Tag: Restruktūrizacija

  • JSW pritrūko paprastų priemonių: likvidumui iki metų galo gali prireikti apie 470 mln. eurų

    Likvidumas tampa pagrindiniu rūpesčiu

    Lenkijos koksinės anglies gamintoja Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) pripažįsta išnaudojusi greičiausius ir paprasčiausius būdus laikinai pagerinti pinigų srautus. Apie tai Seime kalbėjęs bendrovės vadovas Bogusławas Oleksy pabrėžė, kad dabar svarbiausia užduotis yra išlaikyti mokumą.

    Pasak jo, vien įprastų priemonių, tokių kaip atsiskaitymų terminų persiderėjimas ar tiekėjų kreditas, nebeužtenka. Todėl bendrovė remiasi papildomu finansavimu ir siekia susitarti dėl įsipareigojimų atidėjimo su bankais.

    Valstybės paskola ir didesnis poreikis

    JSW šiuo metu tvarko paskolos iš Lenkijos valstybinio turto vystymo fondo ARP suteikimo procedūras, kurių vertė siekia apie 199 mln. eurų. Bendrovė tikisi, kad ši injekcija suteiks laikiną atokvėpį, tačiau pati pripažįsta, kad tai nėra galutinis sprendimas.

    Iki metų pabaigos, vadovybės vertinimu, likvidumui užtikrinti gali reikėti maždaug 470 mln. eurų papildomos paskolos. Šis poreikis siejamas su tęstiniais nuostoliais, silpnesne rinkos konjunktūra ir dideliais fiksuotais kaštais, būdingais kasybos sektoriui.

    „Pagrindinės paprastos priemonės, kurios trumpuoju laikotarpiu gerina likvidumą, iš esmės jau išsemtos“, – sakė JSW vadovas Bogusławas Oleksy.

    Restruktūrizacija ir sudėtingos derybos

    JSW nurodo, kad restruktūrizavimo planas apima darbo kaštų mažinimą ir efektyviausių gavybos projektų prioritetizavimą. Bendrovė taip pat ketina pasinaudoti atnaujinto kasybos reguliavimo teikiamomis galimybėmis, įskaitant valstybės finansuojamas vienkartines išmokas ir priešpensines atostogas, kurios galėtų paliesti apie 4 000 darbuotojų.

    Lenkijos valstybės turto ministerijos atstovai Seimo posėdyje akcentavo, kad realius pokyčius apsunkina įsipareigojimai dėl darbo vietų garantijų. Papildomas iššūkis – derybos su dešimtimis profesinių sąjungų, kurios kasybos sektoriuje tradiciškai turi didelę įtaką.

    Rinkos spaudimas ir reikšmė pramonei

    JSW yra vienas svarbiausių koksinės anglies tiekėjų Europos Sąjungos plieno pramonei, todėl bendrovės problemos turi platesnį poveikį tiekimo grandinei. Vadovybė pabrėžia, kad rezultatus veikia ne tik kaštų struktūra, bet ir kainų svyravimai, geopolitinė rizika, reguliacinė aplinka bei bendras pramonės ciklas.

    Bendrovė viešai skelbė, kad nuostolingumas tęsiasi jau trečius metus iš eilės, o pirmąjį 2026 metų ketvirtį patirtas reikšmingas nuostolis dar labiau sustiprino spaudimą finansams. Dėl to lygiagrečiai ieškoma ir papildomo išorinio finansavimo, įskaitant galimybes už Europos ribų, tačiau akcentuojama, kad restruktūrizacijos finansavimas rinkoje paprastai vertinamas atsargiau nei investicijos į plėtrą.

  • Juodi metai žaidimų kūrėjams: „Ubisoft“ ir „Microsoft“ karpymai, tūkstančiai neteks darbo

    Juodi metai žaidimų kūrėjams: „Ubisoft“ ir „Microsoft“ karpymai, tūkstančiai neteks darbo

    Žaidimų industrijoje šiemet tęsiasi skausminga korekcija: didžiosios bendrovės mažina komandas, stabdo projektus ir perbraižo strategijas. Po pandemijos paklausos šuolio sektorius susidūrė su augančiomis kūrimo sąnaudomis, lėtesniais pardavimais ir investuotojų spaudimu didinti efektyvumą.

    Viena ryškiausių naujienų metų pradžioje tapo „Ubisoft“ restruktūrizacija. Bendrovė paskelbė atšaukianti šešis žaidimus ir atidedanti dar septynis projektus, o vėliau papildomai atleido 120 kūrėjų, dirbusių prie „Rainbow Six Siege“. Pokyčiai palietė ir padalinius Belgrade, Barselonoje, San Fransiske bei Vinipege.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė ir „Microsoft“ sprendimai: įmonė paskelbė apie plataus masto pertvarką žaidimų padalinyje. Pranešama apie 1 600 atleistų darbuotojų ir planus artimiausiais mėnesiais mažinti dar 1 600 etatų, taip pat apie kai kurių studijų uždarymą ar veiklos nutraukimą.

    Prognozės niūrios ir Europai

    Rinkos stebėseną vykdantis ASGC Games Industry Layoffs Tracker naujausiose apžvalgose skaičiuoja, kad šiemet darbo gali netekti daugiau kaip 14 000 sektoriaus specialistų. Tai būtų maždaug 78 proc. didesnė apimtis, nei prognozuota metų pradžioje, kai buvo kalbama apie kiek daugiau nei 8 000 atleidimų per 12 mėnesių.

    Iki liepos pabaigos viešai patvirtintų atleidimų skaičius jau buvo pasiekęs 9 781.

    „Atleidimų tempas spartėja greičiau, nei iš pradžių prognozavo mūsų modeliai“, – sakė Amir Satvat, projekto koordinatorius ir vienas „Tencent Games“ vadovų.

    Analizė rodo, kad apie 95 proc. atleidimų tenka Šiaurės Amerikai ir Europai, o didžiausia dalis fiksuojama Šiaurės Amerikoje. Europoje atleidimų mastas, lyginant su pasaulio vidurkiu, paprastai mažesnis, tačiau tendencija išlieka aiški: kaštų mažinimas ir projektų portfelio siaurinimas paliečia vis daugiau studijų.

    Ilgesnio laikotarpio vaizdas taip pat niūrus: nuo 2022 metų iki dabar sektoriuje atleista daugiau nei 58 000 žmonių. Vienais didžiausių atleidimų metų laikomi 2024 metai, kai su darbu atsisveikino per 15 500 darbuotojų, o dabartiniai skaičiai rodo, kad rinka ir toliau artėja prie panašių apimčių.

    Ekspertai pažymi, kad restruktūrizacijų bangą skatina kelios priežastys: išaugę žaidimų kūrimo biudžetai, ilgesni gamybos ciklai, konkurencija dėl vartotojų dėmesio ir intensyvus perėjimas prie paslaugų modelių. Prie to prisideda ir DI plėtra, kuri keičia kai kurių procesų automatizavimo galimybes, nors pati savaime dar nėra pagrindinė masinių atleidimų priežastis.

    Artimiausiais mėnesiais rinkos dalyviai tikisi daugiau aiškumo, ar įmonės stabilizuos projektų portfelius ir grįš prie nuoseklesnio samdymo. Kol kas vyrauja atsargus požiūris: studijos renkasi mažesnį rizikingų naujų projektų skaičių ir dažniau investuoja į jau žinomus prekių ženklus bei tęstinius produktus.

  • „Nestle“ pertvarko mineralinio vandens verslą su Platinum Equity: kokia ateitis laukia Nałęczowianka?

    Šveicarijos maisto ir gėrimų grupė „Nestle“ artimiausiu metu ketina pertvarkyti savo mineralinio vandens veiklą ir tam steigia bendrą įmonę su JAV investiciniu fondu Platinum Equity. Sandorio esmė – iki 50 proc. „Nestle“ mineralinio vandens padalinio dalies perleidimas partneriui, o nauja struktūra turėtų užsiimti portfelio peržiūra ir veiklos restruktūrizacija.

    Rinkoje toks žingsnis vertinamas kaip bandymas atskirti vandens verslą nuo kitų „Nestle“ veiklų ir greičiau priimti sprendimus dėl investicijų, gamybos bei prekės ženklų strategijos. Skelbiama, kad patariamuoju partneriu, ieškojusiu investuotojo, tapo investicinis bankas Rothschild & Co, o galutiniai sprendimai turėtų būti derinami su „Nestle“ finansinių rezultatų skelbimo grafiku.

    Kas gali keistis prekės ženklams?

    „Nestle“ vandens portfelyje yra tarptautiniai ir regioniniai prekių ženklai, įskaitant Perrier, Vittel, Contrex, San Pellegrino bei Lenkijoje gerai žinomą Nałęczowianka. Būtent tokio plataus portfelio valdymas dažnai tampa pagrindine restruktūrizacijų priežastimi: skirtingose rinkose skiriasi vartotojų įpročiai, reguliavimas, pakuočių reikalavimai ir žaliavų bei logistikos kaštai.

    Praktikoje tai gali reikšti kelis scenarijus: dalies prekės ženklų stiprinimą ir investicijų didinimą, mažiau pelningų segmentų mažinimą arba portfelio supaprastinimą. Nałęczowianka ateitis šiame kontekste priklausys nuo to, ar prekės ženklas bus matomas kaip strateginis augimo variklis, ar kaip turtas, kurį patogiau valdyti per atskirą struktūrą ar net parduoti.

    Reputacijos klausimas ir reguliuotojų spaudimas

    Pastaraisiais metais „Nestle“ mineralinio vandens verslas susidūrė su reputaciniais iššūkiais Prancūzijoje, kur buvo kelti klausimai dėl atskirų šaltinių vandens apdorojimo praktikos. Viešumoje minėta, kad kai kuriais atvejais prieš išpilstymą buvo taikomi papildomi filtravimo sprendimai, pavyzdžiui, aktyvintos anglies filtrai ir UV apšvita.

    Toks fonas paprastai didina spaudimą bendrovėms aiškiai atskirti natūralaus mineralinio vandens kategoriją, skaidriai komunikuoti apie procesus ir atitikti griežtus nacionalinius reikalavimus. Dėl to bendra įmonė su finansiniu partneriu gali būti matoma kaip bandymas greičiau atnaujinti strategiją, sustiprinti kontrolės sistemas ir peržiūrėti komunikaciją, kad būtų atstatytas vartotojų pasitikėjimas.

    Kodėl partneriu pasirinktas fondas?

    Platinum Equity paprastai siejamas su investicijomis į brandžius verslus, kur reikalingas veiklos efektyvinimas, procesų pertvarka ar portfelio peržiūra. Tokie fondai dažnai koncentruojasi į kaštų kontrolę, tiekimo grandinės optimizavimą, gamybos pajėgumų išnaudojimą ir pardavimų kanalų efektyvumą.

    Vandens kategorijoje tai gali reikšti didesnį dėmesį pakuotėms, logistikai ir maržoms, nes mineralinis vanduo yra sunkus produktas, o transportavimo ir taros kaštai daro didelę įtaką galutinei kainai. Kartu tai gali būti signalas, kad „Nestle“ nori aiškiau apibrėžti, kuriose rinkose ir segmentuose ši veikla turi didžiausią potencialą.

    Kol kas galutiniai sprendimai dėl konkrečių prekės ženklų, įskaitant Nałęczowianka, nėra paskelbti. Vis dėlto pati restruktūrizacijos kryptis rodo, kad artimiausiais mėnesiais gali daugėti žinių apie portfelio prioritetus, investicijas ir tai, kurie vandens verslo segmentai bus laikomi esminiais ateities augimui.

  • „Microsoft“ planuoja mažinti apie 4 800 darbo vietų: DI keičia taisykles, skaudžiausia – „Xbox“ padaliniui

    JAV technologijų bendrovė „Microsoft“ paskelbė per artimiausius mėnesius planuojanti panaikinti mažiausiai apie 4 800 darbo vietų. Bendrovė nurodo, kad sprendimas susijęs su išlaidų optimizavimu ir didesniu dirbtinio intelekto bei susijusios infrastruktūros panaudojimu, o ne vien tik su pavienių pozicijų pakeitimu automatizacija.

    „Microsoft“ visame pasaulyje dirba apie 219 000 žmonių, todėl šis žingsnis signalizuoja platesnę tendenciją: didžiosios technologijų įmonės vis dažniau perskirsto biudžetus iš personalo ir įprastų projektų į duomenų centrus, skaičiavimo pajėgumus ir DI produktų kūrimą. Rinkos spaudimas didinti pelningumą ir efektyvumą tokius sprendimus tik stiprina.

    „Planuojami atleidimai nėra tiesioginis darbuotojų pakeitimo dirbtiniu intelektu rezultatas, tačiau dirbtinis intelektas keičia darbo metodus automatizuodamas dalį užduočių. Esminis dalykas – naujų įgūdžių įgijimas, kad galėtume geriau padėti klientams“, – sakė „Microsoft“ komunikate cituojama žmogiškųjų išteklių vadovė Amy Coleman.

    Bendrovė pripažįsta, kad daugiausia iššūkių kelia „Xbox“ padalinys, apimantis konsolės ir žaidimų ekosistemą bei internetines paslaugas. Ši rinka išlieka itin konkurencinga, o didelės investicijos ne visada užtikrina tokį pelningumą, kokio tikisi akcininkai.

    Kas keičiasi „Xbox“ kryptimi

    „Microsoft“ nurodo svarstanti kelias kryptis, kaip didinti žaidimų verslo efektyvumą: nuo kai kurių projektų peržiūros iki partnerių paieškos ir dalies veiklų atsisakymo. Tokie sprendimai dažnai reiškia ne tik konkrečių komandų mažinimą, bet ir prioritetų perskirstymą tarp kūrimo, leidybos, platformos plėtros bei internetinių paslaugų.

    Pranešime taip pat minima, kad bendrovė planuoja parduoti kelias žaidimų kūrimu užsiimančias įmones ir ieškoti investuotojų partnerystei daliai projektų. Be to, neatmetama galimybė, kad „Xbox“ verslas gali būti giliau restruktūrizuojamas, o tai teoriškai gali lemti ir papildomų mažinimų ateityje.

    DI daro įtaką ne tik produktams

    Pastaraisiais metais DI technologijos tampa neatsiejama strategijos dalimi: jos naudojamos tiek programavimo ir testavimo procesų automatizavimui, tiek klientų aptarnavimo, pardavimų ir vidinių procesų efektyvinimui. Tai keičia ir reikalavimus darbuotojams: dažniau akcentuojami duomenų analizės, produktų valdymo, saugumo, debesijos ir DI įrankių taikymo gebėjimai.

    Tuo pat metu technologijų sektoriuje formuojasi aiški kryptis: investicijos į skaičiavimo pajėgumus ir DI sprendimus tampa prioritetu, o tradicinės veiklos sritys vis dažniau audituojamos pagal grąžą ir augimo perspektyvas. „Microsoft“ žingsnis šį balansą parodo praktiškai: didesnės investicijos į DI reiškia ir griežtesnę discipliną kitose grandyse.

  • UFL kūrėjai prabilo apie atleidimus: kiek žmonių iš tikrųjų neteks darbo „Strikerz Inc.“?

    UFL kūrėjai prabilo apie atleidimus: kiek žmonių iš tikrųjų neteks darbo „Strikerz Inc.“?

    Pastarosiomis dienomis aistras žaidimų bendruomenėje įkaitino pranešimai apie galimus masinius atleidimus Baltarusijos studijoje „Strikerz Inc.“, kuriančioje futbolo žaidimą „UFL“. Viešojoje erdvėje sklandė versija, kad įmonė esą ruošiasi itin didelei darbuotojų mažinimo bangai, kuri galėtų paliesti net daugiau nei pusę komandos.

    Informacija apie galimą drastišką mažinimą buvo siejama su prielaidomis, jog projektui nepavyko pasiekti tikėto proveržio, o papildomą spaudimą esą sukėlė ir licencijų klausimai. Tokie gandai žaidimų industrijoje dažnai tampa signalu apie platesnes problemas, nes didelių biudžetų projektai yra jautrūs tiek pardavimų, tiek partnerystės ir licencijų sprendimams.

    Į šiuos pranešimus sureagavusi „Strikerz Inc.“ paskelbė poziciją, kurioje patvirtino, kad atleidimai iš tiesų planuojami, tačiau jų mastas, pasak studijos, bus gerokai mažesnis nei skelbta. Įmonė nurodė, kad restruktūrizacija turėtų paliesti apie 20 proc. darbuotojų, o ne daugiau nei pusę kolektyvo.

    Studija aiškina, kad pokyčių tikslas yra efektyviau perskirstyti atsakomybes tarp vidinių komandų ir padidinti veiklos našumą. Pastaraisiais metais žaidimų rinkoje tokios restruktūrizacijos tapo dažnos ir dideliuose, ir mažesniuose kolektyvuose, nes leidėjai bei studijos peržiūri planus po spartaus plėtros laikotarpio.

    „UFL“ kūrėjai taip pat pabrėžė, kad pats projektas nėra stabdomas ir toliau bus vystomas, o žaidėjai turėtų sulaukti naujo turinio. Pastaruoju metu žaidimas aktyviai stiprino matomumą pasitelkdamas žinomus futbolo vardus ir partnerystes, tačiau konkurencija futbolo simuliatorių segmente išlieka itin aštri.

    Nemokamo platinimo modelis, kurį naudoja „UFL“, teoriškai leidžia greičiau auginti auditoriją, tačiau tokio tipo žaidimų sėkmė dažnai priklauso nuo ilgalaikio įsitraukimo, nuolatinio atnaujinimų tempo ir gebėjimo išlaikyti žaidėjus tarp sezoninių turinio bangų. Būtent todėl personalo ir resursų planavimas tokiuose projektuose tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar žaidimas sugebės įsitvirtinti nišoje.

  • „Microsoft“ ruošia didžiulius atleidimus žaidimų padalinyje: nutekėjo datos ir galimas mastas

    „Microsoft“ ruošia didžiulius atleidimus žaidimų padalinyje: nutekėjo datos ir galimas mastas

    „Microsoft“ gali ruoštis dar vienai reikšmingai restruktūrizacijai, kuri paliestų vaizdo žaidimų verslą ir su juo susijusias komandas. Viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, kad galutiniai sprendimai dėl personalo galėjo būti priimti birželio 30 dieną, o pirmosios pasekmės būtų matomos jau liepos pradžioje.

    Apie galimus pokyčius kalbama žaidimų industrijos kontekste, kuri pastaraisiais metais gyvena nuolatinių optimizacijų ir kaštų mažinimo ritmu. Po pandeminio augimo daug įmonių persvarstė planus, o lėtesnis vartojimas, brangęs finansavimas ir išaugusios kūrimo sąnaudos paskatino mažinti komandas ar peržiūrėti projektų portfelius.

    Kas šiuo metu žinoma?

    Informacija apie galimą atleidimų bangą siejama su industrijos veterano George’o Broussardo komentarais, kuriuose minimas sprendimų priėmimo terminas ir galimas startas liepos pradžioje. Nors „Microsoft“ oficialiai nepatvirtino konkrečių skaičių, viešojoje erdvėje minimas scenarijus, kad pokyčiai galėtų paliesti kelis skirtingus padalinius.

    Skelbiama, kad dalyje komandų galėtų būti taikomi ryškūs etatų mažinimai, o kai kuriais atvejais neatmetamas ir studijų uždarymo variantas. Neoficialiai minimas galimas mastas siekia apie 435 darbuotojus, tačiau tai nėra patvirtintas skaičius.

    Kodėl žaidimų sektoriuje vis dar „karšta“?

    Žaidimų kūrimas brangsta, o projektų ciklai ilgėja, todėl leidėjai vis dažniau siekia sukoncentruoti resursus į didžiausią grąžą turinčias franšizes. Be to, prenumeratos modeliai ir skaitmeninė distribucija keičia pajamų struktūrą, o tai skatina griežčiau vertinti vidinį efektyvumą.

    „Microsoft“ atveju žaidimų verslas pastaraisiais metais ypač išsiplėtė po didelių įsigijimų, todėl natūralu, kad integracijos laikotarpiu peržiūrimos funkcijos, dubliuojami procesai ir valdymo struktūros. Tokios reorganizacijos dažnai reiškia ir komandų dydžių korekcijas.

    Ko tikėtis artimiausiomis savaitėmis?

    Jeigu gandai pasitvirtintų, pirmieji aiškesni signalai turėtų pasirodyti liepos pirmosiomis dienomis, kai įmonės paprastai pradeda komunikuoti apie struktūrinius sprendimus darbuotojams ir rinkai. Tuo pačiu svarbu pabrėžti, kad kol nėra oficialaus pranešimo, informacija apie konkrečius skaičius ir paveiktas komandas išlieka spekuliatyvi.

    Žaidimų bendruomenei didžiausias klausimas būtų ne tik atleidimų mastas, bet ir tai, ar reorganizacija palies planuojamų žaidimų leidimų grafikus bei ilgalaikius „Xbox“ turinio planus. Artimiausios savaitės turėtų parodyti, ar tai bus lokalus optimizavimas, ar platesnė strategijos korekcija.

    „Kol kas tai yra nepatvirtinta informacija, tačiau kalbama apie sprendimus, kurie gali paliesti kelias žaidimų kūrimo komandas“, – sakė George’as Broussardas, komentuodamas viešojoje erdvėje pasirodžiusius pranešimus.

  • „Ubisoft“ darbuotojai skelbia streiką: masiniai atleidimai ir ultimatumai vadovybei Europoje

    „Ubisoft“ darbuotojai skelbia streiką: masiniai atleidimai ir ultimatumai vadovybei Europoje

    „Ubisoft“ Europoje susiduria su nauja krize: po restruktūrizacijos ir masinių atleidimų dalis darbuotojų rengiasi streikui, siekdami apsaugoti darbo vietas ir aiškesnių garantijų ateičiai. Protestai planuojami po to, kai bendrovė per pastaruosius mėnesius uždarė ar apkarpė kelis padalinius ir komandas skirtingose šalyse.

    Žiniasklaidoje skelbiama, kad pastaruoju metu atleidimai palietė kūrėjus, dirbusius prie „Rainbow Six Siege“ ir mobiliosios šio žaidimo versijos, taip pat buvo uždaryti „Ubisoft“ padaliniai Belgrade ir Vinipege. Pokyčiai fiksuoti ir Šiaurės Amerikoje, o papildomų sumažinimų sulaukė ir kai kurie Europos biurai.

    Didžiausia įtampa, remiantis darbuotojų atstovų pranešimais, kilo „Ubisoft“ komandoje Barselonoje, kur planuojama atleisti 51 žmogų. Tai sudaro daugiau nei ketvirtadalį vietos padalinio darbuotojų, todėl dalis kolektyvo streiką vertina kaip vienintelę priemonę daryti spaudimą vadovybei.

    Skelbiama, kad streikas turėtų prasidėti birželio 30 dieną, o protestai vyktų kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį iki liepos vidurio. Darbuotojai reikalauja ilgalaikių užimtumo garantijų, aiškesnių karjeros taisyklių ir nuoseklesnės nuotolinio darbo politikos, taip pat apsaugos nuo naujų atleidimų bangų.

    Ši situacija vyksta platesniame industrijos kontekste, kai didžiosios žaidimų bendrovės vis dažniau mažina kaštus, peržiūri projektų portfelius ir optimizuoja komandų struktūrą. Pastaraisiais metais rinką spaudė augusios kūrimo sąnaudos, griežtesni investuotojų lūkesčiai ir didesnė konkurencija, todėl restruktūrizacija tapo dažnu sprendimu net ir garsiausiems leidėjams.

    „Ubisoft“ jau anksčiau viešai skelbė apie projektų perplanavimą, įskaitant kelių žaidimų atšaukimą ir kitų kūrimo grafikų korekcijas. Dabar darbuotojų streiko grėsmė didina riziką, kad dalis planų gali dar labiau vėluoti, o tai įprastai atsiliepia tiek žaidimų leidybos terminams, tiek studijų finansiniams rezultatams.

    Kol kas neaišku, ar derybos su darbuotojų atstovais leis išvengti ilgalaikio konflikto, tačiau streikas signalizuoja augančią įtampą tarp kūrėjų ir vadovybės dėl darbo stabilumo. Artimiausios savaitės parodys, ar „Ubisoft“ ryšis koreguoti restruktūrizacijos planus ir pasiūlyti konkretesnes garantijas komandoms Europoje.

  • JSW vadovas: įmonei reikia lėšų restruktūrizacijai ir pelningumo, kitaip ateitis miglota

    Lenkijos kasybos grupė Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) pripažįsta atsidūrusi sudėtingoje padėtyje: spaudžia nepalanki rinkos konjunktūra, aukšti kaštai ir įtampa dėl galimų pertvarkų. Įmonės vadovas Bogusławas Oleksy interviu pabrėžia, kad artimiausi mėnesiai bus lemiami siekiant stabilizuoti veiklą ir finansus.

    Pasak jo, JSW dabar labiausiai reikia pinigų restruktūrizacijai, geresnių koksuojamosios anglies ir kokso kainų bei „ramybės“ – mažiau trikdžių įmonės viduje ir aiškesnių sprendimų dėl pertvarkų. Vadovas akcentuoja, kad be pelningos veiklos įmonė neturės tvarios ateities, nes komercinis finansavimas paprastai pasiekiamas tik tada, kai matomas gebėjimas generuoti stabilų pinigų srautą.

    Pelningumas – raktas į finansavimą

    JSW vadovas teigia, kad bendrovė privalo kuo greičiau pasiekti situaciją, kai pajamos viršija sąnaudas. Tokiu atveju atsirastų reali galimybė derėtis dėl išorinio finansavimo rinkose, o ne vien remtis laikinais sprendimais ar vidaus taupymu.

    „Įmonės veikla turi būti pelninga, nes kitu atveju ji neturi ateities“, – sakė Bogusławas Oleksy.

    Vadovo teigimu, šiuo metu vyksta pokalbiai su keliais potencialiais finansavimo organizatoriais tarptautinėse rinkose. Tikslas – pasirinkti partnerį, su kuriuo būtų galima suformuoti tinkamą finansavimo struktūrą ir įvertinti sąlygas, tačiau esminė prielaida išlieka ta pati: veiklos pelningumas ir aiški grąžinimo logika.

    Kas stabdė ankstesnius planus?

    JSW vadovybės vertinimu, ankstesniuose etapuose finansavimo paieškas komplikavo tai, kad nebuvo pasiektas susitarimas dėl dalies kaštų mažinimo priemonių. Įmonės pristatytuose planuose buvo numatytos reikšmingos priemonės, susijusios su atlygio paketo mažinimu, dalies darbuotojų perkėlimu ir ankstesnio pasitraukimo iš darbo programomis.

    Vadovas aiškina, kad be suderintų sprendimų su socialiniais partneriais investuotojams ar finansuotojams sunku vertinti planų įgyvendinamumą. Tokiose pramonės šakose, kaip anglies gavyba, finansavimo kaina ir sąlygos itin jautrios tiek žaliavų kainų ciklams, tiek darbo kaštų struktūrai.

    Restruktūrizacija: mažiau darbuotojų ir organizaciniai pokyčiai

    JSW jau įgyvendina dalį priemonių, susijusių su užimtumo pertvarka. Pasak vadovo, vienkartinėmis išmokomis pasinaudojo apie 600 žmonių, o tai įvardijama kaip pirmasis etapas. Kitas žingsnis – platesnės apimties sprendimai, susiję su vadinamaisiais gavybos ir perdirbimo atostogų mechanizmais, kuriems reikalingi susitarimai su atsakingomis valstybės institucijomis.

    Vadovas taip pat kalba apie planą kurti gavybos centrus – tai turėtų būti programos dalis, skirta padidinti efektyvumą ir geriau išnaudoti turtą bei darbuotojų kompetencijas. Pertvarkos, anot jo, bus vykdomos projektiniu principu, tam suformuota atskira koordinuojanti struktūra.

    Rinkos spaudimas: pigesnė konkurencija Europoje

    Nors JSW orientuojasi į koksuojamosios anglies gavybą, bendrovė susiduria su stipria konkurencija Europos rinkoje. Į ją, vadovo teigimu, patenka pigesnė koksuojamoji anglis iš JAV ir koksas iš Indonezijos, o tai didina kainų spaudimą ir pirkėjų lūkesčius.

    Įmonė tikina palaikanti nuolatinį dialogą su pagrindiniais klientais, nes dabartinė finansinė padėtis kelia klausimų dėl stabilumo ir patikimumo. Vadovas pabrėžia, kad ilgalaikiai santykiai su pirkėjais yra svarbūs, tačiau vien komunikacijos nepakanka – būtinas realus veiklos stabilizavimas.

    JSW planuose 2026 metais numatyta apie 13 mln. 300 tūkst. tonų gavyba, išlaikant prioritetą koksuojamajai angliai. Tuo pačiu pripažįstama, kad anglies ir kokso kainos išlieka nepastovios, o rinkos prognozės artimiausiu metu ne visada žada ryškų kainų šuolį.

    „Po metų įmonė turėtų būti po esminių pokyčių – mažesnio užimtumo, mažiau išorinių paslaugų ir organizacinių pertvarkų. Tuomet būtume stabilesnėje operacinėje ir finansinėje padėtyje“, – sakė Bogusławas Oleksy.

  • „Estée Lauder“ akcijos šauna aukštyn: nutrūkus deryboms su „Puig“ investuotojai lengviau atsikvėpė

    „Estée Lauder“ akcijos šauna aukštyn: nutrūkus deryboms su „Puig“ investuotojai lengviau atsikvėpė

    „Estée Lauder“ akcijos išankstinėje prekyboje šoktelėjo beveik 10 proc., kai bendrovė pranešė nutraukusi derybas dėl galimo susijungimo su Ispanijos grožio grupe „Puig“. Rinkos dalyviai tokį sprendimą įvertino kaip aiškesnį signalą, kad įmonė koncentruosis į vidinį atsigavimo planą.

    Apie tai, kad abi pusės nutraukė diskusijas, „Estée Lauder“ paskelbė oficialiame pranešime. Bendrovė pabrėžė toliau vykdysianti „Beauty Reimagined“ pertvarkos strategiją, kuri apima dėmesį aukštesnės klasės naujiems produktams ir tiekimo grandinės supaprastinimą.

    „Esame dėkingi už pokalbius su „Puig“ ir patvirtiname pasitikėjimą savo prekių ženklais, komandomis bei gebėjimu sėkmingai veikti savarankiškai“, – sakė „Estée Lauder“ prezidentas ir generalinis direktorius Stéphane de La Faverie.

    Rinkos reakcija buvo priešinga abiem įmonėms: „Estée Lauder“ akcijos kilo, o „Puig“ vertybiniai popieriai smuko dviženkliu tempu. Investuotojų nuotaikas stiprino ir tai, kad susijungimas būtų sukūręs itin sudėtingą struktūrą, kurioje reikėtų suderinti skirtingus portfelius ir valdymą.

    „Estée Lauder“ yra viena didžiausių pasaulio grožio industrijos grupių, valdanti tokius prekės ženklus kaip „Clinique“ ir „Tom Ford Beauty“. „Puig“ portfelyje yra tokie vardai kaip „Charlotte Tilbury“ ir „Jean Paul Gaultier“, o abiejų grupių sąlyčio taškas daugiausia būtų kvapų segmentas.

    Analitikai pastarosiomis savaitėmis viešai svarstė, kad susijungimas gali kelti riziką dėl strateginio nesuderinamumo ir galimo įtakos pasidalijimo tarp skirtingų prekės ženklų bei komandų. Dalis investuotojų todėl vertino derybų nutraukimą kaip mažesnės rizikos scenarijų trumpuoju laikotarpiu.

    Vis dėlto „Estée Lauder“ laukia spaudimas iš išorės veiksnių ir būtinybė greitai parodyti apčiuopiamą „Beauty Reimagined“ rezultatą. Bendrovė anksčiau nurodė, kad muitai gali sumažinti visų finansinių metų pelningumą maždaug 90 milijonų eurų suma, o pati pertvarkos programa gali kainuoti apie 1,1–1,5 milijardo eurų.

    Kartu bendrovė yra paskelbusi apie reikšmingą kaštų mažinimą ir darbo vietų peržiūrą, siekdama sutaupyti. Viešai skelbta, kad restruktūrizacija apimtų iki 3 000 darbo vietų mažinimą kaip plano dalį, o bendras siekis ilgesniu laikotarpiu galėtų siekti iki 10 000 pozicijų, priklausomai nuo įgyvendinimo etapų.

    Grožio sektorius pastaruoju metu išgyvena lėtėjimo ir persigrupavimo etapą: išauga konkurencija dėl premium pirkėjų, o vartotojų įpročius veikia ir kainų jautrumas, ir sparčiai auganti e. prekyba. Tokiose sąlygose rinkos dažnai palankiau vertina aiškią strategiją, maržų apsaugą bei efektyvią tiekimo grandinę, nei didelius, bet rizikingus susijungimus.

  • Tysiące etatų gali dingti Lenkijoje: atleidimų banga plečiasi už technologijų sektoriaus

    Pasaulio darbo rinkoje ryškėja nauja atleidimų banga, kuri pirmiausia palietė technologijų įmones, tačiau vis dažniau persimeta ir į kitus sektorius. Analitikai tai sieja su lėtesniu augimu po pandemijos, kaštų mažinimu ir tuo, kaip greitai įmonėse diegiamas dirbtinis intelektas.

    Atleidimų mastą technologijų sektoriuje seka platforma Layoffs.fyi: šiemet daugiau nei 120 bendrovių jau sumažino darbuotojų skaičių, o bendrai pranešta apie daugiau nei 100 000 panaikintų darbo vietų. Tarp gerai žinomų pavyzdžių minimas „Amazon“, per kelis mėnesius atsisakęs maždaug 30 000 darbuotojų, o „Block“ viešai skelbė planus mažinti komandą iki 40 proc.

    Nors tokie skaičiai labiausiai matomi JAV rinkoje, pokyčiai juntami ir arčiau Lietuvos. Lenkijos verslo žiniasklaida pastebi, kad šalyje darbdaviai tampa atsargesni: mažėja naujų darbo pasiūlymų, dažnėja kalbos apie restruktūrizacijas ir išlaidų karpymą.

    Kas stumia atleidimų bangą?

    Ekspertai pabrėžia, kad dirbtinis intelektas ne visada tiesiogiai „pakeičia“ žmogų, tačiau keičia darbo pasidalijimą. Įmonės dažniau mažina pozicijas, kuriose daug pasikartojančių užduočių, o tuo pačiu didina poreikį žmonėms, gebantiems valdyti procesus, duomenis ir automatizavimo sprendimus.

    Kartu su technologijų sektoriumi vis dažniau minimos logistikos ir sandėliavimo sritys, taip pat tos industrijos, kurios pandemijos metais agresyviai didino darbuotojų skaičių. Kai paklausa normalizuojasi, darbdaviai linkę grįžti prie efektyvumo, o dalį funkcijų perkurti pasitelkiant automatizaciją.

    Ką tai reiškia Lenkijai ir regionui?

    Lenkijoje atleidimų apimtys kol kas mažesnės nei JAV technologijų rinkoje, tačiau kryptis panaši: darbdaviai atsargiau samdo, atidžiau vertina biudžetus ir dažniau peržiūri komandas. Tokios nuotaikos paprastai pirmiausia pasimato darbo skelbimų sraute ir vidinėse optimizacijose, o vėliau persikelia į platesnę ekonomiką.

    Darbuotojams tai signalas, kad labiausiai augs paklausa kompetencijoms, susijusioms su skaitmenizacija, duomenų analize ir procesų automatizavimu. Kita vertus, rizika didėja pareigoms, kurių turinį lengva standartizuoti ir perkelti į automatizuotus sprendimus.

    „Darbo rinkos duomenys rodo, kad mažėja darbo pasiūlymų, o vis daugiau įmonių skelbia apie restruktūrizaciją ir kaštų mažinimą“, – teigiama apžvalgose.