CP v2

Tag: Robert Duchnevič

  • Vilniaus rajonas keičiasi sparčiau nei manėte: naujas leidinys ir žemėlapis parodo, kas padaryta

    Vilniaus rajonas keičiasi sparčiau nei manėte: naujas leidinys ir žemėlapis parodo, kas padaryta

    Per pastaruosius trejus metus Vilniaus rajone įvyko apčiuopiami pokyčiai, palietę kasdienes sritis nuo švietimo ir susisiekimo iki sveikatos, socialinių paslaugų bei viešųjų erdvių. Savivaldybė svarbiausius 2023–2026 metais vykdomus ir planuojamus darbus sudėjo į naują leidinį „Vilniaus rajonas: pokyčiai, kurie arti tavęs“ ir interaktyvų žemėlapį.

    Tokie formatai vis dažniau pasirenkami ir kitose savivaldybėse, nes gyventojams leidžia vienoje vietoje matyti, kur investicijos jau įgyvendintos, o kur darbai dar tik įsibėgėja. Interaktyvūs žemėlapiai tampa patogiu būdu sekti projektų eigą, ypač kai pokyčiai išskaidyti po skirtingas gyvenvietes.

    Kas realiai pasikeitė?

    Leidinyje akcentuojama kelių infrastruktūra: per trejus metus išasfaltuoti žvyrkeliai ir atnaujinta asfalto danga, iš viso apie 100 kilometrų kelių. Taip pat įvardijama inžinerinių tinklų plėtra, nutiesus apie 150 kilometrų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų.

    Šalia susisiekimo ir komunalinės infrastruktūros minimi sveikatos ir socialinių paslaugų projektai. Nemenčinėje duris atvėrė medicininės reabilitacijos centras, o Didžiojoje Riešėje ir Pikeliškėse įkurti grupinio gyvenimo namai, skirti žmonėms, kuriems reikalinga kasdienė pagalba bendruomenėje.

    Viešųjų erdvių ir kultūros infrastruktūros dalyje pristatomas Pagirių kultūros centras ir parkas, taip pat atnaujintos ar įrengtos erdvės Didžiosiose Kabiškėse, Kalveliuose, Rudausiuose ir kitose vietovėse. Tokie projektai dažniausiai turi tiesioginį poveikį bendruomenių gyvenimui, nes skatina vietos renginius ir aktyvų laisvalaikį arčiau namų.

    Projektai, kurie dar tik įsibėgėja

    Savivaldybė nurodo, kad dalis darbų yra tęstiniai ir reikalauja ne vienerių metų, ypač kai kalbama apie švietimo įstaigų plėtrą. Tarp pradėtų ar planuojamų projektų minimi nauji priestatai ugdymo įstaigose Nemėžyje, Pagiriuose, Maišiagaloje, Skaidiškėse ir Avižieniuose.

    Sporto infrastruktūros kryptimi įvardijamas Nemenčinės sporto kompleksas su 50 metrų ilgio baseinu ir planuojamas Rudaminos baseinas. Taip pat nurodoma, kad Senasalyje planuojami globos namai senjorams, kas atliepia visoje Lietuvoje ryškėjančią tendenciją didinti ilgalaikės priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumą.

    Pokyčiai viename žemėlapyje

    Interaktyviame žemėlapyje gyventojai gali matyti skirtingose gyvenvietėse įgyvendintus projektus, vykdomus darbus ir planus, o informacija, kaip skelbiama, yra nuolat pildoma. Toks sprendimas svarbus ir skaidrumui, nes leidžia paprasčiau suprasti, kur investuojama ir kokie projektai priklauso nuo ilgesnių procedūrų ar etapų.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžia, kad investicijų vertė geriausiai matoma per jų naudą gyventojams, o ne vien per sutvarkytų objektų skaičių.

    „Siekiame, kad investicijos būtų jaučiamos ne tik kaip pastatyti ar sutvarkyti objektai, bet kaip patogesnė kasdienybė žmonėms“, – sakė Robert Duchnevič.

    Nemokamą leidinį „Vilniaus rajonas: pokyčiai, kurie arti tavęs“ gyventojai gali atsiimti ir gyvai, o dalis informacijos pateikiama skaitmeniniu būdu. Savivaldybė pažymi, kad tiek leidinys, tiek žemėlapis skirti ne tik apžvelgti padarytus darbus, bet ir aiškiau parodyti artimiausių metų prioritetus.

  • Vilniaus rajone – dideli pokyčiai: atidarytos naujos erdvės, dar keli objektai jau finiše

    Vilniaus rajone – dideli pokyčiai: atidarytos naujos erdvės, dar keli objektai jau finiše

    Pastarieji mėnesiai Vilniaus rajone pažymėti ryškiais infrastruktūros pokyčiais: duris atvėrė naujos ar atnaujintos kultūros, švietimo ir socialinių paslaugų erdvės, o dalis projektų artėja prie pabaigos. Savivaldybė pabrėžia, kad prioritetas teikiamas objektams, kurie tiesiogiai gerina kasdienį gyventojų gyvenimą ir paslaugų prieinamumą.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič akcentuoja, kad svarbiausia ne pastatų skaičius, o reali nauda bendruomenėms: geresnės mokymosi sąlygos vaikams, daugiau vietų laisvalaikiui šeimoms ir patogesnės paslaugos žmonėms, kuriems reikalinga pagalba.

    „Svarbu ne tai, kiek pastatų pastatome, o tai, kokią naudą jie sukuria žmonėms“, – sakė Robert Duchnevič.

    Naujos kultūros ir laisvalaikio erdvės

    Pagiriuose duris atvėrė naujasis Pagirių kultūros centras, kuriame įrengta apie 300 vietų koncertų salė, repeticijų ir edukacinės erdvės, parodoms pritaikyta fojė, taip pat atlikėjams skirti grimo kambariai. Pastate įdiegta moderni garso ir apšvietimo įranga, todėl numatoma, kad čia vyks ne tik mėgėjų kolektyvų, bet ir profesionalūs renginiai.

    Centras pritaikytas ir kasdienėms veikloms: edukacijoms, būreliams, bendruomenės iniciatyvoms. Savivaldybės duomenimis, projekto vertė siekė apie 5,7 mln. eurų, o šalia sutvarkyta aplinka ir įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.

    Tuo pat metu Pagiriuose atnaujintas ir parkas, kuriame įrengtos vaikų žaidimų bei sporto aikštelės, lauko treniruokliai, šunų treniruočių erdvė, skaitymo zona ir amfiteatras renginiams. Taip pat atsirado rogučių trasa ir kitos poilsio vietos, o investicijos, nurodoma, siekė apie 2,2 mln. eurų.

    Daugiau paslaugų žmonėms su negalia

    Didžiojoje Riešėje pradėjo veikti naujas Paberžės socialinės globos namų Dienos užimtumo centras ir socialinės dirbtuvės, skirtos žmonėms, turintiems proto ir (ar) psichikos negalią. Apie 212 kvadratinių metrų patalpose sudarytos sąlygos 32 asmenims gauti priežiūrą, užimtumą ir socialinę pagalbą.

    Centre vykdomos darbinės ir terapinės veiklos, orientuotos į kasdienius įgūdžius ir įtrauktį: auginamos vaistažolės ir prieskoninės žolelės, jos džiovinamos bei pakuojamos, taip pat gaminami suvenyrai, pinamos verbos, komponuojamos puokštės. Tokios socialinės dirbtuvės laikomos viena svarbiausių priemonių didinant žmonių savarankiškumą ir mažinant socialinę atskirtį.

    Švietimas: naujos erdvės ir modernizacija

    Nemenčinės meno mokykla mokslo metus pradėjo naujose, gerokai didesnėse patalpose, įkurtose Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos priestate. Pastate įrengtos modernios klasės ir bendruomenei skirtos erdvės, o abiem įstaigoms numatyta 360 vietų koncertų salė.

    Skelbiama, kad investicijos į projektą siekė apie 9 mln. eurų, o erdvių plėtra leido mokyklai ženkliai padidinti ugdymo apimtis. Savivaldybės vertinimu, tai sudaro prielaidas priimti daugiau mokinių ir užtikrinti, kad meninis ugdymas būtų arčiau šeimų, gyvenančių Nemenčinėje ir aplinkinėse vietovėse.

    Keturiasdešimt Totorių kaime esantis Pagirių gimnazijos pagrindinio ugdymo skyrius taip pat pradėjo mokslo metus atsinaujinęs: sutvarkytas pastato fasadas, atnaujintos vidaus erdvės, modernizuotos inžinerinės sistemos ir sutvarkyta aplinka. Atnaujinimas apėmė sienų ir stogo apšiltinimą, langų bei durų keitimą, šildymo, vandentiekio, nuotekų ir elektros sistemų modernizavimą.

    Tokios investicijos, anot specialistų, ilgainiui mažina pastatų išlaikymo kaštus ir gerina mikroklimatą klasėse, o tai tiesiogiai siejama su mokinių savijauta bei mokymosi kokybe. Pastaraisiais metais vis daugiau savivaldybių Lietuvoje remiasi energinio efektyvumo sprendimais, kad viešieji pastatai būtų ne tik patogūs, bet ir ekonomiški.

    Kas dar ruošiama gyventojams

    Vilniaus rajone tęsiami ir nauji projektai, kurie šiuo metu yra statybos, projektavimo ar planavimo etapuose. Savivaldybė pabrėžia, kad dideli infrastruktūros darbai reikalauja laiko, todėl dalis rezultatų labiausiai matysis artimiausiais metais.

    Mozūriškių dvaro sodyboje planuojama įkurti „Verbų namus“ – erdvę, skirtą Vilniaus krašto verbų rišimo tradicijai puoselėti. Čia numatomos parodos, edukacijos, konferencijos, taip pat planuojama kaupti ir saugoti verbų kolekciją bei pristatyti tyrimų medžiagą visuomenei.

    Skaidiškėse artėja sporto ir laisvalaikio komplekso atidarymas: daugiau kaip 1 500 kvadratinių metrų pastate numatytos salės krepšiniui, tinkliniui, rankiniui ir salės futbolui, taip pat treniruoklių, kovos menų ir aerobikos užsiėmimams. Lauke suplanuotos krepšinio ir teniso aikštelės, riedlenčių parkas ir vaikų žaidimų erdvės.

    Avižienių gimnazijoje statomas naujas priestatas, į kurį investuojama apie 3,5 mln. eurų. Planuojama, kad beveik 1 902 kvadratinių metrų trijų aukštų pastate bus įrengtos priešmokyklinio ugdymo grupės, informacinių technologijų ir gamtos mokslų kabinetai, biblioteka, administracinės bei pedagogams skirtos erdvės, o mokytis galės apie 200 mokinių.

  • Lietus nesustabdė: Vilniaus rajone dvi fiestos sutraukė minias ir paskelbė rudens startą

    Lietus nesustabdė: Vilniaus rajone dvi fiestos sutraukė minias ir paskelbė rudens startą

    Pirmąjį rugsėjo savaitgalį Vilniaus rajone netrūko lietaus, tačiau jis nesutrukdė gyventojams ir svečiams susiburti į du didelius renginius. Riešėje ir Nemenčinėje vykusios šventės tapo vasaros palydėtuvėmis, kuriose svarbiausia buvo muzika, bendruomeniškumas ir gyvas susitikimas.

    Rugsėjo 4 dieną Riešės hipodrome surengta trečioji Riešės fiesta, per kelerius metus virtusi tradicija. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie renginiai stiprina vietos tapatybę ir įtraukia skirtingo amžiaus žmones, o kultūrinis gyvenimas nebėra vien didmiesčių privilegija.

    „Smagu matyti, kad mūsų organizuojamuose koncertuose susiburia tiek daug žmonių ir kartu kuriama didelė muzikos šventė“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Šventėje Riešėje koncertavo grupės „Sigrun“, „Dead Man’s Cross“, „Poliarizuoti Stiklai“ ir „Biplan“, šiemet mininti 30 metų sukaktį scenoje. Gyva muzika ir lauko formatas išlieka vienu populiariausių pasirinkimų Lietuvoje, nes leidžia vienu metu derinti pramogą ir bendruomenės susitikimą.

    Rugsėjo 5 dieną Nemenčinėje vyko „Summer Fest 2026“, kuriame pasirodė Lietuvos ir užsienio atlikėjai. Ant scenos lipęs duetas „Baccara“, grupė „Latvian Blues Boogie Band“ ir nuo 1985 metų gyvuojanti grupė „Išjunk šviesą“ renginiui suteikė skirtingų žanrų ir kartų spalvą.

    Renginių organizatoriai akcentuoja, kad tokie savaitgaliai ypač svarbūs po vasaros sezono, kai dalis žmonių grįžta į įprastą rutiną. Miesteliuose ir priemiesčiuose vykstantys koncertai vis dažniau tampa ne tik pramoga, bet ir vietos ekonomikos impulsu, nes pritraukia lankytojus, didina paslaugų paklausą ir skatina turizmą.

    Po vasaros renginių Vilniaus rajone startuoja rudens švenčių ciklas. Savivaldybė kviečia rugsėjo 12 dieną susitikti Baltosios Vokės dvare, Pagirių seniūnijoje, kur planuojama Derliaus šventė, skirta bendruomenių pasiekimams, vietos ūkiui ir rudens tradicijoms.

  • Pagiriuose atsidarė naujas kultūros centras: 5,7 mln. eurų projektas ir salė 300 žiūrovų

    Pagiriuose atsidarė naujas kultūros centras: 5,7 mln. eurų projektas ir salė 300 žiūrovų

    Vilniaus rajono Pagiriuose rugsėjo 3 dieną duris atvėrė naujas kultūros centras, įsikūręs Šiltnamių gatvėje. Savivaldybė tikisi, kad jis taps trūkstamu traukos tašku vietos bendruomenei ir paskatins aktyvesnį kultūrinį gyvenimą sparčiai augančiame miestelyje.

    Atidaryme dalyvavęs Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad projektas gimė iš ilgai išsakytų gyventojų lūkesčių. Jo teigimu, naujoji erdvė skirta ne tik renginiams, bet ir kasdieniams susitikimams, edukacijoms bei bendruomenės iniciatyvoms.

    „Pagiriai auga, keičiasi ir tampa vis gyvesniu miesteliu, tačiau iki šiol trūko vietos, kur bendruomenė galėtų susitikti, kurti ir būti kartu“, – sakė Robert Duchnevič.

    Šventėje Pagirių bendruomenę pasveikino kultūros ministras Lukas Alsys, akcentavęs kultūros centrų reikšmę regionų gyvybingumui ir jaunimo įsitraukimui. Pasak ministro, tokios erdvės padeda ugdyti kūrybiškumą, stiprina socialinius ryšius ir sudaro sąlygas vietos talentams atsiskleisti.

    „Kultūros centras yra ne vien pastatas, o bendruomenės siela: vieta, kur jaunimas gali tobulėti, kurti ir prisidėti prie šalies kultūros puoselėjimo“, – teigė Lukas Alsys.

    Beveik 1 500 kvadratinių metrų ploto pastate įrengta universali koncertų salė su balkonu, galinti priimti iki 300 žiūrovų. Centre sumontuota šiuolaikinė garso ir apšvietimo įranga, todėl čia planuojama rengti ne tik mėgėjų kolektyvų pasirodymus, bet ir profesionalius spektaklius, akustinius koncertus bei kino peržiūras.

    Taip pat įrengtos repeticijų ir edukacinės erdvės, grimo kambariai atlikėjams, o fojė pritaikyta parodoms. Savivaldybė pabrėžia, kad infrastruktūra pritaikyta individualių poreikių turintiems lankytojams ir šeimoms su vaikų vežimėliais, todėl centras turėtų būti patogus įvairaus amžiaus gyventojams.

    Skelbiama, kad kultūros centras statytas nuo 2024 metų sausio iki 2026 metų gegužės, o bendra projekto vertė siekia 5,7 mln. eurų. Toks mastas atspindi plačiau Lietuvoje stiprėjančią kryptį investuoti į daugiafunkcius kultūros objektus, kurie vienoje vietoje sujungia scenos meną, neformalųjį ugdymą, bendruomenines veiklas ir viešąsias paslaugas.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius teigė, kad naujas pastatas turi tapti kokybiniu etapu, o ne startu nuo nulio, nes Pagiriuose kultūrinis gyvenimas vyko ir anksčiau. Anot jo, savivaldybės tikslas yra sudaryti sąlygas vietos iniciatyvoms augti ir pritraukti daugiau įvairių renginių.

    „Tai ne pradžia nuo nulio, o naujas, kokybiškas etapas, kuriame bendruomenės iniciatyvos galės augti greičiau“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Objekto generalinio rangovo bendrovės „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis atkreipė dėmesį, kad projektuojant buvo svarbu numatyti pastato kasdienį funkcionavimą, kai skirtingos veiklos vyks greta ir tuo pačiu metu. Jo teigimu, galutinę centro vertę sukurs žmonės ir jų idėjos, kurios užpildys erdves turiniu.

    Naujasis centras atidarytas su menine programa: grojo Pagirių meno mokyklos pučiamųjų orkestras, pristatyta Vladimiro Azanovo tapybos paroda, o renginio kulminacija tapo Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos bendruomenės miuziklas Mamma Mia!. Skelbiama, kad centro veiklai vadovaus Pagirių kultūros centro vadovas Edvard Keizik.

  • Nemenčinėje atidarytas beveik 9 mln. eurų priestatas: daugiau vietų ir 360 vietų salė

    Nemenčinėje atidarytas beveik 9 mln. eurų priestatas: daugiau vietų ir 360 vietų salė

    Nemenčinėje rugsėjo 1 dieną duris atvėrė naujas Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos priestatas, kuriame įsikūrė ir Nemenčinės meno mokykla. Apie 2 750 kvadratinių metrų ploto pastatas kainavo beveik 9 mln. eurų ir skirtas tiek ugdymui, tiek bendruomenės renginiams.

    Atidaryme dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič, vicemerė Edita Tamošiūnaitė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, mokyklų bendruomenės ir rangovų atstovai. Renginyje koncertavo meno mokyklos auklėtiniai, o akcentuota projekto reikšmė viso miesto kultūriniam gyvenimui.

    „Tai ne tik naujas pastatas, bet ir naujos galimybės dviem Nemenčinės ugdymo įstaigoms. Investicija į švietimą yra investicija į ateitį, o į meninį ugdymą – į kūrybiškus žmones“, – sakė Robert Duchnevič.

    Projekto finansavimas buvo mišrus: dalis lėšų skirta iš Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto, o dalis gauta iš Lenkijos Respublikos valstybės biudžeto. Nurodoma, kad 2023–2025 metais Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerija prisidėjo daugiau kaip 280 tūkst. eurų.

    Daugiau erdvės ir didesnis priėmimas

    Iki šiol Nemenčinės meno mokykla veikė maždaug 280 kvadratinių metrų patalpose, todėl infrastruktūros plėtra buvo vienas svarbiausių poreikių. Naujosios erdvės yra kelis kartus didesnės ir pritaikytos šiuolaikiniam neformaliajam ugdymui.

    Skelbiama, kad mokykla nuo šiol gali priimti maždaug dvigubai daugiau mokinių nei anksčiau, o šiais mokslo metais apie 70 naujų vaikų pradeda meninį ugdymą. Tokie pokyčiai atliepia bendrą tendenciją savivaldybėse plėsti neformalųjį švietimą, kuris dažnai tampa svarbia ugdymo kokybės ir vaikų užimtumo grandimi.

    360 vietų salė ir išplėstos programos

    Vienas ryškiausių priestato akcentų – 360 vietų koncertų salė, suprojektuota atsižvelgiant į akustikos reikalavimus. Salę naudos ir gimnazija, ir meno mokykla: ji skirta koncertams, mokyklos šventėms, susitikimams bei kitiems bendruomenės renginiams.

    Kartu su infrastruktūra išsiplėtė ir ugdymo turinys: Nemenčinės muzikos mokykla tapo Nemenčinės meno mokykla ir pradėjo vykdyti ne tik muzikos, bet ir dailės programas. Greta anksčiau siūlytų fortepijono, smuiko, akordeono, pučiamųjų instrumentų ir gitaros programų atsirado mušamųjų instrumentų bei vargonų kryptys, tęsiamos ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos.

    Taip pat oficialiai pradėjo veikti meno mokyklos Riešės skyrius, įsikūręs Riešės Šv. Faustinos Kovalskos pagrindinės mokyklos patalpose. Čia mokiniai gali rinktis fortepijono, akordeono, smuiko ir kitas muzikos programas.

  • Rugsėjo 1-oji Vilniaus rajone: 11,6 tūkst. mokinių, nauji darželiai ir Prezidento vizitas

    Rugsėjo 1-oji Vilniaus rajone: 11,6 tūkst. mokinių, nauji darželiai ir Prezidento vizitas

    Rugsėjo 1 dieną Vilniaus rajono ugdymo įstaigos pradėjo 2026–2027 mokslo metus: savivaldybės duomenimis, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programose mokysis apie 11,6 tūkst. vaikų ir jaunuolių. Tarp jų daugiau kaip 660 pirmokų ir apie 550 dvyliktokų, todėl daliai mokyklų ir darželių aktualiausias išlieka vietų bei patalpų trūkumas.

    Mokslo ir žinių dienos renginiuose dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės vadovai ir svečiai iš nacionalinės valdžios. Šventėse akcentuota, kad spartėjant priemiesčių plėtrai didžiausias iššūkis tampa infrastruktūros plėtra, o sprendimų ieškoma tiek statant naujus pastatus, tiek diegiant laikinus modulinius sprendimus.

    Naujas skyrius Bukiškyje

    Bukiškyje rugsėjo 1 dieną atidarytas Didžiosios Riešės vaikų lopšelio-darželio ikimokyklinio ugdymo skyrius. Įkurtos 5 grupės, iš jų 4 ikimokyklinio ir 1 priešmokyklinio ugdymo, o bendrai sukurta 90 naujų vietų vaikams.

    Atidaryme dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad augančiame rajone šeimoms reikia ne tik būsto, bet ir pasiekiamų, saugių ugdymo įstaigų. Pasak savivaldybės, tokie sprendimai padeda mažinti eiles ir sudaryti sąlygas vaikams ugdymą pradėti arčiau namų.

    Pokyčiai mokyklose ir vadovybėje

    Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje pristatyta laikinai direktorės pareigas einanti Renata Krasovska. Iki šiol šias pareigas ėjo Nemenčinės Gedimino gimnazijos direktorė Daiva Losinskienė, tad bendruomenė mokslo metus pasitiko su administraciniais pokyčiais.

    „Mokykla yra daug daugiau nei pastatas – tai žmonės, kurie padeda mums atrasti save ir patikėti savo jėgomis“, – sakė Robert Duchnevič.

    Prezidento ir premjero vizitai

    Rugsėjo 1 dieną Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo gimnazijoje lankėsi Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis ragino moksleivius ne tik ieškoti atsakymų, bet ir mokytis abejoti, tikrinti faktus bei mąstyti savarankiškai, ypač informacijos gausos ir DI plėtros laikotarpiu.

    Po iškilmingos dalies Prezidentas su gimnazistais dalyvavo pilietiškumo pamokoje, kur aptarta, kaip šiandien girdimas jaunimo balsas valstybėje. Tą pačią dieną Maišiagalos kunigo Juzefo Obrembskio gimnazijoje apsilankė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, kalbėjęs apie pasitikėjimu grįstą ugdymą ir mokyklos bendruomenės svarbą.

    „Mūsų visų tikslas – užauginti ne tik akademiškai stiprų mokinį, bet ir gerą žmogų, gebantį užjausti, suprasti ir išklausyti“, – sakė administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Moduliniai sprendimai ir naujos vietos

    Savivaldybė skelbia, kad švietimo infrastruktūra plečiama modulinių pastatų sprendimais, kurie leidžia greičiau reaguoti į augantį vaikų skaičių. Šį rudenį Galgiuose atidarytas modulinis darželis su 3 naujomis grupėmis, o šalia Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijos duris atvėrė modulinis pastatas dar 3 grupėms.

    Dar 3 grupės pradėjo veiklą moduliniame darželyje prie Skaidiškių mokyklos-darželio, o prie Riešės šv. Faustinos Kovalskos pagrindinės mokyklos pastatyti moduliniai pastatai 5 klasėms, sporto salei ir mokytojų kambariui. Savivaldybė taip pat nurodo, kad prie Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos planuojamas modulinis pastatas 3 ikimokyklinio ugdymo grupėms.

    Per metus, savivaldybės skaičiavimu, papildomai sukurta 160 naujų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietų. Vilniaus rajono savivaldybė teigia, kad vietų didinimas bus tęsiamas, nes demografinis augimas ir priemiesčių plėtra išlieka vienu pagrindinių švietimo sistemos planavimo veiksnių.

  • 20 metų su vaikais: kaip VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ keičia likimus Vilniaus rajone

    20 metų su vaikais: kaip VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ keičia likimus Vilniaus rajone

    VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ paminėjo 20 metų veiklos sukaktį, per kurią įstaiga tapo viena svarbiausių pagalbos vaikams ir šeimoms atramų Vilniaus rajone. Minėjime dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Algis Vaitkevičius, kuris mero Roberto Duchnevičiaus vardu pasveikino centro bendruomenę.

    Renginio metu pabrėžta, kad nuosekli socialinė pagalba vaikams dažnai prasideda nuo paprastų, bet esminių dalykų: saugios aplinkos, pastovaus ryšio su suaugusiuoju ir aiškių kasdienės rutinos taisyklių. Tai ypač svarbu vaikams, patiriantiems šeimos krizes, emocinius sunkumus ar socialinę atskirtį.

    „Dvidešimt metų – tai visų pirma žmonės, kurie kasdien yra šalia vaikų, padeda jiems įveikti sunkumus, atrasti savo stiprybes ir patikėti savimi. Noriu padėkoti kiekvienam centro darbuotojui už jautrumą, kantrybę ir atsakomybę“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Per du dešimtmečius centras plėtojo kelias pagrindines kryptis: pagalbą vaikams, netekusiems tėvų globos, dienos centro veiklą bei socialinius projektus, skirtus šeimų stiprinimui. Praktikoje tai reiškia ne tik užimtumą po pamokų, bet ir socialinių įgūdžių ugdymą, emocinės savireguliacijos stiprinimą, pagalbą mokantis ir konsultavimą.

    Socialinių paslaugų srityje vis dažniau akcentuojama ankstyvosios intervencijos svarba, kai pagalba šeimai ir vaikui suteikiama dar iki krizei tampant nevaldoma. Tokie centrai savivaldybėms tampa partneriais, padedančiais užtikrinti, kad vaikas kuo ilgiau galėtų augti saugioje aplinkoje, o pagalba būtų pasiekiama arčiau kasdienio gyvenimo.

    Jubiliejus tapo proga padėkoti darbuotojams ir partneriams, o kartu priminti, kad vaikų gerovę lemia ilgalaikis, nuoseklus darbas. Centro bendruomenė pabrėžė, jog svarbiausias rezultatas yra ne statistika, o realūs pokyčiai vaikų gyvenimuose, kai jie vėl pradeda pasitikėti savimi ir ateitimi.

  • Rudaminoje vasarą palydėjo su trenksmu: minios, žinomi vardai ir staigmenos scenoje

    Rudaminoje vasarą palydėjo su trenksmu: minios, žinomi vardai ir staigmenos scenoje

    Rugpjūčio 28 dieną Rudaminoje surengtas vasaros palydėtuvių koncertas „Goodbye Summer Party“. Po atviru dangumi vykęs renginys subūrė vietos gyventojus ir svečius, kurie vakarą leido su muzika bei bendruomeninėmis veiklomis.

    Susirinkusiuosius pasveikino Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič. Jis akcentavo, kad rajone nuosekliai siekiama išlaikyti gyvą kultūrinį kalendorių ir sudaryti daugiau progų žmonėms susitikti neformalioje aplinkoje.

    „Džiugu matyti, kad šios gražios tradicijos gyvuoja ir kasmet suburia vis daugiau žmonių. Linkiu prasmingo, darbingo ir įkvepiančio ateinančio rudens“, – sakė Robert Duchnevič.

    Vakaro muzikinę programą pradėjo Gabrielė Zagarenko su grupe „Multikultūra“. Vėliau scenoje pasirodė Jungtinės Karalystės grupė „Spirit of Smokie“, atliekanti legendinės grupės „Smokie“ kūrinius ir tęsianti jos muzikinį palikimą.

    Koncertą tęsė 2014 metais susikūrusi Lietuvos indie pop grupė „Sisters on Wire“. Šventinę nuotaiką sustiprino mušamųjų kolektyvas „Ritmas kitaip“, užbaigęs vakarą energingu pasirodymu.

    Ne tik koncertas, bet ir mugė

    Organizatoriai pasirūpino, kad renginys būtų įdomus ne vien muzikos gerbėjams. Veikė fotografijų zona, o Rudaminos turgavietėje vyko rankdarbių ir skanėstų mugė.

    Mažiesiems lankytojams buvo parengtos atskiros veiklos, tad šventė tapo patogi visai šeimai. Tokie formatai pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkami regionų renginiuose, kai koncertas derinamas su bendruomeninėmis pramogomis.

    Fiestos Vilniaus rajone tęsiasi

    Vasaros palydėtuvių nuotaika Vilniaus rajone tuo nesibaigia. Artėjantį savaitgalį gyventojų ir svečių dar lauks keli renginiai, kviečiantys vasaros sezoną uždaryti su muzika ir gyvais pasirodymais.

    Rugsėjo 4 dieną Riešės hipodrome vyks „Riešės fiesta“, kur koncertuos „Sigrun“, „Dead Man’s Cross“, „Poliarizuoti Stiklai“ ir „Biplan“. Tuo metu rugsėjo 5 dieną Nemenčinės miško estradoje planuojamas „Summer Fest 2026“, kuriame pasirodys „Baccara“, „Latvian Blues Boogie Band“ ir grupė „Išjunk šviesą“.

  • Vilniaus rajonas ruošia naują traukos centrą: Mozūriškių dvare kelsis „Verbų namai“

    Vilniaus rajonas ruošia naują traukos centrą: Mozūriškių dvare kelsis „Verbų namai“

    Vilniaus rajono savivaldybė planuoja Mozūriškių dvaro sodyboje įkurti „Verbų namus“ – naują kultūros įstaigą, skirtą Vilniaus krašto verbų rišimo tradicijai puoselėti. Ši tradicija laikoma reikšminga nematerialaus kultūros paveldo dalimi, o savivaldybė siekia ją pristatyti šiuolaikiškai ir plačiau.

    Numatoma, kad „Verbų namai“ perimtų iki šiol vykdytas Čekoniškių kaimo verbų ir buities seklyčios funkcijas. Savivaldybė akcentuoja, kad dabartinės patalpos nebeatitinka išaugusių poreikių, kai veikla apima ne tik ekspozicijas, bet ir edukacijas, parodas bei sukauptų vertybių saugojimą.

    Kas keistųsi lankytojams?

    Naujajame centre planuojamos nuolatinės ir laikinos parodos, edukaciniai užsiėmimai, konferencijos, seminarai ir bendruomenės renginiai. Taip pat numatyta vienoje vietoje kaupti ir prižiūrėti verbų kolekciją, o sukauptą medžiagą pristatyti lankytojams aiškiai ir patraukliai.

    Planuojama pasitelkti ir šiuolaikinius sprendimus: vaizdo siužetus, interaktyvias priemones, verbų rišėjų pasakojimus, pristatančius ne tik pačias verbas, bet ir jų gamybos kelią. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų muziejų ir kultūros centrų praktiką, kai autentiškos tradicijos derinamos su edukacinėmis patirtimis.

    „Čekoniškių seklyčia daugelį metų buvo svarbi vieta, kurioje buvo saugoma ir pristatoma verbų rišimo tradicija. Tačiau šiandien mums reikia daugiau erdvės ir daugiau galimybių – tiek edukacijoms, tiek parodoms, tiek pačių verbų kolekcijos saugojimui“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Kodėl pasirinktas Mozūriškių dvaras?

    „Verbų namus“ planuojama įkurti atnaujintoje Mozūriškių dvaro sodyboje, kuri yra kultūros paveldo objektas ir turi parko teritoriją. Savivaldybė pabrėžia, kad vieta pasirinkta dėl istorinės ir kultūrinės aplinkos bei ryšio su apylinkėse gyvenančia verbų rišėjų bendruomene.

    Institucijos teigimu, dvaro erdvės sudarytų sąlygas vienoje vietoje derinti muziejinę, edukacinę ir kultūrinę veiklą, o pats objektas galėtų tapti regiono traukos tašku. Tokie projektai dažnai siejami ir su kultūrinio turizmo plėtra, kai lankytojus traukia ne tik ekspozicija, bet ir vietos istorija, architektūra bei gyvosios tradicijos.

    „Verbų rišimo tradicija – tai Vilniaus krašto tapatybės dalis, kurią turime ne tik išsaugoti, bet ir perduoti ateities kartoms gyvą, suprantamą ir patrauklią“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Sprendimo projektą dėl įstaigos steigimo planuojama svarstyti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitete. Galutinį sprendimą ketinama priimti artimiausiame tarybos posėdyje.

  • Vilniaus rajono mokyklos ruošiasi pokyčiams: 160 naujų vietų, moduliai ir tinklo pertvarka

    Vilniaus rajono mokyklos ruošiasi pokyčiams: 160 naujų vietų, moduliai ir tinklo pertvarka

    Rugpjūčio 27 dieną Rudaminos meno mokykloje įvyko kasmetinė Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovų konferencija. Prieš mokslo metų startą vadovai aptarė praėjusių metų rezultatus, svarbiausius iššūkius ir 2026–2027 mokslo metų prioritetus.

    Renginyje akcentuota, kad savivaldybėje tęsiamos investicijos į mokyklų ir darželių infrastruktūrą. Dėmesys skiriamas vietų trūkumui augančiose gyvenvietėse, ugdymo erdvių modernizavimui ir geresnėms darbo sąlygoms mokytojams.

    Investicijos ir naujos vietos

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič konferencijoje pabrėžė, kad švietimas išlieka strateginis savivaldybės prioritetas. Pasak jo, sprendimai orientuoti į tai, kad augantis rajonas turėtų pakankamai ugdymo vietų ir šiuolaikišką bazę.

    „Plečiame mokyklas, statome priestatus, modernizuojame ugdymo erdves ir kuriame geresnes darbo bei mokymosi sąlygas“, – sakė Robert Duchnevič.

    Savivaldybė informavo, kad 2026 metais sukurta 160 naujų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietų. Taip pat įsteigti du nauji ikimokyklinio ugdymo skyriai Bukiškyje ir Galgiuose, o Nemenčinėje pastatyta nauja meno mokykla ir įkurtas jos Riešės skyrius.

    Infrastruktūros poreikiui mažinti planuojami ir moduliniai sprendimai: lapkričio–gruodžio mėnesiais numatoma pastatyti modulinius pastatus šešioms pradinėms klasėms Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijoje. Tokie sprendimai dažniausiai pasirenkami, kai būtina greitai sukurti papildomas mokymosi erdves.

    Tinklo pertvarka ir įtrauktis

    Vilniaus rajono vicemerė Edita Tamošiūnaitė pažymėjo, kad vadovų darbe daug atsakomybės ir emocinio krūvio, todėl svarbu bendruomeniškumas ir tarpusavio pagalba. Ji taip pat išskyrė, kad artėjantys metai bus pažymėti konkrečiais sistemos pokyčiais.

    „Didžiausias mūsų dėmesys skiriamas vaikams, turintiems individualiųjų ugdymosi poreikių, taip pat socialinių įgūdžių programai ir bendradarbiavimo su aukštosiomis mokyklomis tęsimui“, – sakė Edita Tamošiūnaitė.

    Konferencijoje priminta, kad patvirtintas Mokyklų tinklo pertvarkos planas 2026–2030 metams. Tokie planai paprastai siejami su mokinių srautų kaita, mokyklų pasiekiamumu, ugdymo kokybės užtikrinimu ir efektyvesniu išteklių panaudojimu.

    Pristatytoje švietimo ataskaitoje nurodyta, kad 2023–2025 metais vaikų ir mokinių skaičius rajone augo 3,5 proc. Taip pat 16,1 proc. padidėjo specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų bendrosiose klasėse, skaičius, todėl įtraukties klausimas tampa vis aktualesnis.

    Pavėžėjimas, sportas ir partnerystės

    Pranešta, kad į mokyklas ir atgal vežama 44 proc. bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, todėl pavėžėjimo sistema išlieka viena esminių paslaugų. 2024–2026 metais iš savivaldybės biudžeto įsigyti 25 nauji mokykliniai autobusai, siekiant gerinti saugumą ir maršrutų patikimumą.

    Renginyje pristatyta Vilniaus Šilo ugdymo centro konsultacinio skyriaus veikla, aptartos įtraukties praktikos ir pagalbos mokykloms galimybės. Taip pat kalbėta apie sporto iniciatyvas mokyklose ir Vilniaus rajono mokyklų krepšinio čempionato teikiamas galimybes, prisidedančias prie mokinių įsitraukimo ir bendruomeniškumo.

    Konferenciją užbaigė diskusijos apie nuolatinį tobulėjimą švietime, praktinių sprendimų diegimą ir naujų ugdymo programų pristatymai. Renginio pabaigoje Rudaminos meno mokyklos mokiniai dovanojo meninį pasirodymą.