CP v2

Tag: Psichologinė pagalba

  • Marijampolė skelbia Šeimos stiprinimo programos konkursą: kam skirs biudžeto lėšas ir iki kada teikti paraiškas

    Marijampolė skelbia Šeimos stiprinimo programos konkursą: kam skirs biudžeto lėšas ir iki kada teikti paraiškas

    Marijampolės savivaldybė paskelbė projektų atrankos ir finansavimo konkursą Šeimos stiprinimo programai 2024–2027 metais įgyvendinti. Konkursas vykdomas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 metų balandžio 22 dieną patvirtintus nuostatus.

    Finansavimas numatytas iniciatyvoms, kurios tiesiogiai prisideda prie šeimų gerovės, emocinio atsparumo ir pagalbos prieinamumo savivaldybėje. Savivaldybė pabrėžia, kad projekto išlaidos negali dubliuoti kitų valstybės ar savivaldybės programų jau apmokamų veiklų.

    Kas bus finansuojama?

    Konkurse numatytos kelios prioritetinės kryptys, orientuotos į prevenciją ir praktinę pagalbą šeimoms. Tarp jų – mokymai šeimoms apie krizių valdymą, suteikiant įrankius, kurie padeda įveikti kasdienius ir netikėtus iššūkius.

    Taip pat laukiamos iniciatyvos būsimiems tėvams: seminarai ir mokymai, apimantys ne tik fizinius, bet ir emocinius motinystės bei tėvystės aspektus. Savivaldybė tikisi projektų, kurie stiprintų tėvystės kompetencijas ir mažintų šeimų patiriamą įtampą pereinamuoju laikotarpiu.

    Numatytas finansavimas psichologinės pagalbos teikimui šeimoms, susiduriančioms su paauglystės iššūkiais, priklausomybėmis ar onkologinėmis ligomis šeimoje. Dar viena kryptis – vaikų integracijos programos atvykstančioms šeimoms, įskaitant stovyklas, padedančias lengviau įsilieti į švietimo ir socialinę aplinką.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti vietinės šeimas vienijančios organizacijos, registruotos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat kviečiamos vietinės su šeimomis dirbančios organizacijos, veikiančios kaip asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ar bendrijos, taip pat labdaros ir paramos fondai.

    Konkurse gali dalyvauti ir savivaldybės švietimo įstaigos, jei planuojamos veiklos atitinka nustatytą kryptį. Be to, paraiškas gali teikti nacionalinių šeimos organizacijų skyriai, filialai ar padaliniai, jei pagal organizacijos nuostatus Marijampolėje veikia jų struktūriniai padaliniai ir veiklos bus vykdomos savivaldybės teritorijoje.

    Kaip ir iki kada pateikti paraišką?

    Paraišką galima pateikti keliais būdais: pristatyti originalą Marijampolės savivaldybės administracijai arba išsiųsti paštu. Taip pat priimamas pateikimas elektroniniu paštu, kai visi dokumentai pateikiami vienoje pdf rinkmenoje, o laiško temoje aiškiai nurodoma konkurso pavadinimo formuluotė.

    Paraiška turi būti pildoma lietuvių kalba elektroniniu būdu, atspausdinama, tvarkingai susegama ir pasirašoma organizacijos vadovo arba jo įgalioto asmens. Paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 29 dieną 16.00 valandos, o vėliau gautos paraiškos nebus priimamos.

    Papildoma informacija teikiama Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriuje. Savivaldybė ragina pareiškėjus iš anksto įsivertinti, ar planuojamos veiklos atitinka programos kryptis ir ar biudžetas nėra persidengiantis su kitais finansavimo šaltiniais.

  • Motinos dieną skauda labiausiai: kaip kalbėti apie nevaisingumą nežeidžiant ir nedalijant patarimų

    Motinos dieną skauda labiausiai: kaip kalbėti apie nevaisingumą nežeidžiant ir nedalijant patarimų

    Motinos diena daugeliui asocijuojasi su dėkingumu ir švente, tačiau daliai žmonių ji tampa itin skausmingu priminimu apie nevaisingumą. Reklamose ir socialiniuose tinkluose vyraujančios žinutės apie motinystę gali sustiprinti vienišumo jausmą ir išryškinti tai, ko pora vis dar neturi.

    40-metė Malvina pasakoja, kad gegužė jai sunkiausia, nes aplinkoje nuolat girdimi klausimai apie vaikus ir padrąsinimai, kurie nepadeda. Ji jaučiasi įsprausta į lūkesčius, nors realybėje tenka gyventi tarp vilčių, tyrimų ir nusivylimų.

    „Būti ne mama Motinos dieną dar sunkiau, tarsi tą dieną būčiau nevaisinga dar labiau“, – sakė Malvina.

    Nevaisingumo priežasčių gali būti daug ir jos ne visada greitai nustatomos. Moterims dažniau minimi ovuliacijos sutrikimai, endometriozė, policistinių kiaušidžių sindromas, kiaušintakių nepraeinamumas, taip pat sumažėjusi kiaušidžių rezervų būklė ar priešlaikinis kiaušidžių funkcijos išsekimas.

    Problema gali slypėti ir skydliaukės veikloje, autoimuniniuose susirgimuose ar po persirgtų uždegimų, o daliai porų priežastys siejamos su vyro vaisingumu. Kartais, net ir atlikus išsamią diagnostiką, aiškios priežasties nustatyti nepavyksta, todėl situacija emociškai alina dar labiau.

    Pasaulio sveikatos organizacija nevaisingumą apibrėžia kaip ligą, kai nėštumas nepasiekiamas po 12 mėnesių reguliarių nesaugių lytinių santykių. PSO vertinimu, nevaisingumą per gyvenimą patiria maždaug 1 iš 6 žmonių, todėl tai nėra reta išimtis, nors viešai apie tai vis dar kalbama nedrąsiai.

    Lietuvoje ir kitose Europos šalyse dažnai akcentuojama tendencija, kad tėvystė planuojama vis vėlesniame amžiuje, o tai mažina natūralaus pastojimo tikimybę. Riziką didina ir gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip rūkymas, nutukimas, lėtinis stresas, miego stoka, taip pat kai kurios lėtinės ligos.

    Gydytojai pabrėžia, kad būtent dėl amžiaus faktoriaus delsti su diagnostika ne visada saugu, ypač jei yra nereguliarus ciklas, įtariama endometriozė, buvusios dubens uždegiminės ligos ar ankstesni persileidimai. Praktikoje svarbu vertinti ir vyro sveikatą, nes poros vaisingumas yra abiejų partnerių klausimas.

    „Nevaisingumas yra medicininė problema, o diagnostikos atidėliojimas gali turėti realų poveikį gydymo galimybėms“, – sakė gydytoja Anna Wajda.

    Ne mažiau svarbus ir psichologinis krūvis: vizitų grafikai, laukimas, procedūrų nesėkmės bei nuolatinis nežinomumas gali keisti kasdienį gyvenimą ir santykius. Tokiais laikotarpiais šeimos šventės, krikštynos ar Motinos diena neretai tampa emociškai sudėtingomis ribinėmis situacijomis.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad aplinkinių reakcijos dažnai, nors ir iš gerų ketinimų, skaudina. Tokios frazės kaip pasistenkite mažiau galvoti, jums dar yra laiko ar tikrai pavyks gali stiprinti kaltės jausmą ir kurti įspūdį, kad žmogaus patirtis nuvertinama.

    Užuot dalijus patarimus, kurie primena moralą ar spaudimą, labiau padeda paprastas, neutralus rūpestis. Klausimai kaip kaip tu jautiesi arba kuo galiu padėti palieka žmogui teisę nuspręsti, kiek jis nori pasakoti, ir sumažina riziką netyčia įžeisti.

    Motinos diena gali būti proga ne tik švęsti, bet ir prisiminti, kad dalis žmonių tą dieną išgyvena tyliai ir sunkiai. Didesnis jautrumas, mažiau smalsavimo ir daugiau pagarbos riboms padeda kurti aplinką, kurioje apie nevaisingumą nereikia kalbėti vienumoje.

  • Alytaus vyrų krizių centras mini dešimtmetį: savivaldybė dėkoja už emocinę ir teisinę pagalbą

    Alytaus vyrų krizių centras mini dešimtmetį: savivaldybė dėkoja už emocinę ir teisinę pagalbą

    Alytaus apskrities vyrų krizių centras mini dešimties metų veiklos sukaktį ir sulaukė Alytaus rajono savivaldybės padėkos už nuoseklų darbą. Organizacija jau dešimtmetį teikia emocinę, socialinę ir teisinę pagalbą vyrams, jų artimiesiems bei šeimų nariams, patiriantiems krizes.

    Centro bendruomenei dėkojo Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas, įteikęs merės Rasos Vitkauskienės padėką. Savivaldybė pabrėžė centro indėlį stiprinant bendruomenės gerovę ir kuriant pagalbos kultūrą tiems, kurie dažnai linkę sunkumus spręsti tyliai.

    Minėjime dalyvavo ir savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Žeimienė. Centrą taip pat sveikino kitų savivaldybių ir įstaigų atstovai, socialiniai partneriai bei nevyriausybinės organizacijos, su kuriomis sprendžiamos sudėtingos šeimų situacijos.

    Centro vadovas V. Tamulionis akcentavo, kad per dešimtmetį pasikeitė ir visuomenės požiūris į vyrų patiriamas krizes. Pasak jo, pagalbos prireikia ne tik dėl skyrybų ar konfliktų šeimoje, bet ir susidūrus su priklausomybėmis, emociniais sunkumais, savivertės problemomis ar prarastu socialiniu ryšiu.

    „Prieš dešimt metų daug kas skeptiškai vertino, ar vyrai iš tiesų susiduria su sunkumais ir išgyvena krizes. Norėjau įrodyti, kad vyrai patiria įvairių išbandymų – šeimoje, skyrybų metu ar kovodami su priklausomybėmis“, – sakė V. Tamulionis.

    Centras buvo įkurtas 2016 metais ir tapo vienu iš pirmųjų tokio profilio pagalbos taškų Lietuvoje. Per šį laiką paslaugų poreikis augo, o veikla plėtėsi nuo individualių konsultacijų iki ilgalaikių programų, padedančių žmonėms grįžti į stabilesnį kasdienį gyvenimą.

    Pagalba ne tik vyrams

    Įstaiga pagalbą teikia ne vien vyrams, bet ir jų artimiesiems bei paaugliams, kai šeimoje kyla konfliktai ar užsitęsusios krizės. Praktikoje tai reiškia, kad sprendžiamos ne pavienės situacijos, o siekiama mažinti rizikas visai šeimai, ypač kai įtampa persikelia į vaikų gerovę.

    Centro veiklos apima savipagalbos grupes, individualias ir grupines konsultacijas, priklausomybių prevenciją, smurto mažinimo bei elgesio keitimo programas. Bendradarbiaujama su specialistais ir partneriais, kad pagalba būtų prieinama laiku, o žmogus neliktų vienas su problema.

    Patirtis pristatoma ir tarptautiniu mastu

    Centro atstovai teigia, kad sukaupta patirtis pristatoma ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje erdvėje. Įstaiga dalyvauja Europos Sąjungos projektuose, kuriuose siekiama stiprinti psichologinės pagalbos prieinamumą ir kurti veiksmingesnius pagalbos modelius bendruomenėse.

    Pasak organizacijos, svarbiausias rezultatas per dešimtmetį yra didėjantis žmonių ryžtas kreiptis pagalbos. Tai, kad tema nebėra nutylima, laikoma esmine prielaida ankstyviau suvaldyti krizes ir mažinti jų pasekmes tiek asmeniui, tiek šeimai.

  • Vilnius skelbia NVO žmogaus teisių projektų konkursą: paraiškų laukia iki 2026 metų birželio 21 dienos

    Vilniaus miesto savivaldybė skelbia nevyriausybinių organizacijų žmogaus teisių stiprinimo projektų atrankos konkursą. Iniciatyvą koordinuoja Socialinės gerovės skyrius, o dėmesys skiriamas sprendimams, kurie didintų paslaugų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms.

    Konkursu siekiama skatinti žmogaus teisėmis grįstas paslaugas ir pagalbą, stiprinti socialinę įtrauktį ir prisidėti prie pagarbios komunikacijos kultūros mieste. Savivaldybė tikisi, kad projektai turės aiškų praktinį poveikį bendruomenėms ir pasieks realius paslaugų gavėjus.

    Kuriose srityse laukiami projektai?

    Šiame kvietime išskiriamos dvi teminės kryptys. Pirmoji – visuomenės sąmoningumo didinimas apie pagarbią komunikaciją negalios tema, siekiant mažinti stereotipus ir diskriminaciją kasdienėje aplinkoje.

    Antroji kryptis – psichologinės ir emocinės pagalbos paslaugos vaikams ir šeimoms. Tokio pobūdžio projektai gali apimti konsultavimą, ankstyvosios pagalbos priemones ar kitus sprendimus, kurie padeda stiprinti emocinę gerovę ir mažinti krizių riziką.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Organizacija turi būti įregistravusi nevyriausybinės organizacijos žymą Juridinių asmenų registre ir būti registruota ir (ar) veiklą vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.

    Taip pat nurodoma, kad organizacijos steigimo dokumentuose turi būti aiškiai įtvirtinti tikslai, uždaviniai ar veiklos rūšys, susijusios su socialinių paslaugų teikimu pagal šio konkurso kryptis. Tai svarbu vertinant, ar pareiškėjo veikla atitinka kvietimo tikslą ir ar organizacija turi reikiamą kompetenciją.

    Iki kada priimamos paraiškos?

    Paraiškų laukiama iki 2026 metų birželio 21 dienos 23:55 valandos. Savivaldybė kviečia NVO nelaukti paskutinės dienos ir paraiškas teikti iš anksto, kad prireikus būtų laiko patikslinti dokumentus.

    Konkursas išlieka aktualus platesniame kontekste, nes savivaldybių finansuojami projektai dažnai tampa pagrindu ilgalaikėms paslaugoms, partnerystėms su bendruomenėmis ir tvaresniems pagalbos modeliams. Dėl to planuojant paraišką verta aiškiai numatyti tikslines grupes, paslaugų prieinamumą ir numatomą rezultatų matavimą.

  • In vitro kelias: nematoma emocinė našta porai ir kodėl psichologinis palaikymas keičia eigą

    In vitro dažniausiai aprašomas kaip medicininių procedūrų ir tyrimų seka: konsultacijos, vaistų režimai, punkcija, embrionų perkėlimas ir laukimas. Tačiau lygiagrečiai vyksta kitas, mažiau matomas procesas – emocinis ir santykinis, paliečiantis savivertę, saugumo jausmą ir poros artumą. Būtent jis neretai lemia, kaip žmonės ištveria gydymą ir kiek resursų jiems lieka kasdienybei.

    Kai kelias į tėvystę ar motinystę reikalauja gydymo, jis dažnai virsta gyvenimu tarp vilties ir nerimo. Vieną dieną atrodo, kad viskas kontroliuojama, kitą – kad kūnas ir kalendorius perima valdžią. Ši būsena vargina ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, o nuovargis kaupiasi net tada, kai iš išorės žmogus atrodo „susitvarkantis“.

    In vitro nėra tik procedūra

    Gydymo metu daugelis porų patiria nuolatinę įtampą: laukimo laikotarpiai, rezultatų nežinomybė, grįžtantys prisiminimai apie ankstesnius nesėkmingus bandymus. Net ir gerai sudėliotas planas nepašalina pagrindinio veiksnio – neapibrėžtumo, kuris ilgainiui didina nerimą ir mažina emocinę ištvermę.

    Svarbu suprasti, kad ši patirtis retai telpa į „teisingų“ jausmų rėmus. Greta tikėjimo atsiranda bejėgiškumas, greta džiaugsmo – įtampa, greta artumo – dirglumas. Tokia emocijų įvairovė yra normali, o bandymas ją neigti dažnai tik sustiprina vidinį spaudimą.

    Kur gimsta spaudimas?

    Vienas sunkiausių aspektų – spaudimas, apie kurį kalbama per mažai. Jis gali ateiti iš aplinkos klausimų, palyginimų su kitais, geranoriškų, bet žeidžiančių patarimų ar lūkesčio „tiesiog atsipalaiduoti“. Kita dalis spaudimo kyla viduje – iš įsitikinimo, kad jei labai nori, privalai būti stiprus, ramus ir nuoseklus.

    Prie šio fono prisideda ir pozityvumo reikalavimas: tarsi žmogus turėtų nuolat spinduliuoti viltį ir neabejoti. Tačiau emocinis atsparumas nereiškia nuolatinės šypsenos ar susivaldymo. Kartais tikroji stiprybė prasideda nuo pripažinimo, kad šis etapas išties skaudus.

    Kaip tai veikia santykius?

    Nevaisingumo gydymas lengvai paverčia porą „projekto komanda“: pokalbiai sukasi apie datas, tyrimų rodiklius, kitas klinikos konsultacijas. Tokiu režimu santykis gali pradėti dusti, nes mažėja vietos švelnumui, spontaniškumui ir paprastam buvimui kartu be tikslo „pasiekti rezultatą“.

    Partneriai šį laikotarpį išgyvena nevienodai: vienam reikia kalbėti ir analizuoti, kitam – užsisklęsti ir veikti. Tai nebūtinai reiškia atitolimą, dažnai tai skirtingi būdai tvarkytis su tuo pačiu bejėgiškumu. Įtampa kyla tada, kai šie skirtumai lieka neįvardyti ir pradedami interpretuoti kaip abejingumas.

    „Artumas tokiu metu nėra pareiga būti tobulu partneriu – artumas yra buvimas šalia, kai sunku“, – sako terapeutai, dirbantys su nevaisingumo patirtį išgyvenančiomis poromis.

    Psichologinis palaikymas šiandien vis dažniau vertinamas ne kaip priedas, o kaip reali gydymo kelionės dalis. Pokalbis su psichologu ar psichoterapeutu nesuteikia stebuklingų atsakymų, bet padeda įvardyti jausmus be gėdos ir kaltės, susitarti dėl ribų, sumažinti saviplaką. Tai ypač svarbu, kai įtampa persikelia į miegą, darbą, tarpusavio bendravimą ar savęs vertinimą.

    Galiausiai tėvystės ir motinystės tema prasideda anksčiau nei gimdymo data ar teigiamas testas. Ji prasideda nuo rūpesčio savimi ir santykiu, nuo kalbos, kuria žmogus kalba su savo kūnu, ir nuo teisės sustoti, kai per sunku. Kartais didžiausia pagalba yra ne kelio pagreitinimas, o parama, kad tame kelyje žmogus neprarastų savęs.

  • Kompleksinė pagalba šeimai plečiasi: nemokamos paslaugos jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įgauna vis didesnį pagreitį: nemokama prevencinė ir psichosocialinė pagalba jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. žmonių skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Programos esmė – padėti anksčiau, kol kasdieniai sunkumai nevirsta ilgalaikėmis krizėmis šeimoje, darbe ar vaikų ugdymo aplinkoje.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, jo bendra vertė siekia apie 60 mln. eurų, o įgyvendinimas numatytas iki 2029 metų vidurio. Toks laikotarpis leidžia ne tik suteikti paslaugas, bet ir nuosekliai stiprinti vietos specialistų tinklą bei paslaugų prieinamumą regionuose.

    Ką apima kompleksinės paslaugos?

    „KOPA“ modelis remiasi principu, kad vienos konsultacijos dažnai neužtenka, todėl žmogui ar šeimai gali būti pasiūlytas kelių skirtingų paslaugų derinys. Priklausomai nuo poreikio teikiamos individualios ir grupinės konsultacijos, savitarpio paramos grupės, tėvystės įgūdžių stiprinimo mokymai, šeimos mediacija bei vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai.

    Paslaugas teikia įvairių sričių specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai. Toks tarpdisciplininis požiūris svarbus, nes šeimos problemos dažnai susijusios ne su viena priežastimi, o su keliais veiksniais vienu metu.

    Kaip paslaugos pasiekia žmones regionuose?

    Siekiant, kad pagalba būtų realiai pasiekiama, kai kuriose savivaldybėse sudaromos papildomos sąlygos dalyvauti: organizuojamas pavėžėjimas, užtikrinama vaikų priežiūra konsultacijų ar užsiėmimų metu. Tai ypač aktualu šeimoms, kurios dėl darbo grafiko, atstumo ar finansinių priežasčių anksčiau pagalbos tiesiog negaudavo.

    Projekte pabrėžiama, kad paslaugos yra nemokamos, o kreiptis galima susidūrus su įvairiomis situacijomis: skyrybomis, santykių įtampa, priklausomybėmis, pogimdyminės depresijos rizika, vienišumu ar vaikų emociniais sunkumais. Praktikoje tai reiškia, kad pagalba skirta ne tik jau įsisenėjusioms problemoms, bet ir ankstyviems signalams, kai dar įmanoma greitai stabilizuoti situaciją.

    Rezultatai ir projekto mastas

    Pagal projekto pateikiamus duomenis, per įgyvendinimo laikotarpį suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų, o kas mėnesį skirtingose vietovėse organizuojama apie 1 000 veiklų. Toks intensyvumas rodo, kad projektas veikia ne kaip pavienė iniciatyva, o kaip nuolat veikiantis paslaugų tinklas.

    Centrinės projektų valdymo agentūros apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigia, kad suteikta pagalba padėjo spręsti jų problemas. Dažniausiai žmonės išskiria specialistų profesionalumą, praktiškus sprendimus ir įgytus įgūdžius, kuriuos galima pritaikyti kasdienėse situacijose.

    Projektą įgyvendina plati partnerystė: nurodoma, kad bendradarbiaujama su maždaug 70 partnerių, įtraukiant savivaldybių administracijas ir atsakingas nacionalines institucijas. Kreipimosi ir koordinavimo funkciją savivaldybėse atlieka Bendruomeniniai šeimos namai, per kuriuos gyventojai nukreipiami į tinkamiausias paslaugas.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sako Jurgita Lazauskienė.

  • Tarptautinė šeimos diena gegužės 15 dieną: kodėl ji minima ir ką verta prisiminti šiandien

    Gegužės 15 dieną minima Tarptautinė šeimos diena – Jungtinių Tautų inicijuota proga atkreipti dėmesį į šeimos svarbą visuomenėje ir sprendimus, kurie padeda ją stiprinti. Ši diena kasmet kviečia ne tik pasveikinti artimuosius, bet ir kalbėti apie realius šeimų poreikius.

    Tarptautinė šeimos diena siejama su Jungtinių Tautų sprendimu šeimos temą įtvirtinti kaip vieną iš socialinės raidos prioritetų. Skirtingose šalyse ji minima įvairiai, tačiau esmė išlieka ta pati: šeima yra pirmoji aplinka, kurioje formuojasi vaiko saugumo jausmas, socialiniai įgūdžiai ir vertybės.

    Kodėl ši diena svarbi?

    Šeimos gerovė tiesiogiai susijusi su švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos ir užimtumo politikos sprendimais. Kai šeimos susiduria su finansiniu nestabilumu, būsto prieinamumo problemomis ar paslaugų trūkumu regionuose, tai ilgainiui paveikia ir vaikų galimybes, ir bendruomenių gyvybingumą.

    Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama ir apie emocinę šeimos sveikatą: perdegimą, laiko stoką, nuotolinio darbo bei mokymosi įtaką tarpusavio santykiams. Dėl to Tarptautinė šeimos diena tampa proga priminti, kad pagalba šeimai apima ne vien finansines priemones, bet ir psichologinį saugumą bei prieinamą konsultavimą.

    Kaip ją paminėti prasmingai?

    Šią dieną prasminga paminėti paprastai: skirti laiko pokalbiui, bendrai veiklai ar aplankyti tuos, su kuriais kasdienybėje susitinkama rečiau. Daugeliui šeimų svarbiausia ne renginio mastas, o dėmesys ir buvimas kartu.

    Taip pat verta prisiminti ir tuos, kuriems šeimos palaikymo šiuo metu trūksta: vienišus senjorus, globos namuose augančius vaikus ar krizes išgyvenančius artimuosius. Net nedidelė iniciatyva bendruomenėje gali tapti realia pagalba ir priminti, kad šeimos ryšiai kuriami kasdieniais veiksmais.

  • Trakų rajone minima Šeimos ir Vaiko diena: kokios veiklos ir kur kreiptis dėl pagalbos šeimoms?

    Trakų rajone šią savaitę minima Tarptautinė šeimos diena ir Vaiko diena, primenančios šeimos svarbą, vaikų gerovę bei bendruomeniškumą. Savivaldybės ir vietos įstaigos ragina pasinaudoti proga skirti laiko artimiesiems, o kartu atkreipti dėmesį į emocinės ir socialinės pagalbos prieinamumą.

    Tarptautinė šeimos diena pasaulyje minima gegužės 15 dieną, o Vaiko diena Lietuvoje tradiciškai sutelkiama į vaikų teisių, saugumo ir oraus augimo temas. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ne tik šventinėms iniciatyvoms, bet ir praktiniams sprendimams šeimoms, susiduriančioms su kasdieniais iššūkiais.

    Šventė ir žinutė bendruomenei

    Tokios dienos savivaldybėms tampa proga priminti apie paslaugas, kurios padeda šeimoms: nuo švietimo ir ankstyvosios pagalbos iki socialinių paslaugų ar mediacijos. Specialistai pabrėžia, kad pagalbos verta ieškoti kuo anksčiau, nelaukiant, kol sunkumai taps krize.

    Trakų rajone šeimų stiprinimas dažniausiai siejamas su vaikų užimtumu, tėvystės įgūdžių stiprinimu ir emocinės sveikatos palaikymu. Vis dažniau akcentuojama ir tai, kad pagalba turi būti lengvai pasiekiama ne tik mieste, bet ir mažesnėse gyvenvietėse.

    Kur kreiptis, jei reikia pagalbos?

    Jeigu šeima susiduria su emociniais sunkumais, konfliktiniais santykiais ar vaikų elgesio problemomis, pirmasis žingsnis dažniausiai yra kreipimasis į savivaldybės socialinių paslaugų sistemą arba švietimo pagalbos specialistus. Praktikoje tai gali būti socialiniai darbuotojai, pedagoginės psichologinės pagalbos specialistai, taip pat vaiko teisių apsaugos institucijos.

    Pagalbos poreikis gali būti labai įvairus: nuo konsultacijos dėl tėvystės klausimų iki paramos krizės metu. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kreiptis pagalbos nėra silpnumo ženklas, o savalaikė konsultacija neretai padeda išvengti ilgesnių ir sudėtingesnių problemų.

    Ką verta prisiminti minint šias dienas?

    Šeimos ir Vaiko dienų esmė nėra vien sveikinimai ar simbolinės iniciatyvos, bet ir priminimas apie kasdienius ryšius, saugumą bei pagarbą vaikui. Vaiko gerovė tiesiogiai priklauso nuo stabilios aplinkos, suaugusiųjų dėmesio ir gebėjimo laiku pastebėti sunkumus.

    Minint šias progas, bendruomenėms svarbu ne tik švęsti, bet ir kalbėtis apie realius šeimų poreikius, įtraukti tėvus, globėjus, mokyklas bei socialinių paslaugų teikėjus. Tai padeda šventinei dienai tapti prasmingu postūmiu stiprinti tarpusavio pasitikėjimą ir pagalbos kultūrą.

  • Programa Powrót z Mocą: pagalba mamoms grįžtant į darbą po vaiko gimimo ir stipendijos

    Į darbo rinką po motinystės ar tėvystės atostogų grįžtančios mamos dažnai susiduria su dvejopu spaudimu: noru atkurti profesinį ritmą ir kartu išlaikyti naują šeimos kasdienybę. Tokiame kontekste pristatytas projektas Powrót z Mocą, skirtas padėti moterims sustiprinti pasitikėjimą savimi ir atnaujinti kompetencijas prieš sugrįžtant į darbą.

    Programos rengėjai remiasi tyrimų duomenimis, rodančiais, kad didelė dalis moterų po pertraukos nerimauja dėl grįžimo į darbą ir jaučia, jog per tą laiką jų įgūdžiai galėjo „atsilikti“ nuo rinkos. Praktikoje tai dažnai reiškia ne tik abejones dėl profesinių gebėjimų, bet ir realius barjerus, pavyzdžiui, sudėtingesnį prisitaikymą prie pasikeitusių procesų, technologijų ar naujų darbo formų.

    Kas laukia dalyvių?

    Powrót z Mocą koncepcija paremta idėja, kad grįžimas po vaiko gimimo yra ne vien asmeninis iššūkis, bet ir organizacinis procesas, kuriame svarbus darbdavių vaidmuo. Todėl programoje numatyta bendradarbiauti su darbdaviais, kurie taiko ar diegia šeimai palankius sprendimus, taip pat atsižvelgia į lankstumo poreikį.

    Dalyvėms žadamas mentorystės modelis ir psichologinis palaikymas, taip pat kompetencijų ugdymo dirbtuvės, orientuotos į praktines situacijas darbo rinkoje. Programa taip pat numato diagnostikos priemones, įskaitant asmenybės testą OPTO, paremtą Didžiojo penketo modeliu, kuris dažnai taikomas karjeros planavime ir asmeninių stiprybių įsivertinime.

    Ką sako organizatoriai?

    Pasak iniciatyvos atstovų, programos tikslas yra ne tik suteikti žinių, bet ir padėti susidėlioti realų veiksmų planą, su kuriuo grįžimas į darbą būtų sklandesnis. Akcentuojama, kad motinystės patirtis gali būti vertinama kaip papildomas stiprybių šaltinis, o ne „pauzė“ profesinėje biografijoje.

    „Grįžimas į darbo rinką po motinystės atostogų yra kupinas iššūkių, tačiau kartu tai ir didžiulio potencialo momentas. Norime parodyti moterims, kad jų profesinė ir gyvenimiška patirtis yra vertė, kurią galima paversti sėkme“, – sakė Ilona Peszko-Biskupska, fondo Polka XXI wieku viceprezidentė.

    „Powrót z Mocą yra ne tik edukacinis projektas, bet ir erdvė pasitikėjimui savimi auginti, patirtims keistis ir kurti ilgalaikius ryšius, kurie palaiko asmeninį bei profesinį augimą. Siekiame, kad dalyvės išeitų su konkrečiomis kompetencijomis, veiksmų planu ir vidine jėga keisti savo gyvenimą“, – pridūrė ji.

    Konkursas ir finansinė paskata

    Šalia mokymų ir konsultacijų programa numato konkursą moterims, kurios grįžta į profesinę veiklą po tėvystės ar motinystės pertraukos. Konkurso užduotis paprasta: dalyvės turi paaiškinti, kam skirtų 1 000 zlotų prizą, kad tai sustiprintų jų grįžimą į darbo rinką, ir kodėl pasirinko būtent tokį sprendimą.

    Nurodoma, kad atrinktos 10 laureačių gaus čekius, kurių vertė, perskaičiavus į eurus, siekia apie 230 eurų kiekvienai. Pinigus bus galima skirti tiek įgūdžių stiprinimui, pavyzdžiui, kursams ar darbo priemonėms, tiek gerovei ir pasitikėjimui savimi, kas dažnai tampa kritiniu veiksniu grįžtant į intensyvesnį darbo ritmą.

    Paraiškų konkursui laukiama iki 2026 metų gegužės 19 dienos, o rezultatus planuojama paskelbti 2026 metų gegužės 26 dieną, per Motinos dieną. Organizatoriai pabrėžia, kad vertinant bus ieškoma praktiškų ir motyvuotų atsakymų, atspindinčių realius poreikius grįžtant į darbą.

  • Kompleksinės paslaugos šeimai: nemokama pagalba jau pasinaudojo daugiau nei 72 tūkst. žmonių

    Pagalba, kuri pasiekia visą Lietuvą

    Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo, o jo teikiama pagalba jau pasiekė daugiau nei 72 tūkstančius šalies gyventojų. Programa finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis, jos bendra vertė siekia apie 60 mln. eurų, o įgyvendinimas numatytas iki 2029 metų vidurio.

    Pagrindinis tikslas – stiprinti prevencinę psichosocialinę pagalbą šeimoms ir pavieniams asmenims, kad sunkumai būtų sprendžiami anksčiau, nelaukiant, kol krizė peraugs į ilgalaikes problemas. Praktikoje tai reiškia lengviau prieinamas paslaugas ir platesnį specialistų tinklą savivaldybėse.

    Kokias paslaugas galima gauti?

    Kompleksinės paslaugos šeimai apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Paslaugos nemokamos, o žmogus ar šeima gali gauti ne vieną, bet kelias tarpusavyje derančias paslaugas.

    Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai. Toks modelis orientuotas į realų kasdienį pritaikomumą: ne tik emocinę paramą, bet ir konkrečius įrankius bendravimui, konfliktų sprendimui, tėvystės įgūdžiams ar streso valdymui.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Rezultatai ir aktualios temos

    Remiantis 2024 metais ir 2025 metais atliktų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų nurodė, kad suteikta pagalba realiai padėjo spręsti jų problemas. Žmonės dažniausiai išskiria specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgūdžius, kuriuos pavyksta pritaikyti kasdienėse situacijose.

    Per projekto laikotarpio dalį skirtinguose miestuose kas mėnesį surengiama apie 1 000 veiklų, o bendra suteiktų paslaugų apimtis siekia beveik 900 000 valandų. Kad pagalba būtų pasiekiama ir tiems, kuriems trukdo logistika ar šeiminės aplinkybės, tam tikrais atvejais organizuojamas pavėžėjimas ir užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu.

    Didelė dalis užklausų susijusi su skyrybomis, šeimos konfliktais, priklausomybių įveikimu, pogimdyminės depresijos rizika, vienišumu, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimu. Prevencinis požiūris šiose srityse ypač svarbus, nes laiku suteikta pagalba gali sumažinti ilgalaikių pasekmių tikimybę ir poreikį vėliau taikyti intensyvesnes intervencijas.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

    Kas koordinuoja ir kur kreiptis

    Projektas įgyvendinamas su maždaug 70 partnerių visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Toks partnerystės modelis leidžia paslaugas pritaikyti vietos poreikiams ir išlaikyti vienodą paslaugų prieinamumo principą skirtinguose regionuose.

    Kiekvienoje savivaldybėje paslaugas koordinuoja Bendruomeniniai šeimos namai, į kuriuos gyventojai gali kreiptis dėl konsultacijų ir registracijos. Gyventojams tai yra pagrindinis kontaktinis taškas, padedantis greičiau suprasti, kokia pagalba šiuo metu tinkamiausia.