CP v2

Tag: Robert Duchnevič

  • Vilniaus rajone – piniginės premijos geriausiems: kiek jų gavo šimtukininkai ir mokytojai

    Vilniaus rajone – piniginės premijos geriausiems: kiek jų gavo šimtukininkai ir mokytojai

    Pagerbė mokslo metų išvakarėse

    Vilniaus rajone, prie Maišiagalos Houvalto, iškilmingai apdovanoti geriausiai besimokantys savivaldybės mokiniai, valstybinių brandos egzaminų šimtukininkai ir juos parengę mokytojai. Renginys surengtas artėjant naujiems mokslo metams, tęsiant savivaldybės pradėtą skatinimo tradiciją.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič sveikindamas mokinius pabrėžė pastangų ir nuoseklaus darbo vertę. Jis taip pat dėkojo pedagogams bei tėvams, kurie, anot mero, kasdien padeda jauniems žmonėms augti ir siekti daugiau.

    „Didžiuojamės kiekvienu jaunuoju mūsų bendruomenės nariu, kuris stengiasi, siekia daugiau, nebijo klysti ir kasdien žengia pirmyn“, – sakė Robert Duchnevič.

    Kiek kainavo pasiekimai?

    Šiemet už puikius akademinius rezultatus 500 eurų premijomis apdovanoti 133 Vilniaus rajono 5–8 ir I–IV gimnazijos klasių mokiniai iš 24 švietimo įstaigų. Savivaldybės duomenimis, daugiausia laureatų sudarė 5–8 klasių mokiniai, jie sudarė 77 proc. visų apdovanotųjų.

    Daugiausia apdovanotųjų buvo iš Nemenčinės Gedimino gimnazijos, Pagirių gimnazijos, Rudaminos F. Ruščico gimnazijos ir Rudaminos „Ryto“ gimnazijos. Tarp lyderių taip pat minimos Nemenčinės K. Parčevskio, Avižienių bei Nemėžio šv. R. Kalinausko gimnazijos.

    Už valstybinių brandos egzaminų šimtukus premijos skirtos 12 abiturientų iš 7 gimnazijų, kurie iš viso surinko 15 šimtukų. Už kiekvieną 100 balų įvertinimą skirta 250 eurų savivaldybės premija.

    Trys abiturientai pelnė po du šimtukus: du Pagirių gimnazijos mokiniai aukščiausius įvertinimus gavo iš informatikos ir anglų kalbos, o Juodšilių „Šilo“ gimnazijos abiturientas – iš lietuvių kalbos ir matematikos. Daugiausia šimtukų rajone šiemet fiksuota iš lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bei anglų kalbos.

    Įvertinti ir mokytojai

    Renginyje nepamiršti ir pedagogai, parengę šimtukininkus: jiems įteiktos simbolinės dovanos už pedagoginę lyderystę, iniciatyvumą ir indėlį ugdant jaunuosius talentus. Savivaldybė pabrėžia, kad tokiu būdu siekiama matyti rezultatą kaip bendro darbo vaisių, o ne tik individualią mokinio sėkmę.

    Šventinę atmosferą kūrė akordeonistas Karol Pavlovski ir atlikėjas Saša Song. Savivaldybė primena, kad ši mokinių skatinimo iniciatyva Vilniaus rajone vykdoma jau trečius metus.

    Akcentuojama, kad premijos už akademinius pasiekimus skiriamos visų rajono teritorijoje veikiančių bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams, nepriklausomai nuo įstaigos pavaldumo. Tai leidžia vienodomis sąlygomis įvertinti skirtingų mokyklų mokinių pastangas ir pasiekimus.

  • Vilniaus rajone – premijos sportininkams: paaiškėjo, kas gavo iki 800 eurų ir kodėl

    Vilniaus rajone – premijos sportininkams: paaiškėjo, kas gavo iki 800 eurų ir kodėl

    Vilniaus rajono savivaldybėje rugpjūčio 21 dieną, prieš tarybos posėdį, iškilmingai pagerbti geriausi rajono sportininkai ir jų treneriai. Už rezultatus, pasiektus skirtingose sporto šakose Lietuvoje ir tarptautinėse varžybose, jiems įteiktos savivaldybės premijos ir padėkos.

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad sporto pasiekimai rajone auga, o sporto įstaigos įtraukia vis daugiau naujų disciplinų. Pasak jo, savivaldybė siekia ne tik pasidžiaugti pergalėmis, bet ir nuosekliai kurti sąlygas sportuoti bei tobulėti.

    „Nuoširdžiai dėkoju už tai, kad garsinate Vilniaus rajoną ir siekiate vis aukštesnių rezultatų. Džiaugiuosi, kad metai iš metų Vilniaus rajonas turi vis daugiau priežasčių didžiuotis savo sportininkų pasiekimais“, – sakė Robert Duchnevič.

    Apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo ne visi laureatai, nes dalis sportininkų tuo metu treniravosi arba buvo išvykę atostogų. Savivaldybė pažymėjo, kad įvertinimai ir sveikinimai pasieks kiekvieną, kuriam šiemet skirtos premijos.

    Didžiausia, 800 eurų, premija atiteko plaukikei Smiltei Plytnykaitei, Lietuvos plaukimo čempionate Vilniuje laimėjusiai 50 metrų plaukimo peteliške rungtį. Už pasirodymą Europos imtynių čempionate Albanijoje 600 eurų skirta Romui Fridrikui, o jo treneriu įvardytas Nikolajus Ilkevičius.

    540 eurų premija įteikta Simonai Keturakienei, Europos fitneso ir kultūrizmo čempionate Ispanijoje „Bikini 172+“ kategorijoje užėmusiai trečią vietą; sportininkę treniravo Andrius Didžbalis. Dar 400 eurų skirta Marijai Mikalauskytei už trečią vietą Lietuvos stalo teniso asmeniniame čempionate, jos treneris – Artūras Orlovas.

    Lengvosios atletikos kroso varžybose įvertinti ir du rajono sportininkai: Erik Černiavski už pirmą vietą Lietuvos kroso čempionate, o Aneta Jacukevič – už trečią vietą Lietuvos pavasario kroso čempionate. Abiem sportininkams skirta po 120 eurų, jų treneriais nurodyti atitinkamai Zenonas Zenkevičius ir Vytautas Gražys.

    Savivaldybė primena, kad šiemet patvirtinta atnaujinta premijavimo tvarka numato aiškesnį pasiekimų vertinimą pagal varžybų rangą, sporto šakos statusą ir užimtą vietą. Numatyta, kad finansinės paskatos skiriamos ne tik sportininkams, bet ir treneriams, kuriems tenka 50 proc. auklėtinio premijos dydžio.

    Tokiu modeliu savivaldybės vis dažniau siekia vienu metu spręsti kelis tikslus: paskatinti jaunuosius talentus likti sporto sistemoje, išlaikyti motyvuotus trenerius ir stiprinti sporto infrastruktūros bei programų tęstinumą. Vilniaus rajonas pabrėžia, kad tikslas – kad pergalės būtų siejamos su gimtuoju kraštu, o sporto bendruomenė jaustų realų institucijų palaikymą.

  • Vilniaus rajone – talentų lietus: daugiau nei 250 padėkų, o meras žada dar didesnį proveržį

    Vilniaus rajone – talentų lietus: daugiau nei 250 padėkų, o meras žada dar didesnį proveržį

    Rugpjūčio 21 dieną prie istorinio Houvalto dvaro Maišiagaloje surengta Vilniaus rajono meno, muzikos ir sporto mokyklų respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatų bei jų mokytojų pagerbimo šventė. Renginyje apdovanoti mokiniai, kurių pasiekimai pastaraisiais metais skambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič sveikindamas dalyvius pabrėžė, kad rezultatai gimsta iš nuoseklaus darbo ir bendruomenės palaikymo. Jo teigimu, už kiekvieno laimėjimo stovi ne vien mokinys, bet ir pedagogų, tėvų bei ugdymo įstaigų vadovų kasdienės pastangos.

    „Nuoširdžiai dėkoju mūsų jauniesiems talentams, kurie savo triūsu garsina Vilniaus rajono vardą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Taip pat dėkoju mokytojams ir tėvams už kasdienį atsidavimą jaunosios kartos ugdymui“, – sakė Robert Duchnevič.

    Vicemerė Edita Tamošiūnaitė akcentavo, kad rugpjūčio pabaigoje įteiktos padėkos daugeliui tampa ne finišu, o startu prieš naujus mokslo metus. Pasak jos, tokie renginiai stiprina motyvaciją, padeda jaunimui išlaikyti kryptį ir suteikia aiškų signalą, kad pastangos yra matomos.

    „Tai nėra finišas, o įkvepiantis startas į naujus mokslo metus – į naujas scenas, iššūkius, idėjas ir galimybes“, – kalbėjo Edita Tamošiūnaitė.

    Šventėje įteikta daugiau nei 250 padėkos raštų ir Vilniaus rajono dovanų kortelių mokiniams bei juos paruošusiems pedagogams. Įvertinti Rudaminos ir Pagirių meno mokyklų, Nemenčinės muzikos mokyklos, Nemenčinės sporto mokyklos bei Vilniaus rajono sporto centro auklėtiniai, taip pat rajono mokyklos ir gimnazijos, pasiekusios prizines vietas Lietuvos mokyklų žaidynėse.

    Kultūrinis sezonas ir dainų šventės atgarsiai

    Atskiras dėmesys skirtas ir kolektyvams, šią vasarą atstovavusiems Vilniaus rajonui Lietuvos moksleivių dainų šventėje. Renginyje padėkota 36 meno kolektyvų vadovams, kurių parengti moksleivių kolektyvai dalyvavo pagrindiniuose šventės koncertuose ir programose.

    Vilniaus rajono moksleiviai pasirodymais prisidėjo prie pučiamųjų instrumentų orkestrų koncerto, ansamblių vakaro, šokių dienos ir dainų dienos Vingio parke. Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad tokie pasirodymai yra ne tik garbė, bet ir ilgalaikės meninės brandos patvirtinimas.

    Scenoje – jaunoji karta

    Šventinę nuotaiką kūrė ir jaunųjų atlikėjų programa: pasirodė dainininkė Gabrielė Butkaliuk, akordeonininkas Karol Pavlovski, Rudaminos meno mokyklos styginių kvartetas, Nemenčinės muzikos mokyklos jaunučių vokalinis ansamblis bei Pagirių meno mokyklos solistė Viltė Petrauskaitė.

    Organizatorių teigimu, tokie renginiai tampa proga ne tik pasidžiaugti laimėjimais, bet ir sustiprinti jaunųjų talentų ryšį su savo kraštu. Savivaldybė tikisi, kad įvertinimai paskatins mokinius drąsiau siekti naujų konkursų, čempionatų ir kūrybinių tikslų ateinančiais mokslo metais.

  • Kompostavimo dėžės Vilniaus rajone išgraibstytos per 1,5 mėnesio: savivaldybė prašo atsakymų

    Kompostavimo dėžės Vilniaus rajone išgraibstytos per 1,5 mėnesio: savivaldybė prašo atsakymų

    Nemokamų kompostavimo dėžių poreikis Vilniaus rajone nemažėja: šiemet gyventojams skirtos 2 000 dėžių buvo išdalintos per pusantro mėnesio. Savivaldybė skelbia, kad ir toliau sulaukia prašymų, todėl siekia tiksliau įvertinti, kiek dėžių realiai reikėtų papildomai.

    Vilniaus rajono savivaldybė kviečia individualių namų ūkių gyventojus dalyvauti apklausoje, kuri turėtų padėti planuoti tolesnį kompostavimo dėžių dalijimą. Apklausos duomenys, kaip nurodoma, bus naudojami analizei ir planavimo tikslams.

    „Matome, kad nemokamos kompostavimo dėžės Vilniaus rajono gyventojams yra reikalinga ir vertinama priemonė – tai rodo nuolat augantis susidomėjimas ir aktyvus jų atsiėmimas. Mums svarbiausia, kad ši galimybė būtų prieinama žmonėms ir atitiktų jų poreikius. Todėl kviečiu gyventojus dalyvauti apklausoje“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Pasak savivaldybės, per 2025–2026 metus individualių namų ūkių gyventojams jau išdalinta 7 000 kompostavimo dėžių. Šių metų kompostavimo dėžių įsigijimui skirta 151 371 eurų, o tai, savivaldybės vertinimu, rodo augantį gyventojų susidomėjimą biologinių atliekų tvarkymo sprendimais.

    „Svarbu, kad nemokamų kompostavimo dėžių dalijimas gyventojams vyktų sklandžiai, o ši galimybė būtų prieinama, patogi ir aiški kiekvienam. Jau ne vienerius metus ši iniciatyva skatina gyventojus rinktis tvaresnį atliekų tvarkymą, todėl siekiame ją nuolat tobulinti“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė dr. Danuta Narbut.

    Jos teigimu, apklausa savivaldybei reikalinga tam, kad būtų išgirsta gyventojų nuomonė ir objektyviau įvertintas poreikis. Remiantis rezultatais, planuojama priimti sprendimus dėl tolesnio dėžių dalijimo apimčių ir organizavimo.

    Kartu savivaldybė akcentuoja, kad kompostavimas padeda sumažinti mišrių atliekų kiekį ir skatina atsakingiau tvarkyti biodegraduojančias atliekas namų ūkiuose. Didesnis dėmesys, kaip teigiama, skiriamas ir atokesnėms vietovėms, kad informacija bei galimybės pasiektų visus rajono gyventojus.

    Dalyvauti apklausoje kviečiama iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad kiekvieno gyventojo įsitraukimas padeda tiksliau suplanuoti priemones ir užtikrinti, jog dėžės būtų skiriamos ten, kur jų labiausiai reikia.

  • Marijampolyje penkioliktą kartą surengta Šeimos šventė: bendruomenę subūrė mišios ir koncertai

    Marijampolyje penkioliktą kartą surengta Šeimos šventė: bendruomenę subūrė mišios ir koncertai

    Marijampolyje praėjusį šeštadienį surengta tradicinė Šeimos šventė, vykusi jau penkioliktą kartą. Renginys sukvietė vietos gyventojus ir svečius, o šventinė programa apėmė ir bendruomenines, ir kultūrines veiklas.

    Diena prasidėjo šv. Mišiomis, po kurių susirinkusiuosius pasveikino Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič. Jis pabrėžė bendruomeniškumo svarbą ir dėkojo organizatoriams bei šventės dalyviams už puoselėjamą tradiciją.

    „Smagu matyti aktyvią ir vieningą Marijampolio bendruomenę, kuri puoselėja šeimos vertybes ir kuria gražias tradicijas. Dėkoju organizatoriams, meno kolektyvams, savanoriams ir visiems šventės dalyviams. Tokios šventės primena, kad šeima ir bendruomenė yra didžiausia mūsų stiprybė“, – sakė R. Duchnevič.

    Šventėje dalyvavo ir Vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič, taip pat Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai bei Seimo nariai. Organizatorių teigimu, toks dėmesys rodo, kad vietos iniciatyvos išlieka svarbios ne tik bendruomenei, bet ir platesniam regiono gyvenimui.

    Pagrindiniai pasirodymai vyko Lietuvos tūkstantmečio poilsio parke, kur koncertavo vietos meno kolektyvai ir švietimo įstaigų ugdytiniai. Žiūrovai taip pat išvydo ansamblio „Rudomianka“ bei kolektyvo „Kapela Kawalerów Podwileńskich“ pasirodymus.

    Be koncertų, renginyje netrūko veiklų šeimoms: Vilniaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kvietė į edukacinius užsiėmimus ir žaidimus, o šventės erdvėse vyko įvairios pramogos vaikams ir suaugusiesiems. Šventės dalyviai taip pat galėjo apsilankyti prekyvietėse, kur siūlyta saldumynų ir kitų prekių.

  • Šumskas pristatė herbą ir vėliavą: po Mišių simbolius pašventino, šventę lydėjo eisena

    Šumskas pristatė herbą ir vėliavą: po Mišių simbolius pašventino, šventę lydėjo eisena

    Šumsko miestelyje gegužės 31 dieną surengta iškilminga šventė, per kurią vietos bendruomenei pristatyti naujieji heraldiniai simboliai – herbas ir vėliava. Organizatoriai pabrėžia, kad tai svarbus žingsnis stiprinant miestelio tapatybę, istorinę atmintį ir bendruomenės vienybę.

    Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Šumsko šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, kur dvasininkai pašventino pristatomus simbolius. Po pamaldų miestelyje vyko šventinė eisena, kurią lydėjo pučiamųjų orkestras, o pagrindinė programos dalis persikėlė į Šumsko pagrindinės mokyklos erdves.

    Šventėje dalyvavo šalies vadovai

    Su vietos gyventojais šiuo įvykiu džiaugėsi Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič. Jis akcentavo, kad heraldika – ne vien grafinis ženklas, bet ir pasakojimas apie vietovės šaknis, vertybes bei žmones, kurie kuria miestelio ateitį.

    „Heraldiniai simboliai – tai kur kas daugiau nei atvaizdas. Tai mūsų tapatybės, kultūros, tikėjimo ir meilės šiai žemei ženklas“, – sakė Robert Duchnevič.

    Iškilmėse taip pat dalyvavo vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič, Lenkijos Respublikos chargé d’affaires Lietuvoje Andrzej Dudziński, Europos Parlamento ir Seimo nariai, seniūnijos partneriai iš užsienio bei Šumsko kraštui nusipelnę asmenys.

    Ką simbolizuoja Šumsko herbas?

    Renginio metu pristatyta herbo atsiradimo istorija ir kūrybinis procesas, paaiškinta, kodėl simbolių kompozicijoje pasirinkti konkretūs motyvai. Skelbta, kad Šumsko herbas yra antrasis oficialus heraldinis simbolis Kalvelių seniūnijoje.

    Miestelio istorija glaudžiai siejama su šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, kurios įkūrimas XVII amžiaus pabaigoje laikomas vienu svarbiausių Šumsko raidos atskaitos taškų. Todėl herbe pavaizduotas bažnyčios fasadas, o jo spalviniai sprendimai aiškinami per krikščioniškosios simbolikos ir heraldikos tradicijas.

    Nurodoma, kad dailininko Rolando Rimkūno sukurto herbo etalone mėlyna spalva krikščioniškojoje tradicijoje siejama su dangumi, tyrumu ir dieviškąja tiesa. Sidabrinis šventyklos vaizdas heraldikoje įprasmina vandenį, dorą ir ištikimybę.

    Šventę papildė koncertas ir bendruomenės veiklos

    Po oficialiosios dalies miestelyje skambėjo koncertinė programa: pasirodė vietos ir kaimyninių gyvenviečių mokiniai bei kolektyvai, netrūko dainų, šokių ir poezijos. Šventės erdvėje vyko amatininkų mugė, o renginį vainikavo bendruomeniškas šventinis tortas.

    Vietos atstovai tikisi, kad herbas ir vėliava taps ne tik oficialiu atpažinimo ženklu dokumentuose ar renginiuose, bet ir kasdieniu simboliu, telkiančiu gyventojus, stiprinančiu priklausymo miesteliui jausmą bei skatinančiu puoselėti kultūrinį paveldą.

  • Nemenčinės miesto šventė subūrė minias: dvi dienos sporto, koncertų ir naujų miesto planų

    Nemenčinės miesto šventė subūrė minias: dvi dienos sporto, koncertų ir naujų miesto planų

    Gegužės 30 ir 31 dienomis Nemenčinėje vyko tradicinė miesto šventė, į kurią susirinko vietos gyventojai ir svečiai iš aplinkinių vietovių. Dvi dienas trukusi programa sujungė sportą, kultūrą ir vakarinius koncertus, o renginiai buvo išskirstyti per kelias miesto erdves.

    Pirmąją dieną šventės ritmą nuo ryto kūrė sporto varžybos Nemenčinės stadione. Organizatoriai akcentavo bendruomeniškumą ir įtrauktį: rungtyse dalyvavo įvairaus amžiaus sportininkai, o dalis veiklų buvo skirta stebėti ir palaikyti savo komandas.

    Vėliau Nemenčinės kultūros centre mažiesiems žiūrovams surengti „Baltijos cirko“ pasirodymai, o vakare miestiečiai rinkosi į protmūšį apie gimtąjį kraštą. Tokia programa leido suderinti šeimoms skirtas veiklas ir turinį tiems, kurie ieško ramesnio formato pramogų.

    Antrąją dieną šventė prasidėjo šv. Mišiomis Nemenčinės šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Po jų vyko šventinė eisena iki Miško estrados, kur surengtas pagrindinis koncertas ir bendruomenės pasirodymai.

    „Nemenčinė – Vilniaus rajono centras, todėl šis miestas privalo augti, plėstis ir keistis. Čia planuojame modernų sporto ir baseinų kompleksą, naujų daugiabučių bei viešbučio statybas, bendrą miesto teritorijos plėtrą, o jau šiemet atidarysime šiuolaikišką meno mokyklą“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Jo teigimu, investicijos siejamos ne tik su infrastruktūra, bet ir su gyvenimo kokybe bei galimybėmis jaunimui ir šeimoms. Tokios žinutės miesto šventėse tampa įprasta praktika, kai vieši renginiai pasitelkiami pristatyti planuojamiems projektams ir sutelkti bendruomenės palaikymą.

    „Šiandien ypač džiugu čia matyti miesto vėliavą, plazdančią ten, kur gyvena laisvi ir laimingi žmonės. Nemenčinėje matome puikius pokyčius, prie kurių prisideda tiek savivaldybė su seniūnija, tiek vietos įstaigos ir kiekvienas iš jūsų“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Šventės metu buvo apdovanoti sporto varžybų nugalėtojai ir prizininkai, jiems įteiktos taurės ir medaliai. Organizatoriai pabrėžė, kad sporto dalis kasmet išlieka vienu svarbiausių šventės traukos centrų, nes suburia ne tik dalyvius, bet ir gausų palaikymo būrį.

    Koncertinėje programoje pasirodė Nemenčinės ugdymo įstaigų, kultūros centro kolektyvai ir vietos atlikėjai, o vakarinėje dalyje scenoje pasirodė grupė „GREEN&GOLD“, dainininkas Justinas Jarutis ir DJ Edgaras. Skirtingų žanrų programa leido išlaikyti srautą iki pat vėlyvo vakaro.

    Renginio erdvėse veikė edukacinės veiklos vaikams, pripučiami batutai, šventinė mugė ir informacinės palapinės, kuriose buvo pristatoma vietos įstaigų bei organizacijų veikla. Lankytojai taip pat galėjo apžiūrėti gaisrinės technikos ekspoziciją, kuri tokiuose renginiuose dažnai tampa papildomu traukos tašku šeimoms.

    Į šventę atvyko ir svečiai iš partnerių delegacijos Lenkijoje, taip pat dalyvavo Seimo bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai viešose miesto šventėse padeda palaikyti bendradarbiavimą ir pristatyti bendruomenės lūkesčius sprendimų priėmėjams.

  • Vilnojos ežero pakrantė keisis iš esmės: pasirašyta 1,03 mln. eurų finansavimo sutartis

    Vilnojos ežero pakrantė keisis iš esmės: pasirašyta 1,03 mln. eurų finansavimo sutartis

    Vilnojos ežero pietrytinės pakrantės sutvarkymo projektas žengė į naują etapą: gegužės 7 dieną Vilniaus rajono savivaldybė kartu su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė projekto Vilnojos ežero pritaikymas lankyti finansavimo sutartį. Savivaldybė tikisi, kad investicijos leis teritoriją paversti patogia ir saugia vieta poilsiui bei turizmui.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžia, kad tvarkoma pakrantė turi didelį potencialą bendruomenei ir atvykstantiems lankytojams.

    „Vilnojos pakrantė gali ir turi tapti patrauklia vieta kokybiškam laisvalaikiui. Matome didelį šios vietos potencialą, todėl į jos sutvarkymą žiūrime atsakingai“, – sakė Robert Duchnevič.

    Projekto tikslas – sukurti viešą turizmo infrastruktūros objektą, kuris būtų pritaikytas rekreacijai ir aktyviam laisvalaikiui. Kartu siekiama prisidėti prie lankytojų srautų didinimo ir aktyvaus turizmo plėtros Vilniaus regione.

    Planuojama, kad Vilnojos ežero pietrytinėje pakrantėje bus įrengti lieptai ar terasos, aktyvaus ir ramaus poilsio zonos, automobilių stovėjimo aikštelė, pažintinis takas palei kranto liniją, mažosios architektūros elementai ir informacinė infrastruktūra. Darbai numatyti sklypuose Maišiagalos g. 18E Sudervės kaime ir Maišiagalos g. 46 Užuežerės kaime.

    Pagal pasirašytą sutartį bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 1,03 mln. eurų. Iš jų Europos Sąjungos fondų lėšos sudaro 0,4 mln. eurų, bendrojo finansavimo lėšos – 0,28 mln. eurų, o Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto dalis – 0,35 mln. eurų.

    Šiuo metu teritorija praktiškai nepritaikyta lankytojams: trūksta patogios infrastruktūros, priėjimai prie vandens nėra patogūs, o pakrantės būklė vertinama kaip apleista. Savivaldybė nurodo, kad projektas turėtų užpildyti šią spragą ir sukurti aiškiai suformuotą, viešai prieinamą poilsio erdvę.

    Numatoma, kad pakrantės pritaikymo turizmui ir rekreacijai darbai bus įgyvendinti iki 2029 metų vasario 28 dienos. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

  • Vilniaus rajono dalyvaujamasis biudžetas: pateikta 30 idėjų, aiškėja 2026 metų 500 tūkst. eurų planas

    Vilniaus rajono dalyvaujamasis biudžetas: pateikta 30 idėjų, aiškėja 2026 metų 500 tūkst. eurų planas

    Vilniaus rajone baigėsi šių metų paraiškų teikimo etapas dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvai: iki gegužės 24 dienos gyventojai pateikė 30 idėjų. Siūlymai apima tiek nedidelius bendruomeninius projektus, tiek didesnius viešųjų erdvių atnaujinimo sumanymus įvairiose seniūnijose.

    Savivaldybė skelbia, kad 2026 metų dalyvaujamajam biudžetui iš viso numatyta 500 000 eurų. Šios lėšos bus skiriamos naujoms iniciatyvoms, dalies jau pradėtų projektų tęstinumui ir mokyklų bendruomenių idėjoms, kad sprendimai apimtų skirtingas gyventojų grupes.

    Kuriose seniūnijose siūlomi pokyčiai

    Daugiausia idėjų siejamos su viešųjų erdvių tvarkymu, laisvalaikio infrastruktūra ir aplinkos gerinimu. Pasiūlymai pateikti Avižienių, Bezdonių, Dūkštų, Kalvelių, Marijampolio, Mickūnų, Nemenčinės, Paberžės, Pagirių, Riešės, Šatrininkų ir Zujūnų seniūnijoms.

    Pagal mastą idėjos suskirstytos į tris kategorijas: 15 mažos apimties, 9 vidutinės apimties ir 6 didelės apimties projektai. Toks skirstymas paprastai padeda subalansuoti biudžetą, kad šalia didesnių darbų neliktų nuošalyje ir greičiau įgyvendinami vietos bendruomenių poreikiai.

    Kaip bus atrenkami laimėtojai

    Toliau laukia kelių etapų vertinimas: paraiškas nagrinės Vilniaus rajono savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto priemonės projektinių idėjų vertinimo komisija. Šiame etape tikrinamas idėjų įgyvendinamumas, atitikimas reikalavimams ir preliminarios sąnaudos.

    Po atrankos vasarą planuojamas gyventojų balsavimas, kuris ir nulems, kurioms iniciatyvoms bus teikiama pirmenybė. Savivaldybės teigimu, 2026 metais numatoma įgyvendinti 7 projektus: 3 mažos apimties, 3 vidutinės apimties ir 1 didelės apimties.

    Kas galės balsuoti ir kokiu būdu

    Balsuoti galės ne jaunesni nei 18 metų Vilniaus rajone gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai. Numatomi du balsavimo būdai: elektroninis (per Elektroninius valdžios vartus) ir fizinis, pildant popierines balsavimo formas savivaldybėje.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžia, kad dalyvaujamasis biudžetas didina gyventojų įsitraukimą į savivaldos sprendimus ir skatina atsakomybę už savo gyvenamąją aplinką.

    „Ankstesnių projektų įgyvendinimas ir matomi rezultatai geriausiai parodo dalyvaujamojo biudžeto vertę ir skatina gyventojus siūlyti naujas idėjas savo gyvenvietei“, – sakė Robert Duchnevič.

    Artėjant balsavimui savivaldybė žada atskirai informuoti apie tikslias datas ir tvarką. Gyventojams tai bus galimybė tiesiogiai nuspręsti, kurioms idėjoms pirmiausia turėtų atitekti 2026 metų dalyvaujamojo biudžeto lėšos.

  • Bezdonyse pristatytas naujasis herbas: ką simbolizuoja alyvos žiedai ir istorinis Jėzuitų palikimas

    Bezdonyse pristatytas naujasis herbas: ką simbolizuoja alyvos žiedai ir istorinis Jėzuitų palikimas

    Bezdonyse gegužės 24 dieną surengta Bezdonių herbo šventė, į kurią susirinko vietos gyventojai, svečiai ir savivaldybės atstovai. Renginys tapo proga ne tik pristatyti naujus heraldinius simbolius, bet ir pabrėžti miestelio tapatybę bei istorijos tęstinumą.

    Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Bezdonių Švč. Mergelės Marijos, Aušros Vartų Gailestingumo Motinos bažnyčioje. Čia buvo palaiminti ir pašventinti Bezdonių heraldiniai simboliai, taip pat melstasi už bendruomenę ir jos gerovę.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič sveikindamas susirinkusiuosius akcentavo, kad herbas nėra vien grafinis ženklas, o bendruomenės sutelktumo išraiška. Jo teigimu, simbolio vertė atsiskleidžia per žmones ir jų ryšį su gimtuoju kraštu.

    „Herbas atspindi gyvenvietės praeitį, vertybes ir pačią jos šerdį – žmones, kurie šiam simboliui suteikia tikrąją prasmę ir dvasią. Nuo šiandien jis taps dar vienu svarbiu Bezdonių tapatybės ženklu, stiprinančiu bendruomenės pasididžiavimą savo kraštu bei ryšį su jo praeitimi“, – sakė Robert Duchnevič.

    Renginio metu netrūko sveikinimų ir kultūrinės programos. Žiūrovams pasirodė kolektyvas „Melodija“, J. Slovackio gimnazijos ir „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos mokiniai, Reprezentacinis lenkų dainų ir šokių ansamblis „Wileńszczyzna“, taip pat duetas Deivis ir Renata.

    Šventės erdvė buvo pritaikyta įvairioms auditorijoms: veikė mugė, buvo siūlomi užkandžiai ir vietos gamintojų produkcija. Vaikams įrengta atskira pramogų zona su batutais ir pasivažinėjimu šventiniu traukinuku.

    Naujajame Bezdonių herbe įprasminti keli vietovei svarbūs istorijos ir geografijos ženklai. Dantyta mūro linija siejama su Arvydų–Bezdonių dvaru, o sidabrinė ir mėlyna spalvos primena Bezdonės upę bei istorinius ryšius su Jėzuitų ordino palikimu šiame krašte.

    Vienas labiausiai dėmesį traukiančių akcentų – alyvos žiedai, kurie Lietuvos heraldikoje iki šiol naudoti itin retai. Jie siejami su vietos legenda apie dvaro ponaičio ir kaimo mergelės Danutės meilę, o kartu tampa atpažįstamu simboliu, išskiriančiu Bezdonių heraldiką iš daugelio kitų Lietuvos miestelių ženklų.

    Herbo etaloną kūrė vietos gyventojas, tautodailininkas Jonas Kutka ir dizainerė Dalia Jonkutė-Vileitienė. Vietos bendruomenei tai svarbus žingsnis, kai oficialus simbolis tampa ne tik istorijos santrauka, bet ir šiuolaikiniu identiteto ženklu, lydėsiančiu Bezdonis reprezentuojant miestelį renginiuose, dokumentuose ir viešose erdvėse.