Nauja Europos automobilių pramonės analizė įspėja, kad didžiausia rizika gamintojams kyla dėl itin koncentruotų tiekimo grandinių. Lustai, magnetai ir keli kritiniai metalai dažnai priklauso nuo nedaugelio šalių, todėl bet koks geopolitinis ar logistinis sutrikimas gali sustabdyti gamybą.
Tyrimą, Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA užsakymu, atliko konsultacijų bendrovės „EY“ padaliniai Čekijoje ir Vokietijoje. Vertinta 10 svarbiausių komponentų ir žaliavų, o didžiausią riziką, pasak autorių, kelia tiekimo koncentracija ir riboti perdirbimo pajėgumai.
Labiausiai pažeidžiami penki įeinamieji ištekliai: puslaidininkiai, silicis, volframas, neodimio, geležies ir boro magnetai, taip pat laidų pynės, jungiančios automobilio elektros sistemas. Praktika jau parodė, kad net trumpi trūkumai gali sustabdyti just-in-time principu veikiančias surinkimo linijas.
„Pagrindinis Europos iššūkis yra ne vien prieiga prie žaliavų. Dar kritiškesnis yra perdirbimo pajėgumų, kvalifikuotų tiekėjų ir specializuotos kompetencijos trūkumas“, – sakė „EY“ automobilių konsultacijų partneris Zdeněkas Dušekas.
Analizėje pabrėžiama, kad daugeliu atvejų didžiausia rizika kyla ne kasyboje, o rafinavimo ir perdirbimo etape. Retųjų žemių apdorojime ir magnetų gamyboje dominuoja Kinija, o lustų gamyboje itin svarbūs Taivanas ir Pietų Korėja, todėl Europos gamintojai lieka priklausomi nuo išorinių centrų.
Elektrifikacija didina spaudimą
Perėjimas prie elektromobilių iš esmės keičia automobilių sudėtį: tradicinių mechaninių dalių reikia mažiau, bet išauga puslaidininkių, galios elektronikos ir kritinių medžiagų poreikis. Dėl to automobilių sektorius vis dažniau konkuruoja su DI sprendimų kūrėjais, duomenų centrais, gynybos ir atsinaujinančios energetikos pramone.
Tyrimo vertinimu, ši konkurencija dėl tų pačių komponentų ir medžiagų, didėjant elektromobilių daliai, sustiprėja maždaug 15 proc. Papildomą spaudimą kelia ir tai, kad automobilių gamintojai ne visada yra didžiausi pirkėjai: jie sudaro santykinai mažesnę kai kurių strateginių žaliavų galutinės paklausos dalį.
„Automobilių gamintojai vis dažniau dėl tų pačių tiekimų konkuruoja su kitomis pramonės šakomis, pavyzdžiui, DI lustų gamintojais“, – sakė „EY“ verslo konsultacijų vadovė Martina Nimčová.
Augantis poreikis jau atsispindi kainose. Pavyzdžiui, galis, naudojamas galios elektronikoje ir kai kuriose ryšio bei radarų technologijose, per dešimtmetį brango daug kartų, o kainų šuolius stiprina tiek ribota pasiūla, tiek greitėjanti duomenų centrų ir DI infrastruktūros plėtra.
Greitų sprendimų nėra
Ataskaitoje aprašomi scenarijai, kurie galėtų ypač skaudžiai smogti Europos gamintojams: elektronikos tiekimo sutrikimai iš Taivano, žaliavų nacionalizmas Azijoje, prekybos koridorių įtampa Amerikoje ir nestabilumas Afrikos mineralų eksporto maršrutuose. Bendras vardiklis yra logistika, nes trumpas grandinės trūkis gali sustabdyti gamybą.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad naujų pajėgumų kūrimas dažnai trunka ilgiau nei penkerius metus, todėl laimės tie, kurie imsis veiksmų anksčiau. Rekomenduojama spartinti leidimų išdavimą, tiksliai nukreipti investicijas į siauriausias grandis, įvairinti tiekėjus ir transporto maršrutus bei stiprinti tiekimo grandinių stebėseną.
„Tai nėra vien rizikos valdymas. Tai Europos pramoninės galios apsauga“, – sakė ACEA generalinė direktorė Sigrid de Vries.
Ekspertų vertinimu, visiškas savarankiškumas šioje srityje sunkiai pasiekiamas, tačiau priklausomybę galima mažinti. Tam reikės ne tik investicijų į gamybą, bet ir ilgalaikio paklausos aiškumo, kuris skatintų privačius investuotojus plėsti pajėgumus Europoje.
Leave a Reply