CP v2

Tag: PVM

  • Italijos „A-Cube“ pritraukė 4 mln. eurų: plečia e. sąskaitas ir realaus laiko mokesčių ataskaitas Europoje

    Milane įsikūręs startuolis „A-Cube“, kuriantis automatizuotos skaitmeninės mokesčių atitikties sprendimus, pritraukė 4 mln. eurų investiciją. Bendrovė skelbia, kad lėšas skirs produkto plėtrai, naujiems sprendimams greta skaitmeninio mokesčių raportavimo ir DI integracijai į platformą.

    Investicijų etapui vadovavo fondas P101 SGR, taip pat dalyvavo Sella Direct Ventures. „A-Cube“ veikia RegTech ir finansinių procesų automatizavimo sankirtoje, kur didžiausią paklausą kuria besikeičiantys PVM ir e. dokumentų reguliavimo reikalavimai.

    Europa juda link vienodų taisyklių

    Bendrovės vadovų teigimu, apmokestinimo aplinka Europoje sparčiai skaitmenizuojama, o prievolės pamažu artėja prie realaus laiko ataskaitų modelio. Italija šiame lauke laikoma viena pažangiausių rinkų, nes e. sąskaitų faktūrų ir susijusių kontrolės mechanizmų diegimas čia tapo sektinu pavyzdžiu kitoms šalims.

    Europos Sąjungos kryptį sustiprina PVM skaitmeninimo iniciatyvos, įskaitant VAT in the Digital Age paketą, kuriuo siekiama suvienodinti e. sąskaitų ir skaitmeninio raportavimo logiką visoje Bendrijoje. Verslui tai reiškia, kad skirtingų šalių reikalavimai ilgainiui turėtų artėti, tačiau pereinamasis laikotarpis gali būti sudėtingas įmonėms, veikiančioms keliuose regionuose.

    Kuo užsiima „A-Cube“

    „A-Cube“ įkurta 2018 metais, kai Italijoje e. sąskaitos faktūros tapo plačiai taikoma praktika. Įmonė pozicionuoja save kaip technologinį partnerį, padedantį įmonėms keistis skaitmeniniais mokestiniais dokumentais su partneriais, viešuoju sektoriumi ir finansų institucijomis.

    Bendrovė nurodo, kad yra apdorojusi daugiau nei 70 mln. sąskaitų, aptarnauja per 450 klientų daugiau nei 10 šalių ir jungia apie 120 000 subjektų. Platforma orientuota į integracijas su verslo sistemomis, kad e. sąskaitos, e. raportavimas ir atitikties procesai vyktų automatiškai, o duomenys būtų pateikiami reikiamu formatu pagal vietos taisykles.

    DI vaidmuo ir investuotojų argumentai

    Pasak įmonės, DI bus naudojamas didesniam automatizavimui, duomenų kokybės gerinimui ir prognozavimo galimybėms, kai mokestiniai duomenys tampa vis labiau struktūruoti. Toks požiūris atitinka bendrą Europos RegTech tendenciją, kai įmonės siekia sumažinti rankinį darbą, klaidų riziką ir vėlavimus teikiant ataskaitas.

    „Pasaulinis apmokestinimas išgyvena radikalų pokytį, kai reguliavimo kaita ir technologinės inovacijos susilieja į vis labiau skaitmeninius ir integruotus raportavimo modelius“, – sakė „A-Cube“ bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas Antonino Caccamo.

    Investuotojai pabrėžia, kad e. sąskaitų faktūrų sklaida Europoje spartėja, o tai kuria didelę rinką programinei atitikties infrastruktūrai. „A-Cube“ tikslas šiame kontekste yra tapti technologiškai neutraliu sluoksniu, kuris padeda įmonėms laikytis taisyklių skirtingose šalyse ir sumažina sudėtingumą plečiantis tarptautiniu mastu.

  • Lenkijoje brangsta benzinas: nuo antradienio keliamos kainų lubos, dyzelino limitas nesikeičia

    Lenkijoje nuo antradienio didinamos maksimalios benzino kainos degalinėse, rodo Energetikos ministerijos skelbiamas limitų atnaujinimas. Populiariausio 95 markės benzino litro „lubos“ kyla iki maždaug 1,52 euro, o 98 markės – iki maždaug 1,64 euro.

    Tuo metu dyzelino maksimali kaina nesikeičia ir lieka apie 1,71 euro už litrą. Tai reiškia, kad vairuotojams didžiausias pokytis artimiausią dieną laukia būtent benzino segmente, o dyzelinių automobilių savininkams situacija bent trumpuoju laikotarpiu išlieka stabili.

    Maksimalios kainos Lenkijoje nustatomos pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine kaina šalies rinkoje ir mokesčiais. Prie bazės pridedami akcizas, kuro rinkliava, nustatyta 0,30 zloto už litrą marža ir pridėtinės vertės mokestis.

    Energetikos ministerija tokius limitus skelbia darbo dienomis, o įsigalioja jie nuo kitos dienos po paskelbimo. Jei naujas limitas paskelbiamas prieš nedarbo dienas ar šventes, jis gali galioti iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Viršyti nustatytas kainų lubas draudžiama, o už pažeidimus numatytos baudos, kurios gali siekti iki maždaug 213 000 eurų. Kontrolę vykdo Krajowa Administracja Skarbowa, todėl degalinėms kainodaros taisyklių nepaisymas gali virsti ne tik finansine našta, bet ir papildomais patikrinimais.

    Laikini mokesčių mažinimai

    Iki gegužės 15 dienos Lenkijoje galioja laikini mokesčių pakeitimai, skirti švelninti degalų brangimą. Tarp jų – sumažintas PVM tarifas degalams nuo 23 iki 8 proc., taip pat sumažintas akcizas.

    Pagal galiojančias nuostatas akcizas benzino litrui sumažintas 0,29 zloto, o dyzelino – 0,28 zloto, tai yra iki mažiausio lygio, leidžiamo Europos Sąjungos taisyklėmis. Vis dėlto, net ir esant mokesčių lengvatoms, kainų limitai kasdien gali kisti priklausomai nuo didmeninių kainų dinamikos.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Praktiškai šie limitai nurodo didžiausią leistiną kainą, todėl realios kainos degalinėse gali būti ir mažesnės, jei leidžia konkurencija ar tiekėjų sąlygos. Tačiau lubų kilimas paprastai signalizuoja, kad spaudimas kainoms didėti rinkoje išlieka, ypač benzino kategorijoje.

    Vairuotojams tai svarbu planuojant kasdienes išlaidas ir keliones, o vežėjams bei verslams – vertinant kuro sąnaudų riziką artimiausioms dienoms. Kadangi limitai atnaujinami dažnai, situacija gali keistis jau su kitu ministerijos skelbimu.

  • 2025–2026 šildymo sezono pamokos: šalta žiema ir 21 proc. PVM sąskaitas kilstelėjo labiausiai

    Kas labiausiai didino sąskaitas

    2025–2026 metų šildymo sezonas Lietuvoje išsiskyrė dviem veiksniais, kurie tiesiogiai atsispindėjo gyventojų mokėjimuose: gerokai šaltesniais sausio ir vasario orais bei nuo 2026 metų sausio centralizuotai tiekiamai šilumai pradėtu taikyti 21 proc. PVM tarifu.

    Šilumos suvartojimą pastatuose pirmiausia lemia lauko oro temperatūra, o šį sezoną ji buvo žemesnė nei pastaraisiais metais. Dėl to šilumos poreikis šildomam ploto vienetui vidutiniškai augo, o šalčiausiais mėnesiais kai kuriuose pastatuose šuolis buvo itin ryškus.

    Palyginus su ankstesniu sezonu, santykinis šilumos suvartojimas šildomam ploto vienetui buvo vidutiniškai apie 21 proc. didesnis. Sausio ir vasario mėnesiais atskirais atvejais šilumos energijos suvartota net 60–80 proc. daugiau nei įprastai, todėl net ir nepasikeitus kainai už kilovatvalandę bendra sąskaita augtų vien dėl didesnio vartojimo.

    Kartu prisidėjo ir mokesčių pokytis: PVM yra proporcingas galutinei sąskaitai, todėl jo padidinimas labiausiai „įkando“ būtent tada, kai dėl šalčių šilumos reikėjo daugiausia. Tai sustiprino sezono „piko“ efektą, ypač didesniuose ir prasčiau apšiltintuose butuose.

    Kainų pokytis ir PVM įtaka

    Vidutinė galutinė šilumos kaina gyventojams 2025–2026 metų sezono lapkričio–kovo laikotarpiu buvo apie 12 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pagrindinė priežastis įvardijama PVM lengvatos panaikinimas, kai vietoje 9 proc. tarifo pradėtas taikyti 21 proc. tarifas.

    Nors sezoną lydėjo ir bendras energijos išteklių brangimas, apžvalgose pabrėžiama, kad be PVM pokyčio vidutinė šilumos kaina centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje galėjo išlikti panaši į ankstesnių metų. Tam įtakos turėjo technologinis efektyvumas ir didesnės parduodamos šilumos apimtys šaltesnę žiemą.

    Šalčiai turėjo įtakos ne tik centralizuotam šildymui: išaugus šilumos poreikiui brango biokuro grandinės elementai, o individualiuose ūkiuose suintensyvėjo malkų ir granulių paklausa. Taip pat daliai gyventojų išryškėjo šilumos siurblių ribos esant ekstremalesnei temperatūrai, kai elektros sąnaudos išauga, o kai kuriuose sprendimuose gali prireikti papildomo šildymo šaltinio.

    Skirtinguose miestuose galutinė šilumos kaina išlieka nevienoda, nes ją lemia vietinis kuro krepšelis, tinklų būklė, gamybos technologijos ir reguliuojamos sąnaudos. Dėl to vienos savivaldybės gyventojams sezono „smūgis“ gali būti juntamas labiau nei kitur net ir esant panašiam butų energiniam efektyvumui.

    Kiek mokėjo skirtingų būstų gyventojai

    Preliminariais skaičiavimais, tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose šildymas per 2025–2026 metų sezoną vidutiniškai kainavo apie 2,18 euro už kvadratinį metrą. Prieš metus analogiškas vidurkis siekė apie 1,56 euro už kvadratinį metrą.

    Energiškai efektyviuose daugiabučiuose mokėjimai buvo mažesni: šį sezoną jie siekė apie 0,91 euro už kvadratinį metrą, kai prieš metus buvo apie 0,55 euro už kvadratinį metrą. Skirtumas rodo, kad pastato būklė ir energinis efektyvumas tampa dar svarbesni, kai kartu veikia ir šalčio, ir mokesčių veiksniai.

    Didžiausias papildomas krūvis teko prastos kokybės didesniems butams, kuriuose šilumos suvartojimas išlieka aukštas net ir įprastomis žiemomis. Skaičiuojama, kad PVM padidėjimas vien sausio ir vasario mėnesiais kai kuriais atvejais galėjo pridėti papildomus 20–30 eurų prie šildymo sąskaitos.

    Renovuotuose ar gerai apšiltintuose pastatuose PVM lengvatos panaikinimo efektas net ir šalčiausiais mėnesiais dažniausiai buvo gerokai mažesnis, nes pati apmokestinama bazė yra mažesnė. Tai reiškia, kad energinis efektyvumas tampa ne tik komforto, bet ir mokestinės rizikos mažinimo priemone.

    Jei 21 proc. PVM tarifas centralizuotai tiekiamai šilumai išliks ir toliau, sąskaitų skirtumas tarp taupių ir neefektyvių pastatų, tikėtina, išliks ryškus ir ateinančiais sezonais. Praktikoje tai reiškia, kad renovacijos, šildymo sistemų balansavimo ir šilumos punktų modernizavimo nauda gyventojams bus lengviau pamatuojama sąskaitose.

    Gyventojams rekomenduojama aktyviau domėtis savo pastato šilumos suvartojimo priežastimis ir prašyti administratoriaus ar šildymo sistemos prižiūrėtojo aiškiai įvardyti, kur slypi didžiausios netektys. Net ir be didelių investicijų dažnai įmanoma sumažinti sąnaudas sureguliavus vidaus sistemą, sutvarkius rūsio ir laiptinių šilumos ūkį bei aiškiau kontroliuojant temperatūrinius režimus.

  • Ilgasis savaitgalis brangins degalus: Lenkija skelbia naujas maksimalias benzino ir dyzelino kainas

    Lenkijoje ilgojo savaitgalio laikotarpiu kyla maksimalios degalų kainos, kurias nustato Energetikos ministerija. Nuo penktadienio iki pirmadienio įsigalioja didesnės lubos benzinui ir dyzelinui, palyginti su ketvirtadienį galiojusiomis ribomis.

    Pagal ministerijos paskelbtas ribas, benzino 95 maksimali kaina siekia apie 1,47 euro už litrą, benzino 98 – apie 1,58 euro, o dyzelino – apie 1,67 euro. Iki tol nustatytos maksimalios kainos buvo mažesnės: benzinas 95 siekė apie 1,43 euro, benzinas 98 – apie 1,54 euro, dyzelinas – apie 1,62 euro už litrą.

    Kaip nustatomos kainų lubos?

    Pagal galiojančią tvarką Energetikos ministerija kiekvieną darbo dieną skelbia pranešimą apie maksimalias degalų kainas. Šios lubos paprastai įsigalioja kitą dieną po paskelbimo, o jei kainos paskelbiamos prieš nedarbo dienas ar šventes, jos galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Maksimali kaina skaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina šalies rinkoje, prie jos pridedami mokesčiai ir nustatyti priedai. Į skaičiavimą įtraukiami akcizas, degalų mokestis, pridėtinės vertės mokestis ir nustatyta prekybos marža, kuri šiame mechanizme siekia apie 0,07 euro už litrą.

    Ką reiškia prekybai ir vairuotojams?

    Prekyba degalais viršijant nustatytą maksimalią kainą laikoma pažeidimu, už kurį gali būti taikomos griežtos sankcijos. Už tokius pažeidimus numatyta bauda iki maždaug 220 000 eurų, o kontrolę vykdo Lenkijos mokesčių administracija.

    Kita kainų riba turėtų būti paskelbta pirmadienį ir apims kainas, kurios galiotų nuo antradienio. Tokie atnaujinimai trumpuoju laikotarpiu lemia, kad vairuotojai, planuojantys ilgesnes keliones, dažniau seka ne tik degalinių švieslentes, bet ir oficialius nustatomus limitus.

    Mokesčių lengvatos pratęstos iki gegužės vidurio

    Taip pat paskelbta, kad laikinai sumažintų degalų mokesčių galiojimas pratęstas: lengvatiniai pridėtinės vertės mokesčio ir akcizo tarifai benzinui bei dyzelinui taikomi ilgiau, nei planuota anksčiau. Naujas terminas pratęstas nuo balandžio 30 dienos iki gegužės 15 dienos.

    Praktikoje tai reiškia, kad valdžia siekia amortizuoti staigesnius kainų svyravimus vartotojams, nors trumpalaikiai padidėjimai per ilguosius savaitgalius vis tiek išlieka tikėtini dėl didesnės paklausos ir rinkos kainų dinamikos.

  • „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: gegužę šildymas pigs 6,1 proc., pigiau ir karštas vanduo

    „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: gegužę šildymas pigs 6,1 proc., pigiau ir karštas vanduo

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos AB „Panevėžio energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kaina mažėja iki 7,08 cento už kilovatvalandę be PVM. Palyginti su 2026 metų balandžiu, kaina krinta 0,46 cento už kilovatvalandę, arba 6,1 proc.

    Galutinė kaina gyventojams ir kitiems vartotojams, taikant 21 proc. PVM, sudarys 8,57 cento už kilovatvalandę. Tai reiškia, kad įprastame šildymo sąskaitų krepšelyje, ypač pereinamuoju sezonu, pokytis turėtų būti juntamas, nors reali suma priklausys nuo suvartojimo ir pastato energinio efektyvumo.

    Šilumos kainą centralizuotame šildyme paprastai labiausiai veikia kuro ir superkamos šilumos savikaina, taip pat prognozuojamas šilumos poreikis ir faktiniai įmonės kaštai. Pavasarį kainų pokyčius dažnai lemia pigesnis kuro krepšelis, mažėjanti šilumos gamybos apkrova ir perskaičiuojamos sąnaudos pagal reguliuojamą kainodarą.

    „Panevėžio energija“ taip pat paskelbė karšto vandens kainą Kupiškio rajono gyventojams, įvertinus šilumos kainą ir geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo tarifus. Nuo gegužės karštas vanduo Kupiškio rajone kainuos 11,18 euro už kubinį metrą su 21 proc. PVM.

    Gyventojams verta atkreipti dėmesį, kad karšto vandens kaina priklauso ne tik nuo šilumos tarifo, bet ir nuo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, taip pat nuo to, kiek šilumos reikia vandeniui pašildyti. Dėl to skirtingose savivaldybėse ar tiekėjų aptarnaujamose teritorijose galutiniai tarifai gali skirtis net ir esant panašioms šilumos kainoms.

  • Šildymo sezonas baigiamas: kur jis baigsis balandžio 30 dieną, o sąskaitas kėlė PVM ir šalčiai

    Šildymo sezonas baigiamas: kur jis baigsis balandžio 30 dieną, o sąskaitas kėlė PVM ir šalčiai

    2025–2026 metų šildymo sezonas daugeliui gyventojų kainavo brangiau nei pernai, o savivaldybės jau skelbia jo pabaigos datas. Sąskaitas didino ir šaltesni orai, ir pasikeitęs pridėtinės vertės mokesčio tarifas, kuris nuo metų pradžios tapo kelis kartus didesnis.

    Panevėžio mieste, taip pat Panevėžio, Kupiškio, Kėdainių ir Pasvalio rajonuose šildymo sezonas baigiamas nuo 2026 metų balandžio 30 dienos. Rokiškio ir Zarasų rajonuose šildymas bus išjungiamas vėliau, nuo 2026 metų gegužės 4 dienos.

    Kas labiausiai didino sąskaitas?

    Per sezoną AB „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kaina svyravo nuo 6,28 cento už kilovatvalandę iki 8,20 cento už kilovatvalandę be PVM. Bendrovė nurodo, kad kainų pokyčiams daugiausia įtakos turėjo kuro ir superkamos šilumos kainos, o vidutinė sezono kaina gyventojams siekė 7,17 cento už kilovatvalandę be PVM.

    Vienas ryškiausių veiksnių, tiesiogiai paveikusių galutinę kainą, buvo PVM tarifo pasikeitimas. Nuo 2025 metų spalio 1 dienos iki metų pabaigos šildymui buvo taikomas 9 proc. PVM, o nuo 2026 metų sausio 1 dienos – 21 proc. tarifas, todėl net ir panašiai suvartojus šilumos galutinė suma sąskaitoje tapo didesnė.

    Prie didesnio suvartojimo prisidėjo ir orai. 2026 metų sausį ir vasarį vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie 9 laipsnius šalčio, todėl šilumos poreikis išaugo, o tai natūraliai atsispindėjo mėnesinėse sąskaitose.

    Ką šilumos tiekėjas darys toliau?

    Pasibaigus sezonui, šilumos tiekėjai pereina prie parengiamųjų darbų kitam šildymo laikotarpiui. AB „Panevėžio energija“ skelbia pradedanti kasmetinius hidraulinius bandymus ir būtinus remonto darbus, kad kitą sezoną šiluma būtų tiekiama patikimai ir saugiai.

    Bendrovė taip pat akcentuoja investicijas į šilumos ūkio modernizavimą, tinklų atnaujinimą ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Tikimasi, kad tai padės efektyviau naudoti energiją, mažinti taršą ir išlaikyti konkurencingas šilumos kainas.

    „PVM tarifo pokytis ir šaltesnis sezonas buvo pagrindiniai veiksniai, kurie gyventojams labiausiai atsispindėjo galutinėse sąskaitose“, – nurodo AB „Panevėžio energija“.

  • Šildymo sezonas baigiamas: kur jis stabdomas vėliausiai ir kas šiemet labiausiai kėlė sąskaitas?

    Šildymo sezonas baigiamas: kur jis stabdomas vėliausiai ir kas šiemet labiausiai kėlė sąskaitas?

    2025–2026 metų šildymo sezonas daugeliui vartotojų kainavo daugiau nei pernai. Galutines sąskaitas augino ir šaltesni mėnesiai, ir pasikeitęs pridėtinės vertės mokesčio tarifas, todėl net ir panašiai vartojant šilumos mokėti teko daugiau.

    Savivaldybės šildymo sezono pabaigą skelbia skirtingu laiku, atsižvelgdamos į faktines oro sąlygas ir prognozes. Šiemet dalyje regionų šildymas nutraukiamas vėliau, nes pavasaris buvo permainingas, o naktimis temperatūra neretai krisdavo žemiau komforto ribos.

    Kada baigiamas šildymas savivaldybėse?

    Nuo 2026 metų balandžio 30 dienos šildymo sezono pabaiga skelbiama Panevėžio mieste, Panevėžio, Kupiškio, Kėdainių ir Pasvalio rajonuose. Ši data reiškia, kad centralizuotas šilumos tiekimas šiose teritorijose stabdomas nuo minėtos dienos.

    Nuo 2026 metų gegužės 4 dienos šildymas baigiamas Rokiškio ir Zarasų rajonuose. Tai vienos vėliausių datų šiame sąraše, kurias paprastai lemia ilgesnis vėsesnio oro periodas ir poreikis išlaikyti pastatų temperatūrinį komfortą.

    Kainos svyravo, bet įtaką darė ne tik kuras

    2025–2026 metų šildymo sezonu bendrovės „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kaina svyravo nuo 6,28 cento už kilovatvalandę iki 8,20 cento už kilovatvalandę be PVM. Pokyčius lėmė kuro kainos ir perkamos šilumos kaina, todėl mėnesio sąskaitos galėjo skirtis net esant panašiam vartojimui.

    Vidutinė sezono kaina gyventojams siekė 7,17 cento už kilovatvalandę be PVM. Bendrovė nurodo, kad jos kaina viso sezono metu išliko tarp mažiausių šalyje, vertinant apie penkiasdešimt šilumos tiekėjų.

    Kas šiemet labiausiai didino sąskaitas?

    Vienas aiškiausių veiksnių buvo PVM tarifo pasikeitimas šilumai: nuo 2025 metų spalio 1 dienos iki metų pabaigos taikytas 9 proc. tarifas, o nuo 2026 metų sausio 1 dienos jis padidintas iki 21 proc. Tai tiesiogiai didino galutinę kainą vartotojui, net jei šilumos kaina be PVM nesikeitė tiek smarkiai.

    Kitas svarbus veiksnys – oras ir realus šilumos suvartojimas. 2026 metų sausio ir vasario mėnesiais vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie 9 laipsnius šalčio, todėl pastatams palaikyti šilumą reikėjo daugiau energijos, o sąskaitos natūraliai augo.

    Palyginimui, 2024–2025 metų sezono šalčiausią mėnesį, vasarį, vidutinė oro temperatūra buvo 2,6 laipsnio šalčio. Toks skirtumas paprastai reiškia apčiuopiamą suvartojimo padidėjimą, ypač senesniuose ar prasčiau renovuotuose daugiabučiuose.

    Pasibaigus sezonui šilumos tiekėjai pereina prie pasirengimo kitam laikotarpiui. „Panevėžio energija“ skelbia, kad pradedami kasmetiniai hidrauliniai bandymai ir planiniai remonto darbai, kad kitą sezoną šiluma būtų tiekiama patikimai ir saugiai.

    Bendrovė taip pat akcentuoja investicijas į šilumos ūkio modernizavimą, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir tinklų atnaujinimą. Tokie sprendimai ilgainiui leidžia efektyviau naudoti energiją, mažinti taršą ir prisidėti prie stabilesnių šilumos kainų.

  • Degalai brangsta prieš ilgąjį savaitgalį: skelbiamos didžiausios benzino ir dyzelino kainos

    Lenkijoje prieš gegužės pradžios ilgąjį savaitgalį kyla degalų kainos: Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias mažmenines lubas benzino ir dyzelino litrui. Pagal ministerijos pranešimą, nuo penktadienio iki pirmadienio vairuotojai degalinėse mokės daugiau nei ketvirtadienį.

    Nurodoma, kad benzino 95 litro kaina negali viršyti maždaug 1,48 euro, benzino 98 – apie 1,60 euro, o dyzelino – apie 1,67 euro. Ketvirtadienį maksimalios kainos buvo mažesnės: benzinas 95 siekė apie 1,44 euro, benzinas 98 – apie 1,55 euro, dyzelinas – apie 1,64 euro.

    Kainų šuolis išsiskiria tuo, kad benzino kainos tampa vienos aukščiausių per pastarąsias savaites, o brangimas sutampa su padidėjusia kelionių paklausa. Ilgųjų savaitgalių metu vartojimas tradiciškai auga, todėl net ir nedideli didmeninių kainų pokyčiai greičiau persiduoda į mažmeninę kainodarą.

    Kaip nustatomos kainų lubos?

    Maksimali kaina apskaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine vidaus rinkos didmenine kaina ir privalomais mokesčiais. Prie jos pridedamas akcizas, degalų mokestis, nustatyta mažmeninės prekybos marža ir pridėtinės vertės mokestis.

    Ministerija kainų lubas skelbia kiekvieną darbo dieną, o naujas įkainis įsigalioja kitą dieną po paskelbimo. Jei tarifas paskelbiamas prieš šventines dienas ar nedarbo laikotarpį, jis galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Ką keičia PVM ir akcizo lengvatos?

    Skelbiama, kad iki gegužės 15 dienos Lenkijoje galioja laikinos mokestinės lengvatos degalams: pridėtinės vertės mokesčio tarifas sumažintas nuo 23 proc. iki 8 proc., taip pat sumažintas akcizas. Tai reiškia, kad be šių priemonių kainų lygis degalinėse būtų dar aukštesnis.

    Kartu pabrėžiama, kad prekyba viršijant nustatytas maksimalias kainas užtraukia atsakomybę, o kontrolę vykdo Nacionalinė mokesčių administracija. Už pažeidimus gali būti skiriamos baudos, kurios siekia iki maždaug 233 000 eurų.

  • Kuro kainų lubos Lenkijoje: po 4 230 patikrinimų rasta 271 pažeidimų, svarsto paramą LPG

    Kuro kainų lubos Lenkijoje: po 4 230 patikrinimų rasta 271 pažeidimų, svarsto paramą LPG

    Ką parodė patikrinimai degalinėse

    Lenkijos mokesčių administratorius Krajowa Administracja Skarbowa pranešė reguliariai tikrinantis, kaip degalinės laikosi kuro kainų ribojimo taisyklių. Per 4 230 patikrinimų nustatytas 271 pažeidimas, tad, viceministro teigimu, tai sudaro apie 6 proc. degalinių.

    Valdžia tikina, kad kainų kontrolė tęsiama, o energetikos institucijos palaiko nuolatinį ryšį su mokesčių inspektoriais ir operatyviai atsako į klausimus dėl kainų lubų taikymo. Tokie patikrinimai paprastai apima ir dokumentų, ir skelbiamų kainų palyginimą su nustatytomis taisyklėmis.

    Paketas pratęstas iki 2026 metų

    Pasak viceministro, situacija kuro rinkoje stebima nuolat, o sprendimai dėl tolesnių priemonių bus siejami su geopolitiniais veiksniais, naftos produktų kainų prognozėmis ir Lenkijos makroekonomine padėtimi. Jis priminė, kad kainų stabilizavimo priemonės buvo pratęstos iki 2026 metų gegužės 15 dienos.

    Priemonių esmė yra laikinas mokesčių mažinimas degalams, įskaitant pridėtinės vertės mokesčio tarifo sumažinimą iki 8 proc. ir akcizo lengvatas. Akcizas, kaip nurodoma, sumažintas iki Europos Sąjungoje leidžiamo minimumo, o sumažinimas skaičiuojamas centais už litrą benzino ir dyzelino.

    Diskusijos dėl LPG ir „kuro turizmo“

    Viceministras taip pat kalbėjo apie vadinamąjį kuro turizmą, kai gyventojai pildo bakus pasienyje dėl kainų skirtumo. Jo teigimu, šiuo metu situacija yra suvaldyta ir gana stabili, nors ilgalaikis stabilumas siejamas su platesne saugumo padėtimi regione.

    Be to, neatmetama, kad artimiausiomis savaitėmis gali būti svarstomas atskiras mechanizmas suskystintoms naftos dujoms. Pasak pareigūno, jei tam bus poreikis, ministerija ketina grįžti prie sprendimų dėl LPG, nes tai reikšminga daliai vairuotojų ir komercinio transporto.

    „Situacija rinkoje nuolat stebima, o sprendimai dėl paramos bus priimami pagal realų poveikį šalies kuro rinkai“, – sakė viceministras.

    Viceministras priminė ir fiskalinę priemonių kainą: jo teigimu, vadinamojo paketo išlaidos biudžetui siekia apie 370 000 000 eurų per mėnesį. Ši suma rodo, kad kainų ribojimas ir mokesčių lengvatos yra brangus instrumentas, todėl valdžiai svarbu pagrįsti jo tęstinumą tiek rinkos duomenimis, tiek kontrolės rezultatais.

  • Degalų kainos vėl perskaičiuotos: naujos lubos benzinui ir dyzeliui nuo rytojaus

    Maksimalios degalų kainos

    Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias mažmenines degalų kainas artimiausiam laikotarpiui. Pagal sprendimą 95 markės benzino litras negalės kainuoti daugiau nei apie 1,33 euro, 98 markės benzino – apie 1,44 euro, o dyzelino – apie 1,52 euro.

    Palyginti su ankstesniu nustatymu, benzino kainų lubos šiek tiek kyla, o dyzelino – mažėja. Tokie pasikeitimai paprastai atspindi didmeninių kainų dinamiką ir mokesčių korekcijų poveikį galutinei kainai degalinėse.

    Kaip veikia kainų lubos

    Maksimali kaina nustatoma pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina vidaus rinkoje ir prie jos pridedamais privalomais mokesčiais. Taip pat įskaičiuojama fiksuota mažmeninės prekybos marža, kuri sudaro apie 0,06 euro už litrą, ir pridėtinės vertės mokestis.

    Nustatyta lubų kaina įsigalioja nuo kitos dienos po oficialaus paskelbimo ir galioja iki kito sprendimo arba, jei sprendimas priimamas prieš nedarbo dienas, iki artimiausios darbo dienos imtinai. Praktikoje tai reiškia, kad kainos degalinėse dažniausiai koreguojamos greitai, tačiau ne visada iki maksimalaus leistino lygio.

    Kokios sankcijos gresia

    Prekyba degalais viršijant nustatytą maksimalų lygį laikoma pažeidimu. Už tai gali būti taikomos baudos, kurios gali siekti iki maždaug 212 000 eurų, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos.

    Tokios priemonės paprastai taikomos siekiant trumpuoju laikotarpiu riboti kainų šuolius ir užtikrinti, kad vartotojai nebūtų spaudžiami staigių didmeninių kainų svyravimų ar rinkos sutrikimų.

    Mokesčių mažinimo įtaka kainai

    Degalų kainų luboms didelę įtaką daro laikinos mokestinės priemonės, ypač sumažintas PVM tarifas ir koreguotas akcizas. Kai šios priemonės galioja, jos tiesiogiai mažina formulėje įskaičiuojamą mokestinę dalį, todėl galutinė maksimali kaina būna mažesnė, nei būtų įprastomis sąlygomis.

    Rinkoje tai dažniausiai reiškia, kad kainų pokyčiai degalinėse tampa labiau priklausomi nuo didmeninės kainos ir naftos produktų biržų svyravimų. Tuo pat metu vartotojams svarbiausias signalas išlieka paprastas: benzinas gali kiek pabrangti, o dyzelinas turi potencialo atpigti.