CP v2

Tag: Refliuksas

  • Ne tik citrina: šis priedas pakeičia limonadą ir gali palengvinti virškinimą

    Ne tik citrina: šis priedas pakeičia limonadą ir gali palengvinti virškinimą

    Limonadas karštomis dienomis išlieka vienu populiariausių gaiviųjų gėrimų, tačiau jo nauda dažnai baigiasi ties atsigaivinimu. Mitybos specialistai vis dažniau siūlo į klasikinį citrinų gėrimą įtraukti imbierą, kuris suteikia aštresnį skonį ir gali palankiai veikti virškinimą.

    Imbieras vertinamas dėl biologiškai aktyvių junginių, ypač gingerolių ir šogaolių. Tyrimuose siejamas su pykinimo mažinimu, priešuždeginiu poveikiu ir galimu teigiamu poveikiu skrandžio motorikai, todėl daliai žmonių jis gali padėti jaustis lengviau po valgio.

    Imbierinis limonadas dažniausiai gaminamas paprastai: vanduo, citrinų sultys, tarkuotas arba griežinėliais pjaustytas imbieras ir saldiklis pagal skonį. Norint švelnesnio varianto, imbierą galima trumpai pavirti ir atvėsinti, o norint ryškesnio skonio, užpilti šaltu vandeniu ir palaikyti šaldytuve.

    Svarbu nepamiršti, kad imbieras tinka ne visiems. Žmonėms, kuriuos vargina refliuksas, rėmuo ar skrandžio opa, imbieras gali sustiprinti deginimo pojūtį ir diskomfortą, ypač jei gėrimas rūgštesnis dėl didesnio citrinų kiekio.

    Atsargumo reikėtų ir vartojantiems kraujo krešėjimą veikiančius vaistus, nes imbieras gali didinti kraujavimo riziką. Nėštumo metu, ypač jei yra gretutinių sveikatos būklių ar vartojami vaistai, dėl reguliaraus imbiero vartojimo verta pasitarti su gydytoju.

    Norint mažiau cukraus, limonadą galima saldinti nedideliu kiekiu medaus arba rinktis visai nesaldintą versiją, skonį sustiprinant mėtomis ar bazilikais. Populiarėja ir praktika gėrimą vėsinti užšaldytomis uogomis ar vaisių gabalėliais, kad limonadas neatpraskiestų, tačiau išliktų šaltas.

  • Gazuoti gėrimai kasdien: gydytoja aiškina, kaip tai veikia skrandį ir refliukso riziką

    Gazuoti gėrimai daugeliui tapo kasdieniu įpročiu, tačiau medikai primena, kad toks pasirinkimas gali turėti pasekmių ne tik dantims, bet ir virškinimo sistemai. Specialistų vertinimu, didžiausia problema dažniausiai nėra retkarčiais išgerta stiklinė, o nuolatinis gurkšnojimas diena iš dienos.

    Plaučių ligų ir intensyviosios terapijos gydytoja Neena Chandrasekaran viešai atkreipė dėmesį, kad reguliarus gazuotų gėrimų vartojimas kai kuriems žmonėms gali sustiprinti skrandžio negalavimus. Ypač tai aktualu tiems, kurie jau turi polinkį į rėmenį ar gastroezofaginio refliukso simptomus.

    Kaip gazuoti gėrimai veikia skrandį?

    Gazuotuose gėrimuose esantis anglies dioksidas didina dujų kiekį skrandyje, todėl dažnėja atsirūgimas, pilnumo jausmas, gali varginti pūtimas. Žmonėms, linkusiems į refliuksą, padidėjęs spaudimas skrandyje gali paskatinti rūgštaus turinio kilimą į stemplę.

    Refliukso atveju svarbi ir stemplę bei skrandį skirianti rauko funkcija: jei ji silpsta, rūgštis lengviau patenka aukštyn. Medikai pabrėžia, kad daliai žmonių simptomus gali sustiprinti ne vien burbuliukai, bet ir gėrimo rūgštingumas, saldikliai, cukrus ar kofeinas.

    Nemalonūs pojūčiai dažniau pasireiškia, kai gazuoti gėrimai vartojami su dideliais valgiais arba vėlai vakare. Pilnas skrandis ir gulima padėtis sudaro palankesnes sąlygas refliuksui, todėl rėmuo, deginimas už krūtinkaulio ar rūgštus skonis burnoje gali tapti dažnesni.

    Ne tik skrandis: ką patiria dantys?

    Gazuoti gėrimai, ypač rūgštūs ir saldinti, siejami su dantų emalio erozija, o tai gali didinti dantų jautrumą ir ėduonies riziką. Svarbu tai, kad riziką kelia ne vien cukrus: net ir gėrimai be cukraus gali būti rūgštūs.

    Didžiausia žala dažnai siejama su įpročiu gėrimą gurkšnoti mažais kiekiais visą dieną, nes taip dantys ilgiau kontaktuoja su rūgščia terpe. Specialistai primena, kad dažnas užkandžiavimas ir saldžių gėrimų vartojimas gali apsunkinti ir svorio kontrolę.

    Ar gėrimai be cukraus yra saugesni?

    Gėrimai be cukraus paprastai turi mažiau kalorijų nei saldintos versijos, tačiau tai nereiškia, kad jie neutralūs virškinimui. Jie išlieka gazuoti, dažnai rūgštūs, todėl jautresniems žmonėms gali sukelti atsirūgimą, pilvo pūtimą ar rėmenį.

    Gydytojai dažniausiai rekomenduoja tokius gėrimus vertinti kaip retą priedą, o ne kasdienį skysčių šaltinį. Jei rėmuo kartojasi, verta stebėti, ar simptomai stiprėja išgėrus gazuotų gėrimų, ir prireikus pasitarti su šeimos gydytoju ar gastroenterologu.

    „Problema dažniausiai yra ne vienkartinė stiklinė, o kasdienis įprotis gurkšnoti gazuotus gėrimus per visą dieną“, – sakė Neena Chandrasekaran.

  • Kava prie pusryčių gali „atjungti“ geležį: kiek laiko palaukti po valgio, kad nepakenktumėte

    Kava daugeliui yra neatsiejama pusryčių dalis, tačiau specialistai primena svarbų niuansą: geriama kartu su maistu ji gali mažinti geležies įsisavinimą. Tai ypač aktualu, jei pusryčiuose dominuoja augaliniai produktai, kuriuose yra neheminės geležies.

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad kavos sudėtyje esantys polifenoliai, ypač taninai ir chlorogeno rūgštis, gali reikšmingai slopinti neheminės geležies pasisavinimą. Poveikis heminės geležies, gaunamos iš gyvūninės kilmės produktų, įsisavinimui paprastai būna mažesnis, tačiau taip pat gali būti pastebimas.

    Problema svarbi todėl, kad geležies stoka yra viena dažniausių mitybinių būklių, galinčių prisidėti prie mažakraujystės. Mažėjant geležies atsargoms dažniau vargina nuovargis, silpnumas, prastesnė koncentracija, blyškesnė oda, gali slinkti plaukai, o imunitetas silpnėti.

    Didesnę riziką patiria menstruojančios moterys, nėščiosios, paaugliai augimo laikotarpiu, taip pat vegetarai ir veganai, kurių mityboje dažniau vyrauja neheminės geležies šaltiniai. Jei kartu įprasta gerti kavą ar arbatą, bendras įsisavinamos geležies kiekis gali dar labiau sumažėti.

    Ne tik kava: panašiai veikia ir arbata

    Panašų poveikį geležies pasisavinimui gali turėti ir arbata, ypač juodoji ir žalioji, nes jose taip pat gausu polifenolių. Dėl to mitybos specialistai dažnai pataria šiuos gėrimus atskirti nuo pagrindinių valgymų, jei žmogus turi mažas geležies atsargas ar gydosi mažakraujystę.

    Kai kuriems žmonėms kava, geriama su maistu, dar gali sustiprinti rėmenį ar refliukso simptomus, ypač jei skrandis jautresnis. Tokiais atvejais gėrimo laikas ir stiprumas tampa ne mažiau svarbūs nei pats produktas.

    Kiek laiko palaukti po valgio?

    Dažniausiai pateikiama praktinė rekomendacija yra paprasta: kavą geriau gerti praėjus maždaug valandai po valgio arba likus valandai iki jo. Esant patvirtintai geležies stokai ar mažakraujystei, kai kurie specialistai pataria daryti ilgesnę, apie dviejų valandų, pertrauką prieš ir po valgymo.

    Jei pusryčiai nėra reikšmingas geležies šaltinis, griežtas atskyrimas ne visada būtinas. Vis dėlto, jei meniu yra avižos, ankštiniai, viso grūdo produktai, sėklos, žalialapės daržovės ar geležimi praturtinti produktai, kavą verčiau atidėti vėlesniam laikui.

    Ką gerti prie valgio, kad netrukdytų?

    Universaliausias pasirinkimas prie pusryčių ar vakarienės yra vanduo. Geležies pasisavinimą padeda gerinti vitaminas C, todėl prie valgymo dažnai rekomenduojama rinktis vandenį su citrina ar kartu valgyti vitamino C turinčius produktus, pavyzdžiui, uogas, paprikas ar citrusinius vaisius.

    Jei norisi šilto gėrimo, dažnai pasirenkamos vaisinės ar žolelių arbatos, kurios nėra gaminamos iš arbatmedžio lapų. Svarbiausia atsižvelgti į individualią sveikatos būklę, o esant įtarimų dėl geležies stokos, verta atlikti kraujo tyrimus ir aptarti mitybą su gydytoju.

  • Išgerkite puodelį po valgio: mokslas patvirtina, kada pipirmėtė gali greitai palengvinti skrandį

    Pipirmėtė ir virškinimas

    Pipirmėtė (Mentha × piperita) nuo seno siejama su lengvesniu virškinimu po gausesnio maisto. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad kai kurie jos junginiai gali padėti mažinti pilvo spazmus ir nemalonų pilnumo jausmą.

    Didžiausią dėmesį mokslininkai skiria mentoliui ir kitiems eteriniams aliejams, taip pat polifenoliams, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Būtent dėl šių medžiagų pipirmėtė dažnai minima kaip priemonė esant lengviems virškinimo sutrikimams.

    Ką rodo tyrimai?

    Įrodymais stipriausiai pagrįstas ne pats mėtų gėrimas, o koncentruotas pipirmėtės aliejus. Klinikiniai tyrimai ir jų apžvalgos rodo, kad enteriniu būdu dengtos pipirmėtės aliejaus kapsulės daliai žmonių gali sumažinti dirgliosios žarnos sindromo simptomus, ypač pilvo skausmą ir pūtimą.

    Manoma, kad poveikis susijęs su lygiųjų žarnyno raumenų atsipalaidavimu, todėl mažėja spazmai. Vis dėlto tai nereiškia, kad puodelis mėtų arbatos veikia taip pat stipriai kaip standartizuota kapsulė, nes užpile veikliųjų medžiagų kiekiai paprastai būna gerokai mažesni.

    Kada ir kaip gerti?

    Jei po sočių pietų ar vakarienės jaučiate sunkumą, šiltas pipirmėtės užpilas gali būti švelni, saugi kasdienė pagalba daugeliui žmonių. Jis dažniau vertinamas kaip lengvas virškinimo komfortą palaikantis ritualas, o ne greitai veikiantis vaistas.

    Praktiškai dažniausiai pakanka vieno puodelio po valgio. Kad kvapiosios medžiagos mažiau išgaruotų, mėtų lapus verta užplikyti karštu vandeniu ir indą uždengti 5–10 minučių, o tuomet gerti lėtai.

    Kada pipirmėtė gali pakenkti?

    Ne visiems pipirmėtė tinka vienodai. Žmonėms, turintiems refliuksą ar dažną rėmenį, ji kai kuriais atvejais gali sustiprinti deginimą, nes gali atpalaiduoti apatinį stemplės rauką ir palengvinti rūgšties kilimą.

    Atsargumo taip pat prireikia sergant tulžies pūslės ir tulžies latakų ligomis, ypač jei yra tulžies akmenligė ar pasikartojantys skausmo priepuoliai. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu įprastas silpnesnis užpilas dažniausiai laikomas saikingu pasirinkimu, tačiau koncentruotus preparatus su pipirmėtės aliejumi geriau aptarti su gydytoju.

    Jei skrandžio skausmai, pūtimas, pykinimas ar rėmuo kartojasi dažnai arba stiprėja, verta įvertinti mitybą ir kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai kartais maskuoja gastritą, refliuksą, laktozės netoleravimą ar kitus sutrikimus, kuriems vien žolelių neužtenka.

  • Obuolių actas nuo cholesterolio ir cukraus šuolių? Gydytojai įspėja dėl vieno dalyko

    Kas žinoma apie obuolių actą

    Obuolių actas jau seniai reklamuojamas kaip paprasta priemonė savijautai gerinti, o internete jam dažnai priskiriamas poveikis cholesterolio rodikliams ir cukraus kiekiui kraujyje. Dažniausiai kalbama apie 1–2 šaukštus acto, praskiestus stikline vandens ir išgeriamus kasdien.

    Moksliniai duomenys rodo, kad acto rūgštis kai kuriems žmonėms gali šiek tiek sumažinti gliukozės šuolius po valgio ir pagerinti insulino jautrumą. Vis dėlto efektas paprastai būna nedidelis ir negali pakeisti gydytojo paskirtų vaistų, mitybos korekcijų ar fizinio aktyvumo.

    Cholesterolis ir cukrus: ką rodo tyrimai

    Kalbant apie cholesterolį, tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai: dalyje jų matomas nedidelis bendrojo cholesterolio ar trigliceridų sumažėjimas, tačiau kitur reikšmingo poveikio nepastebėta. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią įtaką lipidų rodikliams daro mitybos kokybė, kūno svoris, judėjimas ir, jei reikia, medikamentinis gydymas.

    Jei žmogus patiria gliukozės svyravimus, vien tik actas problemos neišspręs, ypač kai mityboje daug greitųjų angliavandenių, mažai skaidulų ir baltymų. Sergantiems diabetu ar vartojantiems gliukozę mažinančius vaistus tai gali būti aktualu ir dėl galimos hipoglikemijos rizikos.

    Kaip vartoti saugiau ir kada atsargiai

    Gydytojai primena, kad actą būtina skiesti vandeniu, nes koncentruota rūgštis gali dirginti stemplę ir skrandį bei pažeisti dantų emalį. Dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo mažesnio kiekio, stebėti savijautą ir nevartoti tuščiu skrandžiu, jei yra jautrus virškinimas.

    Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, turintys refliuksą, gastritą, opaligę ar kitų virškinamojo trakto sutrikimų, taip pat vartojantys diuretikus, kai kuriuos širdies vaistus ar insuliną. Jei cholesterolio rodikliai ar gliukozė yra padidėję, saugiausias kelias yra pasitarti su šeimos gydytoju ir remtis įrodymais pagrįstu gydymu.

    „Obuolių actas gali būti maisto raciono dalis, tačiau jis nėra vaistas ir neturėtų pakeisti gydymo ar tyrimų“, – sako gydytojai.

  • Pusė stiklinės ryte ir pajusite lengvumą: kuo naudingos raugintų kopūstų sultys

    Raugintų kopūstų sultys dažnai tiesiog nupilamos, tačiau mitybos specialistai primena: nepasterizuotos fermentuotų daržovių sultys gali būti vertingas raciono priedas. Jose yra pieno rūgšties fermentacijos produktų, kurie siejami su žarnyno mikrobiotos palaikymu ir virškinimo komfortu.

    Rauginimas – tai natūrali pieno rūgšties fermentacija, kai daržovėse esantys cukrūs paverčiami pieno rūgštimi. Būtent ji padeda išsaugoti produktą, suteikia rūgštumo ir sukuria terpę, palankią naudingoms bakterijoms.

    Nepasterizuotose raugintų kopūstų sultyse gali būti gyvų pieno rūgšties bakterijų, taip pat organinių rūgščių ir biologiškai aktyvių junginių. Tokie fermentuoti produktai dažnai siejami su geresne virškinamojo trakto funkcija ir bendra mitybos įvairove, nors poveikis skirtingiems žmonėms gali būti nevienodas.

    Rauginti kopūstai ir jų sultys taip pat prisideda prie skaidulų ir mikroelementų suvartojimo, o pati porcija paprastai yra mažai kaloringa. Vis dėlto svarbu nepainioti pažadų apie stebuklingai pagreitintą metabolizmą su realybe: svorio pokyčius lemia bendra mityba, judėjimas, miegas ir ilgalaikiai įpročiai.

    Kiek ir kada gerti?

    Dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo mažesnio kiekio ir stebėti savijautą, nes fermentuoti gėrimai kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą. Praktinis intervalas – nuo pusės iki vienos stiklinės per dieną, ypač jei iki tol raugintų produktų vartojote retai.

    Jei sultis toleruojate gerai, jas galima gerti prieš valgį ar su maistu, tačiau vieno universalaus laiko nėra. Jautresniems žmonėms patogiau rinktis mažesnę porciją dienos eigoje, o ne išgerti visą kiekį iš karto.

    Kada verta pasisaugoti?

    Raugintuose produktuose paprastai būna nemažai druskos, todėl per didelis jų kiekis gali padidinti bendrą natrio suvartojimą. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie turi padidėjusį kraujospūdį, inkstų sutrikimų ar gydytojo nurodymą riboti druską.

    Rūgštūs gėrimai ne visiems tinka ir dėl virškinamojo trakto jautrumo: sergant refliuksu ar dažnai jaučiant rėmenį, sultys gali paūminti simptomus. Jei vartojant atsiranda ryškus diskomfortas, verta sumažinti kiekį arba pasitarti su gydytoju.

  • Ryžių actas ryte su vandeniu: žada greitesnę medžiagų apykaitą, bet yra svarbi išlyga

    Kas yra ryžių actas?

    Ryžių actas gaminamas fermentuojant ryžius, o plačiausiai naudojamas Rytų Azijos virtuvėse. Skirtingų šalių variantai gali skirtis skoniu: vieni būna aštresni, kiti švelnesni, bet pats produktas iš esmės yra rūgštus, todėl jį svarbu vartoti atsargiai.

    Kasdienėje mityboje jis dažniausiai siejamas su sušiais ir ryžių patiekalais, tačiau tinka ir padažams, marinatams, salotų užpilams. Dėl rūgšties jis gali paryškinti skonį ir padėti išgauti norimą tekstūrą, pavyzdžiui, minkštinant mėsą.

    Ką iš tiesų žada sveikatai?

    Actuose esanti acto rūgštis siejama su galimu poveikiu gliukozės šuoliams po valgio ir sotumo jausmui, tačiau efektas paprastai būna nedidelis. Mokslinėje literatūroje daugiau duomenų sukaupta apie įprastą actą, o ryžių actas dažnai minimas kaip panašaus tipo produktas.

    Kartais teigiama, kad ryžių actas esą greitina medžiagų apykaitą ir padeda mesti svorį. Vis dėlto svorio pokyčius pirmiausia lemia ilgalaikis kalorijų balansas, mitybos kokybė, miegas ir fizinis aktyvumas, o ne vienas konkretus gėrimas ryte.

    Kaip vartoti ir kada geriau vengti?

    Jei norite išbandyti, saugesnė praktika yra mažą kiekį ryžių acto praskiesti vandeniu ir stebėti savijautą. Svarbu, kad gėrimas nebūtų labai koncentruotas, nes rūgštis gali dirginti burnos gleivinę, stemplę ir skrandį.

    Žmonėms, turintiems refliuksą, gastritą, skrandžio opaligę ar dažną rėmenį, actas gali sustiprinti nemalonius simptomus. Tokiais atvejais verčiau pasitarti su šeimos gydytoju ar dietologu ir neeksperimentuoti, jei jaučiate paūmėjimus.

    Taip pat verta prisiminti dantų emalį: rūgštūs gėrimai gali didinti jo dėvėjimosi riziką, ypač jei geriami dažnai. Jei ryžių actą naudojate reguliariai, praktiškiau jį rinktis kaip maisto ingredientą, o ne kaip kasdienį gėrimą.

    Naudingiausia vieta virtuvėje

    Ryžių actas išlieka vienu universaliausių produktų virtuvėje, kai norisi lengvo rūgštumo be pernelyg aštraus kvapo. Jis tinka sušių ryžiams, azijietiško stiliaus padažams, daržovių salotoms, taip pat marinatams.

    Paprasta išeitis, jei buteliukas užsilikęs po vieno recepto, yra naudoti jį padažams: sumaišyti su medumi, sojų padažu, česnaku ir imbieru. Taip ryžių actas bus panaudotas prasmingai, o jo poveikis virškinimui ir sotumui bus labiau susijęs su viso patiekalo sudėtimi.

  • Šis prieskonių vanduo gali „užkurti“ virškinimą: medikai primena, kam jis visai netinka

    Šiltas vanduo su prieskoniais pastaraisiais metais tapo populiariu rytiniu ritualu, kurį žmonės renkasi vietoje klasikinio vandens su medumi ar arbatos. Dažniausiai į jį dedami vadinamieji „meduolių“ prieskoniai: cinamonas, imbieras, gvazdikėliai, kardamonas, anyžius ar muskato riešutas.

    Nors tokio gėrimo aromatas ir šilumos pojūtis gali būti malonūs, svarbu suprasti, kad teiginiai apie stebuklingai įsibėgėjantį metabolizmą dažnai yra perdėti. Prieskoniai gali prisidėti prie savijautos, tačiau jie nepakeičia mitybos kokybės, miego ir judėjimo.

    Kas iš tiesų gali padėti virškinimui?

    Dalis prieskonių tradiciškai siejami su virškinimo komfortu. Imbieras kai kuriems žmonėms gali mažinti pykinimą, o pipirai ir kiti aštresni prieskoniai trumpam suaktyvina šilumos pojūtį ir seilių bei skrandžio sulčių išsiskyrimą.

    Vis dėlto poveikis dažniausiai yra individualus ir labiau susijęs su tolerancija bei įpročiais. Jei žmogus linkęs persivalgyti, turi mažai skaidulų racione ar per mažai juda, vien prieskoninis vanduo problemos neišspręs.

    Taip pat verta prisiminti, kad cinamonas ir kiti prieskoniai nėra neutralūs visiems. Per dideli kiekiai gali dirginti skrandį, o kai kurie prieskoniai gali sąveikauti su vaistais ar būti netinkami esant tam tikroms būklėms.

    Kada prieskonių vandens geriau vengti?

    Jei vargina refliuksas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, gastritas ar skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, aštresni ar rūgštesni priedai gali sustiprinti simptomus. Tokiais atvejais šiltas vanduo su prieskoniais ryte gali sukelti deginimą, spaudimą ar pykinimą.

    Atsargumo prireikia ir tiems, kurių žarnynas jautresnis, pavyzdžiui, esant dirgliosios žarnos sindromui. Kai kuriems žmonėms didesnis prieskonių kiekis ar jų mišiniai gali skatinti pilvo pūtimą ar diskomfortą.

    Nėštumo metu, taip pat vartojant kraują skystinančius ar cukraus kiekį reguliuojančius vaistus, prieš įtraukiant įpročius su didesniais imbiero ar kitų aktyvių prieskonių kiekiais verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

    Kaip pasigaminti saugesnę versiją?

    Jei norisi prieskoninio gėrimo, paprastesnė taisyklė yra saikas. Dažniausiai pakanka į 250 mililitrų karšto, bet ne verdančio vandens įmaišyti maždaug pusę arbatinio šaukštelio prieskonių mišinio ir leisti pritraukti apie 10 minučių.

    Norint saldumo, geriau rinktis nedidelį kiekį medaus, tačiau jo nedėti į labai karštą vandenį. Taip pat nebūtina gėrimo paversti rūgščiu, jei yra polinkis į refliuksą, todėl citrina ar apelsinas turėtų būti tik pasirinktiniai priedai.

    Prieskonių mišinį patogu pasigaminti namuose ir laikyti sandariame stikliniame inde, kad būtų galima kontroliuoti sudėtį ir vengti pridėtinio cukraus. Tačiau svarbiausia išlikti realistiškiems: toks gėrimas gali būti malonus įprotis, bet ne gydymo priemonė.

  • Du paprasti ingredientai ir nulis kalorijų: gėrimas, kuris gaivina, ramina ir drėkina

    Du paprasti ingredientai ir nulis kalorijų: gėrimas, kuris gaivina, ramina ir drėkina

    Mėtų ir ramunėlių užpilas – vienas paprasčiausių būdų vasarą atsigaivinti be cukraus ir praktiškai be kalorijų. Šis gėrimas tinka tiek karštą dieną, tiek vakare, kai norisi nurimti ir lengviau užmigti.

    Skysčių balansas šiltuoju sezonu tampa ypač svarbus, nes daugiau prakaituojant netenkama vandens ir elektrolitų. Žolelių arbata, jei ji geriama be cukraus, prisideda prie dienos skysčių normos ir gali būti alternatyva saldiems gėrimams.

    Mėta: gaivina ir palengvina virškinimą

    Pipirmėtė dažnai vartojama dėl gaivinančio skonio ir poveikio virškinimui. Tyrimuose dažniausiai minimas jos eterinis aliejus mentolis, siejamas su spazmų mažinimu virškinamajame trakte.

    Mėta daliai žmonių gali palengvinti pilvo pūtimą ar diskomfortą po valgio, tačiau ne visiems ji tinka vienodai. Sergant gastroezofaginiu refliuksu mėta kai kuriems žmonėms gali sustiprinti simptomus, todėl verta stebėti individualią reakciją.

    Ramunėlės: raminantis klasikinis pasirinkimas

    Ramunėlių arbata tradiciškai siejama su ramesniu miegu ir įtampos mažinimu, taip pat su švelniu poveikiu virškinimui. Ramunėlėse esantys augaliniai junginiai tiriami dėl galimo priešuždegiminio ir raminamojo poveikio.

    Vis dėlto jautresniems žmonėms ramunėlės gali sukelti alergines reakcijas, ypač jei yra jautrumas astrinių šeimos augalams. Jei vartojate kraują skystinančius vaistus ar turite lėtinių ligų, saugiausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Kaip pasigaminti ir ką verta žinoti

    Gėrimui dažniausiai pakanka po 1 arbatinį šaukštelį džiovintų ramunėlių ir mėtų, užpilti karštu vandeniu ir palaikyti 5–10 minučių. Atvėsinus galima gerti šiltą arba atšaldyti ir patiekti su ledukais.

    Skoniui dažnai pasirenkama citrina, tačiau ji nėra būtina, ypač jei vargina refliuksas ar jautrus skrandis. Saldinti neverta, nes būtent gėrimas be pridėtinio cukraus išlieka lengvas ir tinkamas kasdieniam vartojimui.

    Jei siekiate geresnės savijautos karštyje, verta prisiminti, kad vien žolelių gėrimo gali nepakakti intensyviai sportuojant ar ilgai būnant saulėje. Tokiais atvejais svarbu pasirūpinti ir mineralais, o prastėjant savijautai ar atsiradus silpnumui reikėtų įvertinti, ar nepasireiškia dehidratacijos požymiai.

  • Sunkus jausmas po pietų? Šaukštelio gale esantis pipiras gali palengvinti virškinimą

    Sunkumo jausmas po sočių pietų pažįstamas daugeliui: pilvo pūtimas, apsunkimas ir mieguistumas dažnai atsiranda ne tik dėl porcijos dydžio, bet ir dėl riebaus maisto, skaidulų trūkumo ar skubaus valgymo. Vienas paprasčiausių prieskonių virtuvėje, juodieji pipirai, kai kuriems žmonėms gali padėti jaustis lengviau, tačiau svarbu žinoti, kam tai tinka, o kam gali pakenkti.

    Juodieji pipirai yra džiovinti augalo Piper nigrum vaisiai. Jų aštrumą lemia piperinas – junginys, kuris suteikia būdingą skonį ir dirgina burnos receptorius, todėl aštrumas suvokiamas kaip šiluma. Tas pats piperinas siejamas ir su virškinimo procesais, nes gali skatinti seilių, skrandžio sulčių ir kai kurių virškinimo fermentų išsiskyrimą.

    Kaip pipirai veikia po valgio

    Pagardinant maistą pipirais, daliai žmonių gali sumažėti apsunkimo jausmas, nes virškinimo sistema gali būti aktyviau „įjungiama“ jau valgymo metu. Dėl to maistas kai kada greičiau „susidėlioja“ skrandyje ir žarnyne, o po valgio juntamas lengvumas būna ryškesnis.

    Vis dėlto poveikis nėra vienodas: jautresnį skrandį turintiems žmonėms pipirai gali sukelti deginimą, dirginimą ar sustiprinti refliukso simptomus. Jei po aštresnio maisto dažnai jaučiate rėmenį, pipirų kiekį verta mažinti, o atsiradus nuolatiniams simptomams pasitarti su gydytoju.

    Ne tik skonis: ką dar daro piperinas

    Mokslinėje literatūroje piperinas dažnai minimas dėl sąveikos su kai kuriomis medžiagomis maiste: pavyzdžiui, jis gali didinti kurkumino, esančio ciberžolėje, biologinį prieinamumą. Praktikoje tai reiškia, kad ciberžolė kartu su pipirais kai kuriais atvejais gali būti „pasisavinama“ efektyviau, nors tai nereiškia, kad pipirai iš esmės pakeis mitybos kokybę.

    Taip pat neretai kartojamas teiginys apie „metabolizmo spartinimą“. Aštrūs prieskoniai gali trumpam padidinti termogenezę, tačiau šis efektas dažniausiai būna nedidelis ir savaime nesukelia reikšmingo kalorijų „sudeginimo“ ar svorio pokyčių be bendrų mitybos ir judėjimo įpročių.

    Kada ir kaip naudoti, kad būtų naudos

    Jei norite išnaudoti aromatą ir skonį, dažniausiai rekomenduojama pipirus malti prieš pat vartojimą, nes taip išlieka daugiau kvapiųjų medžiagų. Pipirai, įberti gaminimo pabaigoje, paprastai juntami ryškiau, o įdėti anksčiau būna švelnesni ir labiau susilieja su patiekalu.

    Pradėti verta nuo mažesnio kiekio ir stebėti savijautą, ypač jei po valgio kartojasi rėmuo ar skrandžio perštėjimas. O jei sunkumo jausmas pasireiškia dažnai, priežastys gali būti platesnės nei prieskoniai: nuo per didelių porcijų ir greito valgymo iki netoleravimų ar virškinimo sutrikimų, todėl svarbiausia ieškoti nuoseklaus sprendimo.