CP v2

Tag: Psichologinė pagalba

  • Kompleksinės paslaugos šeimai plečiasi: nemokama pagalba jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Kompleksinės paslaugos šeimai plečiasi: nemokama pagalba jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Visoje Lietuvoje įgyvendinamas projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) įpusėjo ir jau suteikė pagalbą daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Projekto tikslas – užtikrinti, kad prevencinė psichosocialinė pagalba šeimoms ir pavieniams asmenims būtų pasiekiama ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia apie 60 mln. eurų. KOPA planuojama įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, didžiausią dėmesį skiriant ankstyvai pagalbai, kai iššūkiai dar neperauga į ilgalaikes krizes.

    Kas įeina į KOPA paslaugas?

    KOPA paslaugos yra nemokamos ir orientuotos į realius kasdienius žmonių poreikius: nuo individualių ir grupinių konsultacijų iki savitarpio paramos grupių. Taip pat siūlomi tėvystės mokymai, šeimos mediacija bei vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai.

    Praktikoje tai reiškia, kad žmogus ar šeima gali gauti ne vieną, o kelias tarpusavyje derančias paslaugas, pritaikytas konkrečiai situacijai. Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai: psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kiti.

    Kodėl akcentuojama prevencija?

    Prevencinės paslaugos skirtos padėti laiku, kol problemos dar valdomos ir nereikalauja sudėtingesnių intervencijų. Socialinių paslaugų lauke tai laikoma vienu efektyviausių būdų mažinti riziką, kad emociniai, santykių ar elgesio sunkumai peraugs į gilesnes krizes.

    Dažnai žmonės pagalbos ieško pavėluotai ir bando tvarkytis vieni, ypač jei profesionalios konsultacijos atrodo sunkiai pasiekiamos ar per brangios. KOPA modelis remiasi principu, kad pagalba turi būti lengvai pasiekiama ir kuo arčiau žmogaus gyvenamosios vietos.

    Pagalbos tinklas visoje šalyje

    Projekte akcentuojamas paslaugų prieinamumas: prireikus organizuojamas pavėžėjimas, užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu. Tokie sprendimai ypač svarbūs šeimoms, kurioms sudėtinga derinti darbą, vaikų priežiūrą ir vizitus pas specialistus.

    Skaičiuojama, kad kas mėnesį skirtinguose miestuose ir savivaldybėse vyksta apie 1 000 veiklų, o įpusėjus projektui suteikta beveik 900 000 paslaugų valandų. Didelė dalis paslaugų gavėjų – darbingo amžiaus žmonės ir šeimos, auginančios vaikus, kuriems tokia pagalba gali tapti svarbia atrama kasdienybėje.

    Projekte taip pat sprendžiami jautrūs, bet dažni klausimai: skyrybos, šeimos krizės, priklausomybių įveikimas, pogimdyminė depresija, vienišumas, vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimas. Partnerių tinklas apima apie 70 organizacijų visoje Lietuvoje, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

  • Užimtumo didinimo programa Elektrėnuose įgauna pagreitį: kokios pagalbos sulaukia į darbo rinką grįžtantys

    Programa Elektrėnuose plečiasi

    2026 metais Užimtumo didinimo programa Elektrėnuose įgauna pagreitį, o savivaldybė fiksuoja augantį gyventojų susidomėjimą grįžimu į darbo rinką. Didesnį aktyvumą skatina intensyvesnė informacijos sklaida ir aiškiau pristatytos paslaugos tiems, kuriems reikalinga kompleksinė pagalba.

    Savivaldybė nurodo, kad šiemet prie programos prisijungė 70 naujų dalyvių, o šiuo metu joje dalyvauja 50 Elektrėnų savivaldybės gyventojų. Pagrindinis tikslas išlieka praktinis: padėti žmonėms spręsti kliūtis, kurios trukdo įsidarbinti ir išlaikyti darbą.

    Kokia pagalba teikiama dalyviams

    Dalyviams teikiamos psichologo, priklausomybių konsultanto ir karjeros konsultanto paslaugos, taip pat ugdomi socialiniai įgūdžiai. Programoje dėmesys skiriamas kasdieniams dalykams, kurie dažnai lemia sėkmę darbo rinkoje: asmens higienai, finansiniam raštingumui, konfliktų sprendimui ir mediacijai.

    Siekiant, kad paslaugos būtų realiai pasiekiamos, organizuojamas pavėžėjimas į mokymus, o dalyvavimas gyventojams nekainuoja. Mokymuose aptariama, kaip ieškoti darbo, pasirengti darbo pokalbiui, aiškiai pristatyti savo patirtį ir susitarti dėl lūkesčių pradėjus dirbti.

    Pirmieji rezultatai ir pokyčiai

    Pasak savivaldybės, rezultatai jau matomi: 2026 metais 5 programos dalyviai pradėjo dirbti ir įsidarbino nuolatiniams darbams. Dar 6 žmonėms nustatytas dalyvumo lygis, o keli dalyviai svarsto persikvalifikuoti, nes ankstesnės kompetencijos nebeatitinka dabartinių darbdavių poreikių.

    Programos vykdytojai pabrėžia, kad pokytis dažnai prasideda nuo stabilumo atkūrimo: dalis žmonių pradeda spręsti finansinius įsipareigojimus, planuoja skolų grąžinimą ir tvarko kasdienę rutiną. Tai laikoma svarbiu pagrindu, kad darbas netaptų papildomu stresu, o virstų ilgalaikiu stabilumu.

    „Kelias į pokytį prasideda ne tada, kai viskas tampa tobula, o tada, kai žmogus ryžtasi keisti įprastą elgesį ir žengia pirmą žingsnį“, – sakė socialinio darbo vadybininkė Rasa Matijoškienė.

    Elektrėnų savivaldybės teigimu, programos vertė matuojama ne vien rodikliais, bet ir kasdieniais dalyvių sprendimais: drąsa sugrįžti į darbo paieškas, mokėjimas spręsti konfliktus, gebėjimas planuoti finansus ir priimti pagalbą. Būtent nuoseklus palaikymas ir individualiai pritaikytos paslaugos, anot vykdytojų, dažniausiai lemia tvaresnį sugrįžimą į darbo rinką.

  • KOPA projektas plečiasi visoje Lietuvoje: nemokama pagalba šeimai pasiekė per 72 tūkst. žmonių

    KOPA projektas plečiasi visoje Lietuvoje: nemokama pagalba šeimai pasiekė per 72 tūkst. žmonių

    Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) įsibėgėja visoje Lietuvoje ir, įpusėjęs įgyvendinimą, jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Tai viena didžiausių šalyje prevencinės psichosocialinės pagalbos iniciatyvų, skirta šeimoms ir pavieniams asmenims, susiduriantiems su kasdieniais ar netikėtais gyvenimo iššūkiais.

    Projekto bendra vertė siekia 60 mln. eurų, o veiklos numatytos iki 2029 metų vidurio. Pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad pagalba būtų prieinama ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose, kur paslaugų trūkumas dažnai tampa viena svarbiausių kliūčių laiku spręsti problemas.

    Nemokamų paslaugų spektras apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės įgūdžių stiprinimą, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo veiklas. Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Prevencinis modelis paremtas nuostata, kad ankstyvas įsikišimas padeda išvengti gilesnių krizių, kurios dažnai įsisenėja tada, kai žmonės problemą bando spręsti vieni arba pagalba jiems yra per brangi ir per toli. Projektas orientuotas į darbingo amžiaus žmones ir šeimas, auginančias vaikus, taip prisidedant prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos krypties stiprinti pagalbą šeimai.

    Remiantis Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 ir 2025 metais vykdytų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų nurodė, kad suteikta pagalba padėjo spręsti jų problemas. Respondentai dažniausiai akcentavo specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgytus įgūdžius, kuriuos galima pritaikyti kasdienėse situacijose.

    Per mėnesį skirtingose savivaldybėse surengiama apie 1 000 veiklų, o per pusę projekto laikotarpio suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų. Siekiant paslaugas priartinti prie žmonių realių galimybių, kai kuriais atvejais organizuojamas pavėžėjimas arba užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu.

    Didelis dėmesys skiriamas temoms, kurios pastaraisiais metais ypač ryškėja visuomenėje: skyryboms, šeimos krizėms, priklausomybėms, pogimdyminės depresijos situacijoms, vienišumui, taip pat vaikų ir paauglių emociniam atsparumui. Pagalbos logika čia paprasta: kuo greičiau žmogus ar šeima gauna tinkamą konsultaciją ar palaikymą, tuo didesnė tikimybė sustabdyti problemos gilėjimą ir sumažinti ilgalaikes pasekmes.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

    KOPA projektas įgyvendinamas su maždaug 70 partnerių visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis ir kitomis institucijomis. Kreiptis dėl paslaugų ir jų koordinavimo gyventojai gali per Bendruomeninius šeimos namus savo savivaldybėje.

  • Projektas KOPA įsibėgėja: nemokama kompleksinė pagalba šeimai jau pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Projektas KOPA įsibėgėja: nemokama kompleksinė pagalba šeimai jau pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Visoje Lietuvoje įgyvendinamas projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo ir, projekto vykdytojų teigimu, jau pasiekė daugiau nei 72 tūkstančius gyventojų. Iniciatyva orientuota į prevencinę psichosocialinę pagalbą šeimoms ir pavieniams asmenims, susiduriantiems su kasdieniais sunkumais ar krizėmis.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, bendra jo vertė siekia apie 60 mln. eurų. Numatyta, kad veiklos bus tęsiamos iki 2029 metų vidurio, plečiant paslaugų prieinamumą ir savivaldybėse, kur specialistų pagalba gyventojams anksčiau buvo sunkiau pasiekiama.

    Pagalba teikiama nemokamai ir apima individualias bei grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai apima ne vieną konkrečią konsultaciją, o prireikus sudaromą kelių paslaugų derinį, kuris padeda spręsti situaciją nuosekliai“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Projekto esmė yra prevencija, kai pagalba suteikiama laiku, dar prieš problemoms įsisenint ar virstant ilgalaike krize. Praktikoje tai reiškia, kad žmonės skatinami kreiptis pagalbos ne tik tuomet, kai situacija tampa nevaldoma, bet ir tada, kai pritrūksta įgūdžių, palaikymo ar aiškaus veiksmų plano.

    Didesnę paslaugų gavėjų dalį sudaro darbingo amžiaus gyventojai ir šeimos, auginančios vaikus. Tokia kryptis siejama su valstybės šeimos politikos tikslais, nes ankstyva pagalba tėvams ir vaikams dažnai mažina ilgalaikių socialinių problemų riziką ir stiprina šeimos kasdienį funkcionavimą.

    Kaip skelbiama projekto informacijoje, per mėnesį skirtinguose miestuose ir savivaldybėse organizuojama apie 1 000 veiklų. Per įgyvendinimo laikotarpį jau suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų, o kai kuriais atvejais, kad žmonės realiai galėtų atvykti į konsultacijas, papildomai organizuojamas pavėžėjimas arba užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu.

    Paslaugų turinys pritaikomas pagal dažniausiai pasitaikančius iššūkius: šeimos krizės ir skyrybos, priklausomybių įveikimas, pogimdyminė depresija, vienišumo patirtys, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimas. Projekto vykdytojai akcentuoja, kad tokios temos aktualios įvairaus amžiaus ir skirtingų socialinių grupių žmonėms.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

    Projektas įgyvendinamas kartu su partneriais visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Gyventojams, norintiems gauti paslaugas, rekomenduojama kreiptis į savo savivaldybėje veikiančius Bendruomeninius šeimos namus, kurie koordinuoja registraciją ir nukreipia pas reikiamus specialistus.

  • Projektas KOPA įsibėgėjo: nemokama pagalba šeimoms jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Visoje Lietuvoje vykdomas projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) per įgyvendinimo laikotarpį jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Socialinės pagalbos modelis orientuotas į prevenciją ir psichosocialinę paramą, kad problemos būtų sprendžiamos anksčiau, nelaukiant, kol jos taps gilesnės.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia 60 mln. eurų. KOPA planuojama įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, o paslaugos teikiamos visose šalies savivaldybėse.

    Kas įeina į kompleksines paslaugas

    Kaip nurodo Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė, kompleksiškumas reiškia, kad žmogus ar šeima gali gauti ne vieną, o kelias tarpusavyje derančias paslaugas. Tai apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių užsiėmimus.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė J. Lazauskienė.

    Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai: psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kiti. Projekto logika paremta tuo, kad ankstyva pagalba mažina riziką, jog laikini sunkumai virs ilgalaikėmis socialinėmis ar emocinėmis problemomis.

    Pagalbos tinklas visoje šalyje

    KOPA veikia nacionaliniu mastu, o koordinavimas savivaldybėse patikėtas Bendruomeniniams šeimos namams. Praktikoje tai reiškia, kad paslaugos organizuojamos arčiau žmogaus gyvenamosios vietos, o esant poreikiui sudaromos papildomos sąlygos, kad pagalba būtų realiai pasiekiama.

    Projekte numatoma spręsti ir paslaugų prieinamumo kliūtis, kurios dažnai lemia, kad žmonės atidėlioja pagalbą. Kai kuriais atvejais organizuojamas pavėžėjimas ar vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu, kad konsultacijos ir užsiėmimai būtų įmanomi šeimoms, auginančioms vaikus.

    Rezultatai ir aktualiausios temos

    Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 metais ir 2025 metais atliktų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigė, kad suteikta pagalba padėjo spręsti problemas. Žmonės dažniausiai išskiria specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgyjamus kasdien pritaikomus įgūdžius.

    Per pusę projekto laikotarpio suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų, o skirtinguose miestuose kas mėnesį surengiama apie 1 000 veiklų. Didelė dalis tikslinės grupės yra darbingo amžiaus gyventojai ir šeimos, auginančios vaikus, todėl projektas siejamas su ilgalaike šeimos politikos kryptimi ir socialinės atskirties prevencija.

    Paslaugų turinys pritaikomas prie realių krizių, su kuriomis susiduria šeimos: skyrybų ir santykių konfliktų, priklausomybių, pogimdyminės depresijos, vienišumo, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimo. Tokios temos pastaraisiais metais vis dažniau įvardijamos kaip sritys, kuriose ankstyva psichosocialinė pagalba leidžia sumažinti ilgalaikes pasekmes tiek šeimai, tiek bendruomenei.

    Projektas įgyvendinamas su plačiu partnerių tinklu visoje Lietuvoje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Projekto vykdytojai pabrėžia, kad būtent tokia partnerystė padeda paslaugas pritaikyti skirtingų regionų poreikiams.

    Gyventojai, norintys gauti paslaugas, gali kreiptis į savo savivaldybėje veikiantį Bendruomeninių šeimos namų koordinavimo centrą, kuris nukreipia į tinkamiausias konsultacijas ar užsiėmimus. KOPA tikslas išlieka tas pats: kad pagalba būtų ne išimtis, o lengvai pasiekiama kasdienė praktika.

  • Kompleksinės paslaugos šeimai: nemokama pagalba jau pasiekė 72 tūkst. gyventojų

    Nemokama prevencinė pagalba šeimoms ir pavieniams asmenims Lietuvoje per kelerius metus tapo gerokai lengviau pasiekiama. Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ skelbia jau pasiekęs daugiau nei 72 tūkst. gyventojų, o paslaugos teikiamos visose savivaldybėse.

    Iniciatyva finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis, jos bendra vertė siekia apie 60 mln. eurų. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, pagrindinis tikslas – stiprinti ankstyvą psichosocialinę pagalbą ir užkirsti kelią problemoms, kurios vėliau tampa sunkiai suvaldomos.

    Kokią pagalbą galima gauti

    Pagalba orientuota į realias kasdienes situacijas: santykių krizes, skyrybų laikotarpį, emocinius sunkumus, tėvystės iššūkius, vienišumo patirtis ar priklausomybių keliamas rizikas. Paslaugos gali būti derinamos tarpusavyje, kad žmogus ar šeima gautų ne vienkartinę konsultaciją, o nuoseklų sprendimų kelią.

    Dažniausiai teikiamos individualios ir grupinės konsultacijos, savitarpio paramos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai. Darbą su gyventojais atlieka kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    Kodėl akcentuojama prevencija

    Prevencinės paslaugos socialinėje politikoje laikomos viena efektyviausių priemonių: jos padeda reaguoti anksčiau, kai problemos dar neperaugusios į ilgalaikes krizes. Praktikoje tai ypač svarbu šeimoms, auginančioms vaikus, kai įtampa namuose greitai persikelia į vaikų emocinę savijautą, mokymosi rezultatus ir elgesio sunkumus.

    Projekte pabrėžiama, kad pagalba turi būti prieinama ne tik didmiesčiuose. Dėl to dalyje atvejų sudaromos papildomos sąlygos paslaugoms gauti, pavyzdžiui, organizuojamas pavėžėjimas ar užtikrinama vaikų priežiūra užsiėmimų metu, kad dalyvauti galėtų ir tie, kuriems tai kitu atveju būtų per sudėtinga.

    Rezultatai ir plėtra iki 2029 metų

    Pagal projekto pateikiamus duomenis, kas mėnesį skirtingose vietovėse surengiama apie 1 000 veiklų, o per įgyvendinimo laikotarpį suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų. Vertinant paslaugų poveikį, 2024 metais ir 2025 metais atliktų apklausų rezultatai rodo, kad 87 proc. paslaugų gavėjų nurodė, jog pagalba jiems padėjo spręsti problemas.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Projektas įgyvendinamas su plačiu partnerių tinklu visoje Lietuvoje, bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Dėl nacionalinio masto ir paslaugų modelio nuoseklumo iniciatyva sulaukia dėmesio ir tarptautiniu lygiu, kaip praktinis pavyzdys, kaip prevencinę pagalbą organizuoti ne fragmentiškai, o sistemiškai.

    Gyventojams, ieškantiems konsultacijų ar užsiėmimų savo savivaldybėje, pagrindinis kelias paprastai yra kreipimasis į Bendruomeninius šeimos namus, kurie koordinuoja paslaugų teikimą vietoje. Taip siekiama, kad žmogui nereikėtų ilgai ieškoti, kur kreiptis, o pagalba būtų pasiekiama kuo arčiau gyvenamosios vietos.

  • Bendruomeniniai šeimos namai Šiauliuose mini 10-metį: nemokama pagalba, kuri keičia šeimų kasdienybę

    Šiauliuose veiklą tęsiantys Bendruomeniniai šeimos namai per dešimtmetį tapo viena svarbiausių vietų, kur šeimos gali gauti nemokamą pagalbą, kai pritrūksta jėgų susitvarkyti su krize ar ilgiau užsitęsusiais sunkumais. Čia kreipiamasi dėl santykių įtampos, emocinių išgyvenimų, vaikų auginimo klausimų, netekčių, priklausomybių ar skyrybų.

    Nuo 2016 metais Šiauliuose paslaugas teikia VšĮ „Socialinių inovacijų centras“ kartu su VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“. Pagalba orientuota ne tik į problemų „gesinimą“, bet ir į prevenciją, kad šeimos įgytų daugiau įgūdžių savarankiškai spręsti kasdienius iššūkius.

    Pagalba šeimai nuo A iki Z

    Bendruomeniniuose šeimos namuose į vieną sistemą sujungiamos skirtingos paslaugos, kad žmogui nereikėtų klaidžioti tarp institucijų. Dažniausiai teikiamos individualios ir grupinės psichologo konsultacijos, vyksta tėvystės įgūdžių stiprinimo užsiėmimai, organizuojamos savitarpio pagalbos grupės.

    Šeimoms taip pat gali būti aktuali mediacija, kai siekiama susitarti dėl konfliktinių klausimų, pavyzdžiui, dėl bendravimo su vaikais ar atsakomybių pasidalijimo po skyrybų. Kai kuriais atvejais pagalbą papildo paslaugos, kurios praktiškai palengvina kasdienybę, pavyzdžiui, pavėžėjimas ar vaikų priežiūra konsultacijų metu.

    Kodėl žmonės kreipiasi vis anksčiau?

    Specialistų teigimu, keičiasi požiūris į emocinę sveikatą: vis dažniau pagalbos prašoma ne tik tada, kai situacija jau tapusi nevaldoma, bet ir tada, kai norima užkirsti kelią rimtesnei krizei. Tai svarbu, nes ankstyvas įsikišimas dažnai padeda išvengti užsitęsusių konfliktų, santykių nutrūkimo ar gilesnių emocinių pasekmių vaikams.

    Tokia kryptis atitinka ir platesnes Europos tendencijas, kai daugiau dėmesio skiriama prevencijai, šeimos funkcionalumo stiprinimui ir paslaugų prieinamumui bendruomenėje. Praktikoje tai reiškia paprastesnį kelią iki specialisto ir mažiau stigmos, kai pagalba tampa įprasta gyvenimo higienos dalimi.

    Vienos klientės kelias: nuo krizės iki naujo etapo

    Paslaugų prasmę geriausiai parodo realios istorijos. Viena projekto dalyvė, kurios vardas tekste pakeistas, pasakoja į Bendruomeninius šeimos namus pirmą kartą atėjusi emociškai išsekusi po skyrybų ir su nerimu dėl ateities.

    „Tuo metu man reikėjo ne tik išklausymo, bet ir aiškių įrankių, kaip atsistoti ant kojų ir priimti sprendimus, kurių ilgai vengiau“, – sakė moteris.

    Vėliau, stabilizavus emocinę būseną, ji grįžo konsultacijoms jau kitu klausimu: kaip išlaikyti brandų ryšį naujuose santykiuose ir spręsti nesutarimus nekartojant senų klaidų. Trečiasis sugrįžimas įvyko dėl džiugios priežasties, kai šeima ruošėsi naujam gyvenimo etapui ir norėjo sąmoningai pasirengti pokyčiams.

    Tokie atvejai, pasak specialistų, atskleidžia, kad pagalba nebūtinai yra vienkartinė: ji gali tapti palydėjimu per skirtingus gyvenimo tarpsnius. Ilgalaikėje perspektyvoje tai stiprina žmonių atsparumą, padeda geriau atpažinti rizikas ir laiku paprašyti paramos.

    Informaciją parengė VšĮ „Socialinių inovacijų centras“ ir VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“.

  • Nemokama grupė paaugliams Tauragėje: „Žvelgiant drąsiau“ mokys emocijų ir bendravimo įgūdžių

    Nemokama grupė paaugliams Tauragėje: „Žvelgiant drąsiau“ mokys emocijų ir bendravimo įgūdžių

    Paauglystė dažnai atneša daugiau įtampos, emocinių svyravimų ir klausimų apie save, todėl vis daugiau dėmesio skiriama socialinių ir emocinių įgūdžių stiprinimui. Tauragėje startuoja nemokama grupė 12–16 metų paaugliams „Žvelgiant drąsiau“, kurioje dalyviai saugioje aplinkoje mokysis geriau suprasti save ir kitus.

    Užsiėmimų metu paaugliai bus kviečiami atpažinti ir įvardyti jausmus, kalbėti apie savivertę, asmenines ribas ir kasdienius sunkumus mokykloje ar bendraamžių rate. Praktinės veiklos orientuotos į bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, taip pat į drąsos kurti sveikesnius santykius stiprinimą.

    Kas laukia užsiėmimuose?

    Grupė skirta jaunuoliams, kurie nori daugiau aiškumo savo emocijose, daugiau pasitikėjimo savimi ir geresnio ryšio su bendraamžiais. Tokios programos paprastai remiasi emocijų atpažinimo, savireguliacijos ir konfliktų sprendimo principais, kurie padeda lengviau susitvarkyti su stresinėmis situacijomis.

    Specialistai pabrėžia, kad socialiniai ir emociniai gebėjimai svarbūs ne tik savijautai, bet ir mokymosi procesui bei elgesiui: gebėjimas nusiraminti, paprašyti pagalbos, susitarti su kitais mažina konfliktų tikimybę ir didina saugumo jausmą. Grupinis formatas ypač naudingas, nes leidžia patirti bendrystę ir praktiškai išbandyti naujus bendravimo būdus.

    Data, laikas ir registracija

    Organizatoriai nurodo, kad grupė startuoja 2026 metų birželio 2 dieną. Susitikimai vyks antradieniais nuo 15.00 iki 16.30 valandos, numatyti 5 kassavaitiniai užsiėmimai.

    Grupę ves psichologė Doloresa Sergejevienė. Vietų skaičius ribotas, todėl reikalinga išankstinė registracija, o registracija patvirtinama el. laišku susidarius grupei.

    Kas svarbu žinoti tėvams?

    Dalyvavimas grupėje nemokamas, tačiau dalyviai turės užpildyti dalyvio apklausos anketą. Tokia praktika dažnai taikoma siekiant geriau įvertinti dalyvių poreikius ir užtikrinti tinkamiausią pagalbą.

    Grupė organizuojama įgyvendinant projektą Kompleksinės paslaugos (KOPA), finansuojamą 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis. Dėl papildomos informacijos organizatoriai kviečia kreiptis nurodytais kontaktais.

  • Ankstyvoji pagalba dar iki nustatant negalią: kas gali kreiptis ir kokios nemokamos paslaugos priklauso

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos primena apie ankstyvosios pagalbos paslaugas žmonėms, kuriems matomi akivaizdūs negalios požymiai, tačiau dar nėra nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis. Ši pagalba skirta ir šeimos nariams, kurie dažnai pirmieji susiduria su praktiniais bei emociniais iššūkiais.

    Ankstyvosios pagalbos esmė – padėti laiku susiorientuoti sistemoje, gauti patikimą informaciją ir reikiamą palaikymą, kol vyksta sveikatos būklės vertinimas ir sprendžiami formalūs klausimai. Paslauga Lietuvoje pradėta teikti 2024 metais, o 2026 metais jos teikimas tęsiamas bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Kokios paslaugos teikiamos?

    Ankstyvoji pagalba apima informavimą ir konsultavimą, emocinę bei psichologinę pagalbą, taip pat atstovavimą. Praktikoje tai gali reikšti aiškius atsakymus, kur kreiptis, kokius dokumentus pildyti, kokių paslaugų galima tikėtis ir kaip pasiruošti vertinimo procesui.

    Pagalba teikiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, o ne pagal bendrą šabloną. Agentūra nurodo, kad paslaugos gali būti teikiamos iki 6 mėnesių iki neįgalumo ar dalyvumo lygio nustatymo ir iki 12 mėnesių po nustatymo, per šį laikotarpį suteikiant ne mažiau kaip 2 paslaugas.

    Kas gali kreiptis ir kiek tai kainuoja?

    Dėl ankstyvosios pagalbos gali kreiptis pats asmuo, turintis akivaizdžių negalios požymių, jei jam dar nenustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis. Taip pat kreiptis gali šeimos nariai, kuriems dažnai tenka rūpintis kasdieniais sprendimais, lydėjimu ar informacijos paieška.

    Visos ankstyvosios pagalbos paslaugos teikiamos nemokamai, nes jos įgyvendinamos pagal Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros finansuojamus projektus. Dėl konkrečių paslaugų teikėjų ir kontaktų rekomenduojama kreiptis į agentūrą arba savivaldybę, kuri nukreips į tuo metu paslaugas teikiančias organizacijas.

  • Seimo nario sveikinimas Motinos dienai: apie dėkingumą, kasdienį rūpestį ir šeimos stiprybę

    Seimo nario sveikinimas Motinos dienai: apie dėkingumą, kasdienį rūpestį ir šeimos stiprybę

    Motinos diena Lietuvoje kasmet minima pirmąjį gegužės sekmadienį, todėl ji tampa proga viešai įvardyti tai, kas dažnai lieka tarp kasdienybės darbų: motinystės reikšmę šeimai ir visuomenei. Sveikinimuose paprastai akcentuojamas dėkingumas mamoms, globėjoms ir visiems, kurie augina vaikus, rūpinasi artimaisiais ar kuria saugią namų aplinką.

    Seimo nariai tokiomis progomis dažnai kreipiasi į gyventojus su palinkėjimais sveikatos, susitelkimo ir tarpusavio pagarbos. Motinystės tema politiniame lauke neretai siejama ir su platesniu kontekstu: demografijos iššūkiais, šeimos gerove, paslaugų prieinamumu bei emocinės sveikatos svarba.

    Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik simboliniams žodžiams, bet ir praktiniams sprendimams, kurie palengvintų šeimų kasdienybę. Tarp dažniausiai aptariamų sričių išlieka vaikų priežiūros paslaugos, darbo ir šeimos derinimas, smurto artimoje aplinkoje prevencija bei psichologinės pagalbos prieinamumas.

    Motinos dienos proga išsakomi linkėjimai paprastai primena ir apie nematomą kasdienį darbą, kurio neįmanoma išmatuoti vien statistika. Daugeliui šeimų svarbiausia ne iškilmingos frazės, o realus palaikymas, bendruomeniškumas ir pagarbus požiūris į tėvystę bei motinystę visais jų etapais.

    Ši šventė taip pat tampa proga prisiminti mamas, kurių jau nebėra, ir padėkoti tiems žmonėms, kurie atlieka motinišką vaidmenį vaikų gyvenime. Tokie sveikinimai paprastai kviečia skirti laiko artimiesiems, pasakyti ačiū ir parodyti dėmesį paprastais, bet svarbiais kasdieniais veiksmais.