CP v2

Tag: Robert Duchnevič

  • Vilniaus rajono „KK-VRSC“ triumfas RKL B: meras pasveikino čempionus ir palinkėjo sėkmės A divizione

    Vilniaus rajono „KK-VRSC“ triumfas RKL B: meras pasveikino čempionus ir palinkėjo sėkmės A divizione

    Vilniaus rajono savivaldybėje įvyko susitikimas, kuriame meras Robert Duchnevič pasveikino Vilniaus rajono krepšinio klubo „KK-VRSC“ komandą su istoriniu pasiekimu. Komanda tapo „Nostra.lt“ Regionų krepšinio lygos (RKL) B diviziono čempione ir iškovojo teisę kitą sezoną varžytis aukštesniame divizione.

    Čempionų titulas įtvirtintas balandžio 26 dieną Pakruojyje vykusiame didžiajame finale. Lemiamose rungtynėse Vilniaus rajono krepšininkai rezultatu 87:72 nugalėjo KK Trakai-Trakų SC ir į viršų kėlė čempionų taurę.

    Kelialapis į RKL A divizioną

    Pasak savivaldybės, šis laimėjimas komandai reiškia ne tik trofėjų, bet ir naują sportinį etapą. RKL A divizione laukia aukštesnio lygio varžovai, didesnė konkurencija ir reiklesnis sezono ritmas, todėl klubo pasirengimas vasarą taps ypač svarbus.

    Meras pabrėžė, kad tokie pasiekimai stiprina rajono sporto identitetą ir skatina jaunimą rinktis aktyvų gyvenimo būdą. Jis taip pat akcentavo, kad sėkmę lemia ne vien rezultatai aikštėje, bet ir nuoseklus darbas viso sezono metu.

    „Šis laimėjimas – reikšmingas pasiekimas Vilniaus rajonui, žymintis naują etapą. Mūsų komanda pelnytai kyla į RKL A divizioną, kur kitąmet laukia nauji iššūkiai ir dar stipresni varžovai. Dėkoju visai komandai už meistriškumą, krepšinio kultūros puoselėjimą ir garbingą Vilniaus rajono vardo garsinimą“, – sakė Robert Duchnevič.

    Sezonas su dar vienu ryškiu finišu

    Susitikime aptarti komandos sezono įspūdžiai ir artimiausi planai, taip pat kalbėta apie krepšinio plėtros galimybes Vilniaus rajone. Savivaldybė akcentuoja, kad komandų sėkmė dažnai tampa impulsu didesniam bendruomenės įsitraukimui ir sporto infrastruktūros stiprinimui.

    „KK-VRSC“ šį sezoną pasižymėjo ir kitu reikšmingu rezultatu. „Nostra.lt-RKL KTU“ taurėje, kur varžėsi 32 komandos iš Lietuvos ir Latvijos, Vilniaus rajono ekipa iškovojo antrąją vietą, finale po atkaklios kovos nusileidusi Latvijos klubui „Gulbenes Buki/BJSS“.

  • Vilniaus rajone startavo registracija į 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo programą: ką svarbu žinoti

    Vilniaus rajone startavo registracija į 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo programą: ką svarbu žinoti

    Kas skelbiama ir kam skirta

    Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo registraciją į 2026 metais vyksiančią jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą. Ji skirta 14–19 metų jaunuoliams, kurie vasaros atostogų metu nori įgyti pirmosios darbo patirties ir legaliai užsidirbti.

    Programa orientuota į liepos ir rugpjūčio mėnesius, kai moksleiviai dažniausiai ieško trumpalaikio darbo. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos padeda jaunimui anksčiau susipažinti su darbo rinkos taisyklėmis, atsakomybėmis ir darbdavių lūkesčiais.

    „Pirmasis darbas jaunam žmogui yra kur kas daugiau nei tik uždarbis – tai svarbus laiptelis į savarankiškumą, ugdantis atsakomybę ir pasitikėjimą savo jėgomis“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Kaip veiks programa ir kas gali dalyvauti

    Dalyvauti gali jaunuoliai, deklaravę gyvenamąją vietą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje ir besimokantys pagal pagrindinio, vidurinio arba profesinio ugdymo programas. Taip pat numatyta galimybė prisijungti specialiųjų ugdymo poreikių turintiems mokiniams, besimokantiems bendrojo ugdymo mokyklose.

    Svarbi sąlyga – darbo sutartyje nurodytą pirmąją darbo dieną dalyvis turi būti ne jaunesnis nei 14 metų ir ne vyresnis nei 19 metų. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad registracija ir realus įsidarbinimas nėra tas pats: užsiregistravus dar reikia susisiekti su pasirinktu darbdaviu ir suderinti konkrečias sąlygas.

    Kompensacijos darbdaviams ir ankstesnių metų patirtis

    Programoje dalyvaujantiems darbdaviams savivaldybė numato mėnesines kompensacijas už įdarbintą jaunuolį. Nurodoma, kad kompensacija siekia 500 eurų, kai dirbama pilnu etatu, arba 250 eurų, kai dirbama puse etato, o dirbant mažiau ji mažinama proporcingai.

    Ankstesniais metais Vilniaus rajone pagal šią iniciatyvą įsidarbino 30 jaunuolių, juos priėmė 12 skirtingų darbdavių. Praktikoje jaunuoliai dirbo skirtingose srityse – nuo gamybos ir prekybos iki klientų aptarnavimo bei pagalbos organizuojant kultūrinius renginius.

    Registracija: terminai ir svarbios detalės

    Registracija vyksta nuo gegužės 13 dienos iki birželio 1 dienos imtinai. Pasirinkęs darbdavį registracijos anketoje, jaunuolis turi pats asmeniškai susisiekti su darbdaviu nurodytais kontaktais ir suderinti darbo laikotarpį bei darbo pobūdį.

    Taip pat nurodoma, kad subsidijuojamų vietų skaičius yra ribotas, todėl pasiekus numatytą paraiškų skaičių registracija gali būti sustabdyta anksčiau. Su programos įgyvendinimu susijusią informaciją ir konsultacijas teikia savivaldybės atsakingi specialistai.

  • Gegužę Vilniaus rajone netrūks renginių: miestelių šventės, koncertai ir herbų pristatymai

    Gegužę Vilniaus rajone netrūks renginių: miestelių šventės, koncertai ir herbų pristatymai

    Gegužės antroji pusė Vilniaus rajone žada intensyvų renginių kalendorių: bendruomenių šventes, šeimoms skirtas popietes, koncertus ir tradicinius susibūrimus skirtinguose miesteliuose bei kaimuose. Savivaldybė kviečia gyventojus ir svečius rinktis į renginius, kurie apima tiek laisvalaikį, tiek vietos tradicijų puoselėjimą.

    Šį mėnesį ypač ryškėja bendruomeniškumo kryptis, kuri pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių regioninių renginių tendencijų Lietuvoje. Mažesnių vietovių šventės dažnai sujungia kelias kartas: nuo vaikų veiklų ir sporto iki muzikos programų bei vietos kūrėjų pasirodymų.

    „Gegužės antroji pusė Vilniaus rajone bus ypač turtinga renginių, bendruomenių susitikimų ir gražių tradicijų. Kviečiu šeimas, jaunimą, senjorus ir svečius atvykti į mūsų miestelių ir kaimų šventes, koncertus bei bendruomeninius renginius ir prasmingai praleisti laiką“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Skveras Kalveliuose ir šeimų šventės

    Renginių maratoną pradeda Kalveliai, kur planuojama naujos laisvalaikio erdvės atidarymo šventė. Tokios viešosios erdvės regionuose tampa ne tik poilsio vieta, bet ir praktiniu sprendimu bendruomenės susitikimams, sportui bei kultūriniams užsiėmimams.

    Šeimoms skirtų renginių numatyta ir Pagiriuose bei Rudaminoje. Šios šventės paprastai orientuotos į vaikų užimtumą, edukacinius užsiėmimus ir bendras veiklas, kurios leidžia vienoje vietoje susitikti vietos bendruomenėms bei atvykstantiems svečiams.

    Herbų pristatymai ir vietos tapatybė

    Gegužę Vilniaus rajone išsiskiria ir heraldikai skirti renginiai: Rukainiuose, Bezdonyse ir Šumske planuojamos herbų pristatymo bei pašventinimo šventės. Tokie įvykiai dažnai tampa reikšmingu vietos istorijos akcentu, sutelkiančiu gyventojus ir primenančiu apie bendruomenės identitetą.

    Bezdonyse numatyta dienos programa su šv. mišiomis ir koncertu, o Rukainiuose renginys siejamas ir su Tarptautinės šeimos dienos minėjimu. Tokie deriniai leidžia sujungti tradicijas su šiuolaikinėmis bendruomenės iniciatyvomis.

    Koncertai ir miestų šventės mėnesio pabaigoje

    Muzikos gerbėjams suplanuoti koncertai Sužionyse, Sudervėje ir Dūkštose. Vietos kultūros centrų ir jų skyrių renginiai dažnai tampa proga išgirsti mėgėjų kolektyvus, bendruomenių ansamblius bei svečius atlikėjus, o kartu ir palaikyti vietos kultūrinį gyvenimą.

    Mėnesio pabaigoje numatytos didesnės šventės, tarp jų Nemenčinės miesto šventė, taip pat tradiciniai susibūrimai Buivydžiuose, Marijampolyje ir Juodšiliuose. Tokie renginiai paprastai apima platesnę programą ir pritraukia daugiau dalyvių iš aplinkinių vietovių.

    Norintieji suplanuoti apsilankymus iš anksto, papildomos informacijos apie laiką ir vietą paprastai ieško savivaldybės renginių kalendoriuje ir vietos kultūros įstaigų skelbimuose. Organizatoriai primena, kad kai kurių renginių programos gali būti tikslinamos, todėl verta pasitikrinti aktualią informaciją prieš vykstant.

  • Vilniaus rajonas fiksuoja statybų šuolį: per metus leidimų skaičius daugiau nei padvigubėjo

    Vilniaus rajonas fiksuoja statybų šuolį: per metus leidimų skaičius daugiau nei padvigubėjo

    Leidimų bumas Vilniaus rajone

    Vilniaus rajonas pastaraisiais mėnesiais išsiskiria vienu ryškiausių statybų aktyvumo šuolių Lietuvoje. Naujausi VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūros duomenys rodo, kad savivaldybėje išduodamų statybą leidžiančių dokumentų skaičius per metus išaugo daugiau nei dvigubai.

    2026 metų balandį Vilniaus rajono savivaldybėje patvirtinti 182 statybą leidžiantys dokumentai, kai 2025 metais balandį jų buvo 81, o 2024 metais balandį – 71. Tuo pačiu laikotarpiu visoje Lietuvoje išduoti 1 224 statybą leidžiantys dokumentai.

    Pagal balandžio rodiklį Vilniaus rajonas aplenkė ir didžiuosius šalies miestus bei kitus sparčiai augančius rajonus. Vilniaus mieste išduoti 128 statybą leidžiantys dokumentai, Kauno rajone – 121, Klaipėdos rajone – 103.

    Ką rodo skaičiai ir kodėl tai svarbu

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad vienas statybą leidžiantis dokumentas ne visada reiškia vieną statinį. 2026 metų balandį patvirtintuose dokumentuose Vilniaus rajone iš viso numatyti 187 statiniai, todėl realus planuojamų projektų mastas yra didesnis nei vien leidimų skaičius.

    Didelę dalį leidimų sudaro vienbučių gyvenamųjų namų projektai, o tai signalizuoja išliekantį individualaus būsto poreikį šalia sostinės. Tendencija atitinka pastarųjų metų kryptį, kai naujakuriai aktyviai renkasi arčiausiai Vilniaus esančias teritorijas, kur naujų kvartalų plėtra vyksta sparčiausiai.

    2025 metais Vilniaus rajonas, savivaldybės pateikiamais duomenimis, buvo šalies lyderis pagal vienbučių namų statybos leidimus. Per metus išduoti 1 063 tokie leidimai, kai Kauno rajone – 783, o Vilniaus mieste – 718.

    Gyventojų augimas ir infrastruktūros spaudimas

    Statybų pagreitį palaiko ir demografinė dinamika: Vilniaus rajone gyventojų skaičius pastaraisiais metais nuosekliai didėja, vidutiniškai apie 2 000 gyventojų per metus, tai sudaro maždaug 1,6–2 proc. Šių metų pradžioje deklaruotų gyventojų skaičius siekė apie 120,8 tūkst.

    Sparčiausias augimas fiksuojamas arčiausiai sostinės esančiose seniūnijose, kur intensyviausiai vystomi nauji gyvenamieji kvartalai. Savivaldybė taip pat pabrėžia palyginti jauną demografinę struktūrą – 37 proc. gyventojų sudaro 18–44 metų amžiaus grupė.

    Augant projektų apimtims, didėja ir savivaldybės administracijai tenkantis derinimo bei patikrų krūvis, tačiau teigiama, kad balandžio mėnesio leidimai buvo išduoti neviršijant nustatytų terminų. Kartu su plėtra savivaldybė akcentuoja poreikį, kad švietimo, kelių, socialinių paslaugų ir viešųjų erdvių infrastruktūra neatsiliktų nuo būsto statybų tempo.

    „Sparčiai augantis rajonas mums reiškia ne tik galimybes, bet ir atsakomybę. Siekiame, kad infrastruktūros plėtra ne vytųsi augimą, o vyktų kartu su juo“, – teigia Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    „Kartu su augančiu rajonu didėja ir specialistams tenkantis darbo krūvis, tačiau balandžio mėnesį išduoti dokumentai buvo patvirtinti neviršijant nustatytų terminų“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Ekspertai rinkoje paprastai pabrėžia, kad tokie leidimų šuoliai dažniausiai reiškia ne vien didėjantį gyventojų poreikį, bet ir vystotojų lūkesčius dėl paklausos artimiausiais ketvirčiais. Vilniaus rajono atvejis išsiskiria tuo, kad plėtra koncentruojasi aplink sostinę, todėl kartu aktualėja ir susisiekimo sprendimai bei viešųjų paslaugų prieinamumas.

  • Vilniaus rajonas plečia stipendijų prioritetus: į sąrašą siūloma įtraukti dvi sveikatos specialybes

    Vilniaus rajonas plečia stipendijų prioritetus: į sąrašą siūloma įtraukti dvi sveikatos specialybes

    Vilniaus rajono savivaldybė atnaujina prioritetinių specialybių sąrašą, pagal kurį studentai gali pretenduoti į mėnesines stipendijas. Šiemet siūloma jį papildyti dviem naujomis sveikatos mokslų kryptimis, kad rajonui netrūktų reikalingų specialistų.

    Pasak savivaldybės, sparčiai augant gyventojų skaičiui didėja ir švietimo, socialinių bei sveikatos paslaugų poreikis. Todėl stipendijų modelis siejamas su aiškiu tikslu: pritraukti jaunuolius studijuoti paklausias kryptis ir vėliau juos motyvuoti grįžti dirbti į rajono įstaigas.

    „Sparčiai augant Vilniaus rajonui, didėja ir paslaugų poreikis, todėl savivaldybė investuoja į jaunuolius, pasirengusius tapti rytojaus specialistais ten, kur jų reikia labiausiai“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Įvertinus savivaldybės įstaigų apklausas ir realias įdarbinimo galimybes, į prioritetinių specialybių sąrašą siūloma papildomai įtraukti išplėstinės praktikos slaugą ir sveikos gyvensenos studijas. Savivaldybė pabrėžia, kad būtent šiose srityse matomas augantis poreikis, susijęs su prevencija, sveikatos stiprinimu ir platesnėmis slaugos kompetencijomis.

    „Savivaldybės stipendija – tai ne tik finansinis palengvinimas studijų metais, bet ir atviros galimybės sėkmingai karjerai Vilniaus rajone“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Stipendija siekia 250 eurų per mėnesį, o ją gaunantys studentai pasirašo dvišalę sutartį. Joje numatoma, kad baigę studijas jie įsidarbins Vilniaus rajono švietimo, socialinių paslaugų, kultūros, sporto ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose ir jose dirbs ne trumpiau kaip 3 metus.

    Šiuo metu savivaldybė yra pasirašiusi 53 sutartis su studentais, pasirinkusiais prioritetines studijų sritis. Didžiausią stipendininkų dalį sudaro būsimieji pedagogai, taip pat socialinio darbo ir slaugos studijų krypties studentai.

    Savivaldybės duomenimis, 2025 metais stipendijos buvo išmokėtos 58 studentams, o tam skirta 110 000 eurų iš biudžeto. Galutinį sprendimą dėl atnaujinto prioritetinių specialybių sąrašo Vilniaus rajono savivaldybės taryba ketina priimti artimiausiame posėdyje gegužės 22 dieną.

  • Vilniaus rajone su Užimtumo tarnyba ieškota sprendimų: kas keisis pagalboje bedarbiams ir jaunimui?

    Vilniaus rajone su Užimtumo tarnyba ieškota sprendimų: kas keisis pagalboje bedarbiams ir jaunimui?

    Vilniaus rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su Užimtumo tarnybos atstovais, kuriame aptartos užimtumo politikos aktualijos ir darbo rinkos situacija rajone. Dėmesys skirtas tam, kaip glaudesnis institucijų darbas galėtų greičiau padėti žmonėms grįžti į darbo rinką.

    Susitikime dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė atsakomybių balanso svarbą ir tai, kad sprendimai turi būti orientuoti į realų žmogaus įsidarbinimą. Pasak savivaldybės, vien tik pasyvi parama problemų neišsprendžia, jei nėra aiškių kelių į darbo vietas ir kompetencijų stiprinimą.

    „Siekiame, kad sistema būtų orientuota į žmogaus įsitraukimą į darbo rinką, o ne vien į pasyvią paramą. Tai jautrus klausimas, tačiau būtina apie jį kalbėti atvirai ir ieškoti sprendimų nacionaliniu lygiu“, – sakė Robert Duchnevič.

    Susitikime akcentuota, kad viena iš praktinių kliūčių yra duomenų apsikeitimo spragos tarp institucijų. Savivaldybė ir Užimtumo tarnyba sutarė, kad tikslesnė informacija apie vietos poreikius ir gyventojų situaciją leistų greičiau parinkti tinkamas priemones: nuo konsultacijų iki mokymų ar tarpininkavimo su darbdaviais.

    Taip pat aptartas Užimtumo tarnybos veiklos organizavimo modelis, kai didesnis dėmesys skiriamas vietos situacijai ir padaliniams suteikiama daugiau galimybių dirbti pagal konkrečios teritorijos poreikius. Savivaldybė pabrėžė, kad skirtingose seniūnijose iššūkiai gali skirtis, todėl sprendimai turi būti lankstūs, o pagalba labiau pritaikyta vietos darbo rinkai.

    Susitikimo metu pristatytas Vilniuje veikiantis Karjeros centras, kuriame teikiamos individualios ir grupinės karjeros konsultacijos, organizuojami profesinio orientavimo renginiai. Tokios paslaugos dažnai tampa svarbiu žingsniu žmonėms, keičiantiems kvalifikaciją arba grįžtantiems į darbo rinką po pertraukos.

    Aptartos ir savivaldybės iniciatyvos, susijusios su jaunimo užimtumu. Trečius metus vykdoma vasaros užimtumo programa, o šiais metais joje dalyvauja 18 darbdavių, todėl savivaldybė planuoja stiprinti informacijos sklaidą ir ieškoti būdų, kaip pritraukti daugiau įmonių bei įstaigų.

    Susitikimo pabaigoje sutarta tęsti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, gerinti keitimąsi duomenimis ir nuosekliai stebėti darbo rinkos pokyčius. Savivaldybė teigia, kad tikslas išlieka aiškus: daugiau žmonių, realiai įsidarbinusių ir gavusių pagalbą, kuri veikia praktiškai.

  • Vilniaus rajone atnaujinta verslo rėmimo tvarka: 130 000 eurų fondas ir aiški 100 balų sistema

    Vilniaus rajone atnaujinta verslo rėmimo tvarka: 130 000 eurų fondas ir aiški 100 balų sistema

    Vilniaus rajono savivaldybė patvirtino atnaujintą Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondo tvarką, kuria siekiama daugiau aiškumo, skaidrumo ir lengviau prognozuojamų sprendimų pareiškėjams. Savivaldybės teigimu, naujos taisyklės labiau orientuotos į tvarias, inovatyvias ir darbo vietas kuriančias iniciatyvas visame rajone.

    2026 metais smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimui Vilniaus rajono savivaldybės biudžete numatyta 130 000 eurų. Parama, kaip ir anksčiau, bus teikiama kompensavimo principu, tad verslui svarbu planuoti išlaidas ir pasirengti pagrindžiančius dokumentus.

    „Mums svarbu, kad parama pasiektų realią vertę kuriančias iniciatyvas – nuo naujų darbo vietų kaimo vietovėse iki inovatyvių paslaugų ir ekologinių sprendimų“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Kaip bus vertinamos paraiškos?

    Esminė naujovė – aiškiai apibrėžta 100 balų vertinimo sistema ir minimalus finansavimo slenkstis, siekiantis 45 balus. Tai turėtų sumažinti subjektyvumo riziką ir padėti pareiškėjams iš anksto įsivertinti projekto stipriąsias bei silpnąsias vietas.

    Vertinant paraiškas daugiau dėmesio numatoma socialiniam ir regioniniam verslui, ekologiniams sprendimams, gamybos sektoriui, tradiciniams amatams, taip pat iniciatyvoms, kurios kuria darbo vietas kaimo teritorijose. Savivaldybė pabrėžia, kad prioritetai pasirinkti siekiant ne tik ekonominės grąžos, bet ir platesnio poveikio vietos bendruomenėms.

    Kam numatomas prioritetas?

    Didžiausias dėmesys skiriamas verslui rytų pasienio seniūnijose – Buivydžių, Kalvelių, Lavoriškių ir Medininkų teritorijose. Tokia kryptis siejama su poreikiu stiprinti ekonominį aktyvumą atokesnėse vietovėse ir skatinti investicijas ten, kur jos dažnai ateina lėčiau.

    Prioritetą taip pat gaus veiklos, susijusios su socialiniu verslu, ekologiškos produkcijos gamyba, aplinkosauginiais projektais, o taip pat ilgiau veikiančios įmonės, kurios jau yra sukaupusios veiklos patirtį. Savivaldybės vertinimu, tokie kriterijai leidžia subalansuoti riziką ir skatinti tvarų augimą.

    Kokios išlaidos gali būti kompensuojamos?

    Fondo lėšomis numatoma kompensuoti verslui aktualias išlaidas, susijusias su kvalifikacijos kėlimu, reklama, interneto svetainių ar elektroninių parduotuvių kūrimu, įrangos ir specializuotos programinės įrangos įsigijimu. Taip pat gali būti dengiamos dalyvavimo parodose, sertifikavimo ar patalpų nuomos išlaidos, jei jos atitinka nustatytus tinkamumo kriterijus.

    Didžiausia galima parama vienam subjektui per trejus metus gali siekti iki 6 000 eurų. Per metus numatyta galimybė pasinaudoti ne daugiau kaip dviem paramos formomis, kad fondo lėšos pasiektų didesnį pareiškėjų ratą.

    Atnaujintuose nuostatuose, savivaldybės teigimu, sustiprintas ir administravimo procesas: aiškiau apibrėžtos procedūros, paraiškų nagrinėjimo eiga bei tinkamų finansuoti išlaidų kriterijai. Tikimasi, kad tai sutrumpins sprendimų priėmimo laiką ir sumažins ginčų dėl vertinimo tikimybę.

  • Jaunimo reikalų taryba ir Vilniaus rajono meras: kokių sprendimų jaunimas tikisi jau šiemet?

    Jaunimo reikalų taryba ir Vilniaus rajono meras: kokių sprendimų jaunimas tikisi jau šiemet?

    Vilniaus rajono savivaldybėje įvyko Jaunimo reikalų tarybos ir mero Roberto Duchnevičiaus susitikimas, kuriame aptartos jaunimui aktualios problemos ir artimiausi darbai. Tai buvo pirmasis naujai suformuotos tarybos pokalbis su meru, skirtas susiderinti dėl prioritetų ir bendradarbiavimo ritmo.

    Susitikime daug dėmesio skirta jaunimo įsitraukimui į savivaldybės sprendimus, jaunimo iniciatyvų skatinimui ir realioms priemonėms, kurios padėtų idėjas paversti projektais. Savivaldos ir jaunimo organizacijų dialogas dažnai tampa kritiniu veiksniu, kai kalbama apie dalyvavimą bendruomenėje, savanorystę, neformalųjį ugdymą ir paslaugų prieinamumą.

    „Esu už bendradarbiavimą, kad jaunimo balsas būtų girdimas ir realiai atsispindėtų priimamuose sprendimuose“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Jaunimo reikalų taryba kėlė klausimus dėl jaunimo situacijos rajone, saviraiškos galimybių ir to, kaip savivaldybė gali greičiau reaguoti į besikeičiančius poreikius. Tarp aptartų temų – sporto ir laisvalaikio infrastruktūra, jaunimui skirti renginiai, taip pat priemonės, kurios padėtų pritraukti daugiau jaunų žmonių į bendruomenines veiklas.

    Aptariant platesnį kontekstą, akcentuota, kad savivaldybėms vis dažniau tenka derinti tradicines jaunimo politikos priemones su naujais iššūkiais: informacijos patikimumu, skaitmenine higiena ir DI įtaka kasdieniams įpročiams. Tokios temos tampa aktualios ne tik mokyklose ar jaunimo erdvėse, bet ir savivaldos planavime, ypač kai siekiama stiprinti atsparumą krizių ar ryšio sutrikimų atvejais.

    „Tokie susitikimai motyvuoja. Sieksime, kad jaunimo balsas būtų girdimas ne tik taryboje, bet ir visos savivaldybės lygmeniu“, – sakė Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Lukas Molevičius.

    Susitikime taip pat aptartos jaunimui naudingos savivaldybės partnerystės su Lietuvos universitetais, kurios gali padėti geriau pažinti studijų kryptis ir karjeros galimybes. Sutarta palaikyti reguliarius kontaktus ir susitikti periodiškai, kad idėjų apsikeitimas nevirstų vienkartine diskusija, o taptų nuosekliu sprendimų priėmimo procesu.