CP v2

Tag: Regionų plėtra

  • Panevėžio regionui skirta 179,6 mln. eurų: ministras ragina spartinti išmokėjimus ir projektus

    Panevėžio regionui skirta 179,6 mln. eurų: ministras ragina spartinti išmokėjimus ir projektus

    2026 metais birželio 2 dieną Biržų pilies arsenalo salėje vykusiame susitikime finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas su finansavimo ekspertais pristatė naujausias investicijų galimybes Panevėžio regionui. Renginyje kartu dalyvavo Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir ILTE atstovai bei Biržų savivaldybės vadovai.

    Pagrindinis akcentas buvo Europos Sąjungos ir valstybės investicijų panaudojimo tempas regione, ypač nutolusiose nuo didžiųjų miestų savivaldybėse. Diskusijose aptarta, kaip spartinti projektų įgyvendinimą, kad lėšos greičiau virstų realiais darbais infrastruktūroje, paslaugose ir verslo aplinkoje.

    Ministras pabrėžė, kad nors kvietimų ir sutarčių sudarymo tempai Panevėžio regione artimi šalies vidurkiui, išmokėjimų dinamika išlieka silpniausia Lietuvoje. Šiuo metu išmokėta 2,6 proc. regione suplanuotų investicijų, kai bendras regionų vidurkis siekia 9,1 proc.

    Panevėžio regione įgyvendinami arba jau užbaigti 282 projektai, finansuojami ES investicijų programos lėšomis nacionaliniu ir regioninio planavimo būdu. Jiems skirta 171,5 mln. eurų, o didžiausia dalis, 82 mln. eurų, nukreipta į socialinę sritį.

    Šios socialinės investicijos apima socialinio būsto plėtrą, sveikatos paslaugų stiprinimą bei mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros atnaujinimą. Savivaldybėms tai dažnai yra tiesiogiai su gyventojų kasdienybe susiję projektai, tačiau jų pažanga priklauso nuo parengtų techninių sprendinių, viešųjų pirkimų ir rangos darbų ritmo.

    Reikšminga dalis lėšų skirta integruotai ekonominei ir aplinkosauginei plėtrai, kur numatyta 35,6 mln. eurų. Dar 29,8 mln. eurų numatyta žalinimo projektams, apimantiems energijos vartojimo efektyvumą, tvaresnius sprendimus ir aplinkos kokybės gerinimą.

    Mažesnės apimties investicijos tenka moksliniams tyrimams ir inovacijoms, taip pat darnaus judėjimo ir susisiekimo sprendimams. Tokiose srityse rezultatai dažnai priklauso ne tik nuo finansavimo, bet ir nuo regiono pasirengimo parengti konkurencingus projektus, suburti partnerius ir laiku įvykdyti procedūras.

    179,6 mln. eurų per regiono planą

    Regionų plėtros programoje Panevėžio regionui skirta 179,6 mln. eurų ES lėšų, kurios planuojamos per Panevėžio regiono plėtros planą. Šis planas sudaromas pagal pačio regiono įvardytus poreikius, todėl savivaldybių ir regiono institucijų gebėjimas prioritetizuoti projektus tampa esminiu veiksniu.

    Daugiausia regioniniu planavimu numatyta investuoti į socialinius projektus, kuriems skiriama 55 mln. eurų. Taip pat numatytos kryptys žalinimui, tvariam judėjimui ir susisiekimui, kur dažniausiai siekiama mažinti taršą, gerinti susisiekimo kokybę ir didinti viešųjų paslaugų pasiekiamumą.

    ILTE ir CPVA siūlomos galimybės

    Nacionalinio plėtros banko ILTE valdybos narė Giedrė Gečiauskienė pristatė finansinius produktus, skirtus verslui, savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms. Akcentuota, kad regionams dažnai reikia ne vien subsidijų, bet ir lanksčių paskolų, garantijų ar mišraus finansavimo sprendimų, leidžiančių projektus pradėti greičiau.

    ILTE pristatė galimybes atsinaujinančios energetikos, socialinės infrastruktūros, gynybos ir saugumo pramonės, žemės ūkio bei kultūros paveldo srityse. Tokios kryptys tampa vis svarbesnės, nes energijos kainų svyravimai ir saugumo situacija Europoje skatina investuoti į vietinę gamybą, efektyvumą ir atsparumą.

    CPVA direktorė Indrė Šuolienė aptarė agentūros vaidmenį įgyvendinant strategines investicijas ir regioninio planavimo procesus. Renginio dalyviai buvo supažindinti su vykdomais ir planuojamais projektais, kurie gali didinti regiono konkurencingumą ir gerinti gyvenimo kokybę.

    Kokie klausimai išryškėjo diskusijoje?

    Po pristatymų vykusioje diskusijoje dalyviai klausė apie investicijų perspektyvas, žemės ūkio aktualijas, melioracijos infrastruktūros finansavimą ir finansinių priemonių prieinamumą. Taip pat aptarti kultūros paveldo objektų išsaugojimo klausimai, kur dažnai susiduriama su brangiais rangos darbais ir ilgesnėmis derinimo procedūromis.

    Po oficialios dalies dalyviai turėjo galimybę gauti individualias ILTE ir CPVA ekspertų konsultacijas. Tokių konsultacijų tikslas yra padėti įsivertinti projekto finansavimo modelį, pasirengimo lygį ir realų įgyvendinimo grafiką, kad regionui skirtos lėšos būtų panaudotos greičiau.

    Susitikime akcentuota, kad didžiausia rizika regionui yra ne lėšų trūkumas, o vėlavimas jas panaudoti. Greitesnis išmokėjimų tempas dažniausiai priklauso nuo projektų parengties, viešųjų pirkimų eigos, administracinių pajėgumų ir gebėjimo laiku suvaldyti rangos bei kainų pokyčių rizikas.

  • Vilkaviškio rajono planas 2027–2033: kokia vizija turi sulaikyti žmones ir auginti rajoną iki 2033 metų

    Vilkaviškio rajono planas 2027–2033: kokia vizija turi sulaikyti žmones ir auginti rajoną iki 2033 metų

    Birželio 2 dieną Vilkaviškio rajono savivaldybėje surengta strateginė vadovų sesija, skirta 2027–2033 metų strateginio plėtros plano rengimui. Daugiau kaip dvi valandas trukusioje diskusijoje savivaldybės vadovai, administracijos atstovai ir planavimo ekspertai ieškojo atsakymo, koks Vilkaviškio rajonas turėtų būti 2033 metais.

    Susitikime įvardyta, kad naujasis plėtros planas turi tapti ne formaliu dokumentu, o aiškia kryptimi, kurią suprastų ir palaikytų bendruomenė. Pagrindinis tikslas – suformuoti viziją, kuri vienytų skirtingas rajono grupes ir padėtų priimti nuoseklius sprendimus dėl investicijų bei paslaugų.

    Analizuojant dabartinę situaciją daugiausia dėmesio skirta demografijai, darbo rinkai ir paslaugų prieinamumui. Tarp svarbiausių iššūkių minėtas gyventojų senėjimas, jaunų žmonių mažėjimas ir poreikis kurti patrauklias sąlygas šeimoms bei specialistams, kad jie rinktųsi pasilikti ar grįžti.

    Diskusijoje pabrėžta, kad demografinės tendencijos tiesiogiai veikia savivaldybės finansus ir paslaugų tinklą, todėl būtina stiprinti ekonominį patrauklumą ir gerinti gyvenimo kokybę. Kalbėta apie darbo vietų kūrimą, smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimą, taip pat apie infrastruktūrą, kuri lemia kasdienį patogumą.

    Kūrybinės dalies metu dalyviai generavo idėjas, kurios galėtų tapti būsimos vizijos pagrindu, o daugiausia palaikymo sulaukė kryptys, susijusios su patogiu gyvenimu visus metus. Dažnai kartotos formuluotės siejosi su noru kurti rajoną, kuriame gyventojai jaustųsi saugiai, gautų kokybiškas paslaugas ir matytų aiškią savo ateitį vietoje.

    Vienas dažniausiai aptartų akcentų – teisė pasilikti, suprantama kaip reali galimybė vietoje rasti švietimo, sveikatos, kultūros ir socialines paslaugas, o kartu turėti pasirinkimų dirbti ar kurti verslą. Tai įvardyta kaip svarbi prielaida, kad rajonas išliktų gyvybingas ir patrauklus ne tik senbuviams, bet ir naujakuriams.

    Atskirai diskutuota apie Vilkaviškio rajono išskirtinumą ir potencialias stiprybes, kurias būtų galima paversti ilgalaikiais pranašumais. Tarp aptartų temų buvo vandens telkiniai, gamtinis kraštovaizdis, kultūros paveldas, taip pat geoterminių išteklių panaudojimo galimybės, kurios galėtų prisidėti prie sveikatingumo ir rekreacijos paslaugų plėtros.

    Sesijoje akcentuota, kad turizmo ir laisvalaikio plėtra būtų tvariausia tuomet, jei veiktų visus metus ir kurtų pridėtinę vertę vietos verslams. Todėl kalbėta apie aktyvaus poilsio infrastruktūrą, sveikatinimo paslaugas, žaliojo kurso kryptį, atsinaujinančią energetiką ir didesnį dėmesį ekologiškam ūkininkavimui.

    Birželio 2 dienos sesija įvardyta kaip pirmasis etapas, po kurio darbą tęs tematinės darbo grupės. Jose planuojama detalizuoti prioritetus, strateginius tikslus ir priemones, o į procesą kviečiami įsitraukti savivaldybės tarybos nariai, įstaigų, verslo, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Galutinė 2027–2033 metų strateginio plėtros plano vizija turėtų tapti bendru susitarimu dėl to, kokį rajoną siekiama kurti per ateinantį dešimtmetį. Savivaldybė pabrėžia, kad dokumento sėkmę lems ne tik gražios formuluotės, bet ir nuoseklus įgyvendinimas, matuojami rezultatai ir bendruomenės įsitraukimas.

  • Vilkaviškio rajono plėtros planas iki 2033 metų: savivaldybė kviečia teikti idėjas ir pasiūlymus

    Vilkaviškio rajono savivaldybė pradėjo rengti naują rajono plėtros planą iki 2033 metų ir kviečia gyventojus, bendruomenes bei verslo atstovus įsitraukti nuo pat pradžių. Savivaldybė ragina teikti idėjas, pasiūlymus ir pastebėjimus pagal skirtingas temines sritis, kad planas atspindėtų realius vietos poreikius.

    Plėtros planas yra vienas svarbiausių strateginių dokumentų, nuo kurio priklauso, kur bus nukreipiamos savivaldybės investicijos, kaip bus planuojami darbai ir projektai, kokie prioritetai bus teikiami infrastruktūrai, paslaugoms ir gyvenimo kokybei. Tokie dokumentai taip pat padeda argumentuotai planuoti projektus ir siekti finansavimo skirtingoms iniciatyvoms.

    Idėjos ir įžvalgos bus aptariamos tematinėse darbo grupėse, kurių susitikimai organizuojami savivaldybės administracijoje, Nėries gatvėje 1, Vilkaviškyje, posėdžių salėje. Nurodoma, kad vieno susitikimo trukmė planuojama apie 2 valandas, o prisijungti ir išsakyti savo siūlymus gali visi norintys.

    Darbo grupių grafike numatyta aptarti aplinkosaugos, gyvenamosios aplinkos ir infrastruktūros klausimus, taip pat švietimo, sporto, kultūros ir jaunimo temas, sveikatos ir socialinės apsaugos sritį. Atskiruose susitikimuose planuojama nagrinėti turizmo, verslo ir žemės ūkio kryptis bei valdymo sprendimus.

    Susitikimų metu ketinama pristatyti planavimo tikslus, darbų eigą ir terminus, aptarti atskirų sričių situaciją, stiprybes ir problemas, o vėliau generuoti naujus tikslus, uždavinius ir konkrečias projektų idėjas. Savivaldybė pabrėžia, kad kuo anksčiau surinktos įžvalgos leidžia tiksliau sudėlioti prioritetus ir išvengti sprendimų, kurie neatitinka bendruomenių lūkesčių.

    Norintys dalyvauti ir pateikti savo pasiūlymus kviečiami registruotis elektroniniu paštu. Savivaldybė akcentuoja, kad kiekviena idėja gali prisidėti prie sprendimų, kurie darys įtaką Vilkaviškio rajono plėtrai iki 2033 metų.

  • Forumas Investuok Vilkaviškyje: kokius rajono pranašumus investuotojams išryškino savivalda

    Paežerių dvaro sodyboje surengtas pirmasis Vilkaviškio rajono verslo forumas Investuok Vilkaviškyje, skirtas investicijų pritraukimui ir verslo plėtros galimybėms regione. Renginio ašis – kaip savivalda, valstybės institucijos ir verslas gali greičiau susitarti dėl sprendimų, kurie realiai gerina sąlygas investuotojams.

    Forume dalyvavo savivaldybės, verslo ir investicijų ekosistemos atstovai, tarp jų Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, vicemerė Daiva Riklienė, administracijos direktorius Vitas Gavėnas. Sveikinimą nuotoliniu būdu perdavė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.

    „Pirmą kartą organizuodami forumą Investuok Vilkaviškyje siekėme parodyti, kad mūsų rajonas yra atviras investicijoms, partnerystei ir naujoms idėjoms“, – forumo atidaryme sakė Algirdas Neiberka.

    Pasak organizatorių, pagrindinis tikslas buvo ne tik pristatyti rajono galimybes, bet ir įvardyti, ko investuotojams reikia greičiausiai: aiškių procedūrų, prognozuojamumo ir praktinių kontaktų. Tokie susitikimai padeda suderinti lūkesčius tarp viešojo sektoriaus ir verslo, o tai dažnai tampa lemiamu veiksniu renkantis vietą projektui.

    Renginyje aptartos regioninės politikos perspektyvos ir investavimo tendencijos, aktualios ne tik Vilkaviškio rajonui, bet ir daugeliui Lietuvos savivaldybių. Vis daugiau dėmesio skiriama tam, kad investicijos kurtų ilgalaikę vertę, o nauji projektai būtų siejami su produktyvumo augimu, darbuotojų kompetencijomis ir vietos tiekimo grandinėmis.

    Taip pat pristatyti Vilkaviškio rajono geografiniai ir logistiniai pranašumai, darbo rinkos potencialas bei savivaldybės siūlomos investavimo galimybės. Aptartos ir verslui aktualios finansavimo priemonės, nes prieiga prie kapitalo bei aiškios finansavimo sąlygos dažnai lemia, ar planai virsta realiais projektais.

    Diskusijose paliestos ir žiedinės ekonomikos temos, kurios pastaraisiais metais vis dažniau tampa praktiniu reikalavimu, o ne vien reputacijos klausimu. Įmonėms tai reiškia efektyvesnį išteklių naudojimą, atliekų mažinimą ir didesnį atsparumą kainų svyravimams, o savivaldybėms – galimybę formuoti patrauklesnę pramonės ir paslaugų aplinką.

    Didelio dėmesio sulaukė apvalaus stalo diskusijos, kuriose verslo atstovai ir ekspertai ieškojo atsakymų, kuo Vilkaviškio rajonas gali išsiskirti konkurencinėje kovoje dėl investicijų. Akcentuota, kad investuotojams svarbu ne tik vieta žemėlapyje, bet ir savivaldybės gebėjimas greitai reaguoti, koordinuoti procesus ir kurti patikimą partnerystę.

    Forumą organizavo Vilkaviškio rajono savivaldybė kartu su Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centru, bendradarbiaujant su investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“ ir nacionaliniu plėtros banku ILTE. Organizatorių teigimu, tęstinis dialogas su verslu ir aiškiai komunikuojamos galimybės – vienas svarbiausių žingsnių, siekiant, kad regionuose atsirastų daugiau aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų.

  • Finansų ministras Alytuje: kokių sprendimų dėl investicijų ir paramos tikisi regiono verslas?

    Birželio 9 dieną 11 valandą Alytaus miesto savivaldybės tarybos salėje rengiamas susitikimas su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu. Į diskusiją kviečiami Alytaus apskrities verslo, žemės ūkio, savivaldos ir viešojo sektoriaus atstovai.

    Susitikime turėtų dalyvauti ir Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, nacionalinio plėtros banko ILTE vadovas Dainius Vilčinskas bei Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Organizatoriai akcentuoja, kad renginys skirtas ne tik pristatymams, bet ir praktiniams atsakymams apie finansavimo galimybes.

    Apie ką bus kalbama?

    Pagrindinis dėmesys numatomas Alytaus apskrities plėtros kryptims, investicijų pritraukimui ir valstybės finansavimo priemonėms. Tokie susitikimai regionuose paprastai orientuoti į tai, kas konkrečiai trukdo įgyvendinti projektus: nuo lėšų skolinimuisi ir garantijų iki paraiškų rengimo bei projektų administravimo.

    Renginio metu planuojama aptarti, kaip finansavimo instrumentai galėtų padėti savivaldybėms spartinti viešosios infrastruktūros atnaujinimą, o verslui ir ūkiams – drąsiau investuoti į modernizaciją. Taip pat tikėtina, kad bus paliesti projektų įgyvendinimo terminų, reikalavimų ir rizikų valdymo klausimai, su kuriais dažniausiai susiduria pareiškėjai.

    Konsultacijos vietoje

    Po diskusijų numatytos individualios konsultacijos su ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertais. Ši dalis aktuali tiems, kurie jau turi projekto idėją arba planuoja investicijas ir nori įsivertinti, kokie finansavimo keliai realistiškiausi.

    CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu, o dėl ILTE konsultacijų siūloma registruotis iš anksto. Organizatoriai pabrėžia, kad būtent tokiose konsultacijose dažniausiai išsigrynina praktiniai žingsniai: kokių dokumentų prireiks, kokie atrankos kriterijai svarbiausi ir kokios klaidos paraiškose kartojasi dažniausiai.

    Ko tikisi regiono bendruomenė?

    Alytaus apskrities savivaldybėms, verslui ir ūkiams aktualios priemonės paprastai siejasi su investicijomis į gamybos efektyvumą, energetinį taupymą, inovacijas ir viešąją infrastruktūrą. Pastaraisiais metais regionuose daugiau dėmesio skiriama ir tam, kaip finansavimas gali padėti sukurti aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas bei pritraukti privačių investicijų.

    Tokio formato susitikimai vertingi tuo, kad vienoje vietoje susitinka politiniai sprendimų priėmėjai ir institucijos, per kurias realiai keliauja finansavimo priemonės. Tai suteikia galimybę ne tik išgirsti planus, bet ir vietoje įvardyti problemas, kurios regionuose dažnai skiriasi nuo didmiesčių poreikių.

    Susitikimas vyks Alytuje, Alytaus miesto savivaldybės tarybos salėje, birželio 9 dieną 11 valandą. Organizatoriai kviečia registruotis iš anksto ir pasiruošti konkrečius klausimus apie planuojamas investicijas, projektus ir finansavimo sąlygas.

  • Vilkaviškis kviečia investuotojus į forumą: ko tikėtis ir kur stebėti tiesioginę transliaciją

    Vilkaviškis kviečia investuotojus į forumą: ko tikėtis ir kur stebėti tiesioginę transliaciją

    Birželio 4 dieną Vilkaviškio rajone, Paežerių dvaro sodyboje, vyks verslo forumas „Investuok Vilkaviškyje“. Renginys suburs verslo, investicijų, savivaldos ir valstybės institucijų atstovus aptarti, kaip regionai gali stiprinti konkurencingumą ir pritraukti investicijų.

    Forumą bus galima stebėti tiesiogiai Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro „YouTube“ kanale. Organizatoriai tikisi, kad transliacija leis įsitraukti ir tiems, kurie į Paežerius atvykti negalės, bet svarsto plėtros ar investavimo galimybes regione.

    Kas bus pristatyta forume

    Renginio metu numatoma pristatyti Vilkaviškio rajono investicinį potencialą, geografinę padėtį ir logistinius pranašumus. Taip pat bus aptariamos verslui aktualios finansavimo kryptys ir praktiniai pavyzdžiai, kaip regione jau veikiančios įmonės plečiasi bei planuoja tolesnes investicijas.

    Diskusijose dalyvaus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, investicijų skatinimo agentūros Investuok Lietuvoje, nacionalinio plėtros banko ILTE, asociacijos Investuotojų forumas, savivaldybės ir verslo atstovai. Toks dalyvių spektras leidžia vienoje vietoje aptarti ir strateginius klausimus, ir labai konkrečias sąlygas investuotojams.

    Kodėl regionai tampa patrauklesni

    Forume ketinama ieškoti atsakymų, kodėl investuotojai vis dažniau vertina ne tik didžiuosius miestus, bet ir regionus, galinčius pasiūlyti infrastruktūrą, lankstesnius sprendimus bei vietos partnerystę. Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja tendencija, kad plėtra regionuose siejama su darbuotojų pritraukimu, kaštų valdymu ir greitesniu sprendimų priėmimu.

    Taip pat planuojama kalbėti apie reinvestavimo potencialą, darbo rinkos perspektyvas ir tvaraus augimo sprendimus. Praktinis akcentas bus skirtas tam, kaip verslui augti strategiškai patraukliose vietovėse ir kokius instrumentus gali pasiūlyti nacionalinės bei regioninės institucijos.

    „Šiandien investuotojai vis dažniau ieško ne tik didelių miestų, bet ir regionų, galinčių pasiūlyti lankstumą, strateginę vietą, infrastruktūrą bei stiprią vietos partnerystę. Vilkaviškio rajonas turi visas prielaidas tapti konkurencinga erdve naujoms investicijoms ir verslo plėtrai“, – teigia forumo organizatoriai.

    Verslo forumą organizuoja Vilkaviškio rajono savivaldybė kartu su Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centru, bendradarbiaujant su Investuok Lietuvoje ir ILTE. Tiesioginė transliacija numatyta birželio 4 dieną nuo 10.30 valandos.

  • Finansų ministras Alytuje: kokios realios investicijų ir valstybės finansavimo galimybės regionui

    Birželio 9 dieną 11 valandą Alytaus miesto savivaldybės tarybos salėje numatytas susitikimas su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu. Į renginį kviečiami Alytaus apskrities verslo, žemės ūkio, savivaldos ir viešojo sektoriaus atstovai.

    Susitikime laukiamos Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Lazdijų rajono ir Varėnos rajono savivaldybių bendruomenės. Organizatoriai žada aptarti ne tik bendras ekonomikos kryptis, bet ir praktinius sprendimus, kurie gali būti pritaikomi konkrečiuose projektuose.

    Kas bus aptariama susitikime?

    Pagrindinis dėmesys planuojamas Alytaus apskrities plėtros kryptims, investicijų pritraukimo potencialui ir valstybės finansavimo galimybėms. Regionams aktualu ne vien „didieji“ infrastruktūros projektai, bet ir mažesnės apimties investicijos, kurios padeda verslui augti, ūkiams modernizuotis, o viešajam sektoriui gerinti paslaugas.

    Pastaraisiais metais valstybės ir ES finansavimo priemonių sąlygos dažnai siejamos su energijos efektyvumu, skaitmenizavimu ir atsparumo didinimu. Todėl tokie susitikimai regionuose paprastai tampa proga išsiaiškinti, kokie projektai turi didžiausias galimybes gauti finansavimą ir kaip pasirengti paraiškų teikimui.

    Dalyviai ir finansavimo priemonės

    Kartu su ministru renginyje turėtų dalyvauti Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, nacionalinio plėtros banko ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Jie pristatys aktualias finansavimo priemones ir konsultavimo galimybes skirtingoms auditorijoms.

    ILTE priemonės dažniausiai siejamos su paskolomis, garantijomis ir kitais finansiniais instrumentais, kurie gali papildyti komercinių bankų finansavimą. Tuo metu Centrinė projektų valdymo agentūra įprastai konsultuoja dėl projektų rengimo, finansavimo sąlygų ir administravimo reikalavimų, kurie yra kritiškai svarbūs, kad paraiškos būtų įvertintos sklandžiai.

    Diskusija ir individualios konsultacijos

    Renginio programoje numatyti pristatymai ir diskusija apie Alytaus regiono investicinę kryptį bei tai, kaip valstybės finansavimo įrankiai galėtų prisidėti prie apčiuopiamų pokyčių. Tokio formato renginiuose dažniausiai daugiausia vertės sukuria ne bendros kalbos, o konkretūs atsakymai į klausimus apie tinkamas išlaidas, terminus, finansavimo intensyvumą ir rizikas.

    Po diskusijos planuojama konsultacijų erdvė, kurioje ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertai atsakys į dalyvių klausimus. Skelbiama, kad Centrinės projektų valdymo agentūros konsultacijos vyks gyvos eilės principu.

    Organizatoriai taip pat numato registraciją į renginį internetu. Norintiems individualių ILTE konsultacijų rekomenduojama registruotis iš anksto, kad būtų galima efektyviau suplanuoti laiką ir aptarti konkrečius projektų finansavimo scenarijus.

  • Biržuose su finansų ministru aptartos ES investicijos: Panevėžio regionui išmokėta tik 2,6 proc.

    Biržuose su finansų ministru aptartos ES investicijos: Panevėžio regionui išmokėta tik 2,6 proc.

    2026 metų birželio 2 dieną Biržų pilies arsenalo salėje surengtame susitikime su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu ir finansavimo ekspertais daugiausia dėmesio skirta regionų plėtrai bei Europos Sąjungos investicijų įsisavinimo tempams. Diskusijoje dalyvavo Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius, Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, taip pat viešojo sektoriaus, verslo ir žemės ūkio atstovai.

    Renginyje finansavimo galimybes ir įrankius pristatė nacionalinio plėtros banko ILTE atstovė Giedrė Gečiauskienė, o projektų įgyvendinimo ir planavimo procesus aptarė Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Susitikimo tikslas buvo aiškiau įvardyti, kas stabdo investicijų įgyvendinimą atokiau nuo didžiųjų miestų esančiuose regionuose ir kokios priemonės galėtų pagreitinti projektų eigą.

    Mažiausi išmokėjimai tarp regionų

    Finansų ministras pristatė Panevėžio regionui skirtų Europos Sąjungos investicijų padėtį ir akcentavo atotrūkį tarp suplanuotų lėšų bei realių išmokėjimų. Nors kvietimų ir sutarčių sudarymo tempai, pasak ministro, yra artimi šalies vidurkiui, išmokėjimų rodikliai išlieka prasčiausi Lietuvoje.

    Susitikime įvardyta, kad Panevėžio regione šiuo metu išmokėta 2,6 proc. skirtų investicijų, kai visų regionų vidurkis siekia 9,1 proc. Praktikoje tai reiškia, kad dalis projektų juda lėčiau nei planuota, o investicijų nauda gyventojams ir verslui vėluoja.

    Kur krypsta investicijos

    Panevėžio regione įgyvendinami arba jau baigti 282 projektai, finansuojami Europos Sąjungos investicijų programos lėšomis, jiems skirta 171,5 mln. eurų. Didžiausia dalis, 82 mln. eurų, nukreipta socialiniams projektams, apimantiems socialinį būstą, sveikatos paslaugų infrastruktūrą, mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų atnaujinimą.

    Taip pat reikšmingos sumos numatytos integruotai ekonominei ir aplinkosauginei plėtrai, kuriai skirta 35,6 mln. eurų, bei žalinimo projektams, kuriems tenka 29,8 mln. eurų. Mažesnės apimties investicijos orientuotos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, darnaus judėjimo sprendimus bei susisiekimo infrastruktūros gerinimą.

    Regionų plėtros programoje Panevėžio regionui iš viso numatyta 179,6 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, kurios planuojamos per regiono plėtros planą pagal pačių savivaldybių identifikuotus poreikius. Daugiausia regioninio planavimo būdu numatyta investuoti į socialinius projektus, kuriems skiriama 55 mln. eurų, kartu numatant lėšas žalinimui ir tvariam judėjimui.

    ILTE ir CPVA akcentai

    ILTE atstovė susitikime pabrėžė, kad regionų stiprinimas yra viena prioritetinių krypčių, todėl siekiama sudaryti palankesnes sąlygas finansavimą gauti ne tik verslui, bet ir savivaldybėms bei jų valdomoms įmonėms. Pristatyta, kad finansavimo priemonės gali būti taikomos atsinaujinančios energetikos, socialinės infrastruktūros, gynybos ir saugumo pramonės, žemės ūkio bei kultūros paveldo projektuose.

    CPVA vadovė aptarė, kaip projektai administruojami ir kokie procesai dažniausiai tampa kritiniais, kai pereinama nuo planavimo prie realių darbų. Akcentuota, kad regionų konkurencingumui svarbu ne tik suplanuoti investicijas, bet ir užtikrinti sklandžius pirkimus, techninį pasirengimą, darbų terminų kontrolę bei laiku pateikiamus mokėjimo prašymus.

    Po pristatymų vykusioje diskusijoje dalyviai kėlė klausimus dėl investicijų perspektyvų, melioracijos infrastruktūros finansavimo, verslo plėtros sąlygų ir kultūros paveldo objektų išsaugojimo. Aptarta ir tai, kaip didinti finansinių priemonių prieinamumą regionų gyventojams bei įmonėms, kad projektai nevirstų vien planavimo dokumentais.

    „Tiesioginis dialogas tarp valstybės institucijų, savivaldos, verslo ir bendruomenių leidžia geriau suprasti regionų poreikius ir efektyviau ieškoti sprendimų jų įgyvendinimui“, – sakė Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius.

    Pasibaigus oficialiai daliai, dalyviai galėjo konsultuotis individualiai su ILTE ir CPVA ekspertais, aptardami konkrečių projektų finansavimo scenarijus ir pasirengimo žingsnius. Tokios konsultacijos, pasak organizatorių, padeda aiškiau įsivertinti, kokios priemonės tinkamiausios, ir greičiau pereiti nuo idėjos prie įgyvendinimo.

  • Anykščių savivaldybė pasirašo sutartį su LSMU: ką tai keis studentų praktikai ir regiono medicinai

    Anykščių savivaldybė pasirašo sutartį su LSMU: ką tai keis studentų praktikai ir regiono medicinai

    Sutartis – nuo praktikos iki tyrimų

    Anykščių rajono savivaldybė ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) birželio 3 dieną pasirašys bendradarbiavimo sutartį. Dokumentą pasirašys Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis ir LSMU rektorius profesorius Rimantas Benetis.

    Sutartimi siekiama įtvirtinti nuolatinį institucijų bendradarbiavimą, kad universiteto kompetencijos būtų pritaikomos regione, o savivaldybės įstaigos taptų patrauklesne baze studijoms ir praktikai. Toks modelis Lietuvoje vis dažniau naudojamas sprendžiant specialistų trūkumo regionuose problemą.

    Dėmesys jaunimui ir specialistų pritraukimui

    Vienas pagrindinių numatytų tikslų – profesinis orientavimas, skirtas Anykščių krašto jaunimui, svarstančiam sveikatos mokslų studijas. Savivaldybės ir universiteto partnerystė leidžia moksleiviams ir studentams aiškiau pamatyti karjeros kelią, o regionui – anksčiau užmegzti ryšį su potencialiais būsimais darbuotojais.

    Praktikoje tai gali reikšti daugiau susitikimų su LSMU atstovais, informacinių renginių bei galimybių susipažinti su realiu darbu sveikatos priežiūros įstaigose. Ankstyvas kryptingas orientavimas dažnai laikomas viena efektyviausių priemonių, padedančių jaunus specialistus paskatinti grįžti dirbti į regionus.

    Kvalifikacija, konsultacijos ir mokslas

    Kita sutarties kryptis – kvalifikacijos kėlimas ir kompetencijų stiprinimas. Tai apima galimybes Anykščių rajono sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams dalyvauti mokymuose, atnaujinti žinias ir pritaikyti naujausias klinikines bei vadybines praktikas.

    Taip pat numatyta plėtoti mokslinę veiklą, bendrus projektus ir tyrimus, kurie leistų spręsti regionui aktualias sveikatos problemas, gerinti paslaugų kokybę ir procesus. Sutartyje akcentuojamos ir konsultacijos įstaigoms, kai LSMU ekspertai gali padėti tobulinti veiklos organizavimą bei valdymą.

    Svarbi partnerystės dalis – LSMU studentų praktika Anykščių rajono įstaigose. Tikimasi, kad aiškesnės praktikos galimybės ir glaudesnis ryšys su universitetu ilgainiui padės didinti jaunų specialistų srautą regione ir stiprinti vietos sveikatos paslaugų prieinamumą.

  • Konferencijoje „Verslo genas“ Tauragėje merai diskutavo, kaip regionams pritraukti talentus ir investicijas

    Konferencijoje „Verslo genas“ Tauragėje merai diskutavo, kaip regionams pritraukti talentus ir investicijas

    Gegužės 22 dieną Tauragėje surengta naujienų portalo „Lrytas“ organizuojama konferencija „Verslo genas“, subūrusi verslo, politikos, akademinės bendruomenės ir savivaldos atstovus. Renginyje daug dėmesio skirta regionų vaidmeniui šalies ekonomikoje ir konkretiems sprendimams, kaip didinti jų konkurencingumą.

    Projektas „Verslo genas“ vyksta jau apie dešimtmetį, o šiemet organizatoriai akcentavo regionų potencialą ir jų gebėjimą kurti patrauklią aplinką investicijoms. Konferencijos vieta pasirinkta neatsitiktinai: Tauragė dažnai minima kaip miestas, kuriame nuosekliai ieškoma būdų, kaip stiprinti vietos verslą ir pritraukti naujas iniciatyvas.

    Kas svarbiausia regionams dabar?

    Konferencija vyko Tauragės bendruomenių namuose, kur dalyviai aptarė darbo rinkos, investicijų ir inovacijų kryptis. Renginio darbotvarkėje skambėjo temos apie talentų pritraukimą, verslo finansavimo galimybes, eksporto plėtrą, žaliąją transformaciją ir savivaldos vaidmenį kuriant sąlygas augti smulkiajam ir vidutiniam verslui.

    Tokios diskusijos regionams aktualios dėl kelių priežasčių: mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui ir stiprėjant konkurencijai dėl specialistų, savivaldybėms tenka ieškoti papildomų argumentų, kodėl verta kurti gyvenimą ne didmiesčiuose. Praktikoje tai dažniausiai reiškia investicijas į infrastruktūrą, švietimą, būstą ir paslaugas šeimoms.

    Merų diskusija apie ateitį

    Didelio dėmesio sulaukė merų diskusija Regionai be filtro: ką merai pasakytų Lietuvai, kurioje dalyvavo Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius, Šilalės rajono savivaldybės meras Tadas Bartkus, Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius ir Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas. Pokalbyje aptartos regionų stiprybės, savivaldos galimybės pritraukiant investicijas ir kasdieniai iššūkiai mažesnėse savivaldybėse.

    Diskusijos metu merai akcentavo, kad vienas svarbiausių uždavinių yra susitarti dėl aiškių prioritetų: kokios pramonės ar paslaugų kryptys regione turi didžiausią potencialą, kaip greičiau paruošti sklypus investicijoms ir kaip padėti verslui rasti darbuotojų. Taip pat pabrėžta, kad regionų patrauklumas vis labiau siejamas su gyvenimo kokybe, o ne vien su darbo vietų skaičiumi.

    „Mažesnių savivaldybių stiprybė yra bendruomeniškumas ir galimybė sprendimus priimti greičiau, nes problemos arčiau žmonių“, – sakė Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius.

    Jo teigimu, regionams svarbu aktyviau komunikuoti savo privalumus, kad jie būtų matomi ne tik kaip alternatyva didmiesčiams, bet ir kaip vieta jaunoms šeimoms kurti ilgalaikius planus. Tai tiesiogiai susiję su paslaugų prieinamumu, ugdymo kokybe ir aiškiu savivaldybės požiūriu į investuotojų poreikius.

    Kodėl tokie renginiai svarbūs?

    Konferencijoje skambėjusi mintis kartojosi keliose diskusijose: regionų sėkmę vis dažniau lemia partnerystė, kai savivalda, verslas ir švietimo įstaigos veikia kaip viena ekosistema. Praktiniai sprendimai dažniausiai prasideda nuo aiškių duomenų apie darbo rinką ir investicijų kryptis, o tvarūs rezultatai reikalauja nuoseklumo ne vienerius metus.

    Renginio organizatoriai ir dalyviai pabrėžė, kad tokios konferencijos suteikia progą dalintis patirtimi, palyginti skirtingų savivaldybių situacijas ir ieškoti pritaikomų modelių. Regionų stiprinimas, jų patrauklumas investicijoms ir gyventojams bei gebėjimas išlaikyti talentus išlieka vienu svarbiausių Lietuvos augimo klausimų.