CP v2

Tag: Rusija

  • Amerikiečiai muša pavojaus varpais: Lenkija ruošėsi ne tam karui – ko dabar trūksta?

    Amerikiečiai muša pavojaus varpais: Lenkija ruošėsi ne tam karui – ko dabar trūksta?

    Lenkija per pastaruosius metus sparčiai stiprino konvencinius pajėgumus ir šiandien laikoma viena tvirčiausių NATO rytinio flango kariuomenių Europoje. Tačiau 2025 metų pabaigos ir 2026 metų pradžios incidentai išryškino, kad didžiausią spaudimą kelia ne tik klasikinės invazijos scenarijus, bet ir hibridinės atakos.

    Tarptautinėje analizėje pabrėžiama, kad modernizacija ilgą laiką buvo orientuota į sunkiosios ginkluotės įsigijimą, karių skaičiaus didinimą ir atgrasymą. Vis dėlto realūs iššūkiai vis dažniau pasireiškia masiniu pigių dronų naudojimu, sabotažu ir bandymais trikdyti kritinę infrastruktūrą.

    Dronai ir infrastruktūra tapo taikiniu

    2025 metų rugsėjo 9 dienos ir rugsėjo 10 dienos naktį Lenkijos oro erdvę pažeidė 19–23 Rusijos dronai, daugiausia įvardijami kaip pigesni modeliai. Dalis jų buvo numušti, įsitraukiant ir sąjungininkų aviacijai, o situacija baigėsi laikinais ribojimais kai kuriuose oro uostuose.

    Po šio epizodo Lenkija aktyvavo NATO sutarties 4 straipsnio konsultacijų mechanizmą, kuris taikomas, kai valstybė narė mato grėsmę savo saugumui. Tai buvo vienas ryškiausių oro erdvės pažeidimų nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios.

    2025 metų lapkričio 16 dieną įvyko sprogimas geležinkelio linijoje Varšuva–Liublinas netoli Mikos vietovės, apgadintas bėgis tuo metu, kai važiavo krovininis traukinys. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas incidentą pavadino beprecedenčiu sabotažo aktu, o ši kryptis laikoma svarbia logistikai, susijusiai su parama Ukrainai.

    Hibridinės atakos tampa kasdienybe

    Analitikai teigia, kad šie atvejai įsilieja į platesnį Rusijos hibridinių veiksmų modelį, kuris 2025 metais suintensyvėjo. Be oro erdvės pažeidimų, fiksuojami bandymai smogti transporto ir logistikos mazgams, daugėja kibernetinių incidentų bei mėginimų verbuoti asmenis žvalgybinėms ar diversinėms užduotims.

    Lenkijos saugumo iššūkis yra ne tik atremti atskiras atakas, bet ir užtikrinti sisteminę atsparumo grandinę: ankstyvą aptikimą, greitą reagavimą ir aiškią atsakomybę tarp kariuomenės, vidaus saugumo institucijų bei civilinės infrastruktūros valdytojų.

    Ką keisti, kad spraga neužsidarytų per vėlai

    Ekspertų vertinimu, vien modernūs tankai ar artilerija neapsaugo nuo pigių dronų spiečių, diversijų ar koordinuotų kibernetinių atakų. Dėl to prioritetu tampa priešdroninė gynyba, kritinės infrastruktūros apsauga, rezervo ir civilinės saugos mokymai, taip pat operatyvesnė žvalgybos informacijos sklaida.

    Lenkija pastaraisiais mėnesiais skelbia spartinanti priešdroninių sprendimų plėtrą ir stiprinanti veikimą NATO formatuose, susijusiuose su rytinio flango stebėsena. Vis dėlto pabrėžiama, kad sėkmę lems ne vien technika, bet ir koordinacija, pratybos bei visuomenės pasirengimas veikti krizėje.

    Šiandienos saugumo aplinkoje, kur grėsmės dažnai ateina be fronto linijos, Lenkijai tenka persiorientuoti nuo vien tik konvencinio atgrasymo prie plataus atsparumo modelio. Būtent tai, pasak ekspertų, gali nulemti, ar hibridinės atakos bus suvaldytos dar iki joms peraugant į didesnę krizę NATO teritorijoje.

  • Rusijos smūgis Chersono srityje: žuvo du Norvegijos išminavimo labdaros organizacijos darbuotojai

    Rusijos smūgis Chersono srityje: žuvo du Norvegijos išminavimo labdaros organizacijos darbuotojai

    Ukrainoje žuvo du Norvegijos humanitarinės organizacijos Norwegian People’s Aid (NPA) darbuotojai, prisidėję prie išminavimo darbų. Apie netektį paskelbė pati organizacija, nurodydama, kad per Rusijos smūgį taip pat buvo sužeista daugiau žmonių.

    Pasak Chersono srities administracijos, ataka buvo nukreipta į Vysokopilios apylinkes Chersono regione. Tikslios smūgio aplinkybės ir nukentėjusiųjų skaičius dar tikslinami, o NPA teigia renkantys informaciją iš vietos.

    „Šiuo metu tikriname detales, o mintys yra su nukentėjusiais ir jų šeimomis“, – teigė NPA.

    Organizacijos generalinis sekretorius Raymondas Johansenas pabrėžė, kad svarbiausias prioritetas dabar yra pagalba sužeistiesiems ir parama Ukrainoje dirbantiems kolegoms. NPA atstovai taip pat akcentuoja, kad išminavimo komandos dažnai dirba arti fronto linijų, kur saugumo situacija gali pasikeisti per minutes.

    NPA, kurios būstinė yra Osle, Ukrainoje veikia nuo 2023 metų ir yra viena iš tarptautinių organizacijų, prisidedančių prie minų ir kitų sprogmenų likučių šalinimo. Organizacija skelbia Ukrainoje turinti daugiau nei 450 darbuotojų.

    Pasak NPA, šiuo metu šalyje dirba 38 rankinio išminavimo komandos, taip pat 20 minų paieškai apmokytų šunų su vedliais. Pagrindinės veiklos zonos pietuose yra Mykolajivo ir Chersono regionai, o lauko biurai veikia Šyrokėje, Mykolajive ir Sumų mieste.

    Išminavimas Ukrainoje laikomas vienu didžiausių ilgalaikių iššūkių po plataus masto Rusijos invazijos, nes sprogmenų likučiai kelia grėsmę civiliams, riboja žemės ūkio darbus ir lėtina infrastruktūros atkūrimą. Tarptautinės humanitarinės organizacijos pabrėžia, kad net ir toliau vykstant apšaudymams, išminavimo pajėgumai būtini tam, kad būtų galima saugiau grąžinti žmones į jų namus ir atnaujinti ekonominę veiklą.

  • Ukraina galėjo smogti Voronežui ginklu, kurio esą nėra: minimas AGM-188 Rusty Dagger

    Ukraina galėjo smogti Voronežui ginklu, kurio esą nėra: minimas AGM-188 Rusty Dagger

    Rusijos su kariuomene siejami kanalai pranešė, kad per smūgį Voronežo srityje esančiam pramonės objektui Ukraina galėjo panaudoti naujo tipo tolimojo nuotolio ginklą. Minima sistema vadinama AGM-188 Rusty Dagger, tačiau nei Ukraina, nei JAV šių teiginių oficialiai nepatvirtino.

    Šaltinių patikimumas kelia klausimų, nes informacija sklinda iš su Rusijos karine aplinka siejamų paskyrų, o tokie pranešimai neretai naudojami propagandai ar informaciniam spaudimui. Vis dėlto analitikai atkreipia dėmesį, kad pats scenarijus nėra neįmanomas, nes Ukraina pastaraisiais metais nuosekliai plečia precizinių smūgių gilyn į Rusijos užnugarį galimybes.

    Pranešimuose minimas objektas siejamas su elektronikos komponentais, kurie gali būti naudojami ginkluotės grandinėse, įskaitant sparnuotąsias raketas ir oro gynybos sistemas. Tokie taikiniai paprastai laikomi ypač jautriais, nes net vienas tikslus pataikymas gali sutrikdyti gamybą ar remontą ilgiau, nei rodo paties sprogimo mastas.

    AGM-188 Rusty Dagger apibūdinamas kaip palyginti naujas sprendimas, siejamas su JAV plėtojama idėja kurti pigesnę, masiškai gaminamą tolimojo nuotolio atakos amuniciją. Skelbiama, kad koncepcija artima hibridui, derinančiam valdomos aviacinės bombos ir sparnuotosios raketos bruožus, kad ginklą būtų galima greičiau integruoti į skirtingas platformas.

    Viešojoje erdvėje nurodomi skirtingi galimo nuotolio vertinimai, o tikslių techninių parametrų niekas oficialiai nepateikia. Jei tokio tipo amunicija iš tiesų būtų panaudota, tai reikštų dar vieną žingsnį į priekį Ukrainos gebėjime smogti logistikai, pramonei ir remonto bazėms už šimtų kilometrų nuo fronto.

    JAV ir Ukrainos praktika dažnai remiasi komunikacijos ribojimu, kai kalbama apie naujas galimybes, ypač tolimojo nuotolio smūgių srityje. Dėl to tokie pranešimai paprastai vertinami per kelių požymių visumą: palydovinius vaizdus po atakų, geolokaciją, nuolaužų analizę ir nepriklausomų stebėtojų patvirtinimus.

    Kol kas nėra nepriklausomų įrodymų, leidžiančių vienareikšmiškai teigti, kad Voronežo atveju panaudotas būtent AGM-188 Rusty Dagger. Tačiau pats tokių teiginių atsiradimas Rusijos informacinėje erdvėje rodo augantį nerimą dėl Ukrainos tolimojo nuotolio precizinių smūgių ir jų keliamo spaudimo Rusijos karinei pramonei.

  • Rusijos triukas su dronais kelia įtampą NATO: klaidinami GPS signalai nukreipia į Baltijos šalis

    Rusijos triukas su dronais kelia įtampą NATO: klaidinami GPS signalai nukreipia į Baltijos šalis

    Rusija vis dažniau pasitelkia elektroninės kovos priemones, kad išmuštų iš kurso Ukrainos tolimojo nuotolio dronus ir nukreiptų juos į NATO valstybių oro erdvę. Baltijos šalyse ir Suomijoje fiksuoti incidentai vertinami kaip sąmoninga hibridinė taktika, skirta kelti nerimą ir silpninti paramą Ukrainai.

    Ekspertų vertinimu, svarbiausias įrankis šioje schemoje yra GPS signalo trikdymas ir klastojimas, kai vietoje tikro palydovinio signalo pateikiamas galingesnis, netikras. Tokiu būdu drono navigacija gali „patikėti“ klaidingomis koordinatėmis ir nukrypti nuo planuoto maršruto.

    Kaip aiškinama, tokie trikdžiai ypač pavojingi, nes dronų maršrutas gali pasislinkti į vakarus ir kirsti Estijos, Latvijos ar Lietuvos teritoriją. Tai sukuria situaciją, kai incidentas tampa ne tik Ukrainos ir Rusijos karo dalimi, bet ir tiesioginiu saugumo iššūkiu NATO rytiniam sparnui.

    Ukraina tokiais atvejais paprastai pabrėžia, kad dronai nėra sąmoningai nukreipiami į NATO teritoriją, ir atsiprašo už netyčinius pažeidimus. Tuo pat metu regiono politikai ir saugumo ekspertai akcentuoja, kad atsakomybė tenka Rusijai, kuri aktyviai plečia elektroninės kovos poveikį už fronto ribų.

    „Rusija tyčia perima dronų navigaciją ir kartu stiprina propagandą, kad sukeltų baimę bei suabejojimą parama Ukrainai“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhij Tychyj.

    Analitikų teigimu, Kremliaus tikslas gali būti paprastas: priversti visuomenes klausti, ar parama Ukrainai neperkelia karo į jų pačių dangų. Tokia komunikacinė ataka dažnai derinama su informacinėmis operacijomis, kuriose bandoma sukurti įspūdį, esą incidentai yra Ukrainos veiksmų pasekmė.

    Kariniai ekspertai pabrėžia, kad vien naikintuvais tokių grėsmių suvaldyti nepakanka, nes dronų incidentai gali būti dažni, o reagavimas brangus ir ne visada proporcingas. Vis dažniau kalbama apie sluoksniuotą priešdroninę gynybą, kuri apimtų radarus, pasyvius jutiklius, akustinę detekciją, elektroninės kovos indikatorius ir operatyvius žvalgybos duomenis.

    Kartu akcentuojama praktinės partnerystės su Ukraina svarba, nes šalis sukaupė unikalią patirtį dronų karo sąlygomis. Ukraina taip pat tobulina sprendimus, kurie didina atsparumą navigacijos klastojimui, pavyzdžiui, inercinę navigaciją ir alternatyvius valdymo ryšius.

    Incidentai regione primena, kad šiuolaikinis karas vis dažniau persikelia į elektroninę ir informacinę erdvę, o jo efektas gali būti juntamas toli nuo fronto linijos. NATO valstybėms tai reiškia būtinybę spartinti technologinį pasirengimą ir gerinti tarpusavio koordinavimą, kad hibridinės provokacijos nevirstų didesne krize.

  • Ukraina atveria slaptą „TrophyLab“ bazę: kas joje apie Rusijos ginklus ir ką tai keičia kare

    Ukraina atveria slaptą „TrophyLab“ bazę: kas joje apie Rusijos ginklus ir ką tai keičia kare

    Ukrainos gynybos sektorius paskelbė apie platformą „TrophyLab“, kurioje vienoje vietoje kaupiami duomenys apie Rusijos ginkluotę, paimtą iš mūšio lauko ir išanalizuotą laboratorijose. Skelbiama, kad sistema skirta sąjungininkų vyriausybėms, kariuomenėms, tyrimų institutams ir gynybos pramonei, siekiančiai greičiau suprasti priešo technologijas.

    Platformoje žadama pateikti inžinerinius duomenis, technines analizes ir dokumentaciją apie perimtus rusiškus ginklus bei jų komponentus. „TrophyLab“ savo kataloge nurodo turinti 115 vienetų iš 79 kategorijų, todėl tikimasi, kad tai leis tiksliau įvertinti, kaip veikia skirtingos sistemos ir kur jų silpnosios vietos.

    Ko tikisi Ukraina ir sąjungininkai?

    Ukrainos tikslas yra sutrumpinti laiką nuo naujos grėsmės aptikimo iki realių kontrpriemonių atsiradimo fronte. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį elektroninės kovos priemonių pritaikymą, tikslesnį oro gynybos algoritmų derinimą ar veiksmingesnę apsaugą nuo dronų ir valdomų šaudmenų.

    „Per šią saugią platformą sąjungininkų vyriausybės, laboratorijos ir gynybos technologijų gamintojai gauna prieigą prie detalių techninių duomenų, ataskaitų ir pažeidžiamumų“, – sakė Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mychailas Fedorovas.

    Jis pabrėžė, kad naudotojai gali prašyti ir fizinių pavyzdžių bandymams, taip esą spartinant priemonių kūrimo ciklą. Vis dėlto viešai nenurodoma, ar prieiga bus apmokestinta, kokiomis sąlygomis ir ar visi prašymai dėl fizinių pavyzdžių bus tenkinami.

    Fiziniai pavyzdžiai ir saugumo filtras

    „TrophyLab“ idėja apima ne tik dokumentus, bet ir galimybę gauti įrangą neinvazinei analizei, o kai kuriais atvejais ir bandymams, kuriems reikalingas visiškas išardymas ar sistemos sunaikinimas. Gynybos pramonėje būtent tokie testai dažnai duoda didžiausią praktinę naudą, nes leidžia patikrinti realias medžiagas, modulius, jutiklius ir jų atsparumą trikdymui.

    Kartu akcentuojama, kad prieiga bus ribojama ir turės atitikti saugumo reikalavimus. Toks filtras būtinas, kad Rusija ar su ja susiję tarpininkai neįsiskverbtų į sistemą, nes Maskva nuosekliai ieško būdų apeiti ribojimus ir gauti jautrias technologijas, komponentus ar informaciją.

    Ką tai gali reikšti regionui?

    Platforma teoriškai gali būti aktuali ir valstybėms, kurios remia Ukrainą ir pačios spartina gynybos modernizavimą. Platesnė, centralizuota prieiga prie duomenų apie realiai panaudotą rusišką techniką gali padėti greičiau įvertinti grėsmes, planuoti pirkimus ir pritaikyti nacionalines pajėgas pagal fronto patirtį.

    Iki šiol informacijos apsikeitimas vyko ir kitais kanalais, įskaitant atskirus perimtos technikos perdavimus sąjungininkams analizei. „TrophyLab“ siekis yra tokią praktiką sisteminti ir standartizuoti, kad tyrėjai bei gamintojai gautų palyginamą, patikrinamą medžiagą vienoje vietoje.

    Kol kas atviri lieka keli klausimai: kiek plačiai bus dalijamasi fiziniais pavyzdžiais, kokie bus atrankos kriterijai privačioms bendrovėms ir ar prieiga taps mokama paslauga. Aišku viena: duomenų karas, kuriame sprendžia inžinerija ir analizė, tampa ne mažiau svarbus už mūšius lauke.

  • Zelenskis įspėjo Lukašenką: per 7 dienas išjunkite rusų retransliatorius, kitaip smogsime

    Zelenskis įspėjo Lukašenką: per 7 dienas išjunkite rusų retransliatorius, kitaip smogsime

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Baltarusijos teritorijoje įrengti rusiški ryšio retransliatoriai, anot Kyjivo, padeda koordinuoti dronų smūgius į šiaurinius Ukrainos regionus. Jis įspėjo Aliaksandrą Lukašenką, jog įrangai išjungti duoda savaitę, o nesulaukus reakcijos Ukraina imsis veiksmų pati.

    Zelenskis teigė, kad įranga esą sumontuota ant ryšio bokštų Bresto ir Homelio srityse, besiribojančiose su Ukraina. Pasak jo, tokie techniniai mazgai leidžia tikslinti dronų skrydžius ir smūgius vietovėse, kur nevyksta intensyvūs sausumos mūšiai, tačiau nukenčia civiliai.

    „Jo teritorijoje, palei dvi su Ukraina besiribojančias sritis, yra įranga, nukreipianti ugnį prieš civilius. Ten yra retransliatoriai. Tegul jis šią įrangą pašalina, tegul ją išjungia“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos vadovas pabrėžė, kad savaitė, jo vertinimu, yra pakankamas terminas sprendimui priimti ir įgyvendinti. Zelenskis taip pat akcentavo, kad kasdieniai dronų smūgiai, ypač prieš miestus ir infrastruktūrą, didina aukų skaičių ir kelia papildomą grėsmę vaikams.

    Kyjivas ne kartą yra įspėjęs, kad Baltarusija, net ir oficialiai nedalyvaudama kare, sudaro sąlygas Rusijai veikti iš jos teritorijos. 2022 metais Rusija invazijos pradžioje naudojo Baltarusijos teritoriją kaip vieną iš puolimo krypčių, o vėliau – kaip logistinį užnugarį ir platformą įvairiems kariniams veiksmams.

    Zelenskis priminė ir Lukašenkos anksčiau išsakytus teiginius, jog Baltarusija nenori būti įtraukta į karą. Ukrainos prezidento vertinimu, net jei Minskas deklaruoja neutralumą, Rusijos infrastruktūra Baltarusijoje gali faktiškai įtraukti šalį į konfliktą, nes ji tampa operacijų dalimi.

    Tame pačiame kontekste Zelenskis atkreipė dėmesį į Baltarusijos ekonominę ir logistinę paramą Rusijai, įskaitant produktų tiekimą, kurie gali būti svarbūs karo reikmėms. Oficialios Minsko reakcijos į ultimatumą kol kas nepaskelbta, o situaciją atidžiai stebi ir Ukrainos partneriai, vertinantys regiono eskalacijos rizikas.

  • Ukraina pristatė DART: raketa iš stratosferos balionų apsunkina Rusijos gynybą

    Ukraina pristatė DART: raketa iš stratosferos balionų apsunkina Rusijos gynybą

    Ukraina pristatė naują ginkluotės koncepciją, kuri gali pakeisti smūgių giliai priešo teritorijoje logiką. Kalbama apie DART – raketinę sistemą, kuri kuriama taip, kad būtų paleidžiama iš stratosferinių balionų ir būtų mažiau pažeidžiama elektroninės kovos poveikiui.

    Sprendimas atrodo netikėtas, nes balionai dažnai siejami su senesnėmis žvalgybos formomis, tačiau šiuolaikinėje kovoje jie įgauna naują prasmę. Dideliame aukštyje veikianti platforma gali padėti apeiti dalį radijo trikdžių, sumažinti priklausomybę nuo įprastų navigacijos signalų ir sudaryti sudėtingesnes perėmimo sąlygas.

    Kaip veikia DART idėja

    Pagal projekto aprašą raketa į numatytą paleidimo tašką pakeliama balionu į maždaug 12–18 kilometrų aukštį. Iš ten prasideda skrydžio fazė, o pati raketa, priklausomai nuo konfigūracijos, yra apie 1,84 metro ilgio ir sveria maždaug 13 kilogramų.

    Nurodoma, kad kovinės galvutės masė gali siekti maždaug nuo 3,5 iki 10 kilogramų. Toks svorio intervalas rodo, kad sistema gali būti pritaikoma skirtingiems taikiniams, nuo lengvesnių objektų iki labiau apsaugotos infrastruktūros, nors realus efektyvumas priklausys nuo pasirinktos komplektacijos.

    Akcentas – atsparumas trikdymui

    Esminis DART sumanymo elementas – valdymo principas, skirtas sumažinti pažeidžiamumą elektroninėje kovoje. Teigiama, kad pradinėje skrydžio dalyje naudojama navigacija stabilizacijai ir įvedimui į trajektoriją, o vėliau, pasiekus maždaug 6 kilometrų aukštį, ši sistema išjungiama.

    Tokia schema gali būti svarbi ten, kur priešininkas aktyviai trikdo ryšį, navigaciją ar bando perimti valdymo kanalus. Išjungus dalį borto sistemų ir tęsiant skrydį pagal iš anksto nustatytą trajektoriją, sumažėja elektroninio poveikio taškų, nors kartu auga reikalavimai itin tiksliam planavimui ir paleidimo parametrams.

    Projekte minimi ir specialūs servomechanizmai, skirti stabilumui paleidimo bei ankstyvo skrydžio metu. Tai aktualu, nes balioninė platforma yra jautri vėjo sąlygoms, o pats paleidimas dideliame aukštyje reikalauja patikimos mechanikos, kad raketa startuotų numatytu režimu.

    Kodėl balionai grįžta į karą

    Pastaraisiais metais balionai ir aerostatai vis dažniau minimi kaip pigesnės, sunkiau pastebimos ar specifinėms užduotims tinkamos platformos. Jie gali būti naudojami žvalgybai, ryšio retransliacijai ar net krovinių pristatymui, o kai kuriais atvejais ir kaip paleidimo taškai tam tikroms priemonėms.

    Ukrainos atveju ši kryptis susijusi su siekiu rasti sprendimų, veikiančių intensyvaus radijo trikdymo sąlygomis. DART vystomas Ukrainos Center of Innovative Technologies Program, o projektas, kaip skelbiama, ruošiamas oficialiai kodyfikacijai Ukrainos gynybos sektoriuje.

    Kūrėjai taip pat signalizuoja apie platesnius planus, įskaitant balistinių variantų ir žemė–oras sprendimų vystymą. Jei tokios koncepcijos pasiteisintų, jos galėtų papildyti Ukrainos priemonių spektrą ten, kur tradicinės sistemos tampa brangesnės, pažeidžiamesnės arba lengviau prognozuojamos.

  • NATO telkia verslą prieš Rusijos hibridines atakas: į aljanso stebėseną jungiami jutikliai ir duomenys

    NATO telkia verslą prieš Rusijos hibridines atakas: į aljanso stebėseną jungiami jutikliai ir duomenys

    NATO stiprina atsaką į Rusijos hibridines atakas ir vis plačiau įtraukia privačias bendroves, kad grėsmės būtų aptinkamos anksčiau, o reakcija būtų nebe pavienė, o sisteminė. Aljanso atstovai pabrėžia, kad tai apima ne tik kibernetines atakas, bet ir sabotažą, dronų įskridimus bei navigacijos trikdymą.

    NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas inovacijoms, hibridinėms grėsmėms ir kibernetikai Jamesas Appathurai teigia, kad tikslas yra pereiti nuo reakcijos po incidento prie aktyvios prevencijos. Jo teigimu, hibridinė kampanija Europoje yra auganti ir, nepaisant karo Ukrainoje eigos, greitai nesustos.

    Kas laikoma hibridinėmis grėsmėmis

    Hibridinės grėsmės apima veiksmus, kurie dažnai neperžengia atviro karinio konflikto ribos, bet daro realią žalą valstybių saugumui. Tai kibernetinės atakos, informacinės įtakos operacijos, sabotažas, povandeninių kabelių ir kitos kritinės infrastruktūros pažeidimai, GPS trikdymas ar provokacijos prie sienų.

    Tokie incidentai paprastai būna sunkiai priskiriami konkrečiam vykdytojui, nes naudojami tarpininkai, samdiniai, anoniminės skaitmeninės priemonės ar nusikalstamų grupių infrastruktūra. Dėl to NATO ir valstybės narės vis dažniau siekia kaupti daugiau duomenų ir geriau susieti atskirus epizodus į vieną vaizdą.

    Partnerystės su įmonėmis ir infrastruktūros valdytojais

    Aljansas plečia partnerystes su kibernetinio saugumo ir kritinės infrastruktūros sektoriais, kad karinės struktūros gautų daugiau realaus laiko signalų apie įtartiną veiklą. NATO bendradarbiavimą stiprina su „Microsoft“, „Palo Alto Networks“ ir „ESET“, siekdamas geriau apsaugoti tinklus ir spartinti informacijos apsikeitimą.

    Daug dėmesio skiriama energetikai, ypač objektams jūroje, kur dronų ir kitų priemonių naudojimas didina riziką tiek fizinei, tiek skaitmeninei infrastruktūrai. NATO atstovai nurodo, kad su kai kuriais operatoriais jau derinami praktiniai sprendimai, kai įmonių jutikliai ir stebėsenos priemonės sujungiamos su karinių štabų situacijos vertinimu.

    Atsparumas ir debesijos klausimas

    Dar viena kryptis yra kritinės skaitmeninės infrastruktūros, įskaitant duomenų centrus, saugumas ir veiklos tęstinumas krizės metu. NATO dirba su dideliais JAV debesijos paslaugų tiekėjais, tačiau kartu vysto ir savo atskirtą, saugią debesijos architektūrą, kad aljanso veikla būtų atsparesnė sutrikimams.

    Šis modelis siejamas su redundancija ir scenarijais, kai kai kurie kanalai ar išorinė pagalba tampa sunkiau prieinama. Akcentuojama, kad hibridinių grėsmių atveju svarbiausia yra ne vien reagavimas į pavienį įvykį, o gebėjimas greitai atpažinti pasikartojančius šablonus skirtingose šalyse ir sektoriuose.

    „Tikslas yra nustoti žaisti kurmio gaudynes“, – sakė Jamesas Appathurai.

    Jo teigimu, vienas atskiras gaisras ar infrastruktūros sutrikimas gali atrodyti kaip atsitiktinumas, tačiau keli panašūs epizodai, susiję su parama Ukrainai ar konkrečiomis politinėmis įtampomis, leidžia daug tiksliau vertinti, kad tai koordinuota kampanija.

  • VPN, keli telefonai ir popieriniai žemėlapiai: kaip Rusijoje apeinamos Vakarų programų blokados

    VPN, keli telefonai ir popieriniai žemėlapiai: kaip Rusijoje apeinamos Vakarų programų blokados

    Rusijoje griežtėjant interneto kontrolei, vis daugiau gyventojų ieško būdų pasiekti blokuojamas Vakarų platformas ir programėles. Po plataus masto karo Ukrainoje ir su tuo susijusių ribojimų šalyje suaktyvėjo cenzūra, o valdžia stiprina vadinamosios skaitmeninės suvereniteto politiką.

    Praktiškai tai reiškia dažnesnius prieigos sutrikimus, ribojamus informacijos kanalus ir skatinimą pereiti prie vietinių alternatyvų. Vis dėlto daliai vartotojų jos neatrodo patikimos, ypač kalbant apie privatumą, todėl kasdienė skaitmeninė rutina tampa vis labiau komplikuota.

    Kaip veikia kasdieniai apėjimai

    Populiariausias sprendimas išlieka VPN, nukreipiantis interneto srautą per užsienio serverius ir leidžiantis pasiekti užblokuotas paslaugas. Tačiau dėl nuolatinių apribojimų vartotojai vis dažniau priversti keisti VPN tiekėjus, derinti kelis įrankius ir nuolat tikrinti, kas dar veikia.

    „Kartais turiu perjungti kelias programėles, o VPN įjungti tik daliai veiksmų, nes kai kurios rusiškos paslaugos su juo neveikia“, – sakė interneto vartotojas, apibūdindamas kasdienę praktiką.

    Reuterio cituojami duomenys rodo, kad vien per kovo mėnesį „Google Play“ parduotuvėje buvo atsisiųsta 9,2 milijono penkių populiariausių VPN paslaugų kopijų. Tai keturiolika kartų daugiau nei prieš metus ir signalizuoja apie itin spartų įpročių pokytį.

    Keli telefonai vietoj vieno

    Vis dažniau pasirenkama taktika naudoti kelis telefonus: vienas skirtas valstybės remiamoms ar vietinėms programėlėms, kitas – kitai interneto veiklai. Taip žmonės mėgina atskirti skirtingas paskyras ir sumažinti riziką, kad viena veikla paveiks kitą.

    „Vienas telefonas darbui ir vietinėms programėlėms, kitas – asmeniniams reikalams, nes taip paprasčiau valdyti, kas kur matoma“, – sakė skaitmeninių teisių aktyvistas, kalbėjęs apie plintančią praktiką.

    Tuo pat metu Rusijos ryšių reguliuotojas Roskomnadzor blokuoja vis daugiau VPN paslaugų, todėl susiformuoja nuolatinis gaudynių ciklas. Vartotojai ieško naujų sprendimų, o ribojimai tampa vis tikslesni ir greičiau įgyvendinami.

    Popieriniai žemėlapiai sugrįžta

    Ribojimai veikia ne tik socialinius tinklus ar naujienų šaltinius, bet ir kasdienes paslaugas, įskaitant navigaciją bei logistiką. Esant interneto sutrikimams, kurjeriai ir vairuotojai pasakojo maršrutus atsisiunčiantys per parduotuvių ar viešų vietų „Wi‑Fi“, kad galėtų tęsti darbą.

    Moskvoje, vieno iš sutrikimų metu, popierinių žemėlapių pardavimai, kaip nurodė Reuteris, išaugo daugiau nei dvigubai. Tai tapo simbolišku ženklu, kad skaitmeninių ribojimų sąlygomis net ir moderniose didmiesčių rinkose žmonės grįžta prie analoginių atsarginių planų.

    Ekspertai pažymi, kad interneto uždarumas didina fragmentaciją: dalis visuomenės persikelia į vietines ekosistemas, o kita dalis investuoja laiką ir pinigus į apėjimo priemones. Ilgainiui tokia situacija ne tik apsunkina informacijos prieigą, bet ir didina kasdienes sąnaudas, nes paprastos užduotys reikalauja daugiau techninių žinių ir papildomų įrenginių.

  • Švedijos Komisija įspėja: Rusija netrukus gali išbandyti NATO vienybę Baltijos regione

    Švedijos Komisija įspėja: Rusija netrukus gali išbandyti NATO vienybę Baltijos regione

    Švedijos Gynybos komisija naujausioje saugumo situacijos apžvalgoje įspėja, kad Rusija artimiausiais metais gali mėginti patikrinti, kiek tvirta yra NATO valstybių vienybė ir ryžtas. Dokumente pabrėžiama, jog Kremlius gali imtis ribotų karinių ar hibridinių veiksmų, jei manytų, kad politinės aplinkybės jam palankios.

    Švedų vertinimu, tokia provokacija nebūtinai reikštų plataus masto karą ar Rusijos karinį pranašumą prieš Aljansą. Didesnė rizika siejama su bandymais sukelti abejones dėl NATO 5 straipsnio patikimumo ir priversti sąjungininkus spręsti, kaip greitai ir vieningai reaguoti.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Pastaruoju metu daug kur buvo manoma, kad karas Ukrainoje ilgam išseks Rusijos pajėgumus veikti už fronto ribų. Švedijos komisija ragina šią prielaidą vertinti atsargiau ir atkreipia dėmesį, kad kai kurios Rusijos karinių pajėgumų sritys galėjo būti nusidėvėjusios mažiau nei sausumos pajėgos.

    Kaip rizikos veiksniai išskiriami Rusijos aviacijos, karinio jūrų laivyno, tolimojo nuotolio smūgių sistemų ir hibridinių operacijų potencialas. Taip pat akcentuojamas naujų karinių vienetų kūrimas ir pajėgų telkimas arčiau NATO sienų, ypač su Baltijos jūros regionu susijusiose kryptyse.

    Europa raginama prisiimti daugiau atsakomybės

    Komisija pabrėžia, kad Jungtinės Valstijos išlieka kertinis Europos saugumo partneris, tačiau europiečiams rekomenduojama sparčiau didinti savo indėlį į gynybą. Dokumente akcentuojama, kad laikas tampa vienu svarbiausių veiksnių planuojant pajėgumus, personalą, ginkluotę ir infrastruktūrą.

    Švedijos vertinimu, būtina greitinti ne tik ginkluotųjų pajėgų plėtrą, bet ir civilinės gynybos stiprinimą, kad visuomenė ir kritinė infrastruktūra būtų atsparesnės spaudimui, sabotažui ir informacinėms operacijoms. Tokia kryptis siejama su bendra regiono tendencija, kai Baltijos jūros šalys didina pasirengimą ilgalaikiam nestabilumui ir netikėtoms krizėms.

    „Rusija gali ieškoti būdų išbandyti NATO vienybę, pasinaudodama palankiomis politinėmis aplinkybėmis“, – teigiama Švedijos Gynybos komisijos vertinime.