Tag: Rostbifas

  • Bulvių salotos ant rostbifo sumuštinio: paprastas būdas suteikti daugiau sotumo ir kremiškumo

    Rostbifo sumuštinį galima labai paprastai paversti sotesniu ir kremiškesniu – užtenka ant mėsos uždėti šaukštą bulvių salotų. Šis „iškylų“ stiliaus priedas dažnai jau būna šaldytuve, ypač jei po savaitgalio liko maisto.

    Bulvių salotos su rostbifu dera natūraliai, nes jų skonis dažnai kuriamas iš klasikinių sumuštinių ingredientų: majonezo, garstyčių, svogūnų ar marinuotų agurkėlių. Tokie prieskoniai suteikia ir papildomo sultingumo, kurio kartais pritrūksta vien mėsai ir bandelei.

    Be to, bulvių salotos neretai pagardinamos krapais, paprika ar salierų sėklomis – tai prieskoniai, kurie puikiai papildo jautieną. Todėl sumuštinis tampa ne tik „storesnis“, bet ir įvairesnio skonio, primenantis pilnai sukomplektuotą patiekalą.

    Jei norisi dar ryškesnio rezultato, verta prisiminti, kad bulvių salotos būna skirtingų stilių – ir tai gali pakeisti visą sumuštinio charakterį: nuo švelnaus iki rūgštesnio ar dūmiško.

    Ne vien majonezinės: kokį bulvių salotų stilių rinktis

    Ne visos bulvių salotos yra vienodos. Pavyzdžiui, vokiško stiliaus bulvių salotose majonezą dažnai pakeičia actas, o papildomo skonio suteikia dūmiški riebalai, pavyzdžiui, nuo šoninės.

    Kitas kelias – įkvėpimas iš „loaded“ keptos bulvės: grietinė, čederis ir svogūnų laiškai. Toks variantas ypač tinka, kai norisi sodresnio, labiau „komfortinio“ skonio.

    Traškumo idėjos, kurios subalansuoja sumuštinį

    Kad tekstūros nekartotų viena kitos, prie minkštų bulvių ir pjaustytos jautienos verta pridėti traškumo. Tam tinka traškinti svogūnai ar net bulvių traškučiai.

    Jei norisi dar labiau išlaikyti iškylos nuotaiką, gali tikti barbekiu skonio traškučiai, o ieškantiems daugiau gaivumo – druskos ir acto.

    Ką dar galima derinti su rostbifu

    Galvojant plačiau, prie jautienos tinka ir ryškesni priedai – pavyzdžiui, mėlynasis pelėsinis sūris, krienai ar rūgštoko skonio mėsos padažas. Tokie akcentai gali sustiprinti skonį net ir be bulvių salotų.

    O jei bandelės po ranka nėra, idėją galima pritaikyti kitaip: rostbifą susmulkinti ir dėti į kapotas salotas arba susukti į tortiliją kartu su visais pasirinktais priedais.

  • Švelniam rostbifui – nebrangus ir dažnai nuvertinamas jautienos „eye of round“ gabalas

    Švelnus, sultingas rostbifas nebūtinai turi kainuoti kaip iš brangiausių jautienos dalių. Jei ieškote liesesnio ir piniginei draugiškesnio kepsnio, verta atsigręžti į dažnai nuvertinamą gabalą – „eye of round“.

    Kaip rašo „Tasting Table“, ši jautienos dalis neretai laikoma kietesne, tačiau tinkamai paruošta ji gali būti labai švelni. „Eye of round“ priklauso vienai iš trijų „round roast“ rūšių ir pjaunama iš galinės karvės kojos dalies.

    Šis raumuo dirba daug, todėl mėsa turi mažai vidinių riebalų. Būtent dėl to ji lengviau išsausėja ir sukietėja, jei kepama per karštai ar per ilgai – šiam gabalui labiausiai tinka lėtesnis, švelnesnis paruošimas.

    Kantrybė virtuvėje gali atsipirkti perkant: „eye of round“ kainuoja gerokai mažiau nei, pavyzdžiui, „rib eye“ ar išpjovos kepsnys. Tekste nurodoma, kad šis gabalas dažniausiai parduodamas maždaug 3–5 svarų (apie 1,4–2,3 kilogramo) dydžio.

    Kaip išsirinkti gabalą, kad neišsausėtų

    Renkantis „eye of round“ verta ieškoti kepsnio su riebalų sluoksniu išorėje – vadinamuoju „fat cap“. Jis kepant padeda mėsai išlikti drėgnesnei.

    Taip pat naudinga rinktis kuo lygesnės formos gabalą. Kadangi ši jautienos dalis į vieną galą siaurėja, netolygus gabalas gali lengviau perkepti plonesnėje vietoje.

    Svarbu nesupainioti su „eye of round“ kepsniais (steak) – tai tas pats raumuo, tik supjaustytas riekėmis. Rostbifui reikalingas būtent visas kepsnys (roast), ką paprastai nesunku atskirti pagal dydį.

    Kepimo taktika: lėtai, su termometru ir poilsiu

    Šiai mėsai labiausiai tinka „low and slow“ principas – kepimas žemesnėje temperatūroje. Tačiau prieš dedant į orkaitę siūloma trumpai apkepinti keptuvėje, kad susiformuotų plutelė ir sustiprėtų skonis.

    Kad išliktų sultingumas, rekomenduojama siekti „medium-rare“ iškepimo. Tam patogiausia naudoti mėsos termometrą ir ištraukti kepsnį iš orkaitės, kai vidinė temperatūra pasiekia 125–130 °F (apie 52–54 °C).

    Po ištraukimo mėsą būtina palaikyti, kad „pailsėtų“ – tuo metu temperatūra dar pakyla maždaug 10–15 laipsnių Farenheito (apie 6–8 °C), o sultys tolygiau pasiskirsto.

    Pjaustymas – raktas į minkštumą

    Net ir puikiai iškeptas „eye of round“ gali pasirodyti kietesnis, jei bus neteisingai supjaustytas. Šią mėsą reikėtų pjaustyti prieš pluoštą ir kuo plonesnėmis riekelėmis – beveik kaip delikatesinę mėsą sumuštiniams.

    Jei planuojate likučius, toks pjaustymas ypač pasiteisina: ši jautienos dalis tinka rostbifio sumuštiniams, o plonos riekės leidžia išlaikyti švelnumą net ir atvėsus.

  • Štai kokią jautienos dalį „Boar’s Head“ naudoja rostbifui – pirkėjai nustemba

    JAV delikatesų mėsos gamintojas „Boar’s Head“ atskleidžia, iš kokios jautienos dalies gaminamas jo rostbifas. Bendrovės teigimu, šiam produktui pasirenkama vadinamoji viršutinė šlaunies dalis be riebalų dangos, dažnai siejama ir su pavadinimu London broil.

    Ši dalis yra liesa ir raumeninga, todėl jai įprastai reikia ilgesnio, lėto kepimo, kad mėsa suminkštėtų ir išliktų sultinga. „Boar’s Head“ nurodo, kad rostbifas ruošiamas lėtai kepant ir gardinant svogūniniais priedais, kurie suteikia aromato.

    Kodėl ši dalis tinka rostbifui?

    Viršutinė šlaunies dalis yra iš gyvulio užpakalinės dalies, kuri juda daugiau, todėl skonis ryškesnis, bet tekstūra gali būti kietesnė. Dėl to tokia mėsa dažniau ruošiama žemoje temperatūroje ir ilgiau, kad kolagenas spėtų suminkštėti.

    Mažesnis riebalų kiekis reiškia ir tai, kad neteisingai paruošta mėsa greičiau išsausėja. Dėl šios priežasties rostbifui svarbus ne tik marinavimas ar prieskoniai, bet ir tikslus kepimo laikas bei pjaustymas plonomis riekelėmis.

    Kas svarbu renkantis delikatesų mėsą?

    Rostbifas dažnai laikomas aiškesnės sudėties pasirinkimu nei smulkinta ir iš naujo suformuota delikatesų mėsa. Vieno gabalo mėsoje lengviau atpažinti žaliavą, o tai vartotojams tampa vis svarbiau vertinant sudėtį ir perdirbimo lygį.

    „Boar’s Head“ pabrėžia, kad jų rostbife nėra pridėtų nitritų ar nitratų. Vis dėlto mitybos specialistai primena, kad perdirbtos mėsos vartojimą verta riboti, o kasdienėje mityboje dažniau rinktis mažiau apdorotus baltymų šaltinius.

    Vartotojų įpročiai pastaraisiais metais krypsta į didesnį skaidrumą: svarbu ne tik skonis, bet ir tai, iš kokios dalies produktas pagamintas, kaip jis apdorotas ir kokie priedai naudoti. Dėl to tokie konkretūs gamintojų paaiškinimai tampa reikšminga informacija renkantis, ką dėti į sumuštinį.

  • Pamiršote vieną žingsnį kepant rostbifą: mėsa gali likti šlapia ir prarasti traškią plutą

    Net ir brangus jautienos kepsnys gali nuvilti, jei kepant padaroma viena paprasta klaida. Dažniausiai ji susijusi ne su prieskoniais ar temperatūra, o su tuo, kur kepimo inde guli mėsa ir kaip cirkuliuoja karštis.

    Kulinarijos specialistai pabrėžia, kad rostbifą verta kepti pakeltą nuo skardos dugno ant metalinių grotelių. Taip karštas oras tolygiau pasiekia visas puses, o kepimas tampa stabilesnis, ypač kai gabalas didesnis ir kepa ilgiau.

    Praktinė nauda dar akivaizdesnė apačioje: mėsa neguli savo sultyse ir riebaluose, todėl nesuminkštėja ir nepraranda apskrudusios plutelės. Jei rostbifas kepa tiesiai skardoje, apatinė pusė dažniau ne kepa, o tarsi troškinasi, o tekstūra tampa vandeninga.

    Dar vienas argumentas, kurį dažnai mini namų virtuvės entuziastai, yra padažai. Kai sultys ir riebalai laša į skardą atskirai nuo mėsos, juos patogiau panaudoti padažui ar sultiniui, o pats kepsnys išlieka sausesnis išorėje ir sultingas viduje.

    Šiam žingsniui nereikia jokios sudėtingos įrangos: pakanka paprastų metalinių kepimo grotelių, kurios telpa į skardą. Dažnas būdas yra pirmiausia apkepti mėsą, o tuomet perkelti ją ant grotelių ir kepti iki norimo iškepimo lygio.

    „Jei mėsa guli sultyse, ta pusė tampa keista ir praranda plutą“, – sakė vienas kulinarijos diskusijų dalyvis.

    Maža detalė dažnai turi didžiausią efektą: pakėlus rostbifą nuo skardos dugno, lengviau išlaikyti traškią išorę, švaresnį kepimą ir geresnę galutinę tekstūrą. Jei namuose kepate rečiau, būtent ši smulkmena gali atskirti šventinį rezultatą nuo tiesiog brangiai kainavusio nusivylimo.