CP v2

Tag: Rizikos kapitalas

  • JK rizikos kapitalas priartėjo prie JAV grąžos: nauji fondai lenkia Europą ir keičia rinką

    Jungtinės Karalystės rizikos kapitalo rinka ilgalaikėje perspektyvoje pagal fondų grąžą susilygino su JAV, o naujausios kartos fondai jau lenkia tiek amerikiečius, tiek žemyninę Europą. Tai rodo nauja britų valstybinio plėtros banko British Business Bank analizė.

    Ataskaitoje vertinta, kokią bendrą vertę fondai sukūrė investuotojams, lyginant ją su įmokėtu kapitalu. 2002–2021 metų laikotarpio fondų imtyje Jungtinės Karalystės rodiklis siekė 1,78 karto ir sutapo su JAV, o likusi Europa atsiliko su 1,67 karto rezultatu.

    Dar ryškesnis pranašumas matomas vertinant naujausių fondų derlių. 2020–2024 metų fondai Jungtinėje Karalystėje fiksavo 1,40 karto rodiklį, kai JAV siekė 1,24 karto, o likusioje Europoje – 1,27 karto, todėl didėja investuotojų dėmesys Londono ir kitų JK ekosistemos centrų valdytojams.

    Kas slypi už skaičių?

    Rodiklis, kuriuo remiasi ataskaita, dažnai naudojamas vertinant rizikos kapitalo portfelių brandą, tačiau jis nebūtinai reiškia, kad investuotojai jau gavo pinigus atgal. Rizikos kapitalo fonduose realizacijos gali užtrukti, todėl reikšminga dalis vertės gali būti „popierinė“, priklausanti nuo įmonių vertinimų ir sandorių rinkos.

    British Business Bank investicijų vadovas Leandros Kalisperas pabrėžė, kad ilgą laiką JAV buvo laikomos pasauliniu etalonu, tačiau Jungtinė Karalystė mažina atotrūkį ir naujausiuose fonduose netgi išsiveržia į priekį.

    „Šis tyrimas rodo, kad Jungtinė Karalystė vis labiau vejasi JAV: bendrai susilygina grąža, o naujausios kartos fondai jau lenkia“, – sakė L. Kalisperas.

    Gerėja ir vėlyvos stadijos investicijos

    Ataskaitoje akcentuojama, kad istoriškai Jungtinės Karalystės fondai ypač stiprūs ankstyvoje stadijoje, tačiau naujesni duomenys rodo pagerėjimą ir vėlyvesniuose etapuose. 2014–2019 metų fondų grupėje JK vėlyvos stadijos fondai nuo JAV buvo atsilikę 0,78 karto, o 2020–2024 metais skirtumas sumažėjo iki 0,05 karto.

    Taip pat išsiskyrė bendro profilio, ne vien į siaurą sektorių orientuoti fondai. Naujesniame laikotarpyje jie Jungtinėje Karalystėje pasiekė 1,91 karto rezultatą, kai JAV analogiški fondai – 1,20 karto, o tai signalizuoja didesnį konkurencingumą ne tik „seed“ etape, bet ir įmonėms augant iki vėlesnių raundų.

    Vis dėlto ankstyvos stadijos segmentas išlieka viena tvirčiausių JK pusių. Platesnėje 2002–2024 metų imtyje JK ankstyvos stadijos fondų rezultatas siekė 1,85 karto, JAV – 1,81 karto, o likusioje Europoje – 1,84 karto.

    Ar geriausi valdytojai kartoja sėkmę?

    Ataskaitoje pirmą kartą detaliau nagrinėta, ar stiprūs rezultatai linkę kartotis, kai tie patys fondų valdytojai kelia naujus fondus. Analizė apėmė daugiau nei 800 fondų „tęsinių“ visame pasaulyje, susijusių su 390 valdytojų.

    Skaičiai rodo, kad 39 proc. fondų, kurie sekė po aukščiausio ketvirčio rezultatą turėjusių fondų, patys vėl pateko į aukščiausią ketvirtį. Be to, daugiau nei 70 proc. tokių „tęsinių“ išliko aukščiau nei rinkos mediana, o tai investuotojams gali mažinti riziką renkantis patirtį jau turinčius valdytojus.

    Rizikos kapitalo rinkai šie duomenys svarbūs tuo, kad jie stiprina pasakojimą apie JK kaip brandesnę ir labiau nuspėjamą investavimo aplinką. Tuo pačiu tai kelia diskusiją dėl vietinio institucinio kapitalo, ypač pensijų fondų, vaidmens finansuojant vietos inovacijas ir leidžiant investuotojams dalyvauti kuriant didelės vertės technologijų bendroves.

  • Estijos bilt.me pritraukė 700 000 eurų: DI platforma žada greitai paversti idėją „iOS“ ir „Android“ programėle

    Estijos bilt.me pritraukė 700 000 eurų: DI platforma žada greitai paversti idėją „iOS“ ir „Android“ programėle

    Estijos DI programėlių kūrimo platforma bilt.me pritraukė 700 000 eurų išankstinės sėklos etapo investiciją. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Superhero Capital“, o prie investuotojų prisidėjo ir „Bolt“ įkūrėjas Markus Villig bei „Lightyear“ įkūrėjas Martin Sokk.

    Startuolį 2025 metais įkūrė Uku Joost Annus, Kevin Akkermann ir Karl Kiilaspää. Komanda kuria DI agentą, kuris naudotoją veda nuo pirminės idėjos iki realiai veikiančios mobiliosios programėlės, parengtos publikavimui „App Store“ ir „Google Play“.

    Skirtingai nuo daugelio DI sprendimų, kurie daugiausia generuoja interneto svetaines ar web programėles, bilt.me orientuojasi į natyvias „iOS“ ir „Android“ aplikacijas. Tokia kryptis siejama su ambicija sumažinti techninį barjerą tiems, kurie turi idėją, bet neturi programuotojų komandos ar patirties.

    „Lažinamės, kad programėlės, o ne svetainės, bus vieta, kur bus kuriamas kitos kartos verslas“, – sakė Uku Joost Annus.

    Kuriant natyvias programėles, startuoliui teko spręsti ir praktinius infrastruktūros klausimus. Bilt.me teigia sukūrusi savo mokėjimų, debesijos ir dalijimosi sluoksnius, kuriuos įvardija kaip „Bilt Payments“, „Bilt Cloud“ ir „Bilt Link“.

    Pasak bendrovės, jos metinės pasikartojančios pajamos jau perkopė šešiaženklę ribą, o pajamos tris mėnesius iš eilės augo dvigubai kas mėnesį. Platformą naudoja tūkstančiai žmonių, didžioji dalis jų kuria vartotojams skirtas programėles, o likusi dalis – privačius ar vidiniam naudojimui skirtus įrankius.

    Bilt.me įžvelgia galimybę Europai būtent DI taikymo, o ne bazinės infrastruktūros sluoksnyje. Kompanija akcentuoja, kad nors Europai sudėtingiau konkuruoti energijos, puslaidininkių ar DI infrastruktūros srityse, stiprybė gali būti praktinių produktų kūrimas, kai DI paverčiamas naudotojams apčiuopiama paslauga.

    „Tačiau yra vienas sluoksnis, kuriame Europa vis dar yra pasaulinio lygio: programų sluoksnis, kai DI paverčiamas tuo, ką realūs žmonės naudoja ir už ką moka“, – sakė Uku Joost Annus.

    Gautas lėšas bilt.me planuoja skirti tarptautinei plėtrai ir tolesniam programėlių kūrimo galimybių vystymui. Bendrovė taip pat siekia pagreitinti kelią nuo idėjos iki veikiančio produkto, kad programėlės kūrimas mažoms komandoms ar pavieniams kūrėjams taptų labiau nuspėjamas ir pigesnis.

  • „Sofinnova Partners“ uždarė 82 mln. eurų medtech fondą: planuoja sukurti iki 8 įmonių

    „Sofinnova Partners“ uždarė 82 mln. eurų medtech fondą: planuoja sukurti iki 8 įmonių

    Europos gyvybės mokslų rizikos kapitalo bendrovė „Sofinnova Partners“ uždarė ketvirtąjį medicinos technologijų fondą „Sofinnova MD Start IV“, pritraukusi 82 mln. eurų. Fondą investuotojai perprenumeravo, tad įsipareigojimų suma viršijo pradinį tikslą.

    Naujos lėšos bus skirtos plėsti bendrovės medtech įmonių kūrimo strategiją Europoje ir Jungtinėse Valstijose. „Sofinnova Partners“ siekia turėti daugiau galimybių ne tik startuoti su naujomis idėjomis, bet ir padėti joms pereiti svarbiausius vystymo etapus.

    Per artimiausius penkerius metus fondas planuoja paleisti 6–8 medtech bendroves. „MD Start IV“ turėtų finansuoti projektus nuo pačios pradžios iki pagrindinių klinikinių ir veiklos etapų, kartu suteikiant vadinamąją praktinę komandų paramą.

    Pasak „Sofinnova Partners“, modelis remiasi klinikine įžvalga, verslumo kompetencijomis ir operaciniu įgyvendinimu, kad būtų kuriamos technologijos, sprendžiančios nepatenkintus medicinos poreikius. Portfelio bendrovės taip pat gauna prieigą prie tarptautinio partnerių tinklo, kuris svarbus klinikiniams tyrimams, reguliaciniams procesams ir komercializavimui.

    „Sofinnova MD Start“ yra viena iš nedaugelio strategijų Europoje, orientuotų į medtech įmonių kūrimą nuo nulio. Mūsų modelį išskiria aktyvus komandos vaidmuo kuriant ir palaikant kiekvieną įmonę nuo pirmos dienos“, – sakė „Sofinnova Partners“ valdybos pirmininkas ir vadovaujantis partneris Antoine Papiernik.

    Naujasis fondas seka po „Sofinnova MD Start III“, kuris buvo 63 mln. eurų dydžio ir investavo į šešias bendroves. Anksčiau skelbta, kad šios įmonės bendrai pritraukė daugiau nei 140 mln. eurų vėlesnių etapų finansavimo.

    „Sofinnova Partners“ nurodo, kad ankstesnio portfelio pavyzdžiai apima „LimFlow“, kuri buvo įsigyta „Inari Medical“ sandoryje, kurio vertė galėjo siekti apie 380 mln. eurų, bei „PreCARDIA“, kurią įsigijo „Abiomed“. Tarp portfelio įmonių minimos ir „CorWave“, pritraukusi daugiau nei 100 mln. eurų, bei „BrightHeart“, gavusi JAV FDA ir CE žymėjimo patvirtinimus ir pritraukusi apie 11 mln. eurų A serijos investiciją.

    Dar viena portfelio įmonė „Moon Surgical“ gavo FDA ir CE žymėjimo patvirtinimus savo sistemai „Maestro“, kuri, bendrovės teigimu, iki šiol panaudota gydant daugiau nei 3 700 pacientų. Tokie rodikliai investuotojams svarbūs kaip ženklas, kad technologijos pasiekia realią klinikinę praktiką, o ne lieka laboratorijos prototipų stadijoje.

    Rizikos kapitalo rinkoje medtech segmentas pastaraisiais metais susiduria su ilgesniais atsipirkimo terminais ir griežtesniais reguliaciniais reikalavimais, todėl vis daugiau reikšmės įgauna ankstyvas klinikinis pagrindimas ir aiški komercializavimo strategija. „Sofinnova Partners“ fondas akcentuoja būtent šią kryptį, derindamas kapitalą su komandos įsitraukimu į įmonių kūrimą.

  • „Sofinnova Partners“ uždarė 82 mln. eurų MD Start IV fondą: kiek naujų MedTech startuolių planuoja?

    „Sofinnova Partners“ uždarė 82 mln. eurų MD Start IV fondą: kiek naujų MedTech startuolių planuoja?

    Paryžiuje įsikūrusi gyvybės mokslų investuotoja „Sofinnova Partners“ pranešė užbaigusi MD Start IV fondo pritraukimą. Fondas pasiekė 82 mln. eurų dydį ir, bendrovės teigimu, sulaukė didesnio investuotojų susidomėjimo, nei planuota.

    MD Start strategija orientuota ne į jau veikiančių įmonių finansavimą, o į MedTech startuolių kūrimą nuo idėjos ir ankstyvųjų prototipų stadijos. Tai reiškia aktyvesnį fondo komandos dalyvavimą – nuo komandos formavimo iki klinikinių ir reguliacinių gairių.

    Kas yra MD Start modelis?

    „Sofinnova Partners“ MD Start modelį vysto nuo 2008 metų, kai buvo uždarytas pirmasis šios krypties fondas. Per kelis ciklus strategijos apimtis augo, o dabartinis MD Start IV fondas yra reikšmingai didesnis už ankstesnį.

    Tokio tipo fondai Europoje išsiskiria tuo, kad dažnai veikia kaip vadinamieji venture studio arba company builder modeliai. MedTech srityje tai ypač aktualu, nes produktų kelias iki rinkos paprastai yra ilgesnis dėl klinikinių tyrimų, sertifikavimo ir įėjimo į ligoninių pirkimų sistemas.

    „Sofinnova MD Start yra viena iš nedaugelio strategijų Europoje, kuri MedTech įmones kuria nuo nulio. Mūsų modelį išskiria aktyvus komandos vaidmuo, kuriant ir palaikant kiekvieną bendrovę nuo pirmos dienos“, – sakė „Sofinnova Partners“ valdybos pirmininkas ir vadovaujantis partneris Antoine Papiernik.

    Rezultatai ir įsigijimai

    Anot „Sofinnova Partners“, MD Start III fondas investavo į šešias bendroves, kurios vėliau pritraukė daugiau nei 140 mln. eurų vėlesnių etapų finansavimo. Tai svarbus rodiklis, nes MedTech įmonėms dažnai reikia kelių finansavimo raundų iki komercinio mastelio.

    Tarp ryškiausių pavyzdžių įvardijamas „LimFlow“ sandoris, kai bendrovę įsigijo „Inari Medical“. Maksimali sandorio vertė, remiantis viešai skelbta informacija, siekė apie 392 mln. eurų.

    Portfelyje minimos ir kitos įmonės, tarp jų „CorWave“, kuri, pasak fondo, yra pritraukusi daugiau nei 100 mln. eurų. Taip pat įvardijamos „BrightHeart“ ir „Moon Surgical“, kurios yra gavusios reguliacinius leidimus JAV ir Europos rinkoms.

    „Esame dėkingi tiek esamiems, tiek naujiems investuotojams už pasitikėjimą mūsų aktyviu įmonių kūrimo požiūriu. Su MD Start IV sieksime kartu su inžinieriais, gydytojais ir mokslininkais vystyti medicinos technologijas nuo laboratorijos iki klinikos“, – sakė „Sofinnova Partners“ partnerė Anne Osdoit.

    Ką planuoja daryti su 82 mln. eurų?

    Užbaigusi MD Start IV fondo pritraukimą, „Sofinnova Partners“ teigia per artimiausius penkerius metus sieksianti sukurti 6–8 naujas MedTech bendroves Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Fondo komanda žada suteikti ne tik kapitalą, bet ir operacinę bei strateginę pagalbą iki svarbiausių klinikinių ir verslo etapų.

    Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją: investuotojai sveikatos technologijose vis dažniau ieško ne vien idėjų, bet ir struktūruoto kelio iki klinikinio įrodymo bei aiškios kompensavimo ir pardavimų strategijos. Dėl to auga susidomėjimas modeliais, kurie startuoliams nuo pradžių padeda sureguliuoti reguliacinę, klinikinę ir komercinę logiką.

  • „Eureka! Venture“ Italijoje startuoja su 20 mln. eurų fondu: dėmesys „DeepTech“ ir ankstyvai stadijai

    20 mln. eurų fondas Lazio regionui

    Milane ir Romoje veikianti rizikos kapitalo valdytoja „Eureka! Venture“ paskelbė pradedanti „Eureka! Fund II – Deep Tech Lazio“ – 20 mln. eurų ankstyvos stadijos fondą, skirtą „DeepTech“ startuoliams Italijoje. Fondas investuos nuo koncepcijos patvirtinimo ir pre-seed iki seed bei kitų ankstyvų etapų.

    Pagrindinis investuotojas fonde – Lazio regiono inovacijų agentūra Lazio Innova, įsipareigojusi skirti 16 mln. eurų. Šios lėšos numatytos pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų programą 2021–2027 metų laikotarpiui, o likusi dalis planuojama pritraukti iš privačių investuotojų.

    „Su pirmuoju fondu parodėme, kad Italija turi nuosavų technologijų, kurios gali konkuruoti tarptautiniu mastu. Su antruoju fondu ir kartu su Lazio Innova sieksime pritraukti daugiau investuotojų į „DeepTech“, kuri Italijoje vis dar nepakankamai atstovaujama“, – sakė „Eureka! Venture“ vadovas Stefano Peroncini.

    Pasak fondo valdytojo, vienas iš naujojo fondo tikslų – sumažinti privačių investuotojų įėjimo barjerus. Tam numatomas mechanizmas, pagal kurį pelno ir nuostolių pasidalijimas gali būti suprojektuotas taip, kad privačiam kapitalui rizika būtų mažesnė, o tai svarbu ankstyvos stadijos „DeepTech“ investicijoms.

    „DeepTech“ rinka Europoje juda

    Fondo startas vyksta tuo metu, kai Europoje tęsiamas finansavimas „DeepTech“ kryptims – nuo robotikos ir pažangios gamybos iki kvantinių technologijų bei medžiagotyros. Italijoje pastaruoju metu taip pat matomos didesnės investicijos į aukštųjų technologijų komandas, ypač pramonės, infrastruktūros ir kibernetinio saugumo srityse.

    „Eureka! Fund II – Deep Tech Lazio“ bus orientuotas į technologijas, turinčias aiškų mokslinį pagrindą, intelektinę nuosavybę ir aukštas įėjimo kliūtis konkurentams. Tai reiškia, kad prioritetas bus teikiamas sprendimams, kuriems reikalinga ilgesnė kūrimo fazė, tačiau sėkmės atveju jie gali sukurti didesnę vertę ir būti patrauklūs tarptautinei plėtrai.

    Kur bus investuojama?

    Fondo strategijoje įvardijamos sritys, kurios Europoje laikomos prioritetinėmis dėl konkurencingumo ir atsparumo: klimato kaitos mažinimas ir energetikos transformacija, tvarumas bei žiedinė ekonomika. Taip pat numatytos investicijos į pramonę ir pažangią gamybą, mobilumą, infrastruktūrą, logistiką, saugumą ir gynybą.

    Atskira kryptis – sprendimai, susiję su visuomenės senėjimu ir ilgaamžiškumu, kur „DeepTech“ gali pasiūlyti naujus diagnostikos, reabilitacijos, asistentinių sistemų bei automatizavimo modelius. Fondo investavimo logika remiasi prielaida, kad tokios technologijos dažniausiai gimsta akademinėje aplinkoje, bet joms trūksta kapitalo ir pramoninės validacijos ankstyvame etape.

    „Investicija į „Eureka! Venture“ padeda stiprinti Lazio modelį, orientuotą į tyrimų ir nuosavų technologijų komercializavimą. Tai plečia regiono ekosistemos įrankius ir kuria tvirtesnę jungtį tarp mokslo, verslo ir rinkos“, – sakė Lazio Innova generalinis direktorius Andrea Ciampalini.

    Kas yra „Eureka! Venture“?

    „Eureka! Venture“ įkurta 2019 metais kaip nepriklausoma turto valdymo bendrovė, veikianti rizikos kapitalo ir privataus kapitalo rinkoje. Bendrovė nurodo, kad iki šiol yra pritraukusi daugiau nei 190 mln. eurų per kelis skirtingos specializacijos fondus – nuo technologijų perdavimo iki programinės įrangos ir investicijų į mažas ir vidutines įmones.

    Naujasis „Eureka! Fund II – Deep Tech Lazio“ pristatomas kaip tęstinumas po ankstesnio technologijų perdavimo fondo, pradėto 2020 metais. Skelbiama, kad antruoju fondu bus siekiama plačiau investuoti į ankstyvą ir augimo stadiją, daug dėmesio skiriant industrializacijai, produkto validacijai ir komercializavimui.

    Fondas planuoja vykdyti projektų paiešką visos Italijos mastu, tačiau investicijų prioritetas bus teikiamas komandoms, kurios jau veikia Lazio regione arba ketina čia kurti aktyvią veiklą. Taip siekiama ne tik finansuoti technologijų kūrimą, bet ir pritraukti į regioną kompetencijas, įmones bei kapitalą.

  • „Fortum“ investuoja į „Norrsken Evolve“ 62 mln. eurų fondą: kaip tai spartins Europos elektrifikaciją

    „Fortum“ investuoja į „Norrsken Evolve“ 62 mln. eurų fondą: kaip tai spartins Europos elektrifikaciją

    Šiaurės šalių energetikos bendrovė „Fortum“ prisijungė prie ankstyvosios stadijos fondo „Norrsken Evolve“ kaip ribotos atsakomybės partnerė ir investuoja per savo inovacijų bei rizikos kapitalo padalinį. Įsipareigojimas paskelbtas po to, kai vasarą fondas uždarė perviršiu pasirašytą 62 mln. eurų investicijų raundą.

    „Norrsken Evolve“ orientuojasi į pre-seed etapą ir siekia paspartinti įkūrėjus, kuriančius tvarią ir atsparią Europos ekonomiką. Fondo komanda nurodo, kad iki šiol rėmė daugiau nei 80 įmonių, o apie 75 proc. jų vėliau pritraukė papildomą finansavimą.

    Elektrifikacija tampa strategija

    Elektrifikacija keičia pramonę, energetikos sistemas ir vartojimo įpročius, o Europa ją vis dažniau traktuoja kaip konkurencingumo ir energetinio saugumo klausimą. Švarios elektros gamyba vietoje mažina priklausomybę nuo importuojamų iškastinių išteklių ir leidžia stabiliau planuoti ilgalaikes investicijas.

    Didžioji dalis proveržių, reikalingų tinklams, lankstumui ir pramonės dekarbonizacijai, gimsta ankstyvose įmonėse. Būtent todėl pre-seed ir seed etapo kapitalas, kartu su pramonės partnerių kompetencija, tampa kritiškai svarbus, kad technologijos greičiau pasiektų rinką.

    Ką partnerystė duos portfeliui

    Partnerystė sujungia „Norrsken“ pozicijas Šiaurės ir Europos startuolių ekosistemoje su „Fortum“ patirtimi energetikos sistemų, elektrifikacijos, pramonės dekarbonizacijos ir energijos rinkų srityse. Fondo portfelio įmonėms tai reiškia ne tik kapitalą, bet ir prieigą prie praktinių žinių apie tai, kaip energija realiai gaminama, perduodama ir parduodama.

    „Fortum“ pabrėžia, kad patikima energijos sistema ateityje priklausys nuo greitesnių inovacijų ir glaudesnio verslo, investuotojų bei pramonės bendradarbiavimo. Bendrovė nurodo aptarnaujanti daugiau nei 2 mln. klientų, o jos veikla apima mažo anglies intensyvumo elektros gamybą, klientų paslaugas bei šildymo ir vėsinimo sprendimus.

    „Ateities energetikos sistema bus sukurta greitesnėmis inovacijomis ir glaudesniu verslininkų, investuotojų bei pramonės bendradarbiavimu. Šia partneryste stipriname ryšį su naująja įmonių karta, kuriančia elektrifikacijos, lankstumo, pramonės dekarbonizacijos ir kitų svarbių energetikos iššūkių sprendimus“, – sakė „Fortum“ inovacijų ir investicijų viceprezidentas Gustavas Eilertsenas.

    „Europa turi talentų ir technologijų, kad jos ekonomika būtų paremta švaria elektra, o mūsų įkūrėjai kuria įmones, kurios tai pavers realybe. „Fortum“ suteikia tai, ko finansiniai investuotojai dažnai neturi: praktinį supratimą, kaip energija gaminama, transportuojama ir parduodama“, – sakė „Norrsken Evolve“ generalinis partneris Johanas Attby.

    Platesnis kontekstas: tikslai ir politika

    „Fortum“ investicija dera su platesnėmis „Norrsken“ iniciatyvomis, kuriomis siekiama spartinti elektrifikaciją Europoje. Tarp jų minima „Electro Union“ kampanija, raginanti Europos Sąjungą kelti tikslą iki 2040 metais 50 proc. galutinio energijos suvartojimo elektrifikuoti.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad vien technologijų neužtenka: elektrifikacijos plėtrai būtini tinklų pajėgumai, aiškūs reguliaciniai signalai, lankstumo priemonės ir vartotojams patrauklūs modeliai. Todėl fondų ir pramonės partnerystės, galinčios padėti startuoliams testuoti sprendimus realiomis sąlygomis, tampa svarbia konkurencinio pranašumo dalimi.

  • Centrinės Europos rizikos kapitalas apie startuolius: kada imti investicijas, o kada augti savomis lėšomis

    Centrinės Europos rizikos kapitalas apie startuolius: kada imti investicijas, o kada augti savomis lėšomis

    Zadare, Kroatijoje, vykusioje konferencijoje „Infobip Shift“ startuolių scenoje investuotojai ir technologijų lyderiai aptarė aktualiausius regiono klausimus: kada įmonei verta imti rizikos kapitalo investicijas, o kada geriau rinktis augimą savomis lėšomis. Renginyje dalyvavo tūkstančiai kūrėjų, įkūrėjų ir investuotojų iš Kroatijos bei Centrinės Europos.

    South Central Ventures valdantysis partneris Jure Mikuž atkreipė dėmesį į dvi priešingas klaidas. Viena jų, pasak jo, yra siekti kuo didesnių investicijų raundų vien dėl matomumo ir „vardo“ rinkoje, nors tai ne visada atitinka verslo poreikius.

    Kita kraštutinė problema, anot J. Mikuž, yra per maži raundai, kurie neužtikrina pasirinktos strategijos įgyvendinimo, o planavimas apsiriboja vos kelių mėnesių horizontu. Jis pabrėžė, kad kapitalas turi būti derinamas su aiškiu veiksmų planu ir realiais augimo tempais, o ne su trumpalaikiu išlikimu.

    Tera Ventures rizikos kapitalo partneris Davidas Clarkas teigė, kad vienas iš prastų motyvų pritraukti investicijas yra noras patekti į šalies didžiausių raundų sąrašus. Jo vertinimu, įkūrėjai pirmiausia turi aiškiai suformuluoti, kam reikalingi pinigai, pavyzdžiui, kokius konkrečius žmones ar kompetencijas galima pritraukti iškart gavus finansavimą.

    Diskusijoje nuskambėjo ir mintis, kad šiandien Centrinės Europos įkūrėjams kaip niekada palankus metas augti savomis lėšomis. D. Clarkas tai siejo su spartėjančia technologijų raida, įskaitant įrankius, kurie padeda mažoms komandoms greičiau kurti produktus ir sumažinti poreikį ankstyvam išoriniam finansavimui.

    „Rizikos kapitalas yra tarsi raketinis kuras: jis arba iškelia iki Mėnulio, arba susprogdina“, – sakė Davidas Clarkas.

    Portfolion ankstyvosios stadijos investuotoja Réka Hidas pabrėžė, kad svarbu rinktis ne bet kokį kapitalą, o tokį investuotoją, kuris geriausiai atitinka bent kelis kritinius poreikius, pavyzdžiui, prieigą prie tinklo, patirties ar rinkų. Jos teigimu, vien pinigų suma neturėtų tapti pagrindiniu kriterijumi, ypač ankstyvoje stadijoje.

    Aptarta ir praktika kurti startuolį su iš anksto suplanuotu pardavimu, dažnai vadinama „building for a flip“. R. Hidas suabejojo tokio kelio prasme, nes orientacija į būsimą pirkėją gali nustelbti realios rinkos problemos sprendimą ir klientų vertės kūrimą.

    „Jei kuriate taip, kad jus nupirktų, dažnai sprendžiate jų, o ne rinkos problemą“, – sakė Réka Hidas.

    J. Mikuž akcentavo atviro pokalbio tarp investuotojo ir startuolio svarbą pačioje bendradarbiavimo pradžioje, ypač dėl ambicijų ir ilgalaikių tikslų. D. Clarkas taip pat teigė, kad ankstyviausioje stadijoje kalbos apie pasitraukimą yra toli gražu ne pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria įkūrėjas.

    Diskusijoje buvo paliestas ir ekosistemų brendimas, teigiant, kad skirtumai tarp Vakarų Europos ir Centrinės Europos pamažu mažėja. Vis dėlto, investuotojų nuomone, dalis įkūrėjų vis dar idealizuoja startuolio kelią, nors realybėje jis yra labiau apie discipliną, nuoseklumą ir gebėjimą greitai taisyti klaidas.

    Vertinant regiono perspektyvas, Kroatija įvardyta kaip kylanti startuolių ekosistema, kurios raida kai kuriems primena Estijos kelią prieš maždaug dešimtmetį. Investuotojai taip pat kartojo, kad labiausiai vertina įmones, kurios nuo pradžių taikosi į tarptautinę rinką, o ne apsiriboja vien vietiniu mastu.

    DI: nuo demonstracijos prie esmės

    Kalbant apie dirbtinį intelektą, Vercel atstovas Florian Binswanger perspėjo dėl paviršutiniškų sprendimų, kai DI produktui pridedamas tik dėl įvaizdžio investuotojams. Jo teigimu, vertę kuria ne kosmetiniai priedai, o DI integravimas į pagrindines funkcijas ir apčiuopiamą kliento patirtį.

    Taip pat pabrėžta rizika per stipriai prisirišti prie vieno DI modelių tiekėjo, kai kuriais atvejais renkantis lankstesnį sprendimą ir skirtingiems uždaviniams naudojant skirtingus modelius. Stripe atstovė Nina Trejos kalbėjo apie tai, kad DI sąnaudų logika, ypač kredito pagrindu paremti kaštai, neturėtų būti atidėta vėlesniam etapui ir turi tapti produkto strategijos dalimi nuo anksti.

    „Infobip“ pamokos įkūrėjams

    Konferencijoje pasisakė ir „Infobip“ vienas iš įkūrėjų bei technologijų vadovas Izabel Jelenić. Jis dalijosi patirtimi apie ilgametį darbą su bendraįkūrėjais ir pabrėžė, kad komandos sudėtis dažnai lemia ne mažiau nei pati idėja.

    „Buvo labai svarbu dirbti su žmogumi, kuriam patinka tai, kas tau nepatinka“, – sakė Izabel Jelenić.

    I. Jelenić pripažino, kad patarimus dabartinei įkūrėjų kartai teikti sudėtinga, nes sąlygos ir įrankiai pasikeitė iš esmės. Vis dėlto bendras diskusijų fonas vedė prie tos pačios išvados: finansavimas yra priemonė, o ne tikslas, o tvariausiai auga tie, kurie iš anksto žino, kokį rezultatą už pinigus nusipirks.

  • Europos technologijų savaitė: „TEKEVER“ pritraukė 580 mln. eurų, o DTCP uždarė 455 mln. eurų fondą

    Europos technologijų savaitė: „TEKEVER“ pritraukė 580 mln. eurų, o DTCP uždarė 455 mln. eurų fondą

    Europos technologijų rinkoje šią savaitę fiksuota daugiau nei 65 investicijų sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 2 mlrd. eurų. Kartu užregistruota daugiau nei keturi įmonių pardavimai ar susijungimai, taip pat paskelbta apie naujas strategines partnerystes ir fondus.

    Didžiausio dėmesio sulaukė Portugalijos gynybos technologijų bendrovė „TEKEVER“, pritraukusi 580 mln. eurų D serijos investiciją. Sandoris išryškina augantį investuotojų apetitą gynybos technologijoms Europoje, ypač sprendimams, kurie gali būti greitai pritaikomi praktiniams pajėgumams stiprinti.

    Tarp ryškesnių finansavimo istorijų išsiskyrė ir Nyderlandų bendrovė Bird, kuri pasiskolino apie 450 mln. eurų, tačiau kartu pranešė apie smarkiai sumažintą darbuotojų skaičių. Tokie atvejai rodo, kad daliai technologijų įmonių kapitalas vis dar prieinamas, bet jis vis dažniau siejamas su griežtesnėmis efektyvumo ir kaštų kontrolės sąlygomis.

    Investuotojų pusėje svarbiausia naujiena tapo DTCP užbaigtas 455 mln. eurų gynybos fondas, orientuotas į strategines technologijas. Paraleliai rinkoje matyti ir mažesni, ankstyvos stadijos fondai: kuriami atskiri 100 mln. eurų gynybos technologijų bei 10 mln. eurų B2B startuolių fondai, signalizuojantys, kad kapitalas pamažu grįžta į ankstyvąsias fazes.

    Tuo pat metu Europoje stiprėja ambicijos puslaidininkių srityje. Inovacijų agentūros ir partneriai paskelbė apie 40 mln. eurų programą, kuria siekiama iš esmės pergalvoti europinį lustų dizainą ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių technologinių grandinių.

    Įsigijimų rinkoje taip pat netrūko judesio: Vokietijoje saulės energetikos ir žemės ūkio sprendimus kuriantis startuolis įsigijo konkurentą, Ispanijoje mobilumo paslaugų operatorius sustiprino pozicijas per pirkimą, o Prancūzijos DI bendrovė įsigijo įmonę, kad sparčiau plėstųsi verslo sprendimų kryptimi. Šie sandoriai rodo, kad po lėtesnio laikotarpio grįžta konsolidacija, ypač nišinėse rinkose.

    Gynybos technologijų tematika atsispindėjo ir regione: Estijos gynybos pajėgos pasirašė trejų metų partnerystę su rizikos kapitalo fondu, orientuotu į gynybos inovacijas. Tai dar vienas signalas, kad viešasis sektorius Europoje vis aktyviau ieško tiesioginių kelių į inovacijų ekosistemą, o ne vien tradicinių pirkimų modelių.

  • „Crux Analytics“ pritraukė 1,9 mln. eurų: DI įrankis, kuris bankams padeda išlaikyti smulkųjį verslą

    „Crux Analytics“ pritraukė 1,9 mln. eurų: DI įrankis, kuris bankams padeda išlaikyti smulkųjį verslą

    JAV fintech bendrovė „Crux Analytics“ pritraukė 1,9 mln. eurų pradinės (seed) investicijų, kad padėtų bankams ir kitoms finansų įstaigoms efektyviau pritraukti bei išlaikyti smulkiojo verslo klientus. Po šio raundo bendras startuolio finansavimas siekia 2,8 mln. eurų.

    Įmonė įkurta 2023 metais, ją įsteigė broliai Jacobas ir Nathanas Bennettai. Idėja gimė iš asmeninės patirties: Jacobas, anksčiau turėjęs smulkų verslą ir konsultavęs dideles korporacijas, pastebėjo, kad mažos įmonės bankuose dažnai aptarnaujamos prasčiau nei stambūs klientai.

    Smulkusis verslas finansų sektoriuje iš esmės yra santykių ir pasitikėjimo verslas, tačiau kokybiškas aptarnavimas reikalauja daug žmonių laiko. Didieji bankai gali didinti komandas, o mažesnėms finansų įstaigoms dažniau reikia technologinio sprendimo, kuris padidintų esamų darbuotojų produktyvumą.

    „Crux Analytics“ teigia sprendžianti būtent šią problemą: darbuotojai didelę dienos dalį skiria ne santykių kūrimui, o vidinėms, operacinėms užduotims, reikalingoms parengti pasiūlymui ar sandoriui. Dėl to nukenčia aktyvus darbas su potencialiais klientais, o ryšys su esamais tampa mažiau nuoseklus.

    Kaip veikia platforma?

    Bendrovė savo produktą pristato kaip pardavimų vykdymo sistemą, kuri pakeičia įprastą pardavimų įrankių rinkinį. Platforma naudoja DI pagrįstus veiklos scenarijus, kad padėtų identifikuoti perspektyvias įmones, greičiau surinkti informaciją apie jų poreikius ir suplanuoti tikslinius kontaktavimo veiksmus.

    Svarbi dalis yra nuolatinis santykių stebėjimas: sistema skirta padėti ne tik pritraukti naują klientą, bet ir laiku pastebėti signalus, kada ryšys silpnėja. Tokia logika ypač aktuali smulkiajam verslui, kur sprendimus lemia ne vien kaina, o patogumas, greitis ir konkretaus vadybininko įsitraukimas.

    Anot „Crux Analytics“, tokia automatizacija leidžia komandoms daugiau laiko skirti pokalbiams su verslo savininkais ir realiai konsultacinei vertei, o ne dokumentų ir procesų ruošai. Tikslas paprastas: didesnės pajamos, didesnis klientų lojalumas ir tvirtesnė ilgalaikė bazė be proporcingo darbuotojų skaičiaus augimo.

    Kas investavo ir kam bus naudojami pinigai?

    Investicijų raundui vadovavo „Castle Creek Launchpad“, fondas, susijęs su bendruomeniniais bankais, taip pat prisidėjo „Chartway Ventures“, „One Washington Financial“ ir „Curql“. Investuotojai akcentuoja, kad vietos bankams tradiciškai buvo įprasta augti per rekomendacijas ir vietos ryšius, tačiau rinkai keičiantis vis dažniau prireikia aktyvesnės, duomenimis paremtos plėtros.

    „Crux Analytics“ vadovas Jacobas Bennettas sako, kad kuriant sprendimą bendruomeniniams bankams ir kredito unijoms tapo akivaizdu, jog panaši santykių problema būdinga daugeliui smulkiojo verslo segmentų. Jo teigimu, platforma skirta padėti komandoms veikti pagal tai, ką jos jau žino apie klientus, kad augimas būtų pasiekiamas per gilesnius ryšius, o ne per didesnį etatų skaičių.

    Bendrovė nurodo, kad pritrauktos lėšos bus skirtos komandos plėtrai ir produkto vystymo spartinimui. Fintech rinkoje tai dažnai reiškia didesnį dėmesį integracijoms su bankų sistemomis, automatizuotų procesų patikimumui ir atitikčiai reguliaciniams reikalavimams, kurie finansų sektoriuje yra ypač griežti.

  • Stokholmo „Spiich“ pritraukė 3 mln. eurų: DI perima administravimą, pardavėjai daugiau laiko skiria klientams

    Stokholmo „Spiich“ pritraukė 3 mln. eurų: DI perima administravimą, pardavėjai daugiau laiko skiria klientams

    3 mln. eurų investicija

    Stokholme įsikūręs startuolis „Spiich“ pritraukė 3 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Ji skirta plėsti DI pardavimų agento sprendimą, kuris automatizuoja administracines užduotis ir išlaisvina laiką tiesioginiam darbui su klientais.

    Šis raundas įvyko praėjus maždaug dešimčiai mėnesių po ankstesnės investicijos, kuri siekė apie 600 000 eurų. Iš viso „Spiich“ finansavimas dabar sudaro apie 3 600 000 eurų.

    „Dauguma pardavimų įrankių žadėjo grąžinti laiką, bet galiausiai pridėdavo dar vieną sistemą, kurią reikia pildyti“, – sakė Louise Lachmann.

    Investicijų raundui vadovavo Kopenhagoje veikiantis fondas Ugly Duckling Ventures, o prie jo prisijungė Alliance VC ir Cherry Ventures. Ankstesnis investuotojas Ampli Ventures taip pat dalyvavo su papildoma investicija, o tarp rėmėjų minimi ir verslo angelai iš kelių technologijų bendrovių.

    Ką automatizuoja „Spiich“

    „Spiich“ 2025 metais Stokholme įkūrė Johan Torssell ir Dennis Hadzialic. Komanda kuria DI agentus, kurie atlieka potencialių klientų paiešką, ruošia susitikimams, atnaujina CRM įrašus ir generuoja tolesnius veiksmus po pokalbių.

    Bendrovė remiasi prielaida, kad didelė pardavėjų darbo dalis vis dar „sudega“ ne pardavime, o administravime. Plačiai cituojamas „Salesforce“ vertinimas rodo, kad su administraciniais darbais gali būti susiję iki 78 proc. pardavėjų laiko, todėl automatizavimas tampa viena didžiausių B2B komandų produktyvumo temų.

    „Mes nekūrėme „Spiich“, kad pakeistume pardavėjus. Sukūrėme tam, kad jie pagaliau galėtų pardavinėti“, – sakė Johan Torssell.

    Augimas ir planai Europoje

    „Spiich“ teigia jau aptarnaujanti daugiau nei 50 klientų 15 šalių Europoje, JAV ir Pietų Amerikoje. Tarp minimų klientų yra NORNORM, „ProfitMetrics“, Zaver, Airmee, Rebaba ir Epiminds.

    Startuolio duomenimis, klientai esą padvigubino susitikimų skaičių, potencialių klientų paieškai skiriamą laiką sumažino iki 90 proc., o rinkos aprėptį padidino kelis kartus. Bendrovė taip pat nurodo daugiau kaip 100 proc. mėnesinį metinių pasikartojančių pajamų augimą 2026 metų pirmoje pusėje ir daugiau kaip 160 proc. grynųjų pajamų išlaikymą.

    Gautas lėšas „Spiich“ planuoja skirti inžinerijos ir rinkos plėtros komandoms auginti bei plėtrai Europoje. Bendrovė taip pat siekia pozicionuotis kaip platesnė platforma, apimanti el. laiškus, susitikimus ir kitus signalus, kad pardavimų komanda turėtų ne tik produktyvumo įrankį, bet ir sprendimą, padedantį priimti veiksmų sprendimus.