CP v2

Tag: Regionų plėtra

  • Biržuose su finansų ministru aptartos ES investicijos: Panevėžio regionui išmokėta tik 2,6 proc.

    Biržuose su finansų ministru aptartos ES investicijos: Panevėžio regionui išmokėta tik 2,6 proc.

    2026 metų birželio 2 dieną Biržų pilies arsenalo salėje surengtame susitikime su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu ir finansavimo ekspertais daugiausia dėmesio skirta regionų plėtrai bei Europos Sąjungos investicijų įsisavinimo tempams. Diskusijoje dalyvavo Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius, Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, taip pat viešojo sektoriaus, verslo ir žemės ūkio atstovai.

    Renginyje finansavimo galimybes ir įrankius pristatė nacionalinio plėtros banko ILTE atstovė Giedrė Gečiauskienė, o projektų įgyvendinimo ir planavimo procesus aptarė Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Susitikimo tikslas buvo aiškiau įvardyti, kas stabdo investicijų įgyvendinimą atokiau nuo didžiųjų miestų esančiuose regionuose ir kokios priemonės galėtų pagreitinti projektų eigą.

    Mažiausi išmokėjimai tarp regionų

    Finansų ministras pristatė Panevėžio regionui skirtų Europos Sąjungos investicijų padėtį ir akcentavo atotrūkį tarp suplanuotų lėšų bei realių išmokėjimų. Nors kvietimų ir sutarčių sudarymo tempai, pasak ministro, yra artimi šalies vidurkiui, išmokėjimų rodikliai išlieka prasčiausi Lietuvoje.

    Susitikime įvardyta, kad Panevėžio regione šiuo metu išmokėta 2,6 proc. skirtų investicijų, kai visų regionų vidurkis siekia 9,1 proc. Praktikoje tai reiškia, kad dalis projektų juda lėčiau nei planuota, o investicijų nauda gyventojams ir verslui vėluoja.

    Kur krypsta investicijos

    Panevėžio regione įgyvendinami arba jau baigti 282 projektai, finansuojami Europos Sąjungos investicijų programos lėšomis, jiems skirta 171,5 mln. eurų. Didžiausia dalis, 82 mln. eurų, nukreipta socialiniams projektams, apimantiems socialinį būstą, sveikatos paslaugų infrastruktūrą, mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų atnaujinimą.

    Taip pat reikšmingos sumos numatytos integruotai ekonominei ir aplinkosauginei plėtrai, kuriai skirta 35,6 mln. eurų, bei žalinimo projektams, kuriems tenka 29,8 mln. eurų. Mažesnės apimties investicijos orientuotos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, darnaus judėjimo sprendimus bei susisiekimo infrastruktūros gerinimą.

    Regionų plėtros programoje Panevėžio regionui iš viso numatyta 179,6 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, kurios planuojamos per regiono plėtros planą pagal pačių savivaldybių identifikuotus poreikius. Daugiausia regioninio planavimo būdu numatyta investuoti į socialinius projektus, kuriems skiriama 55 mln. eurų, kartu numatant lėšas žalinimui ir tvariam judėjimui.

    ILTE ir CPVA akcentai

    ILTE atstovė susitikime pabrėžė, kad regionų stiprinimas yra viena prioritetinių krypčių, todėl siekiama sudaryti palankesnes sąlygas finansavimą gauti ne tik verslui, bet ir savivaldybėms bei jų valdomoms įmonėms. Pristatyta, kad finansavimo priemonės gali būti taikomos atsinaujinančios energetikos, socialinės infrastruktūros, gynybos ir saugumo pramonės, žemės ūkio bei kultūros paveldo projektuose.

    CPVA vadovė aptarė, kaip projektai administruojami ir kokie procesai dažniausiai tampa kritiniais, kai pereinama nuo planavimo prie realių darbų. Akcentuota, kad regionų konkurencingumui svarbu ne tik suplanuoti investicijas, bet ir užtikrinti sklandžius pirkimus, techninį pasirengimą, darbų terminų kontrolę bei laiku pateikiamus mokėjimo prašymus.

    Po pristatymų vykusioje diskusijoje dalyviai kėlė klausimus dėl investicijų perspektyvų, melioracijos infrastruktūros finansavimo, verslo plėtros sąlygų ir kultūros paveldo objektų išsaugojimo. Aptarta ir tai, kaip didinti finansinių priemonių prieinamumą regionų gyventojams bei įmonėms, kad projektai nevirstų vien planavimo dokumentais.

    „Tiesioginis dialogas tarp valstybės institucijų, savivaldos, verslo ir bendruomenių leidžia geriau suprasti regionų poreikius ir efektyviau ieškoti sprendimų jų įgyvendinimui“, – sakė Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius.

    Pasibaigus oficialiai daliai, dalyviai galėjo konsultuotis individualiai su ILTE ir CPVA ekspertais, aptardami konkrečių projektų finansavimo scenarijus ir pasirengimo žingsnius. Tokios konsultacijos, pasak organizatorių, padeda aiškiau įsivertinti, kokios priemonės tinkamiausios, ir greičiau pereiti nuo idėjos prie įgyvendinimo.

  • Anykščių savivaldybė pasirašo sutartį su LSMU: ką tai keis studentų praktikai ir regiono medicinai

    Anykščių savivaldybė pasirašo sutartį su LSMU: ką tai keis studentų praktikai ir regiono medicinai

    Sutartis – nuo praktikos iki tyrimų

    Anykščių rajono savivaldybė ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) birželio 3 dieną pasirašys bendradarbiavimo sutartį. Dokumentą pasirašys Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis ir LSMU rektorius profesorius Rimantas Benetis.

    Sutartimi siekiama įtvirtinti nuolatinį institucijų bendradarbiavimą, kad universiteto kompetencijos būtų pritaikomos regione, o savivaldybės įstaigos taptų patrauklesne baze studijoms ir praktikai. Toks modelis Lietuvoje vis dažniau naudojamas sprendžiant specialistų trūkumo regionuose problemą.

    Dėmesys jaunimui ir specialistų pritraukimui

    Vienas pagrindinių numatytų tikslų – profesinis orientavimas, skirtas Anykščių krašto jaunimui, svarstančiam sveikatos mokslų studijas. Savivaldybės ir universiteto partnerystė leidžia moksleiviams ir studentams aiškiau pamatyti karjeros kelią, o regionui – anksčiau užmegzti ryšį su potencialiais būsimais darbuotojais.

    Praktikoje tai gali reikšti daugiau susitikimų su LSMU atstovais, informacinių renginių bei galimybių susipažinti su realiu darbu sveikatos priežiūros įstaigose. Ankstyvas kryptingas orientavimas dažnai laikomas viena efektyviausių priemonių, padedančių jaunus specialistus paskatinti grįžti dirbti į regionus.

    Kvalifikacija, konsultacijos ir mokslas

    Kita sutarties kryptis – kvalifikacijos kėlimas ir kompetencijų stiprinimas. Tai apima galimybes Anykščių rajono sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams dalyvauti mokymuose, atnaujinti žinias ir pritaikyti naujausias klinikines bei vadybines praktikas.

    Taip pat numatyta plėtoti mokslinę veiklą, bendrus projektus ir tyrimus, kurie leistų spręsti regionui aktualias sveikatos problemas, gerinti paslaugų kokybę ir procesus. Sutartyje akcentuojamos ir konsultacijos įstaigoms, kai LSMU ekspertai gali padėti tobulinti veiklos organizavimą bei valdymą.

    Svarbi partnerystės dalis – LSMU studentų praktika Anykščių rajono įstaigose. Tikimasi, kad aiškesnės praktikos galimybės ir glaudesnis ryšys su universitetu ilgainiui padės didinti jaunų specialistų srautą regione ir stiprinti vietos sveikatos paslaugų prieinamumą.

  • Konferencijoje „Verslo genas“ Tauragėje merai diskutavo, kaip regionams pritraukti talentus ir investicijas

    Konferencijoje „Verslo genas“ Tauragėje merai diskutavo, kaip regionams pritraukti talentus ir investicijas

    Gegužės 22 dieną Tauragėje surengta naujienų portalo „Lrytas“ organizuojama konferencija „Verslo genas“, subūrusi verslo, politikos, akademinės bendruomenės ir savivaldos atstovus. Renginyje daug dėmesio skirta regionų vaidmeniui šalies ekonomikoje ir konkretiems sprendimams, kaip didinti jų konkurencingumą.

    Projektas „Verslo genas“ vyksta jau apie dešimtmetį, o šiemet organizatoriai akcentavo regionų potencialą ir jų gebėjimą kurti patrauklią aplinką investicijoms. Konferencijos vieta pasirinkta neatsitiktinai: Tauragė dažnai minima kaip miestas, kuriame nuosekliai ieškoma būdų, kaip stiprinti vietos verslą ir pritraukti naujas iniciatyvas.

    Kas svarbiausia regionams dabar?

    Konferencija vyko Tauragės bendruomenių namuose, kur dalyviai aptarė darbo rinkos, investicijų ir inovacijų kryptis. Renginio darbotvarkėje skambėjo temos apie talentų pritraukimą, verslo finansavimo galimybes, eksporto plėtrą, žaliąją transformaciją ir savivaldos vaidmenį kuriant sąlygas augti smulkiajam ir vidutiniam verslui.

    Tokios diskusijos regionams aktualios dėl kelių priežasčių: mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui ir stiprėjant konkurencijai dėl specialistų, savivaldybėms tenka ieškoti papildomų argumentų, kodėl verta kurti gyvenimą ne didmiesčiuose. Praktikoje tai dažniausiai reiškia investicijas į infrastruktūrą, švietimą, būstą ir paslaugas šeimoms.

    Merų diskusija apie ateitį

    Didelio dėmesio sulaukė merų diskusija Regionai be filtro: ką merai pasakytų Lietuvai, kurioje dalyvavo Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius, Šilalės rajono savivaldybės meras Tadas Bartkus, Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius ir Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas. Pokalbyje aptartos regionų stiprybės, savivaldos galimybės pritraukiant investicijas ir kasdieniai iššūkiai mažesnėse savivaldybėse.

    Diskusijos metu merai akcentavo, kad vienas svarbiausių uždavinių yra susitarti dėl aiškių prioritetų: kokios pramonės ar paslaugų kryptys regione turi didžiausią potencialą, kaip greičiau paruošti sklypus investicijoms ir kaip padėti verslui rasti darbuotojų. Taip pat pabrėžta, kad regionų patrauklumas vis labiau siejamas su gyvenimo kokybe, o ne vien su darbo vietų skaičiumi.

    „Mažesnių savivaldybių stiprybė yra bendruomeniškumas ir galimybė sprendimus priimti greičiau, nes problemos arčiau žmonių“, – sakė Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius.

    Jo teigimu, regionams svarbu aktyviau komunikuoti savo privalumus, kad jie būtų matomi ne tik kaip alternatyva didmiesčiams, bet ir kaip vieta jaunoms šeimoms kurti ilgalaikius planus. Tai tiesiogiai susiję su paslaugų prieinamumu, ugdymo kokybe ir aiškiu savivaldybės požiūriu į investuotojų poreikius.

    Kodėl tokie renginiai svarbūs?

    Konferencijoje skambėjusi mintis kartojosi keliose diskusijose: regionų sėkmę vis dažniau lemia partnerystė, kai savivalda, verslas ir švietimo įstaigos veikia kaip viena ekosistema. Praktiniai sprendimai dažniausiai prasideda nuo aiškių duomenų apie darbo rinką ir investicijų kryptis, o tvarūs rezultatai reikalauja nuoseklumo ne vienerius metus.

    Renginio organizatoriai ir dalyviai pabrėžė, kad tokios konferencijos suteikia progą dalintis patirtimi, palyginti skirtingų savivaldybių situacijas ir ieškoti pritaikomų modelių. Regionų stiprinimas, jų patrauklumas investicijoms ir gyventojams bei gebėjimas išlaikyti talentus išlieka vienu svarbiausių Lietuvos augimo klausimų.

  • Finansų ministras rytoj atvyksta į Jonavą: ką žada verslui, ūkininkams ir savivaldai

    Finansų ministras rytoj atvyksta į Jonavą: ką žada verslui, ūkininkams ir savivaldai

    Gegužės 28 dieną 11 valandą Jonavoje numatytas susitikimas su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu. Į renginį kviečiami Jonavos rajono verslo, žemės ūkio, savivaldos ir viešojo sektoriaus atstovai.

    Susitikime planuojama aptarti regiono plėtros kryptis, investicijų pritraukimo galimybes ir valstybės finansavimo priemones, kurios gali turėti tiesioginį poveikį savivaldybės projektams. Organizatoriai akcentuoja, kad diskusija orientuota į praktinius sprendimus ir realiai įgyvendinamus projektus.

    Kas dalyvaus susitikime?

    Kartu su ministru renginyje dalyvaus nacionalinio plėtros banko ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Jie ketina pristatyti finansavimo instrumentus, aktualius tiek verslui ir ūkininkams, tiek savivaldos bei viešojo sektoriaus iniciatyvoms.

    Tokio tipo susitikimai regionuose paprastai siejami su investicinių projektų parengties didinimu, aiškesniu finansavimo keliu ir geresniu institucijų bei pareiškėjų susikalbėjimu. Verslui tai dažnai reiškia daugiau aiškumo dėl paskolų, garantijų ir kitų plėtros finansavimo galimybių, o savivaldai ir įstaigoms svarbu suderinti projektų prioritetus bei įgyvendinimo terminus.

    Numatyta programa ir konsultacijos

    Renginio programoje numatyta pradžia 11 valandą, po kurios bus pristatytos ILTE galimybės regioninei ekonomikai ir Jonavos rajono plėtra per projektų prizmę. Vėliau planuojama diskusija apie rajono investicinę kryptį ir valstybės finansavimo įrankius.

    Nuo 13 valandos iki 16 valandos numatytos individualios konsultacijos su ILTE ir CPVA ekspertais. Skelbiama, kad CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu, o konsultacijoms su ILTE rekomenduojama registruotis iš anksto.

  • Alytaus rajono savivaldybė ir Kauno kolegija derina planus: naujos studijos ir modernios laboratorijos Alytuje

    Alytaus rajono savivaldybė ir Kauno kolegija derina planus: naujos studijos ir modernios laboratorijos Alytuje

    Alytaus rajono savivaldybės vadovai, susitikę su Kauno kolegijos Alytaus fakulteto administracija, aptarė, kaip stiprinti partnerystę, kuriant daugiau naudos regiono bendruomenei, verslui ir būsimų specialistų rengimui. Pokalbiuose daug dėmesio skirta aukštojo mokslo prieinamumui arčiau žmonių gyvenamosios vietos.

    Į Alytaus fakultetą atvyko Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė, vicemeras Aurimas Truncė, administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas ir savivaldybės specialistai. Susitikime su Kauno kolegijos atstovais buvo tariamasi dėl bendrų iniciatyvų, kurios galėtų padėti regione auginti kompetencijas ir geriau suderinti studijų kryptis su darbo rinkos poreikiais.

    „Labai svarbu, kad studijų kryptys būtų parenkamos taip, jog jauniems žmonėms nereikėtų ieškoti galimybių kituose miestuose – kokybiškas aukštasis mokslas turi būti prieinamas čia, mūsų regione“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Naujos studijos, orientuotos į poreikį

    Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas kartu su komanda pristatė Alytaus fakulteto plėtrą, vykdomus projektus ir studijų kryptis, kurios siejamos su regiono strateginiais prioritetais. Kauno kolegijos teigimu, glaudesnis ryšys tarp savivaldos ir aukštosios mokyklos leidžia greičiau reaguoti į darbo rinkos pokyčius ir tiksliau planuoti specialistų rengimą.

    Alytuje stojantiesiems šiemet numatytos trys naujos profesinio bakalauro studijų programos: žaliosios energetikos inžinerija, baldų inžinerija, gastronomija ir antreprenerystė. Kauno kolegija pabrėžia, kad tokių krypčių tikslas yra didinti patrauklias mokymosi galimybes regione ir kartu stiprinti vietos verslui aktualių kompetencijų pasiūlą.

    „Matome prasmingas ir ilgalaikes glaudesnio bendradarbiavimo su Alytaus rajono savivaldybe galimybes – tiek stiprinant jaunimo informavimą apie studijų ir profesinio kelio pasirinkimus, tiek ieškant bendrų iniciatyvų regiono augimui“, – sakė Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas.

    Tarptautinės galimybės ir mobilumas

    Susitikime taip pat aptartos studentų tarptautinio mobilumo galimybės. Kauno kolegijos studentai gali vykti dalinėms studijoms ar praktikai į užsienio institucijas, pasinaudodami „Erasmus+“, „Nordplus“ ir kitomis programomis.

    Kauno kolegija nurodo esanti viena iš aštuonių aukštųjų mokyklų, priklausančių UNINOVIS Europos universitetų aljansui. Tokios partnerystės paprastai plečia tarptautinių studijų aplinką, sudaro prielaidas bendriems projektams ir tyrimams bei padeda studentams įgyti daugiau tarpkultūrinės patirties.

    Modernus laboratorijų kompleksas Alytuje

    Kauno kolegijos atstovai pristatė ir Alytaus fakultete vykdomą infrastruktūros atnaujinimą. Šiuo metu čia kuriamas modernus laboratorijų kompleksas – Maisto ir sveikos gyvensenos ekscelencijos centras, kurio atidarymas planuojamas rudenį.

    Numatoma, kad centre bus vystomi taikomieji tyrimai, inovacijos ir kompetencijų ugdymas maisto, mitybos bei sveikos gyvensenos srityse. Kauno kolegijos teigimu, tokia infrastruktūra gali tapti praktinių sprendimų platforma, kurioje bendradarbiautų studentai, dėstytojai, verslo atstovai ir viešasis sektorius.

    „Čia bus vykdomi tyrimai nuo tvarių produktų kūrimo ir naujų augalų veislių plėtojimo iki robotizuotų sistemų integravimo“, – sakė dr. Andrius Brusokas.

    Alytaus fakultete vykdomos profesinio bakalauro studijos apima sveikatos, socialinių, verslo ir viešosios vadybos, ugdymo, inžinerijos, informatikos ir technologijų mokslus. Savivaldybė ir Kauno kolegija sutaria, kad ilgalaikė partnerystė galėtų apimti ne tik jaunimo pritraukimą į studijas, bet ir platesnes suaugusiųjų švietimo bei kompetencijų kėlimo iniciatyvas regione.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Pagėgių savivaldybė kviečia vadovus: ką svarbu žinoti viešojo sektoriaus, verslo ir ūkių atstovams

    Pagėgių savivaldybė paskelbė kvietimą viešojo sektoriaus, verslo ir žemės ūkio subjektų vadovams bei jų atstovams. Tokie kvietimai paprastai skirti sutelkti skirtingų sričių organizacijas bendrai diskusijai ar informaciniam susitikimui, kuriame aptariami aktualūs sprendimai, reikalavimai ir finansavimo galimybės.

    Skelbiant kvietimus institucijos dažniausiai siekia greitai pasiekti sprendimų priėmėjus, nes būtent vadovai atsako už organizacijų pasirengimą pokyčiams. Praktikoje tai gali apimti viešųjų paslaugų kokybės gerinimą, administracinių procedūrų atnaujinimą, projektų planavimą ir bendradarbiavimą su savivalda.

    Ką reiškia toks kvietimas?

    Viešajame sektoriuje tai dažnai susiję su paslaugų prieinamumu, procesų skaitmeninimu ir atsakomybių pasiskirstymu tarp įstaigų. Verslui tokie susitikimai paprastai aktualūs dėl leidimų, vietos infrastruktūros, investicinių planų ir galimų savivaldybės iniciatyvų, kurios daro įtaką veiklos sąlygoms.

    Žemės ūkio subjektams kvietimai dažniausiai svarbūs dėl paramos priemonių, reikalavimų ūkininkavimo praktikai, deklaravimo terminų, taip pat dėl vietos kelių, melioracijos ir kitų savivaldybės kompetencijų, darančių tiesioginę įtaką ūkių kasdienybei.

    Ko verta pasitikslinti prieš dalyvaujant?

    Kadangi pirminėje informacijoje trūksta detalių, prieš vykstant verta patikrinti tikslią kvietimo paskirtį, datą, vietą ir darbotvarkę, taip pat ar reikalinga išankstinė registracija. Ne mažiau svarbu išsiaiškinti, ar kvietimas susijęs su konkrečia programa, konsultacija, vieša diskusija ar projektų pristatymu.

    Jei kvietimas adresuotas vadovams, dažnai tikimasi, kad dalyviai atsineš esminius klausimus ir sprendimams reikalingą informaciją. Tai gali būti aktualūs projektai, planuojami pirkimai, bendradarbiavimo pasiūlymai ar problemos, kurioms reikia savivaldybės įsitraukimo.

    Kur ieškoti tikslios informacijos?

    Oficialiame Pagėgių savivaldybės kanale paprastai pateikiamos patikslintos detalės apie renginio formatą, trukmę ir kontaktus pasiteiravimui. Jei kvietimas susijęs su verslo ar žemės ūkio priemonėmis, papildoma informacija dažnai randama ir atsakingų nacionalinių institucijų puslapiuose.

    Norint pasiruošti iš anksto, verta peržiūrėti, ar nurodyti dokumentai, kuriuos reikia atsinešti, ir ar planuojama klausimų atsakymų sesija. Tai padeda užtikrinti, kad susitikimas būtų ne formalus, o praktiškai naudingas sprendimų priėmėjams.

  • Konferencija „Verslo genas“ Tauragėje: kaip regionai planuoja pritraukti investicijas ir talentus

    Konferencija „Verslo genas“ Tauragėje: kaip regionai planuoja pritraukti investicijas ir talentus

    Tauragėje surengta konferencija „Verslo genas“ šiemet dėmesio centrą nukreipė į regionų ekonomiką: kaip mažesni miestai gali auginti investicijas, pritraukti darbuotojus ir kurti tvaresnį verslą. Į renginį susirinko verslo, savivaldos, valstybės institucijų ir akademinės bendruomenės atstovai iš skirtingų Lietuvos vietų.

    Organizatorių teigimu, konferencijos vieta pasirinkta sąmoningai, siekiant parodyti, kad šalies ekonomikos tempas priklauso ne vien nuo didmiesčių. Regionai vis dažniau konkuruoja dėl projektų, gamybos plėtros, paslaugų centrų ir inovacijų, o kartu sprendžia transporto, būsto bei darbuotojų trūkumo klausimus.

    Regionų stiprybės ir investicijų klausimai

    Renginio diskusijose aptarta, kokias prielaidas investicijoms sukuria savivalda ir valstybė, kaip greičiau parengti pramonines teritorijas ir užtikrinti aiškesnes taisykles verslui. Dalis pranešimų buvo skirta tam, kaip regionai gali išnaudoti logistikos, energetikos ir gamybos grandinių pokyčius, kai įmonės vis dažniau ieško stabilesnių ir arčiau rinkų esančių vietų.

    Konferencijoje pabrėžta, kad regionams svarbiausia ne vien vienkartiniai projektai, o ilgalaikė investicinė aplinka: kelių ir geležinkelių jungtys, elektros tinklų pralaidumas, žemės sklypų paruošimas, greitesnės procedūros. Taip pat akcentuota, kad didesnė konkurencija tarp savivaldybių skatina aiškiau įvardyti prioritetus ir atsakomybes.

    Kur rasti žmonių ir kaip juos išlaikyti?

    Atskira konferencijos dalis skirta darbuotojų trūkumui, kuris dažnai tampa didžiausiu barjeru plėtrai regionuose. Pranešėjai aptarė, kad vien atlyginimo nepakanka, jei nėra patogaus susisiekimo, kokybiškų švietimo paslaugų, būsto pasiūlos ir aiškios karjeros perspektyvos šeimoms.

    Diskutuota ir apie darbdavių bei profesinio rengimo, kolegijų ir universitetų partnerystes, kai įmonės įsitraukia į programų atnaujinimą, praktikų vietas ir tikslinių kompetencijų ugdymą. Taip pat išskirta DI reikšmė efektyvumui: automatizacija ir duomenų analizė gali padėti mažesnėms komandoms pasiekti didesnį našumą, tačiau tam reikia investicijų į įgūdžius.

    Finansavimas, klaidos ir augimo receptai

    Praktiniuose pranešimuose dalyviai nagrinėjo, kodėl verslai kartais negauna finansavimo net turėdami gerą idėją, ir kokių dokumentų bei planavimo disciplinos dažniausiai pritrūksta. Akcentuota, kad skolinimasis ir investicijų pritraukimas vis labiau remiasi ne bendromis prognozėmis, o aiškiais pinigų srautais, rizikų valdymu ir veiklos skaidrumu.

    Renginio pabaigoje įteikti „Verslo geno“ apdovanojimai, skirti įmonėms ir iniciatyvoms, prisidedančioms prie regionų augimo. Konferencijos organizatoriai ir dalyviai sutarė, kad Tauragės pavyzdys rodo platesnę tendenciją: regionai vis dažniau siekia būti ne „atsarginė“ vieta verslui, o lygiavertė pasirinkimo kryptis, kai sprendžiama, kur plėstis Lietuvoje.

  • Vilniaus rajonas iki 2035 metų: kokius prioritetus savivaldybė iškėlė ekonomikai ir paslaugoms

    Vilniaus rajono savivaldybė savo ilgalaikėje kryptyje iki 2035 metų siekia regioną vystyti kaip tolygiai augantį, darnios plėtros ir šeimai patogų žaliąjį sostinės žiedą. Vizijoje akcentuojama daugiakultūrė bendruomenė, gyventojų sveikata, socialinė atsakomybė ir inovatyvumas, kartu stiprinant rajono patrauklumą verslui, darbui ir aktyviam laisvalaikiui.

    Tokios formuluotės paprastai reiškia dvigubą uždavinį: vienu metu gerinti kasdienes paslaugas gyventojams ir kurti aiškią investicinę kryptį. Lietuvos savivaldybių praktikoje ilgalaikės vizijos dažniausiai siejamos su strateginiais planais, kurie apibrėžia, kokie projektai gali gauti prioritetą planuojant biudžetą, ES paramą ar partnerystes su privačiu sektoriumi.

    Investicijos ir aukštesnė pridėtinė vertė

    Vienas ryškiausių savivaldybės prioritetų yra investicijas skatinanti ekonominė aplinka, orientuota į aukštesnę pridėtinę vertę. Tai signalizuoja siekį neapsiriboti vien logistikos ar žemos pridėtinės vertės paslaugomis, bet pritraukti veiklas, kurios kuria geriau apmokamas darbo vietas ir didina savivaldybės pajamas.

    Kartu numatomas turizmo skatinimas ir turizmo paslaugų rinkos plėtra. Vilniaus rajonui tai ypač aktualu dėl kaimiškų teritorijų, gamtinių erdvių ir kultūrinio paveldo, tačiau konkurencija dėl vietinio turisto Lietuvoje auga, todėl reikšmę įgauna infrastruktūra, pasiekiamumas ir paslaugų kokybė.

    Susisiekimas, aplinka ir viešosios paslaugos

    Strateginiuose tiksluose išskiriamas susisiekimo sistemos gerinimas ir junglumas, taip pat aplinkos apsauga, kraštovaizdžio puoselėjimas ir tvaraus vartojimo skatinimas. Šie tikslai dažniausiai susiję su praktiniais sprendimais: kelių būkle, viešojo transporto maršrutais, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra, taip pat su sprendimais, kurie mažina taršą ir gerina gyvenimo kokybę gyvenvietėse.

    Gyventojams tiesiogiai svarbiausios kryptys taip pat įvardijamos aiškiai: ugdymo kokybės ir prieinamumo plėtra, socialinė įtrauktis ir saugi socialinė aplinka, kokybiškos ir modernesnės sveikatos apsaugos užtikrinimas. Tokie prioritetai paprastai apima tiek infrastruktūrą, pavyzdžiui, mokyklų ar sveikatos įstaigų atnaujinimą, tiek paslaugų prieinamumą skirtingose seniūnijose.

    Saugumas, kultūra ir savivaldos efektyvumas

    Dokumente taip pat numatyta didinti kultūrinę įtrauktį, skatinti turiningą laisvalaikį ir užtikrinti viešąjį saugumą. Savivaldybių praktikoje tai gali reikšti investicijas į kultūros ir sporto erdves, bendruomenių iniciatyvas, prevencines programas bei bendradarbiavimą su policija ir kitomis tarnybomis.

    Atskiras tikslas yra savivaldos veiklos efektyvumas, kuris dažniausiai siejamas su paslaugų skaitmeninimu, trumpesniais aptarnavimo terminais, aiškesne komunikacija su gyventojais ir geresniu projektų valdymu. Savivaldybė nurodo, kad vizija ir tikslai apibrėžti Vilniaus rajono savivaldybės 2024–2032 metų strateginiame plėtros plane, kuris turėtų būti pagrindinis dokumentas vertinant, kaip deklaruojami prioritetai virs konkrečiais sprendimais.

  • Klaipėdos regionas koreguoja 2023–2029 metų strategiją: ką siūlo keisti gyventojams iki gegužės 27 dienos

    Klaipėdos regionas koreguoja 2023–2029 metų strategiją: ką siūlo keisti gyventojams iki gegužės 27 dienos

    Klaipėdos regione pradedamas 2023–2029 metų funkcinės zonos strategijos ir jos įgyvendinimo veiksmų plano koregavimo procesas. Gyventojai ir suinteresuotos organizacijos kviečiami susipažinti su pakeitimų projektu ir teikti pastabas iki 2026 metais gegužės 27 dienos.

    Pasiūlymai priimami el. paštu, nurodytu Klaipėdos regiono savivaldybių bendradarbiavimo platformoje. Savivaldybių atstovai pabrėžia, kad šis etapas svarbus tam, kad planuojami sprendimai kuo tiksliau atlieptų realius susisiekimo, investicijų ir turizmo poreikius.

    Kas numatyta strategijoje

    Įgyvendinant strategiją, Klaipėdos regione numatoma kurti integruotą viešojo transporto sistemą. Praktikoje tai paprastai reiškia geresnį maršrutų suderinimą tarp savivaldybių, patogesnius persėdimus ir labiau vieningą paslaugų organizavimą visame regione.

    Taip pat planuojama atskirose savivaldybėse įrengti infrastruktūrą, reikalingą investicijoms pritraukti. Tokie sprendimai dažniausiai apima pramonės ar paslaugų teritorijų parengimą, susisiekimo ir inžinerinių tinklų pritaikymą, kad projektai galėtų startuoti greičiau.

    Turizmas ir atvykstamasis srautas

    Kitas svarbus strategijos akcentas yra Klaipėdos regiono patrauklumo, kaip turistinės krypties, didinimas. Pakeitimų projekte išlaikomas siekis stiprinti regiono įvaizdį ir skatinti atvykstamąjį turizmą, ypač išplečiant paslaugų pasiūlą bei gerinant pasiekiamumą.

    Tokios kryptys siejamos ir su platesniu regionų konkurencingumu: augant turistų srautams, didėja vietos verslų pajamos, atsiranda daugiau sezoninių ir nuolatinių darbo vietų, o savivaldybės gauna papildomų argumentų investuoti į viešąją infrastruktūrą.

    Ryšys su ES investicijomis

    Strategijoje numatomi veiksmai siejami su 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioritetais, orientuotais į vietos lygmens socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę plėtrą. Tai reiškia, kad dalis priemonių gali būti planuojamos taip, kad atitiktų finansavimo kryptis, susijusias su darnumu, kultūra, gamtos paveldu ir saugumu.

    Gyventojų pastabos šiame etape aktualios ne tik dėl konkrečių projektų, bet ir dėl prioritetų pasirinkimo. Kuo aiškiau įvardijami poreikiai, tuo didesnė tikimybė, kad planuojamos priemonės bus tikslingos ir duos apčiuopiamą naudą kasdieniam judėjimui, paslaugų prieinamumui ir regiono plėtrai.

  • Verslo konfederacijos vadovas Pagėgiuose: ką regionui reiškia 0,5 proc. NT mokesčio tarifas 2025 metais

    Verslo konfederacijos vadovas Pagėgiuose: ką regionui reiškia 0,5 proc. NT mokesčio tarifas 2025 metais

    Susitikimas savivaldybėje

    Pagėgių savivaldybėje apsilankė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Susitikime su meru Vaidu Bendaravičiumi, administracijos vadovybe ir seniūnijų seniūnais aptarti sprendimai, turintys tiesioginę įtaką investicinei aplinkai.

    Pagrindinės temos buvo verslo aplinkos stiprinimas, regionų konkurencingumo didinimas ir savivaldos sprendimų nuspėjamumas. Akcentuota, kad investuotojams svarbu ne tik mokesčių lygis, bet ir aiškios, iš anksto suprantamos taisyklės.

    Dėmesys nekilnojamojo turto mokesčiui

    Didelė pokalbio dalis skirta nekilnojamojo turto mokesčio politikai ir jos reikšmei verslo plėtrai regionuose. Savivaldybės nustatomi tarifai dažnai tampa vienu iš kriterijų, vertinant, kur įmonei labiau apsimoka plėsti veiklą ar įgyvendinti naujus projektus.

    Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu 2025 metų mokestiniam laikotarpiui nustatytas 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas nuo mokestinės vertės. Šis tarifas įvardijamas kaip pagrindinis ir taikomas daugumai apmokestinamo nekilnojamojo turto.

    Verslo atstovų vertinimu, regionuose ypač svarbu, kad mokesčių našta būtų subalansuota ir nekurtų papildomų kliūčių investicijoms. Kartu pabrėžiama, jog savivaldybėms reikalingos stabilios pajamos infrastruktūrai ir paslaugoms, todėl sprendimai turi išlaikyti pusiausvyrą.

    Signalas investuotojams ir vietos verslui

    Vizito metu A. Romanovskis įteikė padėką Pagėgių savivaldybei už sprendimus, kuriais siekiama kurti palankesnę aplinką verslui ir investicijoms. Anot susitikimo dalyvių, konkurencingi tarifai gali būti viena priemonių, padedančių pritraukti įmones ir skatinti darbo vietų kūrimą.

    Taip pat akcentuota, kad vien tarifų nepakanka, jei trūksta aiškaus ilgalaikio planavimo. Investuotojai paprastai vertina ir kitus veiksnius, įskaitant susisiekimą, darbuotojų prieinamumą, sklypų ir patalpų pasiūlą bei savivaldybės reakcijos greitį derinant projektus.

    Susitikimo pabaigoje sutarta, jog nuoseklūs ir verslui palankūs savivaldos sprendimai prisideda prie tvarios regionų plėtros. Pagėgių atveju 0,5 proc. tarifas įvardytas kaip vienas iš elementų, formuojančių savivaldybės patrauklumą tiek vietos, tiek naujai besikuriančiam verslui.