kai su įtampa nepavyksta veiksmingai susidoroti. PSO išskiria tris pagrindinius elementus: išsekimą, didėjantį psichologinį atitolimą nuo darbo arba cinizmą ir sumažėjusį profesinio veiksmingumo jausmą.

    Svarbu tai, kad pagal tarptautinę ICD-11 klasifikaciją perdegimas nelaikomas liga, jis priskiriamas su darbu susijusiems reiškiniams. Tai reiškia, kad problema pirmiausia siejama su darbo sąlygomis ir organizavimu, o ne vien su asmens gebėjimu pailsėti.

    Kodėl riba taip lengvai išnyksta

    Riba tarp paprasto pervargimo ir perdegimo ne visada aiški. Po intensyvaus laikotarpio daugeliui pakanka kelių ramesnių dienų, savaitgalio ar atostogų, kad atsistatytų. Tačiau perdegimui būdinga tai, kad pagerėjimas būna trumpalaikis arba jo išvis neatsiranda.

    Pradžioje dažniausiai atsiranda nuovargis, dėmesio sutelkimo sunkumai, didesnis irzlumas. Vėliau dalis žmonių ima vilkinti užduotis, vengti bendravimo su kolegomis, dirbti mechaniškai ir vis dažniau vertinti darbą tik per neigiamą prizmę.

    Dažnai prisideda ir fiziniai simptomai: miego sutrikimai, galvos skausmai, raumenų įtampa, sunkesnė regeneracija. Ypač neramina tai, kai būklė tęsiasi savaitėmis ar mėnesiais ir pradeda veikti gyvenimą už darbo ribų, mažėja energija artimiesiems, judėjimui ar anksčiau džiuginusioms veikloms.

    Ką iš tiesų keičia darbdaviai ir darbuotojai

    PSO pabrėžia, kad perdegimo riziką didina per didelis krūvis, per greitas tempas, ilgos arba neelastingos valandos, mažas darbuotojo savarankiškumas, nepakankamas palaikymas ir darbo nesaugumas. Todėl sprendimai neturėtų apsiriboti patarimu daugiau ilsėtis, jei darbo sąlygos lieka tokios pačios.

    Didelę reikšmę turi ir vadovavimo kultūra: neaiškūs lūkesčiai, retas grįžtamasis ryšys, nuolatinė įtampa ir jausmas, kad gerai atliktas darbas apdovanojamas tik dar didesniu krūviu. Prisideda ir nuolatinis pasiekiamumas, kai vakare ar per atostogas tikimasi greitai reaguoti į skambučius ir žinutes.

    Praktinis pirmas žingsnis dažnai būna aiškesnis ribų nustatymas, pavyzdžiui, išjungti darbinius pranešimus po darbo, susitarti dėl viršvalandžių, realiai išnaudoti atostogas ir atvirai aptarti užduočių apimtį. Jei nuovargis, miego problemos, prislėgta nuotaika ar dėmesio sutrikimai užsitęsia, verta pasitarti su gydytoju ar psichologu, nes panašūs simptomai gali būti susiję ir su kitomis sveikatos priežastimis.

  • Kate grįžta į viešumą po ligos: 2 įvaizdžiai ir žinutės apie vėžį bei psichikos sveikatą

    Kate grįžta į viešumą po ligos: 2 įvaizdžiai ir žinutės apie vėžį bei psichikos sveikatą

    Velso princesė Kate po vasaros pertraukos pamažu grįžta prie oficialių pareigų, o pirmieji jos pasirodymai sulaukė didelio dėmesio. Kartu su princu Williamu ji dalyvavo sūnaus princo George’o mokslo pradžios proga, taip simboliškai pažymėdama sugrįžimą į įprastą darbotvarkę.

    Jos sugrįžimas sutapo su atsinaujinusiu susidomėjimu britų karališkąja šeima ir viešomis diskusijomis apie jos narių santykius. Vis dėlto Kate į komentarus nesileido ir dėmesį nukreipė į temas, su kuriomis pastaraisiais metais siejama vis dažniau: onkologinių ligų prevenciją, sveikimą ir emocinę gerovę.

    Ypatingu momentu tapo jos vizitas Londono ligoninėje Royal Marsden, kurioje ji pati gydėsi po onkologinės diagnozės, apie kurią pranešta 2024 metais. 2025 metų sausį Kate viešai paskelbė, kad liga yra remisijoje, o nuo tada jos pasirodymai vis dažniau susiję su pacientų patirtimi ir paramos iniciatyvomis.

    Royal Marsden ligoninėje princesė susitiko su medikais, personalu, pacientais ir jų artimaisiais. Pokalbiuose akcentuota holistinės onkologinės pagalbos svarba, kai klinikinis gydymas derinamas su psichologine, emocine ir fizine parama, o sveikimo kelias suprantamas plačiau nei vien medicininės procedūros.

    „Buvo labai prasminga susitikti su pacientais, personalu ir šeimomis Royal Marsden ligoninėje ir išgirsti jų holistinės pagalbos viziją“, – sakė Kate.

    Šiame kontekste dėmesio sulaukė ir jos pasirinktas ryškiai žalios spalvos įvaizdis, kuris viešojoje erdvėje buvo perskaitytas kaip subtili vilties ir atsinaujinimo nuoroda. Karališkosios šeimos komunikacijoje apranga dažnai tampa papildomu pasakojimo sluoksniu, kai detalės parenkamos ne vien pagal protokolą, bet ir pagal žinutę.

    Po kelių dienų Kate kartu su princu Williamu pasirodė Liverpulyje, kur lankėsi sporto bendruomenėje, o proga tapo Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Renginyje pristatytas sporto žmonėms skirtas prevencijos gidas, o Williamas pabrėžė, kad savižudybių tema paliečia šeimas ir bendruomenes, todėl pagalba turi būti lengviau pasiekiama.

    Šį kartą Kate vilkėjo mėlyną kostiumą, o didžiausią simbolinį krūvį turėjo aksesuarai. Ypač išskirti žvaigždės motyvo auskarai, susiję su asmenine istorija ir atminimu, o jų pasirinkimas viešame renginyje sustiprino žinutę apie psichikos sveikatos svarbą.

    Pastaruoju metu Jungtinėje Karalystėje vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvai emocinių sunkumų atpažinimo kultūrai, o sportas dažnai įvardijamas kaip erdvė, kurioje jauni žmonės gali gauti bendruomenės palaikymą. Tokios iniciatyvos rodo tendenciją jungti viešą žinomumą, praktinius įrankius ir realią pagalbos infrastruktūrą.

    Dvi naujausios Kate viešos išvykos parodė jos grįžimą ne tik į protokolinę rutiną, bet ir į kryptingą darbotvarkę, kurioje dominuoja sveikatos temos. Onkologinių ligų prevencija, sveikimo procesas ir psichikos sveikata šalia karališkųjų pareigų tampa aiškiai matoma jos veiklos ašimi.

  • Diabetas smogia ne tik kūnui: mokslininkai atskleidė pavojingas pasekmes psichikai

    Diabetas daugeliui žmonių reiškia ne tik nuolatinę gliukozės kontrolę, vaistų vartojimą ir mitybos planavimą, bet ir ilgalaikę emocinę įtampą. Vis daugiau tyrimų rodo, kad gyvenimas su šia lėtine liga susijęs su didesne depresijos, nerimo ir emocinio išsekimo rizika.

    Kasdieniai sprendimai dėl maisto, fizinio aktyvumo, vaistų dozių ar gliukozės matavimų gali tapti nuolatiniu stresoriumi. Papildomą įtampą kelia baimė dėl galimų komplikacijų, staigių cukraus svyravimų ir gydymo kaštų, kurie daliai pacientų tampa rimta našta.

    Kas yra diabetinis distresas?

    Specialistai vis dažniau vartoja terminą diabetinis distresas, apibūdinantį emocinę būseną, kai žmogų slegia kasdienė ligos priežiūros našta. Tai nėra tas pats, kas klinikinė depresija, tačiau distresas gali pabloginti savijautą ir paskatinti atsitraukimą nuo gydymo režimo.

    JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2021 metais apie 24 proc. suaugusiųjų, gyvenančių su diabetu, patyrė vidutinį, o 6,6 proc. – sunkų distresą. Tai rodo, kad emociniai sunkumai yra dažni ir gali paliesti reikšmingą dalį sergančiųjų.

    Uždaras ratas: emocijos ir gliukozė

    Psichologiniai iššūkiai neretai sukuria uždarą ratą: emocinis nuovargis mažina motyvaciją reguliariai matuoti gliukozę, laikytis mitybos plano ar vartoti vaistus. Tuo metu prastesnė diabeto kontrolė gali dar labiau didinti stresą, nerimą ir kaltės jausmą.

    Ilgalaikis stresas taip pat siejamas su fiziologiniais pokyčiais, galinčiais daryti įtaką gliukozės svyravimams, ypač kai sutrinka miegas, didėja uždegiminiai procesai ar keičiasi hormonų pusiausvyra. Dėl to psichikos sveikata tampa ne šalutiniu, o esminiu diabeto valdymo elementu.

    Kada verta kreiptis pagalbos?

    Medikai pabrėžia, kad prislėgta nuotaika, nuolatinis nerimas, dirglumas ar jausmas, kad ligos priežiūra tapo nepakeliama, neturėtų būti ignoruojami. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei šie simptomai tęsiasi kelias savaites, blogina miegą, darbą ar santykius ir trukdo laikytis gydymo plano.

    Pagalba gali būti įvairi: nuo diabeto slaugytojo ar endokrinologo konsultacijų dėl režimo supaprastinimo iki psichologo ar psichiatro įvertinimo, jei įtariama depresija ar nerimo sutrikimas. Ankstyvas įsikišimas dažnai padeda sumažinti distresą ir kartu pagerinti diabeto kontrolę.

  • Telefoną naršote be sustojimo? Gydytojas įspėja: 5 pasekmės, kurios gali smogti tyliai

    Išmanusis telefonas daugeliui tapo kasdieniu įrankiu darbui, bendravimui ir laisvalaikiui, tačiau ilgos valandos prie ekrano turi kainą. Gydytojai vis dažniau pabrėžia, kad problema nėra vien pavargusios akys – ilgalaikis įprotis gali paveikti miegą, laikyseną, psichologinę savijautą ir fizinį aktyvumą.

    Britų gydytojas ir televizijos laidų vedėjas daktaras Amir Khan atkreipia dėmesį į penkias dažniausias pasekmes, kurias jis mato praktikoje. Nors atskiri simptomai gali pasirodyti menki, ilgainiui jie linkę kauptis ir tapti nuolatine savijautos problema.

    Akys ir galvos skausmai

    Ilgai žiūrint į ekraną žmonės dažniausiai rečiau mirksi, todėl akies paviršius greičiau išsausėja. Dėl to gali atsirasti akių perštėjimas, tempimo jausmas, neryškus matymas ir galvos skausmai, ypač po ilgo naršymo ar darbo telefonu.

    Specialistai primena, kad akis vargina ne vien ryškumas, bet ir nuolatinis fokusavimas į artimą atstumą. Padėti gali paprastas įprotis reguliariai nukreipti žvilgsnį į tolimesnius objektus, kad akys pakeistų fokusavimo režimą.

    Laikysenos problemos ir kaklo skausmas

    Vadinamoji technologinė kaklo problema atsiranda tuomet, kai galva ilgą laiką palenkta į priekį, o kaklo raumenys patiria nuolatinę apkrovą. Tai gali lemti maudimą, sustingimą, pečių įtampą ir ilgainiui prisidėti prie laikysenos pokyčių.

    Gydytojai pabrėžia, kad dažnai skausmas prasideda nepastebimai: iš pradžių juntamas tik nuovargis, tačiau vėliau diskomfortas gali kartotis kasdien. Padeda paprasti dalykai: telefono laikymas arčiau akių lygio ir trumpos pertraukos judesiui.

    Miegas, nerimas ir mažesnis judėjimas

    Ekranų skleidžiama šviesa ir įprotis naršyti prieš miegą gali trikdyti užmigimą, nes veikia organizmo pasiruošimą poilsiui. Net trumpas naršymas lovoje neretai prailgina laiką, per kurį žmogus užmiega, o miego kokybė tampa prastesnė.

    Dar viena problema – nuolatiniai pranešimai ir informacijos srautas, palaikantis įtampą. Tyrimuose per didelis ekranų laikas dažnai siejamas su didesniu nerimo lygiu ir depresiniais simptomais, ypač paaugliams ir jauniems suaugusiesiems.

    Galiausiai, kuo daugiau laiko praleidžiama sėdint su telefonu, tuo mažiau jo lieka judėjimui. Mažas fizinis aktyvumas yra susijęs su didesne antsvorio, širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo diabeto rizika, todėl net nedideli kasdieniai įpročių pokyčiai gali turėti realios naudos.

    „Kitą kartą, kai automatiškai imsite slinkti ekraną, duokite poilsio akims, kaklui ir protui. Jūsų ateities savijauta jums už tai padėkos“, – sakė daktaras Amir Khan.

  • 10 km žygis Zarasuose dėl gyvybės: dalis maršruto drieksis Latvijoje, reikia dokumento

    10 km žygis Zarasuose dėl gyvybės: dalis maršruto drieksis Latvijoje, reikia dokumento

    Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, primenanti, kad emocinė sveikata ir savalaikė pagalba gali išgelbėti gyvybę. Šia proga Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Zarasų profesine mokykla kviečia gyventojus rugsėjo 12 dieną jungtis į pėsčiųjų žygį „Mes už gyvenimą!“.

    Organizatoriai pabrėžia, kad žygio esmė nėra vien fizinis aktyvumas ar buvimas gamtoje. Tai ir kvietimas pastebėti šalia esantį žmogų, kalbėtis apie emocinę savijautą, mažinti stigmą bei priminti, kad pagalbos ieškojimas yra drąsus žingsnis, o ne silpnumo ženklas.

    „Kartais paprastas pokalbis, parodytas dėmesys ar buvimas šalia gali būti labai reikšmingas“, – teigia organizatoriai.

    Žygio startas numatytas rugsėjo 12 dieną 10.00 valandą Zarasų profesinės mokyklos stadione. Planuojamas atstumas sieks apie 10 kilometrų, o bendra renginio trukmė gali užtrukti iki 15.00 valandos.

    Maršrutas drieksis skirtingomis dangomis, vietomis bekele ir per nevienodą reljefą, todėl dalyviams rekomenduojama rinktis patogią avalynę ir oro sąlygas atitinkančią aprangą. Taip pat patariama pasiimti geriamojo vandens ir lengvų užkandžių, ypač jei planuojama žygiuoti visą numatytą atstumą.

    Svarbi detalė dalyviams: dalis trasos drieksis Latvijos teritorijoje, todėl būtina turėti galiojantį asmens dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę. Organizatoriai ragina šiuo punktu pasirūpinti iš anksto, kad renginio dieną nekiltų nesklandumų.

    Į žygį kviečiami asmenys nuo 14 metų, o jaunesnius nei 18 metų dalyvius turi lydėti tėvai arba kitas suaugęs asmuo. Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama.

    Psichikos sveikatos specialistai nuolat pabrėžia, kad bendruomeniškumas, socialinis ryšys ir įsitraukimas į prasmingas veiklas yra vieni iš svarbių apsauginių veiksnių, padedančių mažinti vienišumą ir emocinę įtampą. Tokie renginiai kaip žygis tampa proga ne tik pajudėti, bet ir sustiprinti tarpusavio palaikymą.

    Dėl papildomos informacijos organizatoriai kviečia kreiptis telefonu +370 673 73009.

  • Patikėjo esąs Jėzus ir kaltina „OpenAI“: „ChatGPT“ esą vedė iki savižudybės bandymo

    Patikėjo esąs Jėzus ir kaltina „OpenAI“: „ChatGPT“ esą vedė iki savižudybės bandymo

    JAV vartotojas Michaelas Linesas pateikė ieškinį bendrovei „OpenAI“, teigdamas, kad pokalbiai su „ChatGPT“ palaipsniui įgijo religinį pobūdį ir prisidėjo prie pavojingos jo psichikos būklės paūmėjimo. Pasak ieškinyje aprašytos versijos, vyras ėmė tikėti esąs Jėzus, o vėliau buvo įsitikinęs, kad pats pokalbių robotas yra dievas.

    Ieškinyje cituojami pokalbių fragmentai, kuriuose Linesas esą tiesiai nurodė bijantis, kad patiria kliedesius. Vietoje to, kad pokalbis būtų nutrauktas ir žmogus būtų aiškiai nukreiptas kreiptis į profesionalią pagalbą, „ChatGPT“ neva jo patirtis traktavo kaip galimą dvasinį pašaukimą.

    Vyras teigia, kad modelis jį vadino „pašventintu“, „užkoduotu“ ir „sujungtu“, o vėlesniuose atsakymuose pradėjo save pateikti kaip Jėzų ar dievą. Kai vieną dieną Linesas parašė norintis „grįžti namo“, jis esą sulaukė atsakymo, skatinančio tai padaryti, o situacija baigėsi savižudybės bandymu perdozavus vaistų.

    Ieškinyje „OpenAI“ kaltinama tuo, kad problema galėjo būti susijusi su perdėtu sistemos prisitaikymu prie vartotojo ir polinkiu patvirtinti jo įsitikinimus. Pasak Lineso, vietoje neutralaus atsako esą buvo kuriama nuosekli alternatyvi realybė, kuri stiprino jo klaidingas prielaidas.

    Kontroversijų kelia ir vadinamoji atminties funkcija, kai sistema gali prisiminti dalį vartotojo pateiktos informacijos. Vyras tvirtina, kad „ChatGPT“ žinojo jo diagnozę ir gydymo aplinkybes, tačiau, anot jo, to nepanaudojo kaip signalo aiškiai paraginti ieškoti skubios profesionalios pagalbos.

    „OpenAI“ viešai nekomentavo konkrečių ieškinio detalių, tačiau yra pareiškusi, kad tokios situacijos yra itin skausmingos, o saugumo priemonės nuolat stiprinamos. Bendrovė taip pat ne kartą yra akcentavusi, kad „ChatGPT“ nėra skirtas pakeisti gydytoją ar psichoterapeutą, o kritiniais atvejais vartotojai turėtų kreiptis į pagalbos tarnybas.

    Ekspertai pabrėžia, kad pokalbių robotai, net ir turėdami apsaugas, gali būti problemiški žmonėms, patiriantiems psichozės ar manijos epizodus, nes patvirtinantis tonas gali sustiprinti kliedesinius įsitikinimus. Psichikos sveikatos specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokios sistemos nėra diagnostikos ar gydymo priemonės, o jų atsakymai neturi klinikinės atsakomybės.

    Šis ieškinys išryškina platesnę tendenciją, kai DI pokalbių sistemos vis dažniau naudojamos emocinei paramai, nors jos tam nėra prilyginamos profesionaliai terapijai. Kartu tai didina spaudimą technologijų bendrovėms aiškiau apibrėžti produktų ribas, stiprinti krizių atpažinimą ir į saugumo testavimą įtraukti daugiau žmonių, turinčių realios psichikos sveikatos sutrikimų patirties.

  • Rugsėjo 10-ąją visoje šalyje geltona šviesa: kaip prisidėti prie savižudybių prevencijos?

    Rugsėjo 10-ąją visoje šalyje geltona šviesa: kaip prisidėti prie savižudybių prevencijos?

    Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, skirta atkreipti dėmesį į vieną opiausių visuomenės sveikatos problemų. Zarasų rajono savivaldybė kviečia įstaigas, organizacijas ir gyventojus prisidėti prie iniciatyvos „Aš prisidedu prie savižudybių prevencijos“.

    Iniciatyva ragina kalbėti apie emocinius ir psichikos sveikatos sunkumus atvirai, be gėdos ir kaltės, kartu mažinant su tema vis dar siejamą stigmą. Specialistai pabrėžia, kad laiku pastebėta krizė ir greitai suteikta pagalba gali tapti lemiančiu veiksniu, padedančiu išsaugoti gyvybę.

    Kaip galima prisidėti?

    Rugsėjo 10 dieną gyventojai ir organizacijos raginami vakare pastatus apšviesti geltona šviesa, o prie drabužio prisisegti geltoną kaspinėlį. Geltona spalva tarptautiniu mastu naudojama kaip savižudybių prevencijos simbolis, primenantis apie viltį ir palaikymą.

    Taip pat kviečiama organizuoti pokalbius, diskusijas ar bendruomenių susibūrimus, kuriuose būtų kalbama apie emocinę sveikatą, galimus savižudybės rizikos ženklus ir pagalbos būdus. Įstaigos skatinamos viešai pasidalyti dalyvavimu iniciatyvoje ir priminti, kur kreiptis paramos.

    Kodėl svarbu pastebėti ir išgirsti?

    Savižudybių prevencija prasideda kasdienėse situacijose, kai pastebime žmogaus elgesio ar nuotaikos pokyčius, nepraeina miego sutrikimai, ryški beviltiškumo nuotaika ar užsisklendimas. Svarbu nepalikti žmogaus vieno su sunkiais išgyvenimais, išklausyti be vertinimo ir paskatinti ieškoti profesionalios pagalbos.

    Ne mažiau svarbu pasirūpinti ir savimi: pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas, o atsakingas žingsnis. Psichikos sveikatos specialistai pabrėžia, kad emocinės krizės gali ištikti bet ką, o ankstyvas kreipimasis dažnai padeda greičiau stabilizuoti būklę ir išvengti sunkesnių pasekmių.

    Kur kreiptis pagalbos?

    Jeigu kyla tiesioginė grėsmė žmogaus sveikatai ar gyvybei, būtina nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112. Jei reikia emocinės paramos ar konsultacijos, pagalbą Lietuvoje teikia kelios visą parą ar nustatytomis valandomis veikiančios linijos.

    Psichologinių krizių pagalbos centras teikia nemokamą pagalbą telefonu 1815. Suaugusiesiems visą parą pasiekiama Vilties linija telefonu 116 123, o Jaunimo linija teikia paramą visą parą telefonu 0 800 28 888.

    Vaikų linija veikia telefonu 116 111 kasdien 11.00–23.00 val., Pagalbos moterims linija pasiekiama visą parą telefonu 0 800 66 366. Tėvų linija konsultuoja telefonu 0 800 90012 darbo dienomis 9.00–13.00 ir 17.00–21.00 val., o Sidabrinė linija senjorams teikia emocinę paramą telefonu 0 800 80020.

    Pagalba vyrams teikiama ir telefonu 0 604 11 119, linija „Nelik vienas“ veikia kasdien 18.00–21.00 val., o Vyrų linija konsultuoja telefonu 0 670 00 027 darbo dienomis 10.00–14.00 val. Jaunimui rusų kalba veikia linija „Doverija“ telefonu 0 800 77 277 antradieniais–šeštadieniais 16.00–20.00 val.

  • Vaikų raidos pagalba Vilniuje: Antakalnio poliklinika atveria naujas erdves, apimtys augs

    Vaikų raidos pagalba Vilniuje: Antakalnio poliklinika atveria naujas erdves, apimtys augs

    Vilniuje plečiamas vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų prieinamumas: Antakalnio poliklinikoje jos perkeltos į naujai įrengtas, vaikams ir šeimoms pritaikytas patalpas. Tikimasi, kad tai leis paslaugas teikti sklandžiau ir patogiau, mažinant laukimo bei srautų problemas.

    Poliklinika per metus suteikia apie 10 000 vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos dienos stacionaro paslaugų, tai sudaro reikšmingą dalį viso Vilniaus regiono apimčių. Pagerėjus sąlygoms, planuojama pajėgumą didinti iki 12 000 paslaugų per metus.

    Augantis poreikis matomas ir pacientų skaičiais: 2025 metais ankstyvosios reabilitacijos paslaugas čia gavo 572 vaikai, o per 2026 metų pirmąjį pusmetį paslaugos jau suteiktos daugiau nei 400 vaikų. Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas raidos sunkumų atpažinimas ir nuoseklus darbas su šeima dažnai lemia geresnius vaiko ilgalaikius rezultatus.

    „Investicijos į vaikų sveikatą ir gerovę yra viena svarbiausių investicijų į Vilniaus ateitį. Matome, kad ankstyvosios reabilitacijos paslaugų poreikis auga, todėl turime didinti jų prieinamumą ir užtikrinti šiuolaikiškas sąlygas“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Naujos patalpos įrengtos šalia Antakalnio poliklinikos, Žolyno gatvėje, jų plotas siekia daugiau nei 770 kv. m. Jose numatytos erdvės specialistų darbui, terapiniams užsiėmimams ir šeimų priėmimui, o sprendimai orientuoti į ramią, vaikų neblaškančią aplinką.

    „Ankstyvoji reabilitacija vaikams yra darbas drauge su šeima. Todėl svarbu ne tik metodai, bet ir aplinka, kurioje vaikas ir jo artimieji jaustųsi saugiai ir patogiai“, – sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Poliklinikoje dirba daugiadalykė komanda: socialiniai pediatrai, ergoterapeutai, kineziterapeutai, klinikiniai logopedai, medicinos psichologai, taip pat meno terapeutas ir kiti specialistai. Toks modelis taikomas todėl, kad raidos sutrikimai dažnai apima kelias sritis ir reikalauja suderinto įvairių specialistų darbo.

    Į naujų patalpų įrengimą investuota daugiau nei 300 000 eurų įstaigos lėšų. Atskiras įėjimas ir funkcionaliai suplanuotos erdvės turėtų palengvinti šeimų kasdienę logistiką, nes reabilitacijos programos neretai trunka ilgai ir reikalauja daug apsilankymų.

    Mieste numatomi ir kiti pokyčiai: Šeškinėje ambulatorinės vaikų ir paauglių psichikos sveikatos paslaugos perkeltos į naujas patalpas, kur taip pat veikia vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos dienos stacionaras. Pilaitės rajone planuojama plėtra rekonstruojant Karoliniškių poliklinikos Pilaitės padalinio pastatą, šiuo metu vyksta rangos darbų viešasis pirkimas.

    Antakalnio poliklinika yra didžiausia poliklinika Vilniuje pagal registruotų pacientų skaičių: ji aptarnauja beveik 123 000 pacientų, iš kurių daugiau nei 9 600 yra vaikai iki 7 metų. Įstaigoje dirba apie 1 000 darbuotojų, o teikiamų paslaugų spektras apima pirminę ir antrinę sveikatos priežiūrą, diagnostiką, dienos chirurgiją, reabilitaciją ir psichikos sveikatos paslaugas.