CP v2

Tag: Regionų plėtra

  • Ministrė perspėja: būsto įperkamumas regionuose grimzta – siūlo 5 priemones ir mokesčius

    Spalio 2 dieną Prezidentūroje vykusiame Regionų forume aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė pabrėžė, kad būsto prieinamumas Lietuvoje seniai peržengė socialinės paramos ribas. Pasak jos, tai tampa regionų plėtros, darbo rinkos ir investicijų pritraukimo veiksniu, kuris tiesiogiai lemia žmonių sprendimą, kur gyventi.

    Ministrė atkreipė dėmesį, kad su įperkamo būsto problema susiduria ne tik socialinio būsto laukiantys gyventojai. Vis dažniau ją jaučia jaunos šeimos, pirmą būstą perkantieji, vieni gyvenantys žmonės, vidutines pajamas gaunantys darbuotojai ir savivaldybėms reikalingi specialistai, kuriuos regionai bando prisivilioti.

    „Būsto prieinamumas jau nėra vien socialinės paramos klausimas. Tai regionų plėtros, darbo rinkos, investicijų ir gyvenimo kokybės klausimas“, – sakė Ieva Andriulaitytė.

    Vertinant situaciją, anot ministrės, svarbu matyti ne vieną problemą, o visą grandinę: ar būsto pakanka, ar jis įperkamas ir kaip veikia aprūpinimo būstu sistema. Didmiesčiuose spaudimą kelia paklausos ir pasiūlos disbalansas, kurortuose kainas ir nuomą išpučia trumpalaikė nuoma, pramoniniuose miestuose ryškėja kokybiško būsto trūkumas, o mažesnėse savivaldybėse opi problema dažnai yra senas ir energiškai neefektyvus būstas.

    Ministrė ragino savivaldybes neapsiriboti valstybės nustatytų paramos priemonių administravimu ir aktyviau formuoti vietos būsto politiką. Pasak jos, be valstybės ir savivaldos partnerystės prieinamas būstas liks teorija, o ne reali galimybė žmonėms įsikurti ten, kur yra darbo ir viešųjų paslaugų.

    Penki prioritetai, kuriuos siūlo ministerija

    Kaip galimą veiksmų paketą ministrė įvardijo penkias kryptis, kurios, jos vertinimu, galėtų keisti situaciją tiek miestuose, tiek regionuose. Pirmiausia siūloma plėsti savivaldybių būsto fondą, suteikiant savivaldai daugiau lankstumo spręsti, kam ir kokiomis sąlygomis būstas būtų nuomojamas.

    Taip pat siūloma labiau įtraukti privatų būstą, kai savivaldybės galėtų nuomotis butus rinkoje ir juos pasiūlyti gyventojams pagal aiškias taisykles. Kartu akcentuojami viešojo ir privataus sektorių partnerystės modeliai, kai būstas vystomas kartu su verslu, o dalis projektų būtų skiriama prieinamo būsto poreikiui.

    Ketvirta kryptis susijusi su spekuliacinės paklausos mažinimu, svarstant didesnius mokesčius ne pirmajam būstui didmiesčiuose ir kurortuose. Penktoji kryptis numato didesnį savivaldybių vaidmenį plėtroje, kai jos galėtų prisidėti žeme ar infrastruktūra, o mainais dalis naujai pastatytų būstų būtų rezervuojama prieinamai nuomai.

    Ką rodo naujausi vertinimai

    Ministrės pristatyme remtasi 2025–2026 metais atliktu būsto prieinamumo didinimo galimybių vertinimu. Jame nurodoma, kad apie 87 proc. namų ūkių Lietuvoje gyvena nuosavame būste, tačiau norint jį įsigyti, skiriant 40 proc. darbo užmokesčio, vidutiniškai prireiktų apie 13 metų.

    Vertinimas taip pat rodo, kad savivaldybių būstas sudaro apie 1,5 proc. viso būsto fondo, socialinis būstas siekia apie 1 proc., o ilgalaikių nuomos sutarčių dalis tesudaro apie 1 proc. Tai, pasak ministerijos, signalizuoja ne tik apie kainų problemą, bet ir apie itin mažą prieinamos nuomos pasiūlą, ribotas savivaldos galimybes bei poreikį efektyviau panaudoti esamą būsto fondą.

    Nors skirtingos savivaldybės susiduria su nevienodais iššūkiais, bendra tendencija aiški: regionams tampa vis sunkiau konkuruoti dėl žmonių, jei nuomos pasiūla menka, o kokybiškas būstas brangus arba tiesiog nepasiekiamas. Dėl to būsto politika vis dažniau siejama su gebėjimu pritraukti darbuotojų, išlaikyti jaunus gyventojus ir užtikrinti viešųjų paslaugų tęstinumą.

  • Vilkaviškis dėlioja 2027–2033 metų planą: ką keis takai, sveikata ir DI savivaldybėje?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje rugsėjo pirmąją savaitę įvyko antrasis tematinių darbo grupių susitikimų etapas, rengiant 2027–2033 metų strateginį plėtros planą. Jei pirmojo etapo metu daugiausia kalbėta apie rajono viziją ir kryptis, šįkart dėmesys sutelktas į konkrečius darbus, priemones ir projektus.

    Susitikimuose dirbo penkios tematinės grupės, kuriose kartu su savivaldybės administracija dalyvavo įstaigų atstovai, seniūnai, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ir jaunimas. Toks formatas leido surinkti skirtingas patirtis ir poreikius, o siūlymus sieti su realiomis kasdienėmis problemomis.

    Diskusijų pradžioje dalyviams priminti keli galimi rajono vizijos iki 2033 metų variantai ir palyginta su šiuo metu galiojančia 2019–2027 metų strateginio planavimo vizija. Tarp dažniausiai kartotų akcentų išryškėjo Suvalkijos identitetas, svetingumas, inovatyvumas, žiedinė ekonomika ir pasienio padėtis, taip pat noras kurti vietą, į kurią norisi grįžti.

    Ne mažiau svarbus tapo ir socialinės gerovės aspektas: saugumas, bendruomeniškumas, orios senatvės užtikrinimas ir paslaugų prieinamumas. Šie siūlymai bus apibendrinti ir taps pagrindu galutinei vizijos formuluotei, kuri bus tikslinama vėlesniuose plano rengimo etapuose.

    Nuo idėjų prie konkrečių projektų

    Praktinėje dalyje grupės perėjo prie konkrečių priemonių, kurios galėtų duoti apčiuopiamą rezultatą per artimiausią planavimo laikotarpį. Tarp siūlytų darbų minėtas apleistų pastatų sutvarkymas ir pritaikymas, infrastruktūros atnaujinimas bei didesnis dėmesys civilinei saugai.

    Modernizavimo kryptyje daug dėmesio skirta šilumos ūkio atnaujinimui ir perėjimui prie atsinaujinančių energijos išteklių, taip pat vandentiekio, nuotekų ir apšvietimo tinklų gerinimui. Greta to išskirta pėsčiųjų ir dviračių takų plėtra, kuri daugelyje savivaldybių tampa vienu svarbiausių gyvenimo kokybės rodiklių.

    Sveikatos ir socialinių paslaugų srityje aptarti siūlymai atnaujinti medicininę įrangą, stiprinti ambulatorines paslaugas, plėsti psichikos sveikatos ir sveikos gyvensenos programas. Taip pat svarstyta socialinio būsto plėtra ir paslaugos, kurios mažintų atskirtį bei palengvintų vyresnio amžiaus žmonių kasdienybę.

    Švietimas, sportas ir jaunimo išlaikymas

    Švietimo ir bendruomenės kryptis siekta sieti su įtrauktimi ir modernizacija, įskaitant ugdymo įstaigų pritaikymą vaikams su negalia. Kartu aptarta sporto infrastruktūros plėtra, kuri dažnai tampa priemone didinti vaikų užimtumą ir mažinti emigracijos nuotaikas šeimose.

    Diskusijose taip pat skambėjo idėjos dėl sporto klasių ir futbolo akademijos, kultūros centrų ir bibliotekų atnaujinimo. Jaunimo linijoje akcentuotos savanorystės, užimtumo ir įdarbinimo programos, kurios realiai prisideda prie talentų išlaikymo regione.

    Verslas, turizmas ir skaitmeninės paslaugos

    Ekonomikos ir inovacijų kryptyje pasiūlyta svarstyti pasienio verslo parko idėją, paramos paketą smulkiajam ir vidutiniam verslui, taip pat geoterminių išteklių panaudojimo galimybių studiją. Turizmo temoje aptartos idėjos, susijusios su Paežerių ežero pritaikymu ir konferencinio bei gastronominio turizmo stiprinimu.

    Valdymo modernizavimo dalyje daug dėmesio skirta paslaugų skaitmeninimui ir patogesniam gyventojų aptarnavimui. Tarp siūlymų minėtas vieno langelio principo stiprinimas ir DI asistento diegimas savivaldybės svetainėje, siekiant greitesnių atsakymų į gyventojų klausimus ir mažesnės administracinės naštos.

    Savivaldybė nurodo, kad surinkti pasiūlymai ir patikslintos kryptys bus apibendrintos ir integruotos į tolesnius 2027–2033 metų strateginio plėtros plano rengimo etapus. Galutiniai sprendimai priklausys nuo suderinamumo su teisės aktų reikalavimais, finansavimo galimybėmis ir bendruomenės poreikių prioritizavimo.

  • Zarasuose būsto krizė ima smaugti specialistų pritraukimą: ko imsis savivaldybė?

    Zarasuose būsto krizė ima smaugti specialistų pritraukimą: ko imsis savivaldybė?

    Zarasų rajono savivaldybėje vis garsiau kalbama apie problemą, kuri tiesiogiai veikia regiono gebėjimą pritraukti gydytojus, mokytojus ir kitus reikalingus specialistus – atvykus į Zarasus sunku greitai rasti tinkamą būstą nuomai ar įsigijimui. Rugsėjo 24 dieną šį klausimą savivaldybės merė Nijolė Guobienė aptarė su Pasaulio banko komanda, dirbančia pagal iniciatyvą „Catching-up Regions Initiative“.

    Susitikime dalyvavo iniciatyvos CuRI vadovas Grzegorzas Aleksanderis Wolszczakas, Pasaulio banko būsto srities vadovė Catherine Lynch ir ekspertė Rūta Ubarevičienė. Kartu į diskusiją įsitraukė savivaldybės administracijos specialistai, atsakingi už planavimą, investicijas ir plėtrą.

    Būstas tampa regiono konkurencingumo klausimu

    Diena anksčiau Alaušo slėnyje vykusiame CuRI valdymo komiteto posėdyje aptarta būsto rinkos padėtis Utena+ regione, apimančiame Utenos apskrities ir Švenčionių rajono savivaldybes. Vizitas Zarasuose leido ekspertams įvertinti vietos situaciją ne tik iš statistikos, bet ir iš praktinių pavyzdžių.

    Esminis akcentas – ne visi formaliai esantys būstai realiai dalyvauja rinkoje. Dalis butų naudojama tik poilsiui ar sezoniškai, o nuomos pasiūla neretai lieka ne viešuose skelbimuose, todėl atvykstantis žmogus ar įstaiga, ieškanti būsto darbuotojui, susiduria su ribotu matomu pasirinkimu.

    Pasak savivaldybės atstovų, ypač sudėtinga operatyviai rasti tinkamą būstą naujai atvykstantiems gydytojams, o panašus poreikis gali augti ir švietimo sektoriuje. Diskusijoje aptarta, kokio tipo būstai būtų patraukliausi specialistams ir kaip realistiškai įvertinti poreikį artimiausiais metais, kad sprendimai būtų paremti ne prielaidomis, o duomenimis.

    Kodėl nauja statyba neatsiperka?

    Susitikime aptarta ir kita regionams būdinga kliūtis: naujo būsto statybos kaštai gali viršyti kainą, kurią rinka pasirengusi mokėti mažesniame mieste. Tokiais atvejais vystytojams sudėtinga pradėti projektus vien komerciniais pagrindais, net jei poreikis būstui akivaizdus.

    Ekspertai domėjosi, kokius sklypus savivaldybė galėtų pasiūlyti, kaip būtų sprendžiami inžinerinės infrastruktūros klausimai ir kokie instrumentai teoriškai galėtų sumažinti riziką vystytojams. Praktiškai tai gali reikšti aiškesnį teritorijų planavimą, greitesnes procedūras, pasirengtus sklypus ir nuoseklią investuotojų paiešką.

    Investicijos ateis tik tada, kai turės kur gyventi darbuotojai

    Būsto pasiūla siejama ir su investicijų pritraukimu: įmonėms, kuriančioms darbo vietas, svarbu žinoti, ar darbuotojai galės rasti kur gyventi. Savivaldybė pristatė, kaip bendradarbiauja su investuotojais, spręsdama sklypų parengimo ir infrastruktūros klausimus, tačiau pabrėžta, kad vien darbo vietų nepakanka, jei gyvenimo sąlygos atsilieka.

    Svečiai taip pat susipažino su planuojamu laisvalaikio ir sveikatingumo centru, kuris galėtų didinti miesto patrauklumą ir skatinti žmones rinktis Zarasus gyvenimui. Vis dėlto akcentuota, kad sprendimą persikelti dažnai lemia ne vien paslaugų pasiūla, bet ir reali galimybė rasti tinkamą būstą už priimtiną kainą.

    Po diskusijos ekspertai apžiūrėjo Zarasuose esančius būstus ir galimas teritorijas plėtrai, kad galėtų tiksliau įvertinti situaciją vietoje. Konkrečių statybos ar finansavimo sprendimų susitikime nepriimta, tačiau sutarta, kad pirmasis žingsnis – aiškiai identifikuoti realiai prieinamą būsto pasiūlą, tikslines grupes ir priemones, kurios galėtų padėti užpildyti rinkos spragą.

  • Zarasai ieško krašto balso pasaulyje: savivaldybė kviečia siūlyti garbės ambasadorius iki spalio 15 dienos

    Zarasai ieško krašto balso pasaulyje: savivaldybė kviečia siūlyti garbės ambasadorius iki spalio 15 dienos

    Zarasų rajono savivaldybė pradėjo iniciatyvą, kuria siekiama atrasti žmones, galinčius tapti Zarasų krašto garbės ambasadoriais už rajono ribų. Idėja skirta stiprinti ryšius su kitur gyvenančiais zarasiškiais ir bendraminčiais, kurie savo veikla galėtų garsinti kraštą.

    Kandidatu gali būti tiek kitame Lietuvos mieste ar užsienyje gyvenantis Zarasų krašto žmogus, tiek asmuo, kuris nėra kilęs iš šio regiono, tačiau nori prisidėti prie jo matomumo ir augimo. Savivaldybė akcentuoja, kad svarbiausia yra reali motyvacija ir galimybė padėti savo patirtimi, idėjomis ar kontaktais.

    Ko tikimasi iš ambasadorių?

    Garbės ambasadoriaus vardas apibrėžiamas kaip savanoriška ir neatlygintina veikla, orientuota į ryšių kūrimą ir Zarasų krašto pristatymą. Tikimasi, kad ambasadoriai galėtų prisidėti prie verslo, turizmo, kultūros, švietimo ar kitų bendrų iniciatyvų, kurios kuria ilgalaikę naudą bendruomenei.

    Tokių iniciatyvų praktika Lietuvoje vis dažniau siejama su diaspora ir grįžtamojo ryšio skatinimu, kai regionai ieško būdų, kaip išlaikyti ryšį su išvykusiais gyventojais. Savivaldybės dažniausiai akcentuoja ne simbolinius titulus, o tinklaveiką ir konkrečius projektus, kurie padeda pritraukti idėjų, partnerių ar investicijų.

    Kaip siūlyti kandidatą?

    Kandidatą gali pasiūlyti tiek pavienis žmogus, tiek organizacija, taip pat leidžiama pateikti ir savo kandidatūrą. Jei siūlomas kitas asmuo, būtinas išankstinis jo sutikimas.

    Kandidatūrų laukiama iki spalio 15 dienos. Užpildytą kandidato anketą savivaldybė prašo atsiųsti elektroniniu paštu info@zarasai.lt, o anketą ir vardo suteikimo nuostatus nurodo esant savivaldybės interneto svetainėje.

  • ES pinigai regionams: žada laisvę savivaldybėms, bet merai įtaria seną triuką

    Artėjant 2028–2034 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui Europos Komisija siūlo keisti investicijų planavimo tvarką taip, kad daugiau sprendimų persikeltų arčiau žmonių. Idėja paprasta: regionai ir savivaldybės turėtų daugiau įtakos nuspręsti, kur nukreipti lėšas, o ne tik vykdyti centralizuotai nustatytas priemones.

    Lietuvoje 2021–2027 metų laikotarpiu regionų plėtrai numatyta 1,75 mlrd. eurų ES investicijų. Rengiant naujas taisykles siekiama pakeisti patį principą, kaip nustatomos prioritetinės kryptys ir kaip sudėliojami pinigų krepšeliai skirtingoms sritims, tarp jų ir sveikatos apsaugai.

    Mažiau nuleistų taisyklių?

    Finansų viceministrė Rūta Carik teigia, kad iki šiol poreikius dažniausiai suformuodavo centrinė valdžia, o savivaldybėms tekdavo įgyvendinti iš anksto aprašytas priemones. Naujuoju laikotarpiu būtų siekiama atsisakyti griežto skirstymo pagal sektorius ir regionams suteikti platesnį bendrą krepšelį.

    „Mes planuojame nebeturėti tų šakinių ministerijų nuleistų taisyklių“, – sakė R. Carik.

    Pasak viceministrės, toks modelis leistų regionams patiems spręsti, ar didžiausias skausmas yra sveikatos paslaugų prieinamumas, socialinės paslaugos, švietimo infrastruktūra ar, pavyzdžiui, demografiniai iššūkiai. Kartu akcentuojama atsakomybė: sprendimai turėtų atliepti regiono masto, o ne vienos savivaldybės interesą.

    Numatoma, kad regionams skirtų asignavimų koordinavimas galėtų būti sutelktas vienoje vietoje, o ne išskaidytas per kelias ministerijas. Kaip argumentas įvardijamas paprastesnis valdymas ir aiškesnė atsakomybė už rezultatą.

    Merai: pažadai girdėti ne kartą

    Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis sako, kad regionų poreikiai jau renkami per regionų plėtros tarybas, o informaciją apibendrina Vidaus reikalų ministerija. Jo teigimu, esminis pokytis būtų realus sprendimų priėmimas regionuose, o ne formalus poreikių surašymas.

    „Tikimės, kad tai bus jau nebe žodžiai, kaip buvo ir praeitam finansavimo periode, bet iš tikrųjų savivaldybės ir regionų plėtros tarybos turės daugiau laisvės priimti sprendimus“, – sakė A. Klišonis.

    Sveikatos srityje savivaldybės įvardija labai praktiškus poreikius: medicinos įrangos atnaujinimą, pastatų pritaikymą ir energetinio efektyvumo didinimą. Vis dažniau minimas ir pasirengimas krizinėms situacijoms, kai gydymo įstaigoms reikia autonominio elektros tiekimo bei patalpų, kur prireikus galėtų veikti svarbiausi skyriai.

    Vis dėlto Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas į šiuos pažadus žiūri atsargiai ir primena ankstesnių laikotarpių patirtis, kai savivaldybės teikdavo poreikius, tačiau galutiniai sprendimai likdavo ministerijose. Jo manymu, vien platesnis krepšelis problemos neišspręs, jei regionai neturės realios galios formuoti paslaugų tinklo.

    „Kadangi per kadenciją išgyvenau tris paramos etapus, ir kiekvieną kartą vis būdavo sakoma, jog bus formuojamas poreikis iš apačios, ir dabar, manau, bus tas pats: jūs čia pažaiskit, pateikit poreikį, o mes jau ten paskui ministerijoj pasidarysim taip, kaip mums reikia“, – sakė V. Mitrofanovas.

    Jis kaip pavyzdį pateikia dializės paslaugas: net jei savivaldybė įsigytų aparatų ir turėtų specialistų, vien to neužtenka, jei paslaugų neapmoka Valstybinė ligonių kasa. Tokiais atvejais investicija gali atsiremti į nacionalinio finansavimo taisykles, todėl savivaldybėms svarbus ne tik įrangos pirkimas, bet ir apmokėjimo mechanizmai.

    Kas ribos regionų laisvę?

    Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis taip pat skeptiškai vertina galimybę savivaldybėms laisvai rinktis, nes, jo teigimu, pasirinkimus dažnai apriboja ministerijų parengtos gairės ir techninės taisyklės. Anot jo, savivaldybėms paliekama mažai erdvės pritaikyti investicijas realiai situacijai vietoje.

    „Aš jau esu antrą kadenciją meras, ir aš netikiu“, – sakė K. Tubis.

    Meras pabrėžia, kad regionams svarbu turėti galimybę vertinti paslaugas pagal gyventojų struktūrą ir poreikius, o ne bandyti kiekviename rajone dubliuoti viską. Anykščiuose kaip prioritetai minimi geriatrijos ir slaugos sprendimai, tačiau planavimą komplikuoja ir neaiškus atsakomybės pasidalijimas tarp skirtingų ministerijų.

    Kiti merai akcentuoja dar vieną riziką: net ir moderniausia įranga neveiks, jei regionuose trūks specialistų. Mažeikių rajono merė Rūta Matulaitienė sako, kad pirmas prioritetas būtų sveikatos priežiūros darbuotojų pritraukimas ir išlaikymas, nes be žmonių investicijos į infrastruktūrą neduoda laukiamo rezultato.

    Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius teigia, kad didesnė sprendimų laisvė padėtų daugiau paslaugų suteikti vietoje ir sumažintų poreikį gyventojams vykti į didmiesčius. Kartu jis pabrėžia, kad brangiai įrangai, licencijoms ir specialistams dažnai reikia sprendimų, kurie priklauso nuo nacionalinio lygmens finansavimo ir sveikatos sistemos planavimo.

    Šiaulių rajono meras Česlovas Greičius, kur rajone nebeliko ligoninės, didžiausią poreikį mato stiprinant pirminę sveikatos priežiūrą ir mobiliąsias paslaugas. Jo teigimu, atokesnėse vietovėse net ir mažai procedūrų atliekantys medicinos punktai kartais tampa gyvybiškai svarbūs gyventojams, kuriems sudėtinga pasiekti miestą.

    Europos Komisijos patarėja ekonomikos klausimais Lina Vatėnaitė aiškina, kad naujajame modelyje regionų institucijos būtų įtraukiamos nuo pat planavimo pradžios, derinant teritorinius poreikius, prioritetus ir siektinus rezultatus. Tokiu būdu būtų siekiama, kad nacionaliniai įsipareigojimai būtų suderinti su skirtingų regionų socialine ir ekonomine realybe.

    Diskusija dėl naujojo finansavimo laikotarpio dar tik įsibėgėja, tačiau jau dabar aiškėja pagrindinis klausimas: ar regionams bus suteikta tik daugiau atsakomybės už projektų įgyvendinimą, ar ir reali teisė pasirinkti, kokios investicijos pirmiausia reikalingos vietos žmonėms.

  • Kas iš tikro stabdo smulkų verslą? Plungėje susėda meras, ombudsmenas ir verslo lyderiai

    Rugsėjo 25 dieną Plungėje vyks diskusija apie smulkaus ir vidutinio verslo kasdienius iššūkius bei realias augimo galimybes regionuose. Į Plungės verslo centrą kviečiami verslininkai, savivaldos atstovai ir visi, kuriems aktuali vietos ekonomikos plėtra.

    Renginyje „Smulkus verslas: kas stabdo, o kas augina?“ susitiks nacionalinio lygmens organizacijų atstovai, savivalda ir Plungės verslo bendruomenė. Organizatoriai skelbia, kad pokalbis bus orientuotas į praktinius sprendimus, o ne vien į problemų įvardijimą.

    Diskusijoje dalyvaus Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo ombudsmenas Aleksandr Radčenko. Taip pat dalyvaus Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis bei Plungės pramonininkų sąjungos ir Plungės smulkiojo verslo asociacijos atstovai.

    Numatoma aptarti, kokie veiksniai šiandien labiausiai riboja smulkių įmonių plėtrą: biurokratinės procedūros, administracinė našta, finansavimo prieinamumas, darbo jėgos trūkumas ir energijos bei žaliavų kainų svyravimai. Ne mažiau dėmesio planuojama skirti regionų konkurencingumui ir tam, kaip savivalda gali prisidėti prie palankesnės verslo aplinkos.

    Pastaraisiais metais smulkus verslas vis dažniau susiduria ir su greitai kintančiais reikalavimais, susijusiais su skaitmenizacija, kibernetiniu saugumu ir DI sprendimų taikymu. Įmonėms tai atveria naujas galimybes, tačiau kartu didina poreikį investuoti į kompetencijas, procesus ir duomenų apsaugą.

    Diskusiją moderuos bendradarbystės centro „Spiečius“ koordinatorė Jurgita Každailytė. Renginio pradžia numatyta 17.00 valandą, o dalyvių taip pat laukia pažintis su Plungės verslo centre veikiančiais verslais.

    Po diskusijos planuojamas neformalus bendravimas ir kontaktų mugė, skirta naujoms partnerystėms ir ryšiams megzti. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie susitikimai padeda verslui tiesiogiai išsakyti problemas ir lūkesčius sprendimų priėmėjams.

    Renginys vyks Plungės verslo centre, Pramonės pr. 4B, Plungėje. Dalyvavimas numatytas su išankstine registracija, o vietų skaičius ribotas.

  • Verslas spaudžia Vyriausybę: energijos kainos, biurokratija ir 30 mln. eurų inovacijoms

    Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos atstovai susitikime su Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi aptarė, kas šiuo metu labiausiai riboja įmonių konkurencingumą. Daugiausia dėmesio skirta energijos kainoms, reguliacinei naštai, inovacijų skatinimui, eksportui ir regionų ekonomikos plėtrai.

    Vyriausybė pabrėžė, kad su verslu siekiama nuolatinio dialogo, nes skirtinguose regionuose veikiančios įmonės iššūkius pajunta pirmosios. Susitikime akcentuota, kad pramonės ir prekybos augimas tiesiogiai siejasi su investicijomis, darbo vietomis ir didesniu eksportu.

    „Turime ne tik girdėti verslo keliamus klausimus, bet ir ieškoti konkrečių sprendimų“, – sakė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

    Asociacija akcentavo energijos kainų poveikį, ypač energijai imlioms įmonėms ir regionuose veikiantiems mažiems bei vidutiniams verslams. Pasiūlyta parengti aiškų artimiausio laikotarpio veiksmų planą, kad sprendimai būtų nuspėjami ir leistų planuoti investicijas.

    Vyriausybė informavo, kad toliau ketinama skatinti elektros gamybą, didinti tinklų atsparumą ir remti energijos vartojimo efektyvumą. Pabrėžta, jog įmonėms jau prieinamos energijos efektyvumo priemonės, kurių vertė gali siekti iki 1 500 000 eurų.

    Ne mažiau aštriai aptarta reguliacinė našta: verslas prašo stabilesnių taisyklių, realaus naujų reikalavimų poveikio vertinimo ir pakankamo pasirengimo laikotarpio. Asociacijos teigimu, įmonės turėtų būti įtraukiamos dar sprendimų rengimo stadijoje, o priežiūros institucijos pirmiausia turėtų orientuotis į konsultavimą.

    Vyriausybė nurodė, kad nuspėjama verslo priežiūra ir aiškesnės taisyklės išlieka Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbotvarkėje. Taip pat keliamas klausimas dėl Perteklinių reikalavimų verslui šalinimo komisijos veiklos atnaujinimo, kad pertekliniai reikalavimai būtų peržiūrimi sistemiškai.

    Atskirai kalbėta apie inovacijų, našumo didinimo ir eksporto priemones, kad jos būtų pasiekiamos ne tik didmiesčių, bet ir regionų įmonėms, įskaitant tradicinę gamybą. Susitikime priminta, kad mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veikloms papildomai skirta 30 mln. eurų.

    Diskusijoje paliestos ir gynybos pramonės plėtros galimybės, ypač dėl aiškesnio kelio nuo prototipo iki bandymų, bandomojo užsakymo ir eksporto. Taip pat aptarta Šiaulių oro uosto bei orlaivių techninės priežiūros ir remonto sektoriaus perspektyva, kartu paliečiant kibernetinio saugumo ir būsimos Europos Sąjungos finansinės perspektyvos klausimus.

    Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija vienija Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmus. Per šį tinklą asociacija atstovauja daugiau kaip 2 000 įmonių ir organizacijų interesams visoje Lietuvoje.

  • Zarasuose susėdo 15 bendruomenių: išgirdo apie 2027–2030 finansavimą ir dalijosi bendrystės duona

    Zarasuose susėdo 15 bendruomenių: išgirdo apie 2027–2030 finansavimą ir dalijosi bendrystės duona

    Rugsėjo 5 dieną Zarasuose surengta Zarasų krašto bendruomenių metų šventė subūrė 15 rajono bendruomenių, savivaldybės vadovus ir nacionalinių organizacijų atstovus. Susitikimas tapo proga ne tik prisistatyti, bet ir aptarti, ko bendruomenėms reikės artimiausiais metais – nuo partnerystių iki tvaresnio finansavimo.

    Šventė vyko bendruomeniško susibūrimo principu: daug dėmesio skirta gyvam bendravimui, patirčių mainams ir vietos iniciatyvų matomumui. Pasak organizatorių, tokie renginiai padeda sutelkti žmones, kurie kasdien sprendžia labai praktiškus klausimus – nuo viešųjų erdvių iki pagalbos kaimynui.

    2026-ieji – bendruomenių metai

    2026 metais Zarasų rajono savivaldybėje paskelbti Zarasų krašto bendruomenių metai. Šventė tapo simboliniu šio sprendimo akcentu, primenančiu, kad bendruomenių gyvybingumas priklauso nuo žmonių įsitraukimo ir gebėjimo dirbti kartu su savivalda.

    Renginyje dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, vicemeras Romas Dobrovolskis, administracijos direktorius Aurelijus Banys, taip pat nacionalinių skėtinių organizacijų vadovės. Susitikime pabrėžta, kad bendruomenės dažnai yra pirmosios, kurios reaguoja į vietos žmonių poreikius, o jų veiklos tęstinumui būtinas stabilus planavimas.

    „Aktyvios bendruomenės kuria rajono kasdienybę: jos telkia žmones, saugo tradicijas ir padeda spręsti konkrečias problemas“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė.

    Finansavimo kryptys 2027–2030 metams

    Viena svarbiausių renginio dalių buvo pranešimas apie artėjančio finansavimo laikotarpio galimybes ir pasirengimą 2027–2030 metams. Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė akcentavo, kad bendruomenėms vis svarbiau turėti aiškią veiklų kryptį, partnerius ir pagrįstus projektus, kurie atitinka viešąjį interesą.

    Pastaraisiais metais bendruomenių projektai vis dažniau siejami su energetiniu efektyvumu, socialinių paslaugų prieinamumu, jaunimo įtrauktimi ir viešųjų erdvių atnaujinimu. Šios kryptys, tikėtina, išliks aktualios ir naujame laikotarpyje, todėl bendruomenėms rekomenduojama iš anksto ruoštis idėjų portfelį, stiprinti administracinius gebėjimus ir finansinę drausmę.

    „Svarbu ne tik rasti lėšas, bet ir pasirengti: turėti komandą, aiškų tikslą ir planą, kaip pokytis išliks pasibaigus projektui“, – sakė Virginija Šetkienė.

    Penkiolika bendruomenių ir bendrystės simbolis

    Renginyje prisistatė 15 Zarasų rajono bendruomenių, kurios savo veiklą parodė kūrybiškai: vieni rinkosi dainas ir šokius, kiti – pasakojimus, skaidres ar vaizdo medžiagą. Bendras vardiklis buvo noras parodyti, kuo gyvena vietos žmonės, ir pakviesti bendradarbiauti.

    Neformali renginio dalis taip pat buvo svarbi: dalyviams siūlytos edukacijos, bendruomenių desertų ragavimas, pramogos Zaraso ežere. Tokios veiklos, anot dalyvių, padeda kurti pasitikėjimą tarp skirtingų seniūnijų ir mažina atotrūkį tarp oficialių sprendimų ir kasdienių poreikių.

    Ypatingu šventės simboliu tapo duona: svečiams ir bendruomenių atstovams įteikti duonos kepalėliai, primenantys svetingumą ir pasidalijimą. Organizatorių teigimu, ši tradicija pasirinkta sąmoningai – kaip ženklas, kad bendruomeniškumas prasideda nuo paprastų, bet svarbių gestų.

    Renginio pabaigoje skambėjo muzikinė programa, o organizatoriai dėkojo prisidėjusiems partneriams ir savanoriams. Zarasų rajono savivaldybės administracijos teigimu, bendruomenių metų iniciatyvos bus tęsiamos, siekiant, kad susitikimai nevirstų vien švente, o taptų nuoseklaus bendradarbiavimo pagrindu.

  • Vyriausybė keičia kurortų taisykles: daugiau miestelių galės pretenduoti į statusą

    Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotiems pakeitimams, kuriais atnaujinami reikalavimai vietovėms, siekiančioms gauti kurorto ar kurortinės teritorijos statusą. Tikimasi, kad supaprastintos procedūros ir aiškesni kriterijai atvers kelią didesniam skaičiui savivaldybių vystyti turizmą ir pritraukti investicijas.

    Pakeitimai siejami su Lietuvos ekonomikos transformacijos planu „3i“, kuriame akcentuojamas regionų atotrūkio mažinimas ir tolygesnė plėtra. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pabrėžia, kad atnaujinti reikalavimai turėtų padėti savivaldybėms kryptingiau planuoti infrastruktūrą ir gerinti paslaugų kokybę kurortinėse vietovėse.

    „Priimtais pakeitimais sustiprinsime regionus, kuriuose planuojama kurortų ir kurortinių teritorijų plėtra. Jais suteikiama daugiau lankstumo savivaldybėms stiprinti turizmą ir modernizuoti esamą infrastruktūrą“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Lankstesnis požiūris į aplinkkelius

    Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su iki šiol taikytais aplinkkelių reikalavimais. Praktikoje jie dažnai tapdavo kliūtimi, ypač mažesnėms savivaldybėms, nes tokie projektai reikalauja didelių investicijų, ilgų planavimo procedūrų ir sudėtingų derinimų.

    Po pakeitimų aplinkkelių poreikis bus vertinamas lanksčiau tais atvejais, kai vietoves kerta valstybinės reikšmės keliai. Tai turėtų leisti realistiškiau atsižvelgti į konkrečios savivaldybės galimybes ir faktinius eismo srautus, kartu ieškant sprendimų, kaip užtikrinti saugumą ir mažinti triukšmą.

    Daugiau dėmesio patogiam judumui

    Atnaujintose nuostatose didesnis akcentas skiriamas infrastruktūrai, kuri realiai atliepia lankytojų poreikius. Numatoma daugiau dėmesio skirti pėsčiųjų ir dviračių takų, taip pat pažintinių maršrutų sistemai, kad kurortinės teritorijos būtų patogios tiek turistams, tiek vietos gyventojams.

    Svarbi kryptis – prieinamumas žmonėms su negalia, kad judėjimas ir paslaugos būtų kuo universalesnės. Toks požiūris atitinka ir platesnę Europos tendenciją kurortus vystyti kaip sveikatingumo, lėtojo turizmo ir kokybiško poilsio kryptis, kur svarbus ne tik apgyvendinimas, bet ir patogus susisiekimas vietoje.

    Aiškesni aplinkos kriterijai

    Kartu atsisakoma dalies nuostatų, kurios nebeatitiko šiandienos poreikių, ir pereinama prie aiškiau pamatuojamų kriterijų. Tarp jų išskiriami aplinkos oro kokybės, triukšmo ir elektromagnetinės taršos reikalavimai, kurie turėtų padėti objektyviau vertinti aplinkos sąlygas ir planuojamą plėtrą.

    Ministerija nurodo, kad rengiant pakeitimus dirbo tarpinstitucinė darbo grupė, į kurią įtraukti skirtingų sričių specialistai: nuo sveikatos ir aplinkos iki susisiekimo, teritorijų planavimo ir viešojo saugumo. Tai turėtų sumažinti riziką, kad reikalavimai būtų formalūs, bet nepraktiški, ir padėti suderinti interesus.

    Šiuo metu Lietuvoje yra keturi kurortai: Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga. Kurortinių teritorijų statusą turi Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijos bei Kulautuvos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijos.

  • Ministras davė žalią šviesą: „Lietuvos paštas“ rudenį pastatys dar 100 paštomatų

    Susisiekimo ministras Juras Taminskas pasirašė įsakymą, kuriuo pritarta „Lietuvos pašto“ valdybos sprendimui šį rudenį paštomatų tinklą Lietuvoje išplėsti dar 100 naujų įrenginių. Sprendimas siejamas su augančiais siuntų srautais ir poreikiu paslaugas priartinti prie gyventojų kasdienybės.

    Anot ministro, dalyje regionų iki artimiausio paštomato iki šiol tekdavo vykti dešimtis kilometrų, dažniausiai į rajono centrą. Plėtra turėtų sumažinti atstumus ir palengvinti siuntų atsiėmimą bei išsiuntimą mažesnėse gyvenvietėse.

    „Siekiame, kad paštomatai gyventojams būtų lengvai pasiekiami kuo arčiau jų namų visoje šalyje. Dar 100 naujų paštomatų padės geriau atliepti augančius gyventojų poreikius, ypač artėjant laikotarpiui, kai siuntų srautai būna didžiausi“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Ministerija pabrėžia, kad paštomatų tinklo plėtra vertinama ir kaip regionų infrastruktūros stiprinimo priemonė, mažinanti skirtumus tarp didmiesčių ir kaimiškųjų teritorijų. Pasak pateiktos informacijos, vien 2026 metais planuojama pastatyti 81 naują paštomatą mažesniuose Lietuvos miesteliuose.

    Juose gyventojai jau gali gauti dalį universaliųjų pašto paslaugų, įskaitant siuntų siuntimą ir gavimą iš užsienio. „Lietuvos paštas“ akcentuoja, kad tokie sprendimai tampa ypač svarbūs augant elektroninei prekybai ir didėjant patogaus pristatymo poreikiui.

    Šiemet Skuode pristatyta ir nauja paštomatų funkcija – laiškų dėžutė, leidžianti per paštomatus siųsti ne tik siuntas, bet ir popierinius laiškus bei atvirlaiškius. Įvertinus pirmuosius rezultatus, iki metų pabaigos visoje šalyje planuojama įrengti 100 laiškų dėžučių.

    Šiuo metu „Lietuvos paštas“ yra įrengęs 531 paštomatą 135 šalies gyvenvietėse. Skelbiama, kad iki 2028 metų pabaigos planuojama įrengti dar beveik 300 naujų paštomatų, įskaitant miestelius, kuriuose gyvena nuo 500 gyventojų.