CP v2

Tag: Psichologinė pagalba

  • Netekusi dviejų kūdikių Ilze Tigule prabilo: po ligoninės telefonas tylėjo, o vienatvė slėgė

    Netekusi dviejų kūdikių Ilze Tigule prabilo: po ligoninės telefonas tylėjo, o vienatvė slėgė

    Latvijoje žinoma mirties dūla Ilze Tigule televizijos laidoje atvirai papasakojo apie itin skaudžią patirtį – prieš daugiau nei dešimtmetį ji nėštumo metu neteko dviejų savo kūdikių. Pasak moters, gedulas užklupo net ir tuo metu, kai šalia buvo artimieji, tačiau emocinis vienišumas tik stiprėjo.

    Ilze Tigule teigė, kad po netekties labiausiai pritrenkė aplinkinių tyla. Ji lygino situaciją su įprastu scenarijumi, kai gimus kūdikiui žmonės skambina, sveikina, siūlo pagalbą, tačiau grįžus namo po kūdikio praradimo telefonas dažnai nebeskamba.

    „Kai grįžau iš ligoninės po kūdikio netekties, telefonas tylėjo, niekas neskambino. Ne todėl, kad žmonėms nerūpėtų, o todėl, kad jie nežino, ką tokiu metu pasakyti“, – sakė Ilze Tigule.

    Laidoje ji pabrėžė, kad tokiose situacijose visuomenė neretai pasimeta: vieni bijo įžeisti, kiti vengia „trukdyti“, dar kiti mano, kad tylėjimas yra pagarba. Vis dėlto gedintiems tėvams tai gali virsti dar vienu skausmo sluoksniu, nes praradimas paliečia ne tik šeimą, bet ir socialinį ryšį su aplinka.

    Anot Ilze Tigule, mirties dūlų darbe ir mokymuose daug dėmesio skiriama būtent tam, kaip bendrauti su žmogumi netekties akivaizdoje. Ji aiškino, kad svarbiausia dažnai būna ne tobuli žodžiai, o paprastas buvimas šalia ir aiški žinia, kad žmogus nėra paliktas vienas.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad po perinatalinių netekčių tėvai gali susidurti ir su ilgalaikėmis psichologinėmis pasekmėmis, o visuomenės reakcija neretai nulemia, ar jie ryšis ieškoti pagalbos. Todėl, pasak jos, jautrus bendravimas ir elementari parama gali tapti lemiamu žingsniu, padedančiu išbūti gedulą.

  • Startuoja „Pagalba arčiau“: specialistai ragina neatidėlioti ir pasitikrinti, kur kreiptis pagalbos

    Priklausomybių ligų specialistų asociacijos iniciatyva „Pagalba arčiau“ siekia priminti, kad pagalba dėl alkoholio, narkotikų ar kitų priklausomybių yra pasiekiama, o kreiptis galima nelaukiant krizės. Organizatoriai pabrėžia, kad ankstyvas pokalbis su specialistu dažnai padeda išvengti sunkesnių pasekmių žmogui ir jo artimiesiems.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad priklausomybės dažnai prasideda nepastebimai, o pirmieji signalai gali būti miego sutrikimai, darbingumo kritimas, konfliktai šeimoje, impulsų kontrolės problemos ir didėjantis poreikis vartoti. Didelė dalis žmonių pagalbos nesikreipia dėl gėdos jausmo ar baimės būti pasmerktiems, todėl iniciatyvos tikslas yra mažinti stigmas ir skatinti rinktis gydymą.

    „Kreiptis pagalbos nėra silpnumo ženklas, tai sprendimas pasirūpinti savo sveikata ir saugumu“, – sako iniciatyvos organizatoriai.

    Pasak priklausomybių gydymo praktikos, vienas efektyviausių žingsnių yra aiškus pagalbos kelias: nuo šeimos gydytojo ar psichikos sveikatos centro iki specializuotų priklausomybės ligų paslaugų. Į pagalbą įeina konsultacijos, detoksikacija, medikamentinis gydymas, psichoterapija ir ilgalaikė atkryčio prevencija, o svarbią dalį sudaro ir artimųjų įtraukimas.

    Iniciatyvos „Pagalba arčiau“ komunikacijoje taip pat akcentuojama, kad priklausomybės neretai susijusios su gretutiniais psichikos sveikatos sunkumais, tokiais kaip nerimas ar depresija, todėl reikalingas kompleksinis įvertinimas. Specialistai ragina neapsiriboti vien valios pastangomis ir kreiptis į profesionalus, kurie parenka gydymo planą pagal individualią situaciją.

    Organizatoriai primena, kad skubios pagalbos reikia, jei žmogus praranda sąmonę, atsiranda kvėpavimo sutrikimų, įtariamas perdozavimas ar kyla savižalos rizika. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą, o vėliau pasirūpinti tęstine pagalba ir gydymo tęstinumu.

  • Nemokamos priklausomybių konsultacijos visoje Lietuvoje: kur kreiptis per „Pagalba arčiau“ savaitę

    Nemokamos priklausomybių konsultacijos visoje Lietuvoje: kur kreiptis per „Pagalba arčiau“ savaitę

    Rugsėjo 21 dieną Lietuvoje minima Priklausomybių konsultanto diena. Šia proga Priklausomybių ligų specialistų asociacija skelbia atvirą savaitę „Pagalba arčiau“, kuri vyks rugsėjo 21–26 dienomis.

    Iniciatyvos metu gyventojai kviečiami pasinaudoti nemokamomis individualiomis konsultacijomis. Jos skirtos tiek patiriantiems sunkumų dėl alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo ar lošimo, tiek nerimaujantiems dėl artimojo elgesio.

    Specialistai pabrėžia, kad priklausomybės dažnai vystosi palaipsniui, o kreiptis pagalbos verta dar tuomet, kai problema atrodo valdoma. Ankstyvas pokalbis su konsultantu gali padėti įvardyti rizikas, įvertinti situaciją šeimoje ir pasirinkti tinkamiausius tolimesnius žingsnius.

    Per atvirą savaitę konsultacijos vyks įvairiais būdais: telefonu, nuotoliniu būdu, elektroniniu paštu ir gyvai. Organizatoriai akcentuoja, kad konsultacijos yra konfidencialios, o pokalbio formatą galima pasirinkti pagal žmogaus galimybes ir savijautą.

    Tokios konsultacijos paprastai apima pradinį situacijos įvertinimą, motyvacijos stiprinimą, informacijos suteikimą apie gydymo ir psichosocialinės pagalbos galimybes. Taip pat aptariama, kaip artimieji gali reaguoti į priklausomybę neperimdami atsakomybės ir kartu išlaikydami aiškias ribas.

    Dalyviams rekomenduojama iš anksto susirasti konsultantų kontaktus ir nurodytus laikus, kad būtų lengviau pasirinkti tinkamą specialistą bei bendravimo būdą. Organizatoriai primena, kad net vienas pokalbis gali tapti svarbiu lūžiu, ypač jei iki šiol pagalbos buvo vengiama.

    Daugiau informacijos apie iniciatyvą „Pagalba arčiau“ ir konsultacijų grafiką skelbiama asociacijos interneto svetainėje prikl.lt.

  • Raudonasis Kryžius ruošia savanorius ligoninėms: štai kodėl krizės metu prireiks jūsų pagalbos

    Didelio masto nelaimės, ekstremaliosios situacijos ar karas akimirksniu išaugina pagalbos poreikį, o viena jautriausių vietų tokiais momentais tampa ligoninės. Kai pacientų srautai šokteli, medicinos personalui reikia ne tik papildomų rankų, bet ir žmonių, kurie supranta, kaip veikia skubios pagalbos grandinė.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus jungtis prie Pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų valdymo savanorių. Organizacija pabrėžia, kad vien gerų ketinimų neužtenka: krizėje svarbiausia greitis, aiškus vaidmuo ir gebėjimas dirbti pagal ligoninės tvarką.

    Praktiniai įgūdžiai ugdomi dar iki krizių, savanoriaujant skubiosios pagalbos skyriuose ir mokantis veikti kartu su medikais. Šiuo metu didžiosiose šalies ligoninėse savanoriauja apie 120 žmonių, o bendradarbiavimas įtvirtintas sutartimis su septyniomis gydymo įstaigų grupėmis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

    Ligoninėje savanorystė dažnai reiškia nematomą, bet kritiškai svarbią pagalbą: pacientų palydėjimą, registracijos procesų palengvinimą, tyrimų pristatymą, pagalbą pasiruošiant procedūroms. Ne mažiau svarbi ir emocinė parama, ypač kai žmonės atvyksta išsigandę, sutrikę ar nežinantys, kas jų laukia.

    „Ekstremaliosios situacijos metu papildomų rankų reikia iš karto, todėl geriausia, ką dabar galime padaryti, yra stiprinti žinias ir turėti aiškią savo vietą veikimo nelaimės atveju algoritme“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Organizacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 286 aktyvūs šios krypties savanoriai, o dar daugiau nei 300 žmonių galėtų prisijungti prireikus. Tikslas yra sutelkti bent 500 aktyvių savanorių, kad pagalba būtų pasiekiama visoje šalyje, nepriklausomai nuo to, ar krizė ištinka didmiestį, ar mažesnę bendruomenę.

    Viena iš savanorių, Laura Reklaitienė, prie veiklos prisijungė prasidėjus karui Ukrainoje, kai noras padėti virto poreikiu pačiai išmokti nepasimesti krizinėse situacijose. Pasak jos, savanorystė suteikė pirmosios pagalbos, psichologinės paramos ir krizių valdymo žinių, kurios vėliau praverčia ir kasdienybėje.

    „Norėjau žinoti, kaip elgtis, o ne panikuoti. Žinojimas, kad galiu būti naudinga žmonėms ir medikams sunkiomis akimirkomis, suteikia pasitikėjimo ir ramybės“, – sakė L. Reklaitienė.

    Ramojų Skirsgilą į savanorystę atvedė COVID-19 pandemija, kai trūko žmogiškųjų resursų ir bet koks operatyvus palaikymas gydymo įstaigose tapo itin svarbus. Jis sako, kad skubios pagalbos skyriuje kiekviena pamaina skiriasi, o labiausiai įsimena momentai, kai žmogui prireikia ne tiek procedūrinės, kiek paprastos žmogiškos atramos.

    „Geriausias būdas įveikti blogas nuojautas yra kažką veikti. Taip ir užsikrėčiau savanoryste“, – sakė R. Skirsgila.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius pabrėžia, kad savanoriui nereikia ateiti jau viską mokant. Parengimas vyksta nuosekliai, dirbama komandoje, o užduotys skiriamos pagal pasirengimą, kad žmonės nebūtų paliekami vieni su per sudėtingomis situacijomis.

    Pasirengimas neapsiriboja tik ligoninėmis: savanoriai dalyvauja pratybose su institucijomis ir partneriais, mokosi pirmosios ir psichologinės pagalbos, incidentų valdymo, prisideda prie dingusių žmonių paieškos ir padeda bendruomenėms stiprinti atsparumą. Organizacija kviečia registruotis per „redcross.lt“ ir pradėti pasirengimą dar dabar, nelaukiant, kol ištiks krizė.

    Lietuvoje Raudonasis Kryžius veikia nuo 1919 metais, o tarptautinis judėjimas vienija organizacijas 191 valstybėje. Pagrindinė misija išlieka ta pati: padėti žmonėms ekstremaliosiose situacijose ir krizėse bei remti pažeidžiamiausius, kai jiems labiausiai reikia pagalbos.

  • Krizė po sukrėtusio įvykio? Primena nemokamą numerį 1815 ir kada atvyksta mobili komanda

    Krizė po sukrėtusio įvykio? Primena nemokamą numerį 1815 ir kada atvyksta mobili komanda

    Psichologinė krizė gali ištikti netikėtai, ypač po sukrėtusio įvykio darbe, mokykloje ar šeimoje. Tokiais atvejais svarbu kuo greičiau gauti profesionalią pagalbą ir žinoti aiškų veiksmų planą.

    Higienos institutas informuoja, kad gyventojams teikiamos nemokamos Psichologinių krizių pagalbos centro ir Mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų paslaugos. Dėl konsultacijų galima skambinti trumpuoju numeriu 1815.

    Psichologinė krizė apibūdinama kaip reakcija į krizinį įvykį, kai įprastų streso įveikos ir prisitaikymo gebėjimų nebeužtenka susidariusiai situacijai suvaldyti. Tokia būklė gali pasireikšti stipriu nerimu, nemiga, įkyriomis mintimis, bejėgiškumo jausmu ar sunkumais atlikti kasdienes užduotis.

    Pagalbą teikia patyrę psichologai ir psichoterapeutai, dirbantys krizių įveikimo ir suicidologijos srityse. Konsultacijos metu specialistai įvertina įvykio aplinkybes, mastą, galimai paveiktų žmonių skaičių ir, jei reikia, suderina tolesnius krizės valdymo žingsnius.

    Pagalba aktuali po tokių įvykių kaip netikėta artimojo ar kolegos mirtis, savižudybė ar bandymas nusižudyti, nelaimingas atsitikimas, smurtinis nusikaltimas ar incidentas, sulaukęs didelio visuomenės dėmesio. Specialistai ragina informuoti paveiktus asmenis, kad pagalbos galima kreiptis nedelsiant.

    Įvertinus poreikį, sutartu laiku į įvykio vietą gali atvykti Mobili krizių komanda. Paslaugos gali būti teikiamos kontaktiniu būdu vietoje arba nuotoliniu būdu, siekiant stabilizuoti situaciją ir sumažinti riziką, kad krizė išplistų bendruomenėje ar organizacijoje.

    Atskira pagalbos kryptis skirta savižudybės grėsmei. Pagalbos centro specialistai konsultuoja žmones, kurie turi minčių apie savižudybę, taip pat jų artimuosius, kolegas ar kitus aplinkos asmenis, ieškančius patarimo, kaip atpažinti rizikos ženklus, kaip kalbėtis ir kaip suteikti saugią emocinę paramą.

    „Kreiptis pagalbos kuo anksčiau yra vienas svarbiausių žingsnių, padedančių suvaldyti krizę ir sumažinti jos pasekmes“, – pabrėžiama Higienos instituto pateikiamoje informacijoje.

  • Visagine už 842 070 eurų kurs centrą: žada pagalbą vaikams su raidos ir elgesio sutrikimais

    Visagine už 842 070 eurų kurs centrą: žada pagalbą vaikams su raidos ir elgesio sutrikimais

    Visagino savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti projektą, kuriuo mieste bus įkurtas Vaikų raidos ir elgesio sutrikimų kompleksinės pagalbos ir paslaugų šeimai centras. Sutartis dėl projekto Nr. 29-413-P-0001 pasirašyta 2026 metais vasario 3 dieną, o veiklas numatyta baigti iki 2028 metais birželio 30 dienos.

    Projektas finansuojamas pagal regioninės pažangos priemonę, skirtą mažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus. Bendra projekto vertė siekia 842 070 eurų, iš jų 715 667 eurai skiriami iš Europos Sąjungos fondų, o 126 403 eurus sudaro Visagino savivaldybės administracijos įnašas.

    Savivaldybė teigia, kad vaikų, turinčių raidos ar elgesio sutrikimų, skaičius auga, o švietimo įstaigose apie 10 proc. vaikų nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Praktikoje tai reiškia, kad šeimoms dažnai prireikia ne vienos, o kelių sričių specialistų pagalbos, nes sunkumai paliečia ir tėvus, ir kartu augančius brolius ar seseris.

    Numatoma, kad naujasis centras bus įkurtas Biudžetinės įstaigos Visagino šeimos ir vaiko gerovės centro pastato atskirame sparne, taip išplečiant savivaldybėje teikiamų paslaugų spektrą. Partneriu įvardijamas Visagino šeimos ir vaiko gerovės centras, kuris planuoja organizuoti paslaugų teikimą vaikams ir jų šeimoms.

    Centre planuojama teikti socialinės priežiūros paslaugas ir dienos socialinę globą. Paslaugas ketinama užtikrinti specialistų komanda, kurioje būtų socialinis darbuotojas, individualios priežiūros darbuotojas, kineziterapeutas, gydomojo masažo specialistas arba ergoterapeutas, užimtumo specialistas ir psichologas.

    Infrastruktūra bus pritaikyta adresu Statybininkų g. 7, Visagine: numatyta remontuoti patalpas per du aukštus, apie 542,89 kv. m ploto. Patalpos planuojamos atskiroje pastato dalyje su atskiru įėjimu ir privažiavimo galimybe, taip siekiant patogesnio ir saugesnio paslaugų prieinamumo šeimoms.

    Projekto tikslas – sukurti vietą, kur vienoje sistemoje būtų organizuojama kompleksinė pagalba šeimoms, auginančioms vaikus su negalia bei raidos ar elgesio sutrikimais. Tarp stebėsenos rodiklių numatyta 30 vietų naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje ir 65 paslaugas gaunantys asmenys per metus.

    Tokio tipo paslaugų plėtra savivaldybėse siejama su bendresne šalies tendencija stiprinti ankstyvosios pagalbos ir dienos paslaugas bendruomenėje, kad šeimos gautų paramą arčiau namų. Tikimasi, kad kompleksiškesnė pagalba prisidės prie vaikų integracijos ir mažins socialinės atskirties riziką.

  • Ką niekada nesakyti moteriai po nėštumo netekties: „mirties dulės“ patarimai

    Ką niekada nesakyti moteriai po nėštumo netekties: „mirties dulės“ patarimai

    Daugiau nei prieš dešimtmetį latvė Ilzė Tigulė patyrė du nesėkmingus nėštumus. Ji pasakojo, kad nors šalia buvo artimieji ir palaikantis vyras, viduje jautėsi nepaprastai viena.

    Jos patirtis atskleidžia dažną paradoksą: gimus kūdikiui aplinkiniai skuba su dovanomis ir pagalba, tačiau po nėštumo netekties stoja tyla. Žmonės nedrįsta skambinti ar klausti, nes nežino, kaip reaguoti, ir bijo pasakyti ką nors ne taip.

    Specialistai pabrėžia, kad tokiose situacijose labiausiai žeidžia ne bloga valia, o automatinės, guosti turinčios frazės, kurios iš tiesų sumenkina netektį. Vietoj paramos moteris gali išgirsti bandymą greitai uždaryti temą ir grįžti prie kasdienybės, nors gedulas tam dar nepasiruošęs.

    Viena jautriausių klaidų yra teiginiai, kurie netektį pateikia kaip lengvai pakeičiamą patirtį, pavyzdžiui, raginimas kuo greičiau planuoti kitą nėštumą. Taip pat skaudina pastabos, kad viskas vyksta dėl priežasties ar kad galbūt taip buvo geriau, nes jos atima teisę liūdėti ir sukelia kaltės jausmą.

    Gedėjimą lydintys žmonės dažnai nežino, ką daryti praktiškai, todėl atsitraukia, tačiau būtent paprastas buvimas šalia yra svarbiausias. Tinka trumpi, aiškūs žodžiai, pripažįstantys skausmą, ir konkretus pasiūlymas padėti, nes net menkiausios buities užduotys tuo metu gali tapti per sunkios.

    „Mirties dulėmis“ vadinamos gedulo palydėtojos pabrėžia, kad neverta ieškoti tobulų sakinių. Svarbiau nevertinti, neklausinėti detalių be kvietimo ir suteikti erdvės kalbėti tiek, kiek žmogus nori, o prireikus paskatinti kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos.

  • Nukentėjote nuo nusikaltimo ar smurto? Dingusių žmonių šeimų paramos centras teikia nemokamą pagalbą

    Nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, smurto ar prievartos, žmonės dažnai lieka vieni su stipriomis emocijomis ir praktiniais klausimais: kur kreiptis, kokios teisės priklauso, kokią apsaugą galima gauti. Dingusių žmonių šeimų paramos centras skelbia teikiantis nemokamą pagalbą asmenims, patyrusiems įvairias nusikalstamas veikas.

    Centro teigimu, nusikaltimo pasekmės gali paveikti emocinę būseną, saugumo jausmą, kasdienį funkcionavimą ir santykius su artimaisiais. Ypač sudėtinga, kai žmogus nėra tikras, ar privalo būti jau kreipęsis į policiją, kad galėtų gauti konsultacijų ar psichosocialinę pagalbą.

    Pasak centro, pagalba gali būti teikiama nepriklausomai nuo to, ar dėl įvykio jau pradėtas teisinis procesas. Tai svarbu tiems, kurie dar tik svarsto, kaip elgtis, bijo galimų pasekmių, jaučia gėdą, kaltę ar nerimą, arba nežino, kokius įrodymus ir informaciją verta rinkti.

    Kam teikiama pagalba?

    Dingusių žmonių šeimų paramos centras nurodo, kad konsultuoja ir padeda nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje, seksualinio smurto, sukčiavimo, priekabiavimo ir persekiojimo. Taip pat pagalba teikiama dėl išnaudojimo internete ir kitų nusikalstamų veikų.

    Centro praktikoje tokios situacijos dažnai apima ir psichologinį spaudimą, grasinimus, manipuliavimą, finansinius praradimus ar ilgalaikį nesaugumo jausmą. Dėl to vien formalus patarimas neretai būna nepakankamas, o žmogui prireikia nuoseklaus palydėjimo ir aiškaus veiksmų plano.

    Kokia pagalba suteikiama?

    Centro teigimu, teikiama kompleksinė pagalba: informacija apie nukentėjusiųjų teises ir galimas apsaugos priemones, teisinės konsultacijos, psichologinė ir socialinė pagalba. Prireikus, suteikiamas ir palydėjimas kreipiantis į policiją, prokuratūrą, sveikatos priežiūros įstaigas ar kitas atsakingas institucijas.

    Tokia pagalba ypač svarbi, kai žmogus patiria stresą ir jam sunku orientuotis sistemoje, suprasti dokumentus ar sprendimus. Centro teigimu, tikslas yra padėti nukentėjusiajam ne tik gauti informaciją, bet ir realiai išspręsti saugumo, teisių gynimo bei emocinės gerovės klausimus.

    Kaip susisiekti su centru?

    Dingusių žmonių šeimų paramos centras kviečia kreiptis darbo dienomis, nuo 9.00 iki 17.00 valandos, telefonu 0687 08653 arba el. paštu info@missing.lt. Taip pat nurodoma, kad daugiau informacijos galima rasti centro interneto svetainėje.

    Pabrėžiama, kad pagalba teikiama saugioje aplinkoje, o nukentėjusio asmens konfidencialumas yra garantuojamas. Kreiptis kviečiami ne tik tiesiogiai nukentėję asmenys, bet ir jų artimieji, specialistai ar kiti žmonės, ieškantys informacijos apie galimą pagalbą.

    „Nuo nusikaltimo nukentėjęs asmuo neturi kentėti vienas. Dingusių žmonių šeimų paramos centras gali ištiesti pagalbos ranką“, – teigiama centro pranešime.

  • Vilkaviškyje atidaryta fotografijų paroda „Kaip gerai, kad tu gimei“: tikros mamų istorijos

    Vilkaviškyje atidaryta fotografijų paroda „Kaip gerai, kad tu gimei“: tikros mamų istorijos

    Vilkaviškyje pristatyta fotografijų paroda „Kaip gerai, kad tu gimei“, kviečianti sustoti ir iš arčiau pažvelgti į motinystės patirtis, kuriose telpa ir džiaugsmas, ir abejonės, ir viltis. Ekspozicija pasakoja apie gyvybės vertę, emocinį ryšį su vaiku bei sprendimus, kurie neretai priimami spaudžiant aplinkybėms.

    Parodoje eksponuojami fotografės Giedrės Šataitės darbai, sukurti bendradarbiaujant su Krizinio nėštumo centru. Fotografijose – šviesūs, intymūs mamų ir vaikų portretai, o greta jų pateikiamos ir realios moterų istorijos, leidžiančios geriau suprasti, su kokiais vidiniais klausimais jos susiduria.

    Šie pasakojimai parodo, kad krizinės situacijos ne visada matomos iš šalies, o emocinė įtampa gali lydėti ir tada, kai išorėje viskas atrodo stabilu. Parodos rengėjai akcentuoja, jog svarbiausia žinutė yra paprasta: net sudėtingomis aplinkybėmis žmogus neturi likti vienas, o pagalbos paieška nėra silpnumo ženklas.

    Parodos tikslas – padrąsinti neprarasti vilties ir priminti apie paramos galimybes, kurios Lietuvoje vis dažniau apima ne tik materialinę, bet ir emocinę bei psichologinę pagalbą. Pastaraisiais metais vis daugiau organizacijų ir bendruomenių kalba apie jautresnį požiūrį į nėštumo krizę, pogimdyvinę emocinę būseną ir artimųjų palaikymo svarbą.

    Parodos atvykimą į Vilkaviškį organizavo Vilkaviškio rajono savivaldybės Šeimos komisija ir Vilkaviškio dekanato Šeimos centras. Lankytojai kviečiami ne tik apžiūrėti fotografijas, bet ir skirti laiko įsigilinti į šalia pateikiamas istorijas, kurios dažnai tampa tyliu, bet labai tiksliu priminimu apie empatijos reikšmę.

  • Ukrainoje fiksuojamas psichikos sveikatos krizės mastas: per 3 metus kreipimųsi augimas 173 proc.

    Ukrainoje vis dažniau kalbama apie didelio masto emocinį išsekimą ir augantį psichikos sveikatos paslaugų poreikį. Viešai cituojami sveikatos sistemos ir specialistų vertinimai rodo, kad daliai gyventojų kasdienybę apsunkina miego sutrikimai, nuolatinis nuovargis, nerimas ir emocinis perdegimas.

    Vienas ryškiausių signalų – smarkiai išaugęs kreipimųsi į psichiatrus skaičius. Skelbiama, kad per pastaruosius 3 metus tokių kreipimųsi padaugėjo 173 proc., o tai leidžia daryti išvadą, jog pagalbos ieško ne pavienės grupės, bet vis platesnė visuomenės dalis.

    Psichikos sveikatos specialistai tarp dažniausių nusiskundimų mini nemigą, nuolatinį nuovargį, įtampą, apatiją, beviltiškumo jausmą ir emocinį perdegimą. Ilgainiui tokios būsenos gali paveikti darbingumą, santykius, fizinę sveikatą ir didinti riziką susidurti su depresija ar potrauminio streso sutrikimu.

    Didėjantis poreikis matomas ne tik psichiatrijoje, bet ir psichologinėje pagalboje: žmonės ieško konsultacijų, krizių įveikos priemonių, pagalbos šeimai. Karo sąlygomis tai siejama su ilgalaikiu stresu, netektimis, priverstine migracija, finansiniu nesaugumu ir nuolatiniu grėsmės pojūčiu.

    Ukrainos sveikatos apsaugos institucijos anksčiau yra įvardijusios, kad psichologinės pagalbos gali prireikti milijonams žmonių. Toks poreikis paprastai apima labai skirtingas formas – nuo trumpos emocinės paramos iki ilgalaikės psichoterapijos ar gydymo, kai simptomai tampa sunkūs.

    Siekiant didinti paslaugų prieinamumą, didelis dėmesys skiriamas pirminės sveikatos priežiūros grandžiai. Praktika, taikoma daugelyje Europos šalių, rodo, kad šeimos gydytojai ir pirminės grandies komandos, turėdamos papildomų kompetencijų, gali padėti anksčiau atpažinti nerimo ir depresijos požymius, nukreipti pas specialistus ir užtikrinti tęstinę priežiūrą.

    Spartus kreipimųsi augimas dažnai reiškia du dalykus vienu metu: didėjantį sutrikimų paplitimą ir mažėjančią stigmą kreiptis pagalbos. Vis dėlto, kai paklausa šokteli taip greitai, sveikatos sistemai tai tampa iššūkiu dėl eilių, specialistų trūkumo ir būtinybės užtikrinti pagalbą regionuose.

    Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas reagavimas ir aiškios pagalbos grandinės yra kritiškai svarbios, nes lėtinis stresas gali kauptis ir pasireikšti net tiems žmonėms, kurie iš pradžių jaučiasi atsparūs. Dėl to psichikos sveikatos klausimas Ukrainoje vis labiau tampa ne tik individualia, bet ir visuomenės saugumo bei ekonominio atsparumo tema.

    „Šiandien psichologinės paramos gali prireikti beveik kiekvienam, o daliai žmonių – ir psichiatrinės pagalbos; tai tampa nacionalinio masto problema“, – sakė psichologė ir psichoterapeutė Jelena Šeršneva.