Tag: Rizikos kapitalas

  • Londono DI startuolis „Scope“ pritraukė 17,3 mln. eurų: žada pramonės patikras paspartinti 10 kartų

    Londono DI startuolis „Scope“ pritraukė 17,3 mln. eurų: žada pramonės patikras paspartinti 10 kartų

    Londone įsikūręs startuolis „Scope“, kuriantis dirbtinio intelekto pagrindu veikiančią darbo eigų platformą pramonės patikroms, pritraukė apie 17,3 mln. eurų investiciją. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Index Ventures, taip pat dalyvavo Susa Ventures, Entrepreneurs First ir Syndicate 1.

    Įmonė teigia, kad jos sprendimas skirtas bandymų, patikros ir sertifikavimo sektoriui, kuriame didelė dalis kritinės infrastruktūros vertinimų vis dar atliekama lėtai ir fragmentuotai. Pasak „Scope“, net kelių valandų patikra objekte dažnai virsta ilgu administraciniu procesu, kai duomenų suvedimas, analizė ir ataskaitos parengimas gali užtrukti iki kelių savaičių.

    Kas keičiasi pramonės patikrose

    <p„Scope“ platforma skirta tam, kad inspektoriai daugiau laiko praleistų vietoje, o ne prie kompiuterio. Įrankis leidžia fiksuoti radinius balsu, vaizdu ar užrašais realiu laiku, o vėliau automatiškai suformuoja struktūruotus įrašus, užpildo formas ir parengia ataskaitų juodraščius.

    Įmonės teigimu, taip galima iki 10 kartų sumažinti laiką, skiriamą ataskaitų rengimui, o klaidų skaičių sumažinti iki 95 proc. Tokios reikšmės dažniausiai susijusios su pasikartojančių veiksmų automatizavimu, standartizuotais šablonais ir geresniu duomenų sujungimu tarp komandų.

    „TIC sektoriui nereikia DI, kuris pakeistų žmones; jam reikia DI, kuris padėtų ekspertams dirbti greičiau ir sumaniau“, – sakė „Scope“ vadovas Jonathan Low.

    Rinka spaudžiama ir dėl darbuotojų trūkumo

    „Scope“ akcentuoja, kad patikrų grandinę riboja ne tik procesų inercija, bet ir žmonių stoka. Sertifikuotų specialistų parengimas kai kuriose srityse gali užtrukti iki 10 metų, o prarastos pozicijos užpildymas vidutiniškai trunka apie 10 mėnesių.

    Įmonė taip pat įspėja, kad artimiausiais 5–10 metų laikotarpiu reikšminga dalis patyrusių technikų pasieks pensinį amžių, todėl organizacijoms svarbu didinti esamų komandų našumą. Praktikoje tai reiškia, kad technologijos turi padėti mažiau patyrusiems darbuotojams greičiau perimti standartus ir mažinti riziką, susijusią su žmogiškomis klaidomis.

    Kur bus panaudotos investicijos

    „Scope“ nurodo, kad pritrauktos lėšos bus skirtos komandai Londone plėsti ir produkto diegimui spartinti tarptautiniu mastu. Tarp investuotojų taip pat minima ir grupė verslo angelų, turinčių patirties technologijų ir duomenų sistemų kūrimo srityje.

    Startuolis įkurtas 2024 metais, o jo ilgalaikė vizija – paversti kiekvieną patikrą duomenų tašku nuolat atnaujinamoje, užklausomis pasiekiamoje fizinės infrastruktūros duomenų bazėje. Tokiu atveju patikros, pasak įmonės, galėtų judėti nuo vienkartinių ataskaitų link nuolatinės būklės stebėsenos ir ankstesnio gedimų rizikų identifikavimo.

    „Sunkioji pramoninė infrastruktūra yra per daug kritiška, kad ją valdytume reaguodami tik po įvykio. Norime, kad informacija apie fizinius objektus būtų tokia pat prieinama ir panaudojama kaip skaitmeninė“, – pridūrė Jonathan Low.

  • Grožio ir sveikatingumo platforma „Fresha“ pritraukė 68,9 mln. eurų iš KKR ir tapo vienaragiu

    Grožio ir sveikatingumo platforma „Fresha“ pritraukė 68,9 mln. eurų iš KKR ir tapo vienaragiu

    Grožio ir sveikatingumo paslaugų užsakymo bei verslo valdymo platforma „Fresha“ pranešė pritraukusi 68,9 mln. eurų augimo investiciją iš investicijų bendrovės KKR valdomų fondų. Sandoris įvertino Londone įsikūrusią įmonę daugiau nei 861,9 mln. eurų verte ir suteikė jai vadinamąjį vienaragio statusą.

    Įmonė skelbia, kad tai yra pirminė investicija, o bendra iki šiol pritraukto kapitalo suma siekia apie 245,5 mln. eurų. „Fresha“ nurodo jau dirbanti pelningai, o naujas finansavimas bus skirtas spartesnei pasaulinei plėtrai ir produktų vystymui, daug dėmesio skiriant DI sprendimams.

    Plėtra ir DI tampa pagrindiniu varikliu

    „Fresha“ veikia kaip dvipusė platforma: klientams ji leidžia rasti meistrus, rezervuoti laiką ir atsiskaityti, o verslams suteikia įrankius kasdienėms operacijoms valdyti. Tokios vertikalios programinės įrangos platformos pastaraisiais metais išsiskiria tuo, kad jungia kelias funkcijas vienoje vietoje ir mažina priklausomybę nuo atskirų sistemų.

    Pasak įmonės, DI kryptis apima tiek klientų aptarnavimo ir planavimo automatizavimą, tiek efektyvesnį užimtumo valdymą, personalizuotą komunikaciją bei pajamų didinimo priemones. Investuotojai į tokio tipo produktus dažnai žiūri kaip į ilgalaikį pagrindą, leidžiantį platformai tapti ne tik rezervacijų įrankiu, bet ir pilnu verslo operacijų centru.

    Ką apie sandorį sako įmonė

    „Vienaragio statusas yra svarbus etapas, tačiau dar svarbiau tai, kad ši investicija patvirtina kasdienį mūsų partnerių pasitikėjimą „Fresha“, – sakė „Fresha“ įkūrėjas ir vadovas Williamas Zeqiri.

    „KKR turi didelę patirtį padedant augti technologijų bendrovėms, o jų tikėjimas mūsų vizija suteikia pasitikėjimo naujame etape. Su KKR parama galėsime dar sparčiau plėstis ir daug investuoti į DI, kad keistume, kaip grožio ir sveikatingumo verslai veikia visame pasaulyje“, – teigė jis.

    Įmonės teigimu, „Fresha“ platformą naudoja daugiau kaip 130 000 grožio ir sveikatingumo verslų, o per mėnesį joje įvykdoma daugiau nei 35 mln. rezervacijų. Bendrovė taip pat nurodo, kad per platformą sugeneruojama daugiau nei 12,9 mlrd. eurų metinė bendroji pardavimų vertė.

    Rinka: nuo rezervacijų iki finansinių paslaugų

    Pastaruoju metu grožio ir sveikatingumo sektoriuje ryškėja tendencija, kai skaitmeninės platformos plečia paslaugų spektrą už paprasto laiko rezervavimo ribų. Tokie sprendimai apima klientų duomenų valdymą, lojalumo priemones, komunikaciją, atsiskaitymus ir kitus finansinius produktus, kurie padeda verslams stabilizuoti pinigų srautus.

    „Fresha“ teigia užimanti stiprias pozicijas Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Australazijoje, o kartu plečiasi Šiaurės Amerikoje, žemyninėje Europoje bei Pietryčių Azijoje. Naujas finansavimo etapas, tikėtina, padidins konkurenciją su kitais sektoriaus žaidėjais, kurie taip pat investuoja į DI ir integruotas mokėjimų bei valdymo sistemas.

  • 2025 metų DI finansavimo lyderiai Europoje: 10 įmonių pritraukė daugiausia kapitalo

    2025 metų DI finansavimo lyderiai Europoje: 10 įmonių pritraukė daugiausia kapitalo

    2025 metais Europos DI sektorius išlaikė aukštą investuotojų dėmesį: įmonės regione pritraukė daugiau kaip 5,3 mlrd. eurų. Vis dėlto pinigai buvo sutelkti nedidelėje lyderių grupėje, o didžiausius raundus susirinko kelios ryškiausios bendrovės.

    Tarp daugiausia kapitalo per metus pritraukusių įmonių minimos „Mistral AI“, „Helsing“, „Black Forest Labs“, „Synthesia“, „ElevenLabs“ ir „n8n“. Dalis jų kuria bazinius generatyvinius modelius ir infrastruktūrą, kitos orientuojasi į gynybą, medijų kūrimą ar verslo procesų automatizavimą.

    Kur koncentruojasi investicijos

    Aktyviausiais Europos DI centrais pagal sandorių skaičių ir pritrauktą kapitalą išsiskyrė Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija. Prancūzijos rodiklius ypač kilstelėjo „Mistral AI“ finansavimo raundai, o Vokietijoje matėsi ryški gynybos technologijų ir įmonių automatizavimo banga.

    Jungtinėje Karalystėje investicijos pasiskirstė plačiau: nuo balso technologijų ir biotechnologijų iki pramonės DI ir infrastruktūros. Toks spektras rodo, kad rinka bręsta ne vien per didžiuosius modelius, bet ir per aiškią verslo vertę kuriančius produktus.

    Didžiausi 2025 metų raundai

    Didžiausią 2025 metų sumą Europoje pritraukė Prancūzijos „Mistral AI“: apie 1,7 mlrd. eurų. Bendrovė vysto generatyvinių modelių šeimą ir infrastruktūrą, skirtą organizacijoms kurti DI asistentus, automatizavimo įrankius ir didžiųjų kalbos modelių sprendimus.

    Vokietijos „Helsing“, kuri kuria DI sprendimus gynybai ir saugumui, 2025 metais pritraukė apie 600 mln. eurų. Įmonė orientuojasi į situacijos suvokimo, sprendimų priėmimo ir misijų planavimo sistemas, o pastarųjų metų geopolitinis kontekstas iš esmės didina šio segmento paklausą.

    Jungtinės Karalystės „Synthesia“ 2025 metais pritraukė apie 350 mln. eurų per kelis finansavimo etapus. Platforma leidžia kurti vaizdo turinį su skaitmeniniais avatarais, DI įgarsinimu ir teksto pagrindu veikiančiu redagavimu, todėl ypač tinka mokymams, vidinei komunikacijai ir lokalizacijai.

    Vokietijos „Black Forest Labs“, vystanti vaizdų generavimo ir multimodalius sprendimus, 2025 metais pritraukė apie 280 mln. eurų. Bendrovė siejama su FLUX modelių šeima, kuri taikoma tiek kūrėjams, tiek verslui, kuriant ir redaguojant vizualinį turinį.

    Jungtinės Karalystės „ElevenLabs“ balso sintezės ir garso technologijų platforma 2025 metais pritraukė apie 170 mln. eurų. Tokios technologijos sparčiai integruojamos į klientų aptarnavimą, medijų produkciją, dubliavimą ir pokalbių agentus, tačiau kartu rinkoje didėja ir reikalavimai dėl saugumo bei piktnaudžiavimo prevencijos.

    Vokietijos „n8n“, kuri vysto darbo eigų automatizavimo platformą, 2025 metais pritraukė apie 155 mln. eurų. Įrankiai, jungiantys integracijas, mažo kodo automatizavimą ir DI agentus, tapo vienu ryškiausių praktinių DI taikymo būdų, nes leidžia greitai pasiekti efektyvumo rodiklius.

    Kas toliau: nuo modelių prie pritaikymo

    2025 metų sandoriai parodė, kad investuotojai ir toliau finansuoja dvi kryptis: bazinius modelius bei infrastruktūrą ir aiškiai apibrėžtus pramoninius pritaikymus. Šalia generatyvinio turinio ir balso sprendimų ryškėja sveikatos, gamybos, aviacijos, teisinių paslaugų, logistikos ir klientų aptarnavimo automatizavimo segmentai.

    Kitas pastebimas signalas buvo tai, kad dalis startuolių per tuos pačius metus uždarė po kelis raundus. Tai dažniausiai siejama su ankstyvu komerciniu proveržiu ir poreikiu sparčiai didinti skaičiavimo pajėgumus, komandą bei pardavimus tarptautinėse rinkose.

    Didelė kapitalo koncentracija lyderiams rodo ir konkurencijos kainą: DI rinkoje laimi tie, kurie sugeba vienu metu investuoti į produktą, duomenis, infrastruktūrą ir atitiktį reguliavimui. Europoje šią diskusiją dar labiau stiprina siekis auginti vietinius čempionus ir mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų tiekėjų.

  • „Pivot“ pritraukė apie 35 mln. eurų: plės DI paremtą įmonių pirkimų ir finansų platformą

    „Pivot“ pritraukė apie 35 mln. eurų: plės DI paremtą įmonių pirkimų ir finansų platformą

    Paryžiuje įsikūrusi „Pivot“, kuri kuria pirkimų ir finansų operacijų platformą su dirbtinio intelekto sprendimais, pritraukė apie 35 mln. eurų B serijos investicijų raunde. Raundui vadovavo fondai Forestay Capital ir Notion Capital, prie jo prisidėjo ir pramonės vadovai bei ankstesni investuotojai.

    Bendrovė skelbia, kad šis raundas buvo pasirašytas su pertekliumi, o bendra nuo 2023 metais įkūrimo pritrauktų investicijų suma siekia apie 61 mln. eurų. Tokie skaičiai rodo augantį investuotojų dėmesį įrankiams, kurie padeda įmonėms mažinti išlaidas ir geriau valdyti pinigų srautus.

    Kur dingsta pinigai pirkimuose

    „Pivot“ vysto platformą, kuri apjungia tiekimo paiešką, pirkimų patvirtinimus, užsakymus, sąskaitas, mokėjimus, biudžetus, išlaidas ir ataskaitas. Sprendimas orientuotas į didesnes organizacijas, kur pirkimų grandinė dažnai išskaidyta per kelias sistemas, skaičiuokles ir el. pašto grandines.

    Tokioje aplinkoje įsipareigojimai išlaidoms neretai matomi per vėlai, o tai apsunkina biudžetų kontrolę ir mėnesio ar ketvirčio uždarymą. „Pivot“ akcentuoja realaus laiko matomumą į būsimus įsipareigojimus dar prieš jiems tampant sąskaitomis ar neatitikimais ataskaitose.

    Platforma integruojama su įmonių išteklių planavimo ir finansinėmis sistemomis bei pritaikoma sudėtingoms kelių padalinių ar kelių juridinių vienetų struktūroms. Tokiose organizacijose sprendimų įdiegimo sėkmę dažnai lemia ne vien funkcijos, bet ir tai, kaip sklandžiai veikia integracijos ir kontrolės mechanizmai.

    DI agentai vietoj rankinio darbo?

    Įmonė teigia, kad DI valdomas procesų automatizavimas ir integracijos realiu laiku turėtų didinti efektyvumą neprarandant finansinės kontrolės ir atskaitomybės. Praktikoje tai reiškia mažiau rankinių patvirtinimų, mažiau klaidų su sąskaitomis ir aiškesnį pirkimų kelią nuo poreikio iki apmokėjimo.

    „Pivot“ bendraįkūrėjas Marc-Antoine Lacroix sako, kad finansų ir pirkimų komandos vis dažniau nori matyti išlaidų įsipareigojimus kuo anksčiau, dar pirkimo proceso pradžioje.

    „Pivot suteikia įmonėms tokį matomumą, o DI agentai perkelia rutininius rankinius darbus nuo žmonių prie sistemų“, – sakė Marc-Antoine Lacroix.

    Augimas ir planai po investicijos

    Nuo veiklos pradžios „Pivot“ išsiplėtė į daugiau nei 25 šalis ir, bendrovės teigimu, per metus apdoroja apie 2,6 mlrd. eurų vertės sąskaitų. Tarp klientų įvardijamos tokios įmonės kaip DoorDash, Lemonade ir Flix.

    Naujas kapitalas bus skirtas spartinti DI agentų galimybių plėtrą, plėstis į papildomas įmonių rinkas ir gilinti integracijas su ERP bei finansų sistemomis. Tai atspindi platesnę rinkos kryptį: įmonės vis dažniau renkasi sprendimus, kurie ne tik „tvarko dokumentus“, bet ir leidžia realiu laiku valdyti įsipareigojimus, rizikas ir biudžetų drausmę.

  • Paryžiaus „Pivot“ pritraukė 34,4 mln. eurų: DI agentai žada keisti įmonių pirkimus ir sąskaitas

    Paryžiaus „Pivot“ pritraukė 34,4 mln. eurų: DI agentai žada keisti įmonių pirkimus ir sąskaitas

    Paryžiuje įsikūręs startuolis „Pivot“, kuriantis įmonių pirkimų valdymo platformą su DI agentais, pranešė pritraukęs 34,4 mln. eurų investiciją per B serijos finansavimo etapą. Po šio etapo bendras įmonės pritrauktas kapitalas siekia apie 60,2 mln. eurų.

    Finansavimo etapui vadovavo investicijų fondai Forestay Capital ir Notion Capital, taip pat prisijungė Greyhound ir keli pirkimų srities vadovai. Tarp dalyvių minimi ir ankstesni „Pivot“ investuotojai, tačiau bendrovė detalių apie investicijų sąlygas neatskleidė.

    Kodėl pirkimai vis dar „akli“?

    „Pivot“ teigia sprendžianti problemą, kuri daugelyje didelių organizacijų išlieka opi: išlaidų įsipareigojimai dažnai keliauja per atskiras sistemas, el. pašto gijas, skaičiuokles ir rankinius tvirtinimus. Dėl to finansų komandos realų vaizdą apie būsimus įsipareigojimus neretai pamato tik tada, kai sąskaitos jau turi būti apmokėtos arba kai artėja mėnesio uždarymas.

    Tokia situacija paprastai reiškia sudėtingesnį apskaitos uždarymą, prastesnį prognozavimą ir daugiau rankinio sutikrinimo, kai planuotos išlaidos neatitinka to, kas galiausiai atsiranda apskaitoje. Bendrovės vertinimu, pirkimai yra viena iš mažiausiai automatizuotų didžiųjų verslo funkcijų, ypač ten, kur veikia daug padalinių ir skirtingos taisyklės.

    DI agentai vietoje dar vieno proceso sluoksnio

    „Pivot“ bendraįkūrėjas Marc-Antoine Lacroix pabrėžė, kad pirkimų ir finansų vadovams dažnai nereikia dar vieno darbo eigos sluoksnio, o reikia matomumo, ką verslas įsipareigoja pirkti dar iki problemoms tampant mėnesio uždarymo klausimu. Pasak jo, DI agentų principas leidžia dalį monotoniškų veiksmų perkelti nuo žmogaus prie sistemos.

    „Finansų ir pirkimų vadovai mums sako tą patį: jiems nereikia dar vieno darbo eigos sluoksnio. Jiems reikia žinoti, kam įmonė įsipareigoja išleisti pinigus dar iki to, kol tai tampa problema uždarymo metu“, – sakė Marc-Antoine Lacroix.

    Ką žada platforma ir kur bus panaudotos lėšos

    Bendrovė, įkurta 2023 metais, teigia vienoje platformoje apjungianti pagrindines pirkimų grandinės dalis: nuo užklausų ir tvirtinimų iki pirkimo, sąskaitų, mokėjimų ir ataskaitų. „Pivot“ akcentuoja realaus laiko matomumą į įsipareigotas išlaidas bei integracijas su įmonių išteklių planavimo ir finansų sistemomis.

    „Pivot“ nurodo veikianti daugiau nei 25 šalyse ir valdanti apie 2,5 mlrd. eurų sąskaitų faktūrų per metus. Naują kapitalą įmonė planuoja skirti DI agentų galimybėms spartinti, plėtrai į naujas įmonių rinkas ir integracijoms su finansų sistemomis gilinti, ypač sudėtingose kelių įmonių grupių struktūrose.

  • „20VC“ investuoja apie 19 mln. eurų į „Prelude“: startuolis žada pigesnį ir saugesnį skaitmeninį onboarding

    „20VC“ investuoja apie 19 mln. eurų į „Prelude“: startuolis žada pigesnį ir saugesnį skaitmeninį onboarding

    Prancūzijos skaitmeninio klientų įvedimo startuolis „Prelude“ pritraukė apie 19 mln. eurų A serijos investiciją, kuriai vadovavo Harry Stebbingso fondas „20VC“. Tai pirmas kartas, kai „20VC“ investuoja į šią bendrovę, o prie raundo prisijungė ir anksčiau investavę „Singular“, „Seedcamp“, „Deel“ bei „FDJ Ventures“.

    Prie finansavimo taip pat prisidėjo keli žinomi verslo angelai, tarp jų „Synthesia“ bendraįkūrėjas Steffen Tjerrild, „Revolut“ rinkodaros vadovas Antoine Le Nel ir „Cleo“ įkūrėjas Barney Hussey-Yeo. Iš viso „Prelude“ iki šiol yra pritraukusi apie 25 mln. eurų.

    Problema, kuri brangiai kainuoja

    Įkurta 2023 metais, „Prelude“ pradėjo nuo SMS patvirtinimo sprendimų, tačiau dabar juda link pilnos apimties skaitmeninio onboarding platformos. Jos tikslas yra padėti įmonėms patikrinti vartotojus, sumažinti sukčiavimo riziką ir apsaugoti klientų paskyras per visą jų naudojimosi paslauga laiką.

    Bendrovė teigia sprendžianti vadinamąjį paslėptą kaštą, kurį sukuria prastai veikiantis onboarding: išpūstos SMS sąskaitos, konversijų kritimas ir sukčiavimas, praslystantis pro patikros filtrus. Pasak „Prelude“, rinkoje vis dar daug senos kartos tiekėjų, kurie taiko aukštus įkainius, siūlo ribotas valdymo priemones ir vangų klientų aptarnavimą.

    Vienas profilis vietoje atskirų patikrų

    „Prelude“ siūlo sujungtą įrankių rinkinį: tapatybės patikros sluoksnį, sukčiavimo prevencijos sprendimus ir įrenginio programinės įrangos kūrimo rinkinį. Startuolio teigimu, toks komplektas klientams vidutiniškai leidžia sumažinti patvirtinimo kaštus apie 40 proc. ir kartu gerinti registracijos ar prisijungimo konversijas.

    Investicija skelbiama metu, kai didėja automatizuotų atakų apimtis, o dirbtinis intelektas palengvina apsimetinėjimą realiais vartotojais. Dėl to, anot „Prelude“, vienkartinė patikra ar atskiri signalai tampa nepakankami, o įmonėms reikia nuolatinio pasitikėjimo vertinimo per visą vartotojo gyvavimo ciklą.

    „Senos taisyklės nebeveikia. CAPTCHA jau nebesustabdo botų, o vienas sukčiavimo signalas nepasakys, kas iš tiesų yra kitoje pusėje. Atskirti tikrą vartotoją nuo netikro dabar yra verslo analizės užduotis, o ne varnelė formoje“, – sakė „Prelude“ vadovas Matias Berny.

    Startuolis aiškina, kad vietoje vienkartinio patvirtinimo kuria vientisą pasitikėjimo profilį, paremtą telekomunikacijų duomenimis, tinklo signalais ir vartotojo elgsena. Tokiu būdu, bendrovės teigimu, įmonės gali priimti sprendimus ne tik registracijos metu, bet ir vėliau, kai keičiasi rizikos lygis.

    Nauji produktai ir plėtra

    Kartu „Prelude“ pristatė du naujus produktus: „Auth API“ ir „Intel API“. „Auth API“ skirtas nuolatiniams pasitikėjimo patikrinimams per visą vartotojo kelią, o „Intel API“ turi pateikti realaus laiko įžvalgas, pavyzdžiui, apie SIM būseną ar numerio reputaciją, tiesiai į onboarding procesą.

    Gautas lėšas „Prelude“ planuoja skirti telekomunikacijų partnerystėms plėsti tarptautiniu mastu, investicijoms į mašininio mokymosi sistemas ir komandos augimui. Šiuo metu įmonėje dirba apie 50 žmonių, o plėtra numatyta inžinerijos, infrastruktūros ir pardavimų srityse.

  • DI bendradarbis „Viktor“ pritraukė 64,7 mln. eurų: per 10 savaičių pasiekė 12,9 mln. pajamų tempą

    DI bendradarbis „Viktor“ pritraukė 64,7 mln. eurų: per 10 savaičių pasiekė 12,9 mln. pajamų tempą

    Kas yra „Viktor“ ir kuo jis skiriasi

    Varšuvoje ir Miunchene veikiantis startuolis „Viktor“ kuria DI bendradarbį, kuris dirba ten, kur vyksta kasdienė komunikacija: „Slack“ ir „Microsoft Teams“. Bendrovė pranešė užbaigusi A serijos investicijų etapą ir pritraukusi 64,7 mln. eurų.

    Šį etapą vedė „Accel“, prisidėjo „Bek Ventures“, „Kaya VC“, „Inovo VC“ ir „Tenacity Capital“, taip pat grupė vadinamųjų angelų investuotojų. Tarp jų minimi „Slack“ bendraįkūrėjai Stewartas Butterfieldas ir Calas Hendersonas bei kitų technologijų įmonių vadovai ir steigėjai.

    „Kitas DI etapas yra agentai, kurie prisijungia prie įmonės, supranta, kaip darbas vyksta, ir prisiima atsakomybę už rezultatus. „Viktor“ kuriamas kaip DI darbuotojas, galintis vykdyti projektus, atlikti pasikartojančias užduotis, kurti įrankius ir padėti įmonei judėti greičiau“, – sakė „Viktor“ vadovas ir bendraįkūrėjas Fryderykas Wiatrowskis.

    Kaip veikia DI bendradarbis

    „Viktor“ pozicionuoja save ne kaip dar vieną įrankį, o kaip „įdarbinamą“ skaitmeninį kolegą, integruojamą į jau naudojamas sistemas. Pasak bendrovės, jis gali kurti ataskaitas, suvestines, programėles, kampanijas, kodą ir automatizacijas, o rezultatus pateikti įprastais formatais.

    DI bendradarbis, kaip teigiama, po įdiegimo analizuoja, kaip organizacijoje atliekamas darbas, identifikuoja pasikartojančias ar didelę grąžą duodančias užduotis ir siūlo projektus. Praktikoje tai gali reikšti rinkodaros procesų automatizavimą, vidinių ataskaitų parengimą ar sutrikusių vidinių procesų sutvarkymą.

    Startuolis tvirtina, kad „Viktor“ gali veikti autonomiškai ne minutes, o savaites, išlaikydamas kontekstą tarp daugybės el. laiškų, dokumentų ir skirtingų įrankių. Darbuotojai esą gali rašyti jam žinutes kaip kolegai, o jis paruošia atsakymus ir atliktus darbus nuo suvestinių iki įdiegtų sprendimų.

    Spartus augimas ir planai

    „Viktor“ įkūrė 2023 metais buvę „Meta“ inžinieriai Fryderykas Wiatrowskis ir Peteris Albertas. Bendrovė nurodo, kad viešai startavo 2026 metų vasarį.

    Per 10 savaičių nuo starto, pasak įmonės, pasiektas 12,9 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų tempas, o platforma naudojama daugiau nei 2 000 organizacijų. Teigiama, kad klientai dažnai sujungia per 30 skirtingų programų, taip sumažindami darbą tarp atskirų sistemų.

    Įmonė pateikia ir kelis pavyzdžius apie galimą finansinį efektą: vienai grupei esą padėta sumažinti statybų projekto biudžetą 3,8 mln. eurų, o kitais atvejais įdiegta dešimtys automatizacijų per kelias savaites. Tokie skaičiai rinkoje paprastai vertinami kaip signalas, kad produktas pataikė į realią verslo problemą: laiką ir kaštus, prarandamus dirbant tarp daugybės įrankių.

    „Accel“ atstovas Zhenya Loginovas pabrėžė, kad „Viktor“ sujungia bendradarbiavimo platformas ir DI, kurios iki šiol dažnai būdavo atskirai. Su nauju finansavimu „Viktor“ ketina spartinti plėtrą pasaulinėse rinkose, plėsti produkto galimybes ir atidaryti biurą Niujorke.

    Investuotojų dėmesys DI agentams pastaruoju metu auga, nes įmonės ieško ne vien generuojamo teksto, o sprendimų, kurie geba vykdyti užduotis nuo pradžios iki pabaigos. Tuo pat metu organizacijoms svarbiausios lieka valdymo, saugumo ir prieigos teisės, todėl DI „kolegos“ sėkmė dažnai priklauso nuo patikimų integracijų ir aiškios atsakomybės, ką sistema gali daryti autonomiškai.

  • „Primer“ pritraukė 86 mln. eurų: mokėjimų DI plėtra ir spartesnis įsitvirtinimas JAV rinkoje

    „Primer“ pritraukė 86 mln. eurų: mokėjimų DI plėtra ir spartesnis įsitvirtinimas JAV rinkoje

    86 mln. eurų raundas ir investuotojai

    Londone įsikūręs mokėjimų infrastruktūros startuolis „Primer“ paskelbė pritraukęs apie 86 mln. eurų C serijos investicijų raundą. Bendrovė nurodo, kad lėšos bus skirtos DI galimybėms stiprinti ir plėtrai Jungtinėse Amerikos Valstijose spartinti.

    Raundui vadovavo investicijų bendrovė Sofina, prisidėjo Peak XV Partners, taip pat investicijas tęsė esami investuotojai, tarp jų Balderton, Accel, ICONIQ, Tencent ir Speedinvest. Iš viso „Primer“ nuo įkūrimo pritraukė apie 147 mln. eurų.

    Ką daro „Primer“ ir kodėl akcentuoja duomenis

    „Primer“ įkurta 2020 metais buvusių „Braintree“ ir „PayPal“ vadovų, o jos tikslas – suvienodinti mokėjimų valdymą į vieną infrastruktūros sluoksnį. Tai, pasak bendrovės, leidžia finansų ir mokėjimų komandoms matyti visą situaciją, mažinti technologinį sudėtingumą ir gerinti atsiskaitymų našumą.

    Bendrovė pabrėžia, kad DI sprendimų kokybė tiesiogiai priklauso nuo duomenų pilnumo. Mokėjimų srityje duomenys dažnai išskaidyti per skirtingus procesorius, įsigyjančiuosius bankus, sukčiavimo prevencijos įrankius ir kitas sistemas, todėl vieno pilno vaizdo dažnai nėra.

    Įmonei argumentuojant, būtent ši fragmentacija tampa rizika, kai organizacijos pradeda DI taikyti sprendimų priėmimui. Jei DI modeliai ar agentai remiasi nepilnais duomenimis, jie gali ne tik veikti prasčiau, bet ir priimti neteisingus sprendimus, turinčius tiesioginę įtaką pajamoms ir kaštams.

    „Per artimiausius kelerius metus kiekvieną mokėjimo sprendimą didelėje įmonėje inicijuos, optimizuos arba audituos DI. Šis pokytis jau vyksta, o esminis klausimas – ar sistemoms pakanka pilnų duomenų“, – sakė „Primer“ generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų Gabriel Le Roux.

    DI agentas ir planai JAV

    „Primer“ teigimu, jos platforma apima visą mokėjimų ciklą nuo atsiskaitymo iki išmokėjimų, o vienai operacijai gali fiksuoti daugiau nei 400 duomenų taškų. Bendrovė taip pat skelbia, kad vidutiniškai aptarnauja daugiau nei 95 proc. klientų mokėjimų apimties.

    Po investicijos įmonė ketina plėsti nuosavo DI agento „Primer Companion“ galimybes. Pasak „Primer“, tikslas – judėti nuo įrankio, kuris pateikia įžvalgas, prie sprendimo, galinčio vykdyti automatizuotus veiksmus pagal prekybininko nustatytas taisykles, pavyzdžiui, optimizuoti mokėjimų maršrutus ar testuoti našumo scenarijus.

    JAV rinka, „Primer“ duomenimis, jau sudaro apie penktadalį pajamų, o pasikartojančios pajamos per metus augo dvigubai. Bendrovė planuoja iki 2028 metų JAV dalį padidinti iki daugiau nei trečdalio viso verslo ir regione įdarbinti iki 50 žmonių.

    „Mokėjimai pasiekia lūžio tašką: prekybininkai konsoliduoja sistemas į vieningą infrastruktūrą, o DI tampa kiekvieno sprendimo dėl operacijos dalimi. „Primer“ komanda kuria platformą, kuri tam geriausiai pritaikyta“, – sakė Sofina skaitmeninės plėtros vadovas Jean-François Burguet.

    Rinkos kontekste tai atitinka platesnę tendenciją, kai mokėjimų srityje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien transakcijų apdorojimui, bet ir duomenų kokybei, valdymui bei automatizavimui. Didėjant reguliaciniams reikalavimams ir sukčiavimo rizikoms, mokėjimų sprendimų kontrolė bei skaidrus auditas tampa konkurenciniu pranašumu, ypač įmonėms, veikiančioms keliose rinkose.

  • Gento „Exhibitly“ pritraukė 1,4 mln. eurų: DI personalizacija turėtų padidinti B2B renginių konversiją

    Gento „Exhibitly“ pritraukė 1,4 mln. eurų: DI personalizacija turėtų padidinti B2B renginių konversiją

    Gente įsikūręs „EventTech“ startuolis „Exhibitly“ pritraukė 1,4 mln. eurų priešsėklinės stadijos investiciją. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos komandai plėsti, produktui vystyti ir tarptautinei plėtrai spartinti, o pagrindinis tikslas – DI pagrįsta B2B renginių svetainių personalizacija.

    Investicijų raundui vadovavo „New School VC“, prisidėjo „100IN“, „Allusion Ventures“ ir privatūs investuotojai. Pasak įmonės, toks kapitalo įėjimas turėtų padėti greičiau išbandyti sprendimą skirtingose rinkose ir didinti pardavimus tarp didžiųjų renginių organizatorių.

    Kodėl renginių svetainės praranda lankytojus?

    „Exhibitly“ vadovas Hendrikas Franckas akcentuoja, kad renginio svetainė dažnai yra svarbiausias organizatoriaus rinkodaros kanalas, tačiau daugeliu atvejų ji visiems lankytojams pateikia vienodą, bendrinį turinį. Tai reiškia, kad skirtingų poreikių auditorijos, pavyzdžiui, vadovai ir pradedantieji specialistai, mato tą patį pasiūlymą ir ne visada greitai supranta, kuo renginys aktualus būtent jiems.

    „Renginio svetainė yra svarbiausias organizatoriaus rinkodaros turtas, tačiau ji visiems lankytojams pateikia tą pačią patirtį. Jei žmogus greitai nepamato, kodėl renginys jam svarbus, jis išeina“, – sakė Hendrikas Franckas.

    B2B renginių sprendimas dalyvauti dažnai nėra impulsyvus: reikia įvertinti laiko sąnaudas, komandiruotės kaštus, suderinti darbotvarkę ir tikėtinos naudos pagrįstumą. Dėl to potencialūs dalyviai nori labai konkrečiai suprasti, kokios sesijos, pranešėjai ar partneriai bus aktualūs, o jei atsakymo neranda greitai, registracija atidedama arba apskritai neįvyksta.

    Kaip veikia „Exhibitly“ DI personalizacija?

    „Exhibitly“ sprendimas veikia kaip DI sluoksnis virš jau veikiančios renginio svetainės ir, bendrovės teigimu, nereikalauja sudėtingų techninių integracijų. Lankytojui pasiūloma įvesti pareigas ir įmonę, o tuomet per maždaug 10 sekundžių sugeneruojamas personalizuotas turinys: aktualiausios sesijos, pranešėjai ir dalyviai.

    Įmonė teigia, kad taip sukuriama individuali priežastis dalyvauti, kuri padeda greičiau pereiti nuo naršymo prie registracijos. „Exhibitly“ skaičiavimu, vidutiniškai apie 30 proc. naudotojų po personalizuoto turinio peržiūros paspaudžia registracijos puslapį, o tai esą reikšmingai viršija įprastų renginių svetainių rezultatus.

    Plėtra ir naujas produktas parodų dalyviams

    „Exhibitly“ įkurta 2025 metais, ją įsteigė Hendrikas Franckas ir Brentas Coppensas. Prieš dabartinę idėją jie buvo kūrę renginių planuotojams skirtą projektų valdymo įrankį, tačiau, nesulaukę pakankamo rinkos susidomėjimo, jo atsisakė ir po kelių krypties keitimų sutelkė dėmesį į personalizaciją.

    Per devynis mėnesius startuolis, kaip teigiama, pasirašė sutartis su 114 renginių ir dirba su organizatoriais įvairiuose regionuose, įskaitant Jungtinę Karalystę, JAV, Vidurio Rytus, Afriką ir Aziją. Tarp klientų minimi „Informa“, „Easyfairs“, „Hyve Group“ ir Dubai World Trade Centre.

    Gavusi investiciją bendrovė planuoja didinti komandą nuo trijų iki septynių žmonių ir spartinti komercinę plėtrą. Be sprendimo organizatoriams, „Exhibitly“ kuria ir antrą produktą, skirtą parodose dalyvaujančioms įmonėms, nes, bendrovės vertinimu, kasmet pasaulyje parodose dalyvauja apie 4,5 mln. įmonių.

    „Iki 2027 metų pabaigos siekiame padėti daugiau nei 1 000 renginių visame pasaulyje ir paversti „Exhibitly“ pasauliniu B2B renginių žvalgybos standartu“, – sakė Hendrikas Franckas.

  • „Mouro Capital“ surinko 343 mln. eurų trečiajam fondui: dėmesys DI ir finansų infrastruktūrai

    Londone įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Mouro Capital“ pranešė uždariusi pirmąjį trečiojo fondo etapą ir pritraukusi apie 343 mln. eurų. Pagrindinis investuotojas yra Banco Santander, kuris ir toliau veikia kaip kertinis fondo rėmėjas.

    Naujasis fondas bus nukreiptas į finansinių paslaugų transformaciją per technologijas, ypač į sprendimus, kuriuose svarbūs duomenys, infrastruktūra ir dirbtinis intelektas. „Mouro Capital“ skelbia, kad bendra valdomų ir įsipareigotų investicijų suma dabar viršija 859 mln. eurų.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad artimiausiu metu pirmą kartą planuoja į fondą pritraukti ir papildomų investuotojų šalia Banco Santander. Tai reikštų platesnę investuotojų bazę ir potencialiai didesnį kapitalo rezervą vėlesnėms investicijoms.

    Fondas jau spėjo atlikti septynias investicijas, o tarp jų minimos ir tokios bendrovės kaip „ElevenLabs“ bei „Sakana AI“. „Mouro Capital“ akcentuoja, kad ieško komandų, kuriančių naujos kartos finansų infrastruktūrą ir efektyvinančių finansinių paslaugų veikimą.

    „Per pastarąjį dešimtmetį sukūrėme globalią platformą, kuri gali užtikrinti stiprią ir nuoseklią grąžą. Su šiuo fondu norime remti naują globalių įkūrėjų kartą, keičiančią finansines paslaugas per DI, duomenis ir infrastruktūrą“, – sakė „Mouro Capital“ generalinis partneris Manuelis Silva Martinezas.

    Pasak investuotojo, ypač daug potencialo matoma specializuotose srityse, tokiose kaip kapitalo rinkos ir turto valdymas, kur dar esama neišnaudotų nišų. Kartu pabrėžiama, kad DI plėtra didina ir poreikį sprendimams, susijusiems su valdysena, rizika ir atitiktimi, ypač kai įmonės DI diegia plačiai.

    „Finansinių paslaugų ir technologijų konvergencija vyksta jau daug metų, o DI dar labiau padidino pokyčių tempą. Matome DI pagrindu kuriamos finansų infrastruktūros atsiradimą: nuo realaus laiko mokėjimų iki tapatybės ir duomenų platformų“, – teigė „Mouro Capital“ generalinis partneris Christopheris Gottschalkas.

    „Mouro Capital“ yra nepriklausomai valdoma rizikos kapitalo įmonė, investuojanti į finansinių paslaugų ir technologijų sandūrą nuo 2015 metų. Ji investuoja Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Lotynų Amerikoje, dažniausiai nuo ankstyvos stadijos iki Series C.

    Bendrovė nurodo, kad per 26 sėkmingus pasitraukimus vidutiniškai pasiekė 4 kartus didesnę grąžą nuo investuoto kapitalo. Taip pat teigiama, kad dešimties didžiausių portfelio įmonių pajamų metinis augimo tempas per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai siekė 97 proc.

    Tarp žinomiausių portfelio investicijų minima „Ripple“, „TrueLayer“, „Upgrade“, „Creditas“ ir „Klar“. Investuotojas taip pat pabrėžia, kad rezervuoja kapitalą tolesniam finansavimui ir dažnai dalyvauja vėlesniuose etapuose, o tokia strategija leidžia išlaikyti pozicijas sėkmingiausiose įmonėse.

    „Mouro Capital“ komandos dirba Londone, Madride ir San Fransiske. Įmonė skelbia stiprinanti komandą ir planuojanti plėtrą, kad galėtų aktyviau vykdyti sandorius bei gilinti kompetencijas sparčiai kintančioje finansų technologijų rinkoje.