Tag: Rizikos kapitalas

  • „Transition Ventures“ surinko 128 mln. eurų fondą: statys ant DI ir fizinio pasaulio sandūros

    Transition Ventures, a London-based early stage investment firm, is today announcing they have closed their €128 million ($150 million) Fund II, taking its AUM to over €257 million ($300 million).

    According to the firm, their team has founded companies worth over €12 billion ($15 billion) across software, hardware and DeepTech.

    David Helgason, co-founder of Transition Ventures and founder/former CEO of Unity says: “Ambitious founders don’t just want to build a great business: they want to create something that will matter for generations to come. The world needs these companies more than ever. The question is whether they get the right backing to succeed.

    Transition Ventures’ Fund II sits within a broader 2026 EU-Startups pattern of specialist European venture funds raising capital for DeepTech, AI, climate, energy, industrial systems and research-led company formation.

    The UK is especially relevant: 2026 saw fund announcements from London-based 2150, Lansdowne Partners, Eka Ventures and Passion Capital, all in adjacent early-stage, climate, AI, sustainability or research-commercialisation segments.

    Outside the UK, comparable activity includes The Footprint Firm’s climate and DeepTech fund in Denmark, Montis VC’s AI-driven energy and IndustrialTech fund in Poland, 360 Capital’s DeepTech transfer fund in France, and Vanagon Ventures’ pre-Seed DeepTech and AI fund in Germany.

    Based on this activity, the capital formation context around Transition’s new fund is substantial, with more than €1 billion disclosed across similar or adjacent fund vehicles in 2026 as per our coverage.

    “At Transition, we believe that the classic VC model of backing more of the same, incremental improvements, has run out of road. Founders shouldn’t have to choose between a venture fund that has the capabilities to help them scale and a fund that is aligned with their values,” adds David.

    Founded in 2021, Transition invests from inception to Series A in companies leveraging tech in a rapidly changing world; from the energy systems powering AI, robotics for industrial efficiency, and next-generation solutions for critical minerals refining.

    The team invests across Europe and the US and consists of David Helgason, founder/ex-CEO of Unity ($2 billion+ AR), Ari Helgason (former entrepreneur, Index Ventures), Kristian Branaes (CPP, Atomico), Clara Ricard (Balderton) and David Pacák (Earlybird, Picus Capital).

    The firm is founded on the belief that the most important companies of the next decades will be built at the intersection of AI and the physical world, leveraging the latest technologies to replace legacy systems with cleaner and more efficient alternatives.

    Notable companies in their portfolio include:

  • Suomijos „Quanscient“ pritraukė 10 mln. eurų: nori paspartinti multiphysics simuliacijas DI erai

    Suomijos „Quanscient“ pritraukė 10 mln. eurų: nori paspartinti multiphysics simuliacijas DI erai

    Kas yra „Quanscient“

    Suomijos Tamperėje įsikūręs startuolis „Quanscient“ pranešė užsitikrinęs 10 mln. eurų A serijos investiciją. Bendrovė kuria debesijoje veikiančią multiphysics simuliacijų platformą, kurią siekia pritaikyti DI naudojimui inžinerijoje.

    „Quanscient“ specializacija apima tiek klasikines fizikos simuliacijas, tiek kvantinių algoritmų taikymą skaičiavimams. Bendrovė teigia, kad jos tikslas yra spartinti skaitmeninių prototipų kūrimą ir mažinti priklausomybę nuo brangių fizinių bandymų.

    Kas investavo ir kam bus skirti pinigai

    Investicijų raundui vadovavo Danijos kvantinių technologijų fondas 55 North ir Austrijos pramonės investuotojas B&C Group. Taip pat dalyvavo ankstesni investuotojai: Maki.vc, Crowberry Capital, QAI Ventures ir First Fellow Partners.

    Pasak bendrovės, naujas kapitalas bus skirtas tarptautinei plėtrai ir produkto vystymui, įskaitant simuliacijų, kvantinių algoritmų ir DI integracijos suvienijimą vienoje platformoje. Tai atspindi platesnę rinkos kryptį, kai inžineriniai sprendimai perkeliami į debesiją dėl mastelio ir našumo.

    Kodėl simuliacijos tampa DI „silpnąja grandimi“

    „Quanscient“ akcentuoja, kad aparatinės įrangos ir pramoninių produktų kūrime vis dar dominuoja lėtas bandymų ir klaidų ciklas. Tokiose srityse kaip energetika, aviacija ar automobilių pramonė, net ir nedidelis modelio detalumo padidinimas gali reikšti labai išaugusį skaičiavimo laiką.

    Bendrovės nurodomame tyrime teigiama, kad 89 proc. inžinierių reguliariai supaprastina fizikos modelius vien tam, kad jie „tilptų“ į laiko ir skaičiavimo biudžetus. Tai reiškia kompromisą tarp greičio ir tikslumo, o toks kompromisas ypač brangiai kainuoja kuriant sudėtingus produktus.

    „DI neperkeis aparatinės įrangos inžinerijos, jei pačios simuliacijos nebus perkonstruotos jam. Padarę multiphysics simuliaciją kaip kodą ir išplečiamą debesijoje, sukuriame fizikos duomenų kiekį, kurio DI reikia“, – sakė „Quanscient“ bendraįkūrėjas ir vadovas Juha Riippi.

    Startuolis tvirtina, kad dabartiniams DI modeliams vis dar trūksta patikimų, aukštos kokybės fizikos duomenų, o tai riboja gebėjimą prognozuoti realaus pasaulio procesus. Dėl šios priežasties simuliacijos išlieka vienu didžiausių „butelio kaklelių“ inžinerijos grandinėje.

    Ką žada platforma ir kokie iššūkiai laukia

    „Quanscient“ teigia, kad jų sprendimas simuliacijas paverčia debesijoje mastelio principu veikiančiu procesu, kur fizikos skaičiavimai generuoja duomenis DI mokymui ir optimizacijai. Bendrovė deklaruoja, kad kai kuriais atvejais simuliacijos gali būti vykdomos iki 100 kartų greičiau, o vykdymo trukmė sumažėja iki 99 proc.

    Vis dėlto tokie pažadai inžinerijos rinkoje paprastai priklauso nuo konkretaus uždavinio, modelio sudėtingumo, skaičiavimo infrastruktūros ir to, ar lyginama su senesniais, lokaliai paleidžiamais sprendimais. Praktikoje svarbiausia tampa ne tik greitis, bet ir rezultatų patikimumas bei sklandus integravimas į įmonių projektavimo procesus.

    55 North vyriausiasis mokslo vadovas ir generalinis partneris Helmut Katzgraber pabrėžė, kad inžinerijos komandos turi aprėpti didesnę projektavimo erdvę ir sudėtingesnę fiziką nei leido senieji įrankiai. Jo vertinimu, debesijos principu sukurta platforma kartu su kvantinių algoritmų kryptimi gali suteikti našumo šuolį neprarandant tikslumo.

    Bendrovė įkurta 2021 metais, ją įsteigė Juha Riippi, Alexandre Halbach, Asser Lähdemäki ir Valtteri Lahtinen, o 2024 metais prie įkūrėjų prisijungė Andrew Tweedie. „Quanscient“ skelbia turinti apie 40 specialistų iš 15 šalių ir dirbanti su didelėmis pramonės įmonėmis Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Japonijoje.

  • Europos technologijų savaitės apžvalga: per 65 sandorius pritraukta daugiau nei 1 mlrd. eurų

    Europos technologijų savaitės apžvalga: per 65 sandorius pritraukta daugiau nei 1 mlrd. eurų

    Europos technologijų rinkoje praėjusią savaitę fiksuotas aktyvus investicijų tempas: per daugiau nei 65 finansavimo sandorius pritraukta virš 1,1 mlrd. eurų. Be investicijų etapų, rinkoje užfiksuota daugiau nei 5 įvykiai, susiję su įsigijimais, susijungimais, pasitraukimais ar derybomis.

    Didžiausias kapitalo srautas krypo į kosmoso sektorių, kuris surinko apie 420 500 000 eurų. Antroje vietoje pagal pritrauktas sumas buvo programinė įranga su maždaug 283 600 000 eurų, o trečią vietą užėmė finansų technologijos, pritraukusios apie 134 400 000 eurų.

    Pagal šalis pirmavo Suomija, kurioje per savaitę pritraukta apie 301 800 000 eurų. Toliau rikiavosi Jungtinė Karalystė su maždaug 242 600 000 eurų ir Vokietija, kurioje investicijos siekė apie 202 900 000 eurų.

    Tokia dinamika rodo, kad investuotojai toliau ieško augimo galimybių srityse, kuriose aiškiai matomas technologinis proveržis ir komercializavimo potencialas. Kosmoso sprendimai išlieka vienu ryškiausių traukos centrų, o programinės įrangos ir finansų technologijų segmentai palaiko stabilų sandorių srautą.

    Tuo pat metu rinkoje daugėja signalų, kad sandorių struktūra tampa pragmatiškesnė: daugiau dėmesio skiriama pajamų tvarumui, kainodarai ir realiam pritaikymui. DI sprendimai išlieka svarbia produktų dalimi, tačiau investuotojai vis dažniau vertina ne pažadus, o aiškius veiklos rodiklius ir įgyvendinimą.

  • Vilniaus „Backoffice“ pritraukė 150 tūkst. eurų: kuria vieną sistemą Europos restoranams ir viešbučiams

    Vilniaus „Backoffice“ pritraukė 150 tūkst. eurų: kuria vieną sistemą Europos restoranams ir viešbučiams

    Vilniuje įsikūręs startuolis „Backoffice“ pritraukė 150 tūkst. eurų investiciją, kurią skirs produkto plėtrai Europos rinkose. Bendrovė kuria veiklos valdymo platformą restoranams, kavinėms ir viešbučiams, siekdama kasdienius procesus sujungti į vieną sistemą.

    Investiciją suteikė rizikos kapitalo fondai FIRSTPICK ir Lost Astronaut. Pasak bendrovės, finansavimas padės greičiau tobulinti funkcijas, plėsti komandą ir stiprinti pardavimus už Lietuvos ribų.

    Ką sprendžia platforma

    „Backoffice“ orientuojasi į svetingumo sektoriaus operacinę rutiną, kuri dažnai išskaidyta per kelias skirtingas priemones. Įmonės tikslas yra pakeisti „Excel“ lenteles ir susirašinėjimo programėles centralizuotu sprendimu, apimančiu planavimą, apskaitą ir vidinę komunikaciją.

    Platformoje darbuotojai gali keistis pamainomis, registruoti darbo valandas ir sekti uždarbį. Valdytojams svarbi dalis yra realaus laiko rodikliai, leidžiantys matyti darbo sąnaudas, maržas ir veiklos rezultatus.

    Vienas vaizdas kelioms vietoms

    Startuolis pabrėžia, kad kainodarą taiko pagal lokaciją, o ne pagal darbuotojų skaičių, todėl sprendimas pritaikytas tinklams ir kelių padalinių valdymui. Savininkai gali matyti bendrą grupės vaizdą arba analizuoti kiekvieną vietą atskirai.

    Bendrovės teigimu, sistema apima ir atitikties bei procesų dalis, tokias kaip mokymai ar pirkimų valdymas, kad vadovams nereikėtų junginėti kelių skirtingų įrankių. Tokia kryptis atliepia platesnę SaaS rinkos tendenciją, kai verslai siekia mažinti programų skaičių ir turėti vieną duomenų šaltinį.

    Duomenų sauga ir teisinė atitiktis

    „Backoffice“ nurodo, kad duomenys saugomi Europos Sąjungoje, o informacija šifruojama tiek saugojimo, tiek perdavimo metu. Taip pat teigiama, kad sprendimas pagal nutylėjimą atitinka BDAR reikalavimus.

    Įmonė akcentuoja ir praktinę pusę Lietuvoje: darbo sutarčių, darbo laiko apskaitos ir darbuotojų dokumentų tvarkymas pritaikytas Lietuvos darbo teisės logikai. Dokumentus galima pasirašyti naudojant Smart-ID arba mobilųjį parašą, o duomenys saugomi reikiamą laikotarpį.

    Platforma šiuo metu veikia daugiau nei 40 lokacijų Lietuvoje, o sistemoje registruota apie 500 naudotojų. „Backoffice“ teigia, kad tarp klientų yra įvairaus profilio vietų nuo aukštesnės klasės restoranų iki barų.

    „Užaugau matydamas, kaip mano mama valdo restoraną ir kepyklą: ilgos valandos, nuolatiniai grafiko pokyčiai, darbuotojų trūkumas. Žmonės, kurie kuria tokį verslą, myli žmones ir šią industriją, bet dažnai skęsta operaciniuose darbuose. „Backoffice“ yra bandymas tai pakeisti“, – sakė „Backoffice“ įkūrėjas Erikas Pakėnas.

    „Didžiausią vertę matome tame, kas pasiekta per trumpą laiką: gebėjime judėti greitai ir mokytis iš rinkos. Matome potencialą, kad šis produktas gali tapti infrastruktūra visam sektoriui. Šiandien vidutinis svetingumo verslas naudoja penkias ar daugiau skirtingų sistemų, o „Backoffice“ siekia tai sujungti į vieną platformą“, – sakė FIRSTPICK partneris Marijus Andrijauskas.

  • Europos startuolių savaitė: „EOS-X Space“ pritraukė 130 mln. eurų, „Mistral“ perka „Emmi AI“, o Estija leido visiškai autonominius automobilius

    Europos startuolių savaitė: „EOS-X Space“ pritraukė 130 mln. eurų, „Mistral“ perka „Emmi AI“, o Estija leido visiškai autonominius automobilius

    Europos technologijų rinkoje šią savaitę ryškėjo trys kryptys: dideli investicijų raundai, DI bendrovių konsolidacija ir spartėjantis autonominio transporto reguliavimas. Finansavimo sandorių suma Europoje per savaitę perkopė 1,1 mlrd. eurų ribą, o kartu fiksuota ir daugiau įsigijimų bei susijusių rinkos naujienų.

    Ispanijos kosmoso technologijų bendrovė „EOS-X Space“ paskelbė pritraukusi apie 130 mln. eurų investiciją. Toks finansavimas rodo atsinaujinusį investuotojų dėmesį vadinamajam deeptech sektoriui, kuriame kapitalas dažnai nukreipiamas į ilgesnio ciklo produktus, bet su didesniu ilgalaikiu potencialu.

    DI rinkoje daugėja įsigijimų

    Prancūzijos DI bendrovė „Mistral“ įsigijo Austrijoje įkurtą „Emmi AI“. Šis sandoris išryškina tendenciją, kai DI kūrėjai stiprina kompetencijas ne vien kurdami modelius, bet ir pirkdami specializuotas komandas, produktus bei duomenų apdorojimo sprendimus.

    Pastaraisiais metais Europoje pastebimas nuosaikus, bet nuoseklus DI įmonių susijungimų ir įsigijimų augimas, ypač ten, kur reikalinga specifinė inžinerinė patirtis. Įmonėms tai tampa būdu greičiau patekti į naujas rinkas ir sutrumpinti produktų kūrimo laiką, o investuotojams – aiškesniu keliu į grąžą.

    Estija žengia autonominio transporto link

    Estijoje bendrovė „Bliq.ai“ gavo leidimą vykdyti visiškai autonomines, be vairuotojo, važiavimo keliuose operacijas. Tokie sprendimai Europoje dažniausiai priimami palaipsniui, derinant eismo saugos reikalavimus, draudimo praktiką ir techninius bandymų protokolus.

    Reguliaciniai leidimai autonominiam transportui yra itin svarbūs verslui, nes jie leidžia pereiti nuo demonstracijų prie realių paslaugų ir pradėti rinkti veiklos duomenis kasdienėmis sąlygomis. Estijos pavyzdys gali paskatinti ir kitas šalis aktyviau testuoti modelius, kaip saugiai integruoti autonomines transporto priemones į bendrą eismą.

    Investuotojai grįžta į didesnius čekius

    Rizikos kapitalo rinkoje matyti ženklų, kad dalis fondų vėl ryžtasi didesniems įsipareigojimams, ypač finansų technologijų ir deeptech srityse. Pavyzdžiui, investuotojai skelbė apie naujų fondų formavimą ir pradinio kapitalo pritraukimą, o tai signalizuoja apie aktyvesnę antrosios 2026 metų pusės sandorių darbotvarkę.

    Tokio tipo savaitiniai šuoliai paprastai reiškia ne vien atsitiktinius sandorius, bet ir platesnį ciklą, kai rinkoje sutampa keli veiksniai: stabilizuojasi vertinimai, atsiranda daugiau aiškių pajamų modelių, o DI sprendimai vis dažniau tampa pramonės, o ne vien eksperimentų dalimi.

  • Europos startuolių finansavimas per savaitę: kuriuose sektoriuose daugėja sandorių ir sumų?

    Per savaitę nuo gegužės 18 dienos iki gegužės 22 dienos Europoje fiksuota nauja startuolių investicijų banga, tačiau vaizdas išlieka nevienalytis: vienur daugėja sandorių skaičius, kitur auga vidutiniai čekiai. Pastarųjų metų tendencija rodo, kad investuotojai vis dažniau renkasi aiškų pajamų modelį ir tvarų augimą, o ne vien vartotojų skaičiaus didinimą.

    Didžiausias dėmesys ir toliau tenka dirbtinis intelektas sprendimams, ypač tiems, kurie diegiami į verslo procesus, saugumą, klientų aptarnavimą ir kūrėjų įrankius. Kartu ryškėja atsargesnis požiūris į ankstyvąsias stadijas: rizikos kapitalo fondai dažniau reikalauja aiškių rodiklių, o derybose labiau spaudžia vertinimus ir sąlygas.

    Europos rinkoje pastebima ir tai, kad finansavimo geografija plečiasi už didžiųjų centrų ribų, tačiau didelės apimties sandoriai vis dar dažniausiai sutelkti šalyse, kuriose stipresnės ekosistemos, daugiau fondų ir geresnės sąlygos talentams. Šalia privataus kapitalo vis dažniau minimi ir alternatyvūs šaltiniai, įskaitant skolos instrumentus bei valstybės remiamas programas.

    Kas šiuo metu svarbiausia investuotojams

    Vertinant šios savaitės kryptis, matyti, kad investuotojai labiausiai vertina produktus, kurie mažina kaštus arba didina našumą, ypač B2B segmentuose. Tokiose srityse kaip kibernetinis saugumas, duomenų infrastruktūra ir įmonių programinė įranga sprendimai dažnai laikomi mažiau rizikingais, nes jų paklausa glaudžiai siejasi su reguliaciniais ir veiklos tęstinumo poreikiais.

    DI tema išlieka kertinė, tačiau svarbia tampa praktinė vertė: įmonės ir fondai vis dažniau klausia apie duomenų kokybę, modelių saugumą, intelektinės nuosavybės rizikas ir tai, ar sprendimas iš tiesų sutaupo laiką. Dėl to auga susidomėjimas ne vien generatyviniais įrankiais, bet ir specifinėmis DI taikymo sritimis, pavyzdžiui, medicinos diagnostika ar pramonės optimizavimu.

    Kaip kinta finansavimo sąlygos

    Nors rinka po ankstesnio perkaitimo stabilizavosi, finansavimo sąlygos išlieka griežtesnės nei spartaus augimo laikotarpiu: daugiau dėmesio skiriama pelningumo perspektyvai, pinigų srautų disciplinai ir atsargiam plėtros tempui. Dėl to startuoliai dažniau renkasi ilgesnį pasiruošimą investicijų raundui ir daugiau laiko skiria klientų bazės stiprinimui.

    Matoma ir tai, kad vėlesnių stadijų raunduose investuotojai dažniau prašo apsauginių sąlygų, o ankstyvose stadijose didesnę reikšmę įgauna steigėjų komandos patirtis bei gebėjimas greitai pasiekti apčiuopiamą rezultatą. Kai kuriose rinkose tai skatina jungimus ir įsigijimus, nes daliai komandų patraukliau tapti didesnių žaidėjų dalimi nei siekti naujo raundo bet kokia kaina.

    Ką tai reiškia startuoliams Europoje

    Ši dinamika rodo, kad sėkmingiausiai finansavimą pritraukia startuoliai, kurie gali aiškiai paaiškinti, kam jų sprendimas reikalingas ir kaip jis uždirba pinigus. Praktikoje tai reiškia daugiau dėmesio pardavimų ciklui, klientų išlaikymui ir produktų diegimo paprastumui, nes šie veiksniai tampa svarbūs net ir technologijų inovatyvumo kontekste.

    Artimiausiu laikotarpiu investuotojų akys greičiausiai liks sutelktos į DI, kibernetinį saugumą, klimatui neutralius sprendimus ir infrastruktūrą, tačiau konkurencija dėl kapitalo išliks didelė. Todėl startuoliams, planuojantiems finansavimo raundą, vis dažniau rekomenduojama turėti aiškų veiksmų planą 12–18 mėnesių laikotarpiui ir realistišką augimo scenarijų.

  • Londono DI startuolis „Scope“ pritraukė 17,3 mln. eurų: žada pramonės patikras paspartinti 10 kartų

    Londono DI startuolis „Scope“ pritraukė 17,3 mln. eurų: žada pramonės patikras paspartinti 10 kartų

    Londone įsikūręs startuolis „Scope“, kuriantis dirbtinio intelekto pagrindu veikiančią darbo eigų platformą pramonės patikroms, pritraukė apie 17,3 mln. eurų investiciją. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Index Ventures, taip pat dalyvavo Susa Ventures, Entrepreneurs First ir Syndicate 1.

    Įmonė teigia, kad jos sprendimas skirtas bandymų, patikros ir sertifikavimo sektoriui, kuriame didelė dalis kritinės infrastruktūros vertinimų vis dar atliekama lėtai ir fragmentuotai. Pasak „Scope“, net kelių valandų patikra objekte dažnai virsta ilgu administraciniu procesu, kai duomenų suvedimas, analizė ir ataskaitos parengimas gali užtrukti iki kelių savaičių.

    Kas keičiasi pramonės patikrose

    <p„Scope“ platforma skirta tam, kad inspektoriai daugiau laiko praleistų vietoje, o ne prie kompiuterio. Įrankis leidžia fiksuoti radinius balsu, vaizdu ar užrašais realiu laiku, o vėliau automatiškai suformuoja struktūruotus įrašus, užpildo formas ir parengia ataskaitų juodraščius.

    Įmonės teigimu, taip galima iki 10 kartų sumažinti laiką, skiriamą ataskaitų rengimui, o klaidų skaičių sumažinti iki 95 proc. Tokios reikšmės dažniausiai susijusios su pasikartojančių veiksmų automatizavimu, standartizuotais šablonais ir geresniu duomenų sujungimu tarp komandų.

    „TIC sektoriui nereikia DI, kuris pakeistų žmones; jam reikia DI, kuris padėtų ekspertams dirbti greičiau ir sumaniau“, – sakė „Scope“ vadovas Jonathan Low.

    Rinka spaudžiama ir dėl darbuotojų trūkumo

    „Scope“ akcentuoja, kad patikrų grandinę riboja ne tik procesų inercija, bet ir žmonių stoka. Sertifikuotų specialistų parengimas kai kuriose srityse gali užtrukti iki 10 metų, o prarastos pozicijos užpildymas vidutiniškai trunka apie 10 mėnesių.

    Įmonė taip pat įspėja, kad artimiausiais 5–10 metų laikotarpiu reikšminga dalis patyrusių technikų pasieks pensinį amžių, todėl organizacijoms svarbu didinti esamų komandų našumą. Praktikoje tai reiškia, kad technologijos turi padėti mažiau patyrusiems darbuotojams greičiau perimti standartus ir mažinti riziką, susijusią su žmogiškomis klaidomis.

    Kur bus panaudotos investicijos

    „Scope“ nurodo, kad pritrauktos lėšos bus skirtos komandai Londone plėsti ir produkto diegimui spartinti tarptautiniu mastu. Tarp investuotojų taip pat minima ir grupė verslo angelų, turinčių patirties technologijų ir duomenų sistemų kūrimo srityje.

    Startuolis įkurtas 2024 metais, o jo ilgalaikė vizija – paversti kiekvieną patikrą duomenų tašku nuolat atnaujinamoje, užklausomis pasiekiamoje fizinės infrastruktūros duomenų bazėje. Tokiu atveju patikros, pasak įmonės, galėtų judėti nuo vienkartinių ataskaitų link nuolatinės būklės stebėsenos ir ankstesnio gedimų rizikų identifikavimo.

    „Sunkioji pramoninė infrastruktūra yra per daug kritiška, kad ją valdytume reaguodami tik po įvykio. Norime, kad informacija apie fizinius objektus būtų tokia pat prieinama ir panaudojama kaip skaitmeninė“, – pridūrė Jonathan Low.

  • Grožio ir sveikatingumo platforma „Fresha“ pritraukė 68,9 mln. eurų iš KKR ir tapo vienaragiu

    Grožio ir sveikatingumo platforma „Fresha“ pritraukė 68,9 mln. eurų iš KKR ir tapo vienaragiu

    Grožio ir sveikatingumo paslaugų užsakymo bei verslo valdymo platforma „Fresha“ pranešė pritraukusi 68,9 mln. eurų augimo investiciją iš investicijų bendrovės KKR valdomų fondų. Sandoris įvertino Londone įsikūrusią įmonę daugiau nei 861,9 mln. eurų verte ir suteikė jai vadinamąjį vienaragio statusą.

    Įmonė skelbia, kad tai yra pirminė investicija, o bendra iki šiol pritraukto kapitalo suma siekia apie 245,5 mln. eurų. „Fresha“ nurodo jau dirbanti pelningai, o naujas finansavimas bus skirtas spartesnei pasaulinei plėtrai ir produktų vystymui, daug dėmesio skiriant DI sprendimams.

    Plėtra ir DI tampa pagrindiniu varikliu

    „Fresha“ veikia kaip dvipusė platforma: klientams ji leidžia rasti meistrus, rezervuoti laiką ir atsiskaityti, o verslams suteikia įrankius kasdienėms operacijoms valdyti. Tokios vertikalios programinės įrangos platformos pastaraisiais metais išsiskiria tuo, kad jungia kelias funkcijas vienoje vietoje ir mažina priklausomybę nuo atskirų sistemų.

    Pasak įmonės, DI kryptis apima tiek klientų aptarnavimo ir planavimo automatizavimą, tiek efektyvesnį užimtumo valdymą, personalizuotą komunikaciją bei pajamų didinimo priemones. Investuotojai į tokio tipo produktus dažnai žiūri kaip į ilgalaikį pagrindą, leidžiantį platformai tapti ne tik rezervacijų įrankiu, bet ir pilnu verslo operacijų centru.

    Ką apie sandorį sako įmonė

    „Vienaragio statusas yra svarbus etapas, tačiau dar svarbiau tai, kad ši investicija patvirtina kasdienį mūsų partnerių pasitikėjimą „Fresha“, – sakė „Fresha“ įkūrėjas ir vadovas Williamas Zeqiri.

    „KKR turi didelę patirtį padedant augti technologijų bendrovėms, o jų tikėjimas mūsų vizija suteikia pasitikėjimo naujame etape. Su KKR parama galėsime dar sparčiau plėstis ir daug investuoti į DI, kad keistume, kaip grožio ir sveikatingumo verslai veikia visame pasaulyje“, – teigė jis.

    Įmonės teigimu, „Fresha“ platformą naudoja daugiau kaip 130 000 grožio ir sveikatingumo verslų, o per mėnesį joje įvykdoma daugiau nei 35 mln. rezervacijų. Bendrovė taip pat nurodo, kad per platformą sugeneruojama daugiau nei 12,9 mlrd. eurų metinė bendroji pardavimų vertė.

    Rinka: nuo rezervacijų iki finansinių paslaugų

    Pastaruoju metu grožio ir sveikatingumo sektoriuje ryškėja tendencija, kai skaitmeninės platformos plečia paslaugų spektrą už paprasto laiko rezervavimo ribų. Tokie sprendimai apima klientų duomenų valdymą, lojalumo priemones, komunikaciją, atsiskaitymus ir kitus finansinius produktus, kurie padeda verslams stabilizuoti pinigų srautus.

    „Fresha“ teigia užimanti stiprias pozicijas Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Australazijoje, o kartu plečiasi Šiaurės Amerikoje, žemyninėje Europoje bei Pietryčių Azijoje. Naujas finansavimo etapas, tikėtina, padidins konkurenciją su kitais sektoriaus žaidėjais, kurie taip pat investuoja į DI ir integruotas mokėjimų bei valdymo sistemas.

  • 2025 metų DI finansavimo lyderiai Europoje: 10 įmonių pritraukė daugiausia kapitalo

    2025 metų DI finansavimo lyderiai Europoje: 10 įmonių pritraukė daugiausia kapitalo

    2025 metais Europos DI sektorius išlaikė aukštą investuotojų dėmesį: įmonės regione pritraukė daugiau kaip 5,3 mlrd. eurų. Vis dėlto pinigai buvo sutelkti nedidelėje lyderių grupėje, o didžiausius raundus susirinko kelios ryškiausios bendrovės.

    Tarp daugiausia kapitalo per metus pritraukusių įmonių minimos „Mistral AI“, „Helsing“, „Black Forest Labs“, „Synthesia“, „ElevenLabs“ ir „n8n“. Dalis jų kuria bazinius generatyvinius modelius ir infrastruktūrą, kitos orientuojasi į gynybą, medijų kūrimą ar verslo procesų automatizavimą.

    Kur koncentruojasi investicijos

    Aktyviausiais Europos DI centrais pagal sandorių skaičių ir pritrauktą kapitalą išsiskyrė Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija. Prancūzijos rodiklius ypač kilstelėjo „Mistral AI“ finansavimo raundai, o Vokietijoje matėsi ryški gynybos technologijų ir įmonių automatizavimo banga.

    Jungtinėje Karalystėje investicijos pasiskirstė plačiau: nuo balso technologijų ir biotechnologijų iki pramonės DI ir infrastruktūros. Toks spektras rodo, kad rinka bręsta ne vien per didžiuosius modelius, bet ir per aiškią verslo vertę kuriančius produktus.

    Didžiausi 2025 metų raundai

    Didžiausią 2025 metų sumą Europoje pritraukė Prancūzijos „Mistral AI“: apie 1,7 mlrd. eurų. Bendrovė vysto generatyvinių modelių šeimą ir infrastruktūrą, skirtą organizacijoms kurti DI asistentus, automatizavimo įrankius ir didžiųjų kalbos modelių sprendimus.

    Vokietijos „Helsing“, kuri kuria DI sprendimus gynybai ir saugumui, 2025 metais pritraukė apie 600 mln. eurų. Įmonė orientuojasi į situacijos suvokimo, sprendimų priėmimo ir misijų planavimo sistemas, o pastarųjų metų geopolitinis kontekstas iš esmės didina šio segmento paklausą.

    Jungtinės Karalystės „Synthesia“ 2025 metais pritraukė apie 350 mln. eurų per kelis finansavimo etapus. Platforma leidžia kurti vaizdo turinį su skaitmeniniais avatarais, DI įgarsinimu ir teksto pagrindu veikiančiu redagavimu, todėl ypač tinka mokymams, vidinei komunikacijai ir lokalizacijai.

    Vokietijos „Black Forest Labs“, vystanti vaizdų generavimo ir multimodalius sprendimus, 2025 metais pritraukė apie 280 mln. eurų. Bendrovė siejama su FLUX modelių šeima, kuri taikoma tiek kūrėjams, tiek verslui, kuriant ir redaguojant vizualinį turinį.

    Jungtinės Karalystės „ElevenLabs“ balso sintezės ir garso technologijų platforma 2025 metais pritraukė apie 170 mln. eurų. Tokios technologijos sparčiai integruojamos į klientų aptarnavimą, medijų produkciją, dubliavimą ir pokalbių agentus, tačiau kartu rinkoje didėja ir reikalavimai dėl saugumo bei piktnaudžiavimo prevencijos.

    Vokietijos „n8n“, kuri vysto darbo eigų automatizavimo platformą, 2025 metais pritraukė apie 155 mln. eurų. Įrankiai, jungiantys integracijas, mažo kodo automatizavimą ir DI agentus, tapo vienu ryškiausių praktinių DI taikymo būdų, nes leidžia greitai pasiekti efektyvumo rodiklius.

    Kas toliau: nuo modelių prie pritaikymo

    2025 metų sandoriai parodė, kad investuotojai ir toliau finansuoja dvi kryptis: bazinius modelius bei infrastruktūrą ir aiškiai apibrėžtus pramoninius pritaikymus. Šalia generatyvinio turinio ir balso sprendimų ryškėja sveikatos, gamybos, aviacijos, teisinių paslaugų, logistikos ir klientų aptarnavimo automatizavimo segmentai.

    Kitas pastebimas signalas buvo tai, kad dalis startuolių per tuos pačius metus uždarė po kelis raundus. Tai dažniausiai siejama su ankstyvu komerciniu proveržiu ir poreikiu sparčiai didinti skaičiavimo pajėgumus, komandą bei pardavimus tarptautinėse rinkose.

    Didelė kapitalo koncentracija lyderiams rodo ir konkurencijos kainą: DI rinkoje laimi tie, kurie sugeba vienu metu investuoti į produktą, duomenis, infrastruktūrą ir atitiktį reguliavimui. Europoje šią diskusiją dar labiau stiprina siekis auginti vietinius čempionus ir mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų tiekėjų.

  • „Pivot“ pritraukė apie 35 mln. eurų: plės DI paremtą įmonių pirkimų ir finansų platformą

    „Pivot“ pritraukė apie 35 mln. eurų: plės DI paremtą įmonių pirkimų ir finansų platformą

    Paryžiuje įsikūrusi „Pivot“, kuri kuria pirkimų ir finansų operacijų platformą su dirbtinio intelekto sprendimais, pritraukė apie 35 mln. eurų B serijos investicijų raunde. Raundui vadovavo fondai Forestay Capital ir Notion Capital, prie jo prisidėjo ir pramonės vadovai bei ankstesni investuotojai.

    Bendrovė skelbia, kad šis raundas buvo pasirašytas su pertekliumi, o bendra nuo 2023 metais įkūrimo pritrauktų investicijų suma siekia apie 61 mln. eurų. Tokie skaičiai rodo augantį investuotojų dėmesį įrankiams, kurie padeda įmonėms mažinti išlaidas ir geriau valdyti pinigų srautus.

    Kur dingsta pinigai pirkimuose

    „Pivot“ vysto platformą, kuri apjungia tiekimo paiešką, pirkimų patvirtinimus, užsakymus, sąskaitas, mokėjimus, biudžetus, išlaidas ir ataskaitas. Sprendimas orientuotas į didesnes organizacijas, kur pirkimų grandinė dažnai išskaidyta per kelias sistemas, skaičiuokles ir el. pašto grandines.

    Tokioje aplinkoje įsipareigojimai išlaidoms neretai matomi per vėlai, o tai apsunkina biudžetų kontrolę ir mėnesio ar ketvirčio uždarymą. „Pivot“ akcentuoja realaus laiko matomumą į būsimus įsipareigojimus dar prieš jiems tampant sąskaitomis ar neatitikimais ataskaitose.

    Platforma integruojama su įmonių išteklių planavimo ir finansinėmis sistemomis bei pritaikoma sudėtingoms kelių padalinių ar kelių juridinių vienetų struktūroms. Tokiose organizacijose sprendimų įdiegimo sėkmę dažnai lemia ne vien funkcijos, bet ir tai, kaip sklandžiai veikia integracijos ir kontrolės mechanizmai.

    DI agentai vietoj rankinio darbo?

    Įmonė teigia, kad DI valdomas procesų automatizavimas ir integracijos realiu laiku turėtų didinti efektyvumą neprarandant finansinės kontrolės ir atskaitomybės. Praktikoje tai reiškia mažiau rankinių patvirtinimų, mažiau klaidų su sąskaitomis ir aiškesnį pirkimų kelią nuo poreikio iki apmokėjimo.

    „Pivot“ bendraįkūrėjas Marc-Antoine Lacroix sako, kad finansų ir pirkimų komandos vis dažniau nori matyti išlaidų įsipareigojimus kuo anksčiau, dar pirkimo proceso pradžioje.

    „Pivot suteikia įmonėms tokį matomumą, o DI agentai perkelia rutininius rankinius darbus nuo žmonių prie sistemų“, – sakė Marc-Antoine Lacroix.

    Augimas ir planai po investicijos

    Nuo veiklos pradžios „Pivot“ išsiplėtė į daugiau nei 25 šalis ir, bendrovės teigimu, per metus apdoroja apie 2,6 mlrd. eurų vertės sąskaitų. Tarp klientų įvardijamos tokios įmonės kaip DoorDash, Lemonade ir Flix.

    Naujas kapitalas bus skirtas spartinti DI agentų galimybių plėtrą, plėstis į papildomas įmonių rinkas ir gilinti integracijas su ERP bei finansų sistemomis. Tai atspindi platesnę rinkos kryptį: įmonės vis dažniau renkasi sprendimus, kurie ne tik „tvarko dokumentus“, bet ir leidžia realiu laiku valdyti įsipareigojimus, rizikas ir biudžetų drausmę.