Afrikinėmis arba klajoklinėmis vadinamos Hyalomma genties erkės vis dažniau fiksuojamos Vidurio Europoje, įskaitant Lenkiją. Skirtingai nei Lietuvoje įprastos erkės, šios rūšys elgiasi aktyviai: jos ne tik laukia ant žolių, bet gali judėti paskui pasirinktą „taikinį“.
Specialistai pabrėžia, kad Hyalomma išsiskiria dydžiu ir išvaizda. Neįsisiurbusi suaugusi erkė dažnai siekia apie 8 milimetrus, o prisisiurbusi patelė gali smarkiai padidėti. Atpažinti padeda ilgos, tvirtos kojos su šviesiomis juostomis.
Didžiausias šių erkių išskirtinumas – jų „medžioklės“ taktika. Hyalomma turi geriau išvystytą regą, gali pastebėti žmogų ar stambų gyvūną iš kelių ar net keliolikos metrų, o tada kelių minučių bėgyje sekti ir įveikti reikšmingą atstumą.
Lenkijoje parazitologai Hyalomma paplitimą sieja su šiltėjančiu klimatu ir gyvūnų migracija, ypač paukščiais, kurie perneša nimfas ir lervas. Suaugę individai dažniau randami ant arklių, šunų ar kitų gyvūnų, todėl stebėsena dažnai remiasi gyventojų pranešimais ir laboratoriniu patvirtinimu.
Svarbu tai, kad Hyalomma paprastai nėra laikomos pagrindiniu Laimo ligos ar erkinio encefalito pernešėju, todėl grėsmės profilis skiriasi nuo įprastų Lietuvoje erkių. Didžiausias dėmesys skiriamas kitoms infekcijoms, kurias šios erkės gali platinti kai kuriuose regionuose.
Viena pavojingiausių siejamų ligų yra Krymo-Kongo hemoraginė karštligė, kuri kai kuriose pasaulio vietose gali turėti sunkų klinikinį vaizdą. Vis dėlto iki šiol pranešimuose apie Lenkijoje rastas Hyalomma erkes dažniausiai pabrėžiama, kad šio viruso aptikimas vietiniuose mėginiuose nėra patvirtintas, todėl rizika vertinama kaip labai maža.
Realesne grėsme laikomos riketsiozės, įskaitant dėmėtąsias karštliges, kurias sukelia Rickettsia genties bakterijos. Jos gali sukelti ūmią būklę su karščiavimu, galvos ir raumenų skausmais, o įkandimo vietoje neretai susiformuoja šašas ir gali atsirasti bėrimas.
Medikai primena, kad po bet kokio erkės įkandimo svarbiausia stebėti savijautą ir odos pokyčius. Jei per kelias dienas ar savaites atsiranda karščiavimas, išplitęs bėrimas, neįprastas silpnumas ar greitai didėjantis paraudimas, būtina kreiptis į gydytoją ir pasakyti, kad erkė atrodė neįprastai didelė, su ilgomis dryžuotomis kojomis.
Profilaktika išlieka panaši, tačiau verta įvertinti Hyalomma elgseną: jos gali aktyviai judėti žeme ir kopti drabužiais. Todėl rekomenduojama dėvėti šviesius, kūną dengiančius drabužius, o grįžus iš gamtos kruopščiai apžiūrėti batus, kelnių apačias, kojas ir augintinius.
Renkantis repelentus, dažniausiai patikimiausiais laikomi sintetiniai preparatai su DEET arba ikaridinu, naudojami pagal instrukciją. Augintiniams svarbi veterinarinė apsauga ir apžiūra po pasivaikščiojimų, nes didelė dalis Hyalomma radinių Vidurio Europoje fiksuota būtent ant gyvūnų.
Pastebėjus erkę, jos negalima traiškyti plikomis rankomis. Erkė turėtų būti ištraukta pincetu ar specialiu įrankiu, suimant kuo arčiau odos ir traukiant tiesiai, o įkandimo vietą dezinfekuoti.
Jei erkė atrodo neįprasta ir yra galimybė, ją verta išsaugoti identifikavimui: įdėti į sandarų indelį ar maišelį ir laikyti vėsiai, o prireikus parodyti specialistams. Tokie pranešimai padeda tiksliau suprasti, ar Hyalomma rūšys regione atsiranda atsitiktinai, ar jau formuojasi nuolatinės populiacijos.
Leave a Reply