CP v2

Tag: Psichologinė pagalba

  • Trakų rajone minima Šeimos ir Vaiko diena: kokios veiklos ir kur kreiptis dėl pagalbos šeimoms?

    Trakų rajone šią savaitę minima Tarptautinė šeimos diena ir Vaiko diena, primenančios šeimos svarbą, vaikų gerovę bei bendruomeniškumą. Savivaldybės ir vietos įstaigos ragina pasinaudoti proga skirti laiko artimiesiems, o kartu atkreipti dėmesį į emocinės ir socialinės pagalbos prieinamumą.

    Tarptautinė šeimos diena pasaulyje minima gegužės 15 dieną, o Vaiko diena Lietuvoje tradiciškai sutelkiama į vaikų teisių, saugumo ir oraus augimo temas. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ne tik šventinėms iniciatyvoms, bet ir praktiniams sprendimams šeimoms, susiduriančioms su kasdieniais iššūkiais.

    Šventė ir žinutė bendruomenei

    Tokios dienos savivaldybėms tampa proga priminti apie paslaugas, kurios padeda šeimoms: nuo švietimo ir ankstyvosios pagalbos iki socialinių paslaugų ar mediacijos. Specialistai pabrėžia, kad pagalbos verta ieškoti kuo anksčiau, nelaukiant, kol sunkumai taps krize.

    Trakų rajone šeimų stiprinimas dažniausiai siejamas su vaikų užimtumu, tėvystės įgūdžių stiprinimu ir emocinės sveikatos palaikymu. Vis dažniau akcentuojama ir tai, kad pagalba turi būti lengvai pasiekiama ne tik mieste, bet ir mažesnėse gyvenvietėse.

    Kur kreiptis, jei reikia pagalbos?

    Jeigu šeima susiduria su emociniais sunkumais, konfliktiniais santykiais ar vaikų elgesio problemomis, pirmasis žingsnis dažniausiai yra kreipimasis į savivaldybės socialinių paslaugų sistemą arba švietimo pagalbos specialistus. Praktikoje tai gali būti socialiniai darbuotojai, pedagoginės psichologinės pagalbos specialistai, taip pat vaiko teisių apsaugos institucijos.

    Pagalbos poreikis gali būti labai įvairus: nuo konsultacijos dėl tėvystės klausimų iki paramos krizės metu. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kreiptis pagalbos nėra silpnumo ženklas, o savalaikė konsultacija neretai padeda išvengti ilgesnių ir sudėtingesnių problemų.

    Ką verta prisiminti minint šias dienas?

    Šeimos ir Vaiko dienų esmė nėra vien sveikinimai ar simbolinės iniciatyvos, bet ir priminimas apie kasdienius ryšius, saugumą bei pagarbą vaikui. Vaiko gerovė tiesiogiai priklauso nuo stabilios aplinkos, suaugusiųjų dėmesio ir gebėjimo laiku pastebėti sunkumus.

    Minint šias progas, bendruomenėms svarbu ne tik švęsti, bet ir kalbėtis apie realius šeimų poreikius, įtraukti tėvus, globėjus, mokyklas bei socialinių paslaugų teikėjus. Tai padeda šventinei dienai tapti prasmingu postūmiu stiprinti tarpusavio pasitikėjimą ir pagalbos kultūrą.

  • Programa Powrót z Mocą: pagalba mamoms grįžtant į darbą po vaiko gimimo ir stipendijos

    Į darbo rinką po motinystės ar tėvystės atostogų grįžtančios mamos dažnai susiduria su dvejopu spaudimu: noru atkurti profesinį ritmą ir kartu išlaikyti naują šeimos kasdienybę. Tokiame kontekste pristatytas projektas Powrót z Mocą, skirtas padėti moterims sustiprinti pasitikėjimą savimi ir atnaujinti kompetencijas prieš sugrįžtant į darbą.

    Programos rengėjai remiasi tyrimų duomenimis, rodančiais, kad didelė dalis moterų po pertraukos nerimauja dėl grįžimo į darbą ir jaučia, jog per tą laiką jų įgūdžiai galėjo „atsilikti“ nuo rinkos. Praktikoje tai dažnai reiškia ne tik abejones dėl profesinių gebėjimų, bet ir realius barjerus, pavyzdžiui, sudėtingesnį prisitaikymą prie pasikeitusių procesų, technologijų ar naujų darbo formų.

    Kas laukia dalyvių?

    Powrót z Mocą koncepcija paremta idėja, kad grįžimas po vaiko gimimo yra ne vien asmeninis iššūkis, bet ir organizacinis procesas, kuriame svarbus darbdavių vaidmuo. Todėl programoje numatyta bendradarbiauti su darbdaviais, kurie taiko ar diegia šeimai palankius sprendimus, taip pat atsižvelgia į lankstumo poreikį.

    Dalyvėms žadamas mentorystės modelis ir psichologinis palaikymas, taip pat kompetencijų ugdymo dirbtuvės, orientuotos į praktines situacijas darbo rinkoje. Programa taip pat numato diagnostikos priemones, įskaitant asmenybės testą OPTO, paremtą Didžiojo penketo modeliu, kuris dažnai taikomas karjeros planavime ir asmeninių stiprybių įsivertinime.

    Ką sako organizatoriai?

    Pasak iniciatyvos atstovų, programos tikslas yra ne tik suteikti žinių, bet ir padėti susidėlioti realų veiksmų planą, su kuriuo grįžimas į darbą būtų sklandesnis. Akcentuojama, kad motinystės patirtis gali būti vertinama kaip papildomas stiprybių šaltinis, o ne „pauzė“ profesinėje biografijoje.

    „Grįžimas į darbo rinką po motinystės atostogų yra kupinas iššūkių, tačiau kartu tai ir didžiulio potencialo momentas. Norime parodyti moterims, kad jų profesinė ir gyvenimiška patirtis yra vertė, kurią galima paversti sėkme“, – sakė Ilona Peszko-Biskupska, fondo Polka XXI wieku viceprezidentė.

    „Powrót z Mocą yra ne tik edukacinis projektas, bet ir erdvė pasitikėjimui savimi auginti, patirtims keistis ir kurti ilgalaikius ryšius, kurie palaiko asmeninį bei profesinį augimą. Siekiame, kad dalyvės išeitų su konkrečiomis kompetencijomis, veiksmų planu ir vidine jėga keisti savo gyvenimą“, – pridūrė ji.

    Konkursas ir finansinė paskata

    Šalia mokymų ir konsultacijų programa numato konkursą moterims, kurios grįžta į profesinę veiklą po tėvystės ar motinystės pertraukos. Konkurso užduotis paprasta: dalyvės turi paaiškinti, kam skirtų 1 000 zlotų prizą, kad tai sustiprintų jų grįžimą į darbo rinką, ir kodėl pasirinko būtent tokį sprendimą.

    Nurodoma, kad atrinktos 10 laureačių gaus čekius, kurių vertė, perskaičiavus į eurus, siekia apie 230 eurų kiekvienai. Pinigus bus galima skirti tiek įgūdžių stiprinimui, pavyzdžiui, kursams ar darbo priemonėms, tiek gerovei ir pasitikėjimui savimi, kas dažnai tampa kritiniu veiksniu grįžtant į intensyvesnį darbo ritmą.

    Paraiškų konkursui laukiama iki 2026 metų gegužės 19 dienos, o rezultatus planuojama paskelbti 2026 metų gegužės 26 dieną, per Motinos dieną. Organizatoriai pabrėžia, kad vertinant bus ieškoma praktiškų ir motyvuotų atsakymų, atspindinčių realius poreikius grįžtant į darbą.

  • Kompleksinės paslaugos šeimai: nemokama pagalba jau pasinaudojo daugiau nei 72 tūkst. žmonių

    Pagalba, kuri pasiekia visą Lietuvą

    Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo, o jo teikiama pagalba jau pasiekė daugiau nei 72 tūkstančius šalies gyventojų. Programa finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis, jos bendra vertė siekia apie 60 mln. eurų, o įgyvendinimas numatytas iki 2029 metų vidurio.

    Pagrindinis tikslas – stiprinti prevencinę psichosocialinę pagalbą šeimoms ir pavieniams asmenims, kad sunkumai būtų sprendžiami anksčiau, nelaukiant, kol krizė peraugs į ilgalaikes problemas. Praktikoje tai reiškia lengviau prieinamas paslaugas ir platesnį specialistų tinklą savivaldybėse.

    Kokias paslaugas galima gauti?

    Kompleksinės paslaugos šeimai apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Paslaugos nemokamos, o žmogus ar šeima gali gauti ne vieną, bet kelias tarpusavyje derančias paslaugas.

    Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai. Toks modelis orientuotas į realų kasdienį pritaikomumą: ne tik emocinę paramą, bet ir konkrečius įrankius bendravimui, konfliktų sprendimui, tėvystės įgūdžiams ar streso valdymui.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Rezultatai ir aktualios temos

    Remiantis 2024 metais ir 2025 metais atliktų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų nurodė, kad suteikta pagalba realiai padėjo spręsti jų problemas. Žmonės dažniausiai išskiria specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgūdžius, kuriuos pavyksta pritaikyti kasdienėse situacijose.

    Per projekto laikotarpio dalį skirtinguose miestuose kas mėnesį surengiama apie 1 000 veiklų, o bendra suteiktų paslaugų apimtis siekia beveik 900 000 valandų. Kad pagalba būtų pasiekiama ir tiems, kuriems trukdo logistika ar šeiminės aplinkybės, tam tikrais atvejais organizuojamas pavėžėjimas ir užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu.

    Didelė dalis užklausų susijusi su skyrybomis, šeimos konfliktais, priklausomybių įveikimu, pogimdyminės depresijos rizika, vienišumu, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimu. Prevencinis požiūris šiose srityse ypač svarbus, nes laiku suteikta pagalba gali sumažinti ilgalaikių pasekmių tikimybę ir poreikį vėliau taikyti intensyvesnes intervencijas.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

    Kas koordinuoja ir kur kreiptis

    Projektas įgyvendinamas su maždaug 70 partnerių visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Toks partnerystės modelis leidžia paslaugas pritaikyti vietos poreikiams ir išlaikyti vienodą paslaugų prieinamumo principą skirtinguose regionuose.

    Kiekvienoje savivaldybėje paslaugas koordinuoja Bendruomeniniai šeimos namai, į kuriuos gyventojai gali kreiptis dėl konsultacijų ir registracijos. Gyventojams tai yra pagrindinis kontaktinis taškas, padedantis greičiau suprasti, kokia pagalba šiuo metu tinkamiausia.

  • Nemokama kompleksinė pagalba šeimai visoje Lietuvoje: projektas KOPA jau pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Visoje Lietuvoje įsibėgėjęs projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) jau suteikė įvairią prevencinę pagalbą daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Socialinės apsaugos srityje tai vienas didžiausių nacionaliniu mastu vykdomų projektų, orientuotas į šeimas ir asmenis, patiriančius krizes ar ilgalaikius sunkumus.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia 60 mln. eurų. KOPA numatyta įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, didžiausią dėmesį skiriant ankstyvai psichosocialinei pagalbai, kad problemos nevirstų gilesnėmis ir brangiau kainuojančiomis pasekmėmis.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Paslaugų spektras apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    Projekto logika paremta tuo, kad žmogui ar šeimai dažnai reikalinga ne viena atskira konsultacija, o keli tarpusavyje derantys sprendimai. Praktikoje tai reiškia, kad paslaugos gali būti derinamos pagal situaciją, pavyzdžiui, tėvystės įgūdžių stiprinimą papildant psichologo konsultacijomis ar mediacija, kai šeima išgyvena konfliktą.

    Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 ir 2025 metais atliktų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigė, kad pagalba realiai prisidėjo prie jų problemų sprendimo. Gyventojai dažniausiai išskiria specialistų profesionalumą, praktiškas rekomendacijas ir tai, kad įgytus įgūdžius galima pritaikyti kasdienėse situacijose.

    Pagalbos tinklas veikia nacionaliniu mastu, todėl paslaugos organizuojamos ne tik didmiesčiuose. Skelbiama, kad kas mėnesį skirtingose savivaldybėse surengiama apie 1 000 veiklų, o per įgyvendinimo laikotarpį jau suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų.

    Kad paslaugos būtų pasiekiamos ir tiems, kuriems pagalba dažniausiai „užstringa“ dėl logistikos ar šeimos aplinkybių, kai kuriais atvejais sudaromos papildomos sąlygos. Tai gali būti pavėžėjimas ar vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu, kad žmonės realiai galėtų atvykti į konsultacijas ir užsiėmimus.

    Projekte taip pat kryptingai dirbama su temomis, kurios pastaraisiais metais ypač dažnai minima kaip emocinių ir socialinių krizių šaltiniai. Tarp jų yra skyrybos ir šeimos konfliktai, priklausomybių įveika, pogimdyminės depresijos rizikos, vienišumas, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimas.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

    KOPA įgyvendinamas su plačiu partnerių tinklu visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Praktiniu lygmeniu paslaugų koordinavimas savivaldybėse siejamas su Bendruomeniniais šeimos namais, kurie padeda nukreipti gyventojus į tinkamiausią pagalbos formą.

    Projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos Europos socialinio fondo + ir bendrojo finansavimo lėšomis. Tikslas išlieka aiškus: kad prevencinė ir profesionali pagalba šeimai būtų prieinama visose Lietuvos savivaldybėse, kai jos labiausiai reikia.

  • Tauragėje vyks nemokamas seminaras apie seksualinį smurtą: kaip atpažinti ženklus ir reaguoti

    Atviras seminaras Tauragėje

    Gegužės 20 dieną Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyks atviras edukacinis seminaras apie seksualinį smurtą. Renginys planuojamas nuo 13.00 iki 16.30 valandos, dalyvavimas nemokamas.

    Seminarą rengia projektas „Nematomi paukščiai“ kartu su Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru (KOPŽI). Organizatoriai kviečia visus, norinčius geriau suprasti, kaip atpažinti seksualinį smurtą ir kokios pagalbos formos yra veiksmingiausios.

    Ką aptars ir kuo tai svarbu?

    Renginyje bus kalbama apie seksualinio smurto formas, sutikimo sampratą ir dažniausius su tuo susijusius mitus. Taip pat dėmesys bus skiriamas požymiams, kurie gali padėti laiku pastebėti, kad žmogui reikalinga pagalba.

    Organizatoriai akcentuoja, kad net ir turint gerų ketinimų netinkama reakcija gali dar labiau apsunkinti nukentėjusiojo situaciją. Todėl seminaro metu bus aptariama, ką svarbu daryti susidūrus su galimu seksualiniu smurtu, ir kokių veiksmų geriau vengti.

    Diskusijos ir praktinės užduotys

    Numatytos ne tik paskaitos, bet ir diskusijos bei praktinės užduotys. Toks formatas leidžia dalyviams saugiau įsigilinti į realias situacijas ir išmokti, kaip reaguoti empatiškai, nevertinant ir nekaltinant.

    Seminaro turinys orientuotas į kasdienes aplinkybes, kai apie patirtą smurtą prabyla artimas žmogus, kolega ar mokinys. Siekiama suteikti aiškius principus, kaip išklausyti, kaip pasiūlyti pagalbą ir kaip nukreipti į specialistus.

    Organizatoriai nurodo, kad renginys finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Kartu pabrėžiama, jog pateikiamos nuomonės yra autorių ir nebūtinai sutampa su Europos Sąjungos ar Europos Komisijos pozicija.

  • KOPA projektas įpusėjo: nemokamos kompleksinės paslaugos šeimai jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    KOPA projektas įpusėjo: nemokamos kompleksinės paslaugos šeimai jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Vienas didžiausių Lietuvoje socialinių projektų „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo ir, Europos socialinio fondo agentūros duomenimis, jau pasiekė daugiau nei 72 000 šalies gyventojų. Projektu siekiama, kad prevencinė psichosocialinė pagalba būtų lengviau pasiekiama ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia apie 60 mln. eurų. KOPA įgyvendinamas iki 2029 metų vidurio, daugiausia dėmesio skiriant pagalbai šeimoms ir asmenims, susiduriantiems su kasdieniais sunkumais, įtampa ar krizinėmis situacijomis.

    Kam skirtos paslaugos ir kaip jos veikia?

    KOPA paslaugos yra nemokamos ir skirtos visiems gyventojams, kuriems aktuali emocinė, socialinė ar praktinė pagalba. Viena esminių projekto idėjų yra suteikti galimybę gauti ne vieną pavienę konsultaciją, o tarpusavyje derančių paslaugų paketą pagal žmogaus ar šeimos situaciją.

    Pagalba apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis. Jos apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Kodėl akcentuojama prevencija?

    Projekto organizatoriai pabrėžia prevencijos svarbą: laiku suteikta pagalba dažnai padeda išvengti gilesnių problemų ir ilgalaikių pasekmių šeimos santykiams, vaikų emocinei savijautai ar asmens gebėjimui funkcionuoti darbe ir bendruomenėje. Praktikoje tai reiškia, kad į pagalbos sistemą siekiama įtraukti žmogų dar prieš situacijai tampant kritinei.

    Tokios krypties poreikį stiprina ir bendros tendencijos: augantis psichologinės pagalbos poreikis, didesnis visuomenės jautrumas emocinei sveikatai, taip pat regionuose išliekantys iššūkiai dėl paslaugų prieinamumo. KOPA modelis orientuotas į tai, kad specialistų pagalba būtų arčiau žmogaus ir mažiau priklausytų nuo finansinių galimybių.

    Kas dažniausiai kreipiasi dėl pagalbos?

    Didžiąją dalį projekto tikslinės grupės sudaro darbingo amžiaus gyventojai ir šeimos, auginančios vaikus. Projektas siejamas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kryptimi stiprinti pagalbą šeimai ir mažinti socialinę atskirtį, sudarant sąlygas gauti konsultacijas ir įgūdžių ugdymą tada, kai jų labiausiai reikia.

    Projekto apimtys rodo, kad paslaugos tampa vis plačiau naudojamos, tačiau jų efektyvumas labiausiai priklauso nuo to, ar žmogus kreipiasi laiku ir ar savivaldybėse užtikrinamas stabilus paslaugų tinklas. KOPA tęstinumas iki 2029 metų vidurio turėtų leisti ne tik plėsti paslaugų prieinamumą, bet ir sistemingai stiprinti pagalbos kokybę skirtingose Lietuvos vietovėse.

  • Projektas KOPA įsibėgėja: nemokama kompleksinė pagalba šeimai jau pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Projektas KOPA įsibėgėja: nemokama kompleksinė pagalba šeimai jau pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Pagalba arčiau žmonių

    Vienas didžiausių Lietuvoje vykdomų socialinių projektų „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo ir jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Jo tikslas – užtikrinti, kad prevencinė psichosocialinė pagalba šeimoms ir pavieniams asmenims būtų prieinama visose savivaldybėse.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia 60 mln. eurų. Numatyta, kad veiklos bus tęsiamos iki 2029 metų vidurio, todėl paslaugų apimtis ir pasiekiamumas artimiausiais metais dar turėtų augti.

    Kokios paslaugos teikiamos

    Pagal projekto modelį kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir skirtos įvairioms situacijoms, kai prireikia emocinės, socialinės ar praktinės pagalbos. Pagrindinė idėja – padėti anksčiau, kol sunkumai netapo gilia krize.

    Teikiamos individualios ir grupinės konsultacijos, savitarpio paramos grupės, tėvystės įgūdžių ugdymo programos, šeimos mediacija, vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių užsiėmimai. Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    Projekte akcentuojama, kad žmogus ar šeima gali gauti ne vieną paslaugą, o kelių priemonių derinį. Tokia praktika leidžia spręsti ne tik vieną simptomą, bet ir platesnį situacijos kontekstą, pavyzdžiui, kai emociniai sunkumai susiję su konfliktais šeimoje ar socialine izoliacija.

    Rezultatai ir vertinimas

    Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 ir 2025 metų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigia, kad suteikta pagalba realiai prisidėjo prie jų problemų sprendimo. Žmonės dažniausiai išskiria specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgūdžius, kuriuos pavyko pritaikyti kasdienybėje.

    Per projekto laikotarpio dalį skirtinguose miestuose kas mėnesį surengiama apie 1 000 veiklų, o bendra suteiktų paslaugų apimtis jau siekia beveik 900 tūkst. valandų. Tai rodo ne tik didelį poreikį, bet ir tai, kad daliai gyventojų pagalba tampa prieinama pirmą kartą.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sako Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Projektas sulaukė ir tarptautinio dėmesio: į Lietuvą atvykusi Europos Komisijos delegacija domėjosi, kaip veikia nacionaliniu mastu organizuota kompleksinių paslaugų sistema. Tokie vizitai paprastai siejami su gerųjų praktikų paieška, kai vertinama, ar modelį būtų galima pritaikyti kitose šalyse.

    Svarbi dalis – pasiekiamumas regionuose, kur paslaugos neretai būna mažiau prieinamos dėl atstumo ar specialistų trūkumo. Projekto veiklose prireikus organizuojamas pavėžėjimas, o paslaugų teikimo metu gali būti užtikrinama vaikų priežiūra, kad pagalba būtų realiai įmanoma ir auginantiems vaikus.

    KOPA įgyvendinama kartu su partneriais visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Vietoje paslaugas dažniausiai koordinuoja Bendruomeniniai šeimos namai, į kuriuos gyventojai kreipiasi dėl konkrečių paslaugų ir registracijos.

  • Nemokama pagalba Anykščiuose: psichologo konsultacijos, tėvystės mokymai ir neuroedukacija šeimoms

    Nemokama pagalba Anykščiuose: psichologo konsultacijos, tėvystės mokymai ir neuroedukacija šeimoms

    Nemokamos paslaugos šeimoms Anykščiuose

    Anykščių Moterų užimtumo ir informacijos centras pradėjo teikti nemokamas kompleksines paslaugas vaikams ir jų šeimų nariams, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje. Pagalba skirta tiek tiesiogiai nukentėjusiems, tiek netiesioginį smurtą patyrusiems vaikams, kurie smurtą matė ar girdėjo.

    Iniciatyva įgyvendinama projekte „Saugus vaikas šeimoje-brandi visuomenė“. Jo tikslas – sumažinti smurto pasekmes, stiprinti emocinį saugumą ir padėti šeimai atkurti kasdienį stabilumą.

    Kokią pagalbą galima gauti?

    Projekto metu teikiamos psichologinės ir psichoterapinės konsultacijos, orientuotos į patirtų išgyvenimų įveiką ir emocinės savijautos gerinimą. Taip pat vyksta užsiėmimai vaikams su dailės terapijos elementais, padedantys saugiai išreikšti jausmus ir stiprinti atsparumą stresui.

    Šeimoms numatyta ir socialinė pagalba, kai reikia spręsti konkrečias situacijas, atkurti kasdienę rutiną, sustiprinti motyvaciją keisti aplinką ar elgesio modelius. Prireikus teikiamas tarpininkavimas, kad žmogus greičiau pasiektų jam reikalingas paslaugas.

    Be to, organizuojami grupiniai neuroedukacijos užsiėmimai šeimoms, skirti geriau suprasti emocijų, įtampos ir streso mechanizmus bei jų valdymą. Tėvams taip pat siūlomi efektyvios tėvystės mokymai, padedantys kurti aiškesnes ribas, saugesnį ryšį ir palaikančią namų atmosferą.

    Konfidencialu: kaip kreiptis?

    Organizatoriai pabrėžia, kad pagalba teikiama konfidencialiai, todėl kreiptis kviečiami visi, kurie šeimoje patiria smurtą arba mato, kad su tuo susiduria artimieji. Paslaugos skirtos tam, kad vaikai galėtų augti saugioje aplinkoje, o suaugusieji gautų aiškią, praktišką pagalbą.

    Norintys pasinaudoti paslaugomis gali skambinti telefonu +370 668 21166. Atvykti kviečiama į Biliūno g. 7, Anykščiuose.

    Projekto veiklos planuojamos iki 2026 metų gruodžio 31 dienos. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

  • Kompleksinės paslaugos šeimai: nemokama pagalba jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje

    Pagalba šeimai – arčiau žmonių

    Vienas didžiausių šalyje prevencinės psichosocialinės pagalbos projektų „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo ir per šį laiką pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Projekto tikslas – užtikrinti, kad įvairių sunkumų ar krizių metu žmonės galėtų greitai gauti profesionalią pagalbą savo savivaldybėje.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia 60 mln. eurų. Numatyta, kad iniciatyva bus įgyvendinama iki 2029 metų vidurio, stiprinant pagalbos prieinamumą visose Lietuvos savivaldybėse.

    Kokios paslaugos teikiamos nemokamai?

    „KOPA“ apima įvairias paslaugas: individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio pagalbos grupes, tėvystės įgūdžių stiprinimą, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Prireikus žmogus ar šeima gali gauti ne vieną paslaugą, o jų derinį, kad sprendimai būtų tvaresni.

    Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai. Praktikoje tai reiškia, kad dėmesys skiriamas ne vien emocinei būklei, bet ir kasdieniams įgūdžiams, bendravimui šeimoje, konfliktų sprendimui bei santykių atkūrimui.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Rezultatai ir tarptautinis dėmesys

    Vertinant projekto poveikį, svarbus rodiklis yra paslaugų gavėjų patirtis. Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 metais ir 2025 metais vykdytų apklausų duomenimis, 87 proc. respondentų nurodė, kad suteikta pagalba realiai padėjo spręsti jų problemas.

    Pasak projekto vykdytojų, žmonės labiausiai vertina specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir galimybę įgytus įgūdžius pritaikyti kasdienybėje. Nacionaliniu mastu organizuojamas modelis sulaukė ir tarptautinio dėmesio – juo domėjosi į Lietuvą atvykusi Europos Komisijos delegacija.

    Projekte skaičiuojamas ir paslaugų mastas: kas mėnesį skirtinguose miestuose surengiama apie 1 000 veiklų, o per pusę laikotarpio suteikta beveik 900 000 paslaugų valandų. Siekiant prieinamumo, kai kur organizuojamas pavėžėjimas ar užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu.

    Didelis dėmesys skiriamas ir problemoms, kurios dažnai ilgai lieka šešėlyje: skyryboms, šeimos krizėms, priklausomybėms, pogimdyminės depresijos rizikai, vienišumui, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimui. Projekto logika – padėti anksčiau, kol sunkumai netapo giliomis ir brangiai kainuojančiomis pasekmėmis.

    Projektas įgyvendinamas su maždaug 70 partnerių visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Paslaugas savivaldybėse koordinuoja Bendruomeniniai šeimos namai, į kuriuos gyventojai gali kreiptis dėl informacijos ir nukreipimo.

  • Kompleksinės paslaugos šeimai: nemokama pagalba jau pasiekė 72 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje

    Kompleksinės paslaugos šeimai: nemokama pagalba jau pasiekė 72 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje

    Pagalba arčiau žmonių

    Projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA), skirtas prevencinei psichosocialinei pagalbai šeimoms ir asmenims, jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje. Programa finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis, o jos bendra vertė siekia 60 mln. eurų.

    Projektą planuojama įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, o jo tikslas – kad pagalba būtų prieinama ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse. Dėmesys skiriamas ankstyvai intervencijai, kai sunkumus dar galima spręsti greičiau ir paprasčiau.

    Kokios paslaugos teikiamos?

    Paslaugų paketas apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją ir vaikų bei paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Pagalba teikiama nemokamai, o žmogus ar šeima gali gauti kelias skirtingas paslaugas, jei jos tarpusavyje papildo viena kitą.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai – psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kiti. Tokia sudėtis leidžia spręsti ne vieną konkretų klausimą, o visą situaciją – nuo emocinės savijautos iki santykių ir kasdienio funkcionavimo.

    Rezultatai ir apimtys

    Pagal Centrinių projektų valdymo agentūros 2024 ir 2025 metais atliktų apklausų duomenis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigė, kad suteikta pagalba realiai padėjo spręsti jų problemas. Dažniausiai žmonės išskiria specialistų profesionalumą ir praktiškus patarimus, kuriuos galima pritaikyti kasdien.

    Skelbiama, kad kas mėnesį skirtinguose miestuose surengiama apie 1 000 veiklų, o per dalį projekto laikotarpio suteikta beveik 900 000 paslaugų valandų. Siekiant, kad pagalba pasiektų ir sunkiau ją gaunančius žmones, kai kuriais atvejais organizuojamas pavėžėjimas ar užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų metu.

    Projekte daug dėmesio skiriama dažniausioms krizėms, su kuriomis susiduria šeimos: skyryboms, santykių įtampai, priklausomybių pasekmėms, pogimdyminės depresijos rizikai, vienišumui ir vaikų bei paauglių emocinio atsparumo stiprinimui. Šios temos aktualios visoms savivaldybėms, todėl paslaugų tinklas kuriamas taip, kad būtų pritaikomas vietos poreikiams.

    Programa įgyvendinama su plačiu partnerių tinklu, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir metodinę pagalbą teikiančiomis organizacijomis. Kreiptis dėl paslaugų galima per savivaldybėse veikiančius Bendruomeninius šeimos namus, kurie koordinuoja pagalbos suteikimą vietoje.