CP v2

Tag: Psichologinė pagalba

  • Nemokama kompleksinė pagalba šeimai visoje Lietuvoje: projektas KOPA jau pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Visoje Lietuvoje įsibėgėjęs projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) jau suteikė įvairią prevencinę pagalbą daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Socialinės apsaugos srityje tai vienas didžiausių nacionaliniu mastu vykdomų projektų, orientuotas į šeimas ir asmenis, patiriančius krizes ar ilgalaikius sunkumus.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia 60 mln. eurų. KOPA numatyta įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, didžiausią dėmesį skiriant ankstyvai psichosocialinei pagalbai, kad problemos nevirstų gilesnėmis ir brangiau kainuojančiomis pasekmėmis.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Paslaugų spektras apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    Projekto logika paremta tuo, kad žmogui ar šeimai dažnai reikalinga ne viena atskira konsultacija, o keli tarpusavyje derantys sprendimai. Praktikoje tai reiškia, kad paslaugos gali būti derinamos pagal situaciją, pavyzdžiui, tėvystės įgūdžių stiprinimą papildant psichologo konsultacijomis ar mediacija, kai šeima išgyvena konfliktą.

    Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 ir 2025 metais atliktų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigė, kad pagalba realiai prisidėjo prie jų problemų sprendimo. Gyventojai dažniausiai išskiria specialistų profesionalumą, praktiškas rekomendacijas ir tai, kad įgytus įgūdžius galima pritaikyti kasdienėse situacijose.

    Pagalbos tinklas veikia nacionaliniu mastu, todėl paslaugos organizuojamos ne tik didmiesčiuose. Skelbiama, kad kas mėnesį skirtingose savivaldybėse surengiama apie 1 000 veiklų, o per įgyvendinimo laikotarpį jau suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų.

    Kad paslaugos būtų pasiekiamos ir tiems, kuriems pagalba dažniausiai „užstringa“ dėl logistikos ar šeimos aplinkybių, kai kuriais atvejais sudaromos papildomos sąlygos. Tai gali būti pavėžėjimas ar vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu, kad žmonės realiai galėtų atvykti į konsultacijas ir užsiėmimus.

    Projekte taip pat kryptingai dirbama su temomis, kurios pastaraisiais metais ypač dažnai minima kaip emocinių ir socialinių krizių šaltiniai. Tarp jų yra skyrybos ir šeimos konfliktai, priklausomybių įveika, pogimdyminės depresijos rizikos, vienišumas, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimas.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

    KOPA įgyvendinamas su plačiu partnerių tinklu visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Praktiniu lygmeniu paslaugų koordinavimas savivaldybėse siejamas su Bendruomeniniais šeimos namais, kurie padeda nukreipti gyventojus į tinkamiausią pagalbos formą.

    Projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos Europos socialinio fondo + ir bendrojo finansavimo lėšomis. Tikslas išlieka aiškus: kad prevencinė ir profesionali pagalba šeimai būtų prieinama visose Lietuvos savivaldybėse, kai jos labiausiai reikia.

  • Tauragėje vyks nemokamas seminaras apie seksualinį smurtą: kaip atpažinti ženklus ir reaguoti

    Atviras seminaras Tauragėje

    Gegužės 20 dieną Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyks atviras edukacinis seminaras apie seksualinį smurtą. Renginys planuojamas nuo 13.00 iki 16.30 valandos, dalyvavimas nemokamas.

    Seminarą rengia projektas „Nematomi paukščiai“ kartu su Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru (KOPŽI). Organizatoriai kviečia visus, norinčius geriau suprasti, kaip atpažinti seksualinį smurtą ir kokios pagalbos formos yra veiksmingiausios.

    Ką aptars ir kuo tai svarbu?

    Renginyje bus kalbama apie seksualinio smurto formas, sutikimo sampratą ir dažniausius su tuo susijusius mitus. Taip pat dėmesys bus skiriamas požymiams, kurie gali padėti laiku pastebėti, kad žmogui reikalinga pagalba.

    Organizatoriai akcentuoja, kad net ir turint gerų ketinimų netinkama reakcija gali dar labiau apsunkinti nukentėjusiojo situaciją. Todėl seminaro metu bus aptariama, ką svarbu daryti susidūrus su galimu seksualiniu smurtu, ir kokių veiksmų geriau vengti.

    Diskusijos ir praktinės užduotys

    Numatytos ne tik paskaitos, bet ir diskusijos bei praktinės užduotys. Toks formatas leidžia dalyviams saugiau įsigilinti į realias situacijas ir išmokti, kaip reaguoti empatiškai, nevertinant ir nekaltinant.

    Seminaro turinys orientuotas į kasdienes aplinkybes, kai apie patirtą smurtą prabyla artimas žmogus, kolega ar mokinys. Siekiama suteikti aiškius principus, kaip išklausyti, kaip pasiūlyti pagalbą ir kaip nukreipti į specialistus.

    Organizatoriai nurodo, kad renginys finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Kartu pabrėžiama, jog pateikiamos nuomonės yra autorių ir nebūtinai sutampa su Europos Sąjungos ar Europos Komisijos pozicija.

  • KOPA projektas įpusėjo: nemokamos kompleksinės paslaugos šeimai jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    KOPA projektas įpusėjo: nemokamos kompleksinės paslaugos šeimai jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Vienas didžiausių Lietuvoje socialinių projektų „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo ir, Europos socialinio fondo agentūros duomenimis, jau pasiekė daugiau nei 72 000 šalies gyventojų. Projektu siekiama, kad prevencinė psichosocialinė pagalba būtų lengviau pasiekiama ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia apie 60 mln. eurų. KOPA įgyvendinamas iki 2029 metų vidurio, daugiausia dėmesio skiriant pagalbai šeimoms ir asmenims, susiduriantiems su kasdieniais sunkumais, įtampa ar krizinėmis situacijomis.

    Kam skirtos paslaugos ir kaip jos veikia?

    KOPA paslaugos yra nemokamos ir skirtos visiems gyventojams, kuriems aktuali emocinė, socialinė ar praktinė pagalba. Viena esminių projekto idėjų yra suteikti galimybę gauti ne vieną pavienę konsultaciją, o tarpusavyje derančių paslaugų paketą pagal žmogaus ar šeimos situaciją.

    Pagalba apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis. Jos apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Kodėl akcentuojama prevencija?

    Projekto organizatoriai pabrėžia prevencijos svarbą: laiku suteikta pagalba dažnai padeda išvengti gilesnių problemų ir ilgalaikių pasekmių šeimos santykiams, vaikų emocinei savijautai ar asmens gebėjimui funkcionuoti darbe ir bendruomenėje. Praktikoje tai reiškia, kad į pagalbos sistemą siekiama įtraukti žmogų dar prieš situacijai tampant kritinei.

    Tokios krypties poreikį stiprina ir bendros tendencijos: augantis psichologinės pagalbos poreikis, didesnis visuomenės jautrumas emocinei sveikatai, taip pat regionuose išliekantys iššūkiai dėl paslaugų prieinamumo. KOPA modelis orientuotas į tai, kad specialistų pagalba būtų arčiau žmogaus ir mažiau priklausytų nuo finansinių galimybių.

    Kas dažniausiai kreipiasi dėl pagalbos?

    Didžiąją dalį projekto tikslinės grupės sudaro darbingo amžiaus gyventojai ir šeimos, auginančios vaikus. Projektas siejamas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kryptimi stiprinti pagalbą šeimai ir mažinti socialinę atskirtį, sudarant sąlygas gauti konsultacijas ir įgūdžių ugdymą tada, kai jų labiausiai reikia.

    Projekto apimtys rodo, kad paslaugos tampa vis plačiau naudojamos, tačiau jų efektyvumas labiausiai priklauso nuo to, ar žmogus kreipiasi laiku ir ar savivaldybėse užtikrinamas stabilus paslaugų tinklas. KOPA tęstinumas iki 2029 metų vidurio turėtų leisti ne tik plėsti paslaugų prieinamumą, bet ir sistemingai stiprinti pagalbos kokybę skirtingose Lietuvos vietovėse.

  • Projektas KOPA įsibėgėja: nemokama kompleksinė pagalba šeimai jau pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Projektas KOPA įsibėgėja: nemokama kompleksinė pagalba šeimai jau pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Pagalba arčiau žmonių

    Vienas didžiausių Lietuvoje vykdomų socialinių projektų „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo ir jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Jo tikslas – užtikrinti, kad prevencinė psichosocialinė pagalba šeimoms ir pavieniams asmenims būtų prieinama visose savivaldybėse.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia 60 mln. eurų. Numatyta, kad veiklos bus tęsiamos iki 2029 metų vidurio, todėl paslaugų apimtis ir pasiekiamumas artimiausiais metais dar turėtų augti.

    Kokios paslaugos teikiamos

    Pagal projekto modelį kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir skirtos įvairioms situacijoms, kai prireikia emocinės, socialinės ar praktinės pagalbos. Pagrindinė idėja – padėti anksčiau, kol sunkumai netapo gilia krize.

    Teikiamos individualios ir grupinės konsultacijos, savitarpio paramos grupės, tėvystės įgūdžių ugdymo programos, šeimos mediacija, vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių užsiėmimai. Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    Projekte akcentuojama, kad žmogus ar šeima gali gauti ne vieną paslaugą, o kelių priemonių derinį. Tokia praktika leidžia spręsti ne tik vieną simptomą, bet ir platesnį situacijos kontekstą, pavyzdžiui, kai emociniai sunkumai susiję su konfliktais šeimoje ar socialine izoliacija.

    Rezultatai ir vertinimas

    Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 ir 2025 metų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigia, kad suteikta pagalba realiai prisidėjo prie jų problemų sprendimo. Žmonės dažniausiai išskiria specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgūdžius, kuriuos pavyko pritaikyti kasdienybėje.

    Per projekto laikotarpio dalį skirtinguose miestuose kas mėnesį surengiama apie 1 000 veiklų, o bendra suteiktų paslaugų apimtis jau siekia beveik 900 tūkst. valandų. Tai rodo ne tik didelį poreikį, bet ir tai, kad daliai gyventojų pagalba tampa prieinama pirmą kartą.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sako Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Projektas sulaukė ir tarptautinio dėmesio: į Lietuvą atvykusi Europos Komisijos delegacija domėjosi, kaip veikia nacionaliniu mastu organizuota kompleksinių paslaugų sistema. Tokie vizitai paprastai siejami su gerųjų praktikų paieška, kai vertinama, ar modelį būtų galima pritaikyti kitose šalyse.

    Svarbi dalis – pasiekiamumas regionuose, kur paslaugos neretai būna mažiau prieinamos dėl atstumo ar specialistų trūkumo. Projekto veiklose prireikus organizuojamas pavėžėjimas, o paslaugų teikimo metu gali būti užtikrinama vaikų priežiūra, kad pagalba būtų realiai įmanoma ir auginantiems vaikus.

    KOPA įgyvendinama kartu su partneriais visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Vietoje paslaugas dažniausiai koordinuoja Bendruomeniniai šeimos namai, į kuriuos gyventojai kreipiasi dėl konkrečių paslaugų ir registracijos.

  • Nemokama pagalba Anykščiuose: psichologo konsultacijos, tėvystės mokymai ir neuroedukacija šeimoms

    Nemokama pagalba Anykščiuose: psichologo konsultacijos, tėvystės mokymai ir neuroedukacija šeimoms

    Nemokamos paslaugos šeimoms Anykščiuose

    Anykščių Moterų užimtumo ir informacijos centras pradėjo teikti nemokamas kompleksines paslaugas vaikams ir jų šeimų nariams, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje. Pagalba skirta tiek tiesiogiai nukentėjusiems, tiek netiesioginį smurtą patyrusiems vaikams, kurie smurtą matė ar girdėjo.

    Iniciatyva įgyvendinama projekte „Saugus vaikas šeimoje-brandi visuomenė“. Jo tikslas – sumažinti smurto pasekmes, stiprinti emocinį saugumą ir padėti šeimai atkurti kasdienį stabilumą.

    Kokią pagalbą galima gauti?

    Projekto metu teikiamos psichologinės ir psichoterapinės konsultacijos, orientuotos į patirtų išgyvenimų įveiką ir emocinės savijautos gerinimą. Taip pat vyksta užsiėmimai vaikams su dailės terapijos elementais, padedantys saugiai išreikšti jausmus ir stiprinti atsparumą stresui.

    Šeimoms numatyta ir socialinė pagalba, kai reikia spręsti konkrečias situacijas, atkurti kasdienę rutiną, sustiprinti motyvaciją keisti aplinką ar elgesio modelius. Prireikus teikiamas tarpininkavimas, kad žmogus greičiau pasiektų jam reikalingas paslaugas.

    Be to, organizuojami grupiniai neuroedukacijos užsiėmimai šeimoms, skirti geriau suprasti emocijų, įtampos ir streso mechanizmus bei jų valdymą. Tėvams taip pat siūlomi efektyvios tėvystės mokymai, padedantys kurti aiškesnes ribas, saugesnį ryšį ir palaikančią namų atmosferą.

    Konfidencialu: kaip kreiptis?

    Organizatoriai pabrėžia, kad pagalba teikiama konfidencialiai, todėl kreiptis kviečiami visi, kurie šeimoje patiria smurtą arba mato, kad su tuo susiduria artimieji. Paslaugos skirtos tam, kad vaikai galėtų augti saugioje aplinkoje, o suaugusieji gautų aiškią, praktišką pagalbą.

    Norintys pasinaudoti paslaugomis gali skambinti telefonu +370 668 21166. Atvykti kviečiama į Biliūno g. 7, Anykščiuose.

    Projekto veiklos planuojamos iki 2026 metų gruodžio 31 dienos. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

  • Kompleksinės paslaugos šeimai: nemokama pagalba jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje

    Pagalba šeimai – arčiau žmonių

    Vienas didžiausių šalyje prevencinės psichosocialinės pagalbos projektų „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo ir per šį laiką pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Projekto tikslas – užtikrinti, kad įvairių sunkumų ar krizių metu žmonės galėtų greitai gauti profesionalią pagalbą savo savivaldybėje.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia 60 mln. eurų. Numatyta, kad iniciatyva bus įgyvendinama iki 2029 metų vidurio, stiprinant pagalbos prieinamumą visose Lietuvos savivaldybėse.

    Kokios paslaugos teikiamos nemokamai?

    „KOPA“ apima įvairias paslaugas: individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio pagalbos grupes, tėvystės įgūdžių stiprinimą, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Prireikus žmogus ar šeima gali gauti ne vieną paslaugą, o jų derinį, kad sprendimai būtų tvaresni.

    Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai. Praktikoje tai reiškia, kad dėmesys skiriamas ne vien emocinei būklei, bet ir kasdieniams įgūdžiams, bendravimui šeimoje, konfliktų sprendimui bei santykių atkūrimui.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Rezultatai ir tarptautinis dėmesys

    Vertinant projekto poveikį, svarbus rodiklis yra paslaugų gavėjų patirtis. Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 metais ir 2025 metais vykdytų apklausų duomenimis, 87 proc. respondentų nurodė, kad suteikta pagalba realiai padėjo spręsti jų problemas.

    Pasak projekto vykdytojų, žmonės labiausiai vertina specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir galimybę įgytus įgūdžius pritaikyti kasdienybėje. Nacionaliniu mastu organizuojamas modelis sulaukė ir tarptautinio dėmesio – juo domėjosi į Lietuvą atvykusi Europos Komisijos delegacija.

    Projekte skaičiuojamas ir paslaugų mastas: kas mėnesį skirtinguose miestuose surengiama apie 1 000 veiklų, o per pusę laikotarpio suteikta beveik 900 000 paslaugų valandų. Siekiant prieinamumo, kai kur organizuojamas pavėžėjimas ar užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu.

    Didelis dėmesys skiriamas ir problemoms, kurios dažnai ilgai lieka šešėlyje: skyryboms, šeimos krizėms, priklausomybėms, pogimdyminės depresijos rizikai, vienišumui, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimui. Projekto logika – padėti anksčiau, kol sunkumai netapo giliomis ir brangiai kainuojančiomis pasekmėmis.

    Projektas įgyvendinamas su maždaug 70 partnerių visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Paslaugas savivaldybėse koordinuoja Bendruomeniniai šeimos namai, į kuriuos gyventojai gali kreiptis dėl informacijos ir nukreipimo.

  • Kompleksinės paslaugos šeimai: nemokama pagalba jau pasiekė 72 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje

    Kompleksinės paslaugos šeimai: nemokama pagalba jau pasiekė 72 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje

    Pagalba arčiau žmonių

    Projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA), skirtas prevencinei psichosocialinei pagalbai šeimoms ir asmenims, jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje. Programa finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis, o jos bendra vertė siekia 60 mln. eurų.

    Projektą planuojama įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, o jo tikslas – kad pagalba būtų prieinama ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse. Dėmesys skiriamas ankstyvai intervencijai, kai sunkumus dar galima spręsti greičiau ir paprasčiau.

    Kokios paslaugos teikiamos?

    Paslaugų paketas apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją ir vaikų bei paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Pagalba teikiama nemokamai, o žmogus ar šeima gali gauti kelias skirtingas paslaugas, jei jos tarpusavyje papildo viena kitą.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai – psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kiti. Tokia sudėtis leidžia spręsti ne vieną konkretų klausimą, o visą situaciją – nuo emocinės savijautos iki santykių ir kasdienio funkcionavimo.

    Rezultatai ir apimtys

    Pagal Centrinių projektų valdymo agentūros 2024 ir 2025 metais atliktų apklausų duomenis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigė, kad suteikta pagalba realiai padėjo spręsti jų problemas. Dažniausiai žmonės išskiria specialistų profesionalumą ir praktiškus patarimus, kuriuos galima pritaikyti kasdien.

    Skelbiama, kad kas mėnesį skirtinguose miestuose surengiama apie 1 000 veiklų, o per dalį projekto laikotarpio suteikta beveik 900 000 paslaugų valandų. Siekiant, kad pagalba pasiektų ir sunkiau ją gaunančius žmones, kai kuriais atvejais organizuojamas pavėžėjimas ar užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų metu.

    Projekte daug dėmesio skiriama dažniausioms krizėms, su kuriomis susiduria šeimos: skyryboms, santykių įtampai, priklausomybių pasekmėms, pogimdyminės depresijos rizikai, vienišumui ir vaikų bei paauglių emocinio atsparumo stiprinimui. Šios temos aktualios visoms savivaldybėms, todėl paslaugų tinklas kuriamas taip, kad būtų pritaikomas vietos poreikiams.

    Programa įgyvendinama su plačiu partnerių tinklu, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir metodinę pagalbą teikiančiomis organizacijomis. Kreiptis dėl paslaugų galima per savivaldybėse veikiančius Bendruomeninius šeimos namus, kurie koordinuoja pagalbos suteikimą vietoje.

  • Kompleksinės paslaugos šeimai plečiasi: nemokama pagalba jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Kompleksinės paslaugos šeimai plečiasi: nemokama pagalba jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Visoje Lietuvoje įgyvendinamas projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) įpusėjo ir jau suteikė pagalbą daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Projekto tikslas – užtikrinti, kad prevencinė psichosocialinė pagalba šeimoms ir pavieniams asmenims būtų pasiekiama ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia apie 60 mln. eurų. KOPA planuojama įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, didžiausią dėmesį skiriant ankstyvai pagalbai, kai iššūkiai dar neperauga į ilgalaikes krizes.

    Kas įeina į KOPA paslaugas?

    KOPA paslaugos yra nemokamos ir orientuotos į realius kasdienius žmonių poreikius: nuo individualių ir grupinių konsultacijų iki savitarpio paramos grupių. Taip pat siūlomi tėvystės mokymai, šeimos mediacija bei vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai.

    Praktikoje tai reiškia, kad žmogus ar šeima gali gauti ne vieną, o kelias tarpusavyje derančias paslaugas, pritaikytas konkrečiai situacijai. Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai: psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kiti.

    Kodėl akcentuojama prevencija?

    Prevencinės paslaugos skirtos padėti laiku, kol problemos dar valdomos ir nereikalauja sudėtingesnių intervencijų. Socialinių paslaugų lauke tai laikoma vienu efektyviausių būdų mažinti riziką, kad emociniai, santykių ar elgesio sunkumai peraugs į gilesnes krizes.

    Dažnai žmonės pagalbos ieško pavėluotai ir bando tvarkytis vieni, ypač jei profesionalios konsultacijos atrodo sunkiai pasiekiamos ar per brangios. KOPA modelis remiasi principu, kad pagalba turi būti lengvai pasiekiama ir kuo arčiau žmogaus gyvenamosios vietos.

    Pagalbos tinklas visoje šalyje

    Projekte akcentuojamas paslaugų prieinamumas: prireikus organizuojamas pavėžėjimas, užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu. Tokie sprendimai ypač svarbūs šeimoms, kurioms sudėtinga derinti darbą, vaikų priežiūrą ir vizitus pas specialistus.

    Skaičiuojama, kad kas mėnesį skirtinguose miestuose ir savivaldybėse vyksta apie 1 000 veiklų, o įpusėjus projektui suteikta beveik 900 000 paslaugų valandų. Didelė dalis paslaugų gavėjų – darbingo amžiaus žmonės ir šeimos, auginančios vaikus, kuriems tokia pagalba gali tapti svarbia atrama kasdienybėje.

    Projekte taip pat sprendžiami jautrūs, bet dažni klausimai: skyrybos, šeimos krizės, priklausomybių įveikimas, pogimdyminė depresija, vienišumas, vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimas. Partnerių tinklas apima apie 70 organizacijų visoje Lietuvoje, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

  • Užimtumo didinimo programa Elektrėnuose įgauna pagreitį: kokios pagalbos sulaukia į darbo rinką grįžtantys

    Programa Elektrėnuose plečiasi

    2026 metais Užimtumo didinimo programa Elektrėnuose įgauna pagreitį, o savivaldybė fiksuoja augantį gyventojų susidomėjimą grįžimu į darbo rinką. Didesnį aktyvumą skatina intensyvesnė informacijos sklaida ir aiškiau pristatytos paslaugos tiems, kuriems reikalinga kompleksinė pagalba.

    Savivaldybė nurodo, kad šiemet prie programos prisijungė 70 naujų dalyvių, o šiuo metu joje dalyvauja 50 Elektrėnų savivaldybės gyventojų. Pagrindinis tikslas išlieka praktinis: padėti žmonėms spręsti kliūtis, kurios trukdo įsidarbinti ir išlaikyti darbą.

    Kokia pagalba teikiama dalyviams

    Dalyviams teikiamos psichologo, priklausomybių konsultanto ir karjeros konsultanto paslaugos, taip pat ugdomi socialiniai įgūdžiai. Programoje dėmesys skiriamas kasdieniams dalykams, kurie dažnai lemia sėkmę darbo rinkoje: asmens higienai, finansiniam raštingumui, konfliktų sprendimui ir mediacijai.

    Siekiant, kad paslaugos būtų realiai pasiekiamos, organizuojamas pavėžėjimas į mokymus, o dalyvavimas gyventojams nekainuoja. Mokymuose aptariama, kaip ieškoti darbo, pasirengti darbo pokalbiui, aiškiai pristatyti savo patirtį ir susitarti dėl lūkesčių pradėjus dirbti.

    Pirmieji rezultatai ir pokyčiai

    Pasak savivaldybės, rezultatai jau matomi: 2026 metais 5 programos dalyviai pradėjo dirbti ir įsidarbino nuolatiniams darbams. Dar 6 žmonėms nustatytas dalyvumo lygis, o keli dalyviai svarsto persikvalifikuoti, nes ankstesnės kompetencijos nebeatitinka dabartinių darbdavių poreikių.

    Programos vykdytojai pabrėžia, kad pokytis dažnai prasideda nuo stabilumo atkūrimo: dalis žmonių pradeda spręsti finansinius įsipareigojimus, planuoja skolų grąžinimą ir tvarko kasdienę rutiną. Tai laikoma svarbiu pagrindu, kad darbas netaptų papildomu stresu, o virstų ilgalaikiu stabilumu.

    „Kelias į pokytį prasideda ne tada, kai viskas tampa tobula, o tada, kai žmogus ryžtasi keisti įprastą elgesį ir žengia pirmą žingsnį“, – sakė socialinio darbo vadybininkė Rasa Matijoškienė.

    Elektrėnų savivaldybės teigimu, programos vertė matuojama ne vien rodikliais, bet ir kasdieniais dalyvių sprendimais: drąsa sugrįžti į darbo paieškas, mokėjimas spręsti konfliktus, gebėjimas planuoti finansus ir priimti pagalbą. Būtent nuoseklus palaikymas ir individualiai pritaikytos paslaugos, anot vykdytojų, dažniausiai lemia tvaresnį sugrįžimą į darbo rinką.

  • KOPA projektas plečiasi visoje Lietuvoje: nemokama pagalba šeimai pasiekė per 72 tūkst. žmonių

    KOPA projektas plečiasi visoje Lietuvoje: nemokama pagalba šeimai pasiekė per 72 tūkst. žmonių

    Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) įsibėgėja visoje Lietuvoje ir, įpusėjęs įgyvendinimą, jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Tai viena didžiausių šalyje prevencinės psichosocialinės pagalbos iniciatyvų, skirta šeimoms ir pavieniams asmenims, susiduriantiems su kasdieniais ar netikėtais gyvenimo iššūkiais.

    Projekto bendra vertė siekia 60 mln. eurų, o veiklos numatytos iki 2029 metų vidurio. Pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad pagalba būtų prieinama ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose, kur paslaugų trūkumas dažnai tampa viena svarbiausių kliūčių laiku spręsti problemas.

    Nemokamų paslaugų spektras apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės įgūdžių stiprinimą, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo veiklas. Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Prevencinis modelis paremtas nuostata, kad ankstyvas įsikišimas padeda išvengti gilesnių krizių, kurios dažnai įsisenėja tada, kai žmonės problemą bando spręsti vieni arba pagalba jiems yra per brangi ir per toli. Projektas orientuotas į darbingo amžiaus žmones ir šeimas, auginančias vaikus, taip prisidedant prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos krypties stiprinti pagalbą šeimai.

    Remiantis Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 ir 2025 metais vykdytų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų nurodė, kad suteikta pagalba padėjo spręsti jų problemas. Respondentai dažniausiai akcentavo specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgytus įgūdžius, kuriuos galima pritaikyti kasdienėse situacijose.

    Per mėnesį skirtingose savivaldybėse surengiama apie 1 000 veiklų, o per pusę projekto laikotarpio suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų. Siekiant paslaugas priartinti prie žmonių realių galimybių, kai kuriais atvejais organizuojamas pavėžėjimas arba užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu.

    Didelis dėmesys skiriamas temoms, kurios pastaraisiais metais ypač ryškėja visuomenėje: skyryboms, šeimos krizėms, priklausomybėms, pogimdyminės depresijos situacijoms, vienišumui, taip pat vaikų ir paauglių emociniam atsparumui. Pagalbos logika čia paprasta: kuo greičiau žmogus ar šeima gauna tinkamą konsultaciją ar palaikymą, tuo didesnė tikimybė sustabdyti problemos gilėjimą ir sumažinti ilgalaikes pasekmes.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

    KOPA projektas įgyvendinamas su maždaug 70 partnerių visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis ir kitomis institucijomis. Kreiptis dėl paslaugų ir jų koordinavimo gyventojai gali per Bendruomeninius šeimos namus savo savivaldybėje.