CP v2

Tag: Regionų plėtra

  • CARE-GET projektas: kaip Druskininkai planuoja pritraukti ir išlaikyti jaunus specialistus

    CARE-GET projektas: kaip Druskininkai planuoja pritraukti ir išlaikyti jaunus specialistus

    Tarptautinis projektas sprendžia miestų mažėjimą

    Druskininkų savivaldybė įsitraukė į Europos Sąjungos projektą CARE-GET, kurio tikslas – padėti mažėjantiems miestams rasti veiksmingų būdų, kaip pritraukti ir išlaikyti jaunus, aukštos kvalifikacijos specialistus. Su panašiais iššūkiais susiduria daugelis Europos miestų, todėl sprendimų paieška perkeliama į tarptautinį lygmenį.

    Projekto kontekstas aiškus: mažėjantis gyventojų skaičius, jaunimo išvykimas į didmiesčius ar užsienį ir augantis kvalifikuotų darbuotojų stygius. Tokiose situacijose savivaldybėms tenka konkuruoti ne vien infrastruktūra ar reklaminėmis kampanijomis, bet ir realiomis karjeros bei gyvenimo sąlygomis.

    Patirties perėmimas Sienoje

    2026 metų gegužės mėnesį Druskininkų savivaldybės atstovai dalyvavo CARE-GET partnerių susitikime Sienoje Italijoje. Susitikimo metu aptartas savivaldybių vaidmuo kuriant aplinką, kurioje jauni specialistai matytų perspektyvą ne tik trumpam laikotarpiui, bet ir ilgalaikiam įsitvirtinimui.

    Diskusijose daug dėmesio skirta bendradarbiavimui su darbdaviais, švietimo įstaigomis ir vietos bendruomene. Partneriai akcentavo, kad miestų patrauklumą vis dažniau lemia pasiekiamos darbo vietos, galimybė tobulėti, būsto pasirinkimai, paslaugų prieinamumas ir kasdienio gyvenimo kokybė.

    Kas gali būti pritaikyta Druskininkuose?

    Vizito metu savivaldybės atstovai lankėsi inovacijų, mokslo ir verslo bendradarbiavimo centruose, susipažino su universiteto ir miesto partnerystės modeliais, talentų ugdymo sprendimais bei bendradarbystės erdvėmis. Tokie modeliai dažnai veikia kaip tiltas tarp studijų, praktikos ir pirmojo darbo, o regionams tai tampa viena svarbiausių priemonių susigrąžinti jaunus žmones.

    Tarptautiniuose renginiuose taip pat aptartos sveikatos, skaitmenizacijos ir inovacijų kryptys, kurios tampa esminiais veiksniais kuriant darbo vietas už didmiesčių ribų. Druskininkams tai aktualu ir dėl kurortinio profilio, kuriame sveikatos paslaugos ir su jomis susiję sektoriai gali tapti viena pagrindinių talentų pritraukimo ašių.

    Pačiuose Druskininkuose problema įvardijama konkrečiai: jaučiamas specialistų trūkumas sveikatos, sveikatingumo, švietimo ir paslaugų srityse. Jauni darbuotojai, rinkdamiesi miestą, vertina ne tik aplinką, bet ir aiškų profesinį kelią, stabilias darbo sąlygas bei galimybes augti.

    CARE-GET projektas savivaldybei suteikia galimybę remtis ne prielaidomis, o kitų miestų patikrintais sprendimais ir duomenimis grįstomis įžvalgomis. Įgyta patirtis planuojama panaudoti formuojant tolesnius veiksmus, kurie didintų Druskininkų patrauklumą jauniems specialistams ir stiprintų miesto ilgalaikę raidą.

  • Globalūs Mažeikiai kviečia diasporą: pasidalykite grįžimo istorija ir įkvėpkite svarstančius sugrįžti

    Iniciatyva Globalūs Mažeikiai kreipiasi į užsienyje gyvenusius ir į Mažeikių kraštą sugrįžusius žmones, kviesdama pasidalyti savo grįžimo patirtimi. Organizatoriai tikisi, kad realios istorijos padės apsispręsti tiems, kurie po ilgesnio laiko svetur svarsto grįžti į Lietuvą.

    Pasak iniciatyvos atstovų, ypač laukiamos patirtys apie tai, kaip pavyko rasti darbo vietą, sukurti savo veiklą ar įkurti verslą regione. Taip pat svarbios ir asmeninės detalės, kaip sekėsi grįžus susitvarkyti kasdienius reikalus, įsitraukti į bendruomenę ir vėl jaustis savo vietoje.

    Istorijos bus viešinamos kanale

    Papasakotos sėkmės istorijos bus skelbiamos bendruomenės informavimo ir palaikymo kanale Globalūs Mažeikiai. Tokiu būdu siekiama, kad grįžusiųjų patirtys būtų lengvai randamos ir pasiektų kuo platesnę auditoriją, įskaitant užsienyje gyvenančius kraštiečius.

    Iniciatyva pabrėžia, kad grįžimo istorijos svarbios ne tik kaip įkvėpimas, bet ir kaip praktinės įžvalgos apie realius žingsnius. Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie darbo rinkos pokyčius, nuotolinio darbo galimybes ir regionų patrauklumą, todėl konkretūs pavyzdžiai gali tapti reikšmingu orientyru.

    Kur kreiptis norintiems dalintis?

    Norintieji pasidalyti savo istorija kviečiami susisiekti su Globalūs Mažeikiai komanda elektroniniu paštu. Taip pat galima prisijungti prie diasporos atstovų bendruomenės ir sekti ten skelbiamas istorijas bei informaciją apie iniciatyvos veiklas.

    Globalūs Mažeikiai pristatoma kaip ilgalaikė iniciatyva, skirta užsienyje gyvenantiems kraštiečiams, norintiems prisidėti prie Mažeikių rajono vardo garsinimo, svarstantiems apie sugrįžimą ar jau sugrįžusiems į rajoną. Kilus klausimams, nurodoma kreiptis į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausiąją specialistę Aurėją Lapšytę.

  • Šiaulių regiono savivaldybių delegacija Kroatijoje ieškojo idėjų ES projektams ir 2028–2034 planams

    Šiaulių regiono savivaldybių delegacija Kroatijoje ieškojo idėjų ES projektams ir 2028–2034 planams

    Gegužės 11–15 dienomis Šiaulių regiono plėtros tarybos savivaldybių delegacija darbo vizitu lankėsi Kroatijoje. Kelionėje dalyvavo merai, vicemerai ir administracijų atstovai, o Pakruojo rajonui atstovavo meras Saulius Margis, vicemerė Simona Lipskytė ir Strateginio planavimo bei investicijų skyriaus vedėja Lina Mikolaitytė.

    Delegaciją priėmė Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas ir Lietuvos garbės konsulė Zadaro apskrityje Marija Koić Pašić. Zadare susitikimuose dalyvavo miesto meras Šime Erlić, miesto tarybos pirmininkas Ivica Žuvela bei apskrities vadovai.

    Ko ieškota Zadare?

    Vizito metu pagrindinis dėmesys skirtas Europos Sąjungos investicijoms ir praktiniams projektų įgyvendinimo sprendimams savivaldos lygmeniu. Aptarta, kaip planuojami ir administruojami jau įgyvendinti viešosios infrastruktūros projektai, kokie veiklos modeliai padeda užtikrinti jų tęstinumą, o kokie rizikos veiksniai dažniausiai stabdo darbus.

    Taip pat kalbėta apie pasirengimą būsimam 2028–2034 metų laikotarpiui, kai savivaldybėms aktualu iš anksto turėti projektinių idėjų portfelį ir aiškiai pagrįstus prioritetus. Šiaulių regiono ir Zadaro regiono atstovai akcentavo, kad panašūs iššūkiai dažniausiai kyla dėl infrastruktūros modernizavimo, turizmo srautų valdymo, paveldo pritaikymo ir viešųjų paslaugų efektyvinimo.

    ES lėšomis atnaujinti objektai

    Darbinę programą papildė susipažinimas su objektais, kurie pastatyti ar atnaujinti pasitelkiant ES finansavimą. Delegacija apžiūrėjo Zadaro sporto areną, daugiafunkcį sporto centrą su baseinu ir tarptautinį povandeninės archeologijos centrą, įkurtą pritaikius istorinį pastatą.

    Aptariant paveldo integravimą į šiuolaikinį miesto gyvenimą, išskirtas ir etnografinis Dalmatijos regiono kaimas, kaip pavyzdys, kai tradicijos, edukacija ir turizmas sujungiami į vieną kryptingą produktą. Savivaldybių atstovai akcentavo, kad panašūs sprendimai aktualūs ir Lietuvoje, ypač ieškant būdų, kaip išlaikyti lankytojų susidomėjimą neapsiribojant vien sezoninėmis iniciatyvomis.

    Kultūrinė programa ir bendradarbiavimo kryptys

    Vizito metu vyko ir oficialus renginys Zadaro Gubernatoriaus rūmuose, kur atidaryta paroda, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Tokie kultūriniai renginiai dažnai tampa papildomu impulsu instituciniam bendradarbiavimui, kai greta projektinių temų stiprinami ir tarpinstituciniai ryšiai.

    Delegacijos teigimu, Kroatijoje pamatyti pavyzdžiai parodė, kad didelę vertę kuria nuoseklus paveldo pritaikymas, aiški infrastruktūros objektų eksploatavimo strategija ir gebėjimas atnaujintas erdves užpildyti veiklomis. Šios įžvalgos turėtų prisidėti formuojant Šiaulių regiono savivaldybių prioritetus ir rengiant projektines iniciatyvas artėjantiems finansavimo etapams.

    Publikacija parengta pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

  • Utenos regionas ruošiantis 2028–2034 ES etapui: savivaldybės derina investicijų prioritetus

    Utenos regionas ruošiantis 2028–2034 ES etapui: savivaldybės derina investicijų prioritetus

    Gegužės 14 dieną Molėtuose įvyko Utenos regiono savivaldybių darbinis pasitarimas, skirtas pasirengti 2028–2034 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui. Susitikime aptartos kryptys, kurios galėtų lemti, kokie projektai regione turės didžiausias galimybes sulaukti paramos.

    Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į bendrus regioninius prioritetus ir savivaldybių bendradarbiavimą. Tokie pasitarimai tampa svarbūs dar prieš oficialiai patvirtinant naujo finansavimo periodo taisykles, nes leidžia iš anksto sutarti dėl bendrų tikslų ir pasiruošti brandžius projektus.

    Visagino savivaldybei susitikime atstovavo vicemerė Aleksandra Grigienė, administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas ir Strateginio planavimo bei investicijų valdymo skyriaus vedėja Viktorija Abaravičienė. Savivaldybės akcentavo poreikį išlaikyti nuoseklią investicijų logiką, kad projektai papildytų vieni kitus, o ne konkuruotų tarpusavyje.

    Pasitarime ieškota sprendimų, kurie Utenos regionui leistų kryptingai siekti investicijų į infrastruktūrą, energetiką, švietimą, verslo aplinkos stiprinimą, turizmą ir gyvenimo kokybę. Praktikoje tai reiškia, kad projektai turi būti ne tik aktualūs vietos bendruomenėms, bet ir pagrįsti ilgalaike nauda bei aiškiais rodikliais.

    Visaginui pasirengimas naujam etapui ypač svarbus planuojant miesto augimą ir investicijas, kuriančias didesnę vertę gyventojams. Tarp dažniausiai savivaldybių svarstomų krypčių paprastai patenka viešųjų erdvių ir paslaugų modernizavimas, energinis efektyvumas, švietimo infrastruktūra bei ekonominės plėtros iniciatyvos.

    Susitikimo metu taip pat aptarti regionui aktualūs iššūkiai ir ilgalaikės plėtros kryptys, kurios bus teikiamos Vidaus reikalų ministerijai. Tokiu būdu savivaldybės siekia, kad nacionaliniu lygmeniu formuojami prioritetai geriau atlieptų regionų poreikius ir leistų kryptingai planuoti investicijas dar iki kvietimų pradžios.

    Pasitarime sutarta tęsti derinimą tarp savivaldybių, kad Utenos regionas į naują finansavimo etapą įžengtų su suderintu prioritetų sąrašu ir aiškesniu projektų parengimo grafiku. Tai didina tikimybę greičiau startuoti, kai bus paskelbtos konkrečios priemonės ir finansavimo sąlygos.

  • Klaipėdoje – finansavimo galimybės regionui: ministras ir ILTE su CPVA atsako verslui

    Gegužės 19 dieną Klaipėdos kultūros fabrike finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pristatys verslui ir viešajam sektoriui skirtas finansavimo priemones, kurios taikomos investicijoms ir regionų plėtrai. Renginio tikslas – praktiškai paaiškinti, kokie instrumentai šiuo metu veikia ir kaip jais pasinaudoti Klaipėdos regione.

    Kartu su ministru į Klaipėdą atvyksta nacionalinio plėtros banko ILTE Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Susitikime bus aptariama, kaip finansavimo sprendimai gali padėti įmonėms greičiau įgyvendinti plėtros planus, o savivaldybėms – parengti ir įgyvendinti brandžius projektus.

    Kas bus pristatoma?

    Renginyje akcentuojami du pagrindiniai keliai: ILTE finansavimo galimybės verslui ir CPVA vaidmuo administruojant investicinius projektus bei padedant pareiškėjams susigaudyti reikalavimuose. Praktikoje tai dažniausiai reiškia paskolas, garantijas ir kitas finansines priemones, taip pat projektų parengimo ir įgyvendinimo konsultacijas.

    Tokio formato susitikimai aktualūs įmonėms, kurios planuoja didesnes investicijas į modernizavimą, našumo didinimą, skaitmeninimą ar tvaresnius sprendimus. Regionuose ypač svarbu iš anksto įsivertinti tinkamumą finansavimui ir pasiruošti dokumentus, nes konkurencija dėl priemonių ir terminai neretai būna griežti.

    Diskusija ir individualios konsultacijos

    Programoje numatyti pranešimai apie ILTE galimybes regioninei ekonomikai ir Klaipėdos regiono plėtrą per projektų prizmę. Vėliau vyks diskusija apie investicinę kryptį ir tai, kaip valstybės finansavimo įrankiai gali virsti apčiuopiamais pokyčiais savivaldybėse ir įmonėse.

    Po oficialios dalies dalyviai galės konsultuotis su ILTE ir CPVA ekspertais. CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu, o ILTE kviečia registruotis iš anksto, kad būtų galima skirti individualų laiką ir tiksliau aptarti konkrečius poreikius.

    „Siekiame, kad finansavimo priemonės regione būtų ne tik žinomos, bet ir realiai pritaikomos konkretiems projektams“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

  • Klaipėdoje pristatomos ILTE ir CPVA finansavimo priemonės: ką svarbu žinoti verslui ir savivaldai

    Gegužės 19 dieną Klaipėdoje, Klaipėdos kultūros fabrike, vyks susitikimas, kuriame regiono verslo ir viešojo sektoriaus atstovams bus pristatytos naujausios finansavimo ir investicijų galimybės. Renginyje dalyvaus finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, taip pat ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros vadovės.

    Kartu su ministru į Klaipėdą atvyksta ILTE Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Jos pristatys instrumentus, kurie aktualūs verslo investicijoms, augimui ir regionų plėtros projektams, taip pat paaiškins, kaip vertinami projektai ir kokie žingsniai svarbiausi teikiant paraiškas.

    Renginyje bus aptariama, kaip nacionalinio plėtros banko ILTE sprendimai gali prisidėti prie regioninės ekonomikos stiprinimo ir kokios praktinės galimybės šiuo metu atviros Klaipėdos regionui. Taip pat bus kalbama apie projektų rengimo ir įgyvendinimo logiką, kuri dažniausiai lemia, ar finansavimas pasiekia tikslą laiku ir be brangių korekcijų eigoje.

    Numatyta ir diskusija, kurioje dalyvaus renginio svečiai bei savivaldos atstovai, siekiant atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus dėl valstybės finansavimo įrankių pritaikymo realiems regiono pokyčiams. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie susitikimai ypač naudingi tiems, kurie planuoja investicijas artimiausiais metais ir nori iš anksto susidėlioti finansavimo scenarijus.

    Po oficialios dalies renginio dalyviai galės gauti individualias konsultacijas su ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertais. CPVA konsultacijos vyks „gyvos eilės“ principu, o ILTE kviečia registruotis iš anksto, kad būtų galima skirti daugiau laiko konkrečiai situacijai ir poreikiams.

    Renginio programoje numatyti pranešimai apie ILTE galimybes regioninei ekonomikai ir Klaipėdos regiono plėtros potencialą, o vėliau vyks diskusija apie investicinę kryptį bei finansavimo priemonių poveikį praktikoje. Konsultacijos planuojamos nuo 13.00 iki 16.00 valandos.

  • Zarasuose po ilgos pertraukos kils naujas daugiabutis: 12 socialinių butų gausioms šeimoms

    Zarasuose po ilgos pertraukos kils naujas daugiabutis: 12 socialinių butų gausioms šeimoms

    Zarasuose pradedamas projektas, kurio miestas laukė ne vienus metus: Taikos gatvėje 12 planuojama statyti naują daugiabutį. Savivaldybė pabrėžia, kad tai bus vienas svarbiausių pastarojo meto žingsnių plečiant socialinio būsto pasiūlą rajone.

    Numatyta, kad naujasis gyvenamosios paskirties pastatas turės 12 butų ir bus skirtas socialiniam būstui, pirmiausia gausioms šeimoms, turinčioms teisę į socialinio būsto nuomą. Bendras pastato plotas sieks 1 069,07 kv. m, o pats projektas turėtų prisidėti prie didesnio būsto prieinamumo pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.

    Finansavimas ir terminai

    Planuojama, kad statybos bus baigtos 2027 metų spalio mėnesį. Bendra statybos darbų vertė siekia 1 837 393,47 eurų.

    Didžioji dalis lėšų bus skiriama iš Europos Sąjungos fondų – 1 561 784,44 eurų, o likusi suma, 275 609,03 eurų, numatyta iš Zarasų rajono savivaldybės biudžeto. Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos priemonę, orientuotą į pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinių skirtumų mažinimą.

    Kodėl socialinis būstas svarbus?

    Socialinio būsto plėtra savivaldybėse paprastai siejama su praktiniu poreikiu trumpinti laukiančiųjų eiles ir pasiūlyti tinkamas gyvenimo sąlygas šeimoms, kurios rinkoje būsto išsinuomoti ar įsigyti negali. Tokie projektai dažnai vertinami kaip ilgalaikė investicija į socialinę atskirtį mažinančią infrastruktūrą, ypač mažesniuose miestuose.

    Įgyvendinus šį etapą, Zarasų rajono savivaldybėje socialinio būsto fondas turėtų augti, o gyventojams, laukiantiems būsto, atsirastų daugiau realių galimybių gauti šeimos poreikiams pritaikytą, saugią ir stabilias gyvenimo sąlygas užtikrinantį būstą.

    Projekto užsakovas – Zarasų rajono savivaldybė, kuri nurodo, kad tai bus reikšmingas postūmis ne tik socialinio būsto srityje, bet ir bendram miesto gyvenamosios aplinkos atnaujinimui.

  • Švenčionėliai taikosi į kūrybinių industrijų centrą: ką siūlo „Kurk Lietuvai“ analizė

    Švenčionėliai taikosi į kūrybinių industrijų centrą: ką siūlo „Kurk Lietuvai“ analizė

    Švenčionių rajono savivaldybėje gegužės 13 dieną aptartas Švenčionėlių potencialas tapti kūrybinių industrijų traukos centru. Diskusijoje dalyvavo meras Rimantas Klipčius, vicemeras Erikas Demidovas, savivaldybės specialistai, Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro direktorė Rasa Turlienė.

    Susitikime savo įžvalgas pristatė programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovai Ieva Astraukienė ir Dominykas Kaminskas, kurie rajone dirba kelis mėnesius. Jų užduotis – įvertinti, kokios prielaidos Švenčionėliuose leistų kryptingai auginti kūrybines industrijas ir paversti jas apčiuopiamu ekonominiu bei socialiniu impulsu.

    Ką reiškia kūrybinės industrijos?

    Kūrybinės industrijos šiandien suprantamos plačiau nei vien kultūros renginiai ar meninė veikla. Prie šios srities dažnai priskiriamas dizainas, architektūra, audiovizualinė kūryba, reklama, leidyba, žaidimų kūrimas, turinio gamyba skaitmeninėms platformoms ir kitos žiniomis grįstos veiklos.

    Europos Sąjungos praktikoje tokios veiklos laikomos svarbiu regionų konkurencingumo veiksniu, nes kuria aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas ir padeda pritraukti jaunus specialistus. Savivaldybėms tai taip pat tampa įrankiu stiprinti miesto įvaizdį ir skatinti turizmą ne sezono metu.

    Kokius išteklius turi Švenčionėliai?

    Pristatydami analizę „Kurk Lietuvai“ projekto vadovai apžvelgė rajono situaciją Lietuvos kontekste ir pasiūlė kryptis, kuriose Švenčionėliai galėtų išsiskirti. Aptarta, kokios vietos stiprybės jau dabar kuria vertę, o kur matomos spragos, trukdančios auginti kūrybines veiklas nuosekliai.

    Diskusijoje daug dėmesio skirta vietos erdvėms ir jų įveiklinimui: kaip pritraukti kūrėjus, bendruomenes, mažąjį verslą ir partnerius iš kitų miestų. Taip pat kalbėta apie planuojamą „Depo“ projekto pastatą ir jo galimą vaidmenį kuriant vietos traukos tašką, kuriame galėtų susitikti kūryba, verslas ir turizmas.

    Ko reikia, kad idėja virstų rezultatais?

    Kūrybinių industrijų plėtra dažniausiai remiasi ne vienu sprendimu, o nuosekliu priemonių rinkiniu: aiškiai pasirinkta kryptimi, realiomis bendradarbystės ir renginių erdvėmis, vietos talentų ugdymu, ryšiais su švietimo įstaigomis ir stabiliais finansavimo šaltiniais. Savivaldybėms svarbu turėti ir matavimo rodiklius, kad būtų aišku, ar investicijos kuria grąžą bendruomenei.

    Švenčionėlių atveju aptarti žingsniai rodo siekį pereiti nuo pavienių iniciatyvų prie ilgalaikės strategijos. Jei pavyks suderinti infrastruktūrą, programų tęstinumą ir partnerystes, miestas galėtų sustiprinti patrauklumą gyvenimui ir darbui, o kūrybinės veiklos taptų viena iš regiono atsinaujinimo ašių.

  • Europos diena Ignalinoje: ką bendros ES vertybės reiškia regionui ir kasdieniams žmonių sprendimams

    Europos diena Ignalinoje: ką bendros ES vertybės reiškia regionui ir kasdieniams žmonių sprendimams

    Gegužės 9 dieną minima Europos diena – proga prisiminti Europos Sąjungos idėją, paremtą taika, demokratija, pagarba žmogui ir solidarumu. Ši data siejama su Roberto Schumano deklaracija, kuri padėjo pamatus šiandieninei Europos integracijai.

    Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis sveikinime pabrėžė, kad Europoje mus vienija bendros vertybės, o narystė Europos bendruomenėje suteikia galimybių augti, stiprinti kultūrinį identitetą ir kurti saugią, tvarią aplinką ateities kartoms. Pasak jo, Europos idėjos regionuose įgauna realią prasmę per kasdienius darbus, iniciatyvas ir bendruomenės ryšį.

    Kodėl Europos diena svarbi regionams?

    Europos diena savivaldybėms dažnai tampa ne tik simboline švente, bet ir priminimu apie praktinius sprendimus, kurie kasdien veikia gyventojų gyvenimą. Regionuose ypač juntami ES prioritetai, susiję su viešųjų paslaugų prieinamumu, infrastruktūros modernizavimu, energetiniu efektyvumu ir socialine įtrauktimi.

    Europos Sąjungos kryptys šiandien vis labiau siejamos su atsparumu krizėms ir saugumo stiprinimu, todėl bendruomenėms svarbi ir vienybės žinutė. Tokie akcentai dažnai atsispindi savivaldos komunikacijoje, ypač kai kalbama apie pasitikėjimą, bendradarbiavimą ir paramą silpniausiems.

    Vertybės kasdienybėje, o ne tik deklaracijose

    Demokratija ir pagarba žmogui realiai matuojamos tuo, kaip sprendžiami vietos gyventojams svarbūs klausimai, kaip įtraukiami žmonės į sprendimų priėmimą ir kaip užtikrinamas lygus paslaugų prieinamumas. Solidarumo principas regionuose dažnai pasireiškia per pagalbą bendruomenėms, paramą pažeidžiamoms grupėms ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

    Ignalinos rajono vadovo sveikinime akcentuotas bendruomeniškumas atliepia plačiau Europoje matomą tendenciją stiprinti vietos tapatybę ir pasitikėjimą institucijomis. Tokia laikysena ypač svarbi keičiantis demografinei situacijai ir didėjant poreikiui išlaikyti jaunus žmones regionuose.

    Europos dienos proga meras dėkojo kiekvienam už indėlį kuriant stiprią, atvirą ir vieningą bendruomenę ir linkėjo, kad ši diena įkvėptų naujiems darbams, bendradarbiavimui bei pasitikėjimui. Tai kvietimas šventę matyti ne tik kaip datą kalendoriuje, bet ir kaip paskatą veikti vietos lygmeniu.

  • Forume Kupiškyje „Kupiškis – 2035“ aptartos drąsios rajono kryptys: nuo identiteto iki investicijų

    Forume Kupiškyje „Kupiškis – 2035“ aptartos drąsios rajono kryptys: nuo identiteto iki investicijų

    2026 metų gegužės 6 dieną Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengtas forumas–diskusija „Kupiškis – 2035: svajonė drąsiems“. Renginys subūrė vietos gyventojus, verslo ir žemės ūkio atstovus, jaunimą, senjorus, savivaldos, architektūros, žiniasklaidos ir bendruomenių lyderius.

    Forumo ašis buvo paprasta, bet ambicinga: įvardyti, kur rajonas yra šiandien, ir sutarti, kokių ilgalaikių sprendimų reikia, kad iki 2035 metų Kupiškis augtų tvariai. Diskusijose akcentuota, kad regionų konkurencingumą lemia ne vien infrastruktūra, bet ir aiški kryptis, pasitikėjimas tarp skirtingų grupių bei nuoseklus bendradarbiavimas.

    Idėja brendo metus

    Renginio sumanymas, pasak organizatorių, buvo vystomas apie metus, iniciatyvinei grupei telkiantis aplink projektą „LĖTA. KARŠTA. TIKRA“. Šia iniciatyva siekiama stiprinti Kupiškio identitetą, skatinti vietos bendruomeniškumą ir kurti erdves atviram dialogui.

    Forume keltas klausimas, kaip mažesni miestai gali išlaikyti gyvybingumą demografinių pokyčių ir talentų migracijos sąlygomis. Dalyviai aptarė, kad šiuolaikinėje regionų politikoje vis svarbesnės tampa vietos stiprybės: kultūrinis savitumas, patraukli gyvenimo aplinka, verslumo ekosistema ir ryšys su didesniais ekonominiais centrais.

    Kas pasakyta pranešimuose ir diskusijoje

    Pranešimų dalį pradėjo Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, pristatęs temą apie dabartinę rajono situaciją, iššūkius ir galimybes. Akcentuota būtinybė realistiškai įvertinti esamus resursus, bet kartu neprarasti ambicijos dėl kryptingų pokyčių.

    Regioninį kontekstą papildė Panevėžio plėtros agentūros Panevėžys NOW vadovė Monika Miniotaitė. Savo pranešime ji pabrėžė, kad sėkmės istorijos dažniau gimsta ten, kur miestai mokosi vieni iš kitų, derina investicijų pritraukimą su gyvenimo kokybe ir turi aiškiai komunikuojamą viziją.

    Architektas, Lietuvos kultūros tarybos ekspertas Andrius Ropolas kalbėjo apie mažųjų miestų potencialą tapti architektūros ir urbanistikos inovacijų laboratorijomis. Diskusijoje išryškėjo mintis, kad mažesnėse bendruomenėse pokyčius neretai lengviau įgyvendinti greičiau, jei sutariama dėl bendrų principų ir miestovaizdžio kokybės.

    Vėliau vyko diskusija apie tai, kaip Kupiškio augimui pritaikyti kitų regionų pavyzdžius ir sėkmes. Diskusiją moderavo programos Kurk Lietuvai alumnas Daumantas Simėnas, joje dalyvavo pranešėjai ir kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos atstovė Jūratė Dovydėnienė.

    Nuo idėjų prie bendrų darbų

    Renginio pabaigoje vyko sektorių bendradarbiavimo galimybių sesija, kurią vedė programos Kurk Lietuvai projektų vadovės Goda Damaševičiūtė ir Viktorija Semėnaitė. Dalyviai darbo grupėse ieškojo praktiškų krypčių, kaip stiprinti Kupiškio identitetą ir pritraukti lankytojų per išskirtines kultūrines iniciatyvas.

    Forumo metu ne kartą kartota, kad miesto ateitį kuria ne tik investicijos ar projektai, bet ir žmonių ryšys su savo kraštu bei gebėjimas veikti kartu. Tikimasi, jog diskusijose išsakytos idėjos virs tęstinėmis iniciatyvomis, naujais partnerystės formatais ir sprendimais, kurie padės kryptingai planuoti Kupiškio raidą iki 2035 metų.