CP v2

Tag: PVM

  • Degalinių kainų „lubos“: po 4 230 patikrinimų pažeidimų rasta apie 6 proc. stočių

    Patikrinimai parodė išimtis

    Lenkijos energetikos viceministras Konradas Wojnarowskis Seime pranešė, kad tikrinant, kaip degalinės taiko vyriausybės nustatytą maksimalią kainą, atlikti 4 230 patikrinimų. Nustatyta 271 pažeidimas, tai sudaro apie 6 proc. visų patikrintų degalinių.

    Pasak jo, tai reiškia, kad dauguma degalinių kainų „lubų“ laikosi, tačiau yra ir išimčių. Kontrolių rezultatai, kaip teigiama, reguliariai perduodami institucijoms, kurios atsakingos už rinkos priežiūrą.

    Kaip valdžia aiškina priemones

    Viceministras teigė, kad Energetikos ministerija nuolat palaiko ryšį su Nacionaline mokesčių administracija, o rinkos situacija stebima nuolat. Sprendimai dėl tolesnių priemonių, anot jo, priklausys nuo konflikto poveikio degalų rinkai, prognozių ir bendros makroekonominės padėties.

    Taip pat akcentuota, kad šalyje degalų kainos išlieka vienos žemiausių Europoje, nors jos jautriai reaguoja į naftos kainų svyravimus ir geopolitines rizikas. Pastaraisiais metais būtent šie veiksniai dažniausiai tampa valdžios argumentu įsikišti į kainodarą.

    Lengvatos pratęstos iki 2026 metų

    Parlamente nurodyta, kad vadinamasis CPN paketas pratęstas iki 2026 metų gegužės 15 dienos. Jis siejamas su laikinomis fiskalinėmis priemonėmis, kuriomis mažinamas mokesčių spaudimas degalams.

    Šiuo metu galioja sprendimai, kuriais pridėtinės vertės mokesčio tarifas degalams sumažintas nuo 23 iki 8 proc., taip pat mažinamas akcizas. Skelbiama, kad akcizas sumažintas 0,29 euro už litrą benzinui ir 0,28 euro už litrą dyzelinui iki žemiausio lygio, leidžiamo pagal Europos Sąjungos taisykles.

    Ką valdžia sako apie degalų turizmą

    Atskirai aptarta vadinamoji degalų turizmo tema, kai vairuotojai degalus pilasi užsienyje dėl palankesnių kainų. Pasak viceministro, šioje srityje situacija šiuo metu yra suvaldyta ir stabili.

    „Darome prielaidą, kad kol situacija Artimuosiuose Rytuose nebus suvaldyta, ji nebus stabili. Mes ir toliau remsime Lenkijos žmones dėl degalų kainų“, – sakė Konradas Wojnarowskis.

    Kaina biudžetui ir galimi pokyčiai

    Viceministras priminė, kad CPN paketo kaina valstybės biudžetui siekia apie 370 000 000 eurų per mėnesį. Tokios priemonės paprastai vertinamos dvejopai: jos trumpuoju laikotarpiu amortizuoja kainų šuolius, bet kartu mažina biudžeto pajamas.

    Taip pat užsiminta, kad artimiausiomis savaitėmis, jei prireiks, ministerija gali grįžti prie mechanizmo, susijusio su LPG kainodara. Tai aktualu dėl to, kad autogazą dažnai renkasi kainai jautrūs vairuotojai, o jo rinka pastaraisiais metais išlieka nepastovi.

  • Lenkijoje vėl nustatytos maksimalios degalų kainos: kiek kainuos benzinas ir dyzelinas balandžio 29 dieną

    Lenkijoje vėl nustatytos maksimalios degalų kainos: kiek kainuos benzinas ir dyzelinas balandžio 29 dieną

    Lenkijoje mažmeninėje prekyboje degalais balandžio 29 dieną įsigalios atnaujintos maksimalios kainos, kurios taikomos visoms degalinėms. Šios ribos skelbiamos kasdien vidurdienį, o savaitgaliais ir švenčių dienomis galioja paskutinės darbo dienos įkainiai.

    Pagal paskelbtus dydžius, benzino Pb95 litro kaina negalės viršyti apie 1,46 euro, Pb98 – apie 1,58 euro, o dyzelino litro kaina – apie 1,69 euro. Palyginti su balandžio 28 diena, leidžiamos kainos kyla nežymiai, tačiau dyzelino riba didėja labiausiai.

    Didžiausi įkainiai nustatomi pagal šalies vidutinę didmeninę degalų kainą, taip pat įvertinus mokesčius ir leidžiamą mažmeninę maržą. Praktikoje tai reiškia, kad valdžia riboja galutinę kainą kolonėlėje, o degalinės turi prisitaikyti prie nustatytų „lubų“.

    Kodėl atsirado kainų „lubos“?

    Maksimalių kainų mechanizmas Lenkijoje įvestas kaip reakcija į sukrėtimus pasaulinėje žaliavų rinkoje ir staigius naftos bei degalų kainų šuolius. Vyriausybė aiškina, kad tai laikina priemonė, kuri turėtų galioti tol, kol situacija tarptautinėse rinkose stabilizuosis.

    Tokie sprendimai paprastai siejami su rizikomis tiekimo grandinėse ir staigiais geopolitiniais pokyčiais, kurie gali greitai perkelti kainų spaudimą vartotojams. Kai kainos tampa itin nepastovios, kainų ribojimas vertinamas kaip būdas sumažinti infliacijos impulsą ir apsaugoti namų ūkių biudžetus.

    Mokesčiai ir laikinos lengvatos

    Kartu su kainų ribomis taikomos ir laikinos mokestinės priemonės, mažinančios degalų kainos dalį, tenkančią mokesčiams. Tokių sprendimų tęstinumas paprastai priklauso nuo finansų institucijų sprendimų ir nuo to, kiek kainų spaudimas išlieka rinkoje.

    Vairuotojams tai reiškia paprastą dalyką: net jei didmeninėje rinkoje kainos šokteltų per vieną ar kelias dienas, mažmeninėje prekyboje jos negalėtų viršyti nustatyto limito. Vis dėlto jei didmeninės kainos ilgiau išliktų aukštos, spaudimas persikeltų į valstybės biudžetą arba į degalinių pelningumą, todėl priemonė paprastai vertinama kaip laikina.

  • „Panevėžio energija“ gegužę mažina šilumos kainą: kiek atpigs kWh ir karštas vanduo gyventojams

    „Panevėžio energija“ gegužę mažina šilumos kainą: kiek atpigs kWh ir karštas vanduo gyventojams

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos AB „Panevėžio energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį sieks 7,08 ct/kWh be PVM. Tai reiškia, kad sąskaitos už šildymą gegužę turėtų mažėti, palyginti su ankstesniu mėnesiu.

    Bendrovė nurodo, kad kaina, lyginant su balandžiu, mažėja 0,46 ct/kWh, arba 6,1 proc. Taikant 21 proc. PVM, galutinė šilumos kaina visiems vartotojams sudarys 8,57 ct/kWh.

    Praktikoje šilumos kainos pokytį gyventojai dažniausiai labiausiai pajunta ne tik šildymo sezono metu, bet ir šiltuoju laikotarpiu, kai dalis sąskaitos susijusi su karšto vandens ruošimu. Centralizuotai tiekiamos šilumos tarifuose svarbų vaidmenį paprastai atlieka kuro sąnaudos ir jų perskaičiavimai, taip pat ankstesnių laikotarpių faktinių ir prognozuotų kaštų skirtumai.

    Įvertinus nustatytą šilumos kainą, taip pat geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tarifus, Kėdainių rajone gyventojams karštas vanduo gegužę kainuos 8,40 euro su 21 proc. PVM už kubinį metrą. Galutinė suma sąskaitoje priklauso ir nuo suvartojimo, ir nuo to, kaip konkrečiame name apskaitomas karšto vandens paruošimas.

    Šilumos tarifai Lietuvoje įprastai kinta kas mėnesį, o skirtumai tarp miestų gali būti reikšmingi dėl skirtingo kuro balanso ir tiekėjų sąnaudų struktūros. Gyventojams verta sekti tiekėjo skelbiamus tarifus ir, jei įmanoma, vertinti suvartojimą, nes net ir nedidelis ct/kWh pokytis ilgesniu laikotarpiu gali atsispindėti bendroje metinėje sumoje.