Tag: PVM

  • Lenkijos Senato balsavimai dėl mokesčių: nuo 2027 metų daliai gyventojų ir įmonių našta augs

    Mokesčių paketą svarsto Senatas

    Lenkijos Senatas pradėjo svarstyti devynių įstatymų paketą, kuriuo keičiami gyventojų pajamų mokestis, pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis, akcizai ir fiksuoto tarifo apmokestinimas. Didžioji dalis pakeitimų numatoma nuo 2027 metų sausio 1 dienos, todėl įmonėms jau dabar svarbus aiškus grafikas.

    Vyriausybė dalį palankesnių sprendimų susiejo su mokesčių didinimu kitoms grupėms. Dėl to politinė dinamika komplikuojasi: priėmus įstatymą būtų patvirtinamas visas paketas, o ne tik atskiros nuostatos.

    GPM slenksčiai didės, bet atsiras nauja tarpinė norma

    Vienas ryškiausių pakeitimų susijęs su gyventojų pajamų mokesčio skale. Pirmojo tarifo slenkstį planuojama kelti iki maždaug 30 000 eurų per metus, tačiau kartu atsirastų papildoma 24 proc. norma pajamoms tarp maždaug 30 000 ir 35 000 eurų.

    Tai reiškia, kad daliai didesnes pajamas gaunančių gyventojų mokestinė našta mažėtų ne taip sparčiai, kaip paprastai tikintasi iš slenksčių kėlimo. Kartu numatomas solidarumo įnašo didinimas, kuris labiausiai paliestų itin dideles pajamas gaunančius asmenis.

    Verslui jautriausia vieta: fiksuoto tarifo ribos mažinimas

    Daugiausia nerimo verslo aplinkoje kelia siūlomas fiksuoto tarifo taikymo ribos sumažinimas nuo maždaug 460 000 eurų iki maždaug 57 000 eurų per metus. Tai reikštų apie 87,5 proc. sumažinimą, todėl daliai smulkių ir vidutinių įmonių tektų persiorientuoti į kitą apmokestinimo formą.

    Siūlymuose numatytas ir didesnis fiksuoto tarifo apmokestinimas pajamų daliai, viršijančiai nustatytą ribą, o tai ypač rizikinga prekybos ar paslaugų sektoriams, kur maržos nedidelės. Kadangi mokestis skaičiuojamas nuo apyvartos, o ne nuo pelno, tam tikrais atvejais mokesčiai gali tapti didesni už iš užsakymų gaunamą pelną.

    Pelno mokestis ir sprendimai dėl biudžeto pajamų

    Diskusijų centre atsidūrė ir didžiausioms įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas. Buvo svarstoma galimybė jį didinti nuo 19 proc. iki 22 proc. bendrovėms, kurių metinės pajamos viršija maždaug 50 000 000 eurų, tačiau Seime ši nuostata buvo išbraukta, o Senatas svarsto grąžinti ankstesnį vyriausybės siūlymą.

    Senato komitete taip pat keliama idėja atsisakyti automatinio GPM slenksčių indeksavimo pagal infliaciją. Finansų ministerijos argumentas paprastas: indeksavimas ilgainiui reikštų reikšmingą ir nuolat didėjančią biudžeto pajamų netektį.

    PVM ir akcizai: poveikį pajus ir vartotojai

    Pakeitimai numatomi ir vartojimo mokesčių srityje. Planuojama daliai nealkoholinių gėrimų taikyti didesnį pridėtinės vertės mokestį, o taip pat didinti alkoholio akcizus bei su cukrumi ir kofeinu susijusius mokesčius.

    Praktinis efektas gali būti didesnis nei vien tik padidintas tarifas, nes pridėtinės vertės mokestis skaičiuojamas nuo galutinės kainos, į kurią jau įtraukti kiti mokesčiai. Dėl to kainų pokyčiai lentynose gali būti ryškesni, ypač jei prekybininkai taiko procentines maržas nuo įsigijimo kainos.

    Laiko faktorius ir teisinė rizika

    Verslo atstovai ir mokesčių konsultantai atkreipia dėmesį į pasirengimo laiką. Nors įsigaliojimas numatomas nuo 2027 metų, dalis nuostatų faktiškai remiasi ankstesnių metų pajamomis, todėl sprendimus dėl veiklos modelio, kainodaros ar sutarčių gali tekti priimti gerokai anksčiau.

    Be to, į vieną įstatymą sudėjus ir palankias, ir nepalankias nuostatas, didėja rizika, kad politinis sprendimas taps „viskas arba nieko“. Tai kelia daugiau neapibrėžtumo tiek mokesčių mokėtojams, tiek rinkai.

    „Kai palankios ir nepalankios mokesčių nuostatos sujungiamos į vieną paketą, sprendimų laisvė sumažėja: patvirtinus vieną dalį, automatiškai įsigalioja ir kita“, – sakė mokesčių ekspertas, komentavęs svarstomą paketą.

    Artimiausiu metu lemiamas bus Senato sprendimas, ar palikti Seimo redakciją, ar grąžinti dalį pakeitimų. Nuo to priklausys, kokį realų mokesčių padidėjimą pajus didesnes pajamas gaunantys gyventojai, kokia bus konkurencinė aplinka verslui ir kaip greitai įmonėms teks perskaičiuoti finansinius planus.

  • PiS žada pigesnį šildymą ir elektrą: Przemysławas Czarnekas atskleidė, kiek sutaupytų šeima

    Lenkijos opozicijoje esanti partija PiS pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma mažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifus šildymui ir energijai. Partijos vicepirmininkas Przemysławas Czarnekas teigia, kad tai galėtų sumažinti namų ūkių išlaidas ir švelninti artėjančio šildymo sezono finansinę naštą.

    Pagal projektą siūloma taikyti 8 proc. PVM tarifą kietajam kurui, įskaitant anglį, briketus ir granules. Pasak P. Czarnzeko, vien dėl mokesčio sumažinimo anglies ir briketų kaina galėtų pastebimai kristi, o skirtumas būtų jaučiamas perkant didesnį kiekį šildymui.

    PVM mažinimas kurui ir energijai

    PiS siūlymas apimtų ir elektrą bei šilumos energiją, kurioms numatomas 5 proc. PVM tarifas. Partija argumentuoja, kad mažesni mokesčiai galėtų sumažinti sąskaitas tiek gyventojams, tiek smulkiajam verslui, ypač rudenį ir žiemą, kai vartojimas išauga.

    P. Czarnzekas viešai įvardijo ir galimą efektą šeimos biudžetui: jo vertinimu, vidutinė šeima per mėnesį galėtų sutaupyti iki maždaug 16 eurų. Šis skaičius paremtas prielaida, kad mokesčio sumažinimas realiai atsispindėtų galutinėje vartotojo kainoje.

    Kiek realios būtų nuolaidos?

    Ekonomistai ir energetikos rinkos dalyviai dažnai pabrėžia, kad PVM mažinimo nauda priklauso nuo to, kaip greitai ir kokia apimtimi ją perduoda tiekėjai bei prekybininkai. Galutinę kainą lemia ir kiti veiksniai, tokie kaip žaliavų kainos, sandėliavimo sąnaudos, sezoniškumas bei reguliuojami tarifai.

    Be to, tokios priemonės tiesiogiai mažina biudžeto pajamas, todėl politinėse diskusijose paprastai keliama dilema, ar trumpalaikė pagalba sąskaitoms yra tvari ilgiau. Pastaraisiais metais Europoje, reaguojant į energijos kainų šuolius, šalys taikė įvairias laikinas lengvatas, tačiau jų poveikis dažnai būdavo nevienodas skirtingoms vartotojų grupėms.

    Kada tai galėtų įsigalioti?

    PiS pasiūlymą pristato kaip paketą „Tanie ogrzewanie 1.0“ ir ragina sprendimus priimti kuo greičiau. Vis dėlto kol kas tai yra projektas, todėl realus įsigaliojimas priklausytų nuo parlamento procedūrų, politinės daugumos sprendimo ir galutinio įstatymo teksto.

    Net ir priėmus pakeitimus, vartotojams svarbiausia būtų tai, kaip greitai mažesnis PVM atsispindėtų sąskaitose už šilumą, elektrą ir perkamą kurą. Aiškumo dėl konkrečių terminų bei galutinių kainų pokyčių kol kas nėra.

  • Lenkijoje skelbiamas pigesnis kuras: nuo antradienio mažesnės maksimalios benzino ir dyzelino kainos

    Lenkijos energetikos ministras paskelbė naujas maksimalias degalų kainas, kurios turėtų įsigalioti antradienį. Pagal nustatytas ribas, vairuotojams degalinėse žadamas kiek mažesnis benzino ir dyzelino įkainis nei savaitgalį ir pirmadienį.

    Nuo antradienio litro benzino 95 kaina negalės viršyti apie 1,56 euro, benzino 98 – apie 1,74 euro, o dyzelino – apie 1,83 euro. Palyginimui, pirmadienį ir savaitgalį leistinos lubos buvo didesnės: atitinkamai apie 1,58 euro, 1,77 euro ir 1,84 euro už litrą.

    Maksimalių kainų mechanizmas yra dalis vyriausybės priemonių, kuriomis siekiama stabdyti degalų brangimą ir sumažinti kasdienes vairuotojų išlaidas. Šis modelis remiasi laikinais mokestinių komponentų pakeitimais, o maksimalios kainos atnaujinamos atskirais ministerijos pranešimais.

    Už nustatytų kainų ribų nesilaikymą numatytos griežtos sankcijos. Skelbiama, kad bauda už maksimalios kainos viršijimą gali siekti iki maždaug 230 000 eurų.

    Kartu su kainų lubomis taikomos ir platesnės fiskalinės priemonės: laikinas akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio mažinimas, kurio finansavimas siejamas su papildomu apmokestinimu įmonėms, uždirbančioms vadinamuosius viršpelnius. Šios priemonės pristatomos kaip laikinos, o jų tęstinumas priklauso nuo energijos išteklių kainų bei biudžeto galimybių.

    Nors maksimalios kainos nustato viršutinę ribą, faktinės kainos degalinėse gali būti ir mažesnės, priklausomai nuo konkurencijos bei tiekimo sąlygų. Vartotojams tai reiškia, kad artimiausiomis dienomis kainų pokyčiai gali būti matomi ne tik dėl lubų sumažinimo, bet ir dėl skirtingos degalinių kainodaros.

  • Lenkija atideda KSeF e. sąskaitų klaidų baudas iki 2028 metų: dar metai pasiruošimui įmonėms

    Lenkijos Vyriausybė antradienį svarsto Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimus, kurie apima Krajowy System e-Faktur (KSeF) sistemos įgyvendinimo korekcijas. Esminė žinia verslui – planuojama dar 12 mėnesių atidėti pinigines baudas už klaidas ir netikslumus e. sąskaitų sistemoje.

    Pagal projektą, sankcijų taikymo pradžia būtų nukelta iki 2028 metų sausio 1 dienos. Dabartinėse nuostatose numatyta, kad baudos už neteisingą dokumentų pateikimą per KSeF startuotų 2027 metų sausio 1 dieną.

    Kas keičiasi dėl KSeF?

    Finansų ministerijos parengtame projekte pabrėžiama, kad papildomas laikas skirtas sklandesniam prisitaikymui, ypač tiems mokesčių mokėtojams, kuriems taikomi pereinamieji laikotarpiai. Toks atidėjimas turėtų sumažinti riziką, kad įmonės bus baudžiamos vien dėl techninių ar procesinių nesklandumų diegiant sprendimą.

    Pereinamojo laikotarpio logika siejama ir su mažesniais pardavimų mastais: daliai mokesčių mokėtojų iki 2026 metų pabaigos išlieka galimybė naudoti elektronines arba popierines sąskaitas, jei mėnesio pardavimų vertė su PVM neviršija maždaug 2 300 eurų. Būtent tokie segmentai dažniausiai susiduria su didžiausiais resursų ir IT pasirengimo iššūkiais.

    „Baudų atidėjimas suteiks laiko prisitaikyti mokesčių mokėtojams, kuriems taikomi pereinamieji laikotarpiai, ir sumažins neteisingo dokumentavimo KSeF sistemoje bei galimų sankcijų riziką“, – teigiama projekto aiškinime.

    Kartu – sprendimai dėl atvirkštinio apmokestinimo

    Įstatymo pakeitimuose numatytos ir nuostatos, susijusios su PVM atvirkštinio apmokestinimo mechanizmu. Projektas apima tam tikras operacijas dujų sistemoje, elektros energijos sandorius ir paslaugas, susijusias su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimų perleidimu.

    Vyriausybė siūlo šio mechanizmo galiojimą pratęsti dar apie 3,5 metų po 2026 metų gruodžio 31 dienos. Toks sprendimas paprastai grindžiamas siekiu mažinti PVM sukčiavimo rizikas jautriuose, didelės apimties sektoriuose ir išlaikyti aiškesnes taisykles rinkos dalyviams.

    Kada įsigaliotų pakeitimai?

    Pagal projekte pateiktą planą, naujos įstatymo nuostatos turėtų įsigalioti 2026 metų gruodžio 31 dieną. Praktikoje tai reikštų, kad dalis pokyčių būtų taikomi nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos, o baudos už KSeF klaidas realiai startuotų tik nuo 2028 metų pradžios.

    Verslui tai signalas, kad nors sankcijos ir atidedamos, pasiruošimo darbų atidėlioti nevertėtų: e. sąskaitų procesų sutvarkymas, duomenų kokybė ir integracijos su apskaitos sistemomis dažniausiai pareikalauja daugiau laiko nei planuojama, ypač didesnėse organizacijose.

  • Lenkijoje mažėja mokesčių rizika verslui: nuo 2027 metų švelninamos sankcijos už klaidas mokėjimuose

    Lenkijos prezidentas pasirašė įstatymo pakeitimą, kuris nuo 2027 metų sausio 1 dienos panaikins dalį sankcijų pajamų mokesčiuose už tam tikras verslo mokėjimų klaidas. Esminė žinia įmonėms tokia: jei apmokėjimas bus atliktas ne į tą sąskaitą, kuri tuo metu buvo nurodyta vadinamojoje PVM mokėtojų baltojoje sąskaitų bazėje, vien dėl šios priežasties nebeliks automatinės papildomos baudos pelno ar gyventojų pajamų mokesčio prasme.

    Iki šiol tokios klaidos Lenkijoje galėjo kainuoti realius tūkstančius, nes įmonė prarasdavo teisę priskirti išlaidas leidžiamiems atskaitymams, net jei pirkimas buvo tikras ir paslauga realiai suteikta. Pakeitimai taip pat palies situacijas, kai apmokėjimui nebuvo pritaikytas privalomas padalyto mokėjimo mechanizmas, nors sąskaita faktūra jį numatė.

    Kodėl tai svarbu įmonėms

    Praktikoje rizika atsirasdavo tada, kai už sandorį, viršijantį nustatytą ribą, apmokama į tiekėjo sąskaitą, kuri nebėra įtraukta į oficialų PVM sąskaitų sąrašą. Tokiu atveju mokesčių administratorius galėdavo nepripažinti išlaidų, o tai automatiškai didindavo apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną pelno mokestį.

    Pavyzdžiui, jei įmonė patyrė apie 11 000 eurų išlaidų ir dėl formalios klaidos jos negalėjo įtraukti į sąnaudas, papildoma pelno mokesčio našta galėjo siekti apie 2 100 eurų, taikant 19 proc. tarifą. Būtent tokio tipo „antrinės“ sankcijos pajamų mokesčiuose ir yra atsisakoma.

    „Sankcija pajamų mokesčiuose buvo neproporcinga, nes bausdavo už mokėjimo klaidą, o ne už nesąžiningą sandorį“, – sakė mokesčių patarėjas Piotras Juszczykas.

    Ne viskas dingsta: PVM taisyklės lieka

    Nors sankcijos pajamų mokesčiuose bus švelninamos, tai nereiškia, kad įmonės galės ignoruoti PVM reikalavimus. Baltasis PVM sąskaitų sąrašas ir privalomas padalyto mokėjimo mechanizmas išliks svarbūs, o netinkamas jų taikymas gali sukelti pasekmių PVM srityje.

    Be to, pirkėjas tam tikrais atvejais ir toliau gali susidurti su solidaria atsakomybe už pardavėjo PVM nepriemokas, jei mokėjimas atliktas į netinkamą sąskaitą. Lenkijos praktikoje tokia rizika dažniausiai mažinama taikant padalyto mokėjimo mechanizmą arba laiku pateikiant specialų pranešimą mokesčių administratoriui, tačiau pareiga laikytis terminų ir procedūrų išlieka.

    Kas bus taikoma ir nuo kada

    Vienas svarbiausių niuansų – taikymo momentas bus siejamas ne su pavedimo data, o su sąskaitos faktūros išrašymo data. Naujos taisyklės bus taikomos tik toms sąskaitoms faktūroms, kurios išrašytos nuo 2027 metų sausio 1 dienos.

    Tai reiškia, kad jei sąskaita bus išrašyta 2026 metų gruodį, o apmokėta 2027 metų sausį, gali galioti senoji tvarka su griežtesnėmis pajamų mokesčių pasekmėmis. Verslui tai signalas jau iš anksto peržiūrėti vidaus kontrolės procesus, ypač metų sandūroje, kai klaidų tikimybė tradiciškai didesnė.

    Pakeitimai taip pat siejami su platesniu mokesčių administravimo skaitmeninimo kontekstu, įskaitant pereinamąjį laikotarpį iki platesnių su elektroninėmis sąskaitomis faktūromis susijusių reikalavimų. Lenkijos finansų ministerijos vertinimu, naujos taisyklės aktualios milijonams savarankiškai dirbančių ir šimtams tūkstančių pelno mokesčio mokėtojų.

  • Degalai Lenkijoje pigs dar labiau: skelbiamos maksimalios kainos savaitgaliui ir pirmadieniui

    Lenkijos energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias degalų kainas, kurios turėtų galioti nuo šeštadienio iki pirmadienio. Pagal penktadienį paviešintą pranešimą, nustatytos ribos yra žemesnės nei galiojusios penktadienį, todėl vairuotojai degalinėse turėtų mokėti mažiau.

    Nurodoma, kad benzino 95 litro kaina neturėtų viršyti maždaug 1,54 euro, benzino 98 litro kaina siektų iki 1,72 euro, o dyzelino litras kainuotų ne daugiau kaip apie 1,79 euro. Lyginant su penktadienio ribomis, pokyčiai nedideli, tačiau kryptis aiški: maksimalios kainos mažėja.

    Maksimalių kainų modelis yra viena iš platesnio paketo, kuriuo siekiama pristabdyti kainų augimą degalinėse ir sumažinti vairuotojų išlaidas. Kartu numatytos ir griežtos sankcijos už nustatytų ribų nepaisymą: bauda gali siekti iki maždaug 224 000 eurų.

    Kaip veikia kainų ribojimas?

    Skelbiama, kad kainų ribojimas derinamas su mokestiniais sprendimais ir papildomu apmokestinimu įmonėms, kurios uždirba išskirtinai didelius pelnus iš skystųjų degalų. Numatyta, kad vadinamasis 60 proc. mokestis būtų taikomas viršpelniui, gautam per apibrėžtą laikotarpį nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos.

    Taip pat pranešama, kad kainų mažinimo priemonių finansavimas turėtų būti užtikrinamas būtent šio mokesčio įplaukomis. Pagal viešai pristatytas prielaidas, visas priemonių paketas galėtų galioti iki 2026 metų pabaigos, o bendra jo vertė siektų apie 1 120 000 000 eurų.

    Kada laukti kito sprendimo?

    Ministerija nurodo, kad kitas pranešimas dėl maksimalios kainos ribos turėtų būti skelbiamas spalio 19 dieną. Jame būtų nustatytos kainos, kurios įsigaliotų nuo antradienio, todėl rinkos dalyviai ir vairuotojai artimiausiomis dienomis gali tikėtis naujų atnaujinimų.

    Ankstesnės programos versijos Lenkijoje buvo įgyvendinamos etapais, o priemonės kito priklausomai nuo situacijos naftos rinkoje ir politinių sprendimų dėl mokesčių. Šįkart akcentuojama, kad maksimalios kainos ir mokestinės priemonės yra tarpusavyje susietos, siekiant ilgiau išlaikyti mažesnes degalų kainas.

  • Prieš savaitgalį Lenkijoje mažėja degalų kainų lubos: 95 benzinas krenta žemiau 1,60 euro

    Lenkijoje prieš savaitgalį skelbiamos mažesnės maksimalios degalų kainos degalinėse. Energetikos ministras pranešė, kad 95 markės benzino litras penktadienį negalės kainuoti daugiau kaip apie 1,60 euro, o dyzelino litras apie 1,85 euro.

    Palyginti su ketvirtadieniu, nustatytos lubos nuleistos visoms pagrindinėms degalų rūšims. Anksčiau 95 benzino riba siekė apie 1,61 euro už litrą, 98 benzino apie 1,80 euro, o dyzelino apie 1,85 euro.

    Kitas pranešimas dėl maksimalios kainos turėtų būti skelbiamas spalio 16 dieną ir apims šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį. Tai reiškia, kad kainų lubos artimiausiomis dienomis gali keistis pagal atnaujintus Vyriausybės sprendimus.

    Kaip veikia kainų lubų mechanizmas?

    Maksimalių degalų kainų nustatymas yra platesnio paketo dalis, kurio tikslas mažinti staigių kainų šuolių riziką ir riboti vairuotojų išlaidas. Ši schema siejama su laikinais mokesčių sprendimais ir papildomu apmokestinimu, taikomu įmonėms, kurios gauna išskirtinai didelį pelną iš prekybos degalais.

    Pagal paskelbtą modelį, numatytas 60 proc. mokestis nuo vadinamųjų perteklinių pelnų, gautų per apibrėžtą laikotarpį nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos. Apmokestinimo bazė siejama su pajamų perviršiu virš istorinės 2025 metų maržos, papildomai ją padidinant 20 proc.

    Teisės aktuose taip pat numatyti saugikliai: referencinė marža negali būti mažesnė nei 2 proc., o įmonėms, kurios pačios negamina degalų, bendras mokesčio dydis negalės viršyti 50 proc. jų grynojo pelno ar grynųjų pajamų. Šios nuostatos turėtų mažinti riziką, kad papildomas apmokestinimas taps neproporcinga našta skirtingiems rinkos dalyviams.

    Kiek tai kainuotų ir kokios sankcijos numatytos?

    Lenkijos Vyriausybės skaičiavimais, visas degalų kainų mažinimo paketas galėtų galioti iki 2026 metų pabaigos, o jo bendra kaina siektų apie 1,2 mlrd. eurų. Finansavimas planuojamas iš papildomo mokesčio degalų įmonėms ir kitų fiskalinių priemonių.

    Numatyta ir kontrolės dalis: už maksimalios kainos nesilaikymą gresia iki maždaug 225 000 eurų siekianti bauda. Taip siekiama užtikrinti, kad kainų ribojimas veiktų realiai, o ne liktų tik deklaracija.

    Praktikoje vairuotojams svarbiausia tai, kad oficialiai nustatytos lubos signalizuoja mažesnę leistiną kainą degalinėse, tačiau galutinė kaina gali priklausyti ir nuo konkretaus tinklo, vietos bei konkurencijos. Kainų ribojimo efektyvumą dažniausiai lemia tai, kaip greitai sprendimai persiduoda į realias kainas ir kiek griežtai vykdoma priežiūra.

  • Dyzelino kaina peržengė 2 eurus už litrą: benzinas kiek pinga, bet limitai griežtinami

    Energetikos ministerija paskelbė naujas degalų kainų lubas: dyzelino kaina kyla aukščiau nei benzino, o 95 ir 98 markės benzinas turėtų nežymiai atpigti. Tai reiškia, kad vairuotojai, kurie dažniau renkasi dyzeliną, artimiausiomis dienomis didesnio palengvėjimo greičiausiai nepajus.

    Pagal nustatytus maksimalius tarifus, 95 markės benzino litras negalės kainuoti daugiau nei apie 1,52 euro, 98 markės benzino – apie 1,70 euro, o dyzelino – apie 1,75 euro. Lyginant su ankstesne diena, benzino limitai mažėja, o dyzelino riba didėja.

    Tokios kainų lubos yra vienas iš platesnio paketo, kuriuo siekiama riboti degalų kainų šuolius degalinėse. Mechanizmas remiasi valstybės nustatomais trumpalaikiais kainų limitais ir laikinais mokestinių dedamųjų pakeitimais, kad galutinė kaina vartotojams augtų lėčiau.

    „Kainų limitai yra skirti suvaldyti staigius svyravimus ir sumažinti spaudimą vartotojams, kai rinkose kyla įtampa“, – teigiama ministerijos pranešime.

    Numatyta, kad už kainų lubų nesilaikymą įmonėms gali grėsti baudos, kurios gali siekti iki maždaug 217 000 eurų. Kontrolės priemonėmis siekiama užtikrinti, kad deklaruojami limitai realiai veiktų degalinėse, o ne liktų tik rekomendacinio pobūdžio.

    Paketas taip pat siejamas su papildomu apmokestinimu įmonėms, kurios uždirba išskirtinai didelius pelnus degalų pardavimo laikotarpiais. Pagal planą, viršpelnio apmokestinimas galėtų siekti 60 proc., o jo taikymo laikotarpis apimtų laiką nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos.

    Mokesčio bazė būtų skaičiuojama nuo pajamų dalies, viršijančios istoriškai įprastą maržą, padidintą 20 proc. Taip pat numatoma minimali 2 proc. orientacinė marža, o įmonėms, kurios pačios negamina degalų, mokestis negalėtų viršyti 50 proc. grynojo pelno arba pajamų.

    Sprendimai dėl laikinų mokestinių lengvatų ir kainų ribojimo paprastai priimami reaguojant į išorinius veiksnius, kurie staigiai kelia naftos ir degalų kainas. Tokiais atvejais labiausiai juntamas poveikis logistikai ir vežėjams, todėl dyzelino kainos kryptis tampa reikšminga ir platesnei ekonomikai.

    Kitas ministerijos pranešimas su atnaujintomis degalų kainų lubomis turi būti paskelbtas artimiausiomis dienomis. Vairuotojams tai bus signalas, ar dyzelino brangimas yra trumpalaikis, ar rinkoje formuojasi ilgesnė aukštų kainų banga.

  • Degalų kainos Lenkijoje vėl mažės: nustatytos maksimalios kainos ir griežtos baudos

    Kokios kainos įsigalios?

    Lenkijos energetikos ministras paskelbė naujas maksimalias degalų kainas, kurios turėtų įsigalioti ketvirtadienį. Pagal sprendimą, litras benzino 95 negalės kainuoti daugiau nei apie 1,59 euro, benzino 98 – apie 1,80 euro, o dyzelino – apie 1,81 euro.

    Šios lubos reiškia dar vieną kainų mažinimo etapą, palyginti su anksčiau galiojusiais liminais. Vyriausybė teigia, kad priemonės tikslas – sumažinti vairuotojų išlaidas ir stabilizuoti kainas degalinėse.

    Kas laukia degalinių už pažeidimus?

    Už maksimalios kainos nesilaikymą numatytos didelės sankcijos. Skelbiama, kad bauda gali siekti iki maždaug 232 000 eurų, todėl degalinių tinklams ir nepriklausomiems prekybininkams rizika tampa apčiuopiama.

    Tokios priemonės paprastai reikalauja ne tik kainų korekcijų švieslentėse, bet ir griežtesnės vidaus kontrolės, ypač kai kainos keičiasi dažnai, o tiekimo savikaina priklauso nuo pasaulinių naftos kainų ir logistikos.

    Kaip veikia kainų mažinimo paketas?

    Maksimalių kainų nustatymas yra platesnio Lenkijos kainų mažinimo paketo dalis. Jis siejamas su laikinais mokesčių pakeitimais, tarp jų – akcizo ir PVM mažinimu degalams, kad galutinė kaina vartotojui kristų greičiau.

    Priemonių finansavimui numatytas papildomas apmokestinimas įmonėms, kurios iš degalų prekybos uždirba viršįprastą pelną. Įstatyme numatytas 60 proc. mokestis vadinamiesiems pertekliniams pelnams, skaičiuojamiems pagal viršijimą, palyginti su 2025 metais fiksuotomis maržomis.

    Taip pat apibrėžta, kad skaičiuojant taikomas tam tikras maržos „grindų“ principas, o kai kuriais atvejais mokestis negalės viršyti nustatytos dalies nuo įmonės pelno. Vyriausybės vertinimu, visas paketas galėtų galioti iki 2026 metų pabaigos ir kainuoti apie 1 160 000 000 eurų.

  • Ar įmanoma kuras po 1,20 euro už litrą? Skaičiavimai rodo, kas turėtų nutikti didmeninėje rinkoje

    Diskusijos apie kurą po 1,20 euro už litrą vėl grįžta į viešumą, tačiau tokiai kainai neužtenka vien politinių pažadų ar degalinių sprendimų. Galutinę kainą lemia žaliavinės naftos kaina, degalų didmeninė rinka, mokesčiai ir maržos, o svarbiausias kintamasis dažniausiai yra būtent didmena.

    Pagal Lenkijoje taikomą maksimalios degalų kainos mechaniką, degalinėse galutinė suma siejama su didmenine kaina, prie jos pridedant leistiną maržą ir pridėtinės vertės mokestį. Skaičiavimų logika paprasta: norint matyti 1,20 euro kainą švieslentėje, pirmiausia reikalingas ryškus kritimas didmeninėje grandyje.

    Kokia didmeninė kaina reikalinga?

    Originaliame tekste minima riba yra 5,19 zloto už litrą, kurią, pagal pateiktą skaičiavimo modelį, būtų galima pasiekti tada, jei didmeninė benzino ir dyzelino kaina kristų maždaug iki 4,51 zloto už litrą. Konvertuojant į eurus, tai atitinka apie 1,20 euro galutinę kainą ir apie 1,05 euro didmeninę kainą už litrą.

    Tam, kad didmeninė kaina pasiektų tokį lygį, benzinas turėtų pigti maždaug 1,47 zloto už litrą, o dyzelinas apie 2,43 zloto už litrą. Eurais tai yra apytikriai 0,34 euro benzino ir 0,56 euro dyzelino kritimas didmenoje, lyginant su tekste nurodytomis tuo metu galiojusiomis kainomis.

    Kodėl tai šiandien mažai tikėtina?

    Tekste pabrėžiama, kad naftos ir degalų rinkai didelę įtaką daro geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri tradiciškai didina kainų svyravimus ir rizikos premiją. Kai rinka vertina galimus tiekimo trikdžius, didmeninės kainos paprastai krenta lėčiau arba išvis nekrenta net ir tuomet, kai trumpam atslūgsta paklausa.

    Be to, papildomi veiksniai, tokie kaip atakos prieš perdirbimo infrastruktūrą ar logistikos grandinių sutrikimai, tiesiogiai mažina degalų pasiūlą regione. Tokiais atvejais brangti gali ne tik žaliavinė nafta, bet ir perdirbti produktai, o tai ypač jaučiama dyzelino segmente.

    „Prašau sumažinti kuro kainą iki 5,19 zloto“, – sakė Karolis Navrockis, kreipdamasis į premjerą Donaldą Tuską.

    Praktikoje net ir tada, kai kurioje nors degalinėje trumpam pasirodo ypač žema kaina, ji dažnai būna lokali ir susijusi su konkurencine kova, pasienio specifika ar trumpalaikėmis akcijomis. Visos rinkos mastu tvariai išlaikyti apie 1,20 euro už litrą lygį būtų įmanoma tik esant gerokai žemesnei didmenai ir ramesnei situacijai naftos rinkoje.

    Kol didmeninės benzino ir dyzelino kainos išlieka aukštesnės nei maždaug 1,05 euro už litrą, o geopolitinė rizika pasaulyje nemažėja, scenarijus su 1,20 euro kaina degalinėse išlieka labiau teorinis nei realiai pasiekiamas artimiausiu metu.