CP v2

Tag: Psichikos sveikata

  • Kada tvarkyti mirusio artimojo daiktus: psichologai įspėja dėl vieno lemtingo dalyko

    Kada tvarkyti mirusio artimojo daiktus: psichologai įspėja dėl vieno lemtingo dalyko

    Artimojo mirtis sukelia ne tik emocinį sukrėtimą, bet ir praktinius rūpesčius: anksčiau ar vėliau tenka spręsti, ką daryti su jo daiktais. Skubėjimas čia dažnai kyla iš aplinkinių spaudimo, būsto nuomos ar pardavimo planų, tačiau psichologai ragina pirmiausia įsivertinti savo būseną.

    Specialistai pabrėžia, kad nėra vieno teisingo termino, kada reikia pradėti tvarkymą. Vieni tai gali padaryti po kelių savaičių, kitiems prireikia kelių mėnesių ar dar daugiau, nes gedėjimo procesas yra individualus ir banguojantis.

    „Svarbiausia yra ne kalendorius, o tai, ar jaučiatės pakankamai stabiliai, kad tvarkymas jūsų nesugriautų“, – sako psichologai, dirbantys su netektį patyrusiais žmonėmis.

    Tvarkant mirusiojo daiktus dažnai vėl suaktyvėja liūdesys, ilgesys, kaltė ar pyktis, todėl naudinga iš anksto pasiruošti, kad emocijos gali smogti netikėtai. Psichologijoje pripažįstama, kad prisiminimai ir ašaros šioje vietoje nėra ženklas, jog darote kažką ne taip, greičiau tai natūrali prisitaikymo prie netekties dalis.

    Prieš pradedant verta sau atsakyti į kelis paprastus klausimus: ar šiandien turiu jėgų, ar tvarkymas nėra bandymas pabėgti nuo gedulo, ir ar turiu žmogų, kuriam galėčiau paskambinti, jei pasidarys per sunku. Jei atsakymuose dominuoja nerimas, miego sutrikimai ar nuolatinis bejėgiškumas, prasminga pasitarti su psichikos sveikatos specialistu.

    Praktikoje tvarkymą dažnai palengvina lėtesnis tempas ir aiškios ribos. Žmonėms padeda susitarti, kad bus tvarkoma trumpais etapais, pavyzdžiui, po vieną stalčių ar vieną spintą, paliekant atokvėpio dienas, o sentimentaliems daiktams skiriant atskirą dėžę, prie kurios galima grįžti vėliau.

    Greta psichologinių patarimų vis dar gyvi ir senesni prietarai, pavyzdžiui, kad šešias savaites po mirties daiktų neva nederėtų liesti. Ekspertai primena, kad tokios nuostatos neturi mokslinio pagrindo, tačiau jos gali veikti kaip savotiška simbolinė pauzė tiems, kuriems sunku pradėti.

    Galiausiai daugelis specialistų sutaria dėl vieno: tvarkymas neturi tapti savęs žalojimu. Jei vien mintis apie šį procesą sukelia panikos reakcijas, o prisilietimas prie daiktų sugrąžina į būseną, kai nebeįmanoma funkcionuoti, geriau sustoti, paprašyti artimųjų pagalbos ir pasirinkti saugesnį kelią.

  • 11 moksliškai pagrįstų būdų mažinti kortizolį be vaistų: vienas netikėtas – juokas

    Kortizolis yra vienas svarbiausių organizmo streso hormonų: jis padeda greitai mobilizuoti energiją, palaiko kraujospūdį ir gliukozės apykaitą. Tačiau kai įtampa tampa lėtinė, nuolat padidėjęs kortizolio lygis siejamas su prastesne miego kokybe, didesniu nerimu, nuotaikos sutrikimais ir spartesniu riebalų kaupimu, ypač pilvo srityje.

    Specialistai pabrėžia, kad vieno stebuklingo sprendimo nėra, o tiksliausiai kortizolį įvertina gydytojo paskirti tyrimai ir bendras sveikatos įvertinimas. Vis dėlto moksliniai tyrimai rodo, jog kasdieniai įpročiai gali reikšmingai sumažinti streso reakciją, ypač kai jie derinami tarpusavyje ir taikomi nuosekliai.

    Vienas patikimiausių būdų yra reguliarus judėjimas, nes fizinis aktyvumas padeda subalansuoti streso hormonų šuolius ir gerina nuotaiką. Tyrimuose dažnai minimos vidutinio intensyvumo veiklos, pavyzdžiui, 30 minučių ėjimas, taip pat joga ar pilatesas, kurie vienu metu lavina ir kvėpavimą, ir kūno pojūčių suvokimą.

    Reikšmingą efektą gali duoti ir laikas gamtoje, ypač žaliose erdvėse. Tyrimai rodo, kad 20–30 minučių ramiame parke ar miške gali sumažinti fiziologinius streso rodiklius, todėl trumpa pertrauka lauke neretai veikia geriau nei dar viena kavos porcija.

    Mityba taip pat svarbi, nes lėtinis stresas dažnai didina potraukį saldumynams ir itin perdirbtam maistui. Daugelyje rekomendacijų akcentuojamas Viduržemio jūros mitybos modelis, kuriame vyrauja daržovės, ankštiniai, pilno grūdo produktai, žuvis, alyvuogių aliejus ir riešutai, o cukrus ir alkoholis ribojami.

    Darbo dienos ritmas neretai tiesiogiai lemia įtampą, todėl reguliarios trumpos pertraukos laikomos paprasta, bet veiksminga priemone. Kai kas valandą kelioms minutėms pakeičiate veiklą, lengvai pasimankštinate ar tiesiog pažvelgiate pro langą, mažėja nuovargio kaupimasis ir lengviau išlaikyti dėmesį.

    Greitam nusiraminimui dažnai taikomos kvėpavimo technikos, ypač lėtas diafragminis kvėpavimas. Populiari vadinamoji kvadratinio kvėpavimo schema, kai įkvepiama 4 sekundes, sulaikoma 4 sekundes, iškvepiama 4 sekundes ir vėl sulaikoma 4 sekundes, taip aktyvinant parasimpatinę nervų sistemą.

    Jei stresas pasireiškia panikos pojūčiu, padėti gali įžeminimo pratimai, kurie grąžina dėmesį į realų momentą. Praktikoje tai gali būti lėtas skaičiavimas, abėcėlės kartojimas arba sąmoningas aplinkos stebėjimas įvardijant kelis matomus objektus ir jų savybes.

    Ne mažiau svarbūs yra socialiniai ryšiai, nes vienišumas ilgainiui didina psichologinį pažeidžiamumą stresui. Reguliarus bendravimas su artimaisiais ir emocinė parama veikia kaip apsauginis veiksnys, o tai atsispindi ir geresnėje savijautoje, ir ramesnėje streso reakcijoje.

    Vienas netikėčiausių, bet tyrimuose aprašomų būdų yra juokas. Nuoširdus juokas trumpam sumažina įtampą, o kartu gerina nuotaiką ir padeda „perkauti“ stresinę būseną, todėl komedijos peržiūra ar šiltas pokalbis kartais tampa realia pagalba.

    Miegas išlieka kertinis dalykas, nes stresas blogina miegą, o miego trūkumas dar labiau sustiprina streso hormonų disbalansą. Miego higienai priskiriamas pastovus režimas, ekranų ribojimas prieš miegą ir progresuojanti raumenų relaksacija, kai raumenys paeiliui įtempiami ir atpalaiduojami.

    Naudinga gali būti ir dienoraščio rašymas, nes minčių „iškrovimas“ ant popieriaus mažina įkyrų nerimą ir padeda aiškiau įvardyti problemų šaltinius. Specialistai dažnai rekomenduoja trumpai užrašyti, kas kelia įtampą, ką galima kontroliuoti ir kokį vieną mažą veiksmą galima atlikti šiandien.

    Galiausiai svarbu suprasti, kad veiksmingiausia yra individuali strategija, o ne vienas universalus metodas. Jei nuolatinį stresą lydi ilgalaikė nemiga, ryškūs nerimo ar depresijos simptomai, staigus svorio pokytis ar kiti sveikatos sutrikimai, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą dėl išsamesnio įvertinimo.

  • Vilniaus rajone – konferencija apie vaiko gerovę: ekspertai vardijo opiausias problemas ir sprendimus

    Birželio 4 dieną Vilniaus rajono savivaldybėje surengta konferencija Partnerystė vaiko gerovei. Bendradarbiavimas kuria pokytį, subūrusi tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius ir įvairių sričių specialistus. Renginyje akcentuota, kad vaiko saugumas ir gerovė priklauso nuo nuoseklaus institucijų, savivaldybių ir nevyriausybinio sektoriaus veikimo kartu.

    Konferenciją atidarė Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių asociacijos prezidentė Sigita Šimkienė, pabrėžusi specialistų susitelkimo svarbą. Vilniaus rajono savivaldybės vadovų vardu dalyvius sveikinę vicemerai Algis Vaitkevičius ir Edita Tamošiūnaitė priminė, kad šeimos ir vaiko gerovės klausimai išlieka vienu svarbiausių savivaldos darbotvarkėje.

    Pranešimų dalį pradėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Deimantė Bukeikaitė, apžvelgusi aktualijas socialinės politikos srityje ir pagrindines kryptis, susijusias su vaikų ir šeimų gerove. Diskusijose akcentuota, kad vien socialinių paslaugų plėtra problemų neišsprendžia, jei paraleliai nestiprinama ankstyvoji prevencija ir pagalbos prieinamumas.

    Neseniai prisiekusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė pristatė savo veiklos prioritetus ir atkreipė dėmesį į pagalbos poreikį vaikams, patiriantiems elgesio sunkumų. Pasak jos, svarbu vertinti ne tik konkrečius vaiko elgesio epizodus, bet ir platesnį kontekstą, įskaitant patirtas traumas, šeimos situaciją ir ilgalaikius rizikos veiksnius.

    „Vertinant vaiką svarbu matyti ne tik jo netinkamą elgesį, bet ir analizuoti visą jo gyvenimo istoriją bei aplinkybių visumą“, – sakė Alina Jakavonienė.

    Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė pranešime pristatė komisijos veiklos kryptis, akcentuodama sisteminės stebėsenos svarbą. Pasak jos, tik turint aiškesnį realios situacijos vaizdą ir duomenis galima laiku identifikuoti spragas bei sustiprinti tarpsektorinį bendradarbiavimą sprendžiant vaikams ir šeimoms kylančius iššūkius.

    Renginyje aptarti ir praktiniai pagalbos metodai. Respublikinio priklausomybės ligų centro atstovai Mindaugas Perkauskas ir Greta Zigmantavičienė pristatė multidimensinės šeimos terapijos taikymo kryptis, akcentuodami, kad sudėtingose situacijose sprendimai dažniausiai yra efektyviausi, kai dirbama ne tik su vaiku, bet ir su jo aplinka.

    Partnerystės svarbą iš nevyriausybinio sektoriaus perspektyvos pristatė NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė. Ji pabrėžė, kad savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas neretai padeda greičiau pasiekti šeimas, o lankstesni pagalbos modeliai leidžia geriau prisitaikyti prie individualių poreikių.

    Apie vaikų saugumo iššūkius kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Ilma Skuodienė. Ji akcentavo, kad praktikoje ypač svarbu laiku pastebėti rizikos signalus ir užtikrinti, kad pagalbos grandinė veiktų be delsimo, kai šeimai reikalinga krizių prevencija ar intensyvesnė parama.

    Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vyriausioji specialistė Lina Chmieliauskienė pristatė jaunimo psichikos sveikatos stiprinimo prevencijos ir intervencijų galimybes. Konferencijoje priminta, kad psichikos sveikatos stiprinimas apima tiek ankstyvąją prevenciją bendruomenėse ir ugdymo įstaigose, tiek prieinamą specialistų pagalbą, kai problemos jau įsisenėjusios.

    Konferencijos pranešimų ciklą užbaigė VšĮ „Social Hug“ direktorius Egidijus Kuckailis, pristatęs sociokultūrinio projekto „Chillin Street“ patirtį. Pasak jo, įtraukiantys bendruomeniniai projektai gali tapti papildomu kanalu pasiekti paauglius, kuriems sudėtinga įsitraukti į tradicines pagalbos formas.

    Renginio pabaigoje dalyviai sutarė, kad nė viena institucija neturi visų atsakymų, tačiau kiekviena gali prisidėti savo kompetencija ir resursais. Konferencijoje akcentuota, jog veiksmingiausi pokyčiai pasiekiami tuomet, kai į vaiko gerovę žiūrima kaip į bendrą atsakomybę, o sprendimai priimami remiantis bendradarbiavimu ir praktikoje patikrintais pagalbos modeliais.

  • 5 neverbaliniai signalai, kad žmogus vos laikosi: kūnas išduoda stresą ir emocinį išsekimą

    Kai žmogus sako, kad viskas gerai, tai dar nereiškia, kad jis iš tiesų jaučiasi ramiai. Psichologai ir elgesio analizės ekspertai pabrėžia, jog stresas bei nerimas dažnai pirmiausia pasimato ne žodžiuose, o kūno kalboje ir automatinėse reakcijose.

    Buvęs FTB agentas, neverbalinės komunikacijos specialistas Joe Navarro yra ne kartą akcentavęs, kad kai kurie gestai kyla instinktyviai ir gali rodyti vidinę įtampą net tuomet, kai žmogus stengiasi to neparodyti. Svarbu prisiminti: vienas požymis dar nėra diagnozė, tačiau pasikartojantys signalai gali būti rimtas indikatorius.

    Viena dažniausių reakcijų į šoką ar stiprų stresą yra staigus sustingimas. Žmogus tarsi trumpam „išsijungia“: nustoja judėti, kalbėti arba atsakinėja lėtai, lyg bandydamas susiorientuoti situacijoje.

    Specialistai šį reiškinį sieja su evoliuciškai susiformavusia savisaugos reakcija. Šiandien ji dažnai pasireiškia ne fizinio pavojaus akivaizdoje, o gavus blogą žinią, patyrus konfliktą ar užklupus perdegimo požymiams.

    Kitas pastebimas ženklas gali būti ritmiškas supimasis pirmyn ir atgal arba į šonus. Tokie monotoniški judesiai dažnai veikia kaip savireguliacijos būdas, kai nervų sistema bando sumažinti įtampą ir bent trumpam grąžinti kontrolės pojūtį.

    Kai kuriems žmonėms stresas pasireiškia instinktyviu susigūžimu: pečiai pakyla, nugara palinksta, kūnas tarsi mažėja. Tai gali atrodyti kaip nuovargis, tačiau kartais taip kūnas „saugo“ pažeidžiamas vietas ir nesąmoningai siunčia signalą, kad žmogus jaučiasi nesaugiai.

    Dažnai įtampą išduoda ir rankos: stipriai suspausti delnai, sugniaužti ar persipynę pirštai, nuolatinis trynimas. Tokie veiksmai ypač išryškėja prieš sudėtingą pokalbį, priimant nemalonų sprendimą ar bandant nuslėpti jaudulį.

    Dar vienas subtilus ženklas yra įtraukiamos lūpos, kai žmogus jas tarsi „paslepia“ burnoje. Elgesio specialistai šį gestą sieja su nerimu, gėda, nusivylimu ar liūdesiu, o viešumoje jis neretai pasirodo, kai žmogus stengiasi suvaldyti emocijas.

    Tokie signalai ne visada reiškia, kad žmogus patiria psichologinę krizę, tačiau jie gali būti užuomina, jog viduje vyksta kova. Jei matote, kad artimasis ar kolega ilgesnį laiką atrodo įsitempęs, atsitraukęs ar „perdegęs“, paprastas klausimas ir nuoširdus dėmesys gali būti reikšminga parama.

    Ekspertai rekomenduoja vertinti kontekstą ir pokyčius: ar tai naujas elgesys, ar jis kartojasi, ar žmogus pradėjo vengti bendravimo, miego, maisto ar darbo ritmo. Jei signalai stiprėja ir ima trukdyti kasdienybei, verta paskatinti ieškoti profesionalios pagalbos.

  • Apklausa: Jungtinės Karalystės moterys – tarp labiausiai pykstančių Europoje, daugiausia kenčia vyresnės

    Apklausa: Jungtinės Karalystės moterys – tarp labiausiai pykstančių Europoje, daugiausia kenčia vyresnės

    Nauja tarptautinė apklausa rodo, kad Jungtinės Karalystės moterys Europoje išsiskiria didesniu pykčio lygiu: daugiau nei penktadalis respondenčių nurodė dažnai jaučiančios įniršį. Tyrimas taip pat fiksuoja emocinės ir fizinės savijautos prastėjimą, ypač vyresniame amžiuje.

    Duomenys pateikiami „Hologic“ Globaliame moterų sveikatos indekse, kuris apima moterų savijautą, galimybes gauti pagalbą ir gyvenimo kokybę. Apklausos rezultatai Jungtinę Karalystę pagal moterų sveikatos rodiklius nustumė žemyn, o kitų Europos valstybių rezultatai, tarp jų Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos, buvo gerokai aukštesni.

    Indeksas išryškina bendrą tendenciją: daug moterų nurodo gyvenančios su nuolatiniu nerimu ir liūdesiu, o pykčio jausmas tampa dar vienu ryškiu emocinės įtampos ženklu. Tyrimo suvestinė rodo, kad nerimą patiria 42 proc. moterų, liūdesį – 28 proc., o vyresnės nei 60 metų moterys buvo vienintelė grupė, kurios emociniai rodikliai, lyginant su 2020 metais, blogėjo labiausiai.

    Kas kelia didžiausią frustraciją?

    Tyrimo interpretacijose dažniausiai kartojasi viena priežastis: paslaugų prieinamumas ir ilgas laukimas sveikatos sistemoje. Jungtinėje Karalystėje daugeliui specializuotų paslaugų tenka laukti ilgai, o reali pagalba neretai priklauso nuo gyvenamosios vietos ir vietinių paslaugų pajėgumo.

    Prie nusivylimo prisideda ir tai, kad dalis moterų sveikatos būklių, pavyzdžiui, lėtiniai dubens skausmai, endometriozė ar menopauzės simptomai, istorijoje dažnai buvo nuvertinami, o diagnozė vėluodavo. Pastaraisiais metais ši problema viešojoje erdvėje vis dažniau apibūdinama kaip sisteminis šališkumas moterų sveikatos atžvilgiu.

    Ne tik emocijos, bet ir skausmas

    Apklausos duomenys rodo, kad daliai moterų emocinė įtampa eina greta kasdienio fizinio skausmo. Maždaug trečdalis respondenčių nurodė kasdien jaučiančios fizinį skausmą, o beveik kas ketvirta teigė, kad sveikatos problemos trukdo įprastai veiklai ir darbingumui.

    Šis fonas paaiškina, kodėl pykčio rodiklis gali būti susijęs ne vien su psichologiniais veiksniais, bet ir su ilgalaikiu skausmu, neaiškiais simptomais bei sunkiai pasiekiamomis konsultacijomis. Kai pagalba atidedama, didėja ir rizika, kad moterys praranda pasitikėjimą sistema, o sprendimų ieško socialiniuose tinkluose ar bendruomenėse, kur šalia palaikymo gali plisti ir klaidinanti informacija.

    Ko tikisi pačios moterys?

    Indekso rengėjai ir su tyrimu susiję ekspertai akcentuoja, kad moterų siunčiama žinutė yra gana aiški: reikia ankstesnės diagnostikos, greitesnio patekimo pas specialistus ir nuoseklesnio lėtinių būklių gydymo. Taip pat pabrėžiama inovacijų svarba, tačiau kartu primenama, kad technologijos nepakeis bazinio paslaugų prieinamumo.

    „Moterų atsakymai aiškiai rodo toliau prastėjančią sveikatą ir gerovę daugelyje sričių“, – sakė „Hologic“ atstovas Timas Simpsonas.

    „Papildomi Jungtinės Karalystės tyrimai rodo, kad daug moterų susiduria su gydymo vėlavimu ir praranda pasitikėjimą sistema“, – pridūrė jis.

    Tyrėjų išvada – sprendimams reikia ilgalaikio politinio ir institucinio įsipareigojimo: geresnio finansavimo, aiškesnių pacientų kelių ir vienodesnių paslaugų standartų skirtinguose regionuose. Kitu atveju emocinės savijautos prastėjimas ir su juo siejamas pyktis gali išlikti ne pavienis reiškinys, o tęstinė visuomenės sveikatos problema.

  • 10 natūralių būdų mažinti nerimą: specialistai sako, kad kai kurie veikia greičiau už vaistus

    Kaip greitai numalšinti nerimą

    Nerimas dažnai sustiprėja dėl organizmo streso reakcijos: padažnėja kvėpavimas, įsitempia raumenys, mintys ima suktis ratu. Specialistai pabrėžia, kad dalis paprastų kūno technikų gali gana greitai sumažinti įtampą ir grąžinti kontrolės pojūtį.

    Svarbu atskirti: jei nerimas kartojasi dažnai, trukdo miegui, darbui ar santykiams, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu. Toliau aprašomi metodai gali padėti kaip kasdienės savipagalbos priemonės, bet nepakeičia gydymo, kai jo reikia.

    Kūno technikos, kurios ramina

    Vienas veiksmingiausių būdų greitai nusiraminti yra pailginti iškvėpimą. Kai kūnas patiria stresą, kvėpavimas paprastai tampa greitas ir paviršutiniškas, o ilgesnis iškvėpimas siunčia signalą nervų sistemai, kad grėsmės nėra.

    Praktiškai galima kvėpuoti taip: įkvėpimas skaičiuojant iki 4, iškvėpimas skaičiuojant iki 6 arba 8. Jei svaigsta galva, ritmą verta sulėtinti ir kvėpuoti švelniau, be pastangos.

    Kitas greitas metodas yra šaltis, pavyzdžiui, nusiprausti veidą šaltu vandeniu arba trumpam atvėsinti skruostus. Tokie dirgikliai gali padėti sumažinti fiziologinį sujaudinimą, kai atrodo, kad nerimas kyla banga ir sunku jį suvaldyti.

    Padėti gali ir regos fokusavimo pakeitimas: nerimo metu dėmesys dažnai susiaurėja, atsiranda vadinamasis tunelinis matymas. Pabandykite atpalaiduoti žvilgsnį ir keliasdešimt sekundžių žiūrėti į tolį, tarsi apžvelgdami aplinką.

    Dar viena paprasta praktika yra fizinė saviparama, kai delną uždedate ant krūtinės, peties ar dilbio ir kelis kartus lėtai įkvepiate bei iškvepiate. Švelnus prisilietimas daliai žmonių padeda greičiau sumažinti įtampą, ypač jei nerimą lydi stipri savikritika.

    Mąstymo ir dėmesio technikos

    Nerimą dažnai maitina mintys apie blogiausius scenarijus, kurie atrodo kaip faktai. Naudinga sąmoningai atsitraukti nuo minčių ir jas įvardyti kaip mintis, pavyzdžiui, vietoje teiginio sau pasakyti, kad tai yra mintis, kuri šiuo metu kyla.

    Taip pat padeda tiksliai įvardyti emociją: nerimas neretai susimaišo su gėda, pykčiu, liūdesiu ar bejėgiškumu. Kai emocija tampa aiškesnė, lengviau pasirinkti adekvatų veiksmą, o ne reaguoti automatiškai.

    Specialistai pabrėžia ir priėmimo svarbą: bandymas akimirksniu išstumti nerimą kartais jį tik sustiprina. Leidus sau kelioms minutėms patirti jausmą, jis dažnai tampa mažiau intensyvus ir labiau valdomas.

    Kai nerimas paralyžiuoja, verta grįžti prie mažų, aiškių veiksmų. Vienas konkretus žingsnis, pavyzdžiui, trumpas pasivaikščiojimas, keli tempimo pratimai ar vienas išsiųstas laiškas, dažnai grąžina kontrolės pojūtį.

    Greitam nusiraminimui plačiai naudojama įžeminimo praktika 5-4-3-2-1. Ji nukreipia dėmesį nuo vidinių scenarijų į aplinką, įvardijant 5 matomus objektus, 4 juntamus prisilietimus, 3 garsus, 2 kvapus ir 1 skonį.

    Galiausiai, verta sąmoningai sugrįžti į dabartį: nerimas dažnai yra gyvenimas ateities grėsmėmis. Trumpas klausimas sau, ką realiai galiu padaryti dabar, padeda sumažinti minčių chaosą ir sutelkti resursus į tai, kas jūsų kontrolėje.

    Kada kreiptis pagalbos

    Jei nerimas tęsiasi savaites ar mėnesius, dažnėja panikos epizodai, sutrinka miegas, apetitas ar kasdienė veikla, verta kreiptis į specialistus. Efektyvios pagalbos formos gali būti psichoterapija, gyvenimo būdo pokyčiai ir, kai kuriems žmonėms, gydytojo paskirtas medikamentinis gydymas.

    Taip pat svarbu skubiai ieškoti pagalbos, jei atsiranda minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę. Tokiais atvejais būtina nedelsti ir kreiptis į skubią pagalbą ar psichikos sveikatos specialistus.

  • Partnerystė vaiko gerovei: konferencijoje savivaldybėje ieškota, kaip greičiau padėti šeimoms

    Partnerystė vaiko gerovei: konferencijoje savivaldybėje ieškota, kaip greičiau padėti šeimoms

    Birželio 4 dieną Vilniaus rajono savivaldybės Didžiojoje salėje vykusi konferencija Partnerystė vaiko gerovei. Bendradarbiavimas kuria pokytį subūrė skirtingų sričių specialistus, kurie kasdien sprendžia vaikų ir šeimų problemas. Renginyje daug dėmesio skirta tam, kaip greičiau atpažinti rizikas ir užtikrinti, kad pagalba pasiektų vaiką laiku.

    Į diskusijas įsitraukė tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai, savivaldybių atstovai, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, vaiko teisių apsaugos ir teisėsaugos specialistai, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovai. Toks dalyvių spektras atspindi vieną pagrindinių vaiko gerovės politikos principų: veiksmingos pagalbos neįmanoma sukurti vienos įstaigos pastangomis.

    Kas svarbiausia kasdienėje praktikoje?

    Konferencijos dalyvius mero Roberto Duchnevičiaus vardu pasveikinęs vicemeras Algis Vaitkevičius akcentavo, kad vaiko gerovė yra bendras įsipareigojimas, o pasitikėjimas ir nuolatinis dialogas tarp institucijų tiesiogiai lemia pagalbos kokybę. Pasak jo, savivaldybės tikslas yra užtikrinti, kad pagalba vaikui ir šeimai būtų ne tik prieinama, bet ir veiksminga bei orientuota į žmogaus orumą.

    Renginyje kalbėjusi vicemerė Edita Tamošiūnaitė pabrėžė, kad augančiame Vilniaus rajone didėja ir atsakomybė laiku pastebėti šeimų sunkumus. Ji išskyrė požiūrį, kad pagalba turi stiprinti šeimą ir ieškoti problemų šaknų, o ne remtis vien formaliosiomis procedūromis.

    Konferenciją atidariusi Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių asociacijos vadovė Sigita Šimkienė atkreipė dėmesį į specialistų telkimosi svarbą. Pasak jos, būtent koordinavimas ir aiškūs susitarimai tarp skirtingų grandžių dažnai tampa skirtumu tarp pavėluotos ir laiku suteiktos pagalbos.

    Valstybės kryptys ir vaiko teisių prioritetai

    Pranešimų dalį pradėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė, pristatydama socialinės politikos aktualijas, susijusias su vaiku ir šeima. Kontekste akcentuota, kad Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvajai intervencijai, paslaugų prieinamumui savivaldybėse ir sklandžiam institucijų informacijos apsikeitimui, laikantis teisinių reikalavimų.

    Svarbias įžvalgas pateikė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė, kalbėjusi apie veiklos prioritetus ir pagalbą vaikams, susiduriantiems su elgesio sunkumais. Akcentuota, kad vertinant vaiko situaciją svarbu matyti ne vien elgesio apraiškas, bet ir platesnį gyvenimo aplinkybių kontekstą.

    „Vertindami vaiką turime matyti visą jo istoriją, o ne tik tai, kas matoma čia ir dabar“, – sakė A. Jakavonienė.

    Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė pristatė komisijos prioritetus, pabrėždama sisteminės stebėsenos poreikį ir tarpsektorinio bendradarbiavimo svarbą sprendžiant vaikams bei šeimoms kylančius iššūkius. Toks požiūris atliepia praktikų lūkestį turėti aiškius rodiklius, kurie padėtų savivaldybėms vertinti, ar priemonės veikia, ir kuriose grandyse stringa pagalba.

    Metodai, kurie padeda šeimai

    Praktinių sprendimų dalyje pristatyta multidimensinė šeimos terapija, apie ją kalbėjo Respublikinio priklausomybės ligų centro atstovai Mindaugas Perkauskas ir Greta Zigmantavičienė. Šis metodas dažniausiai taikomas kompleksinėms situacijoms, kai šeimai reikalingas nuoseklus, kelių sričių specialistų koordinuojamas darbas.

    Po pertraukos NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė aptarė nevyriausybinių organizacijų vaidmenį, kai reikia lanksčių, greitai pritaikomų paslaugų ar emocinės paramos šeimoms. NVO dažnai tampa tiltu tarp institucijų ir šeimų, ypač kai šeimos vengia formalių struktūrų arba išgyvena pasitikėjimo krizę.

    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pranešime apie vaikų saugumo iššūkius akcentavo, kad prevencija prasideda nuo ankstyvų signalų atpažinimo mokykloje, bendruomenėje ir sveikatos priežiūros sistemoje. Praktikoje tai reiškia ne tik reagavimą į jau įvykusį smurtą ar krizę, bet ir nuoseklų darbą su rizikos veiksniais.

    Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vyriausioji specialistė Lina Chmieliauskienė aptarė prevencijos ir intervencijų galimybes jaunimo psichikos sveikatos stiprinimo srityje. Aptariant šią temą pabrėžta, kad mokyklų, šeimos gydytojų, psichikos sveikatos paslaugų ir socialinių darbuotojų grandys turi veikti kaip viena sistema, nes psichologiniai sunkumai dažnai pasireiškia keliuose gyvenimo kontekstuose vienu metu.

    Renginio pabaigoje VšĮ „Social Hug“ direktorius Egidijus Kuckailis pristatė sociokultūrinio projekto „Chillin Street“ patirtį, pabrėždamas, kad įtrauki veikla ir ryšio kūrimas su jaunimu gali tapti svarbia prevencijos dalimi. Konferenciją vainikavusioje diskusijoje dalyviai sutarė, kad nuolatinis, koordinuotas ir aiškiai apibrėžtas bendradarbiavimas yra pagrindinė sąlyga kuriant saugią ir palaikančią aplinką kiekvienam vaikui.

  • Apklausa: daugiau nei 60 proc. psichikos sveikatos patarimų ieško per DI, bet beveik pusė nusivilia

    Apklausa: daugiau nei 60 proc. psichikos sveikatos patarimų ieško per DI, bet beveik pusė nusivilia

    Daugiau nei šeši iš dešimties žmonių psichikos sveikatos klausimais patarimų ieško pasitelkdami dirbtinis intelektas, tačiau beveik kas antras lieka nepatenkintas gautais atsakymais. Tai rodo draudimo bendrovės AXA ir tyrimų įmonės IPSOS atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 19 000 suaugusiųjų 18–75 metų iš 18 šalių.

    Tyrimas atliktas 2026 metų sausio 12–vasario 16 dienomis, vertinant, kaip žmonės jaučiasi ir kokių pagalbos priemonių imasi. Apklausos duomenimis, 68 proc. respondentų gali būti paveikti nerimo, streso ar depresijos, net jei simptomai yra lengvi, o 18–24 metų grupėje šis rodiklis išauga iki 85 proc.

    Jauniausiems tenka didžiausia našta

    Didžiausias sunkumas fiksuotas būtent 18–24 metų amžiaus grupėje: apie 43 proc. jų galimai patiria stiprius ar itin stiprius depresijos, nerimo ar streso simptomus. Tai beveik dvigubai daugiau nei pasaulinis vidurkis, siekiantis 26 proc.

    Tyrimo autoriai taip pat nurodo, kad 46 proc. apklaustųjų priskiria save „sunkiai besitvarkantiems“ arba „stingstantiems“ būsenose. Dažniausiai įvardytas jausmas buvo prislėgta nuotaika, kurią nurodė 65 proc. respondentų.

    Ekranai ir priklausomybė nuo technologijų

    Viena ryškiausių blogėjančios savijautos priežasčių įvardijamas ekranų ir technologijų naudojimas. Vidutiniškai žmonės, neskaičiuodami darbo, mokslų ir savaitgalio veiklų, prie ekranų praleidžia 5,1 valandos per dieną.

    Skirtingose šalyse šis laikas smarkiai skiriasi: nuo 6,4 valandos Tailande ir Filipinuose iki 4,2 valandos Japonijoje ir 4,1 valandos Šveicarijoje. 66 proc. respondentų teigė, kad ekranai bent vidutiniškai blogina miegą, koncentraciją ar fizinio aktyvumo įpročius, o 39 proc. poveikį apibūdino kaip itin stiprų.

    Kodėl žmonės kreipiasi į DI?

    Apklausoje pabrėžiama, kad daliai žmonių profesionali pagalba išlieka sunkiai pasiekiama dėl kainos ir laiko trūkumo. Tarp tų, kurie jaučiasi prasčiau, 43 proc. per pastaruosius 12 mėnesių nesulaukė jokios profesionalios pagalbos, o dalis jų teigė netikintys, kad medicininė pagalba apskritai reikalinga.

    Šiame kontekste DI įrankiai tampa savipagalbos alternatyva, kuri visada po ranka. 63 proc. apklaustųjų nurodė naudoję DI valdomus pokalbių įrankius, tokius kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“, psichikos sveikatos klausimams, o 38 proc. teigė jais pasitikintys labiau nei psichikos sveikatos specialistais.

    „Turime būti labai atsargūs, kad DI neapibūdintume kaip vien blogio psichikos sveikatai“, – sakė AXA sveikatos ir prevencijos vadovas Khaled El Shaarany.

    „DI yra prieinamas visą parą, dažnai nemokamas, ir jis tavo telefone būtent tada, kai esi vienas vėlų vakarą ir jautiesi prastai“, – sakė Khaled El Shaarany.

    „Tačiau bendro pobūdžio modeliai, tokie kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“, nėra sukurti kaip medicininės pagalbos priemonė, tai labiau panašu į pokalbį su draugu, o ne su gydytoju“, – sakė Khaled El Shaarany.

    Apklausos rezultatai rodo ir paradoksą: nors DI naudojimas plinta, 45 proc. DI pasitelkusių žmonių liko nepatenkinti patarimų kokybe. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI atsakymai gali būti informatyvūs, bet psichikos sveikatos situacijose svarbūs kontekstas, rizikų atpažinimas ir aiškūs veiksmai, o ne platus galimų priežasčių sąrašas.

    Todėl vis dažniau pabrėžiama apsauginių mechanizmų būtinybė: DI sistemos turėtų gebėti atpažinti įspėjamuosius ženklus, nukreipti žmogų į tinkamą pagalbą ir, kai reikia, skatinti kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Tuo pat metu ekspertai ragina DI vertinti kaip papildomą priemonę, o ne pakaitalą diagnostikai ar gydymui.

  • Ukrainoje VR jau keičia psichologinę pagalbą: per pusmetį 1 100 pacientų ir 9 000 sesijų

    Ukrainoje VR jau keičia psichologinę pagalbą: per pusmetį 1 100 pacientų ir 9 000 sesijų

    Karas Ukrainoje paliko gilių randų ne tik infrastruktūrai ir ekonomikai, bet ir milijonų žmonių psichikos sveikatai. Šalyje vis plačiau bandoma nauja priemonė – mišriosios realybės terapija, jungianti virtualią ir papildytą realybę.

    Nauja praktika diegiama ne laboratorijoje, o realiomis karo sąlygomis, kai kasdienybę lydi oro pavojaus signalai, pervargę medikai ir nuolatinis nesaugumo jausmas. Būtent tai, pasak projekto autorių, suteikia šiems bandymams ypatingą vertę.

    Kaip veikia programa „Luminify“

    Per šešis mėnesius daugiau kaip 1 100 pacientų dalyvavo beveik 9 000 terapinių sesijų, naudodami programą „Luminify“, kurią sukūrė bendrovė „Aspichi“. Sistema buvo naudojama 47 organizacijose, o darbui pasitelkta 162 VR įrenginiai.

    Ši priemonė nėra skirta pakeisti psichoterapeutus ar psichiatrus. Pagrindinis tikslas – emocinė stabilizacija ir paruošimas tolesnei, gilesnei pagalbai, ypač kai žmogui sunku iškart įsitraukti į įprastą terapiją.

    Sesijose taikomi kognityvinės elgesio terapijos principai, kvėpavimo pratimai, dėmesingo įsisąmoninimo praktikos ir streso mažinimo technikos. Viskas vyksta kontroliuojamoje virtualioje aplinkoje, prižiūrint specialistui, o tempą gali pasirinkti pats pacientas.

    Kodėl VR kartais pritraukia lengviau

    Psichologai pastebi, kad VR akiniai neretai padeda įveikti pasipriešinimą kreiptis pagalbos. Dalis žmonių į centrus pirmiausia ateina dėl technologijos, o tik vėliau ryžtasi pilnai konsultacijai.

    Tai ypač svarbu dirbant su karo veteranų auditorija, kur psichologinių sunkumų stigmatizacija vis dar stipri. Technologinis formatas kai kuriems tampa neutraliu, mažiau gąsdinančiu pirmu žingsniu.

    Didėjanti paklausa ir masto augimas

    Tarptautinės sveikatos institucijos pabrėžia, kad karą patiriantiems žmonėms psichologinė našta yra plačiai paplitusi, o maždaug 20 proc. gali išsivystyti rimtesni sutrikimai, kuriems būtina profesionali pagalba. Ilgalaikio karo sąlygomis psichikos sveikatos paslaugos dažnai tampa sunkiai pasiekiamos dėl specialistų trūkumo ir milžiniško poreikio.

    Projekto kūrėjai teigia, kad įtraukiosios technologijos gali padėti išplėsti pagalbos prieinamumą, neproporcingai nedidinant specialistų krūvio. Skelbiama, kad naudotojų tinklas augo sparčiai: nuo 5 įstaigų 2023 metais iki 131 įstaigos 2025 metais.

    Iniciatyva sulaukia dėmesio ir gynybos bei saugumo bendruomenėse, nes vis dažniau akcentuojama visuomenės psichologinio atsparumo reikšmė. Karo patirtys parodė, kad gebėjimas atlaikyti ilgalaikį stresą ir atsigauti po traumų gali būti kritiškai svarbus tiek civiliams, tiek kariškiams.

  • Anykščių savivaldybė iki birželio 12 dienos priima paraiškas visuomenės sveikatos projektams

    Anykščių savivaldybė iki birželio 12 dienos priima paraiškas visuomenės sveikatos projektams

    Anykščių rajono savivaldybės administracija papildomai kviečia teikti paraiškas visuomenės sveikatos projektų įgyvendinimui. Paraiškos priimamos iki birželio 12 dienos.

    Projektai finansuojami vadovaujantis Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2024 metais kovo 1 dieną patvirtintu Visuomenės sveikatos projektų vykdymo finansavimo tvarkos aprašu. Savivaldybė pabrėžia, kad paraiškas verta planuoti iš anksto ir pateikti su visais privalomais dokumentais.

    Kurios veiklos gali gauti finansavimą

    Finansavimas numatytas veikloms, skirtoms vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimui, sveiko gyvenimo įgūdžių ugdymui. Taip pat remiama lėtinių neinfekcinių ligų ir traumų prevencija, įskaitant širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų rizikos mažinimą.

    Parama gali būti skiriama ir psichikos sveikatos stiprinimui, savižudybių bei smurto prevencijai. Į finansuojamas sritis įtraukiama ir alkoholio, tabako, narkotikų bei kitų psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija, sveikatingumo renginių organizavimas, sveikos mitybos skatinimas.

    Taip pat numatoma galimybė finansuoti tyrimus, reikalingus saugios aplinkos kūrimui. Tokie projektai paprastai apima situacijos vertinimą, rizikų nustatymą ir priemonių parinkimą, kad sprendimai būtų paremti duomenimis.

    Kokios kryptys laikomos prioritetinėmis

    Savivaldybė nurodo, kad finansavimas skiriamas prioriteto tvarka, jei projektai atitinka bendruomenės sveikatos tarybos nustatytas prioritetines kryptis. Šiame kvietime kaip prioritetai įvardijami psichikos sveikatos stiprinimas, savižudybių ir smurto prevencija, taip pat sveikatingumo renginių organizavimas.

    Praktikoje tai reiškia, kad projektų idėjos, kurios tiesiogiai sprendžia psichologinės gerovės, emocinės sveikatos ar bendruomenės įsitraukimo į aktyvias veiklas klausimus, gali turėti didesnes galimybes gauti finansavimą. Paraiškas rengiančioms organizacijoms svarbu aiškiai pagrįsti problemą, tikslinę grupę ir planuojamą poveikį.

    Kaip pateikti paraišką

    Paraiška ir visi privalomi dokumentai turi būti pateikiami viename pdf faile el. paštu. Savivaldybė taip pat informuoja, kad dėl objektyvių priežasčių paraiškų teikimas per Elektroninius valdžios vartus šiuo metu negalimas.

    Dėl paraiškų rengimo ir pateikimo tvarkos konsultuoja Anykščių rajono savivaldybės administracija, nurodytu telefonu ir el. paštu. Paraiškas teikiantiems pareiškėjams rekomenduojama prieš siunčiant dar kartą pasitikrinti, ar pridėti visi priedai ir ar dokumentai sujungti į vieną failą.