Tag: Rizikos kapitalas

  • Liepos investicijos Europoje: startuoliai pritraukė 8,6 mlrd. eurų, o pardavimų sandorių daugėja

    Liepos investicijos Europoje: startuoliai pritraukė 8,6 mlrd. eurų, o pardavimų sandorių daugėja

    Europos startuolių finansavimas 2026 metų liepos mėnesį išliko atsparus: nors sandorių skaičius mažėjo, pritraukta suma nežymiai ūgtelėjo. Per mėnesį paskelbti 267 finansavimo sandoriai, kai 2026 metų birželį jų buvo 293, tai yra 9 proc. mažiau.

    Vis dėlto bendra pritrauktų lėšų suma siekė 8,6 mlrd. eurų ir šiek tiek viršijo birželio 8,3 mlrd. eurų. Tokia dinamika rodo, kad rinka juda link didesnių, bet retesnių investicinių raundų, o kapitalas telkiasi į brandesnius projektus.

    Didžiausi raundai ir neatskleistos sumos

    Iš 267 liepos sandorių 14 įmonių pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų kiekviena, o 35 sandorių vertė nebuvo viešai atskleista. Neatskleistų sumų dalis dažnai apsunkina pilną rinkos vaizdą, tačiau kartu signalizuoja, kad dalis investuotojų ir įmonių renkasi didesnį konfidencialumą.

    Didžiausias mėnesio sandoris fiksuotas Vokietijoje: gynybos ir DI srityje veikianti „Helsing“ užsitikrino apie 1,7 mlrd. eurų vertės E serijos investiciją. Įmonės vertinimas šiame etape siekė apie 16,6 mlrd. eurų.

    DI – tarp ryškiausių krypčių

    Sektorių pjūvyje liepos mėnesį daugiausia dėmesio sulaukė dirbtinis intelektas: pagal investicijų apimtį DI įvardijamas kaip lyderiaujanti kryptis. Investuotojų interesą čia palaiko praktiniai pritaikymo scenarijai, ypač saugumo, programinės įrangos ir automatizavimo sprendimuose.

    Finansavimo koncentracija į DI taip pat atspindi platesnę tendenciją: investuotojai dažniau renkasi sritis, kuriose matomas aiškesnis produktyvumo šuolis ir greitesnė komercializacija. Tuo pat metu didėja reikalavimai dėl duomenų, saugumo ir atitikties, kas gali lemti aukštesnę įėjimo kartelę mažesniems žaidėjams.

    Vokietija pirmauja, o „exits“ aktyvėja

    Šalių reitinge pagal pritrauktas lėšas lyderiavo Vokietija: per 48 sandorius surinkta apie 3,5 mlrd. eurų. Tai pabrėžia, kad didelės ekonomikos su stipresne pramonės baze ir gynybos, inžinerijos bei programinės įrangos ekosistemomis šiuo metu gali lengviau pritraukti didžiuosius raundus.

    Dar vienas svarbus signalas rinkai – pagyvėję pasitraukimai: liepos mėnesį užfiksuotas 51 „exits“ sandoris, kai birželį jų buvo 39. Aktyvumas išsisklaidė per įvairius sektorius, o dažniausiai minimos kryptys apėmė programinę įrangą, DI, finansų technologijas, sveikatos technologijas ir žmogiškųjų išteklių technologijas.

  • Didžiausios JK technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: kas susirinko 18,7 mlrd. eurų?

    Didžiausios JK technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: kas susirinko 18,7 mlrd. eurų?

    JK rinka išliko didžiausia Europoje

    Jungtinė Karalystė 2026 metų pirmąjį pusmetį išlaikė didžiausios Europos technologijų finansavimo rinkos poziciją. Per 423 investicinius sandorius šalies technologijų įmonės pritraukė apie 18,7 mlrd. eurų.

    Rinka augo ne tiek dėl gausybės vidutinio dydžio sandorių, kiek dėl kelių itin didelių raundų, kurie pastebimai pakėlė bendrą sumą. Tai rodo investuotojų polinkį koncentruoti kapitalą į brandesnes, aiškų mastelio planą turinčias bendroves.

    Daugiausia lėšų sugėrė debesija ir DI

    Daugiausia kapitalo pritraukė debesijos sprendimai, kuriems teko apie 5,9 mlrd. eurų. Šį šuolį skatino investicijos į duomenų centrus ir skaičiavimo pajėgumus, reikalingus sparčiai augančioms DI darbo apkrovoms.

    Antroje vietoje atsidūrė dirbtinis intelektas, pritraukęs apie 3,2 mlrd. eurų. Investuotojai aktyviausiai rėmė tiek bazinių modelių kūrėjus, tiek įmonėms skirtus DI produktus ir lustų bei skaičiavimo infrastruktūros kryptis.

    Sveikatos technologijos ir fintech išlaikė tempą

    Sveikatos technologijos 2026 metų pirmąjį pusmetį pritraukė apie 2,6 mlrd. eurų, o dalį šios sumos lėmė vienas itin stambus sandoris vaistų kūrimo srityje. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai DI taikymas biotechnologijose tampa vienu patraukliausių ilgalaikės grąžos statymų.

    Fintech segmentas surinko apie 1,8 mlrd. eurų, o finansavimas pasiskirstė per skirtingas įmonių brandos stadijas. Rinkoje išlieka paklausa tarptautinių mokėjimų, valiutų rizikos valdymo ir verslui skirtų finansinių paslaugų platformoms.

    Dešimtukas susiėmė du trečdalius kapitalo

    Didžiausia JK finansavimo dalis atiteko palyginti mažai įmonių: 10 daugiausiai pritraukusių bendrovių kartu surinko apie 12,3 mlrd. eurų. Tai sudarė maždaug 66 proc. viso 2026 metų pirmąjį pusmetį į JK technologijų sektorių investuoto kapitalo.

    Tarp ryškiausių vardų dominavo DI infrastruktūra ir duomenų centrai, taip pat autonominio vairavimo, balso sintezės, kvantinių kompiuterių ir pramoninio DI kryptys. Tokia sandorių struktūra signalizuoja, kad investuotojai labiausiai vertina mastelio ekonomiką ir strateginę infrastruktūrą, kuri gali tapti pagrindu kitų produktų ir paslaugų augimui.

    „2026 metų pirmąjį pusmetį JK technologijų finansavimą labiausiai lėmė keli itin dideli sandoriai, o didžiausias apetitas išliko DI infrastruktūrai ir duomenų centrams“, – teigiama rinkos apžvalgoje.

  • Niujorko DI startuolis Modal Labs plečiasi į Londoną: biuras iki 40 žmonių ir augančios investicijos

    Niujorko DI startuolis Modal Labs plečiasi į Londoną: biuras iki 40 žmonių ir augančios investicijos

    Niujorke įsikūręs dirbtinio intelekto infrastruktūros startuolis Modal Labs atidaro biurą Londone ir taip stiprina savo pozicijas Europoje. Šis žingsnis tęsia pastaruoju metu matomą tendenciją, kai Šiaurės Amerikos DI bendrovės didina fizinį buvimą Jungtinės Karalystės sostinėje.

    Modal Labs kuria skaičiavimo infrastruktūrą DI užduotims, daug dėmesio skirdama DI inferencijai, kai modelis naudojamas rezultatams generuoti. Tai skiriasi nuo modelių mokymo, kuriam dažniausiai reikia ilgesnio laiko ir dar didesnių skaičiavimo resursų.

    Šaltinių teigimu, naujas biuras bus įrengtas Marble Arch rajone, o patalpos pritaikytos iki 40 darbuotojų komandai. Įmonė planuoja, kad Londono komanda bus pilnai suformuota iki rugsėjo pradžios.

    Modal Labs prisijungia prie kitų Šiaurės Amerikos DI bendrovių, kurios pastaruoju metu paskelbė apie plėtrą Londone. Tarp jų minimos ir didžiosios DI rinkos žaidėjos, ir sparčiai augantys startuoliai, ieškantys artumo Europos klientams bei talentams.

    Plėtra vyksta po reikšmingo finansavimo etapo: gegužę Modal Labs pritraukė apie 310 000 000 eurų investicijų, o įmonės vertė siekė maždaug 4 060 000 000 eurų. Prieš aštuonis mėnesius vertė buvo vertinama apie 960 000 000 eurų, todėl šuolis rodo didelį investuotojų pasitikėjimą.

    Šiuo metu Modal Labs taip pat turi biurus Niujorke, San Fransiske ir Švedijoje, o bendras darbuotojų skaičius siekia apie 170. Įmonę 2021 metais įkūrė vadovas Erik Bernhardsson ir technologijų vadovas Akshat Bubna, anksčiau dirbę technologijų ir DI infrastruktūros srityse.

    „Modal nuo pirmos dienos buvo transatlantinė įmonė: Niujorkas, San Fransiskas, Stokholmas. Naujuoju Londono biuru dar labiau įsipareigojame padėti Europos įmonėms augti“, – sakė Erik Bernhardsson.

  • „Vangrid“ pritraukė apie 8 mln. eurų: decentralizuotas erdvinio intelekto tinklas išmaniesiems telefonams

    „Vangrid“ pritraukė apie 8 mln. eurų: decentralizuotas erdvinio intelekto tinklas išmaniesiems telefonams

    Nyderlandų startuolis „Vangrid“ pritraukė apie 8 mln. eurų pradinio etapo investiciją, siekdamas kurti decentralizuotą erdvinio intelekto tinklą, kuris veiktų išmaniuosiuose telefonuose. Bendrovė teigia, kad tikslas – padaryti aukštos raiškos erdvinius duomenis pasiekiamus tokiu mastu ir atnaujinimo dažniu, kokio reikia vadinamosios fizinės erdvės DI sprendimams.

    Platforma remiasi jau milijarduose telefonų esančiomis kameromis ir jutikliais, todėl duomenų rinkimui nereikia specializuotos įrangos. Idėja paprasta: įprasti naudotojai gali prisidėti prie nuolat atnaujinamo realaus pasaulio vaizdo, o ne laukti, kol teritorijas periodiškai nuskenuos brangūs, centralizuotai valdomi automobilių parkai.

    „Vangrid“ savo modelį pozicionuoja tarp dviejų kraštutinumų: tradicinių žemėlapių sudarymo metodų, kuriuose dominuoja lėtos ir brangios specialių transporto priemonių operacijos, ir atviro minios finansavimo projektų, kuriuose dažnai trūksta patikros bei verslo klientams būtinos kokybės. Bendrovė žada tiek aiškesnį atlygį duomenų teikėjams, tiek klientams reikalingą verifikaciją ir duomenų kilmės sekimą.

    Kaip užtikrinamas privatumas?

    Vienas iš esminių sprendimo elementų – verifikavimo ir skaičiavimo „pakraštyje“ sluoksnis, kai dalis apdorojimo vyksta pačiame įrenginyje. Pasak bendrovės, veidai ir automobilių numeriai yra suliejami telefone dar iki duomenims paliekant įrenginį, taip mažinant privatumo rizikas ir supaprastinant atitiktį skirtingiems reguliavimo reikalavimams.

    Kitas sistemos ramstis – „onchain“ principu paremta duomenų kilmės patikra, leidžianti fiksuoti, kas, kada ir kaip atliko duomenų „užfiksavimą“. „Vangrid“ teigimu, tokia schema turėtų padėti pasiekti duomenų vientisumą ir pasitikėjimą be centralizuoto autoparko, o komandai sutelkti resursus į tinklo tankį ir įrankius, kurių tiesiogiai reikia verslo klientams.

    Kodėl to reikia fizinės erdvės DI?

    Didėjant autonominių sistemų, robotikos ir gynybos sprendimų poreikiui, rinkai svarbūs tampa dažnai atnaujinami, realybės pokyčius atspindintys erdviniai duomenys. Skirtingai nei vienkartinis teritorijos nuskenavimas, nuolatinis atnaujinimas leidžia greičiau reaguoti į infrastruktūros, eismo ar aplinkos pokyčius, o tai ypač aktualu sistemoms, kurios turi veikti dinamiškoje, žmonių pilnoje aplinkoje.

    „Mes esame akys kitai DI kartai. Be decentralizuoto suvokimo tinklo milijardinės vertės robotai liks akli dinamiškoje žmonių aplinkoje“, – sakė „Vangrid“ vadovas Robertas Brightonas.

    Kur bus panaudotos investicijos?

    Investiciją bendrovė planuoja skirti tinklo „įsukimui“, skaičiavimo pakraštyje grandinės plėtrai ir partnerystėms su verslo klientais, ypač gynybos bei autonominių sistemų srityse. Bendrovė taip pat nurodo pasirašiusi naujus ketinimų protokolus su strateginiais duomenų partneriais ir aktyviai kalbasi su organizacijomis, kuriančiomis robotikos ir gynybos platformas.

    „Vangrid“ išskiria, kad platformoje jau vyksta realios transakcijos, kurios, pasak įmonės, patvirtina abiejų pusių interesą: tiek duomenų teikėjų, tiek klientų, kuriems reikia patikrintų ir nuosekliai atnaujinamų erdvinių duomenų. Artimiausias etapas – didinti aprėptį taip, kad tinklas augtų programėlės atsisiuntimų tempu, o ne viešųjų pirkimų ar įrangos įsigijimo ciklais.

  • „Lissi“ pritraukė 3,5 mln. eurų: spartins EUDI piniginės sprendimus ir skaitmeninę tapatybę Europoje

    „Lissi“ pritraukė 3,5 mln. eurų: spartins EUDI piniginės sprendimus ir skaitmeninę tapatybę Europoje

    Vokietijoje įsikūrusi „Lissi GmbH“, kuri kuria EUDI piniginės jungiamumo ir patikrinamų skaitmeninių įgaliojimų technologijas, užbaigė 3,5 mln. eurų investicijų raundą. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos sparčiau diegti skaitmeninės tapatybės sprendimus Europos rinkoje.

    Investicijai vadovavo rizikos kapitalo fondas „Ventech“, taip pat prisidėjo BM H Beteiligungs-Managementgesellschaft Hessen ir esami investuotojai, tarp jų „main incubator“ (priklausantis „Commerzbank Group“) bei „Ninepointfive Ventures“. Bendrovės teigimu, naujas kapitalas turėtų pagreitinti tiek produkto plėtrą, tiek projektų įgyvendinimą su organizacijomis, kurioms svarbūs atitikties ir saugumo reikalavimai.

    „Lissi“ įkurta 2019 metais ir vysto programinę įrangą, leidžiančią organizacijoms integruoti EUDI pinigines ir patikrinamus skaitmeninius įgaliojimus į savo paslaugas. Pagrindiniai klientai, kaip nurodo bendrovė, yra finansų sektoriaus įmonės, kurioms ypač aktualūs patikimi tapatybės patvirtinimo procesai ir suderinamumas su eIDAS reglamentu.

    Didėjant poreikiui turėti patikimus, tarpusavyje suderinamus skaitmeninės tapatybės sprendimus, tokie tiekėjai kaip „Lissi“ tikisi augančios paklausos. Bendrovė akcentuoja, kad rinkos tempą stiprina ir artėjantys reguliaciniai pokyčiai, įskaitant ES kovos su pinigų plovimu sistemos stiprinimą, kurio praktinis taikymas numatomas 2027 metų liepą.

    Pasak „Lissi“, apie 90 proc. jos klientų bazės šiuo metu sudaro finansų sektorius: bankai, draudikai, mokėjimo paslaugų teikėjai ir patikimumo paslaugų teikėjai. Tarp minimų klientų yra „itsme“ ir „Commerzbank“, o tai, bendrovės vertinimu, rodo, kad sprendimai pritaikyti didelių organizacijų informacinių technologijų aplinkoms.

    „Finansų institucijoms reikia sprendimų, kurie sklandžiai integruojasi į esamas informacinių technologijų aplinkas ir leidžia išlaikyti visišką klientų duomenų kontrolę“, – sakė „Lissi“ vadovas ir vienas įkūrėjų Helge Michael.

    Bendrovės kuriamas „EUDI Wallet Connector Suite“ sprendimas skirtas suderinamumui tarp viešojo ir privataus sektoriaus EUDI piniginių visoje Europos Sąjungoje. „Lissi“ pozicionuoja save kaip nepriklausomą europinį technologijų tiekėją, galintį prisidėti prie bendros, suverenumą pabrėžiančios skaitmeninės tapatybės ekosistemos kūrimo.

    Gautos investicijos, kaip teigiama, bus nukreiptos į platformos ir produktų portfelio plėtrą. „Lissi“ tikisi, kad tai padės finansų įstaigoms lengviau prisitaikyti prie griežtėjančių atitikties reikalavimų, o tapatybės piniginių infrastruktūra atvers ir naujus atvirojo finansavimo scenarijus, kuriuose svarbiausia tampa saugus ir patikimas vartotojo identifikavimas.

  • Lenkijos DI paradoksas: talentų netrūksta, bet šalis stringa Europos „mirties slėnyje“ dėl investicijų

    Talentai yra, proveržio trūksta

    Lenkija šiandien atsidūrė kryžkelėje: arba aktyviai investuoja į dirbtinis intelektas ir kitas strategines technologijas, arba rizikuoja likti kitų sukurtų sprendimų vartotoja. Tokį pasirinkimą akcentuoja ryšių ir technologijų ekspertai, pabrėždami, kad kalbama ne vien apie inovacijas, o apie vietą būsimoje ekonomikoje.

    Šalyje yra stiprus akademinis pagrindas ir kvalifikuoti specialistai, tačiau komercializavimo grandis dažnai stringa. Tai primena Europoje plačiai aptariamą vadinamąją mirties slėnio problemą, kai nuo tyrimų ir prototipų pereiti prie masinės gamybos bei mastelio plėtros pritrūksta kapitalo ir institucinių mechanizmų.

    Skaitmeninis suverenumas ir priklausomybės

    Skaitmeninis suverenumas vis dažniau apibrėžiamas kaip valstybės gebėjimas užtikrinti veiklos tęstinumą, valdyti duomenis, atlikti auditą ir prireikus migruoti sistemas visame technologijų sluoksnyne. Tai apima ne tik programinę įrangą ar debesiją, bet ir aparatinę įrangą, ryšio infrastruktūrą bei taisykles, pagal kurias veikia rinka.

    Ekspertai pabrėžia, kad suverenumas nėra būsena „turiu arba neturiu“: tai procesas, kuriame kiekvienas sprendimas gali didinti arba mažinti priklausomybę. Praktikoje didžiausios rizikos kyla ten, kur priklausomybė yra sunkiausiai pakeičiama, pavyzdžiui, procesorių, mikrokodo ar bazinių sistemų lygyje.

    „Tai nėra nulinė ar vienetinė būsena. Tai procesas: sprendimai, kuriuos priimame, stumia mus suverenumo link arba nuo jo“, – sakė ryšių technologijų ekspertė Joanna Kołodziejczyk.

    JAV ir Kinijos tempas kelia spaudimą Europai

    Pasaulinėje naujųjų technologijų konkurencijoje toną diktuoja Jungtinės Valstijos, o realiausiu varžovu laikoma Kinija. Tai ypač matyti DI, kvantinių technologijų ir puslaidininkių tiekimo grandinių srityse, kur masto ekonomija ir investicijų apimtys lemia ne tik inovacijų greitį, bet ir standartus.

    Rinkos vertinimai rodo, kad DI sektorius auga sparčiai, o didžiausios investicijos koncentruojasi už Europos ribų. Tokia disproporcija reiškia, kad Europos šalims, įskaitant Lenkiją, sudėtingiau pritraukti rizikos kapitalą, išlaikyti talentus ir greitai paversti mokslinius pasiekimus globaliais produktais.

    Kvantinės technologijos ir siauras sprendimų langas

    Vienu iš svarbiausių lūžio taškų įvardijamos kvantinės technologijos, kurios vis dažniau siejamos su kritinės infrastruktūros saugumu, ryšių apsauga ir geopolitine konkurencija. Kinija šioje srityje išsiskiria didelėmis valstybės investicijomis, o Europa bando atsakyti reguliacinėmis ir koordinavimo priemonėmis.

    Lenkijos atveju problema dažnai įvardijama kaip strategijos ir finansavimo tęstinumo stoka: mokslinis potencialas egzistuoja, tačiau sprendimų priėmimo tempas gali lemti, ar šalis taps regiono inovacijų kūrėja, ar liks importuojamų technologijų rinka. Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad visiškas technologinis savarankiškumas yra mažai realistiškas, bet nuosekli priklausomybių mažinimo politika yra įmanoma ir būtina.

    Diskusijų centre atsiduria klausimas, kaip valstybė ir verslas gali sutarti dėl prioritetų: nuo kritinių priklausomybių audito iki duomenų perkeliamumo, atvirų standartų ir sprendimų, kurie leistų greičiau pereiti iš prototipo fazės į mastelio plėtrą. Būtent ši grandis ir sprendžia, ar mirties slėnis taps nuolatine būsena, ar tik laikinu etapu.

  • Po „SpaceX“ IPO investuotojai ieško kosminių vienaragių: ar Azija turi savą lyderį, o kur lenkai?

    „SpaceX“ debiutas biržoje tapo stipriu impulsu visam kosmoso sektoriui: į rinką plūstelėjo nauji investuotojai, o kartu išaugo ir lūkesčiai, kad netrukus atsiras daugiau įmonių, galinčių pakartoti bent dalį šio modelio sėkmės. Dėmesys krypsta ne tik į JAV, bet ir į Aziją, kur sparčiai auga vadinamasis NewSpace segmentas.

    Rinkos dalyviai kosmoso bendroves vis dažniau vertina kaip infrastruktūros verslus, aptarnaujančius ryšius, duomenų ekonomiką ir gynybą. Dėl to investuotojams svarbus ne vien raketos ar vienas produktas, o gebėjimas sujungti kelias grandis: paleidimus, palydovų gamybą, ryšio paslaugas ir duomenų analizę, vis dažniau paremtą DI.

    Kodėl „SpaceX“ išskirtinis?

    „SpaceX“ vertę kuria ne vien komerciniai paleidimai: bendrovė vysto daugkartinio panaudojimo raketų technologijas, turi didelę palydovinio interneto konstelaciją ir plečia paslaugas valstybinėms institucijoms. Tokia vertikalios integracijos strategija leidžia mažinti kaštus, greičiau didinti mastą ir klientams pasiūlyti visą paketą, o ne atskirus komponentus.

    Šis modelis tapo etalonu, todėl investuotojai ieško „kosminių vienaragių“, tai yra privačių įmonių, kurių vertė viršija maždaug 1 mlrd. eurų. Tačiau dauguma perspektyvių bendrovių Azijoje specializuojasi viename segmente, o ne valdo visą grandinę.

    Kinija ir Indija: raketos, bet skirtingos sąlygos

    Kinijoje per pastarąjį dešimtmetį susiformavo privatus raketų startuolių sluoksnis, kurį paskatino valstybės sprendimai atverti dalį sektoriaus privačiam kapitalui. Tarp dažniausiai minimų bendrovių yra „LandSpace“, „Galactic Energy“ ir „Space Pioneer“, vystančios skirtingų klasių nešėjus ir bandančios priartėti prie daugkartinio panaudojimo koncepcijos.

    Indijoje ryškiausi privatūs žaidėjai siejami su mažų palydovų rinka ir technologine inovacija: „Skyroot Aerospace“ bei „Agnikul Cosmos“. Pastaroji tarptautinio dėmesio sulaukė dėl 3D spausdinimu gaminamo raketinio variklio, o Indijos reguliavimo pokyčiai, leidžiantys didesnę užsienio kapitalo dalį kai kuriuose kosmoso segmentuose, turėtų palengvinti finansavimo pritraukimą.

    Vis dėlto kainų ir masto prasme JAV lyderis išlieka sunkiai pasiekiamas: daugkartinio panaudojimo raketos ir didelė vidinė paklausa leidžia siūlyti agresyvesnę kainodarą. Azijos bendrovėms didžiausias iššūkis yra pereiti nuo pavienių demonstracijų prie stabilaus, reguliaraus komercinio grafiko.

    Ar Azijoje yra „Starlink“ analogas?

    Didžiausia Azijos spraga, lyginant su „SpaceX“, ilgą laiką buvo privatus plačios apimties palydovinio interneto verslas. Artimiausiu kandidatu dažnai įvardijama Kinijos „GalaxySpace“, kuri kuria ryšio palydovus ir technologijas būsimoms didelėms konstelacijoms.

    Tačiau svarbi detalė ta, kad Kinijoje megakonsteliacijų projektai dažnai remiasi valstybinių ar su valstybe susijusių struktūrų ekosistema. Tai reiškia kitokį verslo modelį ir mažiau aiškų kelią iki vienos privačios bendrovės dominavimo, kokį matome „Starlink“ atveju.

    Didžiausia konkurencija gimsta duomenų rinkoje

    Nors paleidimų rinka labiausiai matoma, ilgalaikė vertė vis dažniau kuriama ten, kur apdorojami palydoviniai duomenys ir parduodamos paruoštos įžvalgos. Azijoje daugėja įmonių, kurios orientuojasi į žemės stebėseną, hiperspektrinius matavimus ir analitiką žemės ūkiui, klimato rizikai, energetikai ar logistikai.

    Ši kryptis investuotojams patraukli tuo, kad pajamos gali augti greičiau nei infrastruktūros kūrimas, o produktą lengviau diferencijuoti programine įranga. Kita vertus, tokios bendrovės dažnai priklauso nuo palydovinių duomenų prieinamumo, valstybinių užsakymų ir reguliavimo.

    Ką realiai gali padaryti investuotojai?

    Po didelio masto įvykių, tokių kaip „SpaceX“ IPO, rinkoje dažnai išauga rizika permokėti už augimo istorijas, todėl investuotojai vis labiau vertina pinigų srautų perspektyvą ir technologinį patikimumą. Praktikoje dauguma įdomiausių Azijos kosmoso bendrovių vis dar yra privačios, todėl mažmeniniam investuotojui jos tiesiogiai sunkiai pasiekiamos.

    Lengviausias būdas gauti platesnę ekspoziciją kosmoso temai dažniausiai lieka fondai ar biržoje prekiaujami fondai, kurie apima palydovų operatorius, gamintojus, komponentų tiekėjus ir duomenų paslaugų bendroves. Tuo metu regioninė, tik į Azijos NewSpace orientuota investicija dažniau reikalauja rizikos kapitalo ar privataus kapitalo instrumentų.

    Lenkijos rinkoje dėmesio vertos vietinės biržoje esančios kosmoso krypties bendrovės, tarp jų „Creotech Instruments“ ir „Scanway“. Tai retas atvejis, kai regiono investuotojai turi aiškesnį, reguliuojamoje rinkoje pasiekiamą kanalą į kosmoso temą, nors pati pramonė išlieka itin rizikinga ir jautri technologiniams vėlavimams.

    Kosmoso ekonomika žada didelį augimą, bet kartu išlieka viena rizikingiausių inovacijų sričių: viena nesėkmė starto aikštelėje gali reikšti prarastą misiją ir ilgą reputacinį smūgį. Dėl to šioje rinkoje ypač svarbu atskirti ambicingus planus nuo gebėjimo reguliariai pristatyti paslaugą ir suvaldyti kaštus.

  • „Pacifico Biolabs“ pritraukė 7 mln. eurų: Vokietijos alaus daryklas verčia alternatyvių baltymų gamyklomis

    „Pacifico Biolabs“ pritraukė 7 mln. eurų: Vokietijos alaus daryklas verčia alternatyvių baltymų gamyklomis

    Plėtra remsis alaus daryklų įranga

    Berlyne įsikūrusi grybienos fermentacijos baltymų bendrovė „Pacifico Biolabs“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė 7 mln. eurų. Lėšos bus skirtos gamybos mastui didinti iki 200 tonų per mėnesį ir pasirengti komerciniams startams Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje bei Šiaurės Europos rinkose.

    Bendrovė nurodo, kad gamybos pagrindas bus Saksonijoje, o plėtros strategija remiasi jau veikiančia regionine pramonės infrastruktūra. Esminė idėja paprasta: alternatyvių baltymų gamybai pasitelkti standartines alaus daryklų fermentacijos talpas, kurios vis dažniau lieka neišnaudotos.

    Kaip veikia grybienos fermentacija

    „Pacifico Biolabs“, įkurta 2022 metais, teigia auginanti mėsos alternatyvoms skirtą baltyminę žaliavą pasitelkdama grybienos fermentacijos biotechnologiją. Pasak įmonės, fermentuota grybiena natūraliai turi į mėsą panašią struktūrą ir gana neutralų skonį, todėl gamintojams galima mažinti priedų poreikį ir lengviau kurti privataus prekės ženklo produktus.

    Rinkoje alternatyvūs baltymai dažnai susiduria su trimis barjerais vienu metu: kaina, tekstūra ir maistine verte. Bendrovė teigia, kad jos technologija siekia vienu sprendimu suvaldyti visas šias problemas, o didžiausią dėmesį skiria kainos priartinimui prie tradicinės mėsos.

    Kodėl taikomasi į kainos paritetą

    Įmonės modelis paremtas principu, kad brangiausia alternatyvių baltymų gamybos dalis dažnai yra naujų pajėgumų statyba ir specializuoti bioreaktoriai. „Pacifico Biolabs“ akcentuoja, kad naudojant esamas alaus daryklų talpas galima išvengti ilgo projektavimo bei statybų ciklo ir pradėti mastelio didinimą greičiau.

    Europoje mažėjant alaus ir alkoholio vartojimui, dalis daryklų susiduria su nepilnu pajėgumų išnaudojimu, todėl atsiranda laisvų fermentacijos talpų. Bendrovė tai vertina kaip galimybę sukurti kapitalo taupų, greitai plečiamą gamybos tinklą ir priartėti prie masinės rinkos kainų lūkesčių.

    „Mes kuriame ne vien maisto ingredientų bendrovę. Mes įdarbiname Europos pramonės infrastruktūrą ateities maistui“, – sakė „Pacifico Biolabs“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Zac Austin.

    Investicijų etapą rėmė keli rizikos kapitalo fondai, taip pat prisidėjo regioninis alaus daryklos partneris. Gavusi papildomą finansavimą bendrovė planuoja plėsti komandą Leipcige, spartinti partnerystes su maisto gamintojais, o produktų pasirodymo mažmeninėje prekyboje per prekės ženklų ir prekybininkų partnerius tikisi 2026 metų pabaigoje.

  • „Airbnb“ investuoja 49 mln. eurų į „WeRoad“: italų nuotykių kelionių startuolis ruošiasi JAV

    49 mln. eurų investicija ir plėtros planas

    Italijos nuotykių kelionių bendrovė „WeRoad“ užbaigė C serijos finansavimo etapą ir pritraukė 49 mln. eurų. Pagrindinė investuotoja šiame etape tapo „Airbnb“, o prie sandorio prisidėjo ir anksčiau investavę partneriai, tarp jų H14.

    Po šio etapo bendra „WeRoad“ pritrauktų investicijų suma pasiekė apie 85 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad kapitalas bus nukreiptas į pirmą didelę plėtrą už Europos ribų, o pagrindinis taikinys yra Jungtinių Valstijų rinka.

    Ką siūlo „WeRoad“ keliautojams?

    „WeRoad“ veikia kaip bendruomenės principu paremtas kelionių organizatorius: siūlomos grupinės nuotykių kelionės, kuriose dalyviai keliauja su koordinatoriais ir iš anksto suplanuotais maršrutais. Bendrovė įkurta 2017 metais ir teigia esanti tarp sparčiausiai augančių kelionių operatorių Europoje.

    Įmonė nurodo turinti daugiau nei 4 000 koordinatorių tinklą, o per veiklos laikotarpį kelionėse dalyvavo per 300 000 keliautojų. Pasak „WeRoad“, apie 60 proc. klientų perka keliones pakartotinai, o reikšminga rezervacijų dalis ateina per rekomendacijas.

    „Pasaulyje, kurį vis labiau formuoja DI ir socialiniai tinklai, tikras žmogiškas ryšys tampa retesnis ir kartu vertingesnis. „WeRoad“ visą produktą kūrėme tam, kad žmonės galėtų užmegzti ryšius realiame gyvenime per bendras kelionių patirtis“, – sakė „WeRoad“ įkūrėjas Paolo De Nadai.

    Platesnis kontekstas: kelionių rinka ir patirčių ekonomika

    Šis sandoris išsiskiria tuo, kad jį veda „Airbnb“, kuri pastaraisiais metais vis dažniau ieško augimo ne vien per apgyvendinimą, bet ir per kelionių patirtis bei paslaugas. „WeRoad“ modelis atitinka kryptį, kai technologijos naudojamos ne tam, kad didintų vien tik laiką ekrane, o kad padėtų organizuoti realius susitikimus ir patirtis.

    Pastaruoju metu investuotojų dėmesys kelionių sektoriuje matomas ne tik kelionių pardavimuose, bet ir viešbučių veiklos valdyme, automatizacijoje, mokėjimų sprendimuose bei klientų aptarnavimo priemonėse. Tai rodo, kad kelionių ir svetingumo rinkoje toliau ieškoma mastelio, efektyvumo ir stipresnės vartotojo patirties.

    Kaip „WeRoad“ planuoja įžengti į JAV?

    „WeRoad“ teigia, kad JAV plėtra prasidės nuo skaitmeninės platformos ir tikslinių rinkodaros kampanijų, padėsiančių identifikuoti perspektyviausius miestus bei auditorijas. Vėliau bendrovė ketina perkelti Europoje išbandytą bendruomenės strategiją: kurti vietinių koordinatorių tinklą, megzti partnerystes ir organizuoti renginius skirtinguose miestuose.

    Prie JAV plano turėtų prisidėti ir „WeMeet“ iniciatyva, kurią „WeRoad“ pradėjo plėsti už kelionių ribų. Bendrovė skelbia, kad 2025 metais daugiau nei 50 000 žmonių 35 miestuose sudalyvavo 2 000 „WeMeet“ renginių, o programėlė buvo atsisiųsta 150 000 kartų.

    Lygiagrečiai su finansavimo etapu pranešta ir apie vadovų pokyčius. „WeRoad“ vadovas Andrea D’Amico planuoja persikelti į San Franciską ir prisijungti prie „Airbnb“ komandos, tačiau „WeRoad“ liks valdyboje, o bendrovę toliau ves įkūrėjas Paolo De Nadai su bendraįkūrėjais ir tarptautine komanda.

  • Miuncheno „allO“ pritraukė 12 mln. eurų: DI operacinę sistemą restoranams plės po visą Europą

    Miuncheno „allO“ pritraukė 12 mln. eurų: DI operacinę sistemą restoranams plės po visą Europą

    12 mln. eurų plėtrai Europoje

    Miunchene įsikūrusi „allO“ pritraukė 12 mln. eurų A serijos investiciją, kuri bus skirta plėtrai Europoje ir DI paremtų skaitmeninių darbuotojų diegimui. Bendrovė save pozicionuoja kaip DI pritaikytą operacinę sistemą restoranams, sujungiančią pagrindines kasdienes funkcijas į vieną platformą.

    Finansavimo raundui vadovavo fondas Zigg Capital, prisijungė nauji investuotojai LifeX Ventures, Aperture bei Wecken & Cie. Toliau bendrovę remia 20VC ir Keen Venture Partners, dalyvavę ankstesniuose etapuose.

    Ką daro „allO“ platforma?

    „allO“ teigia suvienijanti POS kasos sprendimą, integruotus mokėjimus, rezervacijas, kioskus, pristatymo kanalus, internetinę parduotuvę ir administravimo modulį. Idėja paprasta: vietoje kelių atskirų sistemų restoranas gauna vieną valdymo aplinką ir bendrą skydelį, kuriame matomi pardavimai bei procesai.

    Bendrovė nurodo, kad diegimas gali užtrukti mažiau nei 30 minučių, kai tradiciniai POS sprendimai dažnai būna įdiegiami per kelias savaites. Tokia žinutė taikosi į mažesnius ir vidutinius restoranus, kuriems svarbus greitas startas ir mažesnės diegimo sąnaudos.

    DI skaitmeniniai darbuotojai ir balso agentai

    „allO“ kuria DI paremtų skaitmeninių darbuotojų rinkinį, kuris automatizuoja pasikartojančias užduotis. Vienas artimiausių produktų yra rezervacijų ir užsakymų agentas, veikiantis balso principu: jis atsiliepia į skambučius ir rezervacijas ar išsinešimui skirtus užsakymus nukreipia tiesiai į „allO“ sistemą.

    Pasak bendrovės, per artimiausius 12–18 mėnesių planuojama pristatyti daugiau nei dešimt tokių skaitmeninių darbuotojų. Tai atliepia visoje Europoje ryškėjančią tendenciją, kai maitinimo sektorius, susiduriantis su darbuotojų trūkumu ir spaudžiamomis maržomis, vis aktyviau automatizuoja klientų aptarnavimo ir administracines užduotis.

    „Restoranų savininkai yra ideali DI naudotojų grupė. Jie nori, kad darbas būtų padarytas, o ne mokytis dar vienos programos“, – sakė „allO“ įkūrėjas ir vadovas Cancan Liu.

    Bendrovė taip pat mini planus pristatyti atsargų valdymo agentą, kuris automatiškai teiktų užsakymus tiekėjams ir sektų sunaudojimą, bei meniu agentą, galintį greitai atnaujinti meniu visuose kanaluose. Tokie sprendimai svarbūs restoranams, nes kainos, tiekimas ir maržos kinta dažnai, o rankinis atnaujinimas skirtingose platformose tampa klaidų šaltiniu.

    „allO“ įkurta 2020 metais, o pirmasis produktas buvo nuskenuojamo kodo užsakymo sprendimas, išpopuliarėjęs pandemijos laikotarpiu. Vėliau komanda fokusą perkėlė į platesnę restorano technologijų infrastruktūrą, siekdama pakeisti senesnes, fragmentuotas sistemas vieninga platforma.

    Šiuo metu „allO“ skelbia aptarnaujanti daugiau nei 1 000 aktyvių restoranų vietų Vokietijoje. Įmonė taip pat nurodo, kad nuo ankstesnio investicinio etapo klientų vietų skaičius išaugo 6 kartus, o pajamos augo 3,5 karto per metus, o reikšminga dalis naujų klientų ateina per rekomendacijas.