CP v2

Tag: PVM

  • Lenkijoje vėl keičiasi maksimalios degalų kainos: ką žada CPN paketo pratęsimas

    Lenkijoje vėl keičiasi maksimalios degalų kainos: ką žada CPN paketo pratęsimas

    Lenkijoje pirmadienį galiojo atnaujintos maksimalios degalų kainos, o Energetikos ministerija antradienį turėjo paskelbti naujas ribas, kurios įsigalioja nuo kitos dienos. Ši tvarka taikoma laikinai, ją įvedus pagal reguliavimo paketą CPN, kuriuo siekiama riboti degalų brangimą.

    Pagal tuo metu galiojusias „lubas“, 95 markės benzino litras negalėjo kainuoti daugiau kaip apie 1,50 euro, 98 markės benzino – apie 1,63 euro, o dyzelino litras – apie 1,59 euro. Palyginti su keliomis dienomis anksčiau, maksimalios kainos buvo nežymiai sumažintos.

    Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pirmadienį teigė, kad CPN paketas greičiausiai bus pratęstas, nes rinkose fiksuojami palankesni signalai, įskaitant mažėjančią „Brent“ naftos kainą. Pasak ministro, sprendimas dėl pratęsimo vertinamas pragmatiškai, atsižvelgiant ir į biudžeto ribas.

    „Vyksta analizės, o po savaitgalio matome gana pozityvią įvykių eigą. Matome, kad šiandien krenta „Brent“ kainos, todėl tikėtina, kad tokio pratęsimo reikės“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ministro aiškinimu, paketas paprastai pratęsiamas dviejų savaičių laikotarpiui, kad valdžia galėtų lanksčiai reaguoti į situaciją rinkose. Jis taip pat priminė, kad programa mokesčių mokėtojams kainuoja apie 370 000 000 eurų per mėnesį, todėl sprendimai turi būti derinami su valstybės finansinėmis galimybėmis.

    Kaip nustatomos degalų kainų „lubos“?

    Maksimali kaina apskaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina šalies rinkoje ir prie jos pridedamais mokesčiais bei nustatytais priedais. Į skaičiavimą įtraukiamas akcizas, vadinamasis degalų mokestis, taip pat fiksuota mažmeninės prekybos marža – 0,30 zloto už litrą, tai yra apie 0,07 euro, ir PVM.

    Lenkijoje taip pat buvo taikomos laikinos mokestinės lengvatos degalams – mažintas PVM tarifas ir akcizas iki mažiausio leidžiamo lygio pagal Europos Sąjungos taisykles. Toks derinys, kartu su kainų „lubomis“, buvo pasirinktas kaip priemonė amortizuoti svyravimus pasaulinėse naftos rinkose ir sumažinti spaudimą vartotojų išlaidoms.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir rinkai?

    Maksimali kaina įsigalioja nuo kitos dienos po jos paskelbimo, o prieš šventines dienas ar savaitgalius gali galioti iki artimiausios darbo dienos imtinai. Už degalų pardavimą brangiau nei leidžiama numatytos baudos, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos.

    Pratęsus CPN paketą, vairuotojams tai reikštų didesnį kainų nuspėjamumą artimiausiomis savaitėmis, tačiau galutinis efektas priklauso nuo didmeninių kainų ir naftos rinkos krypties. Jei pasaulinės naftos kainos vėl imtų kilti, kainų „lubos“ taptų jautriu klausimu tiek degalinių pelningumui, tiek valstybės biudžetui.

  • Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės gyventojai už šildymą ir karštą vandenį

    Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės gyventojai už šildymą ir karštą vandenį

    Nuo 2026 metų birželio 1 dienos AB „Panevėžio energija“ nustatė naujas centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainas. Įmonė skelbia, kad, palyginti su gegužės mėnesiu, šilumos tarifas mažėja, todėl daliai vartotojų sąskaitos turėtų kiek sumažėti.

    Birželį šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį sieks 6,95 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Tai yra 0,13 cento už kilovatvalandę mažiau nei gegužę, o pokytis sudaro 1,84 proc.

    Taikant 21 proc. pridėtinės vertės mokestį, galutinė kaina vartotojams sudarys 8,41 cento už kilovatvalandę. Toks įkainis aktualus visiems klientams, perkantiems centralizuotai tiekiamą šilumą iš AB „Panevėžio energija“.

    Įmonė taip pat nurodo karšto vandens kainą, kuri Zarasų mieste ir rajone priklauso ne tik nuo šilumos tarifo, bet ir nuo geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo paslaugų įkainių. Įvertinus šiuos veiksnius, gyventojams karštas vanduo kainuos 9,51 euro už kubinį metrą su 21 proc. pridėtinės vertės mokesčiu.

    Centralizuotos šilumos kainos Lietuvoje paprastai kinta kas mėnesį, nes jas veikia kuro ir energijos išteklių kainos, šilumos gamybos struktūra, perkamos šilumos dalis, klimatinės sąlygos bei kiti reguliuojami kaštai. Dėl šios priežasties net ir nedideli tarifo pokyčiai gali būti pastebimi sąskaitose, ypač didesnį šilumos kiekį suvartojantiems namų ūkiams.

    Gyventojams, norintiems tiksliau įvertinti galimą sąskaitų pokytį, svarbu atkreipti dėmesį, kad galutinė mokėtina suma priklauso ne tik nuo tarifo, bet ir nuo faktinio suvartojimo, pastato energinio efektyvumo, šilumos punkto reguliavimo bei karšto vandens ruošimo būdo. Didžiausias skirtumas paprastai juntamas šildymo sezono metu, o vasarą didesnę sąskaitos dalį dažniau sudaro karšto vandens paruošimas ir cirkuliacija.

    AB „Panevėžio energija“ skelbia, kad išsamesnė informacija apie taikomus įkainius ir jų sudedamąsias dalis pateikiama įmonės interneto svetainėje. Kainos ir toliau bus perskaičiuojamos pagal galiojančią tvarką, atsižvelgiant į pasikeitusius kaštus bei reguliavimo reikalavimus.

  • Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės gyventojai ir kiek kainuos karštas vanduo

    Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės gyventojai ir kiek kainuos karštas vanduo

    AB „Panevėžio energija“ paskelbė, kad nuo 2026 metų birželio 1 dienos keičiasi centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kaina jos aptarnaujamoje teritorijoje. Bendrovės duomenimis, šiluma birželį kainuos 6,95 cento už kilovatvalandę be PVM.

    Lyginant su 2026 metų geguže, šilumos kaina mažėja 0,13 cento už kilovatvalandę, arba 1,84 proc. Taikant 21 proc. PVM, galutinė kaina visiems vartotojams sieks 8,41 cento už kilovatvalandę.

    Bendrovė pažymi, kad galutines gyventojų sąskaitas lemia ne tik patvirtintas šilumos tarifas, bet ir faktinis suvartojimas. Jį dažniausiai keičia oro temperatūra, pastatų energinis efektyvumas, šildymo sistemų būklė ir tai, ar daugiabučiuose tinkamai subalansuoti šilumos mazgai.

    Skaičiuojant kartu su geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugomis, Kupiškio mieste ir rajone gyventojams karštas vanduo kainuos 11,10 euro už kubinį metrą su PVM. Tai yra galutinė kaina, kuri priklauso nuo kelių dedamųjų, todėl ją vertinant svarbu atskirti šilumos dalį nuo vandentvarkos paslaugų kainos.

    Centralizuotos šilumos tarifai Lietuvoje paprastai kinta dėl kuro ir energijos išteklių kainų, šilumos gamybos struktūros bei sezoniškumo. Vasarą, kai šiluma daugiausia reikalinga karštam vandeniui ruošti, tarifus taip pat gali veikti katilinių darbo režimas ir gamybos apimtys.

    AB „Panevėžio energija“ nurodo, kad birželio kainos taikomos nuo mėnesio pradžios, o vartotojų mokėtinos sumos sąskaitose priklausys nuo konkretaus būsto ar objekto sunaudotos šilumos. Gyventojams rekomenduojama sekti savo suvartojimą ir, jei įmanoma, įsivertinti efektyvumo priemones, mažinančias šilumos poreikį.

  • Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės vartotojai su PVM

    Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės vartotojai su PVM

    Nuo 2026 metų birželio 1 dienos įsigalioja naujos AB „Panevėžio energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainos. Bendrovė skelbia, kad šilumos tarifas, palyginti su gegužės mėnesiu, šiek tiek mažėja.

    Nustatyta šilumos kaina be PVM sudaro 6,95 ct/kWh. Skaičiuojama, kad tai yra 0,13 ct/kWh, arba 1,84 proc., mažiau nei gegužę.

    Gyventojams ir kitiems vartotojams galutinė mokėtina kaina su 21 proc. PVM sieks 8,41 ct/kWh. Tai yra tarifas, pagal kurį bus skaičiuojamos sąskaitos už suvartotą šilumos kiekį, kai šiluma tiekiama centralizuotai.

    Vertinant karšto vandens kainą, papildomai įtraukiami geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įkainiai. Įvertinus šias sudedamąsias dalis Kėdainių mieste ir rajone, gyventojams karštas vanduo kainuos 8,31 eurų už kubinį metrą su 21 proc. PVM.

    Nors birželį fiksuojamas nedidelis kainos sumažėjimas, vartotojų sąskaitos realiai priklausys nuo suvartojimo ir konkrečių paslaugų krepšelio. Šilumos tiekėjai primena, kad skirtinguose miestuose karšto vandens galutinė kaina gali skirtis dėl vandens tiekimo ir nuotekų tarifų.

  • Degalų kainų lubos mažėja: ministras paskelbė naujus limitus benzinui ir dyzelinui

    Antradienį degalinių kainų lubos bus mažesnės nei pirmadienį, rodo Energetikos ministerijos paskelbtas naujausias pranešimas. Pagal nustatytus limitus litras 95 markės benzino negalės kainuoti daugiau kaip apie 1,44 euro, 98 markės benzino – apie 1,56 euro, o dyzelino – apie 1,51 euro.

    Palyginti su pirmadieniu, visi maksimalūs tarifai mažėja. Dieną prieš tai 95 benzino riba siekė apie 1,45 euro už litrą, 98 benzino – apie 1,57 euro, dyzelino – apie 1,53 euro.

    Maksimalios kainos skelbiamos darbo dienomis, o jos įsigalioja nuo kitos dienos po paskelbimo oficialiame leidinyje. Jei ribos paskelbiamos prieš nedarbo dienas, jos galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Viršyti nustatytas kainų lubas draudžiama, o už pažeidimus numatytos reikšmingos sankcijos. Už prekybą brangiau nei leidžiama gali grėsti bauda iki maždaug 225 000 eurų, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos.

    Ministerija taip pat primena, kad kainų lubos apskaičiuojamos pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina vidaus rinkoje ir mokesčiais. Į galutinę ribą įtraukiami akcizas, vadinamasis kuro mokestis, fiksuota prekybos marža ir pridėtinės vertės mokestis.

    Pastaruoju laikotarpiu degalų kainas vartotojams dar labiau veikia ir mokesčių pakeitimai. Taikomos laikinos priemonės, mažinančios PVM tarifą degalams ir akcizo naštą, todėl kainų lubų dinamika priklauso ne tik nuo naftos ir didmeninių kainų, bet ir nuo mokestinės aplinkos.

  • Lenkijos mokesčių pokyčiai kelia aistras: verslui grėstų kaltinimai ir po 20 metų

    Lenkijos Senate svarstomos Mokesčių ordino ir Fiskalinio baudžiamojo kodekso pataisos sukėlė aštrią diskusiją: valdžia žada griežtesnę kovą su PVM sukčiavimu, o teisininkai perspėja apie riziką įprastam verslui. Esminė kritika – valstybė galėtų grįžti prie kai kurių mokestinių bylų ir po to, kai mokestis formaliai jau būtų pasenęs.

    Finansų ministerija aiškina, kad priemonės taikiniu turėtų tapti didžiausi pažeidimai ir organizuotos schemos. Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad ginčai dėl PVM, sąnaudų pripažinimo ar kitų apskaitos klausimų gali dažniau būti nukreipiami į baudžiamosios atsakomybės kelią.

    Kur brėžiama riba?

    Valdžios argumentas – nauja tvarka turėtų būti siejama su reikšmingomis sumomis, o ne smulkiais nesutarimais. Kaip akcentuota diskusijose Senate, riba siejama su 1 000 000 Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 235 000 eurų, dydžiu.

    Teisininkai pabrėžia, kad tokia suma ne visada reiškia stambaus masto nusikalstamą veiką. Didesnėms įmonėms arba tikrinant kelių metų laikotarpį, ginčo suma gali susidaryti ir dėl interpretacijų, kai sandoriai realūs, bet skirtingai vertinamas jų mokestinis traktavimas.

    Pasenimas ir baudžiamoji trajektorija

    Didžiausias nerimas kyla dėl to, kad mokestinis pasenimas praktiškai prarastų savo apsauginę funkciją. Kritikai teigia, kad vietoje įprastų administracinių procedūrų valstybė galėtų dažniau rinktis baudžiamąją liniją, kurioje senaties terminai ilgesni, o spaudimas mokesčių mokėtojui – didesnis.

    „Mokestinis pasenimas nustoja būti pasenimu ir virsta tik egzekvavimo būdo pakeitimu“, – sakė teisininkas Robertas Nogackis.

    Anot jo, finansinė pasekmė verslui gali būti panaši kaip ir priėmus mokestinį sprendimą, tačiau procedūrinės garantijos gali skirtis. Kritikai taip pat įžvelgia sisteminę paskatą ginčą perkelti į baudžiamosios teisės lauką, kai administracinis kelias reikštų ilgesnį bylinėjimąsi ir didesnę tikimybę pralaimėti ginčą teisme.

    20 metų be dokumentų

    Dar viena problema – praktinė gynyba po daugelio metų. Mokesčių dokumentų saugojimo pareiga paprastai siejama su kelerių metų laikotarpiu, tačiau ilgesnė baudžiamosios atsakomybės „uodega“ reiškia, kad kaltinimai teoriškai gali atsirasti tuomet, kai dokumentai jau teisėtai sunaikinti, o darbuotojai, rengę sandorius, seniai nedirba.

    „Atkurti įmonės padėtį ar konkrečių sandorių detales po keliolikos metų gali būti tiesiog neįmanoma – tai realiai riboja teisę gintis“, – sakė advokatas Patrykas Skalskis.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokia situacija verslui didina neapibrėžtumą ir skatina investuoti į ilgalaikį apskaitos bei sandorių pagrindimo „archyvavimą“. Kitaip tariant, net ir sąžiningai veikusios įmonės gali būti priverstos ilgiau saugoti įrodymus, kad po daugelio metų galėtų pagrįsti sprendimų logiką ir vadinamąjį deramo atidumo principą.

    Kol kas pataisos tebėra svarstymo stadijoje, tačiau diskusija rodo aiškią kryptį: mokesčių administravime vis stipriau susikerta du tikslai – efektyviai persekioti stambius sukčiavimo atvejus ir nepaversti baudžiamosios teisės įrankiu įprastiems mokestiniams ginčams spręsti.

  • „Orlen“ gali laukti milijardinis viršpelnio mokestis: analitikai skaičiuoja sumas ir rizikas

    Lenkijoje svarstomas vadinamasis viršpelnio mokestis (windfall tax) naftos sektoriui gali reikšmingai paveikti didžiausią šalies energetikos grupę „Orlen“ ir kitus rinkos dalyvius. Investicijų bendrovės „Trigon DM“ analitikas Michałas Kozakas skaičiuoja, kad vien „Orlen“ potenciali mokestinė našta, esant dabartinėms rinkos sąlygoms, gali siekti apie 1,4 mlrd. eurų.

    Analitiko vertinimu, mažesnei bendrovei „Unimot“ mokestis galėtų kainuoti apytikriai nuo 14 mln. iki 47 mln. eurų, priklausomai nuo to, kaip bus pritaikytos detalios taisyklės. Jis pabrėžia, kad dabartinės projekto nuostatos vis dar nepakankamai tikslios, todėl poveikį konkrečioms įmonėms įvertinti iki galo sudėtinga.

    Kaip veiktų planuojamas mokestis?

    Iš valdžios projekto aprašymo matyti, kad mokestis būtų laikinas ir taikomas įmonėms, veikiančioms naftos rinkoje, įskaitant degalų gamintojus bei pasirinktų skystųjų degalų importuotojus ar prekiautojus tarptautinėje rinkoje. Apmokestinimo bazė būtų apskaičiuojama kaip skystųjų degalų pardavimo pajamų perteklius virš referencinio lygio.

    Referencinis lygis būtų nustatomas pagal 2025 metais fiksuotą vidutinę pardavimo maržą, ją padidinant 20 proc. Tokiai bazei numatyta 75 proc. mokesčio norma, o surinkimas būtų organizuojamas savarankiško apskaičiavimo principu, mokant mėnesines įmokas ir atliekant metinį perskaičiavimą specialioje deklaracijoje.

    Kas mokėtų ir kada?

    Pagal pateikiamas gaires, mokesčio mokėtojais taptų įmonės, kurios Lenkijos teritorijoje nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2026 metų gruodžio 31 dienos gamintų skystuosius degalus arba vykdytų jų importą ir įsigijimą Bendrijos viduje. Taikymas apimtų veiklą tiek tiesiogiai, tiek per tarpininkus.

    Numatomas ir mechanizmas, skirtas palyginti dabartinį įmonių pelningumą su istoriniu, kad apmokestinama būtų tik ta pajamų dalis, kuri viršija įprastą lygį. Projekto logika tokia, kad mokestis taikomas ne produktyvumo augimo ar investicijų rezultatui, o išskirtinai rinkos sąlygomis susidariusiam vadinamajam „nadzwyczajnym“ pelnui.

    Ką tai reikštų „Orlen“ ir rinkai?

    „Trigon DM“ analitikas atkreipia dėmesį, kad valdžia, panašu, renkasi apmokestinti degalų gamybą ir prekybą Lenkijoje, o ne žaliavinės naftos gavybos segmentą. Tai reikštų didesnį poveikį „Orlen“ perdirbimo ir degalų prekybos veikloms, o „Unimot“ atveju labiau paliestų skystuosius degalus ir suskystintas naftos dujas.

    „Atrodo, kad valdžia nusprendė apmokestinti skystųjų degalų gamybą ir prekybą Lenkijoje, o ne gavybą. Tai reikštų poveikį „Orlen“ perdirbimo ir degalų prekybos segmentams bei „Unimot“ skystųjų degalų ir suskystintų naftos dujų veiklai“, – sakė Michałas Kozakas.

    Analitiko vertinimu, rinka jau galėjo dalinai įkainoti šią riziką „Orlen“ akcijose, tačiau mažesnių bendrovių atveju toks scenarijus galėjo būti įtrauktas menkiau. Jis taip pat pažymi, kad, jei mokestis būtų įvestas dabartine forma, dalis išskirtinai palankių maržų degalų sektoriuje galėtų būti „suvartojama“ mokesčio, o tai mažintų galimybę tikėtis itin didelių pelnų tęstinumo.

    Be atskirų įmonių poveikio, analitikas mini ir platesnį biudžeto kontekstą: teoriškai viso sektoriaus įplaukos iš šio mokesčio 2026 metais galėtų siekti apie 3,3 mlrd. eurų. Tai, jo skaičiavimu, būtų panašu į bendrą biudžeto pajamų netektį dėl mažesnio PVM ir akcizo degalams per 2026 metų kovo–gruodžio laikotarpį.

  • Lenkijoje nuo birželio 1 dienos brangstantys degalai: jei lengvatos baigsis, litras gali pabrangti apie 0,28 euro

    Lenkijoje vairuotojai artimiausiomis dienomis gali sulaukti nedidelio degalų atpigimo, tačiau didžiausia intriga siejama su birželio pradžia. Analitikai įspėja, kad pasibaigus laikinosioms mokestinėms lengvatoms benzino ir dyzelino kainos degalinėse gali šoktelėti.

    Portalo e-petrol.pl analitikas dr. Jakubas Boguckis teigė, kad jei Vyriausybė nepratęs vadinamojo paketo, kuris iki gegužės pabaigos mažina mokesčių naštą degalams, kainų pokytis būtų greitai pajuntamas. Jo vertinimu, prie kainos galėtų prisidėti apie 0,28 euro už litrą.

    Kodėl kainos gali šoktelėti?

    Lengvatų paketas Lenkijoje buvo įvestas siekiant amortizuoti energetikos ir naftos kainų šokus, sumažinant kai kuriuos mokesčius degalams. Jei šios priemonės pasibaigtų, į kainą sugrįžtų didesnė mokestinė dalis, o tai automatiškai padidintų kainą galutiniam vartotojui.

    Analitikai pabrėžia, kad tai svarbu ne tik privatiems vairuotojams. Degalų mokestinės lengvatos mažina transporto ir logistikos sąnaudas, todėl jų nepratęsimas galėtų būti juntamas platesnėje ekonomikoje per prekių ir paslaugų kainas.

    Trumpuoju laikotarpiu – šiek tiek žemyn

    Vertinant dabartinę situaciją tarptautinėse rinkose, artimiausiomis dienomis Lenkijos degalinėse galimas nedidelis kainų koregavimas žemyn. Pasak dr. Jakubo Boguckio, benzino kainos gali priartėti prie žemesnių lygių, o dyzelinas taip pat turėtų turėti erdvės nežymiai atpigti.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kainų kryptį trumpuoju laikotarpiu lemia naftos ir degalų didmeninės kainos, tiekimo grandinių stabilumas bei geopolitinės rizikos vertinimas. Jei įtampos pasaulyje slūgsta, rinkos paprastai reaguoja mažesne rizikos premija, kuri atsispindi ir degalų kainose.

    Kas labiausiai stebima prieš birželį?

    Pagrindinis veiksnys – politinis sprendimas dėl lengvatų pratęsimo. Jei jos būtų išlaikytos, kainų šuolis birželio pradžioje nebūtinai įvyktų, o kainas labiau diktuotų įprasti rinkos mechanizmai: naftos kainos, rafinavimo maržos ir valiutų kursai.

    Jei sprendimas būtų nepalankus vairuotojams, degalų brangimas galėtų įvykti gana greitai, nes mokesčių pakeitimai tiesiogiai persikelia į mažmeninę kainą. Tokiu atveju vartotojai paprastai bando „užsipilti iš anksto“, o tai laikinai gali padidinti srautą degalinėse.

  • Degalų kainų lubos vėl keičiasi: kiek už benziną ir dyzeliną vairuotojai mokės ketvirtadienį

    Degalų kainų lubos vėl keičiasi: kiek už benziną ir dyzeliną vairuotojai mokės ketvirtadienį

    Nauji maksimalūs įkainiai

    Lenkijoje trečiadienį paskelbti atnaujinti maksimalūs degalų kainų įkainiai, kurie aktualūs vairuotojams planuojant keliones ir pildant baką artimiausiomis dienomis. Skelbiama, kad 95 markės benzino litras negali kainuoti daugiau kaip apie 1,50 euro, 98 markės benzino – apie 1,63 euro, o dyzelino litras – apie 1,62 euro.

    Palyginti su ankstesne diena, maksimalios kainos kilo: 95 markės benzinas nuo maždaug 1,48 euro brango iki 1,50 euro, 98 markės benzinas – nuo 1,61 euro iki 1,63 euro, o dyzelinas – nuo 1,58 euro iki 1,62 euro. Tokie skirtumai reiškia, kad net ir nedidelis pokytis litre gali virsti juntama suma dažnai važinėjantiems.

    Kodėl kainos keičiasi

    Didžiausi leistini įkainiai nustatomi pagal aiškią formulę, kuri remiasi vidutine didmenine kaina vidaus rinkoje ir prie jos pridedamais mokesčiais. Į skaičiavimą įtraukiamas akcizas, vadinamasis kuro mokestis, taikoma fiksuota mažmeninės prekybos marža bei pridėtinės vertės mokestis.

    Šią savaitę papildomą signalą rinkai davė ir „Orlen“, pranešęs apie didmeninių kainų mažinimą. Nors didmeninės kainos ir kainų lubos nėra tas pats, jų kryptis dažnai veikia galutinį kainyną degalinėse, ypač kai rinka jautriai reaguoja į naftos kainų svyravimus ir logistikos kaštus.

    Kas prižiūri ir kas galioja toliau

    Pagal galiojančią tvarką atsakinga institucija darbo dienomis skelbia pranešimus dėl maksimalių kainų, o nauja riba įsigalioja nuo kitos dienos po paskelbimo. Jei įkainiai paskelbiami prieš nedarbo dienas, jie gali galioti iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Prekyba viršijant nustatytą maksimalų tarifą užtraukia sankcijas, o kontrolę vykdo mokesčių administravimu užsiimančios tarnybos. Vairuotojams tai reiškia paprastą dalyką: net jei kainos degalinėse skiriasi, jos negali peržengti nustatytų lubų.

  • Lenkijos Vyriausybė skuba su viršpelnių mokesčiu degalams: įstatymą nori priimti iki birželio

    Lenkijos Vyriausybė planuoja iki 2026 metų birželio pabaigos priimti įstatymo projektą dėl vadinamojo viršpelnių mokesčio, kuris būtų taikomas kai kurių skystųjų degalų gamybai ir prekybai. Tai numatyta Vyriausybės teisėkūros darbų plane, o surinktos lėšos būtų skirtos finansuoti degalų rinkos apsaugos priemones.

    Numatomas mokestis siejamas su valstybei brangiai kainuojančiais sprendimais degalų kainoms švelninti, įskaitant mokesčių pakeitimus ir mažmeninių kainų reguliavimo mechanizmus. Vyriausybė argumentuoja, kad tokios priemonės yra socialiai pagrįstos, tačiau reikšmingai didina biudžeto naštą.

    Kaip būtų skaičiuojamas mokestis?

    Už projektą atsakinga Finansų ministerija, o planuojamas Vyriausybės pritarimo terminas – 2026 metų antrasis ketvirtis. Mokestis būtų taikomas įmonėms, kurios nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2026 metų gruodžio 31 dienos gamina tam tikrus skystuosius degalus arba juos importuoja.

    Mokestinė bazė būtų apskaičiuojama kaip viršijimas: degalų pardavimo pajamos, viršijančios tas pajamas, kurios būtų gautos taikant 2025 metų vidutinę įmonės degalų pardavimo maržą, padidintą 20 proc. Tokiu būdu būtų nustatoma vadinamoji referencinė marža, nuo kurios ir būtų vertinamas viršpelnis.

    „Nauja įmoka leistų perskirstyti dalį viršnorminių naftos sektoriaus įmonių pelnų, kurie įprastomis rinkos sąlygomis nebūtų pasiekti, ir panaudoti juos apsaugos priemonėms finansuoti“, – nurodoma Vyriausybės įraše teisėkūros plane.

    Tarifas – 75 proc., pajamas rinktų per avansus

    Finansų ministerija siūlo 75 proc. tarifą nuo apskaičiuotos viršpelnių bazės, teigdama, kad tai proporcingai atspindi netikėtų naudų mastą, kartu paliekant įmonei dalį papildomo uždarbio. Pasak planuojamo modelio, mokestis neturėtų mažinti įprasto įmonės pelningumo, kuris siejamas su standartine veiklos plėtra.

    Surinkimas būtų paremtas savarankiško apskaičiavimo principu: numatomi mėnesiniai avansiniai mokėjimai ir metinis galutinis deklaravimas atskiroje deklaracijoje. Tokia schema, Vyriausybės vertinimu, leistų reguliariai papildyti biudžetą neįvedant perteklinės administracinės naštos.

    Kas gali patekti į taikymo apimtį?

    Lenkijos Finansų ministerija savo biudžeto planavimo dokumentuose nurodo, kad viršpelnių mokestis turėtų kompensuoti biudžeto pajamų netektį, atsirandančią dėl degalų kainų mažinimo paketo. Politiniame lygmenyje akcentuojama, kad priemonė pirmiausia nukreipta į degalų sektoriaus koncernus.

    Anksčiau finansų ministras Andrzejus Domańskis viešai teigė, kad planuojamos pajamos iš šio mokesčio galėtų viršyti apie 930 000 000 eurų. Tarp galimų mokesčio mokėtojų minėta ir Orlen grupė, o premjeras Donaldas Tuskas buvo paskelbęs, kad viršpelnių mokestis degalų koncernams bus įvestas.