Tag: Raumenų masė

  • 5 mitai apie diabetu sergančiųjų mitybą: kodėl vien cukraus ribojimo gali nepakakti

    Sergant diabetu lengva susikoncentruoti tik į tai, kiek cukraus patenka į lėkštę. Tačiau straipsnyje pabrėžiama, kad ligos ar sveikimo laikotarpiu ne mažiau svarbu, ar organizmas gauna pakankamai energijos ir maistinių medžiagų.

    Kasdienėje rutinoje padeda reguliarūs valgiai, subalansuota mityba ir glikemijos kontrolė, bet situacija keičiasi susirgus: sumažėja apetitas, maistas nebeteikia malonumo, porcijos tampa mažesnės, valgoma rečiau. Tada išryškėja įvairūs mitai, kurie gali ne padėti, o apsunkinti mitybos sprendimus.

    Vienas dažnų klaidingų įsitikinimų – kad diabetas savaime reiškia, jog prastos mitybos rizikos nėra. Tekste aiškinama priešingai: liga, hospitalizacija, ilgesnė reabilitacija ar tiesiog sunkumai valgant gali lemti, kad žmogus ilgą laiką nesurinks jam reikalingos energijos ir maistinių medžiagų.

    Tokiu atveju gali kristi svoris, mažėti raumenų masė ir jėgos, o tai apsunkina grįžimą į įprastą savijautą. Autoriai primena, kad įvertinti būklę svarbu ne tik pagal gliukozės rodiklius, bet ir pagal bendrą mitybos situaciją.

    Ne visada matomas nepakankamas maitinimasis

    Tekste pabrėžiama, kad nepakankamas maitinimasis ne visada akivaizdus iš pirmo žvilgsnio. Jis nebūtinai reiškia itin mažą kūno svorį ar labai liesą išvaizdą.

    Didesnę reikšmę gali turėti tokie signalai kaip neplanuotas svorio kritimas, silpnumas, prastas apetitas ar nepajėgumas suvalgyti tiek, kad būtų padengti energijos ir maistinių medžiagų poreikiai. Ligos metu tai tampa ypač aktualu.

    Dar vienas mitas – kad antsvoris ar didesnis kūno svoris reiškia, jog organizmas turi pakankamai „atsargų“ ir papildomas dėmesys mitybai nereikalingas. Straipsnyje teigiama, kad svoris pats savaime neatsako, ar žmogus gauna pakankamai energijos ir reikalingų medžiagų.

    Net ir turint antsvorio, ypač ligos metu, galima valgyti per mažai, prarasti raumenų masę ir palaipsniui silpti. Todėl siūloma vertinti ne vien svarstyklių skaičių, bet ir tai, ar svoris krenta be aiškios priežasties, kaip pasikeitė apetitas, kiek dažnai valgoma ir ar užtenka jėgų kasdieniams darbams.

    Kodėl svorio kritimas ne visada gera žinia

    Sąmoningai numestas svoris, kai keičiasi mityba ir didėja aktyvumas, dažnai vertinamas teigiamai. Tačiau tekste atkreipiamas dėmesys: kai kilogramai krenta todėl, kad liga atima apetitą, tai nebūtinai yra geras ženklas.

    Aiškinama, kad sveikstant organizmui reikia resursų – jis turi įveikti ligą ir atkurti jėgas. Jei energijos ir maistinių medžiagų trūksta, kūnas ima naudoti vidines atsargas, o tai apima ne tik riebalus, bet ir raumenų masę.

    Dėl to siūloma ne numoti ranka į nekontroliuojamą svorio kritimą, ypač jei kartu vargina silpnumas, dingsta apetitas ar atsiranda sunkumų valgant. Tokiais atvejais natūraliai kyla klausimas: kodėl krenta svoris ir ar organizmui tikrai užtenka „kuro“ sveikti.

    Kai vien įprastos mitybos gali nepakakti

    Straipsnyje pabrėžiama, kad sveikimas nesibaigia išrašymu iš ligoninės: organizmui dažnai reikia laiko, energijos ir maistinių medžiagų, kad atgautų jėgas. Tačiau apetitas ne visuomet grįžta taip greitai, kaip norėtųsi.

    Ligos laikotarpiu svarbu žiūrėti plačiau: glikemijos kontrolė išlieka svarbi, bet kartu reikia pasirūpinti, kad būtų gaunama pakankamai energijos, baltymų ir kitų reikalingų medžiagų. Jei įprastas racionas šių poreikių nepadengia, siūloma pasitarti su gydytoju ar dietologu dėl mitybos palaikymo galimybių, įskaitant medicininę mitybą.

    Tekste kaip vienas iš pavyzdžių minimas „Nutridrink Diasip“ – specialios medicininės paskirties maisto produktas, kuris gali būti taikomas dietiniam gydymui esant nepakankamam maitinimuisi ar jo rizikai diabetu sergantiems žmonėms ir asmenims su hiperglikemija.

    Nurodoma, kad viena 200 ml buteliuko porcija suteikia 302 kcal ir 19,6 g baltymų, o produktas apibūdinamas kaip turintis žemą glikeminį indeksą, siejamą, be kita ko, su izomaltuliozės buvimu. Taip pat teigiama, kad sudėtyje yra parinktų riebalų šaltinių, vitaminų ir mineralinių medžiagų.

    Kitas mitas – kad susirgus tyčia valgyti mažiau yra naudinga, nes taip „paprasčiau suvaldyti cukrų“. Straipsnyje pabrėžiama priešinga logika: ligos metu organizmas veikia intensyvaus atsistatymo režimu, todėl jam reikia pakankamai energijos ir maistinių medžiagų.

    Autoriai akcentuoja, kad tikslas nėra valgyti be saiko – svarbu valgyti pagal organizmo poreikius, derinant diabeto kontrolę su realiu mitybos pakankamumu. Jei apetitas išlieka menkas, o įprastas maistas nepadeda surinkti reikalingų medžiagų, rekomenduojama sprendimų ieškoti kartu su specialistais.

    Galiausiai pabrėžiama pagrindinė mintis: sergant diabetu vien glikemijos stebėjimas ne visada išsprendžia visus klausimus, ypač ligos ir reabilitacijos metu. Kontrolė turėtų eiti kartu su dėmesiu bendrai organizmo mitybinei būklei.

    Tekste taip pat pažymima, kad minėtas produktas yra specialios medicininės paskirties maistas, kurį reikia vartoti prižiūrint gydytojui.

  • 4 požymiai, kad lėtėja medžiagų apykaita: nuo svorio augimo iki nuolatinio šalčio

    Jaučiate, kad anksčiau veikę mitybos ar sporto įpročiai nebeduoda tokio pat efekto, o svoris pamažu auga? Specialistai sako, kad tai gali būti vienas iš ženklų, jog lėtėja medžiagų apykaita – tiksliau, mažėja organizmo energijos sunaudojimo greitis.

    Medžiagų apykaita – tai procesas, kai organizmas maistą ir skysčius paverčia energija, reikalinga kasdienėms veikloms ir audinių atstatymui. Kaip rašo „EatingWell“, kalbant apie „lėtą metabolizmą“ dažniausiai turimas omenyje bazinis medžiagų apykaitos greitis – kiek energijos kūnas sudegina ramybės būsenoje.

    Gydytojai pabrėžia, kad medžiagų apykaita per gyvenimą kinta ne visai taip, kaip įprasta manyti: ji labai aktyvi kūdikystėje, lėtėja vaikystėje, o įvertinus kūno dydį, dažnai išlieka gana stabili maždaug nuo 20 iki 60 metų. Po 60-ies ji paprastai ima mažėti palaipsniui.

    Vis dėlto bazinis medžiagų apykaitos greitis gali pradėti lėtėti ir anksčiau, o tai neretai susiję su amžiumi mažėjančia raumenų mase, hormonų pokyčiais ar skydliaukės veikla. Lėtėjanti medžiagų apykaita siejama su neplanuotu svorio augimu, o kartu gali didėti ir metabolinių ligų rizika.

    1. Svoris pamažu auga be aiškios priežasties

    Jei svarstyklės rodo vis daugiau, nors mitybos ar fizinio aktyvumo įpročiai, jūsų manymu, beveik nepasikeitė, tai gali signalizuoti apie mažėjantį energijos sudeginimą. Viena dažniausių priežasčių – su amžiumi mažėjanti raumenų masė.

    Raumenys yra metaboliškai aktyvūs: turint jų daugiau, organizmas sudegina daugiau kalorijų net ramybės metu. Tad jei suvartojamas kalorijų kiekis lieka panašus, o raumenų mažėja, gali susidaryti kalorijų perteklius ir svoris pradeda augti.

    Kita vertus, ne kiekvieną papildomą kilogramą galima nurašyti metabolizmui – vyresniame amžiuje dažnai nepastebimai atsiranda daugiau užkandžiavimo, didesnės porcijos ar daugiau „smulkių kąsnių“ per dieną. Specialistai primena, kad jėgos treniruotės bent du kartus per savaitę kartu su subalansuota mityba ir pakankamu baltymų kiekiu padeda pristabdyti raumenų nykimą.

    2. Silpnėja raumenų jėga

    Jei pastebite, kad darosi sunkiau pakelti daiktus, jaučiatės silpnesni arba matote mažiau raumenų „ryškumo“, tai gali būti raumenų masės mažėjimo požymis. Kartu su tuo dažnai mažėja ir bazinis medžiagų apykaitos greitis.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad labai mažo kaloringumo dietos gali situaciją pabloginti: jei organizmui trūksta energijos ir baltymų, jis gali pradėti „naudoti“ raumeninį audinį kaip kurą. O mažėjant raumenims, medžiagų apykaita dar labiau lėtėja.

    Raumenų masę galima auginti ir išlaikyti derinant pasipriešinimo treniruotes, pakankamą baltymų kiekį ir subalansuotą mitybą. Straipsnyje minimas orientyras – maždaug 1,2–1,6 gramo baltymų kilogramui kūno svorio per dieną, siekiant išsaugoti raumenis metant svorį.

    3. Perimenopauzė ar menopauzė

    Moterims medžiagų apykaitos pokyčius dažnai sustiprina perimenopauzė ir menopauzė, kai mažėja estrogenų kiekis. Tai gali lemti ne tik svorio augimą, bet ir riebalų persiskirstymą (dažniau pilvo srityje) bei raumenų masės mažėjimą.

    Estrogenai siejami su raumenų palaikymu ir atstatymu, todėl jų mažėjimas laikomas viena pagrindinių priežasčių, kodėl menopauzės laikotarpiu raumenų nykimas gali paspartėti. Tekste taip pat minimas terminas sarkopenija – su amžiumi susijęs raumenų masės mažėjimas.

    Kaip ir kitais atvejais, viena svarbiausių praktinių rekomendacijų – jėgos treniruotės bent du kartus per savaitę. Taip pat paminima, kad hormonų pakaitinė terapija kai kuriais atvejais gali padėti išsaugoti raumenų masę, ypač jei derinama su progresyviu krūvio didinimu, tačiau dėl tokio gydymo visuomet sprendžiama individualiai su gydytoju.

    4. Nuovargis, šalčio pojūtis ir vidurių užkietėjimas

    Jei nuolat trūksta energijos, dažnai šąlate, o virškinimas „sustingęs“, tai gali būti ženklas, kad medžiagų apykaitai įtakos turi ne tik gyvenimo būdas. Straipsnyje pabrėžiama, jog tokie simptomai gali pasireikšti esant nepakankamai skydliaukės veiklai (hipotirozei).

    Hipotirozės atveju skydliaukė išskiria per mažai hormonų (T3 ir T4), kurie padeda reguliuoti medžiagų apykaitą. Dėl to gali pasireikšti nuovargis, jautrumas šalčiui, svorio augimas, vidurių užkietėjimas ar sausa oda.

    Vis dėlto šie simptomai nebūtinai reiškia skydliaukės sutrikimą, tačiau jei jie vargina ilgiau, verta pasitarti su gydytoju ir, prireikus, atlikti tyrimus. Tekste pažymima, kad hipotirozė dažnesnė moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms.

    Kas padeda palaikyti medžiagų apykaitą

    Nors amžiaus sustabdyti neįmanoma, dalį įpročių galime valdyti. Straipsnyje pabrėžiama, kad svarbu ne tik sporto valanda sporto klube, bet ir likusios dienos judėjimas – pasivaikščiojimai, lipimas laiptais, dažnesnės pertraukos nuo sėdėjimo.

    Taip pat rekomenduojama teikti prioritetą baltymams: jie padeda išlaikyti raumenis, o organizmas jų virškinimui paprastai sunaudoja daugiau energijos nei riebalams ar angliavandeniams. Kartu primenama, kad mityba turi būti subalansuota – vien baltymų neužtenka.

    Dar vienas akcentas – pusryčiai. Straipsnyje teigiama, kad jų praleidimas daliai žmonių gali „atsigręžti“ vėliau: sukelti cukraus svyravimus kraujyje, paskatinti rinktis mažiau maistingą maistą ir persivalgyti dienos eigoje.

    Galiausiai, jei svoris ima augti nepastebimai, gali padėti laikinas suvartojamų kalorijų sekimas – bent kelioms savaitėms. Tai leidžia pamatyti, ar nepadidėjo porcijos, užkandžiavimas ar, pavyzdžiui, alkoholio kiekis, kurį žmonės dažnai nuvertina.

  • 5 baltymingi pusryčių dribsniai raumenims palaikyti: dietologų rekomendacijos vyresniems

    Su amžiumi organizmui dažnai prireikia daugiau baltymų, kad būtų lengviau išlaikyti raumenų masę. Sporto dietologai pažymi, kad baltymų trūkumas ypač dažnas per pusryčius, todėl net ir įprasti dribsniai gali tapti patogiu sprendimu.

    Apie tai rašo „EatingWell“, pristatydamas penkis didesnio baltymų kiekio dribsnius, kuriuos dietologai išskiria kaip praktišką pasirinkimą žmonėms, norintiems rūpintis raumenų būkle vyresniame amžiuje.

    Tekste pabrėžiama, kad dažnai minima 0,8 gramo baltymų vienam kūno masės kilogramui norma laikoma minimaliu kiekiu, padedančiu išvengti baltymų trūkumo. Tuo metu sporto dietologai dažnai rekomenduoja siekti maždaug 1,2–1,6 gramo kilogramui per dieną, ypač jei žmogus užsiima jėgos pratimais.

    Renkantis dribsnius siūloma atkreipti dėmesį ne tik į baltymus, bet ir į skaidulas bei pridėtinį cukrų: daugiau skaidulų gali padėti ilgiau jaustis sočiai, o mažesnis pridėtinio cukraus kiekis – išlaikyti subalansuotesnį racioną.

    5 dietologų išskirti baltymingi dribsniai

    Didžiausiu baltymų kiekiu vienoje porcijoje išskiriami „Ratio Protein Fiber Cinnamon Almond“ dribsniai – nurodoma, kad 1 puodelyje yra 20 gramų baltymų. Baltymai čia gaunami iš kviečių (įskaitant kviečių glitimą) ir žirnių baltymų.

    Kitas dažnai lengvai randamas variantas – „Kashi Go Protein & Fiber Original“. Šių dribsnių porcija kiek didesnė (1 ir 1/4 puodelio), o joje nurodoma 12 gramų baltymų iš pilno grūdo produktų ir sojų baltymų; taip pat išskiriama 12 gramų skaidulų.

    Skonių pasirinkimu akcentuojami „Magic Spoon“ dribsniai (pavyzdyje – „Magic Spoon Fruity“). Tekste nurodoma, kad, priklausomai nuo skonio, porcijoje gali būti 11–14 gramų baltymų, o pagrindinis šaltinis – pieno baltymų mišinys (kazeinas ir išrūgų baltymai).

    Į penketuką įtraukiami ir „Lovebird Protein Cinnamon“ dribsniai, kurių 1 puodelio porcijoje nurodoma 11 gramų baltymų iš pieno baltymų mišinio. Pažymima, kad šie dribsniai saldinami kokosų cukrumi, todėl pridėtinio cukraus kiekis yra didesnis nei kai kurių kitų baltymingų alternatyvų – 8 gramai porcijoje.

    Penketuką užbaigia „Three Wishes Cocoa“ – nurodoma, kad porcijoje yra 8 gramai baltymų. Šie dribsniai apibūdinami kaip be grūdų ir be glitimo, pagaminti iš avinžirnių, tapijokos ir žirnių baltymų, o vienoje porcijoje pateikiama po 3 gramus skaidulų ir pridėtinio cukraus.

    Kaip padidinti baltymų kiekį dubenėlyje

    Net ir pasirinkus baltymingesnius dribsnius, baltymų kiekio gali nepakakti tam, ką ekspertai dažnai rekomenduoja vienam valgymui. Viena iš minčių – orientuotis bent į 20 gramų baltymų per pusryčius, o kai kurie tyrimai aptaria ir didesnius kiekius.

    Paprastas būdas padidinti baltymus – rinktis baltymingesnį pieną. Tekste minimas ultrafiltruotas pienas, kuriame baltymų paprastai daugiau nei įprastame.

    Jei pieno produktų vengiama, siūloma apsvarstyti sojų pieną, nes jo baltymų kiekis dažnai panašus į įprasto pieno. Taip pat minimas žirnių pienas, kuris gali prisidėti prie baltymų kiekio dubenėlyje.

    Dar viena alternatyva – vietoje pieno dribsnius maišyti su graikišku (sutrintu) jogurtu: tekste nurodoma, kad tokia porcija gali reikšmingai pakelti bendrą baltymų kiekį.

    Ne tik baltymai: skaidulos, cukrus ir priedai

    Dietologai primena, kad subalansuota mityba neapsiriboja vien baltymais. Norint didesnės maistinės vertės, prie dribsnių siūloma pridėti vaisių ar uogų – taip natūraliai padidinamas skaidulų ir mikroelementų kiekis.

    Renkantis produktą verta pasitikrinti sudėtį ir maistingumo lentelę. Tekste pateikiama paprasta taisyklė: jei fizinis aktyvumas nėra didelis, patogu ieškoti produktų, kuriuose cukraus vienoje porcijoje būtų tiek pat arba mažiau nei skaidulų.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į alternatyvius saldiklius: vieniems jų skonis tinka, kitiems gali palikti poskonį ar skatinti norą vėliau rinktis dar saldesnį maistą. Todėl rekomenduojama stebėti, kaip konkretus produktas veikia savijautą ir alkį.

  • Po 50-iesiems raumenys tirpsta kasmet: ekspertai paaiškino, kiek baltymų išties reikia

    Po 50-iesiems raumenys tirpsta kasmet: ekspertai paaiškino, kiek baltymų išties reikia

    Kas yra sarkopenija?

    Su amžiumi raumenų masė ir jėga natūraliai mažėja, o šis procesas vadinamas sarkopenija. Tyrimai rodo, kad po 50 metų žmogus vidutiniškai kasmet netenka apie 0,5–1 proc. raumenų masės, o sergant lėtinėmis ligomis nykimas gali greitėti.

    Ilgainiui raumeninį audinį dalinai pakeičia riebalinis ir skaidulinis audinys, todėl krenta jėga ir blogėja judėjimo funkcija. Dėl to kasdieniai veiksmai, tokie kaip lipimas laiptais ar atsistojimas nuo kėdės, tampa vis sunkesni.

    Silpnesni raumenys reiškia greitesnį nuovargį, prastesnę pusiausvyrą ir didesnę griuvimų riziką. Būtent todėl sarkopenija siejama su dažnesnėmis traumomis, kaulų lūžiais, hospitalizacijomis ir didesniu ilgalaikės priežiūros poreikiu.

    Kodėl baltymai tampa kritiški?

    Baltymai yra ne tik raumenų, bet ir visų organizmo ląstelių statybinė medžiaga, svarbi audinių atsinaujinimui ir imuninės sistemos veiklai. Problema ta, kad senstant organizmo gebėjimas efektyviai skatinti raumenų baltymų sintezę mažėja, todėl vien įprastų įpročių dažnai nebeužtenka.

    Sarkopenijos riziką didina sėslus gyvenimo būdas, per mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas ir prastai subalansuota mityba. Ypač reikšmingas veiksnys yra per mažas baltymų ir vitamino D kiekis racione.

    Nepakankama mityba gali slėptis

    Vyresniame amžiuje neretai greičiau atsiranda sotumo jausmas, pakinta skonio ir kvapo pojūčiai, dažnėja dantų bei kramtymo problemos. Prie to prisideda ir lėtinės ligos, vaistai, sumažėjusi motyvacija gamintis maistą, todėl suvartojama mažiau energijos ir baltymų.

    Svarbu tai, kad nepakankama mityba ne visada reiškia per mažą svorį. Ji gali pasireikšti ir turint antsvorį ar nutukimą, nes riebalinis audinys kurį laiką maskuoja mažėjančią raumenų masę, o vien svarstyklės raumenų būklės neparodo.

    Kiek baltymų rekomenduoja ekspertai?

    Tarptautinės ekspertų grupės PROT-AGE ir Europos klinikinės mitybos ir metabolizmo draugijos ESPEN rekomendacijose pabrėžiama, kad vyresniems žmonėms baltymų poreikis dažniausiai yra didesnis nei jaunesniems suaugusiesiems. Sveikiems vyresniems nei 65 metų žmonėms dažnai siūloma siekti apie 1,0–1,2 gramo baltymų kilogramui kūno masės per dieną, atsižvelgiant į aktyvumą ir sveikatą.

    Praktiškai tai reiškia, kad 70 kilogramų sveriančiam žmogui per parą gali reikėti maždaug 70–84 gramų baltymų. Sergant, sveikstant po ligos, po operacijų ar esant nepakankamai mitybai šis poreikis gali būti dar didesnis, todėl saugiausia jį aptarti su gydytoju arba dietologu.

    „Žmonėms, turintiems inkstų ligų, savarankiškai didinti baltymų kiekio nereikėtų, nes kai kuriais atvejais tai gali būti žalinga“, – pabrėžia specialistai, vertinantys mitybą klinikinėje praktikoje.

    Kokius šaltinius rinktis kasdien?

    Visavertės kilmės baltymų šaltiniais laikomi kiaušiniai, pienas ir pieno produktai, mėsa bei žuvis. Augalinės kilmės baltymų daug turi ankštiniai, pavyzdžiui, lęšiai, avinžirniai, pupelės, žirniai, soja ir pupos.

    Vertinant augalinius baltymus svarbu žinoti, kad daliai produktų gali trūkti kai kurių nepakeičiamų aminorūgščių, todėl naudinga derinti skirtingus šaltinius. Pavyzdžiui, grūdinių produktų ir ankštinių derinimas padeda sudaryti palankesnį aminorūgščių profilį, o grūdai su pieno produktais gali papildyti vieni kitus.

    Specialistai pabrėžia, kad baltymai yra tik viena dėlionės dalis: raumenų masei išlaikyti ypač svarbi ir reguliari jėgos bei pusiausvyros lavinimo veikla. Mityba ir fizinis aktyvumas kartu laikomi pagrindinėmis priemonėmis, kurios gali lėtinti raumenų nykimą ir padėti ilgiau išlaikyti savarankiškumą.

  • Po „Ozempic“ ir „Mounjaro“ – netikėtas posūkis: svoris grįžta greitai, išryškėjo dar viena rizika

    Po „Ozempic“ ir „Mounjaro“ – netikėtas posūkis: svoris grįžta greitai, išryškėjo dar viena rizika

    Kodėl kilogramai sugrįžta?

    Vaistai su semagliutidu ir tirzepatidu, veikiantys inkretinų sistemą, mažina apetitą ir didina sotumo jausmą, todėl per gydymą žmonės dažnai suvalgo mažiau. Klinikiniai tyrimai rodo, kad nutukimo gydyme vidutinis svorio kritimas gali siekti apie 15 proc., o didžiausiomis tirzepatido dozėmis – apie 21 proc.

    Vis dėlto nutukimas laikomas lėtine, linkusia atsinaujinti liga, todėl nutraukus gydymą biologiniai mechanizmai, skatinantys svorio augimą, vėl sustiprėja. Praktikoje tai reiškia, kad daliai pacientų numesti kilogramai ima grįžti net tada, kai pasiektas norimas svoris.

    Ką rodo tyrimų apžvalga?

    Oksfordo universiteto mokslininkai apžvelgė 37 tyrimus, kuriuose dalyvavo 9 341 suaugęs žmogus, turėjęs antsvorį arba nutukimą. Vidutinė gydymo trukmė siekė 39 savaites, o stebėjimas po gydymo pabaigos truko vidutiniškai 32 savaites.

    Apžvalgos duomenimis, nutraukus svorio kontrolei skirtus vaistus dalyviai vidutiniškai priaugdavo apie 0,4 kilogramo per mėnesį. Naujesnių terapijų, įskaitant semagliutidą ir tirzepatidą, grupėse svorio grįžimo tempas buvo didesnis ir siekė apie 0,8 kilogramo per mėnesį.

    Remiantis turimais duomenimis, mokslininkai prognozavo, kad dalis žmonių, vartojusių naujausius vaistus, gali grįžti prie pradinio svorio maždaug per 1,5 metų po terapijos pabaigos. Tyrėjai pabrėžia, kad tai yra apibendrinta prognozė, o ilgalaikių duomenų, kas vyksta praėjus daugiau nei metams po nutraukimo, vis dar trūksta.

    Ne tik svoris: dar viena problema

    Svorio grįžimas nėra būdingas tik farmakoterapijai, nes jo-jo efektas pasitaiko ir po dietos bei fizinio aktyvumo programų. Tačiau apžvalgoje nurodoma, kad po vaistų nutraukimo svorio augimo tempas vidutiniškai buvo apie 0,3 kilogramo per mėnesį didesnis nei po elgsenos programų, nors pradinis svorio kritimas vartojant vaistus dažnai būna ryškesnis.

    Kitas svarbus aspektas – kartu su svoriu gali palaipsniui nykti ir dalis metabolinių naudų. Tyrimuose fiksuota, kad gliukozės, HbA1c, kraujospūdžio, cholesterolio ir trigliceridų rodikliai laikui bėgant gali artėti prie buvusių iki gydymo, o apytiksliai tai gali įvykti per maždaug 1,4 metų.

    Ekspertai vis dažniau atkreipia dėmesį ir į mitybos kokybę ilgalaikio apetito slopinimo metu. UCL ir Kembridžo universiteto tyrėjai pažymi, kad energijos suvartojimas terapijos metu gali sumažėti apie 16–39 proc., o kartu gali nejučia sumažėti ir baltymų, vitaminų bei mineralų kiekis racione, ypač jei pacientas negauna aiškių mitybos rekomendacijų.

    Dar viena aktuali rizika – liesosios kūno masės mažėjimas. Greitai krentant svoriui organizmas netenka ne tik riebalų, bet ir dalies raumenų, todėl gydymo metu ypač svarbu pakankamas baltymų kiekis, reguliari fizinė veikla ir jėgos pratimai, padedantys išsaugoti raumenyną.

    Nors kai kuriuose tirzepatido tyrimuose akivaizdus baltyminis-energinis nepakankamumas buvo retas, vitaminų ir mineralų rodikliai ne visada buvo tiriami sistemingai. Dėl to ilgalaikių pasekmių mastas dar nėra galutinai aiškus, o pacientams rekomenduojama gydymą planuoti kartu su gydytoju ir, jei įmanoma, dietologu.

    Nauji duomenys nepaneigia šių vaistų veiksmingumo, tačiau primena, kad tai nėra kelių mėnesių priemonė greitam rezultatui. Ilgalaikėje perspektyvoje didžiausias tikslas yra ne tik numesti svorio, bet ir jį išlaikyti, apsaugoti raumenų masę bei sumažinti su nutukimu susijusių ligų riziką.

  • Po 50-ies kopti laiptai ir ne vien nuovargis: ekspertai įvardijo, kiek baltymų iš tikrųjų reikia

    Po 50-ies kopti laiptai ir ne vien nuovargis: ekspertai įvardijo, kiek baltymų iš tikrųjų reikia

    Daugelis žmonių perkopę 50 metų ribą pastebi, kad kasdieniai judesiai ima reikalauti daugiau pastangų: laiptai atrodo statesni, pirkinių krepšiai sunkesni, o atsistoti nuo sofos kartais norisi pasirėmus. Tai dažnai siejama ne vien su nuovargiu ar „formos praradimu“, bet ir su natūraliais amžiaus nulemtais organizmo pokyčiais.

    Viena svarbiausių priežasčių yra raumenų masės mažėjimas, vadinamas sarkopenija. Su amžiumi raumenys nyksta greičiau, nei organizmas spėja juos atkurti, o menopauzės laikotarpiu moterims šis procesas gali spartėti dėl mažėjančio estrogenų lygio.

    Kodėl po 50 keičiasi poreikiai

    Senstant organizmas tampa mažiau jautrus aminorūgštims, iš kurių sudaryti baltymai. Tai reiškia, kad baltymų kiekis, kuris anksčiau padėdavo palaikyti raumenis, vėliau gali nebesuteikti tokio paties efekto raumenų atsinaujinimui.

    Ekspertai pabrėžia, kad raumenų audiniui svarbus ne tik maistas, bet ir judesio stimulas. Vien didesnis baltymų kiekis be reguliarių jėgos pratimų dažnai neduoda norimo rezultato, nes raumenims reikia aiškaus signalo augti ir stiprėti.

    Kiek baltymų reikėtų per dieną

    Žmonėms po 50 metų neretai rekomenduojama per dieną gauti apie 1,2–1,6 gramo baltymų vienam kūno masės kilogramui. Pavyzdžiui, 75 kilogramus sveriančiam žmogui tai būtų maždaug 90–120 gramų baltymų per parą.

    Europos klinikinės mitybos ir medžiagų apykaitos draugijos rekomendacijose dažnai akcentuojama, kad didesnės rizikos grupėms, kai raumenų masė mažėja sparčiau ar yra sveikatos apribojimų, baltymų poreikis gali būti arčiau 1,2–1,5 gramo kilogramui kūno masės per dieną. Fiziškai aktyviems žmonėms, ypač atliekantiems jėgos pratimus, poreikis gali artėti prie aukštesnės intervalo ribos.

    Svarbu ir tai, kaip baltymai paskirstomi per dieną. Praktikoje dažnai siūloma siekti, kad vieno valgymo metu būtų gaunama apie 25–30 gramų baltymų, nes organizmas raumenų atstatymui efektyviau panaudoja tolygesnes porcijas, o ne vieną labai didelę vakarienę.

    Dažniausios klaidos ir atsargumo priemonės

    Viena dažniausių klaidų yra situacija, kai baltymų beveik nevalgoma pusryčiams ir pietums, o didžioji dalis „sutaupoma“ vakarui. Tokiu atveju dalis baltymų gali būti panaudota ne raumenų sintezei, o energijai, todėl poveikis raumenims būna mažesnis.

    Ne mažiau svarbus ir bendras energijos kiekis. Jei žmogus smarkiai riboja kalorijas, organizmui gali pritrūkti „kuro“ raumenų audiniui palaikyti, todėl net padidinus baltymų kiekį efektas gali būti silpnesnis, ypač jei kartu stokojama jėgos pratimų.

    Jei žmogus turi diagnozuotų inkstų ligų, cukrinį diabetą ar kitų lėtinių sveikatos sutrikimų, baltymų kiekio didinti savarankiškai nereikėtų. Tokiais atvejais mitybos pokyčius svarbu aptarti su gydytoju, o prireikus ir su mitybos specialistu.

    Baltyminiai kokteiliai gali būti patogi priemonė, kai sunku surinkti baltymus iš įprasto maisto, tačiau jie neturėtų ilgainiui pakeisti pilnaverčių patiekalų. Visavertėje mityboje svarbios ir skaidulos, vitaminai, mineralai bei sveikie riebalai, kurie dažnai lieka „už borto“, kai remiamasi vien papildais.

    Apibendrinant, po 50 metų raumenų masės mažėjimas nėra neišvengiamas scenarijus. Tikslingai didinant baltymų kiekį, tolygiai jį paskirstant per dieną ir derinant su reguliariais jėgos pratimais, galima realiai pristabdyti sarkopenijos procesus ir išlaikyti kasdienį pajėgumą.

  • Geri kavą kasdien? Tyrimas atskleidė netikėtą ryšį su raumenimis ir pilvo riebalais

    Geri kavą kasdien? Tyrimas atskleidė netikėtą ryšį su raumenimis ir pilvo riebalais

    Kava jau seniai nebėra vien tik rytinis įprotis: vis daugiau tyrimų rodo jos sąsajas su kai kuriais sveikatos rodikliais. Nauja publikacija European Journal of Nutrition papildė šį paveikslą netikėta įžvalga: kavą dažniau geriantiems žmonėms nustatytos kūno sudėties tendencijos, kurios siejosi su didesne raumenų mase ir mažesniu riebalų kiekiu.

    Tyrėjai analizavo 2 264 žmonių, kuriems buvo 46 metai, duomenis iš Northern Finland Birth Cohort 1966 programos. Tai stebėjimo tipo analizė, paremta dalyvių įpročiais ir vienu metu įvertintais sveikatos rodikliais, todėl ji parodo sąsajas, bet neįrodo priežasties ir pasekmės.

    Rezultatai rodė, kad daugiau kavos vartoję dalyviai turėjo mažiau bendro riebalų kiekio ir mažiau vadinamųjų visceralinių, arba pilvo ertmėje organus supančių, riebalų. Kartu fiksuota ir didesnė raumenų masė, nors kūno masės indeksas skirtingose grupėse reikšmingai nesiskyrė.

    Autoriai pabrėžė galimus paaiškinimus, tačiau jų nepatvirtino eksperimentiškai. Viena dažniausiai minima hipotezė yra ta, kad kofeinas gali trumpam padidinti energijos sąnaudas ir skatinti riebalų oksidaciją, o kava turi daug biologiškai aktyvių junginių, kurių poveikį atskirti sudėtinga.

    Vis dėlto specialistai ragina šiuos rezultatus vertinti atsargiai, nes tokio tipo tyrimai negali patikimai pasakyti, ar būtent kava lemia palankesnę kūno sudėtį. Įtakos gali turėti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, mitybos kokybė, fizinis aktyvumas, miegas, rūkymas ar bendras kalorijų kiekis.

    Praktiniu požiūriu svarbu ir tai, kaip geriama kava. Jei į ją dedama daug cukraus ar riebių priedų, gėrimo energinė vertė išauga, o tai gali panaikinti galimą naudą kūno riebalų kontrolei.

    Kalbant apie saugumą, JAV Maisto ir vaistų administracija nurodo, kad daugumai suaugusiųjų iki 400 miligramų kofeino per dieną paprastai laikoma saugia riba. Tai dažnai prilyginama maždaug 2–3 puodeliams kavos, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo gėrimo stiprumo ir individualaus jautrumo kofeinui.

    Tyrimo autoriai pažymi, kad tolesniems atsakymams reikėtų kontroliuojamų klinikinių tyrimų, kurie leistų aiškiau įvertinti, ar kavos vartojimas gali tiesiogiai paveikti riebalų pasiskirstymą ir raumenų masę. Kol kas tai dar vienas signalas, kad kava gali būti susijusi ne tik su savijauta, bet ir su kai kuriais metaboliniais rodikliais.

  • Vyresni žmonės dažnai jo negauna: dėl šio trūkumo raumenys silpsta greičiau, perspėja ekspertai

    Vyresni žmonės dažnai jo negauna: dėl šio trūkumo raumenys silpsta greičiau, perspėja ekspertai

    Senstant raumenys natūraliai keičiasi: mažėja jų masė, jėga ir atsistatymo greitis. Specialistai šį procesą sieja su sarkopenija ir vadinamąja anaboline rezistencija, kai organizmas į tą patį baltymų kiekį reaguoja silpniau nei jauname amžiuje. Dėl to net ir įprastas valgiaraštis, kuris anksčiau atrodė pakankamas, vėliau gali nebepalaikyti raumenų.

    Baltymų trūkumas ne visada iš karto pastebimas, tačiau ilgainiui jis gali prisidėti prie silpnumo, prastesnio žaizdų gijimo ir didesnės mitybos nepakankamumo rizikos. Kasdienybėje tai dažnai pasireiškia paprastais dalykais: sunkiau atsistoti nuo kėdės, lipti laiptais ar greičiau atgauti jėgas po infekcijos. Jei kartu mažėja fizinis aktyvumas ar vargina lėtinės ligos, funkcinių gebėjimų praradimas gali paspartėti.

    Kiek baltymų gali reikėti vyresniame amžiuje?

    Daugelyje rekomendacijų suaugusiesiems minima apie 0,8–0,9 gramo baltymų kilogramui kūno svorio per parą, tačiau vyresniems žmonėms dažnai siūloma siekti didesnio kiekio. Tarptautiniai ekspertai neretai nurodo 1,0–1,2 gramo baltymų kilogramui kūno svorio per parą sveikiems vyresniems nei 65 metų asmenims. Tikslesnį poreikį lemia sveikatos būklė, fizinis aktyvumas ir mitybos įpročiai.

    Pavyzdžiui, 70 kilogramų sveriančiam žmogui tai būtų apie 70–84 gramus baltymų per parą. Ligos, reabilitacijos ar nepakankamos mitybos atvejais poreikis gali dar didėti, tačiau tokiu metu reikalingas individualus įvertinimas. Sergant inkstų ligomis baltymų kiekio didinti savarankiškai nerekomenduojama, nes tai gali pabloginti būklę.

    Kodėl neužtenka vieno sotaus patiekalo?

    Vien didelė porcija vakare dažniausiai neišsprendžia problemos, jei pusryčiuose ir vakarienėje baltymų beveik nėra. Tyrimai, analizuojantys raumenų baltymų sintezę, rodo, kad naudingiau baltymus paskirstyti per kelis valgymus. Praktikoje dažnai orientuojamasi į maždaug 25–30 gramų baltymų pagrindiniame valgyme, tačiau šis skaičius priklauso nuo kūno svorio ir bendro paros poreikio.

    Kasdienybėje paprasčiausia taisyklė yra prie pusryčių, pietų ir vakarienės įtraukti aiškų baltymų šaltinį. Tai gali būti kiaušiniai, varškė, natūralus jogurtas, skyras, liesa mėsa, žuvis, tofu ar ankštiniai. Augalinius baltymus verta derinti su grūdiniais produktais, pavyzdžiui, lęšius su ryžiais ar pupelių užtepėlę su pilno grūdo duona.

    Ką daryti, kai apetitas mažas?

    Vyresniame amžiuje neretai mažėja apetitas, todėl didelės porcijos gali būti atstumiamos. Tokiu atveju geriau rinktis mažesnį kiekį, bet maistingesnį maistą: kokteilį su kefyru ar jogurtu, kiaušinių užtepėlę, varškę su priedais ar trintą sriubą, praturtintą pieno produktais. Svarbiausia, kad baltymų šaltinis atsirastų reguliariai, o ne tik retkarčiais.

    Baltymingais vadinami batonėliai, dribsniai ar duona gali padėti papildyti racioną, bet jie nebūtinai yra geriausias pasirinkimas. Vertinant produktą verta pažiūrėti ne tik į baltymų kiekį, bet ir į cukrų, druskos bei sočiųjų riebalų kiekį realioje porcijoje. Kartais panašų baltymų kiekį suteikia paprastesni ir pigesni produktai, pavyzdžiui, skyras, porcija varškės ar keli kiaušiniai.

    Baltymų papildai taip pat nėra savaime blogi, tačiau sveikam žmogui dažniausiai jie nėra būtini. Jie gali būti praktiškas sprendimas, jei apetitas labai sumažėjęs ar sunku suvalgyti pakankamai įprasto maisto, bet neturėtų pakeisti įvairios mitybos. Jei vyresnis žmogus be aiškios priežasties sparčiai liesėja, valgo vis mažiau ar akivaizdžiai silpsta, saugiausia kreiptis į gydytoją arba dietologą.

    Nors pakankamas baltymų kiekis yra svarbus, vien jo padidinimas ne visada sustabdo raumenų nykimą. Geriausi rezultatai paprastai pasiekiami derinant mitybą su pagal galimybes pritaikytu fiziniu aktyvumu, ypač jėgos ir pasipriešinimo pratimais. Būtent ši kombinacija padeda išsaugoti judrumą ir savarankiškumą ilgiau.

  • 72-ejų instruktorė sako esanti stipresnė nei keturiasdešimties: 6 pratimai namuose

    72-ejų instruktorė sako esanti stipresnė nei keturiasdešimties: 6 pratimai namuose

    Su amžiumi natūraliai mažėja raumenų masė ir jėga, o prastėjanti pusiausvyra bei koordinacija gali apsunkinti kasdienius darbus. Vis dėlto sprendimas nebūtinai turi būti sudėtingas sporto planas ar ilgos valandos salėje.

    Naujesnė American College of Sports Medicine apžvalgų analizė, paremta 137 tyrimų apžvalgomis ir daugiau nei 30 000 dalyvių duomenimis, pabrėžia paprastą principą. Didžiausią naudą dažnai duoda perėjimas nuo jokio jėgos darbo prie bet kokios reguliarios pasipriešinimo treniruotės, net jei ji atliekama namuose ir su savo kūno svoriu.

    PSO rekomenduoja vyresniems suaugusiesiems stiprinti pagrindines raumenų grupes bent du kartus per savaitę. Taip pat bent tris kartus per savaitę patariama rinktis daugialypę veiklą, kur derinamas jėgos lavinimas ir pusiausvyros pratimai, nes tai siejama su mažesne griuvimų rizika.

    Pilateso instruktorė Liz Hilliard, sukūrusi metodiką, kur pilateso principai derinami su pasipriešinimo pratimais, teigia, kad dabar jaučiasi geresnės formos nei būdama 40-ies. Nors tai subjektyvus vertinimas, jos siūlomas rinkinys remiasi paprastais judesiais, kurie stiprina kasdien reikalingus raumenis.

    Į šį rinkinį paprastai įtraukiami judesiai, lavinantys kojų ir sėdmenų jėgą, liemens stabilumą ir laikyseną, taip pat pusiausvyrą. Tokie pratimai dažnai primena atsisėdimo ir atsistojimo modelius, kontrolę išlaikantį lenkimąsi, stabilizacinius liemens pratimus ir lėtus pusiausvyros elementus.

    Pradedantiesiems rekomenduojama startuoti nuo kelių ramių pakartojimų ir orientuotis į techniką, o ne greitį. Treniruotės neturėtų būti atliekamos per aštrų skausmą, o krūvį verta didinti palaipsniui, kad kūnas spėtų prisitaikyti.

    Jei vargina lėtinės ligos, dažni galvos svaigimai, pusiausvyros sutrikimai, osteoporozė ar sąnarių problemos, prieš pradedant naują programą verta pasitarti su gydytoju arba kineziterapeutu. Ilgalaikį rezultatą dažniausiai lemia ne vienos treniruotės intensyvumas, o saugi ir įmanoma išlaikyti rutina.

  • Kreatyna – ne tik sportuojantiems: mokslas rodo, kam ji gali padėti ir kada verčiau vengti

    Kreatyna – ne tik sportuojantiems: mokslas rodo, kam ji gali padėti ir kada verčiau vengti

    Kreatina – vienas geriausiai ištirtų papildų sporto mityboje, tačiau jos nauda vis dažniau aptariama ne vien tarp sportuojančių. Tyrimai rodo, kad kreatino monohidratas gali padėti didinti fizinio krūvio pajėgumą, o kai kuriais atvejais – prisidėti ir prie pažintinių funkcijų palaikymo.

    Kreatina natūraliai gaminama organizme ir kaupiama daugiausia raumenyse, kur virsta fosfokreatinu – greitai pasiekiamu energijos rezervu intensyvaus krūvio metu. Su maistu jos gaunama iš gyvūninės kilmės produktų, ypač raudonos mėsos ir žuvies, tačiau įprasta mityba dažnai neužtikrina tokio kiekio, kuris tyrimuose siejamas su apčiuopiama nauda.

    Sporte kreatina labiausiai vertinama dėl poveikio trumpiems, didelio intensyvumo krūviams, pavyzdžiui, jėgos treniruotėms ar sprintui. Didesnės fosfokreatino atsargos gali padėti atlikti daugiau kokybiškų pakartojimų, o ilgainiui tai prisideda prie jėgos ir liesos kūno masės augimo, taip pat greitesnės regeneracijos po krūvio.

    Kodėl apie ją kalba ir ne sportininkai?

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama kreatinos vaidmeniui vyresniame amžiuje, kai natūraliai mažėja raumenų masė ir jėga. Tyrimuose aptariama, kad kreatina kartu su pasipriešinimo pratimais gali padėti geriau išlaikyti raumenų funkciją, o tai svarbu judrumui ir kritimų rizikos mažinimui.

    Taip pat nagrinėjamas kreatinos ryšys su smegenų energijos apykaita, nes kreatino sistema veikia ne tik raumenyse. Nors rezultatai nevienareikšmiai ir priklauso nuo žmonių grupių bei metodikų, kai kuriuose darbuose minimas potencialas palaikyti pažintines funkcijas didelio protinio krūvio ar miego trūkumo sąlygomis.

    Saugumas ir kada reikėtų atsargumo

    Tarptautinė sporto mitybos draugija nurodo, kad kreatino monohidratas sveikiems žmonėms laikomas saugiu ir gerai toleruojamu papildymu, įskaitant ilgalaikį vartojimą. Dažniausiai minimi nepageidaujami reiškiniai yra virškinimo diskomfortas, ypač jei vartojamos didelės vienkartinės dozės, ir kūno masės padidėjimas dėl didesnio vandens kiekio raumenyse.

    Vis dėlto atsargumas rekomenduojamas nėštumo ir žindymo laikotarpiu, taip pat žmonėms, turintiems inkstų ligų ar kitų rimtų lėtinių būklių. Tokiais atvejais dėl papildų vartojimo reikėtų tartis su gydytoju, o įsigyjant produktą verta rinktis patikimų gamintojų kreatino monohidratą ir laikytis ant pakuotės pateiktų nurodymų.