Tag: Psichologinė pagalba

  • Aktorė Ola Adamska prisiminė paauglystės traumą: tramvajų apšaudė medžiokliniu ginklu

    Aktorė Ola Adamska prabilo apie išgyvenimą, kurį iki šiol prisimena su ašaromis: būdama nepilnametė ji atsidūrė tramvajuje, į kurį buvo šaudoma medžiokliniu ginklu.

    Kaip rašoma lenkų portale „SE.pl“, aktorė, žinoma iš serialo „Skazana“, pasakojo, kad per incidentą patyrė kelias galvos žaizdas ir vos liko gyva.

    Ši istorija viešumon iškilo po tragiškų įvykių Krokuvoje – 2026 metų lapkričio 7 dieną per išpuolį miesto centre žuvo 6 žmonės, o 15 buvo sužeisti. Į sukrėtimą sureagavo daugelis žinomų žmonių, tačiau Adamskos įrašas sulaukė ypatingo dėmesio.

    Aktorė teigė, kad ilgus metus bandė šiuos prisiminimus „ištrinti“, tačiau po naujausios tragedijos jie sugrįžo. Ji prisipažino, jog tai pirmas kartas, kai apie šią patirtį kalba viešai.

    Į tramvajų grįžo tik studijų metais

    Adamska pasakojo, kad po šaudymo jai prireikė daug laiko, kol vėl išdrįso naudotis viešuoju transportu. Anot jos, į tramvajų ji ryžosi įlipti tik studijų metais.

    Net ir tada baimė niekur nedingo – aktorė prisipažino negalėjusi stovėti prie lango, nes paralyžiuodavo nerimas, o prisiminimai sugrįždavo tarsi bumerangas.

    Ragina nebijoti kreiptis pagalbos

    Žinoma moteris atkreipė dėmesį, kad anksčiau psichologinė ir medicininė pagalba ne visiems atrodė tokia įprasta kaip dabar. Dėl to, anot jos, daugelis su traumomis likdavo vieni.

    Adamska paragino žmones, patyrusius panašių išgyvenimų ar gyvenančius su stipriomis baimėmis, nedelsti ir kreiptis į specialistus.

    Tekste taip pat primenama, kad emocinė krizė gali užklupti netikėtai, o pagalbos ieškoti nėra gėda – svarbiausia nelikti vienam su savo išgyvenimais.

  • Krokuva po tragedijos įjungė krizinių situacijų pagalbą: psichologai teiks konsultacijas

    Po tragiškų įvykių Krokuvoje miestas pradėjo teikti specialią psichologinę pagalbą žmonėms, kuriems reikia pokalbio, konsultacijos ar paramos susidorojant su emocijomis.

    Apie tai skelbiama Krokuvos savivaldybės informacijoje: gyventojai gali kreiptis tiek į įstaigas vietoje, tiek gauti pagalbą telefonu.

    Sekmadienį, lapkričio 8 dieną, stacionariai bus atidarytos dvi psichologinės-pedagoginės konsultavimo įstaigos, kuriose galima gauti specialistų pagalbą.

    Nuo pirmadienio, lapkričio 9 dienos, abiejose vietose taip pat bus pradėti specialūs budėjimai telefonu – psichologai teiks paramą, patarimus ir gaires, kaip tvarkytis su sudėtinga situacija.

    Visą parą veikianti pagalba Krokuvoje

    Pagalbos galima kreiptis ir bet kuriuo paros metu į Krokuvos Krizių intervencijos centrą, esantį Radziwiłłowskos gatvėje 8B.

    Ši įstaiga turi visą parą veikiantį intervencinį telefono numerį: 12 421 92 82.

    Ką pataria specialistai po trauminių įvykių

    Specialistai pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbu dar labiau nekurstyti sunkių emocijų ir neauginti baimės atmosferos.

    Ypač jautresnės psichikos žmonėms rekomenduojama riboti perteklinį naujienų sekimą ir diskusijas interneto forumuose, o svarbiausia – vengti drastiškų vaizdo įrašų, kurie gali sustiprinti stresą ir nesaugumo jausmą.

    Tragedija miesto centre palietė ne tik tiesiogines aukas ir jų artimuosius – ji sukrėtė ir gyventojus, kurie iki šiol jautėsi saugūs pačioje savo miesto širdyje. Sugrįžti į įprastą savijautą gali prireikti laiko.

    Kaip pažymi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), dauguma žmonių po potencialiai traumuojančio įvykio pamažu atgauna emocinę pusiausvyrą. Tam ypač svarbūs saugumo jausmas, artimųjų palaikymas ir galimybė gauti profesionalią pagalbą.

    Šiuo laikotarpiu taip pat raginama būti atidiems vieni kitiems: paprastas pokalbis, skambutis artimam žmogui ar klausimas „ar galiu kuo nors padėti?“ kai kam gali tapti labai reikšminga parama.

  • Floridoje vyras nušovė partnerę ir pervažiavo automobiliu: viską matė jo 5 metų dukra

    Floridoje teisėsauga tiria itin žiaurų smurto artimoje aplinkoje atvejį: 40 metų vyras įtariamas nušovęs savo 30 metų partnerę ir vėliau pervažiavęs ją automobiliu. Tyrėjų teigimu, automobilyje tuo metu buvo ir vyro 5 metų dukra, kuri galėjo matyti įvykius.

    Vietos pareigūnai nurodo, kad iškvietimas buvo gautas dėl konflikto, o atvykus į įvykio vietą moteris rasta be gyvybės ženklų. Vyras sulaikytas, jam pareikšti įtarimai, o dėl tikslių aplinkybių atliekami procesiniai veiksmai, vertinami liudytojų parodymai ir vaizdo medžiaga.

    Kas žinoma apie tyrimą

    Institucijos pabrėžia, kad pirminė informacija gali keistis, nes ekspertai dar tikslina šūvio aplinkybes, sužalojimų pobūdį ir tai, kokia seka vyko smurtas. Teismui sprendžiant dėl kardomųjų priemonių, prokurorai paprastai remiasi rizikos vertinimu, ankstesnių incidentų duomenimis ir įrodymais, surinktais įvykio vietoje.

    Vaiko buvimas šalia tokio nusikaltimo tyrime vertinamas atskirai: pareigūnai ir socialinės tarnybos aiškinasi, ar mažametė patyrė tiesioginę grėsmę, ar jai reikalinga skubi psichologinė pagalba ir saugi globa. Tokiais atvejais vaiko apklausos vykdomos specializuota tvarka, siekiant sumažinti pakartotinę traumą.

    Smurtas artimoje aplinkoje: ką rodo tendencijos

    JAV smurtas artimoje aplinkoje išlieka viena dažniausių sunkių nusikaltimų priežasčių, o ekspertai nuolat pabrėžia, kad riziką didina grasinimai, ginklų prieinamumas, eskalavę konfliktai ir ankstesni smurto epizodai. Teisėsaugos praktikoje kritiniu laikotarpiu laikomos skyrybos, išsiskyrimas ar bandymas palikti smurtautoją.

    Krizių centrų specialistai akcentuoja, kad smurtą patiriantys žmonės dažnai delsia kreiptis pagalbos dėl baimės, finansinės priklausomybės ar spaudimo iš aplinkos. Matoma ir kita tendencija: vis daugiau institucijų ragina pranešti apie grasinimus ir smurto ženklus kuo anksčiau, nes ankstyvas įsikišimas kartais padeda užkirsti kelią tragiškoms pasekmėms.

    Kur kreiptis pagalbos

    Jeigu patiriate smurtą ar grasinimus, pagalbos galima ieškoti nedelsiant kreipiantis į policiją skubios pagalbos numeriu 112. Taip pat veikia specializuotos pagalbos centrai ir emocinės paramos linijos, kurios gali padėti sudaryti saugumo planą, rasti laikiną prieglobstį ir teisinę konsultaciją.

    Jeigu smurtą mato vaikai, specialistai ragina tai vertinti kaip ypač pavojingą situaciją, nes traumuojanti patirtis gali turėti ilgalaikių pasekmių. Kuo greičiau suteikiama psichologinė ir socialinė pagalba, tuo didesnė tikimybė sumažinti žalą ir užtikrinti vaiko saugumą.

  • Slavutyčo meras prabilo apie Visaginą: padėka už šiltą priėmimą ir svarbius mokymus

    Slavutyčo meras prabilo apie Visaginą: padėka už šiltą priėmimą ir svarbius mokymus

    Visagino savivaldybė sulaukė Ukrainos miesto Slavutyčo mero Jurijaus Fomičevo padėkos už šiltą priėmimą ir bendrystę. Mero laiške akcentuojamas Visagino indėlis sudarant sąlygas Slavutyčo atstovams dalyvauti pirmosios psichologinės pagalbos mokymuose.

    Padėka skirta Visagino merui Erlandui Galaguz, savivaldybei ir Visagino ekonominės plėtros agentūrai už palaikymą, svetingumą bei organizacinius sprendimus. Mokymus vedė Lietuvos įmonė „mHelper“, o pagrindinis dėmesys buvo skiriamas praktiniams įgūdžiams, kurie praverčia dirbant su bendruomenėmis patiriančiomis stresą ir netektis.

    Tokie mokymai pastaraisiais metais tapo ypač aktualūs visoje Europoje, augant psichologinės pagalbos poreikiui dėl karo, migracijos, ekonominių sukrėtimų ir ilgalaikio nerimo. Pirmosios psichologinės pagalbos principai paprastai orientuoti į greitą žmogaus stabilizavimą, saugumo jausmo atkūrimą ir nukreipimą į specializuotą pagalbą, kai jos reikia.

    Slavutyčo atstovams vizitas Visagine tapo proga ne tik pagilinti žinias, bet ir pasisemti emocinių jėgų. Pasak miesto vadovo, svarbus buvo ir nuoširdus žmonių palaikymas, padedantis stiprinti bendruomenės atsparumą kasdienėse krizėse.

    Visaginą ir Slavutyčą sieja istorinės sąsajos su branduoline pramone, tačiau, savivaldybės teigimu, šiandien ryšį labiausiai stiprina bendros vertybės ir konkretūs darbai. Miestų bendradarbiavimas vystomas per tarpusavio pagalbą, patirčių mainus ir iniciatyvas, kurios kuria ilgalaikę naudą abiejų bendruomenių žmonėms.

  • Įvyko nelaimė ar netektis? Nemokama krizių psichologų pagalba telefonu 1815 visoje Lietuvoje

    Įvyko nelaimė ar netektis? Nemokama krizių psichologų pagalba telefonu 1815 visoje Lietuvoje

    Staigi artimojo mirtis, nelaimingas atsitikimas, smurto patirtis ar kitas sukrečiantis įvykis gali išmušti iš vėžių ne tik pavienį žmogų, bet ir visą šeimą, kolektyvą ar bendruomenę. Tokiose situacijose įprasti streso įveikos būdai ne visada suveikia, todėl svarbu nelikti vieniems ir kuo greičiau kreiptis profesionalios pagalbos.

    Higienos institutas primena, kad gyventojai, organizacijos ir bendruomenės gali pasinaudoti nemokamomis Psichologinių krizių pagalbos centro bei Mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų paslaugomis. Pagrindinis kontaktas krizių atvejais yra trumpasis numeris 1815.

    Į centrą verta kreiptis, kai po įvykio ima stiprėti nerimas, sutrinka miegas, sunku susikaupti, apima bejėgiškumo jausmas, kyla kaltė ar nuolat kartojasi įkyrios prisiminimų detalės. Ypač svarbu reaguoti, jei bendruomenėje ar kolektyve įvyko savižudybė ar bandymas nusižudyti, taip pat smurtas, grasinimai, sunkus sužalojimas, gaisras, sprogimas, dingęs žmogus ar nelaimė, sulaukusi didelio visuomenės dėmesio.

    Pagalbos gali kreiptis ne tik pavieniai asmenys, bet ir ugdymo įstaigos, įmonės, įvairios organizacijos, šeimos bei bendruomenės. Praktikoje tai reiškia, kad konsultacijos gali būti pritaikytos ir situacijoms, kai sukrėtimą patyrė klasė, darbo pamaina, kaimynystė ar visa įstaiga.

    Skambinant numeriu 1815 pirmiausia suteikiama pirminė psichologo konsultacija telefonu, o prireikus organizuojamas tolimesnis krizių valdymas. Jei situacija sudėtinga, sudaromas veiksmų planas ir gali būti pasitelkiamos mobiliosios komandos, kurios atvyksta į vietą teikti pagalbos.

    Mobiliosios psichologinės krizės įveikimo komandos gali konsultuoti įstaigos administraciją ar krizių valdymo grupę, vesti grupines konsultacijas bendruomenei ir suteikti individualią pagalbą labiausiai paveiktiems žmonėms. Toks modelis padeda suvaldyti emocinę įtampą, mažina gandų ir stigmos riziką bei padeda greičiau grįžti prie kasdienės rutinos.

    Nemokama pagalba teikiama I–V nuo 9:00 iki 19:00, VI nuo 9:00 iki 15:00, įskaitant šventines dienas. Skambinant iš užsienio nurodomas kontaktas +370 661 05613.

    Nepilnamečiai konsultuojami tik gavus tėvų ar globėjų sutikimą. Šios paslaugos skirtos psichologinei krizei po sukrečiančio įvykio įveikti, todėl delsti nereikėtų, ypač jei reakcijos stiprėja ar trukdo kasdieniam funkcionavimui.

  • Netekusi dviejų kūdikių Ilze Tigule prabilo: po ligoninės telefonas tylėjo, o vienatvė slėgė

    Netekusi dviejų kūdikių Ilze Tigule prabilo: po ligoninės telefonas tylėjo, o vienatvė slėgė

    Latvijoje žinoma mirties dūla Ilze Tigule televizijos laidoje atvirai papasakojo apie itin skaudžią patirtį – prieš daugiau nei dešimtmetį ji nėštumo metu neteko dviejų savo kūdikių. Pasak moters, gedulas užklupo net ir tuo metu, kai šalia buvo artimieji, tačiau emocinis vienišumas tik stiprėjo.

    Ilze Tigule teigė, kad po netekties labiausiai pritrenkė aplinkinių tyla. Ji lygino situaciją su įprastu scenarijumi, kai gimus kūdikiui žmonės skambina, sveikina, siūlo pagalbą, tačiau grįžus namo po kūdikio praradimo telefonas dažnai nebeskamba.

    „Kai grįžau iš ligoninės po kūdikio netekties, telefonas tylėjo, niekas neskambino. Ne todėl, kad žmonėms nerūpėtų, o todėl, kad jie nežino, ką tokiu metu pasakyti“, – sakė Ilze Tigule.

    Laidoje ji pabrėžė, kad tokiose situacijose visuomenė neretai pasimeta: vieni bijo įžeisti, kiti vengia „trukdyti“, dar kiti mano, kad tylėjimas yra pagarba. Vis dėlto gedintiems tėvams tai gali virsti dar vienu skausmo sluoksniu, nes praradimas paliečia ne tik šeimą, bet ir socialinį ryšį su aplinka.

    Anot Ilze Tigule, mirties dūlų darbe ir mokymuose daug dėmesio skiriama būtent tam, kaip bendrauti su žmogumi netekties akivaizdoje. Ji aiškino, kad svarbiausia dažnai būna ne tobuli žodžiai, o paprastas buvimas šalia ir aiški žinia, kad žmogus nėra paliktas vienas.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad po perinatalinių netekčių tėvai gali susidurti ir su ilgalaikėmis psichologinėmis pasekmėmis, o visuomenės reakcija neretai nulemia, ar jie ryšis ieškoti pagalbos. Todėl, pasak jos, jautrus bendravimas ir elementari parama gali tapti lemiamu žingsniu, padedančiu išbūti gedulą.

  • Startuoja „Pagalba arčiau“: specialistai ragina neatidėlioti ir pasitikrinti, kur kreiptis pagalbos

    Priklausomybių ligų specialistų asociacijos iniciatyva „Pagalba arčiau“ siekia priminti, kad pagalba dėl alkoholio, narkotikų ar kitų priklausomybių yra pasiekiama, o kreiptis galima nelaukiant krizės. Organizatoriai pabrėžia, kad ankstyvas pokalbis su specialistu dažnai padeda išvengti sunkesnių pasekmių žmogui ir jo artimiesiems.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad priklausomybės dažnai prasideda nepastebimai, o pirmieji signalai gali būti miego sutrikimai, darbingumo kritimas, konfliktai šeimoje, impulsų kontrolės problemos ir didėjantis poreikis vartoti. Didelė dalis žmonių pagalbos nesikreipia dėl gėdos jausmo ar baimės būti pasmerktiems, todėl iniciatyvos tikslas yra mažinti stigmas ir skatinti rinktis gydymą.

    „Kreiptis pagalbos nėra silpnumo ženklas, tai sprendimas pasirūpinti savo sveikata ir saugumu“, – sako iniciatyvos organizatoriai.

    Pasak priklausomybių gydymo praktikos, vienas efektyviausių žingsnių yra aiškus pagalbos kelias: nuo šeimos gydytojo ar psichikos sveikatos centro iki specializuotų priklausomybės ligų paslaugų. Į pagalbą įeina konsultacijos, detoksikacija, medikamentinis gydymas, psichoterapija ir ilgalaikė atkryčio prevencija, o svarbią dalį sudaro ir artimųjų įtraukimas.

    Iniciatyvos „Pagalba arčiau“ komunikacijoje taip pat akcentuojama, kad priklausomybės neretai susijusios su gretutiniais psichikos sveikatos sunkumais, tokiais kaip nerimas ar depresija, todėl reikalingas kompleksinis įvertinimas. Specialistai ragina neapsiriboti vien valios pastangomis ir kreiptis į profesionalus, kurie parenka gydymo planą pagal individualią situaciją.

    Organizatoriai primena, kad skubios pagalbos reikia, jei žmogus praranda sąmonę, atsiranda kvėpavimo sutrikimų, įtariamas perdozavimas ar kyla savižalos rizika. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą, o vėliau pasirūpinti tęstine pagalba ir gydymo tęstinumu.

  • Nemokamos priklausomybių konsultacijos visoje Lietuvoje: kur kreiptis per „Pagalba arčiau“ savaitę

    Nemokamos priklausomybių konsultacijos visoje Lietuvoje: kur kreiptis per „Pagalba arčiau“ savaitę

    Rugsėjo 21 dieną Lietuvoje minima Priklausomybių konsultanto diena. Šia proga Priklausomybių ligų specialistų asociacija skelbia atvirą savaitę „Pagalba arčiau“, kuri vyks rugsėjo 21–26 dienomis.

    Iniciatyvos metu gyventojai kviečiami pasinaudoti nemokamomis individualiomis konsultacijomis. Jos skirtos tiek patiriantiems sunkumų dėl alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo ar lošimo, tiek nerimaujantiems dėl artimojo elgesio.

    Specialistai pabrėžia, kad priklausomybės dažnai vystosi palaipsniui, o kreiptis pagalbos verta dar tuomet, kai problema atrodo valdoma. Ankstyvas pokalbis su konsultantu gali padėti įvardyti rizikas, įvertinti situaciją šeimoje ir pasirinkti tinkamiausius tolimesnius žingsnius.

    Per atvirą savaitę konsultacijos vyks įvairiais būdais: telefonu, nuotoliniu būdu, elektroniniu paštu ir gyvai. Organizatoriai akcentuoja, kad konsultacijos yra konfidencialios, o pokalbio formatą galima pasirinkti pagal žmogaus galimybes ir savijautą.

    Tokios konsultacijos paprastai apima pradinį situacijos įvertinimą, motyvacijos stiprinimą, informacijos suteikimą apie gydymo ir psichosocialinės pagalbos galimybes. Taip pat aptariama, kaip artimieji gali reaguoti į priklausomybę neperimdami atsakomybės ir kartu išlaikydami aiškias ribas.

    Dalyviams rekomenduojama iš anksto susirasti konsultantų kontaktus ir nurodytus laikus, kad būtų lengviau pasirinkti tinkamą specialistą bei bendravimo būdą. Organizatoriai primena, kad net vienas pokalbis gali tapti svarbiu lūžiu, ypač jei iki šiol pagalbos buvo vengiama.

    Daugiau informacijos apie iniciatyvą „Pagalba arčiau“ ir konsultacijų grafiką skelbiama asociacijos interneto svetainėje prikl.lt.

  • Raudonasis Kryžius ruošia savanorius ligoninėms: štai kodėl krizės metu prireiks jūsų pagalbos

    Didelio masto nelaimės, ekstremaliosios situacijos ar karas akimirksniu išaugina pagalbos poreikį, o viena jautriausių vietų tokiais momentais tampa ligoninės. Kai pacientų srautai šokteli, medicinos personalui reikia ne tik papildomų rankų, bet ir žmonių, kurie supranta, kaip veikia skubios pagalbos grandinė.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus jungtis prie Pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų valdymo savanorių. Organizacija pabrėžia, kad vien gerų ketinimų neužtenka: krizėje svarbiausia greitis, aiškus vaidmuo ir gebėjimas dirbti pagal ligoninės tvarką.

    Praktiniai įgūdžiai ugdomi dar iki krizių, savanoriaujant skubiosios pagalbos skyriuose ir mokantis veikti kartu su medikais. Šiuo metu didžiosiose šalies ligoninėse savanoriauja apie 120 žmonių, o bendradarbiavimas įtvirtintas sutartimis su septyniomis gydymo įstaigų grupėmis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

    Ligoninėje savanorystė dažnai reiškia nematomą, bet kritiškai svarbią pagalbą: pacientų palydėjimą, registracijos procesų palengvinimą, tyrimų pristatymą, pagalbą pasiruošiant procedūroms. Ne mažiau svarbi ir emocinė parama, ypač kai žmonės atvyksta išsigandę, sutrikę ar nežinantys, kas jų laukia.

    „Ekstremaliosios situacijos metu papildomų rankų reikia iš karto, todėl geriausia, ką dabar galime padaryti, yra stiprinti žinias ir turėti aiškią savo vietą veikimo nelaimės atveju algoritme“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Organizacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 286 aktyvūs šios krypties savanoriai, o dar daugiau nei 300 žmonių galėtų prisijungti prireikus. Tikslas yra sutelkti bent 500 aktyvių savanorių, kad pagalba būtų pasiekiama visoje šalyje, nepriklausomai nuo to, ar krizė ištinka didmiestį, ar mažesnę bendruomenę.

    Viena iš savanorių, Laura Reklaitienė, prie veiklos prisijungė prasidėjus karui Ukrainoje, kai noras padėti virto poreikiu pačiai išmokti nepasimesti krizinėse situacijose. Pasak jos, savanorystė suteikė pirmosios pagalbos, psichologinės paramos ir krizių valdymo žinių, kurios vėliau praverčia ir kasdienybėje.

    „Norėjau žinoti, kaip elgtis, o ne panikuoti. Žinojimas, kad galiu būti naudinga žmonėms ir medikams sunkiomis akimirkomis, suteikia pasitikėjimo ir ramybės“, – sakė L. Reklaitienė.

    Ramojų Skirsgilą į savanorystę atvedė COVID-19 pandemija, kai trūko žmogiškųjų resursų ir bet koks operatyvus palaikymas gydymo įstaigose tapo itin svarbus. Jis sako, kad skubios pagalbos skyriuje kiekviena pamaina skiriasi, o labiausiai įsimena momentai, kai žmogui prireikia ne tiek procedūrinės, kiek paprastos žmogiškos atramos.

    „Geriausias būdas įveikti blogas nuojautas yra kažką veikti. Taip ir užsikrėčiau savanoryste“, – sakė R. Skirsgila.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius pabrėžia, kad savanoriui nereikia ateiti jau viską mokant. Parengimas vyksta nuosekliai, dirbama komandoje, o užduotys skiriamos pagal pasirengimą, kad žmonės nebūtų paliekami vieni su per sudėtingomis situacijomis.

    Pasirengimas neapsiriboja tik ligoninėmis: savanoriai dalyvauja pratybose su institucijomis ir partneriais, mokosi pirmosios ir psichologinės pagalbos, incidentų valdymo, prisideda prie dingusių žmonių paieškos ir padeda bendruomenėms stiprinti atsparumą. Organizacija kviečia registruotis per „redcross.lt“ ir pradėti pasirengimą dar dabar, nelaukiant, kol ištiks krizė.

    Lietuvoje Raudonasis Kryžius veikia nuo 1919 metais, o tarptautinis judėjimas vienija organizacijas 191 valstybėje. Pagrindinė misija išlieka ta pati: padėti žmonėms ekstremaliosiose situacijose ir krizėse bei remti pažeidžiamiausius, kai jiems labiausiai reikia pagalbos.

  • Krizė po sukrėtusio įvykio? Primena nemokamą numerį 1815 ir kada atvyksta mobili komanda

    Krizė po sukrėtusio įvykio? Primena nemokamą numerį 1815 ir kada atvyksta mobili komanda

    Psichologinė krizė gali ištikti netikėtai, ypač po sukrėtusio įvykio darbe, mokykloje ar šeimoje. Tokiais atvejais svarbu kuo greičiau gauti profesionalią pagalbą ir žinoti aiškų veiksmų planą.

    Higienos institutas informuoja, kad gyventojams teikiamos nemokamos Psichologinių krizių pagalbos centro ir Mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų paslaugos. Dėl konsultacijų galima skambinti trumpuoju numeriu 1815.

    Psichologinė krizė apibūdinama kaip reakcija į krizinį įvykį, kai įprastų streso įveikos ir prisitaikymo gebėjimų nebeužtenka susidariusiai situacijai suvaldyti. Tokia būklė gali pasireikšti stipriu nerimu, nemiga, įkyriomis mintimis, bejėgiškumo jausmu ar sunkumais atlikti kasdienes užduotis.

    Pagalbą teikia patyrę psichologai ir psichoterapeutai, dirbantys krizių įveikimo ir suicidologijos srityse. Konsultacijos metu specialistai įvertina įvykio aplinkybes, mastą, galimai paveiktų žmonių skaičių ir, jei reikia, suderina tolesnius krizės valdymo žingsnius.

    Pagalba aktuali po tokių įvykių kaip netikėta artimojo ar kolegos mirtis, savižudybė ar bandymas nusižudyti, nelaimingas atsitikimas, smurtinis nusikaltimas ar incidentas, sulaukęs didelio visuomenės dėmesio. Specialistai ragina informuoti paveiktus asmenis, kad pagalbos galima kreiptis nedelsiant.

    Įvertinus poreikį, sutartu laiku į įvykio vietą gali atvykti Mobili krizių komanda. Paslaugos gali būti teikiamos kontaktiniu būdu vietoje arba nuotoliniu būdu, siekiant stabilizuoti situaciją ir sumažinti riziką, kad krizė išplistų bendruomenėje ar organizacijoje.

    Atskira pagalbos kryptis skirta savižudybės grėsmei. Pagalbos centro specialistai konsultuoja žmones, kurie turi minčių apie savižudybę, taip pat jų artimuosius, kolegas ar kitus aplinkos asmenis, ieškančius patarimo, kaip atpažinti rizikos ženklus, kaip kalbėtis ir kaip suteikti saugią emocinę paramą.

    „Kreiptis pagalbos kuo anksčiau yra vienas svarbiausių žingsnių, padedančių suvaldyti krizę ir sumažinti jos pasekmes“, – pabrėžiama Higienos instituto pateikiamoje informacijoje.