CP v2

Tag: Refliuksas

  • Gazuotas ar negazuotas vanduo: kuris iš tiesų geriau drėkina ir kam burbuliukai gali pakenkti?

    Gazuotas ar negazuotas vanduo: kuris iš tiesų geriau drėkina ir kam burbuliukai gali pakenkti?

    Ar burbuliukai blogina drėkinimą?

    Diskusijos, ar gazuotas vanduo prasčiau drėkina nei negazuotas, dažniausiai remiasi pojūčiais, o ne fiziologija. Moksliniai duomenys rodo, kad abiejų rūšių vanduo organizmą drėkina labai panašiai, nes lemia pati vandens masė, o ne ištirpęs anglies dioksidas.

    Skysčių pasisavinimą labiausiai veikia išgerto kiekis, gėrimo sudėtis ir tai, kaip greitai ištuštėja skrandis. Anglies dioksidas gazuotame vandenyje reikšmingai nekeičia vandens įsisavinimo žarnyne, todėl vien dėl burbuliukų drėkinimas netampa prastesnis.

    Kodėl po gazuoto troškulys atslūgsta greičiau?

    Dalis žmonių sako, kad gazuotas vanduo greičiau numalšina troškulį, tačiau tai dažniau būna jutiminis efektas. Burnoje atsirandantis lengvas dilgčiojimas ir aštresnis gaivos pojūtis gali sudaryti įspūdį, kad organizmas atsistatė greičiau, nors realus drėkinimas iš esmės nesiskiria.

    Svarbu atskirti pojūtį nuo faktinės būklės: troškulio sumažėjimas ne visada tiksliai atspindi, ar organizmas jau atstatė skysčių balansą. Todėl kasdienį skysčių kiekį verta vertinti pagal įpročius, aplinkos temperatūrą ir aktyvumą, o ne vien pagal momentinį pojūtį.

    Mineralizacija kartais svarbiau už gazavimą

    Renkantis vandenį svarbus ir mineralų kiekis, nes skirtingas kalcio, magnio, natrio ar vandenilio karbonatų lygis gali turėti reikšmės savijautai. Europos praktikoje dažnai taikoma riba, kad šaltinio vanduo paprastai turi iki 500 miligramų ištirpusių mineralų litre, o mineralinis vanduo – daugiau.

    Kasdieniam gėrimui daugeliui žmonių tinka mažesnės mineralizacijos vanduo, nes jis universalesnis ir mažiau apkrauna organizmą papildomais mineralais. Tuo metu didesnės mineralizacijos vanduo gali būti naudingas, kai padidėja elektrolitų poreikis, pavyzdžiui, per karščius ar aktyviai sportuojant.

    Prakaituojant netenkama ne tik vandens, bet ir elektrolitų, ypač natrio, todėl po ilgesnio krūvio kai kuriems žmonėms labiau tinka mineralinis vanduo. Vis dėlto sergant inkstų ligomis ar turint padidėjusį kraujospūdį, dažnai rekomenduojama atidžiau vertinti natrio kiekį etiketėje ir rinktis mažiau jo turinčius variantus.

    Kiek skysčių iš tiesų reikia?

    Žmogaus organizme vanduo sudaro apie 60–70 proc., o jo nuolat netenkama kvėpuojant, šlapinantis ir prakaituojant. Kadangi organizmas neturi galimybės sukaupti didelių vandens atsargų, skysčius reikia papildyti reguliariai.

    Praktikoje dažnai taikoma orientacinė taisyklė – apie 30–35 mililitrus skysčių vienam kūno masės kilogramui per parą, tačiau poreikis kinta. Daugeliui suaugusiųjų kasdien tinka apie 1,5–2 litrus vandens, o karštyje ar intensyvaus fizinio krūvio metu kiekis gali pastebimai didėti.

    Kada gazuotą verta riboti?

    Nors gazuotas vanduo pats savaime nėra blogesnis už negazuotą, daliai žmonių burbuliukai gali sustiprinti nemalonius virškinimo pojūčius. Dažniau atsargumas rekomenduojamas, jei vargina rėmuo, refliuksas, ryškus pilvo pūtimas ar dirgliosios žarnos sindromas.

    Jei po gazuoto vandens reguliariai didėja diskomfortas, racionalu rinktis negazuotą arba gerti mažesniais kiekiais ir stebėti savijautą. Sveikam žmogui pagrindinis pasirinkimo kriterijus dažniausiai lieka skonis ir patogumas, o drėkinimo prasme esminio skirtumo nėra.

  • Ryte karštas vanduo tuščiu skrandžiu: gydytojai paaiškino, kam tai tinka, o kam – ne

    Įprotis ryte išgerti stiklinę vandens, ypač jei jis šiltas, vis dažniau pristatomas kaip paprasta priemonė geresnei savijautai ir virškinimui. Specialistai pabrėžia, kad vanduo organizmui būtinas kasdien, tačiau stebuklingų rezultatų tikėtis nereikėtų.

    Vanduo dalyvauja beveik visuose organizmo procesuose: padeda pernešti maistines medžiagas, palaiko normalią kraujotaką, termoreguliaciją ir inkstų darbą. Net nedidelė dehidratacija gali pasireikšti galvos skausmu, nuovargiu ir suprastėjusia koncentracija.

    Ryto vanduo dažnai siejamas su tuo, kad po nakties organizmas netenka skysčių per kvėpavimą ir prakaitavimą. Išgėrus vandens prieš pusryčius, daliai žmonių lengviau pradėti dieną, o virškinimo sistema gali greičiau „įsijungti“.

    Kalbant apie svorio mažinimą, vanduo pats savaime riebalų nedegina, tačiau gali padėti netiesiogiai. Išgertas prieš valgį jis kartais sumažina alkio jausmą, o pakeitus saldžius gėrimus vandeniu paprasčiau sumažinti bendrą dienos kalorijų kiekį.

    Ar šiltas vanduo turi pranašumą?

    Šiltas vanduo kai kuriems žmonėms yra malonesnis ir lengviau išgeriamas ryte, ypač jei jautrus skrandis. Jis taip pat gali laikinai atpalaiduoti virškinamojo trakto raumenis, todėl daliai žmonių sumažėja pilvo diskomfortas.

    Vis dėlto moksliniai duomenys rodo, kad svarbiausia yra pats skysčių kiekis per parą, o ne tai, ar vanduo šiltas, ar kambario temperatūros. Jei šiltas vanduo padeda formuoti pastovų gėrimo įprotį, tai ir yra didžiausia praktinė nauda.

    Kada verta pasisaugoti?

    Jei vargina rėmuo, refliuksas ar dažni skrandžio skausmai, per karšti gėrimai gali sudirginti ir pabloginti savijautą. Tokiais atvejais geriau rinktis drungną vandenį ir stebėti, kaip reaguoja organizmas.

    Taip pat svarbu neperlenkti lazdos: per trumpą laiką išgertas labai didelis vandens kiekis kai kuriems žmonėms gali sukelti pykinimą ar elektrolitų disbalansą. Jei turite inkstų, širdies ligų ar jums ribojami skysčiai, individualių rekomendacijų reikėtų klausti gydytojo.

    Kaip pagardinti, kad gertumėte daugiau?

    Jei paprastas vanduo nevilioja, skonį galima švelniai pagerinti vaisiais ar žolelėmis, tačiau svarbu nepridėti per daug cukraus. Tinka citrina, apelsinas, mėta ar agurkas, o norint šiltesnio skonio – imbieras.

    Medaus ar saldiklių geriau naudoti saikingai, nes taip nepastebimai didėja kalorijų kiekis. Praktinis tikslas paprastas: per dieną išgerti pakankamai skysčių, o ryto stiklinė gali būti patogus startas.

  • Kava tinka ne visiems: kam verta riboti kofeiną dėl širdies, skrandžio, miego ir vaistų

    Kofeinas veikia ilgiau, nei atrodo

    Kofeinas į kraują patenka greitai, o didžiausia jo koncentracija paprastai pasiekiama per 30–60 minučių nuo kavos išgėrimo. Vėliau jis skaidomas kepenyse, tačiau vidutiniškai dar apie 5 valandas organizme išlieka reikšmingas kiekis, todėl popietinė kava gali paveikti vakarą.

    Įprastame puodelyje kavos dažnai būna apie 80–100 miligramų kofeino, o sveikiems suaugusiesiems saugia riba dažniausiai laikoma iki 400 miligramų per dieną. Vis dėlto jautrumas skiriasi: nikotinas kofeino skaidymą greitina, o nėštumas ar kai kurie hormoniniai preparatai jį gali gerokai sulėtinti.

    Nėštumas ir žindymas

    Nėštumo metu rekomenduojama kofeino kiekį mažinti iki maždaug 200 miligramų per dieną, nes kofeinas lengvai pereina placentą, o vaisiaus organizmas jo skaido labai lėtai. Trečiąjį trimestrą ir pačios nėščiosios organizme kofeino šalinimas gali ryškiai sulėtėti, todėl poveikis užsitęsia.

    Žindant dalis kofeino pereina į pieną, ir nors suaugusiajam tai gali atrodyti menka dozė, kūdikiui ji santykinai didesnė. Dėl lėto skaidymo naujagimiui gali prastėti miegas ir didėti dirglumas, todėl dažnai patariama kavą gerti iškart po maitinimo arba rinktis mažesnes porcijas.

    Širdies ritmas, spaudimas ir nerimas

    Kofeinas stimuliuoja nervų sistemą, todėl kai kuriems žmonėms padažnėja pulsas ir trumpam pakyla kraujospūdis. Daliai sveikų žmonių tai nekelia ilgalaikių problemų, tačiau sergantiesiems aritmijomis, jaučiantiems širdies permušimus ar turintiems nekontroliuojamą hipertenziją simptomai gali sustiprėti.

    Jautresniems asmenims kofeinas gali didinti nerimą, sustiprinti panikos simptomus, sukelti rankų drebėjimą ar vidinį neramumą. Ypač tai aktualu, kai kofeino suvartojama daug per trumpą laiką arba jis gaunamas ne tik iš kavos, bet ir iš energinių gėrimų.

    Miegas ir skrandžio problemos

    Kofeinas blokuoja adenozino receptorius, todėl slopina mieguistumą ir gali trumpinti gilaus miego fazę. Net ir išgėrus kavos likus kelioms valandoms iki miego, daliai žmonių nukenčia užmigimas, miego kokybė ir rytinis poilsio jausmas.

    Kava kai kuriems žmonėms dirgina virškinamąjį traktą: gali skatinti rūgšties sekreciją, silpninti apatinio stemplės sfinkterio tonusą ir provokuoti refliukso simptomus. Ypač dažnai nemalonūs pojūčiai sustiprėja išgėrus kavos nevalgius, todėl jautresniems verta ją gerti po maisto.

    Geležies įsisavinimas ir sąveikos su vaistais

    Kavoje esantys junginiai gali mažinti neheminės geležies, gaunamos iš augalinio maisto, pasisavinimą. Tai svarbu žmonėms, kuriems diagnozuota mažakraujystė, gausiai menstruuojančioms moterims ar laikantiems augalinės mitybos, todėl dažnai rekomenduojama kavą atitraukti nuo valgymo bent valandai prieš arba kelioms valandoms po.

    Kofeinas taip pat gali turėti sąveikų su vaistais: pavyzdžiui, kai kurie skydliaukės hormonų preparatai prasčiau pasisavinami, jei kava geriama per anksti po tabletės. Kai kurie antibiotikai gali lėtinti kofeino skaidymą, o raminamieji ar migdomieji gali veikti silpniau, todėl vartojant vaistus verta pasitikslinti saugius intervalus su gydytoju ar vaistininku.

    Daugumai sveikų žmonių saikingas kavos vartojimas nekelia problemų, tačiau tam tikroms grupėms verta stebėti savijautą ir mažinti kofeino kiekį. Jei simptomai kartojasi arba vartojate ilgalaikius vaistus, saugiausia sprendimą dėl kavos kiekio priimti pasitarus su sveikatos priežiūros specialistu.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios gydytojo konsultacijos. Esant sveikatos sutrikimams ar nėštumo bei žindymo laikotarpiu, rekomendacijos turėtų būti derinamos asmeniškai.

  • Ne tik citrina: šis priedas pakeičia limonadą ir gali palengvinti virškinimą

    Ne tik citrina: šis priedas pakeičia limonadą ir gali palengvinti virškinimą

    Limonadas karštomis dienomis išlieka vienu populiariausių gaiviųjų gėrimų, tačiau jo nauda dažnai baigiasi ties atsigaivinimu. Mitybos specialistai vis dažniau siūlo į klasikinį citrinų gėrimą įtraukti imbierą, kuris suteikia aštresnį skonį ir gali palankiai veikti virškinimą.

    Imbieras vertinamas dėl biologiškai aktyvių junginių, ypač gingerolių ir šogaolių. Tyrimuose siejamas su pykinimo mažinimu, priešuždeginiu poveikiu ir galimu teigiamu poveikiu skrandžio motorikai, todėl daliai žmonių jis gali padėti jaustis lengviau po valgio.

    Imbierinis limonadas dažniausiai gaminamas paprastai: vanduo, citrinų sultys, tarkuotas arba griežinėliais pjaustytas imbieras ir saldiklis pagal skonį. Norint švelnesnio varianto, imbierą galima trumpai pavirti ir atvėsinti, o norint ryškesnio skonio, užpilti šaltu vandeniu ir palaikyti šaldytuve.

    Svarbu nepamiršti, kad imbieras tinka ne visiems. Žmonėms, kuriuos vargina refliuksas, rėmuo ar skrandžio opa, imbieras gali sustiprinti deginimo pojūtį ir diskomfortą, ypač jei gėrimas rūgštesnis dėl didesnio citrinų kiekio.

    Atsargumo reikėtų ir vartojantiems kraujo krešėjimą veikiančius vaistus, nes imbieras gali didinti kraujavimo riziką. Nėštumo metu, ypač jei yra gretutinių sveikatos būklių ar vartojami vaistai, dėl reguliaraus imbiero vartojimo verta pasitarti su gydytoju.

    Norint mažiau cukraus, limonadą galima saldinti nedideliu kiekiu medaus arba rinktis visai nesaldintą versiją, skonį sustiprinant mėtomis ar bazilikais. Populiarėja ir praktika gėrimą vėsinti užšaldytomis uogomis ar vaisių gabalėliais, kad limonadas neatpraskiestų, tačiau išliktų šaltas.

  • Gazuoti gėrimai kasdien: gydytoja aiškina, kaip tai veikia skrandį ir refliukso riziką

    Gazuoti gėrimai daugeliui tapo kasdieniu įpročiu, tačiau medikai primena, kad toks pasirinkimas gali turėti pasekmių ne tik dantims, bet ir virškinimo sistemai. Specialistų vertinimu, didžiausia problema dažniausiai nėra retkarčiais išgerta stiklinė, o nuolatinis gurkšnojimas diena iš dienos.

    Plaučių ligų ir intensyviosios terapijos gydytoja Neena Chandrasekaran viešai atkreipė dėmesį, kad reguliarus gazuotų gėrimų vartojimas kai kuriems žmonėms gali sustiprinti skrandžio negalavimus. Ypač tai aktualu tiems, kurie jau turi polinkį į rėmenį ar gastroezofaginio refliukso simptomus.

    Kaip gazuoti gėrimai veikia skrandį?

    Gazuotuose gėrimuose esantis anglies dioksidas didina dujų kiekį skrandyje, todėl dažnėja atsirūgimas, pilnumo jausmas, gali varginti pūtimas. Žmonėms, linkusiems į refliuksą, padidėjęs spaudimas skrandyje gali paskatinti rūgštaus turinio kilimą į stemplę.

    Refliukso atveju svarbi ir stemplę bei skrandį skirianti rauko funkcija: jei ji silpsta, rūgštis lengviau patenka aukštyn. Medikai pabrėžia, kad daliai žmonių simptomus gali sustiprinti ne vien burbuliukai, bet ir gėrimo rūgštingumas, saldikliai, cukrus ar kofeinas.

    Nemalonūs pojūčiai dažniau pasireiškia, kai gazuoti gėrimai vartojami su dideliais valgiais arba vėlai vakare. Pilnas skrandis ir gulima padėtis sudaro palankesnes sąlygas refliuksui, todėl rėmuo, deginimas už krūtinkaulio ar rūgštus skonis burnoje gali tapti dažnesni.

    Ne tik skrandis: ką patiria dantys?

    Gazuoti gėrimai, ypač rūgštūs ir saldinti, siejami su dantų emalio erozija, o tai gali didinti dantų jautrumą ir ėduonies riziką. Svarbu tai, kad riziką kelia ne vien cukrus: net ir gėrimai be cukraus gali būti rūgštūs.

    Didžiausia žala dažnai siejama su įpročiu gėrimą gurkšnoti mažais kiekiais visą dieną, nes taip dantys ilgiau kontaktuoja su rūgščia terpe. Specialistai primena, kad dažnas užkandžiavimas ir saldžių gėrimų vartojimas gali apsunkinti ir svorio kontrolę.

    Ar gėrimai be cukraus yra saugesni?

    Gėrimai be cukraus paprastai turi mažiau kalorijų nei saldintos versijos, tačiau tai nereiškia, kad jie neutralūs virškinimui. Jie išlieka gazuoti, dažnai rūgštūs, todėl jautresniems žmonėms gali sukelti atsirūgimą, pilvo pūtimą ar rėmenį.

    Gydytojai dažniausiai rekomenduoja tokius gėrimus vertinti kaip retą priedą, o ne kasdienį skysčių šaltinį. Jei rėmuo kartojasi, verta stebėti, ar simptomai stiprėja išgėrus gazuotų gėrimų, ir prireikus pasitarti su šeimos gydytoju ar gastroenterologu.

    „Problema dažniausiai yra ne vienkartinė stiklinė, o kasdienis įprotis gurkšnoti gazuotus gėrimus per visą dieną“, – sakė Neena Chandrasekaran.

  • Kava prie pusryčių gali „atjungti“ geležį: kiek laiko palaukti po valgio, kad nepakenktumėte

    Kava daugeliui yra neatsiejama pusryčių dalis, tačiau specialistai primena svarbų niuansą: geriama kartu su maistu ji gali mažinti geležies įsisavinimą. Tai ypač aktualu, jei pusryčiuose dominuoja augaliniai produktai, kuriuose yra neheminės geležies.

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad kavos sudėtyje esantys polifenoliai, ypač taninai ir chlorogeno rūgštis, gali reikšmingai slopinti neheminės geležies pasisavinimą. Poveikis heminės geležies, gaunamos iš gyvūninės kilmės produktų, įsisavinimui paprastai būna mažesnis, tačiau taip pat gali būti pastebimas.

    Problema svarbi todėl, kad geležies stoka yra viena dažniausių mitybinių būklių, galinčių prisidėti prie mažakraujystės. Mažėjant geležies atsargoms dažniau vargina nuovargis, silpnumas, prastesnė koncentracija, blyškesnė oda, gali slinkti plaukai, o imunitetas silpnėti.

    Didesnę riziką patiria menstruojančios moterys, nėščiosios, paaugliai augimo laikotarpiu, taip pat vegetarai ir veganai, kurių mityboje dažniau vyrauja neheminės geležies šaltiniai. Jei kartu įprasta gerti kavą ar arbatą, bendras įsisavinamos geležies kiekis gali dar labiau sumažėti.

    Ne tik kava: panašiai veikia ir arbata

    Panašų poveikį geležies pasisavinimui gali turėti ir arbata, ypač juodoji ir žalioji, nes jose taip pat gausu polifenolių. Dėl to mitybos specialistai dažnai pataria šiuos gėrimus atskirti nuo pagrindinių valgymų, jei žmogus turi mažas geležies atsargas ar gydosi mažakraujystę.

    Kai kuriems žmonėms kava, geriama su maistu, dar gali sustiprinti rėmenį ar refliukso simptomus, ypač jei skrandis jautresnis. Tokiais atvejais gėrimo laikas ir stiprumas tampa ne mažiau svarbūs nei pats produktas.

    Kiek laiko palaukti po valgio?

    Dažniausiai pateikiama praktinė rekomendacija yra paprasta: kavą geriau gerti praėjus maždaug valandai po valgio arba likus valandai iki jo. Esant patvirtintai geležies stokai ar mažakraujystei, kai kurie specialistai pataria daryti ilgesnę, apie dviejų valandų, pertrauką prieš ir po valgymo.

    Jei pusryčiai nėra reikšmingas geležies šaltinis, griežtas atskyrimas ne visada būtinas. Vis dėlto, jei meniu yra avižos, ankštiniai, viso grūdo produktai, sėklos, žalialapės daržovės ar geležimi praturtinti produktai, kavą verčiau atidėti vėlesniam laikui.

    Ką gerti prie valgio, kad netrukdytų?

    Universaliausias pasirinkimas prie pusryčių ar vakarienės yra vanduo. Geležies pasisavinimą padeda gerinti vitaminas C, todėl prie valgymo dažnai rekomenduojama rinktis vandenį su citrina ar kartu valgyti vitamino C turinčius produktus, pavyzdžiui, uogas, paprikas ar citrusinius vaisius.

    Jei norisi šilto gėrimo, dažnai pasirenkamos vaisinės ar žolelių arbatos, kurios nėra gaminamos iš arbatmedžio lapų. Svarbiausia atsižvelgti į individualią sveikatos būklę, o esant įtarimų dėl geležies stokos, verta atlikti kraujo tyrimus ir aptarti mitybą su gydytoju.

  • Išgerkite puodelį po valgio: mokslas patvirtina, kada pipirmėtė gali greitai palengvinti skrandį

    Pipirmėtė ir virškinimas

    Pipirmėtė (Mentha × piperita) nuo seno siejama su lengvesniu virškinimu po gausesnio maisto. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad kai kurie jos junginiai gali padėti mažinti pilvo spazmus ir nemalonų pilnumo jausmą.

    Didžiausią dėmesį mokslininkai skiria mentoliui ir kitiems eteriniams aliejams, taip pat polifenoliams, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Būtent dėl šių medžiagų pipirmėtė dažnai minima kaip priemonė esant lengviems virškinimo sutrikimams.

    Ką rodo tyrimai?

    Įrodymais stipriausiai pagrįstas ne pats mėtų gėrimas, o koncentruotas pipirmėtės aliejus. Klinikiniai tyrimai ir jų apžvalgos rodo, kad enteriniu būdu dengtos pipirmėtės aliejaus kapsulės daliai žmonių gali sumažinti dirgliosios žarnos sindromo simptomus, ypač pilvo skausmą ir pūtimą.

    Manoma, kad poveikis susijęs su lygiųjų žarnyno raumenų atsipalaidavimu, todėl mažėja spazmai. Vis dėlto tai nereiškia, kad puodelis mėtų arbatos veikia taip pat stipriai kaip standartizuota kapsulė, nes užpile veikliųjų medžiagų kiekiai paprastai būna gerokai mažesni.

    Kada ir kaip gerti?

    Jei po sočių pietų ar vakarienės jaučiate sunkumą, šiltas pipirmėtės užpilas gali būti švelni, saugi kasdienė pagalba daugeliui žmonių. Jis dažniau vertinamas kaip lengvas virškinimo komfortą palaikantis ritualas, o ne greitai veikiantis vaistas.

    Praktiškai dažniausiai pakanka vieno puodelio po valgio. Kad kvapiosios medžiagos mažiau išgaruotų, mėtų lapus verta užplikyti karštu vandeniu ir indą uždengti 5–10 minučių, o tuomet gerti lėtai.

    Kada pipirmėtė gali pakenkti?

    Ne visiems pipirmėtė tinka vienodai. Žmonėms, turintiems refliuksą ar dažną rėmenį, ji kai kuriais atvejais gali sustiprinti deginimą, nes gali atpalaiduoti apatinį stemplės rauką ir palengvinti rūgšties kilimą.

    Atsargumo taip pat prireikia sergant tulžies pūslės ir tulžies latakų ligomis, ypač jei yra tulžies akmenligė ar pasikartojantys skausmo priepuoliai. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu įprastas silpnesnis užpilas dažniausiai laikomas saikingu pasirinkimu, tačiau koncentruotus preparatus su pipirmėtės aliejumi geriau aptarti su gydytoju.

    Jei skrandžio skausmai, pūtimas, pykinimas ar rėmuo kartojasi dažnai arba stiprėja, verta įvertinti mitybą ir kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai kartais maskuoja gastritą, refliuksą, laktozės netoleravimą ar kitus sutrikimus, kuriems vien žolelių neužtenka.

  • Obuolių actas nuo cholesterolio ir cukraus šuolių? Gydytojai įspėja dėl vieno dalyko

    Kas žinoma apie obuolių actą

    Obuolių actas jau seniai reklamuojamas kaip paprasta priemonė savijautai gerinti, o internete jam dažnai priskiriamas poveikis cholesterolio rodikliams ir cukraus kiekiui kraujyje. Dažniausiai kalbama apie 1–2 šaukštus acto, praskiestus stikline vandens ir išgeriamus kasdien.

    Moksliniai duomenys rodo, kad acto rūgštis kai kuriems žmonėms gali šiek tiek sumažinti gliukozės šuolius po valgio ir pagerinti insulino jautrumą. Vis dėlto efektas paprastai būna nedidelis ir negali pakeisti gydytojo paskirtų vaistų, mitybos korekcijų ar fizinio aktyvumo.

    Cholesterolis ir cukrus: ką rodo tyrimai

    Kalbant apie cholesterolį, tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai: dalyje jų matomas nedidelis bendrojo cholesterolio ar trigliceridų sumažėjimas, tačiau kitur reikšmingo poveikio nepastebėta. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią įtaką lipidų rodikliams daro mitybos kokybė, kūno svoris, judėjimas ir, jei reikia, medikamentinis gydymas.

    Jei žmogus patiria gliukozės svyravimus, vien tik actas problemos neišspręs, ypač kai mityboje daug greitųjų angliavandenių, mažai skaidulų ir baltymų. Sergantiems diabetu ar vartojantiems gliukozę mažinančius vaistus tai gali būti aktualu ir dėl galimos hipoglikemijos rizikos.

    Kaip vartoti saugiau ir kada atsargiai

    Gydytojai primena, kad actą būtina skiesti vandeniu, nes koncentruota rūgštis gali dirginti stemplę ir skrandį bei pažeisti dantų emalį. Dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo mažesnio kiekio, stebėti savijautą ir nevartoti tuščiu skrandžiu, jei yra jautrus virškinimas.

    Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, turintys refliuksą, gastritą, opaligę ar kitų virškinamojo trakto sutrikimų, taip pat vartojantys diuretikus, kai kuriuos širdies vaistus ar insuliną. Jei cholesterolio rodikliai ar gliukozė yra padidėję, saugiausias kelias yra pasitarti su šeimos gydytoju ir remtis įrodymais pagrįstu gydymu.

    „Obuolių actas gali būti maisto raciono dalis, tačiau jis nėra vaistas ir neturėtų pakeisti gydymo ar tyrimų“, – sako gydytojai.

  • Pusė stiklinės ryte ir pajusite lengvumą: kuo naudingos raugintų kopūstų sultys

    Raugintų kopūstų sultys dažnai tiesiog nupilamos, tačiau mitybos specialistai primena: nepasterizuotos fermentuotų daržovių sultys gali būti vertingas raciono priedas. Jose yra pieno rūgšties fermentacijos produktų, kurie siejami su žarnyno mikrobiotos palaikymu ir virškinimo komfortu.

    Rauginimas – tai natūrali pieno rūgšties fermentacija, kai daržovėse esantys cukrūs paverčiami pieno rūgštimi. Būtent ji padeda išsaugoti produktą, suteikia rūgštumo ir sukuria terpę, palankią naudingoms bakterijoms.

    Nepasterizuotose raugintų kopūstų sultyse gali būti gyvų pieno rūgšties bakterijų, taip pat organinių rūgščių ir biologiškai aktyvių junginių. Tokie fermentuoti produktai dažnai siejami su geresne virškinamojo trakto funkcija ir bendra mitybos įvairove, nors poveikis skirtingiems žmonėms gali būti nevienodas.

    Rauginti kopūstai ir jų sultys taip pat prisideda prie skaidulų ir mikroelementų suvartojimo, o pati porcija paprastai yra mažai kaloringa. Vis dėlto svarbu nepainioti pažadų apie stebuklingai pagreitintą metabolizmą su realybe: svorio pokyčius lemia bendra mityba, judėjimas, miegas ir ilgalaikiai įpročiai.

    Kiek ir kada gerti?

    Dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo mažesnio kiekio ir stebėti savijautą, nes fermentuoti gėrimai kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą. Praktinis intervalas – nuo pusės iki vienos stiklinės per dieną, ypač jei iki tol raugintų produktų vartojote retai.

    Jei sultis toleruojate gerai, jas galima gerti prieš valgį ar su maistu, tačiau vieno universalaus laiko nėra. Jautresniems žmonėms patogiau rinktis mažesnę porciją dienos eigoje, o ne išgerti visą kiekį iš karto.

    Kada verta pasisaugoti?

    Raugintuose produktuose paprastai būna nemažai druskos, todėl per didelis jų kiekis gali padidinti bendrą natrio suvartojimą. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie turi padidėjusį kraujospūdį, inkstų sutrikimų ar gydytojo nurodymą riboti druską.

    Rūgštūs gėrimai ne visiems tinka ir dėl virškinamojo trakto jautrumo: sergant refliuksu ar dažnai jaučiant rėmenį, sultys gali paūminti simptomus. Jei vartojant atsiranda ryškus diskomfortas, verta sumažinti kiekį arba pasitarti su gydytoju.

  • Ryžių actas ryte su vandeniu: žada greitesnę medžiagų apykaitą, bet yra svarbi išlyga

    Kas yra ryžių actas?

    Ryžių actas gaminamas fermentuojant ryžius, o plačiausiai naudojamas Rytų Azijos virtuvėse. Skirtingų šalių variantai gali skirtis skoniu: vieni būna aštresni, kiti švelnesni, bet pats produktas iš esmės yra rūgštus, todėl jį svarbu vartoti atsargiai.

    Kasdienėje mityboje jis dažniausiai siejamas su sušiais ir ryžių patiekalais, tačiau tinka ir padažams, marinatams, salotų užpilams. Dėl rūgšties jis gali paryškinti skonį ir padėti išgauti norimą tekstūrą, pavyzdžiui, minkštinant mėsą.

    Ką iš tiesų žada sveikatai?

    Actuose esanti acto rūgštis siejama su galimu poveikiu gliukozės šuoliams po valgio ir sotumo jausmui, tačiau efektas paprastai būna nedidelis. Mokslinėje literatūroje daugiau duomenų sukaupta apie įprastą actą, o ryžių actas dažnai minimas kaip panašaus tipo produktas.

    Kartais teigiama, kad ryžių actas esą greitina medžiagų apykaitą ir padeda mesti svorį. Vis dėlto svorio pokyčius pirmiausia lemia ilgalaikis kalorijų balansas, mitybos kokybė, miegas ir fizinis aktyvumas, o ne vienas konkretus gėrimas ryte.

    Kaip vartoti ir kada geriau vengti?

    Jei norite išbandyti, saugesnė praktika yra mažą kiekį ryžių acto praskiesti vandeniu ir stebėti savijautą. Svarbu, kad gėrimas nebūtų labai koncentruotas, nes rūgštis gali dirginti burnos gleivinę, stemplę ir skrandį.

    Žmonėms, turintiems refliuksą, gastritą, skrandžio opaligę ar dažną rėmenį, actas gali sustiprinti nemalonius simptomus. Tokiais atvejais verčiau pasitarti su šeimos gydytoju ar dietologu ir neeksperimentuoti, jei jaučiate paūmėjimus.

    Taip pat verta prisiminti dantų emalį: rūgštūs gėrimai gali didinti jo dėvėjimosi riziką, ypač jei geriami dažnai. Jei ryžių actą naudojate reguliariai, praktiškiau jį rinktis kaip maisto ingredientą, o ne kaip kasdienį gėrimą.

    Naudingiausia vieta virtuvėje

    Ryžių actas išlieka vienu universaliausių produktų virtuvėje, kai norisi lengvo rūgštumo be pernelyg aštraus kvapo. Jis tinka sušių ryžiams, azijietiško stiliaus padažams, daržovių salotoms, taip pat marinatams.

    Paprasta išeitis, jei buteliukas užsilikęs po vieno recepto, yra naudoti jį padažams: sumaišyti su medumi, sojų padažu, česnaku ir imbieru. Taip ryžių actas bus panaudotas prasmingai, o jo poveikis virškinimui ir sotumui bus labiau susijęs su viso patiekalo sudėtimi.