CP v2

Tag: Refliuksas

  • Ne cukrus kaltas: štai ryto kavos klaida, kuri gali sukelti rėmenį ir energijos nuosmukį

    Ne cukrus kaltas: štai ryto kavos klaida, kuri gali sukelti rėmenį ir energijos nuosmukį

    Rytinė kava daugeliui tapo automatiniu ritualu, tačiau mitybos specialistai ir gastroenterologai primena, kad svarbu ne tik tai, ką dedame į puodelį, bet ir kada jį išgeriame. Kai kava geriama vos atsikėlus ir dar nevalgius, daliai žmonių tai gali sukelti nemalonių virškinimo ir savijautos pokyčių.

    Po nakties virškinimo sistema pamažu pradeda aktyviau dirbti, o skrandis dažnai būna tuštesnis nei dieną. Kofeinas ir kiti kavos junginiai gali skatinti skrandžio rūgšties sekreciją, todėl be maisto „amortizacijos“ jautresniems žmonėms gali pasireikšti deginimas, rėmuo, pykinimas ar pūtimas.

    Reguliariai kartojamas įprotis kai kuriems asmenims gali sustiprinti refliukso simptomus ir pabloginti bendrą virškinimo komfortą. Ypač atsargūs turėtų būti tie, kuriems jau diagnozuotas gastroezofaginio refliukso sutrikimas, dažnai kartojasi rėmuo ar vargina padidėjęs skrandžio jautrumas.

    Kortizolis ir per greitas „užvedimas“

    Rytais natūraliai pakyla kortizolio lygis, kuris padeda organizmui pabusti ir mobilizuoti energijos išteklius. Kava, išgerta pirmomis minutėmis po atsikėlimo, kai kuriems žmonėms gali sustiprinti šį stimulą ir sukelti pernelyg ryškų „užvedimo“ efektą.

    Tuomet vietoj tolygaus žvalumo gali atsirasti vidinis nerimas, dirglumas ar įtampa, o vėliau ir staigesnis energijos kritimas. Šį efektą dažniau mini žmonės, turintys padidėjusį jautrumą kofeinui, patiriantys daugiau streso arba miegantys per trumpai.

    Kas nutinka, kai praleidžiami pusryčiai

    Kava nevalgius dažnai eina kartu su įpročiu atidėti pusryčius arba jų visai neprisiruošti. Tokiu atveju organizmas negauna energijos iš maisto, tačiau gauna stiprų stimulą, o tai gali prisidėti prie savijautos svyravimų ir greitesnio nuovargio vėliau.

    Kai kuriems žmonėms po pradinio suaktyvėjimo pasireiškia mieguistumas, didesnis alkis ar vadinamasis energijos nuosmukis, dėl kurio norisi dar vieno puodelio. Taip lengva patekti į ratą, kai kava tampa ne palaikančiu įpročiu, o bandymu „gesinti“ svyravimus.

    Paprastas sprendimas, kuris tinka daugumai

    Dažniausiai rekomenduojama išeitis paprasta: kavą perkelti į laiką po lengvų pusryčių arba bent jau po nedidelio užkandžio. Net keliolikos ar keliasdešimties minučių pauzė po atsikėlimo kai kuriems žmonėms padeda sumažinti skrandžio dirginimo tikimybę.

    Taip pat verta stebėti bendrą kofeino kiekį per dieną ir nevartoti kavos per vėlai, kad nenukentėtų miegas. Svarbiausia, kad vienos taisyklės visiems nėra: vieni kavą nevalgius toleruoja puikiai, o kitiems net nedidelis kiekis ryte sukelia aiškius simptomus.

    Jei rėmuo, pilvo pūtimas ar pykinimas kartojasi, o ryto kava atrodo kaip galimas trigeris, praktiškiausias žingsnis yra pakeisti vartojimo laiką ir įvertinti pokytį per kelias savaites. Užsitęsus simptomams ar jiems stiprėjant, verta pasitarti su gydytoju.

  • Šie alkoholiniai gėrimai labiausiai niokoja skrandį: gydytojai įspėja apie riziką

    Gydytojai pabrėžia, kad didžiausią žalą skrandžiui dažniausiai sukelia stiprieji alkoholiniai gėrimai, nes didelė etanolio koncentracija veikia kaip cheminis dirgiklis. Jis silpnina apsauginį gleivinės barjerą, didina uždegimo riziką ir ilgainiui gali paskatinti gastrito ar opų vystymąsi.

    Stiprieji gėrimai, tokie kaip degtinė, viskis ar romas, ypač greitai pažeidžia skrandžio gleivinę, nes audiniai tiesiogiai kontaktuoja su didelio laipsnio alkoholiu. Kuo didesnis alkoholio stiprumas, tuo ryškesnis dirginimas ir didesnė tikimybė, kad pasireikš skausmas, deginimas ar pykinimas.

    Kodėl „kanda“ stiprieji gėrimai?

    Etanolis ardo gleivinės ląsteles ir mažina apsauginių gleivių gamybą, todėl skrandis tampa jautresnis savo paties rūgščiai. Dėl to kai kuriems žmonėms net ir trumpalaikis vartojimas gali sukelti ūmų gleivinės sudirginimą, o reguliarus vartojimas siejamas su lėtiniu uždegimu.

    Alkoholio skaidymo metu organizme susidaro acetaldehidas – toksiška medžiaga, kuri gali stiprinti uždegiminius procesus. Be to, alkoholis gali trikdyti normalią virškinimo fermentų veiklą, todėl maistas skrandyje užsibūna ilgiau, o nemalonūs pojūčiai sustiprėja.

    Gazuoti ir saldūs kokteiliai – klastingi?

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad gazuoti alkoholiniai gėrimai, pavyzdžiui, putojantis vynas ar kokteiliai su gazuota baze, gali pagreitinti alkoholio pasisavinimą. Anglies dioksidas didina spaudimą skrandyje, todėl alkoholis greičiau patenka į kraują, o gleivinės dirginimas kai kuriems žmonėms jaučiamas stipriau.

    Ne mažiau reikšmingas veiksnys – saldūs, aromatizuoti gėrimai ir likeriai, kuriuose neretai būna daug cukraus bei įvairių priedų. Toks derinys kai kuriems žmonėms gali skatinti rėmenį, refliuksą ir stiprinti diskomfortą, ypač jei gėrimai vartojami nevalgant.

    Kas didina opų ir refliukso riziką?

    Reguliarus alkoholio vartojimas siejamas su didesne skrandžio ir stemplės pažeidimų rizika, nes silpnėja apsauginiai mechanizmai ir lengviau išsivysto refliuksas. Kai skrandžio rūgštis dažniau patenka į stemplę, atsiranda deginimas, kartumas burnoje, o ilgainiui gali progresuoti gleivinės pažeidimai.

    Gydytojai primena, kad rizika didėja, jei alkoholis vartojamas dideliais kiekiais, dažnai, kartu su rūkymu, miego stoka ar labai riebiu maistu. Jei po alkoholio vartojimo kartojasi skrandžio skausmai, kraujavimo požymiai, juodos išmatos ar stiprus silpnumas, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į medikus.