CP v2

Tag: Restruktūrizacija

  • UFL kūrėjai prabilo apie atleidimus: kiek žmonių iš tikrųjų neteks darbo „Strikerz Inc.“?

    UFL kūrėjai prabilo apie atleidimus: kiek žmonių iš tikrųjų neteks darbo „Strikerz Inc.“?

    Pastarosiomis dienomis aistras žaidimų bendruomenėje įkaitino pranešimai apie galimus masinius atleidimus Baltarusijos studijoje „Strikerz Inc.“, kuriančioje futbolo žaidimą „UFL“. Viešojoje erdvėje sklandė versija, kad įmonė esą ruošiasi itin didelei darbuotojų mažinimo bangai, kuri galėtų paliesti net daugiau nei pusę komandos.

    Informacija apie galimą drastišką mažinimą buvo siejama su prielaidomis, jog projektui nepavyko pasiekti tikėto proveržio, o papildomą spaudimą esą sukėlė ir licencijų klausimai. Tokie gandai žaidimų industrijoje dažnai tampa signalu apie platesnes problemas, nes didelių biudžetų projektai yra jautrūs tiek pardavimų, tiek partnerystės ir licencijų sprendimams.

    Į šiuos pranešimus sureagavusi „Strikerz Inc.“ paskelbė poziciją, kurioje patvirtino, kad atleidimai iš tiesų planuojami, tačiau jų mastas, pasak studijos, bus gerokai mažesnis nei skelbta. Įmonė nurodė, kad restruktūrizacija turėtų paliesti apie 20 proc. darbuotojų, o ne daugiau nei pusę kolektyvo.

    Studija aiškina, kad pokyčių tikslas yra efektyviau perskirstyti atsakomybes tarp vidinių komandų ir padidinti veiklos našumą. Pastaraisiais metais žaidimų rinkoje tokios restruktūrizacijos tapo dažnos ir dideliuose, ir mažesniuose kolektyvuose, nes leidėjai bei studijos peržiūri planus po spartaus plėtros laikotarpio.

    „UFL“ kūrėjai taip pat pabrėžė, kad pats projektas nėra stabdomas ir toliau bus vystomas, o žaidėjai turėtų sulaukti naujo turinio. Pastaruoju metu žaidimas aktyviai stiprino matomumą pasitelkdamas žinomus futbolo vardus ir partnerystes, tačiau konkurencija futbolo simuliatorių segmente išlieka itin aštri.

    Nemokamo platinimo modelis, kurį naudoja „UFL“, teoriškai leidžia greičiau auginti auditoriją, tačiau tokio tipo žaidimų sėkmė dažnai priklauso nuo ilgalaikio įsitraukimo, nuolatinio atnaujinimų tempo ir gebėjimo išlaikyti žaidėjus tarp sezoninių turinio bangų. Būtent todėl personalo ir resursų planavimas tokiuose projektuose tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar žaidimas sugebės įsitvirtinti nišoje.

  • „Microsoft“ ruošia didžiulius atleidimus žaidimų padalinyje: nutekėjo datos ir galimas mastas

    „Microsoft“ ruošia didžiulius atleidimus žaidimų padalinyje: nutekėjo datos ir galimas mastas

    „Microsoft“ gali ruoštis dar vienai reikšmingai restruktūrizacijai, kuri paliestų vaizdo žaidimų verslą ir su juo susijusias komandas. Viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, kad galutiniai sprendimai dėl personalo galėjo būti priimti birželio 30 dieną, o pirmosios pasekmės būtų matomos jau liepos pradžioje.

    Apie galimus pokyčius kalbama žaidimų industrijos kontekste, kuri pastaraisiais metais gyvena nuolatinių optimizacijų ir kaštų mažinimo ritmu. Po pandeminio augimo daug įmonių persvarstė planus, o lėtesnis vartojimas, brangęs finansavimas ir išaugusios kūrimo sąnaudos paskatino mažinti komandas ar peržiūrėti projektų portfelius.

    Kas šiuo metu žinoma?

    Informacija apie galimą atleidimų bangą siejama su industrijos veterano George’o Broussardo komentarais, kuriuose minimas sprendimų priėmimo terminas ir galimas startas liepos pradžioje. Nors „Microsoft“ oficialiai nepatvirtino konkrečių skaičių, viešojoje erdvėje minimas scenarijus, kad pokyčiai galėtų paliesti kelis skirtingus padalinius.

    Skelbiama, kad dalyje komandų galėtų būti taikomi ryškūs etatų mažinimai, o kai kuriais atvejais neatmetamas ir studijų uždarymo variantas. Neoficialiai minimas galimas mastas siekia apie 435 darbuotojus, tačiau tai nėra patvirtintas skaičius.

    Kodėl žaidimų sektoriuje vis dar „karšta“?

    Žaidimų kūrimas brangsta, o projektų ciklai ilgėja, todėl leidėjai vis dažniau siekia sukoncentruoti resursus į didžiausią grąžą turinčias franšizes. Be to, prenumeratos modeliai ir skaitmeninė distribucija keičia pajamų struktūrą, o tai skatina griežčiau vertinti vidinį efektyvumą.

    „Microsoft“ atveju žaidimų verslas pastaraisiais metais ypač išsiplėtė po didelių įsigijimų, todėl natūralu, kad integracijos laikotarpiu peržiūrimos funkcijos, dubliuojami procesai ir valdymo struktūros. Tokios reorganizacijos dažnai reiškia ir komandų dydžių korekcijas.

    Ko tikėtis artimiausiomis savaitėmis?

    Jeigu gandai pasitvirtintų, pirmieji aiškesni signalai turėtų pasirodyti liepos pirmosiomis dienomis, kai įmonės paprastai pradeda komunikuoti apie struktūrinius sprendimus darbuotojams ir rinkai. Tuo pačiu svarbu pabrėžti, kad kol nėra oficialaus pranešimo, informacija apie konkrečius skaičius ir paveiktas komandas išlieka spekuliatyvi.

    Žaidimų bendruomenei didžiausias klausimas būtų ne tik atleidimų mastas, bet ir tai, ar reorganizacija palies planuojamų žaidimų leidimų grafikus bei ilgalaikius „Xbox“ turinio planus. Artimiausios savaitės turėtų parodyti, ar tai bus lokalus optimizavimas, ar platesnė strategijos korekcija.

    „Kol kas tai yra nepatvirtinta informacija, tačiau kalbama apie sprendimus, kurie gali paliesti kelias žaidimų kūrimo komandas“, – sakė George’as Broussardas, komentuodamas viešojoje erdvėje pasirodžiusius pranešimus.

  • „Ubisoft“ darbuotojai skelbia streiką: masiniai atleidimai ir ultimatumai vadovybei Europoje

    „Ubisoft“ darbuotojai skelbia streiką: masiniai atleidimai ir ultimatumai vadovybei Europoje

    „Ubisoft“ Europoje susiduria su nauja krize: po restruktūrizacijos ir masinių atleidimų dalis darbuotojų rengiasi streikui, siekdami apsaugoti darbo vietas ir aiškesnių garantijų ateičiai. Protestai planuojami po to, kai bendrovė per pastaruosius mėnesius uždarė ar apkarpė kelis padalinius ir komandas skirtingose šalyse.

    Žiniasklaidoje skelbiama, kad pastaruoju metu atleidimai palietė kūrėjus, dirbusius prie „Rainbow Six Siege“ ir mobiliosios šio žaidimo versijos, taip pat buvo uždaryti „Ubisoft“ padaliniai Belgrade ir Vinipege. Pokyčiai fiksuoti ir Šiaurės Amerikoje, o papildomų sumažinimų sulaukė ir kai kurie Europos biurai.

    Didžiausia įtampa, remiantis darbuotojų atstovų pranešimais, kilo „Ubisoft“ komandoje Barselonoje, kur planuojama atleisti 51 žmogų. Tai sudaro daugiau nei ketvirtadalį vietos padalinio darbuotojų, todėl dalis kolektyvo streiką vertina kaip vienintelę priemonę daryti spaudimą vadovybei.

    Skelbiama, kad streikas turėtų prasidėti birželio 30 dieną, o protestai vyktų kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį iki liepos vidurio. Darbuotojai reikalauja ilgalaikių užimtumo garantijų, aiškesnių karjeros taisyklių ir nuoseklesnės nuotolinio darbo politikos, taip pat apsaugos nuo naujų atleidimų bangų.

    Ši situacija vyksta platesniame industrijos kontekste, kai didžiosios žaidimų bendrovės vis dažniau mažina kaštus, peržiūri projektų portfelius ir optimizuoja komandų struktūrą. Pastaraisiais metais rinką spaudė augusios kūrimo sąnaudos, griežtesni investuotojų lūkesčiai ir didesnė konkurencija, todėl restruktūrizacija tapo dažnu sprendimu net ir garsiausiems leidėjams.

    „Ubisoft“ jau anksčiau viešai skelbė apie projektų perplanavimą, įskaitant kelių žaidimų atšaukimą ir kitų kūrimo grafikų korekcijas. Dabar darbuotojų streiko grėsmė didina riziką, kad dalis planų gali dar labiau vėluoti, o tai įprastai atsiliepia tiek žaidimų leidybos terminams, tiek studijų finansiniams rezultatams.

    Kol kas neaišku, ar derybos su darbuotojų atstovais leis išvengti ilgalaikio konflikto, tačiau streikas signalizuoja augančią įtampą tarp kūrėjų ir vadovybės dėl darbo stabilumo. Artimiausios savaitės parodys, ar „Ubisoft“ ryšis koreguoti restruktūrizacijos planus ir pasiūlyti konkretesnes garantijas komandoms Europoje.

  • JSW vadovas: įmonei reikia lėšų restruktūrizacijai ir pelningumo, kitaip ateitis miglota

    Lenkijos kasybos grupė Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) pripažįsta atsidūrusi sudėtingoje padėtyje: spaudžia nepalanki rinkos konjunktūra, aukšti kaštai ir įtampa dėl galimų pertvarkų. Įmonės vadovas Bogusławas Oleksy interviu pabrėžia, kad artimiausi mėnesiai bus lemiami siekiant stabilizuoti veiklą ir finansus.

    Pasak jo, JSW dabar labiausiai reikia pinigų restruktūrizacijai, geresnių koksuojamosios anglies ir kokso kainų bei „ramybės“ – mažiau trikdžių įmonės viduje ir aiškesnių sprendimų dėl pertvarkų. Vadovas akcentuoja, kad be pelningos veiklos įmonė neturės tvarios ateities, nes komercinis finansavimas paprastai pasiekiamas tik tada, kai matomas gebėjimas generuoti stabilų pinigų srautą.

    Pelningumas – raktas į finansavimą

    JSW vadovas teigia, kad bendrovė privalo kuo greičiau pasiekti situaciją, kai pajamos viršija sąnaudas. Tokiu atveju atsirastų reali galimybė derėtis dėl išorinio finansavimo rinkose, o ne vien remtis laikinais sprendimais ar vidaus taupymu.

    „Įmonės veikla turi būti pelninga, nes kitu atveju ji neturi ateities“, – sakė Bogusławas Oleksy.

    Vadovo teigimu, šiuo metu vyksta pokalbiai su keliais potencialiais finansavimo organizatoriais tarptautinėse rinkose. Tikslas – pasirinkti partnerį, su kuriuo būtų galima suformuoti tinkamą finansavimo struktūrą ir įvertinti sąlygas, tačiau esminė prielaida išlieka ta pati: veiklos pelningumas ir aiški grąžinimo logika.

    Kas stabdė ankstesnius planus?

    JSW vadovybės vertinimu, ankstesniuose etapuose finansavimo paieškas komplikavo tai, kad nebuvo pasiektas susitarimas dėl dalies kaštų mažinimo priemonių. Įmonės pristatytuose planuose buvo numatytos reikšmingos priemonės, susijusios su atlygio paketo mažinimu, dalies darbuotojų perkėlimu ir ankstesnio pasitraukimo iš darbo programomis.

    Vadovas aiškina, kad be suderintų sprendimų su socialiniais partneriais investuotojams ar finansuotojams sunku vertinti planų įgyvendinamumą. Tokiose pramonės šakose, kaip anglies gavyba, finansavimo kaina ir sąlygos itin jautrios tiek žaliavų kainų ciklams, tiek darbo kaštų struktūrai.

    Restruktūrizacija: mažiau darbuotojų ir organizaciniai pokyčiai

    JSW jau įgyvendina dalį priemonių, susijusių su užimtumo pertvarka. Pasak vadovo, vienkartinėmis išmokomis pasinaudojo apie 600 žmonių, o tai įvardijama kaip pirmasis etapas. Kitas žingsnis – platesnės apimties sprendimai, susiję su vadinamaisiais gavybos ir perdirbimo atostogų mechanizmais, kuriems reikalingi susitarimai su atsakingomis valstybės institucijomis.

    Vadovas taip pat kalba apie planą kurti gavybos centrus – tai turėtų būti programos dalis, skirta padidinti efektyvumą ir geriau išnaudoti turtą bei darbuotojų kompetencijas. Pertvarkos, anot jo, bus vykdomos projektiniu principu, tam suformuota atskira koordinuojanti struktūra.

    Rinkos spaudimas: pigesnė konkurencija Europoje

    Nors JSW orientuojasi į koksuojamosios anglies gavybą, bendrovė susiduria su stipria konkurencija Europos rinkoje. Į ją, vadovo teigimu, patenka pigesnė koksuojamoji anglis iš JAV ir koksas iš Indonezijos, o tai didina kainų spaudimą ir pirkėjų lūkesčius.

    Įmonė tikina palaikanti nuolatinį dialogą su pagrindiniais klientais, nes dabartinė finansinė padėtis kelia klausimų dėl stabilumo ir patikimumo. Vadovas pabrėžia, kad ilgalaikiai santykiai su pirkėjais yra svarbūs, tačiau vien komunikacijos nepakanka – būtinas realus veiklos stabilizavimas.

    JSW planuose 2026 metais numatyta apie 13 mln. 300 tūkst. tonų gavyba, išlaikant prioritetą koksuojamajai angliai. Tuo pačiu pripažįstama, kad anglies ir kokso kainos išlieka nepastovios, o rinkos prognozės artimiausiu metu ne visada žada ryškų kainų šuolį.

    „Po metų įmonė turėtų būti po esminių pokyčių – mažesnio užimtumo, mažiau išorinių paslaugų ir organizacinių pertvarkų. Tuomet būtume stabilesnėje operacinėje ir finansinėje padėtyje“, – sakė Bogusławas Oleksy.

  • „Estée Lauder“ akcijos šauna aukštyn: nutrūkus deryboms su „Puig“ investuotojai lengviau atsikvėpė

    „Estée Lauder“ akcijos šauna aukštyn: nutrūkus deryboms su „Puig“ investuotojai lengviau atsikvėpė

    „Estée Lauder“ akcijos išankstinėje prekyboje šoktelėjo beveik 10 proc., kai bendrovė pranešė nutraukusi derybas dėl galimo susijungimo su Ispanijos grožio grupe „Puig“. Rinkos dalyviai tokį sprendimą įvertino kaip aiškesnį signalą, kad įmonė koncentruosis į vidinį atsigavimo planą.

    Apie tai, kad abi pusės nutraukė diskusijas, „Estée Lauder“ paskelbė oficialiame pranešime. Bendrovė pabrėžė toliau vykdysianti „Beauty Reimagined“ pertvarkos strategiją, kuri apima dėmesį aukštesnės klasės naujiems produktams ir tiekimo grandinės supaprastinimą.

    „Esame dėkingi už pokalbius su „Puig“ ir patvirtiname pasitikėjimą savo prekių ženklais, komandomis bei gebėjimu sėkmingai veikti savarankiškai“, – sakė „Estée Lauder“ prezidentas ir generalinis direktorius Stéphane de La Faverie.

    Rinkos reakcija buvo priešinga abiem įmonėms: „Estée Lauder“ akcijos kilo, o „Puig“ vertybiniai popieriai smuko dviženkliu tempu. Investuotojų nuotaikas stiprino ir tai, kad susijungimas būtų sukūręs itin sudėtingą struktūrą, kurioje reikėtų suderinti skirtingus portfelius ir valdymą.

    „Estée Lauder“ yra viena didžiausių pasaulio grožio industrijos grupių, valdanti tokius prekės ženklus kaip „Clinique“ ir „Tom Ford Beauty“. „Puig“ portfelyje yra tokie vardai kaip „Charlotte Tilbury“ ir „Jean Paul Gaultier“, o abiejų grupių sąlyčio taškas daugiausia būtų kvapų segmentas.

    Analitikai pastarosiomis savaitėmis viešai svarstė, kad susijungimas gali kelti riziką dėl strateginio nesuderinamumo ir galimo įtakos pasidalijimo tarp skirtingų prekės ženklų bei komandų. Dalis investuotojų todėl vertino derybų nutraukimą kaip mažesnės rizikos scenarijų trumpuoju laikotarpiu.

    Vis dėlto „Estée Lauder“ laukia spaudimas iš išorės veiksnių ir būtinybė greitai parodyti apčiuopiamą „Beauty Reimagined“ rezultatą. Bendrovė anksčiau nurodė, kad muitai gali sumažinti visų finansinių metų pelningumą maždaug 90 milijonų eurų suma, o pati pertvarkos programa gali kainuoti apie 1,1–1,5 milijardo eurų.

    Kartu bendrovė yra paskelbusi apie reikšmingą kaštų mažinimą ir darbo vietų peržiūrą, siekdama sutaupyti. Viešai skelbta, kad restruktūrizacija apimtų iki 3 000 darbo vietų mažinimą kaip plano dalį, o bendras siekis ilgesniu laikotarpiu galėtų siekti iki 10 000 pozicijų, priklausomai nuo įgyvendinimo etapų.

    Grožio sektorius pastaruoju metu išgyvena lėtėjimo ir persigrupavimo etapą: išauga konkurencija dėl premium pirkėjų, o vartotojų įpročius veikia ir kainų jautrumas, ir sparčiai auganti e. prekyba. Tokiose sąlygose rinkos dažnai palankiau vertina aiškią strategiją, maržų apsaugą bei efektyvią tiekimo grandinę, nei didelius, bet rizikingus susijungimus.

  • Tysiące etatų gali dingti Lenkijoje: atleidimų banga plečiasi už technologijų sektoriaus

    Pasaulio darbo rinkoje ryškėja nauja atleidimų banga, kuri pirmiausia palietė technologijų įmones, tačiau vis dažniau persimeta ir į kitus sektorius. Analitikai tai sieja su lėtesniu augimu po pandemijos, kaštų mažinimu ir tuo, kaip greitai įmonėse diegiamas dirbtinis intelektas.

    Atleidimų mastą technologijų sektoriuje seka platforma Layoffs.fyi: šiemet daugiau nei 120 bendrovių jau sumažino darbuotojų skaičių, o bendrai pranešta apie daugiau nei 100 000 panaikintų darbo vietų. Tarp gerai žinomų pavyzdžių minimas „Amazon“, per kelis mėnesius atsisakęs maždaug 30 000 darbuotojų, o „Block“ viešai skelbė planus mažinti komandą iki 40 proc.

    Nors tokie skaičiai labiausiai matomi JAV rinkoje, pokyčiai juntami ir arčiau Lietuvos. Lenkijos verslo žiniasklaida pastebi, kad šalyje darbdaviai tampa atsargesni: mažėja naujų darbo pasiūlymų, dažnėja kalbos apie restruktūrizacijas ir išlaidų karpymą.

    Kas stumia atleidimų bangą?

    Ekspertai pabrėžia, kad dirbtinis intelektas ne visada tiesiogiai „pakeičia“ žmogų, tačiau keičia darbo pasidalijimą. Įmonės dažniau mažina pozicijas, kuriose daug pasikartojančių užduočių, o tuo pačiu didina poreikį žmonėms, gebantiems valdyti procesus, duomenis ir automatizavimo sprendimus.

    Kartu su technologijų sektoriumi vis dažniau minimos logistikos ir sandėliavimo sritys, taip pat tos industrijos, kurios pandemijos metais agresyviai didino darbuotojų skaičių. Kai paklausa normalizuojasi, darbdaviai linkę grįžti prie efektyvumo, o dalį funkcijų perkurti pasitelkiant automatizaciją.

    Ką tai reiškia Lenkijai ir regionui?

    Lenkijoje atleidimų apimtys kol kas mažesnės nei JAV technologijų rinkoje, tačiau kryptis panaši: darbdaviai atsargiau samdo, atidžiau vertina biudžetus ir dažniau peržiūri komandas. Tokios nuotaikos paprastai pirmiausia pasimato darbo skelbimų sraute ir vidinėse optimizacijose, o vėliau persikelia į platesnę ekonomiką.

    Darbuotojams tai signalas, kad labiausiai augs paklausa kompetencijoms, susijusioms su skaitmenizacija, duomenų analize ir procesų automatizavimu. Kita vertus, rizika didėja pareigoms, kurių turinį lengva standartizuoti ir perkelti į automatizuotus sprendimus.

    „Darbo rinkos duomenys rodo, kad mažėja darbo pasiūlymų, o vis daugiau įmonių skelbia apie restruktūrizaciją ir kaštų mažinimą“, – teigiama apžvalgose.

  • Cisco pajamos auga dėl DI paklausos, bet planuoja atleisti apie 4 000 darbuotojų

    JAV technologijų bendrovė „Cisco Systems“ per trečiąjį 2025–2026 finansinių metų ketvirtį, pasibaigusį balandžio 25 dieną, gavo 15,84 mlrd. eurų pajamų. Tai yra 12 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o rezultatai pranoko analitikų lūkesčius.

    Grynasis pelnas per ketvirtį išaugo iki maždaug 3,37 mlrd. eurų, palyginti su apie 2,49 mlrd. eurų prieš metus. Bendrovė teigia, kad augimą labiausiai skatino išaugusi DI infrastruktūrai reikalingų sprendimų paklausa.

    „Cisco“ akcentuoja investicijas į naujos kartos tinklo įrangą, įskaitant komutatorius ir maršrutizatorius, pritaikytus dideliems duomenų srautams ir skaičiavimo apkrovoms. Taip pat plečiami kibernetinio saugumo sprendimai verslui, nes DI diegimas didina reikalavimus tinklo saugai ir atsparumui.

    Rinkos reakcija į paskelbtus rezultatus buvo palanki: per vieną dieną bendrovės akcijų kaina šoktelėjo apie 20 proc., o nuo 2026 metų pradžios prieaugis viršijo 50 proc. Investuotojai teigiamai vertina „Cisco“ pozicionavimą DI infrastruktūros grandinėje, kur didėja įrangos ir programinės įrangos poreikis.

    Vis dėlto kartu su augimu skelbiama ir apie restruktūrizaciją. Bendrovė planuoja atsisveikinti su ne mažiau kaip 4 000 darbuotojų, tai sudarytų apie 5 proc. visos „Cisco“ komandos.

    „Vykdydami restruktūrizaciją ir sutelkdami dėmesį į DI, planuojame atleisti ne mažiau kaip 4 000 darbuotojų“, – sakė „Cisco“ vadovas Chuckas Robbinsas.

    Restruktūrizacija, daugiausia dėl išeitinių išmokų ir susijusių kaštų, turėtų kainuoti apie 1 mlrd. eurų. Iš šios sumos apie 450 mln. eurų numatoma pripažinti einamajame ketvirtyje, o likusi dalis persikels į 2027 finansinius metus.

    Tokios situacijos technologijų sektoriuje pastaraisiais metais tampa įprastos: įmonės, net ir demonstruodamos augančias pajamas, mažina etatus, kai perskirsto investicijas į prioritetines kryptis. DI infrastruktūros bumas skatina išlaidas duomenų centrams, tinklams ir saugumui, todėl tradicinės veiklos sritys dažnai peržiūrimos, o komandos pertvarkomos.

  • Cisco rekordiniai rezultatai ir DI bumas: įmonė mažina beveik 4 000 darbo vietų, kodėl?

    Cisco rekordiniai rezultatai ir DI bumas: įmonė mažina beveik 4 000 darbo vietų, kodėl?

    Cisco paskelbė apie beveik 4 000 darbo vietų mažinimą, nors įmonės finansiniai rezultatai ir investuotojų lūkesčiai pastaruoju metu kilo. Rinkos dėmesį patraukė tai, kad sprendimas priimamas augant užsakymams, kuriuos skatina DI infrastruktūros paklausa.

    Po stiprių ketvirčio rezultatų Cisco akcijos per vieną prekybos sesiją šoktelėjo dviženkliu procentu ir pasiekė rekordines aukštumas. Investuotojai palankiai įvertino ne tik pajamas, bet ir atnaujintas prognozes, susijusias su duomenų centrų ir tinklų įrangos paklausa.

    Kas slypi už atleidimų?

    Įmonė teigia, kad mažinimas susijęs su restruktūrizacija ir investicijų perskirstymu į sparčiausiai augančias kryptis. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad dalis tradicinių funkcijų automatizuojamos, o daugiau lėšų nukreipiama į produktų kūrimą, lustus, optiką, kibernetinį saugumą ir DI sprendimus.

    Restruktūrizacijos kaštai, pagal viešai skelbtą informaciją, turėtų siekti apie 930 milijonų eurų. Toks mastas signalizuoja ne vien taupymą, o bandymą greičiau persitvarkyti, kai technologijų rinka vis labiau orientuojasi į DI skaičiavimams reikalingą infrastruktūrą.

    DI infrastruktūra kelia kartelę

    Cisco pastaruoju metu išskiria augančius užsakymus, susijusius su DI infrastruktūra, o metinę šios srities užsakymų prognozę padidino nuo maždaug 4,6 milijardo iki apie 8,3 milijardo eurų. Tai rodo, kad bendrovė tikisi didesnės paklausos tinklų, saugumo ir duomenų centrų sprendimams, kurių reikia DI sistemoms veikti.

    Technologijų rinkoje tai tapo platesne tendencija: įmonės investuoja į DI pajėgumus, tačiau kartu peržiūri išlaidas ir darbuotojų struktūrą. Dažnas scenarijus toks pats: daugiau samdoma inžinerijai ir produktų plėtrai, o dalis administracinių ar pasikartojančių funkcijų mažinama arba automatizuojama.

    Ne vien Cisco: spaudimas jaučiamas visur

    Panašios nuotaikos matomos ir kitose didžiosiose technologijų bendrovėse. Pavyzdžiui, „LinkedIn“ taip pat planuoja mažinti etatinių darbuotojų skaičių maždaug 5 proc. nuo daugiau nei 17 500 darbuotojų visame pasaulyje.

    Nors kai kurios įmonės viešai pabrėžia, kad pokyčiai nėra tiesiogiai susiję su DI, rinkos dalyviai dažnai tai sieja su tuo pačiu reiškiniu: biudžetai perskirstomi į DI produktus, infrastruktūrą ir efektyvumo didinimą. Dėl to vienose srityse atsiranda naujų vaidmenų, o kitose darbo vietų mažėja net ir tuo metu, kai pelningumas išlieka aukštas.

    Investuotojams toks signalas dažnai reiškia spartesnį prisitaikymą prie naujos konkurencinės realybės, tačiau darbuotojams tai didina neapibrėžtumą. Artimiausi ketvirčiai parodys, ar Cisco restruktūrizacija leis išlaikyti augimo tempą ir sustiprinti pozicijas DI infrastruktūros grandinėje.

  • „Cisco“ DI paklausa kelia pajamas, bet įmonė ruošiasi atleisti apie 4 000 darbuotojų

    „Cisco Systems“ paskelbė, kad trečiąjį 2025–2026 finansinių metų ketvirtį, pasibaigusį balandžio 25 dieną, jos pajamos pasiekė apie 14,6 mlrd. eurų. Tai yra maždaug 12 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o rezultatai pranoko dalies analitikų lūkesčius.

    Per tą patį laikotarpį grynasis pelnas, bendrovės teigimu, išaugo iki maždaug 3,1 mlrd. eurų nuo maždaug 2,3 mlrd. eurų prieš metus. Rinkos dėmesį patraukė tai, kad spartesnį augimą „Cisco“ sieja su išaugusia DI infrastruktūros paklausa.

    Pastaraisiais ketvirčiais technologijų sektoriuje ryškėja tendencija, kai didelės įmonės investuoja į duomenų centrų plėtrą ir tinklų modernizavimą, kad galėtų aptarnauti DI skaičiavimams reikalingus srautus. Tokiems projektams reikalingi didesnio našumo komutatoriai, maršrutizatoriai ir saugumo sprendimai, kuriuos „Cisco“ ir tiekia.

    Bendrovė taip pat pristatė naujos kartos tinklo įrangą, paremtą naujausiais tinklo procesoriais, ir akcentavo kibernetinio saugumo sprendimų paketų plėtrą verslo klientams. DI diegimas įmonėse dažnai reiškia didesnį duomenų judėjimą ir didesnį atakų paviršių, todėl saugumas tampa viena svarbiausių investicijų krypčių.

    Vis dėlto kartu su gerais finansiniais rodikliais „Cisco“ pranešė planuojanti restruktūrizaciją ir ne mažiau kaip 4 000 darbuotojų atleidimą. Tai sudarytų apie 5 proc. visos bendrovės darbo jėgos, o planuojami pokyčiai siejami su didesniu fokusavimusi į DI kryptį.

    Restruktūrizacijos kaštai, kaip nurodoma, gali siekti apie 920 mln. eurų, didžioji dalis sumos būtų skirta išeitinėms išmokoms ir su pertvarka susijusioms išlaidoms. Dabartiniame ketvirtyje bendrovė planuoja pripažinti apie 410 mln. eurų sąnaudų, o likusi dalis persikeltų į 2027 finansinius metus.

    Investuotojai į šias žinias sureagavo optimistiškai: po rezultatų paskelbimo akcijų kaina per vieną prekybos sesiją šoktelėjo maždaug penktadaliu. Rinkoje tai dažnai aiškinama kaip signalas, kad DI infrastruktūros paklausa išlieka stipri, o įmonės, galinčios greitai perorientuoti portfelį ir kaštų struktūrą, turi daugiau galimybių augti.

  • Masinių atleidimų banga stiprėja: technologijų sektoriuje jau mažėja darbo vietų, spaudimas auga ir Europoje

    Pasaulinėje darbo rinkoje ryškėja nauja masinių atleidimų banga, kuri labiausiai matoma technologijų sektoriuje. Įmonės peržiūri išlaidas, atsargiau planuoja plėtrą ir vis dažniau atsisako dalies pareigybių, ypač susijusių su rutininiais procesais.

    Darbo vietų mažėjimą fiksuojantys agreguoti duomenys rodo, kad vien šiemet daugiau nei 120 technologijų bendrovių paskelbė apie daugiau nei 100 000 atleidimų. Tarp garsiausių pavyzdžių minima „Amazon“, per kelis mėnesius atsisakiusi maždaug 30 000 darbuotojų.

    Ne tik technologijų įmonės patiria spaudimą mažinti komandas. Vis dažniau restruktūrizacijos ir etatų peržiūros pasiekia logistiką, sandėliavimą bei tas sritis, kurios per COVID-19 laikotarpį sparčiai didino darbuotojų skaičių, o vėliau susidūrė su paklausos normalizavimu.

    Kas stumia atleidimus?

    Vienas svarbiausių veiksnių, kurį įvardija ekspertai, yra spartus DI diegimas. Jis ne visada reiškia, kad darbuotojas „pakeičiamas“, tačiau dažnai lemia, kad mažėja poreikis pareigybėms, kurių pagrindą sudaro pasikartojančios užduotys ir procesų administravimas.

    Kartu auga paklausa kitokio profilio specialistams: duomenų analitikams, DI produktų vadovams, saugumo ir infrastruktūros ekspertams, taip pat tiems, kurie geba prižiūrėti automatizuotus procesus. Tai reiškia, kad daliai darbuotojų didžiausia rizika kyla ne dėl profesijos išnykimo, o dėl reikalaujamų įgūdžių pasikeitimo.

    Ką tai reiškia Europai?

    Nors Europos darbo rinka dažnai reaguoja lėčiau nei JAV, signalai apie atsargesnį samdymą stiprėja ir čia. Įmonės dažniau renkasi neužpildyti atsilaisvinusių pozicijų, samdymą nukreipia tik į kritines roles, o planuojamas plėtros komandas mažina dar iki oficialių atleidimų.

    Darbdavių komunikacijoje vis dažniau kartojasi restruktūrizacijos, efektyvumo ir kaštų mažinimo terminai, o darbo skelbimų apimtys kai kuriose srityse traukiasi. Tai nereiškia staigaus visuotinio nedarbo šuolio, tačiau rodo aiškią kryptį: darbo vietų skaičius labiau priklausys nuo gebėjimo prisitaikyti prie automatizacijos ir DI sprendimų.

    „DI keičia ne tik įrankius, bet ir pareigybių logiką: mažėja pasikartojančio darbo, o auga poreikis prižiūrėti, kurti ir valdyti automatizaciją“, – sako darbo rinkos ekspertai.

    Artimiausiu metu tendencija greičiausiai išliks nevienoda: dalyje sektorių vyks atleidimai ir samdymo „įšaldymai“, o kitur bus ieškoma specifinių kompetencijų. Darbuotojams tai signalas investuoti į kvalifikacijos kėlimą, ypač ten, kur DI gali perimti dalį kasdienio darbo.