CP v2

Tag: PVM

  • Naujas JK premjeras meta gelbėjimosi ratą: PVM už elektrą nulinis, autobusai pigėja

    Naujas JK premjeras meta gelbėjimosi ratą: PVM už elektrą nulinis, autobusai pigėja

    Naujasis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas pirmosiomis dienomis Dauningo gatvėje pristatė dvi greitas priemones, skirtas mažinti pragyvenimo išlaidų spaudimą. Vyriausybė žada laikinai panaikinti 5 proc. PVM buitinių vartotojų elektros sąskaitoms ir dar labiau atpiginti keliones autobusais Anglijoje.

    Premjeras pirmojoje kalboje akcentavo, kad valstybės prioritetas bus kasdienės išlaidos, o ministrams nurodė veikti kaip pragyvenimo išlaidų vyriausybei. Jo teigimu, žmonėms turi būti aišku, kad pagalba ateina ne po metų, o dabar.

    Pagal planą nuo spalio iki finansinių metų pabaigos kitų metų balandį buitinių vartotojų elektros sąskaitoms nebebūtų taikomas 5 proc. PVM. Skaičiuojama, kad tai vidutiniam namų ūkiui per metus reikštų maždaug 53 eurų mažesnes išlaidas.

    Vyriausybė tvirtina, kad sprendimas bus finansuojamas atsisakant skaitmeninės tapatybės programos, o sutaupytos lėšos bus nukreipiamos į kompensaciją už PVM panaikinimą. Vis dėlto opozicija ir dalis ekspertų kelia klausimus, ar tokios lėšos iš tiesų buvo aiškiai suplanuotos biudžete ir ar tai nesukurs papildomos skylės viešuosiuose finansuose.

    Antrasis žingsnis susijęs su viešuoju transportu. Nuo sausio 1 dienos vienkartinio autobuso bilieto kaina Anglijoje už Londono ribų būtų ribojama iki maždaug 2,33 euro, o ne iki maždaug 3,50 euro, kaip galioja dabar; priemonė turėtų galioti iki kitų metų pabaigos.

    Ankstesnis kainos ribojimas, kai viršutinė riba buvo apie 2,33 euro, anot vyriausybės, per dešimt mėnesių paskatino apie 30 milijonų papildomų kelionių. Be kainų lubų kai kuriuose maršrutuose bilietai galėtų brangti iki maždaug 11,66 euro, todėl tikimasi, kad ribojimas išlaikys viešojo transporto prieinamumą dirbantiems ir mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams.

    Šios priemonės neišvengiamai susiduria su fiskaliniais ribojimais. Jungtinės Karalystės valdžia veikia esant didelei skolos naštai, o skolos aptarnavimo išlaidos išlieka reikšminga biudžeto dalis, todėl kiekvienas naujas įsipareigojimas didina spaudimą rasti tvarius finansavimo šaltinius.

    Premjeras iždo vadovu paskyrė Johną Healey, turintį patirties finansų srityje, ir tai interpretuojama kaip bandymas rinkoms parodyti, kad skolos mažinimo pažadai nebus pamiršti. Tačiau tuo pat metu vyriausybei teks spręsti lėto ekonomikos augimo, būsto trūkumo, gynybos išlaidų didinimo ir pensijų indeksavimo klausimus, kurie konkuruoja dėl tų pačių biudžeto resursų.

    Analitikai pažymi, kad tokios tiesiogiai sąskaitas mažinančios priemonės politiškai efektyvios, nes jų poveikį gyventojai pajunta greitai. Vis dėlto ilgalaikis rezultatas priklausys nuo to, ar vyriausybė sugebės suderinti trumpalaikę paramą su struktūrinėmis reformomis, kurios didintų produktyvumą, investicijas ir realų atlyginimų augimą.

    Burnhamas tvirtina, kad jo tikslas yra užkirsti kelią situacijai, kai būtinos paslaugos tampa neįkandamos, o pragyvenimo išlaidų krizė išstumia žmones iš darbo rinkos ar riboja mobilumą. Artimiausiais mėnesiais paaiškės, ar siūlomos lengvatos išliks tik laikinos, ar taps platesnio ekonominės politikos paketo dalimi.

    „Niekas neturi būti išstumtas iš būtino transporto vien dėl kainos“, – sakė Andy Burnhamas.

  • Vyriausybė siūlo švelninti VAT sąskaitų apmokėjimo taisykles: mažiau sankcijų verslui

    Kas keičiasi ir kodėl?

    Lenkijos Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam įstatymo projektui, kuriuo siūloma atsisakyti dalies papildomų sankcijų gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio srityse. Pagrindinis tikslas – sumažinti administracinę naštą įmonėms ir atpiginti kasdienes apskaitos procedūras.

    Projektas siejamas su situacijomis, kai verslas apmoka VAT sąskaitą į neteisingą banko sąskaitą, kuri nėra įtraukta į vadinamąjį baltąjį VAT mokėtojų sąrašą. Taip pat kalbama apie atvejus, kai mokėjimas atliekamas apeinant padalinto mokėjimo mechanizmą.

    Kokios sankcijos būtų naikinamos?

    Iki šiol už mokėjimą į sąskaitą, kurios nėra oficialiame VAT mokėtojų sąraše, arba už reikalaujamo mechanizmo nesilaikymą galėjo grėsti papildomos pasekmės pajamų mokesčių srityje. Viena skaudžiausių – rizika prarasti teisę tokias išlaidas pripažinti leidžiamais atskaitymais, tai yra įtraukti į sąnaudas.

    Pagal patvirtintą projektą šios papildomos sankcijos PIT ir CIT mokesčiuose būtų panaikintos, todėl vien neteisingas apmokėjimo kelias automatiškai nebereikštų, kad įmonė negalės pripažinti išlaidų sąnaudomis. Tai reikšminga ypač didesnėms operacijoms, kai atsiskaitymai dažnai vyksta skubiai ir per kelias sistemas.

    Kokia atsakomybė vis tiek liktų?

    Nors siūloma atsisakyti papildomų „baudžiančių“ pasekmių pajamų mokesčiuose, projektas nereiškia, kad rizika išnyksta visiškai. Dokumente pabrėžiama, kad pirkėjas ir toliau gali išlikti solidariai atsakingas už tiekėjo VAT nepriemokas tais atvejais, kuriuos numato galiojančios VAT taisyklės.

    Jeigu mokėjimas atliekamas apeinant padalinto mokėjimo mechanizmą, projekte nurodoma, kad vienintelė sankcija būtų ta, kuri jau kyla iš VAT reguliavimo. Kitaip tariant, būtų atsisakoma „dvigubo baudimo“ per papildomas PIT ir CIT pasekmes.

    Kuo tai susiję su e. sąskaitomis?

    Finansų ministerija aiškina, kad sprendimas atsisakyti papildomų sankcijų susijęs su nacionalinės e. sąskaitų sistemos diegimu, kuri 2026 metais turėtų būti įvedama etapais. Tikimasi, kad privalomas e. sąskaitų naudojimas padės geriau kontroliuoti atsiskaitymus ir stiprins mokesčių sistemos skaidrumą.

    „Atsižvelgiant į nuoseklų nacionalinės e. sąskaitų sistemos diegimą 2026 metais, kuris turėtų reikšmingai prisidėti prie mokesčių sistemos sandarinimo, pagrįsta šias nuostatas panaikinti nuo 2027 metų sausio 1 dienos“, – nurodoma projekto motyvuose.

    Numatoma, kad siūlomi pokyčiai įsigaliotų nuo 2027 metų sausio 1 dienos. Terminas derinamas su tuo pačiu laikotarpiu planuojamu finansinių baudų taikymu už e. sąskaitų išrašymą nesilaikant reikalavimų.

  • Degalai Lenkijoje pinga: ministras sumažino maksimalias kainas, stotims gresia baudos

    Lenkijoje ketvirtadieniui sumažintos maksimalios degalų kainos: nustatyta, kiek daugiausia degalinės gali imti už populiariausią benziną ir dyzeliną. Sprendimą paskelbė Energetikos ministerija, o nauji limitai yra mažesni nei galioję trečiadienį.

    Pagal paskelbtus dydžius, benzino 95 litro kaina negali viršyti maždaug 1,35 euro, benzino 98 – apie 1,47 euro, o dyzelino – apie 1,41 euro. Tai yra mažesnės „lubos“ nei dieną prieš tai, kai maksimalios kainos atitinkamai siekė apie 1,37 euro, 1,49 euro ir 1,44 euro už litrą.

    Kaip nustatomas kainų limitas?

    Maksimali kaina skaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina vidaus rinkoje ir pridedamais mokesčiais. Taip pat įtraukiama fiksuota prekybinė marža, siekianti apie 0,06 euro už litrą, bei pridėtinės vertės mokestis.

    Ministerija tokius pranešimus skelbia darbo dienomis, o paskelbta kaina įprastai įsigalioja kitą dieną. Jei limitas paskelbiamas prieš nedarbo dienas ar šventes, jis taikomas iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Kas tikrina degalines ir kokios baudos?

    Prekyba viršijant nustatytą maksimalų tarifą laikoma pažeidimu, už kurį numatyta bauda iki maždaug 220 000 eurų. Kontrolę vykdo Lenkijos mokesčių administratorius, tikrinantis, ar degalinės laikosi nustatytų kainų „lubų“.

    Lenkijoje taip pat taikomos laikinos mokestinės priemonės, susijusios su degalų apmokestinimu: sumažintas pridėtinės vertės mokestis ir akcizai. Tokios priemonės, priklausomai nuo sprendimų, daro tiesioginę įtaką galutinei kainai degalinėse ir leidžia valdžiai lanksčiau reguliuoti vartotojams jautrią rinką.

  • Degalų kainų lubos Lenkijoje nesikeičia: kiek nuo trečiadienio mokės už benziną ir dyzeliną

    Lenkijos Energetikos ministerija paskelbė trečiadienio degalų kainų lubas, kurios degalinėse turi galioti kaip maksimalūs tarifai. Pagal pranešimą, nustatytos ribos sutampa su ankstesnės dienos limitais, todėl staigių pokyčių vairuotojai neturėtų pajusti.

    Nurodyta, kad benzino 95 kaina negali viršyti maždaug 1,41 euro už litrą, benzino 98 – apie 1,53 euro, o dyzelino – apie 1,48 euro. Šios sumos perskaičiuotos iš zlotų, taikant apytikrį 4,55 zloto už eurą kursą.

    Maksimalios kainos Lenkijoje skelbiamos darbo dienomis, o naujai paskelbtas limitas įsigalioja nuo kitos dienos. Jei kainos paskelbiamos prieš nedarbo dienas ar šventes, ta pati riba paprastai galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Pardavimas viršijant nustatytas lubas gali užtraukti griežtas sankcijas, o kontrolę vykdo mokesčių ir muitų institucijos. Pranešimuose taip pat akcentuojama, kad baudos gali siekti iki maždaug 219 800 eurų, todėl degalinių tinklai privalo operatyviai prisitaikyti.

    Kas lemia kainų lubas?

    Ministerija aiškina, kad maksimalios kainos skaičiuojamos pagal įstatyme apibrėžtą formulę. Joje remiamasi vidutine didmenine kaina vidaus rinkoje, prie jos pridedami mokesčiai ir rinkliavos, taip pat nustatyta fiksuota prekybos marža, o galiausiai pritaikomas pridėtinės vertės mokestis.

    Didelę įtaką galutinei lubų reikšmei daro mokesčių pokyčiai. Tekste primenama, kad iki gegužės 31 dienos Lenkijoje galiojo sumažintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas degalams ir sumažintas akcizas, todėl maksimalios kainos buvo nustatomos atsižvelgiant į šiuos laikinus sprendimus.

    Kontekstas svarbus ir vartotojams, nes kainų lubos ne visada reiškia realią vidutinę rinkos kainą, o veikiau nustato viršutinę ribą. Praktikoje kai kurios degalinės gali taikyti ir mažesnes kainas, ypač stipresnės konkurencijos regionuose ar vykdydamos trumpalaikes akcijas.

  • Lenkija linksta pratęsti degalų kainų ribojimą: finansų ministras įspėja apie biudžeto ribas

    Lenkija linksta pratęsti degalų kainų ribojimą: finansų ministras įspėja apie biudžeto ribas

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis pranešė, kad degalų kainas mažinantis priemonių paketas greičiausiai bus pratęstas. Sprendimas svarstomas dėl užsitęsusios įtampos Artimuosiuose Rytuose ir jos poveikio naftos kainoms, kuris jau atsispindėjo degalinių švieslentėse.

    Ministras apie tai kalbėjo ekonomikos forume, pabrėždamas, kad Vyriausybė stebi situaciją rinkose ir vertina poreikį išlaikyti reguliavimą. Jo teigimu, pastarosiomis dienomis matyti ženklų, kad „Brent“ rūšies naftos kaina krinta, tačiau neapibrėžtumas išlieka.

    „Paketas „Ceny Paliwa Niżej“ greičiausiai bus pratęstas“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Anot ministro, jei priemonės bus tęsiamos, jos ir toliau būtų pratęsiamos trumpais intervalais, dažniausiai po dvi savaites. Toks modelis, pasak jo, leidžia finansų ministerijai išlaikyti lankstumą ir reaguoti į staigius pokyčius naftos ir degalų didmeninėse rinkose.

    Kartu A. Domańskis priminė, kad priemonės yra brangios valstybės finansams. Jo teigimu, programa mokesčių mokėtojams per mėnesį kainuoja apie 1,6 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 370 mln. eurų, todėl kiekvienas pratęsimas vertinamas ir per biudžeto tvarumo prizmę.

    „Tai nėra mažos sumos, todėl paketą tęsime tiek, kiek reikės, bet turime prisiminti ir biudžeto apribojimus“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Kaip veikia kainų ribojimas?

    Paketas „Ceny Paliwa Niżej“ Lenkijoje įvestas 2026 metais kovo 31 dieną. Jis apima maksimalias degalų kainas degalinėse, kurios apskaičiuojamos pagal formulę, įvertinant vidutinę didmeninę kainą vidaus rinkoje, akcizą, vadinamąjį kuro mokestį, pridėtinės vertės mokestį ir prekybos maržą.

    Maksimalios kainos skelbiamos oficialiame valstybės leidinyje kiekvieną darbo dieną, o įsigalioja nuo kitos dienos po paskelbimo. Jei kainos paskelbiamos prieš nedarbo dienas ar šventes, jos galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Kontrolę vykdo Nacionalinė mokesčių administracija, kuri tikrina, ar degalinės laikosi nustatytų lubų. Už taisyklių nesilaikymą numatytos didelės sankcijos, kurios gali siekti iki 1 mln. zlotų, tai yra apie 230 000 eurų.

    Mokesčiai ir įtaka vartotojams

    Iki 2026 metais gegužės 31 dienos Lenkijoje taip pat galioja papildomos laikinos mokestinės priemonės, skirtos mažinti galutinę kainą vairuotojams. Tarp jų – pridėtinės vertės mokesčio mažinimas degalams nuo 23 iki 8 proc., taip pat akcizo sumažinimas iki žemiausio lygio, kurį leidžia Europos Sąjungos taisyklės.

    Ekonomistų vertinimai dėl tokių priemonių dažnai išsiskiria: vieni akcentuoja infliacijos ir socialinės įtampos mažinimą, kiti – didelę fiskalinę kainą ir riziką, kad reguliavimas iškraipo rinkos signalus. Dėl to Vyriausybei tenka derinti trumpalaikę pagalbą vartotojams su ilgalaikiu biudžeto stabilumu.

    Sprendimas dėl paketo pratęsimo, kaip rodo ministro pasisakymai, priklausys nuo naftos kainų dinamikos, tiekimo rizikų ir biudžeto galimybių. Artimiausios savaitės parodys, ar kritusios didmeninės kainos leis atsisakyti reguliavimo, ar jis taps ilgesnio laikotarpio priemone.

  • Lenkijoje vėl keičiasi maksimalios degalų kainos: ką žada CPN paketo pratęsimas

    Lenkijoje vėl keičiasi maksimalios degalų kainos: ką žada CPN paketo pratęsimas

    Lenkijoje pirmadienį galiojo atnaujintos maksimalios degalų kainos, o Energetikos ministerija antradienį turėjo paskelbti naujas ribas, kurios įsigalioja nuo kitos dienos. Ši tvarka taikoma laikinai, ją įvedus pagal reguliavimo paketą CPN, kuriuo siekiama riboti degalų brangimą.

    Pagal tuo metu galiojusias „lubas“, 95 markės benzino litras negalėjo kainuoti daugiau kaip apie 1,50 euro, 98 markės benzino – apie 1,63 euro, o dyzelino litras – apie 1,59 euro. Palyginti su keliomis dienomis anksčiau, maksimalios kainos buvo nežymiai sumažintos.

    Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pirmadienį teigė, kad CPN paketas greičiausiai bus pratęstas, nes rinkose fiksuojami palankesni signalai, įskaitant mažėjančią „Brent“ naftos kainą. Pasak ministro, sprendimas dėl pratęsimo vertinamas pragmatiškai, atsižvelgiant ir į biudžeto ribas.

    „Vyksta analizės, o po savaitgalio matome gana pozityvią įvykių eigą. Matome, kad šiandien krenta „Brent“ kainos, todėl tikėtina, kad tokio pratęsimo reikės“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ministro aiškinimu, paketas paprastai pratęsiamas dviejų savaičių laikotarpiui, kad valdžia galėtų lanksčiai reaguoti į situaciją rinkose. Jis taip pat priminė, kad programa mokesčių mokėtojams kainuoja apie 370 000 000 eurų per mėnesį, todėl sprendimai turi būti derinami su valstybės finansinėmis galimybėmis.

    Kaip nustatomos degalų kainų „lubos“?

    Maksimali kaina apskaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina šalies rinkoje ir prie jos pridedamais mokesčiais bei nustatytais priedais. Į skaičiavimą įtraukiamas akcizas, vadinamasis degalų mokestis, taip pat fiksuota mažmeninės prekybos marža – 0,30 zloto už litrą, tai yra apie 0,07 euro, ir PVM.

    Lenkijoje taip pat buvo taikomos laikinos mokestinės lengvatos degalams – mažintas PVM tarifas ir akcizas iki mažiausio leidžiamo lygio pagal Europos Sąjungos taisykles. Toks derinys, kartu su kainų „lubomis“, buvo pasirinktas kaip priemonė amortizuoti svyravimus pasaulinėse naftos rinkose ir sumažinti spaudimą vartotojų išlaidoms.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir rinkai?

    Maksimali kaina įsigalioja nuo kitos dienos po jos paskelbimo, o prieš šventines dienas ar savaitgalius gali galioti iki artimiausios darbo dienos imtinai. Už degalų pardavimą brangiau nei leidžiama numatytos baudos, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos.

    Pratęsus CPN paketą, vairuotojams tai reikštų didesnį kainų nuspėjamumą artimiausiomis savaitėmis, tačiau galutinis efektas priklauso nuo didmeninių kainų ir naftos rinkos krypties. Jei pasaulinės naftos kainos vėl imtų kilti, kainų „lubos“ taptų jautriu klausimu tiek degalinių pelningumui, tiek valstybės biudžetui.

  • Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės gyventojai už šildymą ir karštą vandenį

    Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės gyventojai už šildymą ir karštą vandenį

    Nuo 2026 metų birželio 1 dienos AB „Panevėžio energija“ nustatė naujas centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainas. Įmonė skelbia, kad, palyginti su gegužės mėnesiu, šilumos tarifas mažėja, todėl daliai vartotojų sąskaitos turėtų kiek sumažėti.

    Birželį šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį sieks 6,95 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Tai yra 0,13 cento už kilovatvalandę mažiau nei gegužę, o pokytis sudaro 1,84 proc.

    Taikant 21 proc. pridėtinės vertės mokestį, galutinė kaina vartotojams sudarys 8,41 cento už kilovatvalandę. Toks įkainis aktualus visiems klientams, perkantiems centralizuotai tiekiamą šilumą iš AB „Panevėžio energija“.

    Įmonė taip pat nurodo karšto vandens kainą, kuri Zarasų mieste ir rajone priklauso ne tik nuo šilumos tarifo, bet ir nuo geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo paslaugų įkainių. Įvertinus šiuos veiksnius, gyventojams karštas vanduo kainuos 9,51 euro už kubinį metrą su 21 proc. pridėtinės vertės mokesčiu.

    Centralizuotos šilumos kainos Lietuvoje paprastai kinta kas mėnesį, nes jas veikia kuro ir energijos išteklių kainos, šilumos gamybos struktūra, perkamos šilumos dalis, klimatinės sąlygos bei kiti reguliuojami kaštai. Dėl šios priežasties net ir nedideli tarifo pokyčiai gali būti pastebimi sąskaitose, ypač didesnį šilumos kiekį suvartojantiems namų ūkiams.

    Gyventojams, norintiems tiksliau įvertinti galimą sąskaitų pokytį, svarbu atkreipti dėmesį, kad galutinė mokėtina suma priklauso ne tik nuo tarifo, bet ir nuo faktinio suvartojimo, pastato energinio efektyvumo, šilumos punkto reguliavimo bei karšto vandens ruošimo būdo. Didžiausias skirtumas paprastai juntamas šildymo sezono metu, o vasarą didesnę sąskaitos dalį dažniau sudaro karšto vandens paruošimas ir cirkuliacija.

    AB „Panevėžio energija“ skelbia, kad išsamesnė informacija apie taikomus įkainius ir jų sudedamąsias dalis pateikiama įmonės interneto svetainėje. Kainos ir toliau bus perskaičiuojamos pagal galiojančią tvarką, atsižvelgiant į pasikeitusius kaštus bei reguliavimo reikalavimus.

  • Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės gyventojai ir kiek kainuos karštas vanduo

    Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės gyventojai ir kiek kainuos karštas vanduo

    AB „Panevėžio energija“ paskelbė, kad nuo 2026 metų birželio 1 dienos keičiasi centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kaina jos aptarnaujamoje teritorijoje. Bendrovės duomenimis, šiluma birželį kainuos 6,95 cento už kilovatvalandę be PVM.

    Lyginant su 2026 metų geguže, šilumos kaina mažėja 0,13 cento už kilovatvalandę, arba 1,84 proc. Taikant 21 proc. PVM, galutinė kaina visiems vartotojams sieks 8,41 cento už kilovatvalandę.

    Bendrovė pažymi, kad galutines gyventojų sąskaitas lemia ne tik patvirtintas šilumos tarifas, bet ir faktinis suvartojimas. Jį dažniausiai keičia oro temperatūra, pastatų energinis efektyvumas, šildymo sistemų būklė ir tai, ar daugiabučiuose tinkamai subalansuoti šilumos mazgai.

    Skaičiuojant kartu su geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugomis, Kupiškio mieste ir rajone gyventojams karštas vanduo kainuos 11,10 euro už kubinį metrą su PVM. Tai yra galutinė kaina, kuri priklauso nuo kelių dedamųjų, todėl ją vertinant svarbu atskirti šilumos dalį nuo vandentvarkos paslaugų kainos.

    Centralizuotos šilumos tarifai Lietuvoje paprastai kinta dėl kuro ir energijos išteklių kainų, šilumos gamybos struktūros bei sezoniškumo. Vasarą, kai šiluma daugiausia reikalinga karštam vandeniui ruošti, tarifus taip pat gali veikti katilinių darbo režimas ir gamybos apimtys.

    AB „Panevėžio energija“ nurodo, kad birželio kainos taikomos nuo mėnesio pradžios, o vartotojų mokėtinos sumos sąskaitose priklausys nuo konkretaus būsto ar objekto sunaudotos šilumos. Gyventojams rekomenduojama sekti savo suvartojimą ir, jei įmanoma, įsivertinti efektyvumo priemones, mažinančias šilumos poreikį.

  • Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės vartotojai su PVM

    Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės vartotojai su PVM

    Nuo 2026 metų birželio 1 dienos įsigalioja naujos AB „Panevėžio energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainos. Bendrovė skelbia, kad šilumos tarifas, palyginti su gegužės mėnesiu, šiek tiek mažėja.

    Nustatyta šilumos kaina be PVM sudaro 6,95 ct/kWh. Skaičiuojama, kad tai yra 0,13 ct/kWh, arba 1,84 proc., mažiau nei gegužę.

    Gyventojams ir kitiems vartotojams galutinė mokėtina kaina su 21 proc. PVM sieks 8,41 ct/kWh. Tai yra tarifas, pagal kurį bus skaičiuojamos sąskaitos už suvartotą šilumos kiekį, kai šiluma tiekiama centralizuotai.

    Vertinant karšto vandens kainą, papildomai įtraukiami geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įkainiai. Įvertinus šias sudedamąsias dalis Kėdainių mieste ir rajone, gyventojams karštas vanduo kainuos 8,31 eurų už kubinį metrą su 21 proc. PVM.

    Nors birželį fiksuojamas nedidelis kainos sumažėjimas, vartotojų sąskaitos realiai priklausys nuo suvartojimo ir konkrečių paslaugų krepšelio. Šilumos tiekėjai primena, kad skirtinguose miestuose karšto vandens galutinė kaina gali skirtis dėl vandens tiekimo ir nuotekų tarifų.

  • Degalų kainų lubos mažėja: ministras paskelbė naujus limitus benzinui ir dyzelinui

    Antradienį degalinių kainų lubos bus mažesnės nei pirmadienį, rodo Energetikos ministerijos paskelbtas naujausias pranešimas. Pagal nustatytus limitus litras 95 markės benzino negalės kainuoti daugiau kaip apie 1,44 euro, 98 markės benzino – apie 1,56 euro, o dyzelino – apie 1,51 euro.

    Palyginti su pirmadieniu, visi maksimalūs tarifai mažėja. Dieną prieš tai 95 benzino riba siekė apie 1,45 euro už litrą, 98 benzino – apie 1,57 euro, dyzelino – apie 1,53 euro.

    Maksimalios kainos skelbiamos darbo dienomis, o jos įsigalioja nuo kitos dienos po paskelbimo oficialiame leidinyje. Jei ribos paskelbiamos prieš nedarbo dienas, jos galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Viršyti nustatytas kainų lubas draudžiama, o už pažeidimus numatytos reikšmingos sankcijos. Už prekybą brangiau nei leidžiama gali grėsti bauda iki maždaug 225 000 eurų, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos.

    Ministerija taip pat primena, kad kainų lubos apskaičiuojamos pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina vidaus rinkoje ir mokesčiais. Į galutinę ribą įtraukiami akcizas, vadinamasis kuro mokestis, fiksuota prekybos marža ir pridėtinės vertės mokestis.

    Pastaruoju laikotarpiu degalų kainas vartotojams dar labiau veikia ir mokesčių pakeitimai. Taikomos laikinos priemonės, mažinančios PVM tarifą degalams ir akcizo naštą, todėl kainų lubų dinamika priklauso ne tik nuo naftos ir didmeninių kainų, bet ir nuo mokestinės aplinkos.