CP v2

Tag: Rusija

  • OPEC+ vėl didina gavybą, bet naftos kainos smunka: ar degalai Europoje dar pigs?

    OPEC+ vėl didina gavybą, bet naftos kainos smunka: ar degalai Europoje dar pigs?

    Sprendimas priimtas kainoms krintant

    OPEC+ aljansui priklausančios septynios šalys sutarė rugpjūtį padidinti bendrą naftos gavybą 188 000 barelių per parą. Tai jau penktas iš eilės mėnuo, kai grupė žengia nedidelį žingsnį didesnės pasiūlos link.

    Sprendimas priimtas tuo metu, kai naftos kainos tarptautinėse rinkose nusileido iki lygių, artimų buvusiems prieš Irano karo pradžią. Būtent kainų kritimas ir prislopusi geopolitinė įtampa tapo svarbiu fonu šiam OPEC+ žingsniui.

    Kas didina daugiausia

    Šį kartą susitarimas apima Saudo Arabiją, Rusiją, Iraką, Kuveitą, Kazachstaną, Alžyrą ir Omaną. Šios šalys tęsia laipsnišką savanoriškų ribojimų mažinimą, apie kurį buvo paskelbta 2023 metais.

    Didžiausia dalis teks Saudo Arabijai ir Rusijai, kurios kiekviena planuoja pridėti po 62 000 barelių per parą. Kitos valstybės didinimus paskirstys likusioje bendroje 188 000 barelių per parą kvotoje.

    „Šalys ir toliau stebės ir vertins rinkos sąlygas, o siekdamos palaikyti stabilumą laikysis atsargaus požiūrio“, – teigiama grupės pareiškime.

    Naftos rinką spaudžia ne tik kvotos

    Rinkos dinamika pasikeitė dėl vilčių, kad padėtis regione stabilizuojasi, ir dėl laipsniško laivybos atsigavimo Hormūzo sąsiauryje. Iki konflikto per šią arteriją, vertinant pasauliniu mastu, buvo gabenama apie penktadalis naftos, todėl bet koks sutrikimas čia greitai atsiliepia kainoms.

    Vis dėlto komercinis srautas dar nėra grįžęs į ankstesnį lygį, o Iranas viešai perspėjo dėl griežtos reakcijos tanklaiviams, kurie nukryptų nuo patvirtintų maršrutų. Tai reiškia, kad kainų rizika visiškai niekur nedingo, net jei trumpuoju laikotarpiu vyrauja kritimo tendencija.

    Ką tai gali reikšti Europai

    Naftos kainos pokyčiai Europoje dažniausiai veikia degalų kainas su kelių savaičių vėlavimu, o galutinis efektas priklauso ir nuo euro bei JAV dolerio santykio, ir nuo perdirbimo maržų, ir nuo vietinių mokesčių. Todėl vien žemesnė „Brent“ kaina automatiškai negarantuoja tokio paties masto degalų pigimo degalinėse.

    Kita vertus, didesnė pasiūla kartu su atsargesnėmis geopolitinėmis nuotaikomis paprastai mažina kainų šuolių tikimybę. OPEC+ taip pat signalizuoja, kad prireikus galėtų pristabdyti ar net apsukti didinimus, jei rinkos sąlygos vėl taptų įtemptos.

    OPEC+ šalys kitą kartą situaciją ir tolesnius veiksmus planuoja aptarti rugpjūčio 2 dieną. Rinkos dalyviai iki tol stebės ir realų gavybos atsigavimą, ir laivybos saugumą regione, nuo kurio priklauso fizinės naftos tiekimo grandinės.

  • JK smogė Rusijai naujomis sankcijomis: įvardijo mokslininkus ir laboratorijas dėl „Novičiok“

    JK smogė Rusijai naujomis sankcijomis: įvardijo mokslininkus ir laboratorijas dėl „Novičiok“

    Jungtinė Karalystė liepos 6 dieną paskelbė sankcijas septyniems Rusijos mokslininkams ir dviem tyrimų institucijoms, kurios, Londono teigimu, prisidėjo prie cheminių nuodų kūrimo ir naudojimo. Priemonės taikomos asmenims bei organizacijoms, siejamoms su nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“ vystymu.

    JK Užsienio, Sandraugos ir plėtros reikalų ministerija nurodė, kad sankcijos nukreiptos į du pagrindinius tyrimų centrus ir jų vadovus bei techninius specialistus. Tarp įvardytų institucijų minimi Rusijos valstybinis mokslinių tyrimų institutas SC Signal ir Karinę mediciną tiriantis bei bandymus atliekantis institutas GNIII VM.

    „Šios naujos priemonės tiesiogiai smogia dviem pirmaujantiems mokslo centrams ir svarbiems asmenims, susijusiems su nuodingų cheminių medžiagų kūrimu ir gamyba“, – teigė JK užsienio reikalų ministerija.

    Londono sprendimas siejamas su dviem rezonansiniais atvejais: 2018 metais Didžiojoje Britanijoje įvykdytu buvusio Rusijos žvalgybos pareigūno Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimu bei opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimu, kurį Vakarų šalys siejo su cheminėmis medžiagomis. JK teigia, kad šiuose incidentuose panaudoti agentai buvo kuriami ar tobulinami su sankcionuojamų asmenų ir įstaigų dalyvavimu.

    Skripaliai 2018 metais išgyveno, tačiau vėliau mirė britė Dawn Sturgess, kai, kaip skelbta, jos partneris rado ir parsinešė išmestą kvepalų buteliuką, kuriame galėjo būti nuodų. Šis atvejis tapo vienu ryškiausių argumentų, kodėl Vakarai kalba apie cheminių ginklų grįžimą į Europą ir griežtina atsakomąsias priemones.

    „Pakartotinis Rusijos cheminių ginklų naudojimas yra šlykštus tarptautinės teisės pažeidimas ir tiesioginė grėsmė pasauliniam saugumui“, – sakė JK užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper.

    Salisberio ataka 2018 metais sukėlė diplomatinę krizę: daugelis Vakarų valstybių tuomet masiškai išsiuntė Rusijos diplomatus. Cheminių ginklų draudimą įtvirtina Cheminio ginklo konvencija, o jos laikymąsi tarptautiniu mastu prižiūri Cheminio ginklo draudimo organizacija.

    Naujos sankcijos paskelbtos NATO viršūnių susitikimo Ankaroje išvakarėse, kur tarp darbotvarkės temų numatytas ir karas Ukrainoje bei platesni Rusijos keliamo saugumo iššūkiai. JK taip pat priminė, kad nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios ji yra pritaikiusi sankcijas daugiau nei 3 400 asmenų ir organizacijų, siejamų su Maskvos veiksmais.

    Sankcijų paketas paprastai reiškia turto įšaldymą, finansinių operacijų ribojimą ir kelionių draudimus, o praktinis tikslas yra apsunkinti su gynybos ir specialiosiomis programomis susijusių tinklų veiklą. Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad technologijų ir mokslo grandžių ribojimas tampa vis svarbesne sankcijų strategijos dalimi, ypač kai kalbama apie dvigubos paskirties medžiagas ir tyrimus.

  • Rusijos degalų krizė smogia aviacijai: pirmąkart per 4 metus planuojamas reaktyvinio kuro importas

    Rusija, Reuters šaltinių teigimu, rengiasi importuoti reaktyvinį kurą per tarpininkus iš Šiaurės Azijos. Tai būtų pirmas toks atvejis per maždaug ketverius metus, po 2022 metais prasidėjusios plataus masto invazijos į Ukrainą.

    Skelbiama, kad planuojamas krovinys siektų bent 200 000 barelių, o logistika būtų organizuojama per kelis uostus ir perkrovimą iš laivo į laivą. Tokia schema dažnai naudojama siekiant sumažinti tiekimo grandinės matomumą ir apsunkinti kilmės bei gavėjo atsekamumą.

    Pagal minimą planą kuras būtų pakrautas Čiboje Japonijoje, vėliau gabenamas į Pietų Korėją ir, tikėtina, perkrautas viename iš uostų prieš išplukdymą į Rusiją. Reuters nurodo, kad prašė komentaro Japonijos, Pietų Korėjos ir Rusijos institucijų, tačiau atsakymų nesulaukė.

    Pastarąjį kartą panašus pristatymas, kaip teigiama, buvo fiksuotas 2022 metų vasarį, kai į Vladivostoką buvo nugabenta apie 22 000 barelių reaktyvinio kuro. Dabartinis planuojamas kiekis būtų kelis kartus didesnis, todėl signalizuotų apie rimtesnį spaudimą vidaus tiekimui.

    Kas stumia Rusiją į importą?

    Reaktyvinio kuro importo poreikis siejamas su platesne Rusijos degalų krize, kuri paliečia ne tik vairuotojus, bet ir pramonę bei transportą. Pastaraisiais metais Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūra patiria sutrikimų, o tai didina riziką, kad kai kuriuose regionuose stigs konkrečių produktų, įskaitant aviacinę žibalą.

    Situaciją, anot viešai skelbtų vertinimų, sunkina ir Ukrainos dronų smūgiai prieš naftos perdirbimo objektus, terminalus bei logistikos grandis. Kiekvienas didesnis sutrikimas rafinerijose reiškia, kad rinkoje gali trūkti ne vieno produkto, o spragas tenka dengti atsargomis arba importu.

    Signalas aviacijai ir ekonomikai

    Jei importas įvyktų, tai būtų reikšmingas ženklas aviacijos sektoriui, kuriam itin svarbus stabilus reaktyvinio kuro tiekimas ir kainų prognozuojamumas. Kuro trūkumas ar brangimas paprastai greitai atsispindi skrydžių savikainoje, maršrutų planavime ir oro linijų finansiniuose rezultatuose.

    Reuters šaltiniai taip pat nurodo, kad Rusijos reaktyvinio kuro eksportas yra sumažėjęs, palyginti su ankstesniais laikotarpiais. Tai dera su bendra tendencija: kai vidaus rinkoje didėja įtampa, eksportas dažniausiai ribojamas arba natūraliai traukiasi dėl perdirbimo pajėgumų kritimo.

    Tuo pat metu Rusija ir toliau išlieka didelė žaliavinės naftos eksportuotoja, tačiau žaliavos eksportas ne visada reiškia pakankamą perdirbtų produktų pasiūlą šalies viduje. Būtent šis disbalansas ir gali paaiškinti, kodėl reaktyvinio kuro importas vėl atsidūrė darbotvarkėje.

  • Rusija skelbia per pusmetį numušusi 64 tūkst. Ukrainos dronų: analitikai abejoja

    Rusija skelbia per pusmetį numušusi 64 tūkst. Ukrainos dronų: analitikai abejoja

    Rusija pareiškė, kad per šešis mėnesius jos oro gynyba esą numušė 64 000 Ukrainos dronų. Jei šie skaičiai būtų tikslūs, vien birželį tai reikštų maždaug po 600 numuštų bepiločių per dieną, tačiau Vakarų analitikai ir OSINT bendruomenė ragina tokius teiginius vertinti atsargiai.

    Ekspertai pabrėžia, kad kol kas nepateikta nepriklausomų įrodymų, kurie patvirtintų tokio intensyvumo Ukrainos dronų kampaniją virš Rusijos teritorijos. Dėl to didžiausią abejonių dalį kelia ne pavieniai atvejai, o būtent deklaruojama masto dinamika per trumpą laiką.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog Rusijos statistika, kaip teigiama, apima tik lėktuvinio tipo, didesnio nuotolio dronus, veikiančius virš Rusijos teritorijos. Skaičiavimo metodika gali skirtis nuo Ukrainos karinių oro pajėgų naudojamų kriterijų, todėl tiesioginis skaičių palyginimas tampa komplikuotas.

    Gynybos srities apžvalgininkai skaičiuoja, kad jei birželį būtų perimta 17 832 dronai, Ukraina vien per mėnesį turėtų pagaminti ir panaudoti iki 20 000–25 000 tokių aparatų. Tai būtų beprecedentė kampanija šiuolaikinių konfliktų istorijoje, tačiau viešai skelbti Ukrainos gamybos pajėgumai tokio tempo tiesiogiai nepatvirtina.

    Analitikai neatmeta, kad itin aukšti skaičiai gali būti naudingi Maskvos informacinei strategijai. Tokie pareiškimai gali stiprinti naratyvą apie tariamai itin efektyvią oro gynybą, argumentuoti didesnes išlaidas brangioms sistemoms ir sumažinti reputacinę žalą po sėkmingų smūgių objektams Rusijos gilumoje.

    Tuo pat metu nepriklausomi šaltiniai periodiškai patvirtina, kad Ukrainos dronai pasiekia taikinius, susijusius su degalų perdirbimu, gynybos pramone ir amunicijos sandėliavimu. Palydoviniai vaizdai ir socialiniuose tinkluose pasirodanti medžiaga rodo žalą skirtinguose regionuose, o tai leidžia daryti išvadą, kad tolimojo nuotolio smūgių kampanija intensyvėja, nors jos tikroji apimtis išlieka sunkiai tiksliai įvertinama.

  • Spaudimas Airijai auga dėl aliuminio oksido eksporto į Rusiją: laukiama tyrimo išvadų

    Spaudimas Airijai auga dėl aliuminio oksido eksporto į Rusiją: laukiama tyrimo išvadų

    Ginčas, pasivijęs Airiją ES vadovavimo pradžioje

    Airija susiduria su augančiu politiniu spaudimu nutraukti aliuminio oksido pardavimus Rusijai, nes ši žaliava yra svarbi aliuminio gamybai, o aliuminis plačiai naudojamas ir ginkluotėje. Klausimas ypač paaštrėjo Airijai perėmus rotuojančią ES Tarybos pirmininkystę.

    Dublinas kol kas neskuba remti ES sankcijų šiai žaliavai, aiškindamas, kad sprendimas bus priimtas tik užbaigus vidinį tyrimą. Airijos valdžia teigia siekianti nustatyti galutinę eksporto kryptį ir įvertinti rizikas tiekimo grandinėse.

    Ką sako Airijos vadovai ir Ukraina

    Airijos ministras pirmininkas Micheál Martin pabrėžė, kad aliuminio oksidas iki šiol nebuvo įtrauktas į Europos Komisijos siūlomus sankcijų sąrašus, todėl, pasak jo, situacija nėra tokia paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Jis taip pat akcentavo galimą poveikį darbo vietoms, aplinkai ir Europos pramonei.

    „Mes nenorime, kad bet kokia medžiaga prisidėtų prie Rusijos karo pastangų“, – sakė Micheál Martin.

    Airijos vicepremjeras ir finansų ministras Simon Harris teigė, kad ekonominės sankcijos yra efektyviausias būdas spausti Maskvą, tačiau kartu ragino pirmiausia aiškiai nustatyti faktus. Jis taip pat atmetė teiginį, kad vieninteliai keliai būtų valstybės perėmimas arba įmonės bankrotas.

    „Airija sankcijų klausimu nesirinks patogesnių taisyklių: kriterijai turi būti taikomi aiškiai ir nuosekliai“, – sakė Simon Harris.

    Temą į pirmą planą iškėlė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas Dubline, sutapęs su Airijos pirmininkystės pradžia. Jis viešai paragino sustabdyti prekybą, argumentuodamas, kad kiekviena į Rusiją patenkanti žaliavų tona gali būti panaudota kare prieš Ukrainą.

    „Kiekviena tona žaliavų, kuri patenka į Rusiją, šiame kare panaudojama prieš mus“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kas žinoma apie aliuminio oksido srautus

    Ginčas įsiplieskė po tarptautinės žurnalistinės analizės, kurioje suabejota, ar Airijoje pagamintas aliuminio oksidas per komercinius ryšius nesusijęs su rusiška aliuminio pramone ir vėlesnėmis tiekimo grandinėmis. Tyrimuose akcentuota, kad žaliava pati savaime nėra sankcionuota, tačiau galutinis jos panaudojimas kelia reputacinę ir politinę riziką.

    Pagrindinis dėmesys nukreiptas į Airijoje veikiančią didelę aliuminio oksido gamyklą, kuri, kaip teigiama viešojoje erdvėje, reikšmingą dalį produkcijos realizuoja Rusijos kryptimi. Įmonė savo ruožtu tvirtina veikianti teisėtai, nes šiai žaliavai ES prekybos ribojimai iki šiol netaikyti.

    Skelbiama, kad būtent Airija sudaro didžiąją dalį ES kilmės aliuminio oksido eksporto į Rusiją, todėl bet koks sprendimas dėl sankcijų turėtų ne tik politinį, bet ir praktinį poveikį Europos pramonės tiekimo grandinėms. Dublinas signalizuoja, kad sprendimas bus derinamas su Europos Komisija, kai tik bus baigtas vidinis vertinimas.

    Airijos vadovai taip pat viešai atmetė įmonės spaudimą ar perspėjimus, kad sankcijos galėtų priversti valstybę perimti gamyklos kontrolę siekiant išsaugoti šimtus darbo vietų. Vyriausybė teigia ieškosianti sprendimų, kurie kartu užtikrintų tiekimo saugumą ir aiškų atsiribojimą nuo bet kokių ryšių su Rusijos karo ekonomika.

  • JAV generolas Baltijos šalims siunčia aiškią žinią: prieš Rusiją liksite ne vieni

    JAV generolas Baltijos šalims siunčia aiškią žinią: prieš Rusiją liksite ne vieni

    Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės generolas Christopheris Donahue Estijoje, Valgos mieste, pareiškė, kad JAV ir toliau rems Europos sąjungininkus gindamos Baltijos šalis nuo Rusijos grėsmės. Kalbėdamas per vadovybės perdavimo ceremoniją jis akcentavo, kad atgrasymas kuriamas ne deklaracijomis, o realiu karių buvimu ir praktiniais veiksmais.

    „Jūs esate pasirengę daryti daugiau ir pagrįsti žodžius darbais, o Jungtinės Valstijos bus šalia. Taip kuriamas atgrasymas – ne kalbomis nuo tribūnos, o karių batais, klimpstančiais purve“, – sakė Christopheris Donahue.

    JAV karinis buvimas Europoje išlieka vienas didžiausių už šalies ribų ir yra svarbi NATO rytinio flango saugumo architektūros dalis. Pastaraisiais metais, reaguodamos į Rusijos karą Ukrainoje ir didėjantį spaudimą regione, JAV stiprino rotacines pajėgas, oro gynybos elementus ir pratybų mastą.

    Įvairiais vertinimais, Europoje šiuo metu dislokuota apie 80 000–100 000 JAV karių, įskaitant rotacinius vienetus. Didžiausia koncentracija tradiciškai išlieka Vokietijoje, kur veikia pagrindiniai JAV karinio valdymo ir logistikos mazgai, leidžiantys greitai perdislokuoti pajėgas į rytines NATO valstybes.

    JAV pajėgų struktūra Europoje apima sausumos vienetus, oro pajėgas, logistikos grandis ir oro bei priešraketinės gynybos komponentus. NATO požiūriu, būtent toks derinys yra kritiškai svarbus Baltijos regionui, kur geografinė padėtis ir ribota strateginė gelmė reikalauja greitos pastiprinimo grandinės ir iš anksto parengtų planų.

    Kas keičiasi NATO rytiniame flange?

    Valgoje vykusi ceremonija buvo susijusi su dalies vadovavimo atsakomybių perdavimu NATO rytiniame flange. Pranešta, kad dvi daugianacionalinės divizijos, veikiančios Estijoje ir Latvijoje, pereina po I Vokietijos ir Nyderlandų korpuso iš Miunsterio vadovavimu, siekiant užtikrinti aiškesnę komandų grandinę ir spartesnį sprendimų priėmimą.

    Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius šiuos pokyčius įvertino kaip matomą NATO vienybės ir pasirengimo demonstraciją. Tokie sprendimai atliepia platesnę Aljanso kryptį: sutrumpinti laiką nuo politinio sprendimo iki realaus pajėgų atvykimo į regioną.

    Kodėl akcentuojamas atgrasymas?

    NATO pastaraisiais metais nuosekliai pabrėžia, kad Rusija sparčiai didina karinius pajėgumus ir gali mėginti išbandyti Aljanso ryžtą. Aljanso vertinimuose viešai aptariama prielaida, jog Maskva, išlaikiusi dabartinį ginklavimosi tempą, gali būti pasirengusi platesnio masto agresijai prieš NATO teritoriją šio dešimtmečio pabaigoje.

    Dėl to JAV generolo žinutė Baltijos šalims svarbi ne tik simboliškai. Ji sustiprina signalą, kad JAV įsipareigojimai kolektyvinei gynybai išlieka, o NATO vadovavimo ir pajėgų planavimo pertvarkos skirtos tam, kad reali parama krizės atveju pasiektų regioną kuo greičiau.

  • Pirmas toks įrašas: Ukrainos „Flamingo“ smogė Rusijos „Titan-Barrikady“ gamyklai

    Pirmas toks įrašas: Ukrainos „Flamingo“ smogė Rusijos „Titan-Barrikady“ gamyklai

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti du Ukrainos sparnuotieji smūginiai užtaisai „Flamingo“, pataikantys į Rusijos gynybos pramonės objektą „Titan-Barrikady“ Volgograde. Po smūgio užfiksuotas gaisras, o vaizdai, kaip teigiama, nufilmuoti ankstų rytą miesto gatvėje prieš pat ataką.

    Ukrainos Generalinis štabas pranešė, kad taikinys buvo keli gamybos cechai, kuriuose kilo gaisrai ir fiksuota dalinė infrastruktūros žala. Nepriklausomas tokių kadrų patvirtinimas karo sąlygomis sudėtingas, tačiau pati atakų prieš Rusijos karo pramonę kampanija pastaruoju metu tapo viena ryškiausių Ukrainos strategijos krypčių.

    Kas svarbu šiame taikinyje

    „Titan-Barrikady“ laikoma vienu reikšmingesnių Rusijos gynybos pramonės mazgų, siejamų su įvairių raketinių ir artilerinių sistemų komponentų gamyba. Tokie objektai tarptautinėje sankcijų politikoje minimi kaip susiję su Rusijos karinėmis tiekimo grandinėmis.

    Būtent dėl to smūgiai į gamyklas ir sandėlius dažnai vertinami ne tik kaip vienkartinės atakos, bet ir kaip bandymas mažinti Rusijos pajėgumus atkurti technikos atsargas. Pastaraisiais metais tiek Ukraina, tiek Rusija vis aktyviau taikosi į logistiką, gamybą ir energijos infrastruktūrą, nes tai tiesiogiai veikia fronto aprūpinimą.

    Kuo išsiskiria „Flamingo“

    Publikuotas vaizdo įrašas kai kurių analitikų įvardijamas kaip pirmas tokios kokybės „Flamingo“ skrydžio kovinėmis sąlygomis įrodymas. Įraše pastebima būdinga aptaki korpuso forma ir virš fiuzeliažo įrengtas variklis, būdingas daliai sparnuotųjų užtaisų konstrukcijų.

    Skelbiama, kad „Flamingo“ priskiriamas Ukrainoje kurtų tolimųjų smūgių priemonių klasei, skirtai smogti giliai už fronto linijos esantiems objektams. Tokia ginkluotė dažniausiai remiasi palydovine ir inercine navigacija, o realus taiklumas priklauso nuo elektroninės kovos aplinkos ir taikinio apsaugos.

    Kontekstas: giliųjų smūgių kampanija

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra ne kartą viešai pabrėžęs, kad giliųjų smūgių tikslas yra mažinti Rusijos karinį potencialą ir trikdyti ginklų gamybą. Pastaruoju laikotarpiu panašios operacijos tapo dažnesnės, o informacinėje erdvėje vis daugiau dėmesio skiriama jų įrodymams, vaizdo medžiagai ir poveikio vertinimams.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios atakos paprastai turi dvejopą efektą: tiesioginę žalą infrastruktūrai ir netiesioginį spaudimą, verčiantį priešą didinti oro gynybos pajėgas giliame užnugaryje. Tai reiškia mažiau sistemų fronto zonoje ir didesnius kaštus saugant pramonę bei logistiką.

  • Ukraina įvardijo problemą: iki 90 proc. Rusijos ginkluotės – japoniški komponentai

    Ukraina įvardijo problemą: iki 90 proc. Rusijos ginkluotės – japoniški komponentai

    Ukrainos prezidento patarėjas sankcijų politikos klausimais Vladyslavas Vlasiukas Japonijos naujienų agentūrai „Kyodo News“ teigė, kad Rusijos ginkluotėje masiškai aptinkami japoniški elektronikos komponentai. Pasak jo, tai esą patvirtina Ukrainos institucijų parengti vidiniai dokumentai apie rastų detalių kilmę.

    Ukrainos pateiktoje medžiagoje teigiama, kad japoniškos dalys identifikuotos, be kita ko, sparnuotosiose raketose Ch-101. Šiomis priemonėmis Rusija nuo plataus masto invazijos pradžios dažnai smogia taikiniams dideliu atstumu.

    „Mums reikia griežtesnės eksporto kontrolės, kad civilinė elektronika nepavirstų ginklo dalimi“, – sakė Vladyslavas Vlasiukas.

    Ukrainos dokumentuose, kaip skelbiama, įvardyta 13 Japonijos įmonių, kurių produkcija galėjo atsidurti Rusijos ginkluotėje. Dalis bendrovių nurodė negalinčios patvirtinti detalių autentiškumo dėl per mažai pateiktų duomenų, o kai kurios į užklausas neatsakė.

    Tačiau Kijivas pabrėžia, kad iki šiol nepateikta įrodymų, jog Japonijos gamintojai sąmoningai tiekė komponentus Rusijos gynybos pramonei. Pasak Ukrainos pareigūnų, pagrindinis iššūkis yra ne tiesioginis eksportas į Rusiją, o reeksportas per trečiąsias šalis.

    Vakarietiškos elektronikos buvimas Rusijos raketose ir dronuose nėra naujiena. Analitikai ne kartą konstatavo, kad moderniuose ginkluose aptinkama šimtai užsienyje pagamintų elementų, nes Rusijai sudėtinga pilnai pakeisti importuojamas mikroschemas ir kitą aukštųjų technologijų produkciją.

    Ukrainos vertinimu, dauguma aptinkamų japoniškų dalių yra dvejopo naudojimo komponentai, sukurti civilinei rinkai, bet tinkami ir karinei pramonei. Tokiai kategorijai paprastai priskiriami kondensatoriai, rezistoriai, mikrokontroleriai, inerciniai moduliai, puslaidininkiai ir kitos elektronikos dalys, plačiai naudojamos automobiliuose, pramoninėje įrangoje bei buitinėje elektronikoje.

    Japonija nuo 2022 metais nuosekliai plėtė sankcijas Rusijai ir griežtino technologijų, galinčių turėti karinę paskirtį, eksporto kontrolę. Vis dėlto Ukraina ragina dar labiau stiprinti rizikingų prekių stebėseną, tikrinti galutinius gavėjus ir užkirsti kelią tarpininkų grandinėms, kurios leidžia apeiti apribojimus.

  • Rusija apginklavo civilinį laivą Baltijoje: ekspertai įspėja apie pavojingą eskalaciją

    Rusija apginklavo civilinį laivą Baltijoje: ekspertai įspėja apie pavojingą eskalaciją

    Baltijos jūroje užfiksuotas neįprastas vaizdas: ant Rusijos civilinio suskystintų gamtinių dujų tanklaivio „Maršal Vasilevskij“ pastebėti sumontuoti sunkieji kulkosvaidžiai. Estijos institucijų darytose nuotraukose matyti ir improvizuotos įtvirtinimo priemonės, o tai laikoma pirmuoju viešai dokumentuotu tokio masto civilinio laivo apginklavimu regione.

    Minimas laivas siejamas su „Gazprom“ ir, kaip skelbiama, reguliariai plukdo SGD maršrutu iš Suomijos įlankos į Kaliningrado sritį. Šis maršrutas Rusijai yra strategiškai svarbus, nes padeda palaikyti energetinį aprūpinimą eksklavei, kurią supa NATO valstybės.

    Žiniasklaidos analitikų vertinimu, ginkluotė ant civilinio laivo gali turėti dvi žinutes vienu metu: didinti apsaugą nuo galimų atakų, įskaitant jūrinius dronus, ir atgrasyti Vakarų šalis nuo laivų patikrinimų ar bandymų juos sulaikyti. Pastaraisiais mėnesiais Europoje daugėja diskusijų dėl vadinamosios šešėlinės laivyno veiklos ir sankcijų apėjimo, o tai didina įtampą jūrų maršrutuose.

    Karinės teisės specialistai atkreipia dėmesį, kad civilinio laivo apginklavimas gali sukelti rimtų teisinių pasekmių. Pagal tarptautinę humanitarinę teisę ir jūrų teisės praktiką, laivas, kuris faktiškai įgyja karinį vaidmenį ar naudojamas priešiškiems veiksmams, gali prarasti įprastą civilinės apsaugos statusą ir tapti teisėtu kariniu taikiniu.

    Ekspertai taip pat įspėja, kad tokie demonstraciniai sprendimai didina incidentų riziką Baltijos jūroje, kur intensyvus karinis ir civilinis laivybos eismas vyksta greta NATO patruliavimo ir Rusijos karinių veiksmų fone. Net ir vienas šūvis ar klaidinga interpretacija gali sukelti grandininę eskalaciją, todėl, tikėtina, bus stiprinamos stebėsenos ir reagavimo procedūros.

  • Kijevas skelbia: „Patriot“ numušė ir „Cirkon“, ir „Iskander“ – Rusija prarado milijonus

    Kijevas skelbia: „Patriot“ numušė ir „Cirkon“, ir „Iskander“ – Rusija prarado milijonus

    Ukraina pranešė, kad birželio 25 dienos vakare Rusija surengė raketų ataką prieš Kijevą, tačiau visi taikiniai esą buvo perimti oro gynybos. Ukrainos šaltinių teigimu, atakos metu panaudotos penkios raketos, tarp jų balistinės ir hipergarsinės.

    Kaip skelbiama, Rusija galėjo paleisti tris trumpojo nuotolio balistines raketas „Iskander-M“ ir dvi hipergarsines sparnuotąsias raketas „Cirkon“. Ukrainos pusė tvirtina, kad visas raketas pavyko sunaikinti ore, o Kijevo danguje matyti perėmimo blyksniai atitiko priešlėktuvinės gynybos darbo vaizdus.

    „Mūsų oro gynyba perėmė visas taikinius, nė viena raketa nepasiekė savo tikslo“, – teigiama ukrainietiškuose pranešimuose.

    Jei šie teiginiai pasitvirtintų, tai būtų reikšmingas signalas dėl Kijevo oro gynybos gebėjimų, ypač kalbant apie sudėtingas, dideliu greičiu skrendančias raketas. Kartu tai primena, kad informacija apie konkrečių tipų raketų numušimą karo sąlygomis neretai vertinama atsargiai, kol jos nepatvirtina nepriklausomi šaltiniai.

    „Iskander-M“ yra Rusijos trumpojo nuotolio balistinė raketa, sukurta smūgiams į taikinius už kelių šimtų kilometrų. Ji laikoma sudėtingesne perimti dėl manevravimo galimybių skrydžio pabaigoje, o Ukraina ne kartą yra skelbusi, kad tokių atakų mastą iš dalies riboja turimų oro gynybos sistemų ir perėmėjų kiekis.

    „Cirkon“ Rusija pristato kaip vieną moderniausių hipergarsinių ginklų, galinčių pasiekti labai didelį greitį. Vakarų analitikai pabrėžia, kad hipergarsinių sistemų perėmimas teoriškai sudėtingesnis dėl greičio ir galimo manevravimo, tačiau praktikoje daug lemia konkreti skrydžio trajektorija, ankstyvas aptikimas radarais ir tinkamai parinkta gynybos architektūra.

    Ukrainos teigimu, perėmimui panaudotos Jungtinių Valstijų ir NATO šalių perduotos „Patriot“ sistemos, dažniausiai minint PAC-3 konfigūraciją. Ši versija naudoja kinetinio pataikymo principą, kai perėmėjas taikinį sunaikina tiesioginiu smūgiu, ir yra skirta kovoti tiek su balistinėmis, tiek su sparnuotosiomis raketomis.

    Pastaraisiais mėnesiais daug diskutuojama apie perėmėjų atsargas ir tiekimo tempą, nes intensyvi raketų kampanija verčia Ukrainą nuolat balansuoti tarp skirtingų miestų apsaugos poreikių. Kijevo atvejis ypač jautrus, nes sostinė išlieka vienu svarbiausių Rusijos taikinių, o oro gynybos efektyvumas tiesiogiai veikia ir civilių saugumą, ir kritinės infrastruktūros stabilumą.

    Ukrainos pateikiamas epizodas taip pat atspindi platesnę tendenciją, kai oro gynyba tampa vienu lemiamų veiksnių kare. Kuo daugiau modernių perėmimo sistemų ir šaudmenų turi Ukraina, tuo sunkiau Rusijai pasiekti politinį ir karinį efektą masinėmis raketų atakomis, net jei jos brangios ir techniškai pažangios.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kiekvienas toks perėmimas turi ir ekonominį matmenį: modernių raketų panaudojimas kainuoja brangiai, o masinėms atakoms reikalingos didelės atsargos. Dėl to tiek karo eiga, tiek pramoniniai pajėgumai ir logistika tampa ne mažiau svarbūs už deklaruojamas konkrečių ginklų charakteristikas.