Tag: Regėjimas

  • Pamirštas „popiežių vaisius“ parduotuvėse guli po nosimi: ką kantalupa daro širdžiai ir akims

    Kantalupa, dar vadinama cukrinio meliono atmaina, Lietuvos ir Lenkijos parduotuvėse dažnai lieka nepastebėta, nors mitybos specialistai ją vertina dėl vandens, vitaminų ir antioksidantų. Vaisius saldus, sultingas, o prinokęs turi ryškų aromatą, todėl neretai gali pakeisti kaloringesnius desertus.

    Kantalupos istorija Europoje siejama su Italija: ši meliono rūšis išpopuliarėjo XV amžiuje, kai pradėta auginti netoli Romos esančioje vietovėje Cantalupo. Būtent iš jos pavadinimo ir kilo kantalupos vardas, o tradicija ją vadinti popiežių vaisiumi siejama su tuometine auginimo praktika popiežiaus sodams.

    Maistine verte kantalupa išsiskiria tuo, kad didelę jos dalį sudaro vanduo, todėl ji padeda papildyti skysčių atsargas, ypač šiltuoju metų laiku. 100 gramų kantalupos turi apie 34 kilokalorijas, tad tai vienas lengvesnių pasirinkimų tarp saldžių užkandžių.

    Vaisiuje gausu vitamino C, kuris prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Be to, kantalupa turi kalio, svarbaus normaliai raumenų funkcijai ir kraujospūdžio reguliavimui, todėl toks derinys dažnai minimas kalbant apie širdies ir kraujagyslių sveikatą.

    Ryškiai oranžinę kantalupos spalvą lemia beta karotenas, iš kurio organizme gaminamas vitaminas A. Ši maistinė medžiaga svarbi normaliai regėjimo funkcijai, taip pat odos ir gleivinių būklei, todėl kantalupa dažnai rekomenduojama kaip vienas iš produktų, padedančių papildyti karotenoidų kiekį racione.

    Pirkėjams svarbu atkreipti dėmesį į laikymo ypatumus: pernokusi kantalupa greitai praranda tekstūrą ir skonį, todėl ją geriausia suvalgyti netrukus po įsigijimo. Jei renkatės jau supjaustytą vaisių, dalis jautresnių vitaminų ir antioksidantų dėl sąlyčio su oru gali mažėti, tad praktiškiau pirkti visą ir pjaustyti namuose.

    Valgyti kantalupą paprasta: perpjaukite per pusę, išimkite sėklas ir supjaustykite skiltelėmis, kaip arbūzą. Ji tinka į vaisių salotas, su natūraliu jogurtu ar koše, o taip pat į kokteilius ir šerbetus, kai norisi saldumo be perteklinių priedų.

    Džiovinta kantalupa išlieka saldi ir patogi kaip užkandis, tačiau joje nebėra tiek vandens, kiek šviežiame vaisiuje. Dėl to ji labiau tinka desertams gardinti ar maišyti su košėmis, tačiau porcijas verta rinktis saikingai, nes džiovintuose vaisiuose cukrų koncentracija paprastai būna didesnė.

  • Užtenka vieno lašo: akiniai neberasoja po ėjimo į šilumą – ką daryti namuose

    Užtenka vieno lašo: akiniai neberasoja po ėjimo į šilumą – ką daryti namuose

    Staigus perėjimas iš šalčio į šiltą patalpą daugeliui akinių nešiotojų baigiasi tuo pačiu – lęšiai akimirksniu apsitraukia kondensatu, o matymas kelioms minutėms tampa prastas. Tai ypač juntama rudenį ir žiemą, taip pat dėvint kaukes ar vaikštant sparčiu tempu.

    Dažniausia rasojimo priežastis paprasta: šiltas, drėgnas oras, patekęs ant šaltesnio lęšio, atvėsta ir virsta smulkiais vandens lašeliais. Tuomet vaizdas „išsisklaido“, o žmogus instinktyviai pradeda trinti lęšius, dar labiau didindamas dėmių ir mikroįbrėžimų riziką.

    Namų būdas su indų plovikliu

    Vienas populiariausių buitinių sprendimų – itin plona indų ploviklio plėvelė ant lęšių. Nedidelis lašas priemonės paskleidžiamas ant abiejų lęšių pusių ir švelniai įtrinamas mikropluošto šluoste, kol nelieka matomų dryžių.

    Tokiu būdu ant paviršiaus susiformuoja beveik nematomas sluoksnis, kuris keičia vandens lašelių susidarymą: vietoj atskirų lašų drėgmė labiau pasiskirsto plona plėvele, todėl lęšiai mažiau rasoja. Vis dėlto efektas nėra amžinas, tad procedūrą tenka kartoti.

    Kada būti atsargesniems?

    Optikos specialistai primena, kad ne visi lęšiai vienodi: dalis jų turi specialias dangas nuo atspindžių, įbrėžimų ar riebalų, todėl agresyvesnės buitinės priemonės gali jas pažeisti. Jei akiniai brangūs ar su pažangiomis dangomis, saugesnis pasirinkimas gali būti optiko rekomenduojamas purškalas nuo rasojimo.

    Taip pat svarbu vengti trinti lęšius popieriniais rankšluosčiais ar drabužių kraštu, nes tai didina mikroįbrėžimų tikimybę. Geriausiai tinka švari mikropluošto šluostė ir tinkamas valiklis, o akinių dėklas padeda lęšius apsaugoti nuo dulkių ir smėlio dalelių.

    Ką dar verta žinoti?

    Rasojimą sustiprina prigludusi kepurė, šalikas ar kaukė, nukreipianti šiltą kvėpavimą į lęšius. Jei problema kartojasi, padeda kaukės prigludinimas ties nosimi arba rėmelių su geresne ventiliacija pasirinkimas.

    Jeigu rasojimas nuolat trikdo vairuojant ar dirbant, verta pasitarti su optikos salonu dėl specialių lęšių dangų ar profesionalių priemonių. Toks sprendimas paprastai veikia stabiliau ir yra mažiau rizikingas nei eksperimentai su buitinėmis chemijos priemonėmis.