Tag: Refliuksas

  • Šis prieskonių vanduo gali „užkurti“ virškinimą: medikai primena, kam jis visai netinka

    Šiltas vanduo su prieskoniais pastaraisiais metais tapo populiariu rytiniu ritualu, kurį žmonės renkasi vietoje klasikinio vandens su medumi ar arbatos. Dažniausiai į jį dedami vadinamieji „meduolių“ prieskoniai: cinamonas, imbieras, gvazdikėliai, kardamonas, anyžius ar muskato riešutas.

    Nors tokio gėrimo aromatas ir šilumos pojūtis gali būti malonūs, svarbu suprasti, kad teiginiai apie stebuklingai įsibėgėjantį metabolizmą dažnai yra perdėti. Prieskoniai gali prisidėti prie savijautos, tačiau jie nepakeičia mitybos kokybės, miego ir judėjimo.

    Kas iš tiesų gali padėti virškinimui?

    Dalis prieskonių tradiciškai siejami su virškinimo komfortu. Imbieras kai kuriems žmonėms gali mažinti pykinimą, o pipirai ir kiti aštresni prieskoniai trumpam suaktyvina šilumos pojūtį ir seilių bei skrandžio sulčių išsiskyrimą.

    Vis dėlto poveikis dažniausiai yra individualus ir labiau susijęs su tolerancija bei įpročiais. Jei žmogus linkęs persivalgyti, turi mažai skaidulų racione ar per mažai juda, vien prieskoninis vanduo problemos neišspręs.

    Taip pat verta prisiminti, kad cinamonas ir kiti prieskoniai nėra neutralūs visiems. Per dideli kiekiai gali dirginti skrandį, o kai kurie prieskoniai gali sąveikauti su vaistais ar būti netinkami esant tam tikroms būklėms.

    Kada prieskonių vandens geriau vengti?

    Jei vargina refliuksas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, gastritas ar skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, aštresni ar rūgštesni priedai gali sustiprinti simptomus. Tokiais atvejais šiltas vanduo su prieskoniais ryte gali sukelti deginimą, spaudimą ar pykinimą.

    Atsargumo prireikia ir tiems, kurių žarnynas jautresnis, pavyzdžiui, esant dirgliosios žarnos sindromui. Kai kuriems žmonėms didesnis prieskonių kiekis ar jų mišiniai gali skatinti pilvo pūtimą ar diskomfortą.

    Nėštumo metu, taip pat vartojant kraują skystinančius ar cukraus kiekį reguliuojančius vaistus, prieš įtraukiant įpročius su didesniais imbiero ar kitų aktyvių prieskonių kiekiais verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

    Kaip pasigaminti saugesnę versiją?

    Jei norisi prieskoninio gėrimo, paprastesnė taisyklė yra saikas. Dažniausiai pakanka į 250 mililitrų karšto, bet ne verdančio vandens įmaišyti maždaug pusę arbatinio šaukštelio prieskonių mišinio ir leisti pritraukti apie 10 minučių.

    Norint saldumo, geriau rinktis nedidelį kiekį medaus, tačiau jo nedėti į labai karštą vandenį. Taip pat nebūtina gėrimo paversti rūgščiu, jei yra polinkis į refliuksą, todėl citrina ar apelsinas turėtų būti tik pasirinktiniai priedai.

    Prieskonių mišinį patogu pasigaminti namuose ir laikyti sandariame stikliniame inde, kad būtų galima kontroliuoti sudėtį ir vengti pridėtinio cukraus. Tačiau svarbiausia išlikti realistiškiems: toks gėrimas gali būti malonus įprotis, bet ne gydymo priemonė.

  • Du paprasti ingredientai ir nulis kalorijų: gėrimas, kuris gaivina, ramina ir drėkina

    Du paprasti ingredientai ir nulis kalorijų: gėrimas, kuris gaivina, ramina ir drėkina

    Mėtų ir ramunėlių užpilas – vienas paprasčiausių būdų vasarą atsigaivinti be cukraus ir praktiškai be kalorijų. Šis gėrimas tinka tiek karštą dieną, tiek vakare, kai norisi nurimti ir lengviau užmigti.

    Skysčių balansas šiltuoju sezonu tampa ypač svarbus, nes daugiau prakaituojant netenkama vandens ir elektrolitų. Žolelių arbata, jei ji geriama be cukraus, prisideda prie dienos skysčių normos ir gali būti alternatyva saldiems gėrimams.

    Mėta: gaivina ir palengvina virškinimą

    Pipirmėtė dažnai vartojama dėl gaivinančio skonio ir poveikio virškinimui. Tyrimuose dažniausiai minimas jos eterinis aliejus mentolis, siejamas su spazmų mažinimu virškinamajame trakte.

    Mėta daliai žmonių gali palengvinti pilvo pūtimą ar diskomfortą po valgio, tačiau ne visiems ji tinka vienodai. Sergant gastroezofaginiu refliuksu mėta kai kuriems žmonėms gali sustiprinti simptomus, todėl verta stebėti individualią reakciją.

    Ramunėlės: raminantis klasikinis pasirinkimas

    Ramunėlių arbata tradiciškai siejama su ramesniu miegu ir įtampos mažinimu, taip pat su švelniu poveikiu virškinimui. Ramunėlėse esantys augaliniai junginiai tiriami dėl galimo priešuždegiminio ir raminamojo poveikio.

    Vis dėlto jautresniems žmonėms ramunėlės gali sukelti alergines reakcijas, ypač jei yra jautrumas astrinių šeimos augalams. Jei vartojate kraują skystinančius vaistus ar turite lėtinių ligų, saugiausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Kaip pasigaminti ir ką verta žinoti

    Gėrimui dažniausiai pakanka po 1 arbatinį šaukštelį džiovintų ramunėlių ir mėtų, užpilti karštu vandeniu ir palaikyti 5–10 minučių. Atvėsinus galima gerti šiltą arba atšaldyti ir patiekti su ledukais.

    Skoniui dažnai pasirenkama citrina, tačiau ji nėra būtina, ypač jei vargina refliuksas ar jautrus skrandis. Saldinti neverta, nes būtent gėrimas be pridėtinio cukraus išlieka lengvas ir tinkamas kasdieniam vartojimui.

    Jei siekiate geresnės savijautos karštyje, verta prisiminti, kad vien žolelių gėrimo gali nepakakti intensyviai sportuojant ar ilgai būnant saulėje. Tokiais atvejais svarbu pasirūpinti ir mineralais, o prastėjant savijautai ar atsiradus silpnumui reikėtų įvertinti, ar nepasireiškia dehidratacijos požymiai.

  • Sunkus jausmas po pietų? Šaukštelio gale esantis pipiras gali palengvinti virškinimą

    Sunkumo jausmas po sočių pietų pažįstamas daugeliui: pilvo pūtimas, apsunkimas ir mieguistumas dažnai atsiranda ne tik dėl porcijos dydžio, bet ir dėl riebaus maisto, skaidulų trūkumo ar skubaus valgymo. Vienas paprasčiausių prieskonių virtuvėje, juodieji pipirai, kai kuriems žmonėms gali padėti jaustis lengviau, tačiau svarbu žinoti, kam tai tinka, o kam gali pakenkti.

    Juodieji pipirai yra džiovinti augalo Piper nigrum vaisiai. Jų aštrumą lemia piperinas – junginys, kuris suteikia būdingą skonį ir dirgina burnos receptorius, todėl aštrumas suvokiamas kaip šiluma. Tas pats piperinas siejamas ir su virškinimo procesais, nes gali skatinti seilių, skrandžio sulčių ir kai kurių virškinimo fermentų išsiskyrimą.

    Kaip pipirai veikia po valgio

    Pagardinant maistą pipirais, daliai žmonių gali sumažėti apsunkimo jausmas, nes virškinimo sistema gali būti aktyviau „įjungiama“ jau valgymo metu. Dėl to maistas kai kada greičiau „susidėlioja“ skrandyje ir žarnyne, o po valgio juntamas lengvumas būna ryškesnis.

    Vis dėlto poveikis nėra vienodas: jautresnį skrandį turintiems žmonėms pipirai gali sukelti deginimą, dirginimą ar sustiprinti refliukso simptomus. Jei po aštresnio maisto dažnai jaučiate rėmenį, pipirų kiekį verta mažinti, o atsiradus nuolatiniams simptomams pasitarti su gydytoju.

    Ne tik skonis: ką dar daro piperinas

    Mokslinėje literatūroje piperinas dažnai minimas dėl sąveikos su kai kuriomis medžiagomis maiste: pavyzdžiui, jis gali didinti kurkumino, esančio ciberžolėje, biologinį prieinamumą. Praktikoje tai reiškia, kad ciberžolė kartu su pipirais kai kuriais atvejais gali būti „pasisavinama“ efektyviau, nors tai nereiškia, kad pipirai iš esmės pakeis mitybos kokybę.

    Taip pat neretai kartojamas teiginys apie „metabolizmo spartinimą“. Aštrūs prieskoniai gali trumpam padidinti termogenezę, tačiau šis efektas dažniausiai būna nedidelis ir savaime nesukelia reikšmingo kalorijų „sudeginimo“ ar svorio pokyčių be bendrų mitybos ir judėjimo įpročių.

    Kada ir kaip naudoti, kad būtų naudos

    Jei norite išnaudoti aromatą ir skonį, dažniausiai rekomenduojama pipirus malti prieš pat vartojimą, nes taip išlieka daugiau kvapiųjų medžiagų. Pipirai, įberti gaminimo pabaigoje, paprastai juntami ryškiau, o įdėti anksčiau būna švelnesni ir labiau susilieja su patiekalu.

    Pradėti verta nuo mažesnio kiekio ir stebėti savijautą, ypač jei po valgio kartojasi rėmuo ar skrandžio perštėjimas. O jei sunkumo jausmas pasireiškia dažnai, priežastys gali būti platesnės nei prieskoniai: nuo per didelių porcijų ir greito valgymo iki netoleravimų ar virškinimo sutrikimų, todėl svarbiausia ieškoti nuoseklaus sprendimo.

  • Gerkite prieš miegą: sėmenų gėrimas ramina skrandį ir gali padėti po sunkios dienos

    Sėmenys – smulkios linų sėklos, kurios virtuvėje dažnai nuvertinamos, nors jų poveikis virškinimui gerai žinomas jau seniai. Šiltas sėmenų užpilas prieš miegą neretai pasirenkamas, kai vargina rėmuo, refliuksas ar jautrus skrandis, ypač po vėlyvos vakarienės.

    Užpylus sėmenis šiltu vandeniu, iš jų išsiskiria gleivės, kurios gali trumpam padengti stemplės ir skrandžio gleivinę plona apsaugine plėvele. Dėl to daliai žmonių sumažėja deginimas už krūtinkaulio ir diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, o užmigti tampa lengviau.

    Tokio gėrimo tikslas nėra staigus organizmo valymas ar stebuklingas lieknėjimas per naktį. Dažniau kalbama apie paprastą, švelnų būdą nuraminti sudirgusį virškinamąjį traktą, kai simptomus išprovokuoja gausesnis maistas, kava, alkoholis ar stresas.

    Kaip pasigaminti sėmenų užpilą

    Dažniausiai naudojamas paprastas santykis: vienas valgomasis šaukštas sėmenų ir viena stiklinė šilto, bet ne verdančio vandens. Mišinį palikite 20 minučių iki 2 valandų, kad sutirštėtų, o prieš geriant galima išmaišyti.

    Kai kurie renkasi „šaltą“ variantą: sėmenis užpila vandeniu vakare, o ryte randa švelnios konsistencijos gėrimą. Skoniui galima įdėti citrinos griežinėlį ar šaukštelį medaus, tačiau sergant refliuksu rūgštūs priedai ne visiems tinka.

    Jei sėmenys malami, maistinės medžiagos gali būti lengviau pasisavinamos, tačiau malti verta tik prieš pat vartojimą. Taip yra todėl, kad sėklose esantys riebalai, ypač omega-3, ilgiau kontaktuodami su oru greičiau oksiduojasi ir praranda dalį vertės.

    Kuo sėmenys vertingi

    Sėmenys vertinami dėl tirpių ir netirpių skaidulų, kurios padeda reguliuoti žarnyno veiklą ir prisideda prie sotumo jausmo. Tirpios skaidulos, kontaktuodamos su vandeniu, sudaro gelį, todėl gėrimas ir įgauna gleivingą konsistenciją.

    Taip pat sėmenys yra vienas svarbesnių augalinių alfa linoleno rūgšties šaltinių – tai omega-3 riebalų rūgštis, siejama su širdies ir kraujagyslių sistemos bei nervų sistemos funkcijomis. Be to, sėklose yra lignanų, kurie veikia kaip antioksidantai, taip pat įvairių mineralų ir B grupės vitaminų.

    Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad sėmenys nėra vaistas nuo refliukso ar kitų virškinimo sutrikimų. Jei rėmuo kartojasi dažnai, vargina naktinis kosulys, užkimimas, rijimo sutrikimai ar krenta svoris, verta pasitarti su gydytoju, nes tai gali būti rimtesnių būklių požymiai.

    Kada reikia atsargumo

    Sėmenyse gausu skaidulų, todėl jie gali mažinti kai kurių vaistų pasisavinimą. Jei vartojate receptinius vaistus, ypač skydliaukės hormonų preparatus ar kraują skystinančius vaistus, saugiau daryti bent 2 valandų pertrauką tarp vaistų ir sėmenų gėrimo.

    Taip pat svarbu gerti pakankamai vandens ir nepadauginti, ypač jei anksčiau skaidulų racione buvo mažai. Pajutus pilvo pūtimą, spazmus ar kitą aiškų diskomfortą, kiekį verta sumažinti arba pasirinkti kitą, geriau toleruojamą būdą.

  • Šis nekaltas įprotis sukelia žagsulį: 8 būdai greitai sustabdyti namuose ir kada būtina pas gydytoją

    Žagsulys dažniausiai užklumpa netikėtai ir praeina savaime, tačiau kartais gali signalizuoti apie rimtesnę problemą. Trumpalaikį žagsulį paprastai sukelia diafragmos spazmas, kuris dirgina nervus ir išprovokuoja staigų, nevalingą įkvėpimą.

    Dažniausia priežastis yra kasdieniai įpročiai, susiję su valgymu ir gėrimu. Kai valgoma per greitai, persivalgoma ar kartu praryjama daug oro, skrandis išsitempia ir ima spausti diafragmą, todėl ji pradeda trūkčioti.

    Kas dažniausiai sukelia žagsulį

    Tarp tipinių dirgiklių minimi labai karšti arba itin šalti gėrimai ir patiekalai, taip pat aštrus maistas. Prie žagsulio neretai prisideda ir gausiai gazuoti gėrimai, nes dujų burbuliukai didina spaudimą virškinamajame trakte.

    Žagsulį gali išprovokuoti ir intensyvus oro rijimas, pavyzdžiui, kramtant gumą ar valgant skubant. Taip pat svarbūs rizikos veiksniai yra rūkymas ir gausesnis alkoholio vartojimas, nes jie dirgina stemplę ir skrandį, didina refliukso tikimybę.

    Kada tai gali būti ligos požymis

    Jei žagsulys tęsiasi ilgiau nei 48 valandas, jis laikomas užsitęsusiu ir jau nebėra vien tik nemalonus epizodas. Toks sutrikimas gali varginti miegą, trukdyti valgyti ir kalbėti, o ilgainiui lemti nuovargį bei svorio kritimą.

    Užsitęsęs arba pasikartojantis žagsulys kartais siejamas su gastroezofaginio refliukso liga, gastritu ar kitais virškinamojo trakto sutrikimais. Rečiau jis gali būti susijęs su kvėpavimo sistemos ligomis, kai dirginama diafragma, arba su nervų sistemos pažeidimais, todėl užsitęsus simptomui svarbi gydytojo konsultacija.

    „Jeigu žagsulys nepraeina dvi paras ar ilgiau, ypač jei kartu atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, karščiavimas, rijimo sutrikimai ar neurologiniai simptomai, reikalingas ištyrimas“, – pabrėžia gydytojai.

    Suaugusiesiems, kuriems žagsulys kartojasi arba tęsiasi ilgai, gydytojas paprastai vertina galimus provokuojančius veiksnius, vartojamus vaistus ir gretutines ligas. Prireikus gali būti skiriami kraujo tyrimai, krūtinės ląstos rentgenograma, elektrokardiograma, endoskopiniai tyrimai ar vaizdiniai tyrimai, kad būtų atmestos rimtesnės priežastys.

    8 būdai sustabdyti žagsulį namuose

    Nėra vieno universalaus vaisto nuo staiga prasidėjusio žagsulio, tačiau kai kurie paprasti veiksmai gali padėti nuraminti diafragmą. Dažniausiai siekiama trumpam pakeisti kvėpavimo ritmą arba sumažinti nervų dirginimą.

    Pirmiausia galima sulaikyti kvėpavimą kiek įmanoma ilgiau ir lėtai iškvėpti. Taip pat dažnai padeda keli lėti gurkšniai šalto vandens, nes rijimas ir temperatūros pokytis gali „perjungti“ refleksą.

    Kai kuriems žmonėms efektyvu trumpam iškišti liežuvį kuo toliau į priekį, lėtai ir giliai kvėpuoti arba pamėginti ramiai kvėpuoti į popierinį maišelį. Svarbu nenaudoti plastikinio maišelio, kad nekiltų uždusimo rizika.

    Galima lėtai nuryti arbatinį šaukštelį cukraus arba suvalgyti nedidelį citrinos gabalėlį, nes intensyvus skonis kartais padeda nutraukti spazmą. Kai kuriems padeda ir gerklės skalavimas šaltu vandeniu, nes papildomas refleksas gali sumažinti žagsėjimą.

    Jeigu žagsulys kartojasi dažnai, verta peržiūrėti kasdienius įpročius: valgyti lėčiau, vengti persivalgymo, riboti gazuotus gėrimus, alkoholį ir itin aštrų maistą. Taip pat naudinga stebėti, ar nėra refliukso simptomų, pavyzdžiui, rėmens ar rūgštaus atpylimo.

    Ypač svarbu nedelsti kreiptis pagalbos, jei žagsulį lydi staigus silpnumas, veido asimetrija, kalbos sutrikimas, stiprus krūtinės skausmas ar dusulys. Tokiais atvejais gali būti įtariamos skubios būklės, todėl būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.

  • Citrininis vanduo gali pakenkti dantims ir skrandžiui: gydytojai įspėja, kam saugotis

    Citrina pagardintas vanduo ilgą laiką laikomas paprastu būdu pagerinti savijautą, tačiau medikai primena, kad šis gėrimas tinka ne visiems. Pagrindinis rizikos veiksnys – citrinos rūgštis, kuri gali dirginti gleivines ir veikti dantų paviršių.

    Gydytojai pabrėžia, kad dažnas rūgščių gėrimų vartojimas siejamas su dantų emalio erozija, ypač jei gėrimas gurkšnojamas ilgai ar geriamas kelis kartus per dieną. Situacija dar prastesnė, kai citrininis vanduo derinamas su saldumynais, nes cukrus didina ėduonies riziką.

    Kita dažna problema – rėmuo ir rūgštinis refliuksas, kai skrandžio rūgštis grįžta į stemplę ir sukelia deginimą. Žmonėms, turintiems gastroezofaginio refliukso ligą, citrininis vanduo gali sustiprinti simptomus, ypač jei vartojamas tuščiu skrandžiu.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į tai, su kuo šis gėrimas derinamas. Riebus, stipriai perdirbtas ar aštrus maistas dažnai pats savaime dirgina virškinamąjį traktą, o kartu su rūgščiu gėrimu diskomfortas gali tik didėti.

    Norint sumažinti riziką, rekomenduojama citrininį vandenį gerti saikingai, neilgai laikant burnoje ir negeriant jo visą dieną mažais gurkšniais. Dantų emaliui palankiau gerti per šiaudelį, o po rūgštaus gėrimo burną praskalauti vandeniu ir palaukti bent 30 minučių prieš valant dantis.

    Medikai pabrėžia, kad citrininis vanduo savaime nėra pavojingas, tačiau žmonės, kuriuos vargina rėmuo, jautrus skrandis ar dažnas dantų jautrumas, turėtų įvertinti savo savijautą ir, prireikus, pasitarti su odontologu ar šeimos gydytoju.

  • Ridikėliai atrodo nekalti, bet ne visiems tinka: kada pavasario daržovių geriau vengti

    Ridikėliai atrodo nekalti, bet ne visiems tinka: kada pavasario daržovių geriau vengti

    Maistingi, bet ne visada lengvi skrandžiui

    Ridikėliai yra viena populiariausių pavasario daržovių: 100 gramų žalių ridikėlių turi apie 16 kilokalorijų, juose mažai riebalų, yra skaidulų ir vandens. Dėl to jie dažnai pasirenkami norint lengvesnių, mažiau kaloringų patiekalų.

    Ridikėliai taip pat suteikia vitamino C, kalio, kalcio, magnio, geležies ir folatų. Vis dėlto tai nėra produktas, kuris vienas pats padengtų paros poreikius, todėl didžiausia nauda atsiskleidžia kaip įvairios mitybos dalis.

    Kodėl po ridikėlių gali pūsti pilvą

    Nemalonūs pojūčiai dažniausiai kyla ne todėl, kad ridikėliai yra kenksmingi, o todėl, kad tai žalia, aštresnio skonio kryžmažiedė daržovė. Joje esanti skaidula ir sieros junginiai suteikia būdingą aromatą bei aštrumą, tačiau jautresniam virškinimui tai gali būti iššūkis.

    Diskomfortas neretai sustiprėja, kai ridikėliai valgomi nevalgius, dideliais kiekiais arba kartu su kitais sunkiau toleruojamais produktais. Kai kuriems žmonėms tuomet pasireiškia pilvo pūtimas, gurguliavimas, tempimo jausmas ar dujų kaupimasis.

    Kam reikėtų būti atsargesniems

    Didesnio atsargumo paprastai reikia laikantis lengvai virškinamos mitybos, esant viduriavimui, ryškiam pilvo pūtimui ar paūmėjus virškinamojo trakto negalavimams. Tokiais atvejais dažnai ribojamos žaliavos, luobelės ir daugiau skaidulų turintys produktai, kad žarnynas būtų mažiau dirginamas.

    Ridikėliai gali netikti ir žmonėms, kurie turi jautrų skrandį, refliuksą ar padidėjusį rūgštingumą, jei aštresnis skonis sustiprina deginimą ar dirginimą. Taisyklių, tinkančių visiems, nėra, nes tolerancija labai individuali.

    Ką daryti, jei ridikėliai netinka

    Jei po ridikėlių jaučiamas diskomfortas, nebūtina jų iškart atsisakyti visam laikui. Dažnai padeda mažesnė porcija ir tai, kad ridikėliai valgomi kaip patiekalo dalis, o ne kaip atskiras užkandis tuščiu skrandžiu.

    Praktiškai gali būti naudinga ridikėlius pjaustyti plonais griežinėliais ir derinti su švelnesniais produktais, pavyzdžiui, kiaušiniais ar lapinėmis salotomis. Jei simptomai kartojasi, verta stebėti savo ribas ir, prireikus, pasitarti su šeimos gydytoju ar dietologu.

    Pavasarį dažniau renkamės šviežias daržoves, tačiau organizmas ne visada vienodai gerai reaguoja į staigų didesnį žalių produktų kiekį. Todėl svarbiausia taisyklė paprasta: net ir sveikas maistas turi tikti konkrečiam žmogui.

  • Jaunas česnakas pavasarį žada energiją, bet kai kuriems gali baigtis spaudimo kritimu

    Jaunas česnakas ir jo žali laiškai pavasarį dažnai vadinami natūraliu toniku, tačiau organizmo reakcija ne visiems vienoda. Dalis žmonių po tokio maisto pajunta energijos antplūdį, kiti skundžiasi mieguistumu ar silpnumu.

    Skirtumą lemia aktyviosios česnako medžiagos, ypač sieros junginiai, kurie susidaro sutraiškius ar sukramčius česnaką. Jos gali trumpam paveikti kraujagyslių tonusą ir kraujotaką, todėl vieniems savijauta pagerėja, o kitiems pasireiškia nemalonūs pojūčiai.

    Kaip česnakas veikia spaudimą

    Česnakas tradiciškai siejamas su širdies ir kraujagyslių sistemos palaikymu, nes kai kurie jo junginiai gali skatinti kraujagyslių atsipalaidavimą. Žmonėms, kurių kraujospūdis padidėjęs, toks poveikis kartais būna palankus, ypač jei mityba apskritai subalansuota.

    Tačiau turintiems žemą kraujospūdį ar polinkį į jo svyravimus reakcija gali būti priešinga lūkesčiams. Jei po jauno česnako atsiranda galvos svaigimas, vangumas ar šaltas prakaitas, tai gali būti ženklas, kad spaudimas sumažėjo per stipriai.

    Kodėl jautresniam skrandžiui jis gali netikti

    Nors jauni žalumynai dažnai laikomi lengvesni už subrendusius produktus, česnakas virškinimo sistemą gali dirginti. Jo eteriniai junginiai ir aštresnės medžiagos skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, todėl jautresniems žmonėms tai gali baigtis rėmeniu ar pilvo diskomfortu.

    Ypač atsargūs turėtų būti turintys gastritą, refliuksą ar opaligę, nes aštresni produktai dažniau provokuoja simptomų paūmėjimą. Jei jaučiate deginimą ar skausmą, verta mažinti kiekį arba rinktis švelnesnius žalumynus.

    Kiek ir kaip valgyti saugiau

    Didžiausios koncentracijos poveikis dažniausiai siejamas ne su laiškais, o su besiformuojančiais mažais baltais svogūnėliais, kai jaunas česnakas dar tik bręsta. Tokiu atveju pakanka nedidelio kiekio, ypač jei kartu vartojate ir kitus aštresnius produktus.

    Norint sumažinti dirginimą, česnaką dažniau patariama derinti su neutralesniu maistu, pavyzdžiui, su jogurtu, varške ar aliejumi, ir nevalgyti tuščiu skrandžiu. Jei vartojate kraujospūdį mažinančius vaistus ar kraują skystinančias priemones, dėl didesnių česnako kiekių verta pasitarti su gydytoju.

  • Granatų sultys ryte ar vakare: dietologai paaiškina, kada jos duoda daugiausia naudos

    Granatų sultys dažnai minimos kaip gėrimas, galintis prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos, ypač dėl jose esančių antioksidantų. Vis dėlto klausimas, kada jas gerti geriausia, neturi vieno universalaus atsakymo – daug kas priklauso nuo virškinimo, cukraus kiekio kraujyje kontrolės ir vartojamų vaistų.

    Dietologai pabrėžia, kad svarbiausias veiksnys yra ne konkretus paros metas, o reguliarumas. Nuoseklus vartojimas siejamas su ilgainiui pasireiškiančiais pokyčiais, nes kai kurie granatuose esantys polifenoliai organizme veikia palaipsniui.

    Jei skrandis jautresnis, granatų sultis dažniau patariama rinktis dienos pradžioje arba pirmoje dienos pusėje. Taip kai kuriems žmonėms lengviau išvengti diskomforto, o pats gėrimas gali tapti papildomu energijos šaltiniu kartu su pusryčiais ar užkandžiu.

    Kita vertus, daliai žmonių patogiau sultis gerti dieną, ypač jei rytais būna didesnis alkio jausmas ir norisi saldesnio skonio. Tokiu atveju rekomenduojama sultis derinti su maistu, kad poveikis savijautai būtų tolygesnis.

    Jei vargina refliuksas ar rėmuo, rūgštesni gėrimai vakare, ypač prieš miegą, gali sustiprinti simptomus. Todėl tokiu atveju granatų sulčių vartojimą verta perkelti į ankstesnį laiką arba rinktis mažesnę porciją.

    Žmonėms, turintiems diabetą ar insulinorezistenciją, sultys tuščiu skrandžiu gali kai kada sukelti staigesnį gliukozės šuolį. Praktinis sprendimas – gerti jas kartu su maistu arba šalia pasirinkti baltymų turintį užkandį, kad cukraus kiekis kraujyje kiltų lėčiau.

    „Nėra vieno visiems netinkamo laiko, tačiau verta pasirinkti tokį, kuris geriausiai dera su virškinimu ir cukraus kiekio kraujyje kontrole“, – sakė dietologė.

    Dažniausiai tyrimuose vertinamos 120–240 mililitrų 100 proc. granatų sulčių porcijos per dieną. Tai kiekis, kuris leidžia gauti biologiškai aktyvių junginių, kartu išvengiant perteklinio cukraus ir kalorijų, būdingų didesnėms porcijoms.

    Specialistai taip pat primena, kad sultys nėra vienintelis būdas įtraukti granatus į mitybą: tinka ir patys vaisiaus grūdeliai. Juos galima dėti į jogurtą, salotas ar kitus patiekalus, taip gaunant skaidulų, kurių sultyse paprastai būna mažiau.

    Galiausiai, granatų sultys didžiausią prasmę turi kaip bendrų įpročių dalis: subalansuotos mitybos, pakankamo fizinio aktyvumo, streso valdymo ir rekomenduojamo gydymo plano laikymosi. Jei vartojate vaistus nuo kraujospūdžio, kraujo krešėjimą veikiančius preparatus ar kai kuriuos cholesterolį mažinančius vaistus, prieš kasdien įtraukdami sultis į racioną pasitarkite su gydytoju.

  • Jei kasdien geri citrinų vandenį, svoris gali kristi greičiau: štai kada tai naudinga, o kada pavojinga

    Citrinos Lietuvoje lengvai randamos ištisus metus, o vanduo su jų sultimis daugeliui tapo kasdieniu įpročiu. Dažniausiai šis gėrimas siejamas su geresne savijauta, odos išvaizda ir net lengvesniu svorio mažinimu. Vis dėlto moksliškai pagrįsta nauda dažniau susijusi su hidratacija ir mitybos įpročių korekcija, o ne stebuklingu riebalų deginimu.

    Tyrimai nerodo, kad citrina tiesiogiai spartintų riebalų tirpimą, tačiau citrinų vanduo gali padėti netiesiogiai. Pirmiausia, tai skatina gerti daugiau skysčių, o pakankama hidratacija siejama su geresne savijauta ir lengvesne alkio kontrole. Be to, pakeitus saldintus gėrimus vandeniu su citrina, paprasčiau sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį.

    Citrinoje esantis vitaminas C prisideda prie normalios kolageno gamybos, todėl oda gali atrodyti skaistesnė, elastingesnė. Taip pat citrinose yra kalio ir įvairių augalinių junginių, pavyzdžiui, polifenolių. Vis dėlto svarbu suprasti, kad vienas gėrimas nepakeičia bendros mitybos kokybės, miego ir fizinio aktyvumo.

    Ryte išgertas vanduo su citrina gali būti patogus būdas papildyti skysčių atsargas po nakties. Žmonės dažnai pastebi, kad taip lengviau „įsivažiuoja“ diena, o virškinimo ritmas tampa reguliaresnis, ypač jei anksčiau trūko skysčių. Tačiau poveikis yra individualus ir labiau susijęs su įpročiu gerti vandenį, o ne su pačia citrina.

    Didžiausia rizika slypi citrinų rūgštyje. Dažnai ir dideliais kiekiais vartojamos citrinų sultys gali prisidėti prie dantų emalio erozijos, ypač jei gėrimas gurkšnojamas ilgai. Jei emalis jautrus, verta gėrimą skiesti, gerti trumpiau, o prireikus naudoti šiaudelį ir po to praskalauti burną vandeniu.

    Atsargumas ypač svarbus turintiems refliuksą, dažną rėmenį, skrandžio gleivinės dirginimą ar opaligę, nes rūgštūs gėrimai gali sustiprinti simptomus. Jei po citrinų vandens atsiranda deginimas, skausmas ar pykinimas, geriau jo atsisakyti ir pasitarti su gydytoju. Taip pat neverta gerti koncentruotų sulčių tuščiu skrandžiu, jei jau anksčiau pasireikšdavo virškinimo sutrikimų.

    Praktiškiausias pasirinkimas daugeliui yra stiklinė vandens su išspaustomis pusės citrinos sultimis, tačiau koncentraciją verta derinti pagal toleravimą. Dienos metu gėrimą galima pagardinti mėta, tačiau medų reikėtų vertinti kaip cukraus šaltinį ir nepadauginti. Svorio pokyčius labiausiai lemia bendras kalorijų balansas, o citrinų vanduo gali būti tik mažas, bet patogus įpročio palaikymo elementas.