CP v2

Tag: Psichologinė pagalba

  • Nukentėjote nuo nusikaltimo ar smurto? Dingusių žmonių šeimų paramos centras teikia nemokamą pagalbą

    Nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, smurto ar prievartos, žmonės dažnai lieka vieni su stipriomis emocijomis ir praktiniais klausimais: kur kreiptis, kokios teisės priklauso, kokią apsaugą galima gauti. Dingusių žmonių šeimų paramos centras skelbia teikiantis nemokamą pagalbą asmenims, patyrusiems įvairias nusikalstamas veikas.

    Centro teigimu, nusikaltimo pasekmės gali paveikti emocinę būseną, saugumo jausmą, kasdienį funkcionavimą ir santykius su artimaisiais. Ypač sudėtinga, kai žmogus nėra tikras, ar privalo būti jau kreipęsis į policiją, kad galėtų gauti konsultacijų ar psichosocialinę pagalbą.

    Pasak centro, pagalba gali būti teikiama nepriklausomai nuo to, ar dėl įvykio jau pradėtas teisinis procesas. Tai svarbu tiems, kurie dar tik svarsto, kaip elgtis, bijo galimų pasekmių, jaučia gėdą, kaltę ar nerimą, arba nežino, kokius įrodymus ir informaciją verta rinkti.

    Kam teikiama pagalba?

    Dingusių žmonių šeimų paramos centras nurodo, kad konsultuoja ir padeda nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje, seksualinio smurto, sukčiavimo, priekabiavimo ir persekiojimo. Taip pat pagalba teikiama dėl išnaudojimo internete ir kitų nusikalstamų veikų.

    Centro praktikoje tokios situacijos dažnai apima ir psichologinį spaudimą, grasinimus, manipuliavimą, finansinius praradimus ar ilgalaikį nesaugumo jausmą. Dėl to vien formalus patarimas neretai būna nepakankamas, o žmogui prireikia nuoseklaus palydėjimo ir aiškaus veiksmų plano.

    Kokia pagalba suteikiama?

    Centro teigimu, teikiama kompleksinė pagalba: informacija apie nukentėjusiųjų teises ir galimas apsaugos priemones, teisinės konsultacijos, psichologinė ir socialinė pagalba. Prireikus, suteikiamas ir palydėjimas kreipiantis į policiją, prokuratūrą, sveikatos priežiūros įstaigas ar kitas atsakingas institucijas.

    Tokia pagalba ypač svarbi, kai žmogus patiria stresą ir jam sunku orientuotis sistemoje, suprasti dokumentus ar sprendimus. Centro teigimu, tikslas yra padėti nukentėjusiajam ne tik gauti informaciją, bet ir realiai išspręsti saugumo, teisių gynimo bei emocinės gerovės klausimus.

    Kaip susisiekti su centru?

    Dingusių žmonių šeimų paramos centras kviečia kreiptis darbo dienomis, nuo 9.00 iki 17.00 valandos, telefonu 0687 08653 arba el. paštu info@missing.lt. Taip pat nurodoma, kad daugiau informacijos galima rasti centro interneto svetainėje.

    Pabrėžiama, kad pagalba teikiama saugioje aplinkoje, o nukentėjusio asmens konfidencialumas yra garantuojamas. Kreiptis kviečiami ne tik tiesiogiai nukentėję asmenys, bet ir jų artimieji, specialistai ar kiti žmonės, ieškantys informacijos apie galimą pagalbą.

    „Nuo nusikaltimo nukentėjęs asmuo neturi kentėti vienas. Dingusių žmonių šeimų paramos centras gali ištiesti pagalbos ranką“, – teigiama centro pranešime.

  • Vilkaviškyje atidaryta fotografijų paroda „Kaip gerai, kad tu gimei“: tikros mamų istorijos

    Vilkaviškyje atidaryta fotografijų paroda „Kaip gerai, kad tu gimei“: tikros mamų istorijos

    Vilkaviškyje pristatyta fotografijų paroda „Kaip gerai, kad tu gimei“, kviečianti sustoti ir iš arčiau pažvelgti į motinystės patirtis, kuriose telpa ir džiaugsmas, ir abejonės, ir viltis. Ekspozicija pasakoja apie gyvybės vertę, emocinį ryšį su vaiku bei sprendimus, kurie neretai priimami spaudžiant aplinkybėms.

    Parodoje eksponuojami fotografės Giedrės Šataitės darbai, sukurti bendradarbiaujant su Krizinio nėštumo centru. Fotografijose – šviesūs, intymūs mamų ir vaikų portretai, o greta jų pateikiamos ir realios moterų istorijos, leidžiančios geriau suprasti, su kokiais vidiniais klausimais jos susiduria.

    Šie pasakojimai parodo, kad krizinės situacijos ne visada matomos iš šalies, o emocinė įtampa gali lydėti ir tada, kai išorėje viskas atrodo stabilu. Parodos rengėjai akcentuoja, jog svarbiausia žinutė yra paprasta: net sudėtingomis aplinkybėmis žmogus neturi likti vienas, o pagalbos paieška nėra silpnumo ženklas.

    Parodos tikslas – padrąsinti neprarasti vilties ir priminti apie paramos galimybes, kurios Lietuvoje vis dažniau apima ne tik materialinę, bet ir emocinę bei psichologinę pagalbą. Pastaraisiais metais vis daugiau organizacijų ir bendruomenių kalba apie jautresnį požiūrį į nėštumo krizę, pogimdyvinę emocinę būseną ir artimųjų palaikymo svarbą.

    Parodos atvykimą į Vilkaviškį organizavo Vilkaviškio rajono savivaldybės Šeimos komisija ir Vilkaviškio dekanato Šeimos centras. Lankytojai kviečiami ne tik apžiūrėti fotografijas, bet ir skirti laiko įsigilinti į šalia pateikiamas istorijas, kurios dažnai tampa tyliu, bet labai tiksliu priminimu apie empatijos reikšmę.

  • Ukrainoje fiksuojamas psichikos sveikatos krizės mastas: per 3 metus kreipimųsi augimas 173 proc.

    Ukrainoje vis dažniau kalbama apie didelio masto emocinį išsekimą ir augantį psichikos sveikatos paslaugų poreikį. Viešai cituojami sveikatos sistemos ir specialistų vertinimai rodo, kad daliai gyventojų kasdienybę apsunkina miego sutrikimai, nuolatinis nuovargis, nerimas ir emocinis perdegimas.

    Vienas ryškiausių signalų – smarkiai išaugęs kreipimųsi į psichiatrus skaičius. Skelbiama, kad per pastaruosius 3 metus tokių kreipimųsi padaugėjo 173 proc., o tai leidžia daryti išvadą, jog pagalbos ieško ne pavienės grupės, bet vis platesnė visuomenės dalis.

    Psichikos sveikatos specialistai tarp dažniausių nusiskundimų mini nemigą, nuolatinį nuovargį, įtampą, apatiją, beviltiškumo jausmą ir emocinį perdegimą. Ilgainiui tokios būsenos gali paveikti darbingumą, santykius, fizinę sveikatą ir didinti riziką susidurti su depresija ar potrauminio streso sutrikimu.

    Didėjantis poreikis matomas ne tik psichiatrijoje, bet ir psichologinėje pagalboje: žmonės ieško konsultacijų, krizių įveikos priemonių, pagalbos šeimai. Karo sąlygomis tai siejama su ilgalaikiu stresu, netektimis, priverstine migracija, finansiniu nesaugumu ir nuolatiniu grėsmės pojūčiu.

    Ukrainos sveikatos apsaugos institucijos anksčiau yra įvardijusios, kad psichologinės pagalbos gali prireikti milijonams žmonių. Toks poreikis paprastai apima labai skirtingas formas – nuo trumpos emocinės paramos iki ilgalaikės psichoterapijos ar gydymo, kai simptomai tampa sunkūs.

    Siekiant didinti paslaugų prieinamumą, didelis dėmesys skiriamas pirminės sveikatos priežiūros grandžiai. Praktika, taikoma daugelyje Europos šalių, rodo, kad šeimos gydytojai ir pirminės grandies komandos, turėdamos papildomų kompetencijų, gali padėti anksčiau atpažinti nerimo ir depresijos požymius, nukreipti pas specialistus ir užtikrinti tęstinę priežiūrą.

    Spartus kreipimųsi augimas dažnai reiškia du dalykus vienu metu: didėjantį sutrikimų paplitimą ir mažėjančią stigmą kreiptis pagalbos. Vis dėlto, kai paklausa šokteli taip greitai, sveikatos sistemai tai tampa iššūkiu dėl eilių, specialistų trūkumo ir būtinybės užtikrinti pagalbą regionuose.

    Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas reagavimas ir aiškios pagalbos grandinės yra kritiškai svarbios, nes lėtinis stresas gali kauptis ir pasireikšti net tiems žmonėms, kurie iš pradžių jaučiasi atsparūs. Dėl to psichikos sveikatos klausimas Ukrainoje vis labiau tampa ne tik individualia, bet ir visuomenės saugumo bei ekonominio atsparumo tema.

    „Šiandien psichologinės paramos gali prireikti beveik kiekvienam, o daliai žmonių – ir psichiatrinės pagalbos; tai tampa nacionalinio masto problema“, – sakė psichologė ir psichoterapeutė Jelena Šeršneva.

  • Marijampolė skelbia Šeimos stiprinimo programos konkursą: kam skirs biudžeto lėšas ir iki kada teikti paraiškas

    Marijampolė skelbia Šeimos stiprinimo programos konkursą: kam skirs biudžeto lėšas ir iki kada teikti paraiškas

    Marijampolės savivaldybė paskelbė projektų atrankos ir finansavimo konkursą Šeimos stiprinimo programai 2024–2027 metais įgyvendinti. Konkursas vykdomas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 metų balandžio 22 dieną patvirtintus nuostatus.

    Finansavimas numatytas iniciatyvoms, kurios tiesiogiai prisideda prie šeimų gerovės, emocinio atsparumo ir pagalbos prieinamumo savivaldybėje. Savivaldybė pabrėžia, kad projekto išlaidos negali dubliuoti kitų valstybės ar savivaldybės programų jau apmokamų veiklų.

    Kas bus finansuojama?

    Konkurse numatytos kelios prioritetinės kryptys, orientuotos į prevenciją ir praktinę pagalbą šeimoms. Tarp jų – mokymai šeimoms apie krizių valdymą, suteikiant įrankius, kurie padeda įveikti kasdienius ir netikėtus iššūkius.

    Taip pat laukiamos iniciatyvos būsimiems tėvams: seminarai ir mokymai, apimantys ne tik fizinius, bet ir emocinius motinystės bei tėvystės aspektus. Savivaldybė tikisi projektų, kurie stiprintų tėvystės kompetencijas ir mažintų šeimų patiriamą įtampą pereinamuoju laikotarpiu.

    Numatytas finansavimas psichologinės pagalbos teikimui šeimoms, susiduriančioms su paauglystės iššūkiais, priklausomybėmis ar onkologinėmis ligomis šeimoje. Dar viena kryptis – vaikų integracijos programos atvykstančioms šeimoms, įskaitant stovyklas, padedančias lengviau įsilieti į švietimo ir socialinę aplinką.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti vietinės šeimas vienijančios organizacijos, registruotos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat kviečiamos vietinės su šeimomis dirbančios organizacijos, veikiančios kaip asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ar bendrijos, taip pat labdaros ir paramos fondai.

    Konkurse gali dalyvauti ir savivaldybės švietimo įstaigos, jei planuojamos veiklos atitinka nustatytą kryptį. Be to, paraiškas gali teikti nacionalinių šeimos organizacijų skyriai, filialai ar padaliniai, jei pagal organizacijos nuostatus Marijampolėje veikia jų struktūriniai padaliniai ir veiklos bus vykdomos savivaldybės teritorijoje.

    Kaip ir iki kada pateikti paraišką?

    Paraišką galima pateikti keliais būdais: pristatyti originalą Marijampolės savivaldybės administracijai arba išsiųsti paštu. Taip pat priimamas pateikimas elektroniniu paštu, kai visi dokumentai pateikiami vienoje pdf rinkmenoje, o laiško temoje aiškiai nurodoma konkurso pavadinimo formuluotė.

    Paraiška turi būti pildoma lietuvių kalba elektroniniu būdu, atspausdinama, tvarkingai susegama ir pasirašoma organizacijos vadovo arba jo įgalioto asmens. Paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 29 dieną 16.00 valandos, o vėliau gautos paraiškos nebus priimamos.

    Papildoma informacija teikiama Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriuje. Savivaldybė ragina pareiškėjus iš anksto įsivertinti, ar planuojamos veiklos atitinka programos kryptis ir ar biudžetas nėra persidengiantis su kitais finansavimo šaltiniais.

  • Motinos dieną skauda labiausiai: kaip kalbėti apie nevaisingumą nežeidžiant ir nedalijant patarimų

    Motinos dieną skauda labiausiai: kaip kalbėti apie nevaisingumą nežeidžiant ir nedalijant patarimų

    Motinos diena daugeliui asocijuojasi su dėkingumu ir švente, tačiau daliai žmonių ji tampa itin skausmingu priminimu apie nevaisingumą. Reklamose ir socialiniuose tinkluose vyraujančios žinutės apie motinystę gali sustiprinti vienišumo jausmą ir išryškinti tai, ko pora vis dar neturi.

    40-metė Malvina pasakoja, kad gegužė jai sunkiausia, nes aplinkoje nuolat girdimi klausimai apie vaikus ir padrąsinimai, kurie nepadeda. Ji jaučiasi įsprausta į lūkesčius, nors realybėje tenka gyventi tarp vilčių, tyrimų ir nusivylimų.

    „Būti ne mama Motinos dieną dar sunkiau, tarsi tą dieną būčiau nevaisinga dar labiau“, – sakė Malvina.

    Nevaisingumo priežasčių gali būti daug ir jos ne visada greitai nustatomos. Moterims dažniau minimi ovuliacijos sutrikimai, endometriozė, policistinių kiaušidžių sindromas, kiaušintakių nepraeinamumas, taip pat sumažėjusi kiaušidžių rezervų būklė ar priešlaikinis kiaušidžių funkcijos išsekimas.

    Problema gali slypėti ir skydliaukės veikloje, autoimuniniuose susirgimuose ar po persirgtų uždegimų, o daliai porų priežastys siejamos su vyro vaisingumu. Kartais, net ir atlikus išsamią diagnostiką, aiškios priežasties nustatyti nepavyksta, todėl situacija emociškai alina dar labiau.

    Pasaulio sveikatos organizacija nevaisingumą apibrėžia kaip ligą, kai nėštumas nepasiekiamas po 12 mėnesių reguliarių nesaugių lytinių santykių. PSO vertinimu, nevaisingumą per gyvenimą patiria maždaug 1 iš 6 žmonių, todėl tai nėra reta išimtis, nors viešai apie tai vis dar kalbama nedrąsiai.

    Lietuvoje ir kitose Europos šalyse dažnai akcentuojama tendencija, kad tėvystė planuojama vis vėlesniame amžiuje, o tai mažina natūralaus pastojimo tikimybę. Riziką didina ir gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip rūkymas, nutukimas, lėtinis stresas, miego stoka, taip pat kai kurios lėtinės ligos.

    Gydytojai pabrėžia, kad būtent dėl amžiaus faktoriaus delsti su diagnostika ne visada saugu, ypač jei yra nereguliarus ciklas, įtariama endometriozė, buvusios dubens uždegiminės ligos ar ankstesni persileidimai. Praktikoje svarbu vertinti ir vyro sveikatą, nes poros vaisingumas yra abiejų partnerių klausimas.

    „Nevaisingumas yra medicininė problema, o diagnostikos atidėliojimas gali turėti realų poveikį gydymo galimybėms“, – sakė gydytoja Anna Wajda.

    Ne mažiau svarbus ir psichologinis krūvis: vizitų grafikai, laukimas, procedūrų nesėkmės bei nuolatinis nežinomumas gali keisti kasdienį gyvenimą ir santykius. Tokiais laikotarpiais šeimos šventės, krikštynos ar Motinos diena neretai tampa emociškai sudėtingomis ribinėmis situacijomis.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad aplinkinių reakcijos dažnai, nors ir iš gerų ketinimų, skaudina. Tokios frazės kaip pasistenkite mažiau galvoti, jums dar yra laiko ar tikrai pavyks gali stiprinti kaltės jausmą ir kurti įspūdį, kad žmogaus patirtis nuvertinama.

    Užuot dalijus patarimus, kurie primena moralą ar spaudimą, labiau padeda paprastas, neutralus rūpestis. Klausimai kaip kaip tu jautiesi arba kuo galiu padėti palieka žmogui teisę nuspręsti, kiek jis nori pasakoti, ir sumažina riziką netyčia įžeisti.

    Motinos diena gali būti proga ne tik švęsti, bet ir prisiminti, kad dalis žmonių tą dieną išgyvena tyliai ir sunkiai. Didesnis jautrumas, mažiau smalsavimo ir daugiau pagarbos riboms padeda kurti aplinką, kurioje apie nevaisingumą nereikia kalbėti vienumoje.

  • Alytaus vyrų krizių centras mini dešimtmetį: savivaldybė dėkoja už emocinę ir teisinę pagalbą

    Alytaus vyrų krizių centras mini dešimtmetį: savivaldybė dėkoja už emocinę ir teisinę pagalbą

    Alytaus apskrities vyrų krizių centras mini dešimties metų veiklos sukaktį ir sulaukė Alytaus rajono savivaldybės padėkos už nuoseklų darbą. Organizacija jau dešimtmetį teikia emocinę, socialinę ir teisinę pagalbą vyrams, jų artimiesiems bei šeimų nariams, patiriantiems krizes.

    Centro bendruomenei dėkojo Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas, įteikęs merės Rasos Vitkauskienės padėką. Savivaldybė pabrėžė centro indėlį stiprinant bendruomenės gerovę ir kuriant pagalbos kultūrą tiems, kurie dažnai linkę sunkumus spręsti tyliai.

    Minėjime dalyvavo ir savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Žeimienė. Centrą taip pat sveikino kitų savivaldybių ir įstaigų atstovai, socialiniai partneriai bei nevyriausybinės organizacijos, su kuriomis sprendžiamos sudėtingos šeimų situacijos.

    Centro vadovas V. Tamulionis akcentavo, kad per dešimtmetį pasikeitė ir visuomenės požiūris į vyrų patiriamas krizes. Pasak jo, pagalbos prireikia ne tik dėl skyrybų ar konfliktų šeimoje, bet ir susidūrus su priklausomybėmis, emociniais sunkumais, savivertės problemomis ar prarastu socialiniu ryšiu.

    „Prieš dešimt metų daug kas skeptiškai vertino, ar vyrai iš tiesų susiduria su sunkumais ir išgyvena krizes. Norėjau įrodyti, kad vyrai patiria įvairių išbandymų – šeimoje, skyrybų metu ar kovodami su priklausomybėmis“, – sakė V. Tamulionis.

    Centras buvo įkurtas 2016 metais ir tapo vienu iš pirmųjų tokio profilio pagalbos taškų Lietuvoje. Per šį laiką paslaugų poreikis augo, o veikla plėtėsi nuo individualių konsultacijų iki ilgalaikių programų, padedančių žmonėms grįžti į stabilesnį kasdienį gyvenimą.

    Pagalba ne tik vyrams

    Įstaiga pagalbą teikia ne vien vyrams, bet ir jų artimiesiems bei paaugliams, kai šeimoje kyla konfliktai ar užsitęsusios krizės. Praktikoje tai reiškia, kad sprendžiamos ne pavienės situacijos, o siekiama mažinti rizikas visai šeimai, ypač kai įtampa persikelia į vaikų gerovę.

    Centro veiklos apima savipagalbos grupes, individualias ir grupines konsultacijas, priklausomybių prevenciją, smurto mažinimo bei elgesio keitimo programas. Bendradarbiaujama su specialistais ir partneriais, kad pagalba būtų prieinama laiku, o žmogus neliktų vienas su problema.

    Patirtis pristatoma ir tarptautiniu mastu

    Centro atstovai teigia, kad sukaupta patirtis pristatoma ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje erdvėje. Įstaiga dalyvauja Europos Sąjungos projektuose, kuriuose siekiama stiprinti psichologinės pagalbos prieinamumą ir kurti veiksmingesnius pagalbos modelius bendruomenėse.

    Pasak organizacijos, svarbiausias rezultatas per dešimtmetį yra didėjantis žmonių ryžtas kreiptis pagalbos. Tai, kad tema nebėra nutylima, laikoma esmine prielaida ankstyviau suvaldyti krizes ir mažinti jų pasekmes tiek asmeniui, tiek šeimai.

  • Vilnius skelbia NVO žmogaus teisių projektų konkursą: paraiškų laukia iki 2026 metų birželio 21 dienos

    Vilniaus miesto savivaldybė skelbia nevyriausybinių organizacijų žmogaus teisių stiprinimo projektų atrankos konkursą. Iniciatyvą koordinuoja Socialinės gerovės skyrius, o dėmesys skiriamas sprendimams, kurie didintų paslaugų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms.

    Konkursu siekiama skatinti žmogaus teisėmis grįstas paslaugas ir pagalbą, stiprinti socialinę įtrauktį ir prisidėti prie pagarbios komunikacijos kultūros mieste. Savivaldybė tikisi, kad projektai turės aiškų praktinį poveikį bendruomenėms ir pasieks realius paslaugų gavėjus.

    Kuriose srityse laukiami projektai?

    Šiame kvietime išskiriamos dvi teminės kryptys. Pirmoji – visuomenės sąmoningumo didinimas apie pagarbią komunikaciją negalios tema, siekiant mažinti stereotipus ir diskriminaciją kasdienėje aplinkoje.

    Antroji kryptis – psichologinės ir emocinės pagalbos paslaugos vaikams ir šeimoms. Tokio pobūdžio projektai gali apimti konsultavimą, ankstyvosios pagalbos priemones ar kitus sprendimus, kurie padeda stiprinti emocinę gerovę ir mažinti krizių riziką.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Organizacija turi būti įregistravusi nevyriausybinės organizacijos žymą Juridinių asmenų registre ir būti registruota ir (ar) veiklą vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.

    Taip pat nurodoma, kad organizacijos steigimo dokumentuose turi būti aiškiai įtvirtinti tikslai, uždaviniai ar veiklos rūšys, susijusios su socialinių paslaugų teikimu pagal šio konkurso kryptis. Tai svarbu vertinant, ar pareiškėjo veikla atitinka kvietimo tikslą ir ar organizacija turi reikiamą kompetenciją.

    Iki kada priimamos paraiškos?

    Paraiškų laukiama iki 2026 metų birželio 21 dienos 23:55 valandos. Savivaldybė kviečia NVO nelaukti paskutinės dienos ir paraiškas teikti iš anksto, kad prireikus būtų laiko patikslinti dokumentus.

    Konkursas išlieka aktualus platesniame kontekste, nes savivaldybių finansuojami projektai dažnai tampa pagrindu ilgalaikėms paslaugoms, partnerystėms su bendruomenėmis ir tvaresniems pagalbos modeliams. Dėl to planuojant paraišką verta aiškiai numatyti tikslines grupes, paslaugų prieinamumą ir numatomą rezultatų matavimą.

  • In vitro kelias: nematoma emocinė našta porai ir kodėl psichologinis palaikymas keičia eigą

    In vitro dažniausiai aprašomas kaip medicininių procedūrų ir tyrimų seka: konsultacijos, vaistų režimai, punkcija, embrionų perkėlimas ir laukimas. Tačiau lygiagrečiai vyksta kitas, mažiau matomas procesas – emocinis ir santykinis, paliečiantis savivertę, saugumo jausmą ir poros artumą. Būtent jis neretai lemia, kaip žmonės ištveria gydymą ir kiek resursų jiems lieka kasdienybei.

    Kai kelias į tėvystę ar motinystę reikalauja gydymo, jis dažnai virsta gyvenimu tarp vilties ir nerimo. Vieną dieną atrodo, kad viskas kontroliuojama, kitą – kad kūnas ir kalendorius perima valdžią. Ši būsena vargina ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, o nuovargis kaupiasi net tada, kai iš išorės žmogus atrodo „susitvarkantis“.

    In vitro nėra tik procedūra

    Gydymo metu daugelis porų patiria nuolatinę įtampą: laukimo laikotarpiai, rezultatų nežinomybė, grįžtantys prisiminimai apie ankstesnius nesėkmingus bandymus. Net ir gerai sudėliotas planas nepašalina pagrindinio veiksnio – neapibrėžtumo, kuris ilgainiui didina nerimą ir mažina emocinę ištvermę.

    Svarbu suprasti, kad ši patirtis retai telpa į „teisingų“ jausmų rėmus. Greta tikėjimo atsiranda bejėgiškumas, greta džiaugsmo – įtampa, greta artumo – dirglumas. Tokia emocijų įvairovė yra normali, o bandymas ją neigti dažnai tik sustiprina vidinį spaudimą.

    Kur gimsta spaudimas?

    Vienas sunkiausių aspektų – spaudimas, apie kurį kalbama per mažai. Jis gali ateiti iš aplinkos klausimų, palyginimų su kitais, geranoriškų, bet žeidžiančių patarimų ar lūkesčio „tiesiog atsipalaiduoti“. Kita dalis spaudimo kyla viduje – iš įsitikinimo, kad jei labai nori, privalai būti stiprus, ramus ir nuoseklus.

    Prie šio fono prisideda ir pozityvumo reikalavimas: tarsi žmogus turėtų nuolat spinduliuoti viltį ir neabejoti. Tačiau emocinis atsparumas nereiškia nuolatinės šypsenos ar susivaldymo. Kartais tikroji stiprybė prasideda nuo pripažinimo, kad šis etapas išties skaudus.

    Kaip tai veikia santykius?

    Nevaisingumo gydymas lengvai paverčia porą „projekto komanda“: pokalbiai sukasi apie datas, tyrimų rodiklius, kitas klinikos konsultacijas. Tokiu režimu santykis gali pradėti dusti, nes mažėja vietos švelnumui, spontaniškumui ir paprastam buvimui kartu be tikslo „pasiekti rezultatą“.

    Partneriai šį laikotarpį išgyvena nevienodai: vienam reikia kalbėti ir analizuoti, kitam – užsisklęsti ir veikti. Tai nebūtinai reiškia atitolimą, dažnai tai skirtingi būdai tvarkytis su tuo pačiu bejėgiškumu. Įtampa kyla tada, kai šie skirtumai lieka neįvardyti ir pradedami interpretuoti kaip abejingumas.

    „Artumas tokiu metu nėra pareiga būti tobulu partneriu – artumas yra buvimas šalia, kai sunku“, – sako terapeutai, dirbantys su nevaisingumo patirtį išgyvenančiomis poromis.

    Psichologinis palaikymas šiandien vis dažniau vertinamas ne kaip priedas, o kaip reali gydymo kelionės dalis. Pokalbis su psichologu ar psichoterapeutu nesuteikia stebuklingų atsakymų, bet padeda įvardyti jausmus be gėdos ir kaltės, susitarti dėl ribų, sumažinti saviplaką. Tai ypač svarbu, kai įtampa persikelia į miegą, darbą, tarpusavio bendravimą ar savęs vertinimą.

    Galiausiai tėvystės ir motinystės tema prasideda anksčiau nei gimdymo data ar teigiamas testas. Ji prasideda nuo rūpesčio savimi ir santykiu, nuo kalbos, kuria žmogus kalba su savo kūnu, ir nuo teisės sustoti, kai per sunku. Kartais didžiausia pagalba yra ne kelio pagreitinimas, o parama, kad tame kelyje žmogus neprarastų savęs.

  • Kompleksinė pagalba šeimai plečiasi: nemokamos paslaugos jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įgauna vis didesnį pagreitį: nemokama prevencinė ir psichosocialinė pagalba jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. žmonių skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Programos esmė – padėti anksčiau, kol kasdieniai sunkumai nevirsta ilgalaikėmis krizėmis šeimoje, darbe ar vaikų ugdymo aplinkoje.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, jo bendra vertė siekia apie 60 mln. eurų, o įgyvendinimas numatytas iki 2029 metų vidurio. Toks laikotarpis leidžia ne tik suteikti paslaugas, bet ir nuosekliai stiprinti vietos specialistų tinklą bei paslaugų prieinamumą regionuose.

    Ką apima kompleksinės paslaugos?

    „KOPA“ modelis remiasi principu, kad vienos konsultacijos dažnai neužtenka, todėl žmogui ar šeimai gali būti pasiūlytas kelių skirtingų paslaugų derinys. Priklausomai nuo poreikio teikiamos individualios ir grupinės konsultacijos, savitarpio paramos grupės, tėvystės įgūdžių stiprinimo mokymai, šeimos mediacija bei vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai.

    Paslaugas teikia įvairių sričių specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai. Toks tarpdisciplininis požiūris svarbus, nes šeimos problemos dažnai susijusios ne su viena priežastimi, o su keliais veiksniais vienu metu.

    Kaip paslaugos pasiekia žmones regionuose?

    Siekiant, kad pagalba būtų realiai pasiekiama, kai kuriose savivaldybėse sudaromos papildomos sąlygos dalyvauti: organizuojamas pavėžėjimas, užtikrinama vaikų priežiūra konsultacijų ar užsiėmimų metu. Tai ypač aktualu šeimoms, kurios dėl darbo grafiko, atstumo ar finansinių priežasčių anksčiau pagalbos tiesiog negaudavo.

    Projekte pabrėžiama, kad paslaugos yra nemokamos, o kreiptis galima susidūrus su įvairiomis situacijomis: skyrybomis, santykių įtampa, priklausomybėmis, pogimdyminės depresijos rizika, vienišumu ar vaikų emociniais sunkumais. Praktikoje tai reiškia, kad pagalba skirta ne tik jau įsisenėjusioms problemoms, bet ir ankstyviems signalams, kai dar įmanoma greitai stabilizuoti situaciją.

    Rezultatai ir projekto mastas

    Pagal projekto pateikiamus duomenis, per įgyvendinimo laikotarpį suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų, o kas mėnesį skirtingose vietovėse organizuojama apie 1 000 veiklų. Toks intensyvumas rodo, kad projektas veikia ne kaip pavienė iniciatyva, o kaip nuolat veikiantis paslaugų tinklas.

    Centrinės projektų valdymo agentūros apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigia, kad suteikta pagalba padėjo spręsti jų problemas. Dažniausiai žmonės išskiria specialistų profesionalumą, praktiškus sprendimus ir įgytus įgūdžius, kuriuos galima pritaikyti kasdienėse situacijose.

    Projektą įgyvendina plati partnerystė: nurodoma, kad bendradarbiaujama su maždaug 70 partnerių, įtraukiant savivaldybių administracijas ir atsakingas nacionalines institucijas. Kreipimosi ir koordinavimo funkciją savivaldybėse atlieka Bendruomeniniai šeimos namai, per kuriuos gyventojai nukreipiami į tinkamiausias paslaugas.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sako Jurgita Lazauskienė.

  • Tarptautinė šeimos diena gegužės 15 dieną: kodėl ji minima ir ką verta prisiminti šiandien

    Gegužės 15 dieną minima Tarptautinė šeimos diena – Jungtinių Tautų inicijuota proga atkreipti dėmesį į šeimos svarbą visuomenėje ir sprendimus, kurie padeda ją stiprinti. Ši diena kasmet kviečia ne tik pasveikinti artimuosius, bet ir kalbėti apie realius šeimų poreikius.

    Tarptautinė šeimos diena siejama su Jungtinių Tautų sprendimu šeimos temą įtvirtinti kaip vieną iš socialinės raidos prioritetų. Skirtingose šalyse ji minima įvairiai, tačiau esmė išlieka ta pati: šeima yra pirmoji aplinka, kurioje formuojasi vaiko saugumo jausmas, socialiniai įgūdžiai ir vertybės.

    Kodėl ši diena svarbi?

    Šeimos gerovė tiesiogiai susijusi su švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos ir užimtumo politikos sprendimais. Kai šeimos susiduria su finansiniu nestabilumu, būsto prieinamumo problemomis ar paslaugų trūkumu regionuose, tai ilgainiui paveikia ir vaikų galimybes, ir bendruomenių gyvybingumą.

    Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama ir apie emocinę šeimos sveikatą: perdegimą, laiko stoką, nuotolinio darbo bei mokymosi įtaką tarpusavio santykiams. Dėl to Tarptautinė šeimos diena tampa proga priminti, kad pagalba šeimai apima ne vien finansines priemones, bet ir psichologinį saugumą bei prieinamą konsultavimą.

    Kaip ją paminėti prasmingai?

    Šią dieną prasminga paminėti paprastai: skirti laiko pokalbiui, bendrai veiklai ar aplankyti tuos, su kuriais kasdienybėje susitinkama rečiau. Daugeliui šeimų svarbiausia ne renginio mastas, o dėmesys ir buvimas kartu.

    Taip pat verta prisiminti ir tuos, kuriems šeimos palaikymo šiuo metu trūksta: vienišus senjorus, globos namuose augančius vaikus ar krizes išgyvenančius artimuosius. Net nedidelė iniciatyva bendruomenėje gali tapti realia pagalba ir priminti, kad šeimos ryšiai kuriami kasdieniais veiksmais.