CP v2

Tag: Regionų plėtra

  • Utenos regionas ruošiantis 2028–2034 ES etapui: savivaldybės derina investicijų prioritetus

    Utenos regionas ruošiantis 2028–2034 ES etapui: savivaldybės derina investicijų prioritetus

    Gegužės 14 dieną Molėtuose įvyko Utenos regiono savivaldybių darbinis pasitarimas, skirtas pasirengti 2028–2034 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui. Susitikime aptartos kryptys, kurios galėtų lemti, kokie projektai regione turės didžiausias galimybes sulaukti paramos.

    Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į bendrus regioninius prioritetus ir savivaldybių bendradarbiavimą. Tokie pasitarimai tampa svarbūs dar prieš oficialiai patvirtinant naujo finansavimo periodo taisykles, nes leidžia iš anksto sutarti dėl bendrų tikslų ir pasiruošti brandžius projektus.

    Visagino savivaldybei susitikime atstovavo vicemerė Aleksandra Grigienė, administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas ir Strateginio planavimo bei investicijų valdymo skyriaus vedėja Viktorija Abaravičienė. Savivaldybės akcentavo poreikį išlaikyti nuoseklią investicijų logiką, kad projektai papildytų vieni kitus, o ne konkuruotų tarpusavyje.

    Pasitarime ieškota sprendimų, kurie Utenos regionui leistų kryptingai siekti investicijų į infrastruktūrą, energetiką, švietimą, verslo aplinkos stiprinimą, turizmą ir gyvenimo kokybę. Praktikoje tai reiškia, kad projektai turi būti ne tik aktualūs vietos bendruomenėms, bet ir pagrįsti ilgalaike nauda bei aiškiais rodikliais.

    Visaginui pasirengimas naujam etapui ypač svarbus planuojant miesto augimą ir investicijas, kuriančias didesnę vertę gyventojams. Tarp dažniausiai savivaldybių svarstomų krypčių paprastai patenka viešųjų erdvių ir paslaugų modernizavimas, energinis efektyvumas, švietimo infrastruktūra bei ekonominės plėtros iniciatyvos.

    Susitikimo metu taip pat aptarti regionui aktualūs iššūkiai ir ilgalaikės plėtros kryptys, kurios bus teikiamos Vidaus reikalų ministerijai. Tokiu būdu savivaldybės siekia, kad nacionaliniu lygmeniu formuojami prioritetai geriau atlieptų regionų poreikius ir leistų kryptingai planuoti investicijas dar iki kvietimų pradžios.

    Pasitarime sutarta tęsti derinimą tarp savivaldybių, kad Utenos regionas į naują finansavimo etapą įžengtų su suderintu prioritetų sąrašu ir aiškesniu projektų parengimo grafiku. Tai didina tikimybę greičiau startuoti, kai bus paskelbtos konkrečios priemonės ir finansavimo sąlygos.

  • Klaipėdoje – finansavimo galimybės regionui: ministras ir ILTE su CPVA atsako verslui

    Gegužės 19 dieną Klaipėdos kultūros fabrike finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pristatys verslui ir viešajam sektoriui skirtas finansavimo priemones, kurios taikomos investicijoms ir regionų plėtrai. Renginio tikslas – praktiškai paaiškinti, kokie instrumentai šiuo metu veikia ir kaip jais pasinaudoti Klaipėdos regione.

    Kartu su ministru į Klaipėdą atvyksta nacionalinio plėtros banko ILTE Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Susitikime bus aptariama, kaip finansavimo sprendimai gali padėti įmonėms greičiau įgyvendinti plėtros planus, o savivaldybėms – parengti ir įgyvendinti brandžius projektus.

    Kas bus pristatoma?

    Renginyje akcentuojami du pagrindiniai keliai: ILTE finansavimo galimybės verslui ir CPVA vaidmuo administruojant investicinius projektus bei padedant pareiškėjams susigaudyti reikalavimuose. Praktikoje tai dažniausiai reiškia paskolas, garantijas ir kitas finansines priemones, taip pat projektų parengimo ir įgyvendinimo konsultacijas.

    Tokio formato susitikimai aktualūs įmonėms, kurios planuoja didesnes investicijas į modernizavimą, našumo didinimą, skaitmeninimą ar tvaresnius sprendimus. Regionuose ypač svarbu iš anksto įsivertinti tinkamumą finansavimui ir pasiruošti dokumentus, nes konkurencija dėl priemonių ir terminai neretai būna griežti.

    Diskusija ir individualios konsultacijos

    Programoje numatyti pranešimai apie ILTE galimybes regioninei ekonomikai ir Klaipėdos regiono plėtrą per projektų prizmę. Vėliau vyks diskusija apie investicinę kryptį ir tai, kaip valstybės finansavimo įrankiai gali virsti apčiuopiamais pokyčiais savivaldybėse ir įmonėse.

    Po oficialios dalies dalyviai galės konsultuotis su ILTE ir CPVA ekspertais. CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu, o ILTE kviečia registruotis iš anksto, kad būtų galima skirti individualų laiką ir tiksliau aptarti konkrečius poreikius.

    „Siekiame, kad finansavimo priemonės regione būtų ne tik žinomos, bet ir realiai pritaikomos konkretiems projektams“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

  • Klaipėdoje pristatomos ILTE ir CPVA finansavimo priemonės: ką svarbu žinoti verslui ir savivaldai

    Gegužės 19 dieną Klaipėdoje, Klaipėdos kultūros fabrike, vyks susitikimas, kuriame regiono verslo ir viešojo sektoriaus atstovams bus pristatytos naujausios finansavimo ir investicijų galimybės. Renginyje dalyvaus finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, taip pat ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros vadovės.

    Kartu su ministru į Klaipėdą atvyksta ILTE Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Jos pristatys instrumentus, kurie aktualūs verslo investicijoms, augimui ir regionų plėtros projektams, taip pat paaiškins, kaip vertinami projektai ir kokie žingsniai svarbiausi teikiant paraiškas.

    Renginyje bus aptariama, kaip nacionalinio plėtros banko ILTE sprendimai gali prisidėti prie regioninės ekonomikos stiprinimo ir kokios praktinės galimybės šiuo metu atviros Klaipėdos regionui. Taip pat bus kalbama apie projektų rengimo ir įgyvendinimo logiką, kuri dažniausiai lemia, ar finansavimas pasiekia tikslą laiku ir be brangių korekcijų eigoje.

    Numatyta ir diskusija, kurioje dalyvaus renginio svečiai bei savivaldos atstovai, siekiant atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus dėl valstybės finansavimo įrankių pritaikymo realiems regiono pokyčiams. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie susitikimai ypač naudingi tiems, kurie planuoja investicijas artimiausiais metais ir nori iš anksto susidėlioti finansavimo scenarijus.

    Po oficialios dalies renginio dalyviai galės gauti individualias konsultacijas su ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertais. CPVA konsultacijos vyks „gyvos eilės“ principu, o ILTE kviečia registruotis iš anksto, kad būtų galima skirti daugiau laiko konkrečiai situacijai ir poreikiams.

    Renginio programoje numatyti pranešimai apie ILTE galimybes regioninei ekonomikai ir Klaipėdos regiono plėtros potencialą, o vėliau vyks diskusija apie investicinę kryptį bei finansavimo priemonių poveikį praktikoje. Konsultacijos planuojamos nuo 13.00 iki 16.00 valandos.

  • Zarasuose po ilgos pertraukos kils naujas daugiabutis: 12 socialinių butų gausioms šeimoms

    Zarasuose po ilgos pertraukos kils naujas daugiabutis: 12 socialinių butų gausioms šeimoms

    Zarasuose pradedamas projektas, kurio miestas laukė ne vienus metus: Taikos gatvėje 12 planuojama statyti naują daugiabutį. Savivaldybė pabrėžia, kad tai bus vienas svarbiausių pastarojo meto žingsnių plečiant socialinio būsto pasiūlą rajone.

    Numatyta, kad naujasis gyvenamosios paskirties pastatas turės 12 butų ir bus skirtas socialiniam būstui, pirmiausia gausioms šeimoms, turinčioms teisę į socialinio būsto nuomą. Bendras pastato plotas sieks 1 069,07 kv. m, o pats projektas turėtų prisidėti prie didesnio būsto prieinamumo pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.

    Finansavimas ir terminai

    Planuojama, kad statybos bus baigtos 2027 metų spalio mėnesį. Bendra statybos darbų vertė siekia 1 837 393,47 eurų.

    Didžioji dalis lėšų bus skiriama iš Europos Sąjungos fondų – 1 561 784,44 eurų, o likusi suma, 275 609,03 eurų, numatyta iš Zarasų rajono savivaldybės biudžeto. Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos priemonę, orientuotą į pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinių skirtumų mažinimą.

    Kodėl socialinis būstas svarbus?

    Socialinio būsto plėtra savivaldybėse paprastai siejama su praktiniu poreikiu trumpinti laukiančiųjų eiles ir pasiūlyti tinkamas gyvenimo sąlygas šeimoms, kurios rinkoje būsto išsinuomoti ar įsigyti negali. Tokie projektai dažnai vertinami kaip ilgalaikė investicija į socialinę atskirtį mažinančią infrastruktūrą, ypač mažesniuose miestuose.

    Įgyvendinus šį etapą, Zarasų rajono savivaldybėje socialinio būsto fondas turėtų augti, o gyventojams, laukiantiems būsto, atsirastų daugiau realių galimybių gauti šeimos poreikiams pritaikytą, saugią ir stabilias gyvenimo sąlygas užtikrinantį būstą.

    Projekto užsakovas – Zarasų rajono savivaldybė, kuri nurodo, kad tai bus reikšmingas postūmis ne tik socialinio būsto srityje, bet ir bendram miesto gyvenamosios aplinkos atnaujinimui.

  • Švenčionėliai taikosi į kūrybinių industrijų centrą: ką siūlo „Kurk Lietuvai“ analizė

    Švenčionėliai taikosi į kūrybinių industrijų centrą: ką siūlo „Kurk Lietuvai“ analizė

    Švenčionių rajono savivaldybėje gegužės 13 dieną aptartas Švenčionėlių potencialas tapti kūrybinių industrijų traukos centru. Diskusijoje dalyvavo meras Rimantas Klipčius, vicemeras Erikas Demidovas, savivaldybės specialistai, Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro direktorė Rasa Turlienė.

    Susitikime savo įžvalgas pristatė programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovai Ieva Astraukienė ir Dominykas Kaminskas, kurie rajone dirba kelis mėnesius. Jų užduotis – įvertinti, kokios prielaidos Švenčionėliuose leistų kryptingai auginti kūrybines industrijas ir paversti jas apčiuopiamu ekonominiu bei socialiniu impulsu.

    Ką reiškia kūrybinės industrijos?

    Kūrybinės industrijos šiandien suprantamos plačiau nei vien kultūros renginiai ar meninė veikla. Prie šios srities dažnai priskiriamas dizainas, architektūra, audiovizualinė kūryba, reklama, leidyba, žaidimų kūrimas, turinio gamyba skaitmeninėms platformoms ir kitos žiniomis grįstos veiklos.

    Europos Sąjungos praktikoje tokios veiklos laikomos svarbiu regionų konkurencingumo veiksniu, nes kuria aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas ir padeda pritraukti jaunus specialistus. Savivaldybėms tai taip pat tampa įrankiu stiprinti miesto įvaizdį ir skatinti turizmą ne sezono metu.

    Kokius išteklius turi Švenčionėliai?

    Pristatydami analizę „Kurk Lietuvai“ projekto vadovai apžvelgė rajono situaciją Lietuvos kontekste ir pasiūlė kryptis, kuriose Švenčionėliai galėtų išsiskirti. Aptarta, kokios vietos stiprybės jau dabar kuria vertę, o kur matomos spragos, trukdančios auginti kūrybines veiklas nuosekliai.

    Diskusijoje daug dėmesio skirta vietos erdvėms ir jų įveiklinimui: kaip pritraukti kūrėjus, bendruomenes, mažąjį verslą ir partnerius iš kitų miestų. Taip pat kalbėta apie planuojamą „Depo“ projekto pastatą ir jo galimą vaidmenį kuriant vietos traukos tašką, kuriame galėtų susitikti kūryba, verslas ir turizmas.

    Ko reikia, kad idėja virstų rezultatais?

    Kūrybinių industrijų plėtra dažniausiai remiasi ne vienu sprendimu, o nuosekliu priemonių rinkiniu: aiškiai pasirinkta kryptimi, realiomis bendradarbystės ir renginių erdvėmis, vietos talentų ugdymu, ryšiais su švietimo įstaigomis ir stabiliais finansavimo šaltiniais. Savivaldybėms svarbu turėti ir matavimo rodiklius, kad būtų aišku, ar investicijos kuria grąžą bendruomenei.

    Švenčionėlių atveju aptarti žingsniai rodo siekį pereiti nuo pavienių iniciatyvų prie ilgalaikės strategijos. Jei pavyks suderinti infrastruktūrą, programų tęstinumą ir partnerystes, miestas galėtų sustiprinti patrauklumą gyvenimui ir darbui, o kūrybinės veiklos taptų viena iš regiono atsinaujinimo ašių.

  • Europos diena Ignalinoje: ką bendros ES vertybės reiškia regionui ir kasdieniams žmonių sprendimams

    Europos diena Ignalinoje: ką bendros ES vertybės reiškia regionui ir kasdieniams žmonių sprendimams

    Gegužės 9 dieną minima Europos diena – proga prisiminti Europos Sąjungos idėją, paremtą taika, demokratija, pagarba žmogui ir solidarumu. Ši data siejama su Roberto Schumano deklaracija, kuri padėjo pamatus šiandieninei Europos integracijai.

    Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis sveikinime pabrėžė, kad Europoje mus vienija bendros vertybės, o narystė Europos bendruomenėje suteikia galimybių augti, stiprinti kultūrinį identitetą ir kurti saugią, tvarią aplinką ateities kartoms. Pasak jo, Europos idėjos regionuose įgauna realią prasmę per kasdienius darbus, iniciatyvas ir bendruomenės ryšį.

    Kodėl Europos diena svarbi regionams?

    Europos diena savivaldybėms dažnai tampa ne tik simboline švente, bet ir priminimu apie praktinius sprendimus, kurie kasdien veikia gyventojų gyvenimą. Regionuose ypač juntami ES prioritetai, susiję su viešųjų paslaugų prieinamumu, infrastruktūros modernizavimu, energetiniu efektyvumu ir socialine įtrauktimi.

    Europos Sąjungos kryptys šiandien vis labiau siejamos su atsparumu krizėms ir saugumo stiprinimu, todėl bendruomenėms svarbi ir vienybės žinutė. Tokie akcentai dažnai atsispindi savivaldos komunikacijoje, ypač kai kalbama apie pasitikėjimą, bendradarbiavimą ir paramą silpniausiems.

    Vertybės kasdienybėje, o ne tik deklaracijose

    Demokratija ir pagarba žmogui realiai matuojamos tuo, kaip sprendžiami vietos gyventojams svarbūs klausimai, kaip įtraukiami žmonės į sprendimų priėmimą ir kaip užtikrinamas lygus paslaugų prieinamumas. Solidarumo principas regionuose dažnai pasireiškia per pagalbą bendruomenėms, paramą pažeidžiamoms grupėms ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

    Ignalinos rajono vadovo sveikinime akcentuotas bendruomeniškumas atliepia plačiau Europoje matomą tendenciją stiprinti vietos tapatybę ir pasitikėjimą institucijomis. Tokia laikysena ypač svarbi keičiantis demografinei situacijai ir didėjant poreikiui išlaikyti jaunus žmones regionuose.

    Europos dienos proga meras dėkojo kiekvienam už indėlį kuriant stiprią, atvirą ir vieningą bendruomenę ir linkėjo, kad ši diena įkvėptų naujiems darbams, bendradarbiavimui bei pasitikėjimui. Tai kvietimas šventę matyti ne tik kaip datą kalendoriuje, bet ir kaip paskatą veikti vietos lygmeniu.

  • Forume Kupiškyje „Kupiškis – 2035“ aptartos drąsios rajono kryptys: nuo identiteto iki investicijų

    Forume Kupiškyje „Kupiškis – 2035“ aptartos drąsios rajono kryptys: nuo identiteto iki investicijų

    2026 metų gegužės 6 dieną Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengtas forumas–diskusija „Kupiškis – 2035: svajonė drąsiems“. Renginys subūrė vietos gyventojus, verslo ir žemės ūkio atstovus, jaunimą, senjorus, savivaldos, architektūros, žiniasklaidos ir bendruomenių lyderius.

    Forumo ašis buvo paprasta, bet ambicinga: įvardyti, kur rajonas yra šiandien, ir sutarti, kokių ilgalaikių sprendimų reikia, kad iki 2035 metų Kupiškis augtų tvariai. Diskusijose akcentuota, kad regionų konkurencingumą lemia ne vien infrastruktūra, bet ir aiški kryptis, pasitikėjimas tarp skirtingų grupių bei nuoseklus bendradarbiavimas.

    Idėja brendo metus

    Renginio sumanymas, pasak organizatorių, buvo vystomas apie metus, iniciatyvinei grupei telkiantis aplink projektą „LĖTA. KARŠTA. TIKRA“. Šia iniciatyva siekiama stiprinti Kupiškio identitetą, skatinti vietos bendruomeniškumą ir kurti erdves atviram dialogui.

    Forume keltas klausimas, kaip mažesni miestai gali išlaikyti gyvybingumą demografinių pokyčių ir talentų migracijos sąlygomis. Dalyviai aptarė, kad šiuolaikinėje regionų politikoje vis svarbesnės tampa vietos stiprybės: kultūrinis savitumas, patraukli gyvenimo aplinka, verslumo ekosistema ir ryšys su didesniais ekonominiais centrais.

    Kas pasakyta pranešimuose ir diskusijoje

    Pranešimų dalį pradėjo Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, pristatęs temą apie dabartinę rajono situaciją, iššūkius ir galimybes. Akcentuota būtinybė realistiškai įvertinti esamus resursus, bet kartu neprarasti ambicijos dėl kryptingų pokyčių.

    Regioninį kontekstą papildė Panevėžio plėtros agentūros Panevėžys NOW vadovė Monika Miniotaitė. Savo pranešime ji pabrėžė, kad sėkmės istorijos dažniau gimsta ten, kur miestai mokosi vieni iš kitų, derina investicijų pritraukimą su gyvenimo kokybe ir turi aiškiai komunikuojamą viziją.

    Architektas, Lietuvos kultūros tarybos ekspertas Andrius Ropolas kalbėjo apie mažųjų miestų potencialą tapti architektūros ir urbanistikos inovacijų laboratorijomis. Diskusijoje išryškėjo mintis, kad mažesnėse bendruomenėse pokyčius neretai lengviau įgyvendinti greičiau, jei sutariama dėl bendrų principų ir miestovaizdžio kokybės.

    Vėliau vyko diskusija apie tai, kaip Kupiškio augimui pritaikyti kitų regionų pavyzdžius ir sėkmes. Diskusiją moderavo programos Kurk Lietuvai alumnas Daumantas Simėnas, joje dalyvavo pranešėjai ir kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos atstovė Jūratė Dovydėnienė.

    Nuo idėjų prie bendrų darbų

    Renginio pabaigoje vyko sektorių bendradarbiavimo galimybių sesija, kurią vedė programos Kurk Lietuvai projektų vadovės Goda Damaševičiūtė ir Viktorija Semėnaitė. Dalyviai darbo grupėse ieškojo praktiškų krypčių, kaip stiprinti Kupiškio identitetą ir pritraukti lankytojų per išskirtines kultūrines iniciatyvas.

    Forumo metu ne kartą kartota, kad miesto ateitį kuria ne tik investicijos ar projektai, bet ir žmonių ryšys su savo kraštu bei gebėjimas veikti kartu. Tikimasi, jog diskusijose išsakytos idėjos virs tęstinėmis iniciatyvomis, naujais partnerystės formatais ir sprendimais, kurie padės kryptingai planuoti Kupiškio raidą iki 2035 metų.

  • Vilniaus rajone atnaujinta verslo rėmimo tvarka: 130 000 eurų fondas ir aiški 100 balų sistema

    Vilniaus rajone atnaujinta verslo rėmimo tvarka: 130 000 eurų fondas ir aiški 100 balų sistema

    Vilniaus rajono savivaldybė patvirtino atnaujintą Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondo tvarką, kuria siekiama daugiau aiškumo, skaidrumo ir lengviau prognozuojamų sprendimų pareiškėjams. Savivaldybės teigimu, naujos taisyklės labiau orientuotos į tvarias, inovatyvias ir darbo vietas kuriančias iniciatyvas visame rajone.

    2026 metais smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimui Vilniaus rajono savivaldybės biudžete numatyta 130 000 eurų. Parama, kaip ir anksčiau, bus teikiama kompensavimo principu, tad verslui svarbu planuoti išlaidas ir pasirengti pagrindžiančius dokumentus.

    „Mums svarbu, kad parama pasiektų realią vertę kuriančias iniciatyvas – nuo naujų darbo vietų kaimo vietovėse iki inovatyvių paslaugų ir ekologinių sprendimų“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Kaip bus vertinamos paraiškos?

    Esminė naujovė – aiškiai apibrėžta 100 balų vertinimo sistema ir minimalus finansavimo slenkstis, siekiantis 45 balus. Tai turėtų sumažinti subjektyvumo riziką ir padėti pareiškėjams iš anksto įsivertinti projekto stipriąsias bei silpnąsias vietas.

    Vertinant paraiškas daugiau dėmesio numatoma socialiniam ir regioniniam verslui, ekologiniams sprendimams, gamybos sektoriui, tradiciniams amatams, taip pat iniciatyvoms, kurios kuria darbo vietas kaimo teritorijose. Savivaldybė pabrėžia, kad prioritetai pasirinkti siekiant ne tik ekonominės grąžos, bet ir platesnio poveikio vietos bendruomenėms.

    Kam numatomas prioritetas?

    Didžiausias dėmesys skiriamas verslui rytų pasienio seniūnijose – Buivydžių, Kalvelių, Lavoriškių ir Medininkų teritorijose. Tokia kryptis siejama su poreikiu stiprinti ekonominį aktyvumą atokesnėse vietovėse ir skatinti investicijas ten, kur jos dažnai ateina lėčiau.

    Prioritetą taip pat gaus veiklos, susijusios su socialiniu verslu, ekologiškos produkcijos gamyba, aplinkosauginiais projektais, o taip pat ilgiau veikiančios įmonės, kurios jau yra sukaupusios veiklos patirtį. Savivaldybės vertinimu, tokie kriterijai leidžia subalansuoti riziką ir skatinti tvarų augimą.

    Kokios išlaidos gali būti kompensuojamos?

    Fondo lėšomis numatoma kompensuoti verslui aktualias išlaidas, susijusias su kvalifikacijos kėlimu, reklama, interneto svetainių ar elektroninių parduotuvių kūrimu, įrangos ir specializuotos programinės įrangos įsigijimu. Taip pat gali būti dengiamos dalyvavimo parodose, sertifikavimo ar patalpų nuomos išlaidos, jei jos atitinka nustatytus tinkamumo kriterijus.

    Didžiausia galima parama vienam subjektui per trejus metus gali siekti iki 6 000 eurų. Per metus numatyta galimybė pasinaudoti ne daugiau kaip dviem paramos formomis, kad fondo lėšos pasiektų didesnį pareiškėjų ratą.

    Atnaujintuose nuostatuose, savivaldybės teigimu, sustiprintas ir administravimo procesas: aiškiau apibrėžtos procedūros, paraiškų nagrinėjimo eiga bei tinkamų finansuoti išlaidų kriterijai. Tikimasi, kad tai sutrumpins sprendimų priėmimo laiką ir sumažins ginčų dėl vertinimo tikimybę.

  • Kupiškis švenčia 546-ąjį gimtadienį: meras dėkoja bendruomenei ir siunčia žinią ateičiai

    Kupiškis švenčia 546-ąjį gimtadienį: meras dėkoja bendruomenei ir siunčia žinią ateičiai

    Kupiškis šiemet mini 546-ąjį gimtadienį. Šiai progai skirtame sveikinime Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas pabrėžia, kad sukaktis svarbi ne vien kaip datos skaičius, bet ir kaip miesto tapatybės bei bendruomenės ryšio ženklas.

    Anot mero, per šimtmečius Kupiškis keitėsi ir augo, tačiau išliko gyvas dėl žmonių darbų, tradicijų ir tarpusavio pasitikėjimo. Jis akcentuoja, kad miesto stiprybė pirmiausia matuojama kasdienėmis pastangomis ir gebėjimu susitelkti, kai to reikia.

    Bendruomenei skirta padėka

    Sveikinime meras dėkoja kupiškėnams už kasdienį triūsą, kultūros puoselėjimą ir rūpestį savo miestu bei vieni kitais. Pasak jo, būtent gyventojai kuria Kupiškį tokį, kokiu galima didžiuotis šiandien, ir tokį, kurį verta perduoti ateities kartoms.

    „Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam iš Jūsų – už kasdienį triūsą, už puoselėjamą kultūrą, už rūpestį savo miestu ir vieniems kitais“, – sakė Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas.

    Mero žinutėje taip pat ryški mintis, kad bendruomeniškumas nėra vien šventinė nuotaika. Tai nuolatinis darbas, apimantis savanorystę, kaimynystės ryšius, paramą vietos iniciatyvoms ir realius sprendimus, padedančius miestui išlikti patraukliam gyventi.

    Žvilgsnis į miesto ateitį

    Sveikinime linkima, kad Kupiškio kraštas ir toliau klestėtų, netrūktų naujų idėjų, prasmingų darbų ir iniciatyvų. Meras išskiria siekį, kad Kupiškis būtų vieta, kur gera gyventi, kurti ir sugrįžti, o šis akcentas atliepia ir platesnes regionų tendencijas Lietuvoje.

    Pastaraisiais metais daugelyje šalies miestų vis daugiau dėmesio skiriama tam, kad viešosios paslaugos, kultūrinis gyvenimas ir darbo galimybės stiprintų vietos bendruomenes. Kupiškio gimtadienio proga išsakytas kvietimas kurti ir imtis iniciatyvų tampa priminimu, kad miesto ateitis priklauso ne tik nuo investicijų, bet ir nuo žmonių įsitraukimo.

    Sveikinime taip pat kreipiamasi į šventės svečius iš kitų miestų ar valstybių, kviečiant dalintis bendryste ir džiaugtis šventine diena. Meras pabrėžia, kad tokios sukaktys sustiprina ryšį su gimtuoju kraštu ir sukuria progą susitikti tiems, kurie į Kupiškį sugrįžta bent trumpam.

    „Linkiu, kad mūsų kraštas ir toliau klestėtų, kad jame netrūktų naujų idėjų, prasmingų darbų ir gražių iniciatyvų“, – sakė Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas.

  • Gegužės 1-oji – Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžia: ką ji realiai pakeitė žmonėms

    Gegužės 1-oji – Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžia: ką ji realiai pakeitė žmonėms

    Lietuva į Europos Sąjungą įstojo 2004 metais gegužės 1 dieną. Ši data žymi strateginį valstybės pasirinkimą būti bendros Europos politikos, ekonomikos ir vertybių erdvėje.

    Narystė Europos Sąjungoje Lietuvai suteikė ne tik simbolinę priklausymo Vakarams prasmę, bet ir konkrečias teisines bei finansines priemones. Per du dešimtmečius jos poveikis labiausiai matomas kasdieniuose sprendimuose: nuo kelių ir viešųjų paslaugų iki darbo galimybių užsienyje.

    Kodėl ši diena svarbi šiandien?

    Europos Sąjunga Lietuvai reiškia dalyvavimą bendroje rinkoje, kurioje galioja vienodos konkurencijos ir vartotojų apsaugos taisyklės. Tai padėjo verslui lengviau eksportuoti, o gyventojams paprasčiau keliauti, mokytis ir dirbti kitose valstybėse narėse.

    Ne mažiau svarbi ir politinė narystės pusė: sprendimai Briuselyje tiesiogiai veikia nacionalinius teisės aktus, nuo aplinkosaugos iki skaitmeninės rinkos. Todėl narystė kasmet vis labiau siejama ne su švente, o su kasdieniais pasirinkimais ir atsakomybe.

    Investicijos regionuose ir infrastruktūroje

    Vienas apčiuopiamiausių narystės rezultatų yra Europos Sąjungos fondų investicijos į infrastruktūrą, viešąsias paslaugas ir regionų plėtrą. Daugelyje savivaldybių tai reiškė atnaujintus kelius, modernizuotas mokyklas, darželius, kultūros ir sporto erdves.

    Tokios investicijos dažnai tampa ilgalaikiu pagrindu pritraukti naują verslą ir išlaikyti gyventojus regionuose. Kartu tai kelia ir kokybės kartelę: projektai turi atitikti skaidrumo, tvarumo ir viešųjų pirkimų standartus.

    Laisvė judėti ir iššūkiai darbo rinkai

    Laisvas asmenų judėjimas atvėrė galimybes studijuoti ir dirbti užsienyje, o daliai žmonių tai tapo realiu finansiniu šuoliu. Kartu Lietuva susidūrė su emigracijos ir darbo jėgos trūkumo problema, kuri ypač paveikė regionus ir kai kurias profesijas.

    Pastaraisiais metais ši dinamika keičiasi: dalis žmonių grįžta, o į Lietuvą atvyksta dirbti ir kurti gyvenimą kitų šalių piliečiai. Narystė Europos Sąjungoje daro šiuos procesus labiau reguliuojamus, bet kartu reikalauja sprendimų dėl integracijos ir socialinių paslaugų.

    Gegužės 1-oji primena, kad narystė Europos Sąjungoje nėra vien istorinė data kalendoriuje. Tai nuolatinis dalyvavimas bendruose sprendimuose, kurie lemia Lietuvos saugumą, ekonomikos kryptį ir kasdienį žmonių gyvenimą.