CP v2

Tag: Regionų plėtra

  • Pasikeitė Marijampolės regiono plėtros tarybos vadovas: kolegijai vadovaus Algirdas Neiberka

    Pasikeitė Marijampolės regiono plėtros tarybos vadovas: kolegijai vadovaus Algirdas Neiberka

    Vilkaviškyje, Vilkaviškio kultūros centre, įvykusiame Marijampolės regiono plėtros tarybos kolegijos posėdyje išrinkta nauja kolegijos vadovybė. Vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų buvo pirmininko rinkimai ir tolesni regiono prioritetai.

    Kolegijos nariai pirmininku išrinko Vilkaviškio rajono savivaldybės merą Algirdą Neiberką. Pirmininko pavaduotoju patvirtintas Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius.

    Posėdyje aptarti regionui aktualūs plėtros ir investicijų klausimai, taip pat savivaldybių bendradarbiavimas įgyvendinant bendrus projektus. Be to, svarstyti regiono plėtros planavimo dokumentų atnaujinimai ir jų derinimas su praktiniais savivaldybių poreikiais.

    Atskiras dėmesys skirtas atliekų prevencijos ir tvarkymo planų pakeitimams, kurie tiesiogiai siejasi su paslaugų kokybe gyventojams ir infrastruktūros sprendimais. Tokie dokumentai paprastai apima ir naujų pajėgumų planavimą, ir priemones, mažinančias atliekų susidarymą.

    Susitikime kartu su meru dalyvavo vicemerė Daiva Riklienė, Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas, tarybos nariai ir administracijos specialistai. Savivaldybių atstovų įsitraukimas laikomas esminiu, nes regiono lygmens sprendimai daro įtaką prioritetams, finansavimui ir projektų įgyvendinimo tempui.

    Marijampolės regiono plėtros taryboje derinami visam regionui svarbūs sprendimai, todėl vieninga pozicija ir suderinti tikslai tampa pagrindu nuosekliai plėtrai. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį bendrai infrastruktūrai, viešosioms paslaugoms, investicijų pritraukimui ir projektų suderinamumui tarp savivaldybių.

  • Ministras atvyko į Vilkaviškį: „Balticovo“ planai ir žaliasis koridorius investicijai

    Ministras atvyko į Vilkaviškį: „Balticovo“ planai ir žaliasis koridorius investicijai

    Vilkaviškio rajone lankėsi ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas su ministerijos komanda. Vizito centre buvo rajono ekonominės plėtros kryptys, investicijų pritraukimas ir sąlygos naujoms darbo vietoms kurti.

    Savivaldybėje ministras susitiko su administracijos vadovais, tarybos nariais ir verslo atstovais. Aptarta, kokių sprendimų reikia, kad didesni projektai rajone judėtų greičiau, o verslui būtų užtikrintas aiškesnis ir prognozuojamas procesas.

    „Balticovo“ investicija Vilkaviškio rajone

    Viena pagrindinių susitikimo temų tapo UAB „Balticovo“ planuojama stambi investicija Pilviškių seniūnijoje, Balčiūnų kaime. Bendrovė sieja projektą su paukštininkystės komplekso statybomis, todėl svarstyta, kaip savivaldybė ir valstybė galėtų prisidėti prie sklandesnio įgyvendinimo.

    Diskusijose akcentuota ir vadinamojo žaliojo koridoriaus galimybė, kai projektui sudaromos sąlygos greičiau derinti procedūras ir sprendimus. Tokiu atveju ypatingai svarbu užtikrinti, kad visi reikalavimai būtų įvykdyti, o sprendimų terminai nekeltų papildomos rizikos investuotojui.

    Investiciniai sklypai ir vietos verslas

    Ministrui taip pat pristatyti Vilkaviškio rajone esantys investiciniai sklypai, jų parengtis ir potencialas. Tokie sklypai paprastai vertinami pagal inžinerinės infrastruktūros prieinamumą, susisiekimą ir galimybes greitai pradėti statybas.

    Vizito programoje numatyti ir susitikimai su vietos įmonėmis. Ministras aplankė ledų gamybos bendrovę UAB „Art Glacio“ bei plastiko gaminių bendrovę UAB „Triplan“, su atstovais aptarta jų veikla, poreikiai ir plėtros planai.

    Ko tikisi verslo bendruomenė?

    Darbotvarkėje buvo ir Paežerių dvaras, o diena užbaigta susitikimu su rajono verslo bendruomene Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre. Tai tapo proga aptarti praktinius klausimus, su kuriais susiduria įmonės, ir įvardyti, kokių sprendimų tikimasi iš valstybės institucijų.

    Susitikimuose akcentuota, kad regionų konkurencingumą lemia ne tik pavienės investicijos, bet ir nuosekliai gerinama verslo aplinka, darbuotojų pritraukimas, profesinis rengimas bei aiškūs leidimų ir derinimų procesai. Savivaldybė pabrėžė siekį išlaikyti rajoną patrauklų tiek jau veikiančiam, tiek naujai ateinančiam verslui.

  • Vilkaviškis kuria planą iki 2033 metų: gyventojų idėjos gali nulemti, kur keliaus investicijos

    Vilkaviškio rajono savivaldybė rengia naują rajono plėtros planą iki 2033 metų ir kviečia gyventojus, bendruomenių atstovus bei verslą teikti idėjas ir pastabas. Savivaldybė pabrėžia, kad tai etapas, kai realiai formuojami prioritetai ir sprendžiama, kokių pokyčių rajonui labiausiai reikia.

    Plėtros planas yra strateginis dokumentas, kuriuo vėliau remiamasi planuojant projektus, paslaugų plėtrą ir infrastruktūros atnaujinimą. Praktikoje toks planavimas padeda aiškiau atsakyti, ką pirmiausia gerinti švietime, sveikatos ir socialinėse paslaugose, aplinkos kokybėje, susisiekime ar ekonomikos skatinime.

    Darbo grupės ir susitikimų tvarka

    Idėjos bus aptariamos tematinėse darbo grupėse, kurių susitikimai vyks Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje, Nėries g. 1, Tarybos posėdžių salėje. Nors susitikimai organizuojami pagal patvirtintus dalyvių sąrašus, prisijungti ir išsakyti pasiūlymus gali visi norintys.

    Vieno tematinės darbo grupės susitikimo trukmė planuojama apie 2 valandas. Darbo grupėse bus aptariami plėtros plano vizijos variantai, pristatomi tikslai ir uždaviniai, o taip pat generuojamos idėjos, darbai, projektai ir priemonės, kurios galėtų tapti savivaldybės prioritetais.

    Kada vyks susitikimai?

    Rugsėjo 2 dieną 10:00–12:00 vyks Turizmo, verslo ir žemės ūkio tematinės darbo grupės susitikimas, o 13:00–15:00 rinksis Valdymo darbo grupė. Rugsėjo 3 dieną 10:00–12:00 numatytas Švietimo, sporto, kultūros ir jaunimo tematinės darbo grupės susitikimas, 13:00–15:00 vyks Sveikatos ir socialinės apsaugos tematinės darbo grupės susitikimas.

    Rugsėjo 4 dieną 10:00–12:00 vyks Aplinkos tematinės grupės posėdis, kuriame numatyta aptarti aplinkosaugos, gyvenamosios aplinkos ir infrastruktūros klausimus. Savivaldybė ragina žmones ateiti su konkrečiais pasiūlymais, paremtais kasdienėmis problemomis ir aiškiu poreikiu.

    Kodėl dabar verta įsitraukti?

    Strateginio planavimo metu surinkti pasiūlymai dažnai tampa pagrindu sprendimams dėl viešųjų paslaugų prieinamumo, kelių ir pėsčiųjų infrastruktūros, viešųjų erdvių, kultūros ir sporto objektų, taip pat priemonių, skirtų investicijoms pritraukti. Kuo anksčiau įvardijami poreikiai, tuo lengviau juos įtraukti į tikslus ir priemones.

    Savivaldybė akcentuoja, kad gyventojų įžvalgos padeda tiksliau įvertinti situaciją skirtingose seniūnijose ir suplanuoti pokyčius taip, kad jie atitiktų realų bendruomenių interesą. Plėtros plano rengimas iki 2033 metų matomas kaip galimybė susitarti dėl krypties, kurią rajonas turėtų pasirinkti artimiausiam dešimtmečiui.

    Norintys prisidėti raginami sekti savivaldybės skelbiamą informaciją apie registraciją ir pasiūlymų teikimo tvarką. Kuo daugiau skirtingų balsų bus išgirsta, tuo didesnė tikimybė, kad planas atspindės ne tik institucijų, bet ir kasdien rajone gyvenančių žmonių poreikius.

  • Panevėžio regionui skirta 179,6 mln. eurų: ministras ragina spartinti išmokėjimus ir projektus

    Panevėžio regionui skirta 179,6 mln. eurų: ministras ragina spartinti išmokėjimus ir projektus

    2026 metais birželio 2 dieną Biržų pilies arsenalo salėje vykusiame susitikime finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas su finansavimo ekspertais pristatė naujausias investicijų galimybes Panevėžio regionui. Renginyje kartu dalyvavo Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir ILTE atstovai bei Biržų savivaldybės vadovai.

    Pagrindinis akcentas buvo Europos Sąjungos ir valstybės investicijų panaudojimo tempas regione, ypač nutolusiose nuo didžiųjų miestų savivaldybėse. Diskusijose aptarta, kaip spartinti projektų įgyvendinimą, kad lėšos greičiau virstų realiais darbais infrastruktūroje, paslaugose ir verslo aplinkoje.

    Ministras pabrėžė, kad nors kvietimų ir sutarčių sudarymo tempai Panevėžio regione artimi šalies vidurkiui, išmokėjimų dinamika išlieka silpniausia Lietuvoje. Šiuo metu išmokėta 2,6 proc. regione suplanuotų investicijų, kai bendras regionų vidurkis siekia 9,1 proc.

    Panevėžio regione įgyvendinami arba jau užbaigti 282 projektai, finansuojami ES investicijų programos lėšomis nacionaliniu ir regioninio planavimo būdu. Jiems skirta 171,5 mln. eurų, o didžiausia dalis, 82 mln. eurų, nukreipta į socialinę sritį.

    Šios socialinės investicijos apima socialinio būsto plėtrą, sveikatos paslaugų stiprinimą bei mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros atnaujinimą. Savivaldybėms tai dažnai yra tiesiogiai su gyventojų kasdienybe susiję projektai, tačiau jų pažanga priklauso nuo parengtų techninių sprendinių, viešųjų pirkimų ir rangos darbų ritmo.

    Reikšminga dalis lėšų skirta integruotai ekonominei ir aplinkosauginei plėtrai, kur numatyta 35,6 mln. eurų. Dar 29,8 mln. eurų numatyta žalinimo projektams, apimantiems energijos vartojimo efektyvumą, tvaresnius sprendimus ir aplinkos kokybės gerinimą.

    Mažesnės apimties investicijos tenka moksliniams tyrimams ir inovacijoms, taip pat darnaus judėjimo ir susisiekimo sprendimams. Tokiose srityse rezultatai dažnai priklauso ne tik nuo finansavimo, bet ir nuo regiono pasirengimo parengti konkurencingus projektus, suburti partnerius ir laiku įvykdyti procedūras.

    179,6 mln. eurų per regiono planą

    Regionų plėtros programoje Panevėžio regionui skirta 179,6 mln. eurų ES lėšų, kurios planuojamos per Panevėžio regiono plėtros planą. Šis planas sudaromas pagal pačio regiono įvardytus poreikius, todėl savivaldybių ir regiono institucijų gebėjimas prioritetizuoti projektus tampa esminiu veiksniu.

    Daugiausia regioniniu planavimu numatyta investuoti į socialinius projektus, kuriems skiriama 55 mln. eurų. Taip pat numatytos kryptys žalinimui, tvariam judėjimui ir susisiekimui, kur dažniausiai siekiama mažinti taršą, gerinti susisiekimo kokybę ir didinti viešųjų paslaugų pasiekiamumą.

    ILTE ir CPVA siūlomos galimybės

    Nacionalinio plėtros banko ILTE valdybos narė Giedrė Gečiauskienė pristatė finansinius produktus, skirtus verslui, savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms. Akcentuota, kad regionams dažnai reikia ne vien subsidijų, bet ir lanksčių paskolų, garantijų ar mišraus finansavimo sprendimų, leidžiančių projektus pradėti greičiau.

    ILTE pristatė galimybes atsinaujinančios energetikos, socialinės infrastruktūros, gynybos ir saugumo pramonės, žemės ūkio bei kultūros paveldo srityse. Tokios kryptys tampa vis svarbesnės, nes energijos kainų svyravimai ir saugumo situacija Europoje skatina investuoti į vietinę gamybą, efektyvumą ir atsparumą.

    CPVA direktorė Indrė Šuolienė aptarė agentūros vaidmenį įgyvendinant strategines investicijas ir regioninio planavimo procesus. Renginio dalyviai buvo supažindinti su vykdomais ir planuojamais projektais, kurie gali didinti regiono konkurencingumą ir gerinti gyvenimo kokybę.

    Kokie klausimai išryškėjo diskusijoje?

    Po pristatymų vykusioje diskusijoje dalyviai klausė apie investicijų perspektyvas, žemės ūkio aktualijas, melioracijos infrastruktūros finansavimą ir finansinių priemonių prieinamumą. Taip pat aptarti kultūros paveldo objektų išsaugojimo klausimai, kur dažnai susiduriama su brangiais rangos darbais ir ilgesnėmis derinimo procedūromis.

    Po oficialios dalies dalyviai turėjo galimybę gauti individualias ILTE ir CPVA ekspertų konsultacijas. Tokių konsultacijų tikslas yra padėti įsivertinti projekto finansavimo modelį, pasirengimo lygį ir realų įgyvendinimo grafiką, kad regionui skirtos lėšos būtų panaudotos greičiau.

    Susitikime akcentuota, kad didžiausia rizika regionui yra ne lėšų trūkumas, o vėlavimas jas panaudoti. Greitesnis išmokėjimų tempas dažniausiai priklauso nuo projektų parengties, viešųjų pirkimų eigos, administracinių pajėgumų ir gebėjimo laiku suvaldyti rangos bei kainų pokyčių rizikas.

  • Vilkaviškio rajono planas 2027–2033: kokia vizija turi sulaikyti žmones ir auginti rajoną iki 2033 metų

    Vilkaviškio rajono planas 2027–2033: kokia vizija turi sulaikyti žmones ir auginti rajoną iki 2033 metų

    Birželio 2 dieną Vilkaviškio rajono savivaldybėje surengta strateginė vadovų sesija, skirta 2027–2033 metų strateginio plėtros plano rengimui. Daugiau kaip dvi valandas trukusioje diskusijoje savivaldybės vadovai, administracijos atstovai ir planavimo ekspertai ieškojo atsakymo, koks Vilkaviškio rajonas turėtų būti 2033 metais.

    Susitikime įvardyta, kad naujasis plėtros planas turi tapti ne formaliu dokumentu, o aiškia kryptimi, kurią suprastų ir palaikytų bendruomenė. Pagrindinis tikslas – suformuoti viziją, kuri vienytų skirtingas rajono grupes ir padėtų priimti nuoseklius sprendimus dėl investicijų bei paslaugų.

    Analizuojant dabartinę situaciją daugiausia dėmesio skirta demografijai, darbo rinkai ir paslaugų prieinamumui. Tarp svarbiausių iššūkių minėtas gyventojų senėjimas, jaunų žmonių mažėjimas ir poreikis kurti patrauklias sąlygas šeimoms bei specialistams, kad jie rinktųsi pasilikti ar grįžti.

    Diskusijoje pabrėžta, kad demografinės tendencijos tiesiogiai veikia savivaldybės finansus ir paslaugų tinklą, todėl būtina stiprinti ekonominį patrauklumą ir gerinti gyvenimo kokybę. Kalbėta apie darbo vietų kūrimą, smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimą, taip pat apie infrastruktūrą, kuri lemia kasdienį patogumą.

    Kūrybinės dalies metu dalyviai generavo idėjas, kurios galėtų tapti būsimos vizijos pagrindu, o daugiausia palaikymo sulaukė kryptys, susijusios su patogiu gyvenimu visus metus. Dažnai kartotos formuluotės siejosi su noru kurti rajoną, kuriame gyventojai jaustųsi saugiai, gautų kokybiškas paslaugas ir matytų aiškią savo ateitį vietoje.

    Vienas dažniausiai aptartų akcentų – teisė pasilikti, suprantama kaip reali galimybė vietoje rasti švietimo, sveikatos, kultūros ir socialines paslaugas, o kartu turėti pasirinkimų dirbti ar kurti verslą. Tai įvardyta kaip svarbi prielaida, kad rajonas išliktų gyvybingas ir patrauklus ne tik senbuviams, bet ir naujakuriams.

    Atskirai diskutuota apie Vilkaviškio rajono išskirtinumą ir potencialias stiprybes, kurias būtų galima paversti ilgalaikiais pranašumais. Tarp aptartų temų buvo vandens telkiniai, gamtinis kraštovaizdis, kultūros paveldas, taip pat geoterminių išteklių panaudojimo galimybės, kurios galėtų prisidėti prie sveikatingumo ir rekreacijos paslaugų plėtros.

    Sesijoje akcentuota, kad turizmo ir laisvalaikio plėtra būtų tvariausia tuomet, jei veiktų visus metus ir kurtų pridėtinę vertę vietos verslams. Todėl kalbėta apie aktyvaus poilsio infrastruktūrą, sveikatinimo paslaugas, žaliojo kurso kryptį, atsinaujinančią energetiką ir didesnį dėmesį ekologiškam ūkininkavimui.

    Birželio 2 dienos sesija įvardyta kaip pirmasis etapas, po kurio darbą tęs tematinės darbo grupės. Jose planuojama detalizuoti prioritetus, strateginius tikslus ir priemones, o į procesą kviečiami įsitraukti savivaldybės tarybos nariai, įstaigų, verslo, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Galutinė 2027–2033 metų strateginio plėtros plano vizija turėtų tapti bendru susitarimu dėl to, kokį rajoną siekiama kurti per ateinantį dešimtmetį. Savivaldybė pabrėžia, kad dokumento sėkmę lems ne tik gražios formuluotės, bet ir nuoseklus įgyvendinimas, matuojami rezultatai ir bendruomenės įsitraukimas.

  • Vilkaviškio rajono plėtros planas iki 2033 metų: savivaldybė kviečia teikti idėjas ir pasiūlymus

    Vilkaviškio rajono savivaldybė pradėjo rengti naują rajono plėtros planą iki 2033 metų ir kviečia gyventojus, bendruomenes bei verslo atstovus įsitraukti nuo pat pradžių. Savivaldybė ragina teikti idėjas, pasiūlymus ir pastebėjimus pagal skirtingas temines sritis, kad planas atspindėtų realius vietos poreikius.

    Plėtros planas yra vienas svarbiausių strateginių dokumentų, nuo kurio priklauso, kur bus nukreipiamos savivaldybės investicijos, kaip bus planuojami darbai ir projektai, kokie prioritetai bus teikiami infrastruktūrai, paslaugoms ir gyvenimo kokybei. Tokie dokumentai taip pat padeda argumentuotai planuoti projektus ir siekti finansavimo skirtingoms iniciatyvoms.

    Idėjos ir įžvalgos bus aptariamos tematinėse darbo grupėse, kurių susitikimai organizuojami savivaldybės administracijoje, Nėries gatvėje 1, Vilkaviškyje, posėdžių salėje. Nurodoma, kad vieno susitikimo trukmė planuojama apie 2 valandas, o prisijungti ir išsakyti savo siūlymus gali visi norintys.

    Darbo grupių grafike numatyta aptarti aplinkosaugos, gyvenamosios aplinkos ir infrastruktūros klausimus, taip pat švietimo, sporto, kultūros ir jaunimo temas, sveikatos ir socialinės apsaugos sritį. Atskiruose susitikimuose planuojama nagrinėti turizmo, verslo ir žemės ūkio kryptis bei valdymo sprendimus.

    Susitikimų metu ketinama pristatyti planavimo tikslus, darbų eigą ir terminus, aptarti atskirų sričių situaciją, stiprybes ir problemas, o vėliau generuoti naujus tikslus, uždavinius ir konkrečias projektų idėjas. Savivaldybė pabrėžia, kad kuo anksčiau surinktos įžvalgos leidžia tiksliau sudėlioti prioritetus ir išvengti sprendimų, kurie neatitinka bendruomenių lūkesčių.

    Norintys dalyvauti ir pateikti savo pasiūlymus kviečiami registruotis elektroniniu paštu. Savivaldybė akcentuoja, kad kiekviena idėja gali prisidėti prie sprendimų, kurie darys įtaką Vilkaviškio rajono plėtrai iki 2033 metų.

  • Forumas Investuok Vilkaviškyje: kokius rajono pranašumus investuotojams išryškino savivalda

    Paežerių dvaro sodyboje surengtas pirmasis Vilkaviškio rajono verslo forumas Investuok Vilkaviškyje, skirtas investicijų pritraukimui ir verslo plėtros galimybėms regione. Renginio ašis – kaip savivalda, valstybės institucijos ir verslas gali greičiau susitarti dėl sprendimų, kurie realiai gerina sąlygas investuotojams.

    Forume dalyvavo savivaldybės, verslo ir investicijų ekosistemos atstovai, tarp jų Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, vicemerė Daiva Riklienė, administracijos direktorius Vitas Gavėnas. Sveikinimą nuotoliniu būdu perdavė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.

    „Pirmą kartą organizuodami forumą Investuok Vilkaviškyje siekėme parodyti, kad mūsų rajonas yra atviras investicijoms, partnerystei ir naujoms idėjoms“, – forumo atidaryme sakė Algirdas Neiberka.

    Pasak organizatorių, pagrindinis tikslas buvo ne tik pristatyti rajono galimybes, bet ir įvardyti, ko investuotojams reikia greičiausiai: aiškių procedūrų, prognozuojamumo ir praktinių kontaktų. Tokie susitikimai padeda suderinti lūkesčius tarp viešojo sektoriaus ir verslo, o tai dažnai tampa lemiamu veiksniu renkantis vietą projektui.

    Renginyje aptartos regioninės politikos perspektyvos ir investavimo tendencijos, aktualios ne tik Vilkaviškio rajonui, bet ir daugeliui Lietuvos savivaldybių. Vis daugiau dėmesio skiriama tam, kad investicijos kurtų ilgalaikę vertę, o nauji projektai būtų siejami su produktyvumo augimu, darbuotojų kompetencijomis ir vietos tiekimo grandinėmis.

    Taip pat pristatyti Vilkaviškio rajono geografiniai ir logistiniai pranašumai, darbo rinkos potencialas bei savivaldybės siūlomos investavimo galimybės. Aptartos ir verslui aktualios finansavimo priemonės, nes prieiga prie kapitalo bei aiškios finansavimo sąlygos dažnai lemia, ar planai virsta realiais projektais.

    Diskusijose paliestos ir žiedinės ekonomikos temos, kurios pastaraisiais metais vis dažniau tampa praktiniu reikalavimu, o ne vien reputacijos klausimu. Įmonėms tai reiškia efektyvesnį išteklių naudojimą, atliekų mažinimą ir didesnį atsparumą kainų svyravimams, o savivaldybėms – galimybę formuoti patrauklesnę pramonės ir paslaugų aplinką.

    Didelio dėmesio sulaukė apvalaus stalo diskusijos, kuriose verslo atstovai ir ekspertai ieškojo atsakymų, kuo Vilkaviškio rajonas gali išsiskirti konkurencinėje kovoje dėl investicijų. Akcentuota, kad investuotojams svarbu ne tik vieta žemėlapyje, bet ir savivaldybės gebėjimas greitai reaguoti, koordinuoti procesus ir kurti patikimą partnerystę.

    Forumą organizavo Vilkaviškio rajono savivaldybė kartu su Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centru, bendradarbiaujant su investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“ ir nacionaliniu plėtros banku ILTE. Organizatorių teigimu, tęstinis dialogas su verslu ir aiškiai komunikuojamos galimybės – vienas svarbiausių žingsnių, siekiant, kad regionuose atsirastų daugiau aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų.

  • Finansų ministras Alytuje: kokių sprendimų dėl investicijų ir paramos tikisi regiono verslas?

    Birželio 9 dieną 11 valandą Alytaus miesto savivaldybės tarybos salėje rengiamas susitikimas su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu. Į diskusiją kviečiami Alytaus apskrities verslo, žemės ūkio, savivaldos ir viešojo sektoriaus atstovai.

    Susitikime turėtų dalyvauti ir Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, nacionalinio plėtros banko ILTE vadovas Dainius Vilčinskas bei Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Organizatoriai akcentuoja, kad renginys skirtas ne tik pristatymams, bet ir praktiniams atsakymams apie finansavimo galimybes.

    Apie ką bus kalbama?

    Pagrindinis dėmesys numatomas Alytaus apskrities plėtros kryptims, investicijų pritraukimui ir valstybės finansavimo priemonėms. Tokie susitikimai regionuose paprastai orientuoti į tai, kas konkrečiai trukdo įgyvendinti projektus: nuo lėšų skolinimuisi ir garantijų iki paraiškų rengimo bei projektų administravimo.

    Renginio metu planuojama aptarti, kaip finansavimo instrumentai galėtų padėti savivaldybėms spartinti viešosios infrastruktūros atnaujinimą, o verslui ir ūkiams – drąsiau investuoti į modernizaciją. Taip pat tikėtina, kad bus paliesti projektų įgyvendinimo terminų, reikalavimų ir rizikų valdymo klausimai, su kuriais dažniausiai susiduria pareiškėjai.

    Konsultacijos vietoje

    Po diskusijų numatytos individualios konsultacijos su ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertais. Ši dalis aktuali tiems, kurie jau turi projekto idėją arba planuoja investicijas ir nori įsivertinti, kokie finansavimo keliai realistiškiausi.

    CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu, o dėl ILTE konsultacijų siūloma registruotis iš anksto. Organizatoriai pabrėžia, kad būtent tokiose konsultacijose dažniausiai išsigrynina praktiniai žingsniai: kokių dokumentų prireiks, kokie atrankos kriterijai svarbiausi ir kokios klaidos paraiškose kartojasi dažniausiai.

    Ko tikisi regiono bendruomenė?

    Alytaus apskrities savivaldybėms, verslui ir ūkiams aktualios priemonės paprastai siejasi su investicijomis į gamybos efektyvumą, energetinį taupymą, inovacijas ir viešąją infrastruktūrą. Pastaraisiais metais regionuose daugiau dėmesio skiriama ir tam, kaip finansavimas gali padėti sukurti aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas bei pritraukti privačių investicijų.

    Tokio formato susitikimai vertingi tuo, kad vienoje vietoje susitinka politiniai sprendimų priėmėjai ir institucijos, per kurias realiai keliauja finansavimo priemonės. Tai suteikia galimybę ne tik išgirsti planus, bet ir vietoje įvardyti problemas, kurios regionuose dažnai skiriasi nuo didmiesčių poreikių.

    Susitikimas vyks Alytuje, Alytaus miesto savivaldybės tarybos salėje, birželio 9 dieną 11 valandą. Organizatoriai kviečia registruotis iš anksto ir pasiruošti konkrečius klausimus apie planuojamas investicijas, projektus ir finansavimo sąlygas.

  • Vilkaviškis kviečia investuotojus į forumą: ko tikėtis ir kur stebėti tiesioginę transliaciją

    Vilkaviškis kviečia investuotojus į forumą: ko tikėtis ir kur stebėti tiesioginę transliaciją

    Birželio 4 dieną Vilkaviškio rajone, Paežerių dvaro sodyboje, vyks verslo forumas „Investuok Vilkaviškyje“. Renginys suburs verslo, investicijų, savivaldos ir valstybės institucijų atstovus aptarti, kaip regionai gali stiprinti konkurencingumą ir pritraukti investicijų.

    Forumą bus galima stebėti tiesiogiai Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro „YouTube“ kanale. Organizatoriai tikisi, kad transliacija leis įsitraukti ir tiems, kurie į Paežerius atvykti negalės, bet svarsto plėtros ar investavimo galimybes regione.

    Kas bus pristatyta forume

    Renginio metu numatoma pristatyti Vilkaviškio rajono investicinį potencialą, geografinę padėtį ir logistinius pranašumus. Taip pat bus aptariamos verslui aktualios finansavimo kryptys ir praktiniai pavyzdžiai, kaip regione jau veikiančios įmonės plečiasi bei planuoja tolesnes investicijas.

    Diskusijose dalyvaus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, investicijų skatinimo agentūros Investuok Lietuvoje, nacionalinio plėtros banko ILTE, asociacijos Investuotojų forumas, savivaldybės ir verslo atstovai. Toks dalyvių spektras leidžia vienoje vietoje aptarti ir strateginius klausimus, ir labai konkrečias sąlygas investuotojams.

    Kodėl regionai tampa patrauklesni

    Forume ketinama ieškoti atsakymų, kodėl investuotojai vis dažniau vertina ne tik didžiuosius miestus, bet ir regionus, galinčius pasiūlyti infrastruktūrą, lankstesnius sprendimus bei vietos partnerystę. Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja tendencija, kad plėtra regionuose siejama su darbuotojų pritraukimu, kaštų valdymu ir greitesniu sprendimų priėmimu.

    Taip pat planuojama kalbėti apie reinvestavimo potencialą, darbo rinkos perspektyvas ir tvaraus augimo sprendimus. Praktinis akcentas bus skirtas tam, kaip verslui augti strategiškai patraukliose vietovėse ir kokius instrumentus gali pasiūlyti nacionalinės bei regioninės institucijos.

    „Šiandien investuotojai vis dažniau ieško ne tik didelių miestų, bet ir regionų, galinčių pasiūlyti lankstumą, strateginę vietą, infrastruktūrą bei stiprią vietos partnerystę. Vilkaviškio rajonas turi visas prielaidas tapti konkurencinga erdve naujoms investicijoms ir verslo plėtrai“, – teigia forumo organizatoriai.

    Verslo forumą organizuoja Vilkaviškio rajono savivaldybė kartu su Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centru, bendradarbiaujant su Investuok Lietuvoje ir ILTE. Tiesioginė transliacija numatyta birželio 4 dieną nuo 10.30 valandos.

  • Finansų ministras Alytuje: kokios realios investicijų ir valstybės finansavimo galimybės regionui

    Birželio 9 dieną 11 valandą Alytaus miesto savivaldybės tarybos salėje numatytas susitikimas su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu. Į renginį kviečiami Alytaus apskrities verslo, žemės ūkio, savivaldos ir viešojo sektoriaus atstovai.

    Susitikime laukiamos Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Lazdijų rajono ir Varėnos rajono savivaldybių bendruomenės. Organizatoriai žada aptarti ne tik bendras ekonomikos kryptis, bet ir praktinius sprendimus, kurie gali būti pritaikomi konkrečiuose projektuose.

    Kas bus aptariama susitikime?

    Pagrindinis dėmesys planuojamas Alytaus apskrities plėtros kryptims, investicijų pritraukimo potencialui ir valstybės finansavimo galimybėms. Regionams aktualu ne vien „didieji“ infrastruktūros projektai, bet ir mažesnės apimties investicijos, kurios padeda verslui augti, ūkiams modernizuotis, o viešajam sektoriui gerinti paslaugas.

    Pastaraisiais metais valstybės ir ES finansavimo priemonių sąlygos dažnai siejamos su energijos efektyvumu, skaitmenizavimu ir atsparumo didinimu. Todėl tokie susitikimai regionuose paprastai tampa proga išsiaiškinti, kokie projektai turi didžiausias galimybes gauti finansavimą ir kaip pasirengti paraiškų teikimui.

    Dalyviai ir finansavimo priemonės

    Kartu su ministru renginyje turėtų dalyvauti Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, nacionalinio plėtros banko ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Jie pristatys aktualias finansavimo priemones ir konsultavimo galimybes skirtingoms auditorijoms.

    ILTE priemonės dažniausiai siejamos su paskolomis, garantijomis ir kitais finansiniais instrumentais, kurie gali papildyti komercinių bankų finansavimą. Tuo metu Centrinė projektų valdymo agentūra įprastai konsultuoja dėl projektų rengimo, finansavimo sąlygų ir administravimo reikalavimų, kurie yra kritiškai svarbūs, kad paraiškos būtų įvertintos sklandžiai.

    Diskusija ir individualios konsultacijos

    Renginio programoje numatyti pristatymai ir diskusija apie Alytaus regiono investicinę kryptį bei tai, kaip valstybės finansavimo įrankiai galėtų prisidėti prie apčiuopiamų pokyčių. Tokio formato renginiuose dažniausiai daugiausia vertės sukuria ne bendros kalbos, o konkretūs atsakymai į klausimus apie tinkamas išlaidas, terminus, finansavimo intensyvumą ir rizikas.

    Po diskusijos planuojama konsultacijų erdvė, kurioje ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertai atsakys į dalyvių klausimus. Skelbiama, kad Centrinės projektų valdymo agentūros konsultacijos vyks gyvos eilės principu.

    Organizatoriai taip pat numato registraciją į renginį internetu. Norintiems individualių ILTE konsultacijų rekomenduojama registruotis iš anksto, kad būtų galima efektyviau suplanuoti laiką ir aptarti konkrečius projektų finansavimo scenarijus.