Tag: Rusijos dujos

  • ES ruošia visišką rusiškų dujų importo draudimą nuo 2027-ųjų, nors 2026 metais pirkta už 8,7 mlrd. eurų

    Europos Sąjungos šalys 2026 metais iš Rusijos importavo suskystintų gamtinių dujų (SGD) už 8,7 mlrd. eurų, tačiau jau nuo 2027 metų pradžios planuojamas visiškas rusiškų dujų importo draudimas.

    Apie tai praneša vokiečių savaitraštis „Der Spiegel“ – leidinys pabrėžia, kad už dujas sumokami pinigai papildo Kremliaus biudžetą.

    Ši informacija išryškina ES priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių problemą: net ir deklaruojant siekį atsisakyti importo, dalis šalių toliau perka rusiškas dujas, ypač SGD formatu.

    Pasak publikacijos, daugiausia rusiškų dujų 2026 metais pateko į Prancūziją.

    Ką reiškia planuojamas draudimas

    Numatomas visiškas draudimas nuo 2027 metų reikštų, kad ES valstybės nebegalėtų importuoti rusiškų dujų, įskaitant SGD, kuris į Europą patenka jūrų terminalais.

    Tekste nurodoma, kad tikslas – nutraukti finansinius srautus, kurie, kaip teigiama, prisideda prie Rusijos biudžeto pajamų.

    Kartu tai signalizuoja ir apie artėjantį esminį pokytį energijos tiekimo grandinėse: šalys, kurios iki šiol rėmėsi rusiškomis SGD siuntomis, turės ieškoti kitų tiekėjų.

  • Europos Komisija: Nord Stream po karo neatsidarys – kokį signalą siunčia Briuselis JAV ir Rusijai

    Europos Komisija: Nord Stream po karo neatsidarys – kokį signalą siunčia Briuselis JAV ir Rusijai

    Nord Stream ateitis: aiški žinia iš Briuselio

    Europos Komisija pareiškė, kad Nord Stream dujotiekis po karo Ukrainoje nebus atnaujintas ir rusiškos dujos šiuo maršrutu į Europą nebegrįš. Taip Briuselis atkirto pranešimams apie JAV ir Rusijos bandymus ieškoti kelių atgaivinti šį projektą.

    Komisija pabrėžia, kad Europos energetinis saugumas nebegali būti grindžiamas priklausomybe nuo Rusijos iškastinio kuro. Pasak EK atstovų, ankstesnė priklausomybė turėjo didelių „paslėptų kaštų“, nes energijos tiekimas buvo paverstas spaudimo priemone.

    „Per gerai žinome paslėptus kaštus, kai tampame priklausomi nuo Rusijos iškastinio kuro. Tai buvo paversta ginklu, todėl šios pamokos nepamirštame“, – sakė Europos Komisijos vyriausioji atstovė spaudai Paula Pinho.

    Kodėl Nord Stream sustojo

    Nord Stream sistema yra vienas ryškiausių Europos priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių simbolių. Nord Stream 1 po 2022 metų viduryje įvykusių sprogimų faktiškai tapo neveiksnus, o Nord Stream 2 taip ir nebuvo sertifikuotas Vokietijoje ir nepradėjo komercinės veiklos.

    Šie projektai, jungiantys Rusiją su Vokietija Baltijos jūros dugnu daugiau nei 1 200 kilometrų atstumu, šiandien vertinami per geopolitinio saugumo prizmę. Europos Komisija primena, kad būtent Rusija pati mažino ir galiausiai nutraukinėjo dujų tiekimą į Europą, o tai prisidėjo prie rekordiškai išaugusių energijos kainų.

    Teisinis kelias uždaryti rusiškas dujas

    Pasak Komisijos, sprendimas nėra vien politinė deklaracija ar su sankcijomis susietas pažadas. Briuselis nurodo, kad Europos Sąjungoje galioja teisės aktai, kuriais numatyta iki 2027 metų pabaigos palaipsniui atsisakyti rusiškų dujų ir suskystintųjų gamtinių dujų importo.

    Komisijos aiškinimu, trumpalaikės suskystintųjų gamtinių dujų sutartys jau turi būti nutrauktos, o ilgalaikės sutartys numatomos baigti 2027 metų sausį. Paskutinis etapas siejamas su vamzdynais tiekiamomis dujomis: tokio tipo sutartys turi būti baigtos iki 2027 metų rugsėjo.

    „Galiojantys teisės aktai nėra susieti nei su sankcijomis, nei su geopolitiniais įvykiais. Nepriklausomai nuo to, kas nutiks, rusiškas dujas ir suskystintąsias dujas iš Europos rinkos išstumiame“, – sakė Europos Komisijos energetikos atstovė Anna-Kaisa Itkonen.

    Geopolitinis fonas ir diskusijos Vokietijoje

    Diskusijos dėl galimo rusiškų dujų sugrįžimo sustiprėjo intensyvėjant taikos derybų paieškoms. Viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie galimus planus atnaujinti dujų srautus į Europą, įskaitant idėjas dėl investuotojų iš JAV įsitraukimo.

    Vis dėlto Briuselis laikosi pozicijos, kad ekonominiai argumentai negali nusverti saugumo rizikų. Europos Sąjungoje išlieka nuostata, kad prekyba energija su Maskva reikštų ne tik finansinę, bet ir strateginę kainą bendram saugumui.

    Tuo pat metu Vokietijos vidaus politikoje tema kelia aštrias diskusijas. Kraštutinių dešiniųjų AfD lyderė Alice Weidel yra sakiusi, kad atėjus į valdžią siektų panaikinti apribojimus ir atnaujinti Nord Stream, argumentuodama pigesnių dujų nauda pramonei ir vartotojams.

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas tokiai logikai nepritaria ir pabrėžia, kad ilgalaikis stabilumas turi būti užtikrinamas diversifikacija ir atsinaujinančių išteklių plėtra. Europos Komisija pažymi, kad bet kokiems teisinių nuostatų pakeitimams reikėtų naujo Komisijos pasiūlymo ir kvalifikuotos valstybių narių daugumos pritarimo.

  • Vengrijos ministrė skrenda pas Trumpą: Budapeštas siekia išimties rusiškoms dujoms ir naftai

    Vengrijos užsienio reikalų ministrė antradienį vyksta į Vašingtoną, kur numatyti pokalbiai su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Budapeštas siekia, kad rusiškų angliavandenilių tiekimui Vengrijai nebūtų taikomos JAV sankcijos.

    Šis vizitas vertinamas kaip vienas svarbiausių dvišalių kontaktų dėl energetikos per pastaruosius mėnesius, nes Vengrija atvirai įvardija sankcijų išimčių pratęsimą kaip prioritetą santykiuose su Donaldo Trumpo administracija. Vengrijos valdžia pabrėžia, kad be rusiškų tiekimų šalis artimiausiu metu esą dar neišsiverčia.

    Budapešto argumentas – priklausomybė dar neišnyko

    Vengrijos pareigūnai teigia, kad šalis tęsia energijos šaltinių ir tiekimo maršrutų diversifikavimą, tačiau perėjimas užtrunka. Todėl, jų vertinimu, išimtys sankcijoms reikalingos bent pereinamuoju laikotarpiu.

    Vengrija akcentuoja, kad rusiška nafta naudojama perdirbimui Vengrijos bendrovės „MOL“ gamyklose. Dėl šios priežasties bet koks staigus tiekimo ribojimas, pasak Budapešto, sukeltų rizikų vidaus rinkai ir pramonei.

    Kokiais keliais Vengriją pasiekia rusiški ištekliai

    Vengrija didžiąją dalį naftos vis dar gauna naftotiekiu „Družba“ pietine atšaka. Dujos į šalį, remiantis Vengrijos pateikiama informacija, keliauja per „Turkish Stream“ ir jo jungtis per Bulgariją bei Serbiją.

    Vengrijos duomenimis, 2025 metais į šalį iš Rusijos atgabenta daugiau kaip 8,5 milijono tonų naftos ir daugiau kaip 7 milijardai kubinių metrų gamtinių dujų. Šie skaičiai rodo, kad Vengrijos energetinis ryšys su Rusija išlieka reikšmingas.

    Energetika – politinių derybų centre

    Ekspertai pažymi, kad energijos tiekimas Europoje jau ne vienerius metus yra ne tik ekonominis, bet ir politinis klausimas, o sankcijų režimai tampa derybų objektu. Vengrijos atvejis išsiskiria tuo, kad šalis nuosekliai siekia specialių sąlygų, motyvuodama infrastruktūros ir perdirbimo priklausomybe.

    Numatomas ministrės susitikimas Vašingtone gali tapti svarbiu signalu, kiek JAV administracija pasirengusi taikyti išimtis sąjungininkėms dėl rusiškos naftos ir dujų. Tuo pat metu Budapeštui teks atsakyti į klausimą, kaip greitai realiai mažės priklausomybė nuo rusiškų tiekimų.

  • Donaldas Trumpas gavo naują svertą: iki 100 proc. muitai šalims, perkančioms rusišką naftą ir dujas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įstatymą, kuris suteikia galimybę taikyti iki 100 proc. muitus valstybėms, laikomoms didžiausiomis rusiškos naftos ir dujų importuotojomis. Dokumentas siejamas su pastangomis didinti spaudimą Rusijai dėl karo Ukrainoje ir riboti sankcijų apėjimą per tarpininkus.

    Įstatymas numato, kad priemonės turėtų būti pritaikytos per 30 dienų, tačiau palieka prezidentui plačią diskreciją spręsti, ar muitus ir sankcijas aktyvuoti, atidėti arba jų netaikyti. Tai reiškia, kad naujasis mechanizmas tampa ne tik ekonomine, bet ir derybine priemone užsienio politikos darbotvarkėje.

    Ką konkrečiai keičia įstatymas?

    Esminė naujovė – galimybė papildomais muitais apmokestinti prekes iš šalių, kurios patenka į didžiausių rusiškų energijos išteklių importuotojų grupę arba, JAV vertinimu, labiausiai padeda apeiti naftos ir dujų ribojimus. Be to, dokumente įtvirtinamos jau galiojusios sankcijų nuostatos ir sudaromos sąlygos griežtinti spaudimą vadinamajai šešėlinei laivynų infrastruktūrai.

    Įstatyme nėra išvardytų konkrečių valstybių, tačiau pagal prekybos ir energijos srautų duomenis dažniausiai minimos Kinija, Indija ir Turkija. Tarp galimų taikinių įvardijamos ir kai kurios Europos šalys, tokios kaip Slovakija bei Vengrija, taip pat regiono valstybės, kurios gali atlikti tarpininkų vaidmenį energijos tiekimo grandinėse.

    Politinė reakcija ir rizikos

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai ragino Vašingtoną pasinaudoti įstatymo suteiktais įgaliojimais. Kyjivas tokią priemonę vertina kaip galintį sustiprinti spaudimą Rusijos biudžetui, kurio pajamos iš energijos eksporto išlieka viena svarbiausių karo finansavimo atramų.

    JAV politinėje arenoje įstatymas sulaukė ir kritikos: dalis demokratų atstovų baiminasi, kad papildomi muitai gali tapti instrumentu selektyviai spausti partnerius ir būti taikomi nepastoviai, priklausomai nuo Baltųjų rūmų politinių tikslų. Rizika ypač aktuali tuo atveju, jei muitų grėsmė būtų panaudota platesniuose prekybos ginčuose, o ne vien Rusijos energijos srautams riboti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad toks muitų mechanizmas gali turėti kelis lygiagrečius padarinius: didinti kainų spaudimą importuojančioms šalims, keisti energijos tiekimo maršrutus ir skatinti dar didesnį prekybos srautų persiorientavimą. Praktinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai ir kokiu mastu administracija nuspręs šiuos įgaliojimus taikyti.

  • Auditoriai perspėja: ES energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos planą stabdo tinklai ir lėšos

    Auditoriai perspėja: ES energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos planą stabdo tinklai ir lėšos

    Auditoriai: planas atsilieka

    Praėjus ketveriems metams nuo Europos Sąjungos sprendimo sparčiau atsisakyti rusiškos naftos ir dujų, Europos Audito Rūmai (EAR) įspėja, kad energetinės nepriklausomybės tikslai įgyvendinami lėčiau, nei buvo žadėta. Auditoriai pabrėžia, jog didžiausios kliūtys yra ne tik geopolitika, bet ir labai konkretūs dalykai: elektros tinklų infrastruktūra, jungtys tarp valstybių ir finansavimas.

    Ataskaita vertina „REPowerEU“ kryptį, kurią Europos Komisija pristatė 2022 metais, siekdama mažinti priklausomybę nuo Maskvos energijos išteklių ir kartu paspartinti švarios energetikos plėtrą. EAR teigimu, pati kryptis iš esmės teisinga, tačiau įgyvendinimas stringa, o pažanga ne visada tiesiogiai susijusi su šiuo planu.

    „Mūsų vertinimu, mažesnį dujų vartojimą ir importą lėmė ir kiti veiksniai, nesusiję priežastiniu ryšiu su REPowerEU: švelnios žiemos, taip pat namų ūkių ir verslo vartojimo mažėjimas dėl aukštų kainų“, – teigiama EAR išvadose.

    Kiek sumažėjo rusiškų dujų

    Europos Komisija, reaguodama į auditorių kritiką, akcentuoja, kad rusiškų gamtinių dujų importas per keletą metų smuko labai ryškiai. Pasak Komisijos atstovo, importas nuo 152 mlrd. kubinių metrų 2021 metais sumažėjo iki 36 mlrd. kubinių metrų 2025 metais, o rusiškų dujų dalis bendrame importe krito nuo 45 proc. iki 12 proc.

    Tačiau auditoriai ragina atsargiai vertinti, kiek šį pokytį nulėmė vien „REPowerEU“ priemonės. Jie primena, kad vartojimą ir importo apimtis smarkiai veikė kainų šuoliai, taupymo kampanijos, pramonės apimčių kritimas kai kuriose šakose ir palankesnės oro sąlygos.

    Silpnoji grandis – tinklai

    EAR ataskaitoje ryškiausiai išskiriama elektros perdavimo tinklų problema, ypač tarpvalstybinės jungtys, be kurių neįmanoma pilnai integruota Europos energijos rinka. Auditoriai pažymi, kad be tinklų modernizavimo ir pajėgumų didinimo atsinaujinančios energetikos plėtra gali susidurti su paradoksu: elektrą pagaminti bus galima, bet jos nepavyks efektyviai perkelti ten, kur tuo metu jos labiausiai reikia.

    Kita įvardijama rizika – pakeisti vieną priklausomybę kita. Atsitraukus nuo rusiškų iškastinių išteklių, bet nespėjant plėsti vietinės švarios gamybos ir tinklų, didėja priklausomybė nuo importuojamų energijos žaliavų, technologijų ar komponentų, o energetinio saugumo klausimai neišnyksta.

    Finansavimo spraga ir neaiškūs planai

    Auditoriai taip pat nurodo, kad realus finansavimas atsilieka nuo reikalingo masto. Šalys narės, pasak EAR, yra įsipareigojusios apie 54,3 mlrd. eurų iš maždaug 300 mlrd. eurų papildomo finansavimo, numatyto per ES ekonomikos gaivinimo priemones, tai yra mažiau nei penktadalis sumos, kuri pradžioje buvo laikyta būtina tikslams pasiekti.

    EAR kritikuoja ir nacionalinių energetikos ir klimato planų turinį: juose, auditorių vertinimu, neretai trūksta konkrečių priemonių, aiškių terminų ar išmatuojamų tikslų, kurie parodytų, kaip „REPowerEU“ nuostatos virs realiais projektais. Komisija tuo metu tvirtina, kad finansavimas suvaidino svarbų vaidmenį spartinant prioritetų įgyvendinimą, tačiau pripažįstama, kad tolesni sprendimai priklausys nuo valstybių narių politinės valios ir gebėjimo investuoti.

    Pasak auditorių, artimiausiu metu didžiausia politinė kova vyks dėl elektros tinklų ateities: Europos Parlamentas ir Taryba sieks iki metų pabaigos susitarti dėl derybų krypties, kuri nulems, kiek greitai bus įmanoma paspartinti leidimų išdavimą, tinklų plėtrą ir jungčių statybas. Nuo šių sprendimų priklausys, ar energetinės nepriklausomybės tikslai taps infrastruktūros realybe, o ne tik strateginiais dokumentais.

  • Putinas apie Nord Stream užkulisius: kodėl Lenkija buvo svarbi ir ką reiškia šis pareiškimas dabar

    Rusijos vadovas Vladimiras Putinas interviu valstybinės žiniasklaidos žurnalistui Pavelui Zarubinui teigė, kad antroji Nord Stream dujotiekio gija esą iš pradžių buvo planuota per Lenkiją. Pasak jo, buvo parengta dalis infrastruktūros, tačiau galiausiai pasirinktas maršrutas Baltijos jūros dugnu.

    Putinas sprendimą aiškino siekiu „sumažinti riziką“ ir tvirtino, kad Varšuva neva prieštaravo jūriniam variantui dėl galimų tranzito pajamų praradimo. Tokia versija atitinka ilgalaikę Kremliaus liniją Nord Stream pristatyti kaip pirmiausia ekonominį, o ne geopolitinį projektą.

    Kodėl Lenkija buvo svarbi?

    Iš platesnės perspektyvos Lenkijos vaidmuo šiame pasakojime yra didesnis nei vien tranzito mokesčiai. Dešimtmečius rusiškos dujos į Vakarų Europą keliavo per Vidurio ir Rytų Europos valstybes, tarp jų ir per Jamalo–Europos dujotiekį, vedusį per Baltarusiją ir Lenkiją į Vokietiją.

    Nord Stream pakeitė šią architektūrą: pirmoji gija pradėjo veikti 2011 metais, antroji – 2012 metais. Dvi vamzdyno gijos Baltijos jūros dugnu sudarė tiesioginį ryšį tarp Rusijos pakrantės ir Vokietijos, o bendra metinė galia siekė apie 55 mlrd. kubinių metrų dujų.

    Tiesioginis maršrutas Rusijai suteikė galimybę didelius dujų kiekius tiekti Vokietijai apeinant Lenkijos ir Ukrainos perdavimo infrastruktūrą. Valstybėms tranzitu tai reiškė ne tik potencialių pajamų sumažėjimą, bet ir silpnesnę derybinę poziciją bei mažesnį vaidmenį tiekimo saugumo sistemoje.

    Baltijos maršrutas ir geopolitika

    Maskvos požiūriu jūrinis kelias mažino priklausomybę nuo trečiųjų šalių, esančių tarp tiekėjo ir pirkėjo. Ekonominis argumentas taip pat buvo akivaizdus: Vokietija gavo papildomą tiesioginį pajėgumą, o Rusija – patogesnę prieigą prie vienos didžiausių Europos dujų rinkų.

    Tačiau ekonomika ir strategija šiame projekte persidengė. Daliai Europos Sąjungos valstybių, ypač Lenkijai ir kitoms regiono šalims, Nord Stream 2 kėlė klausimų dėl energetinio saugumo, priklausomybės nuo vieno tiekėjo didėjimo ir tradicinių tranzito kelių politinės reikšmės mažėjimo.

    Kodėl tai pasakoma būtent dabar?

    Po 2022 metų Nord Stream tema vėl įgavo papildomą svorį. 2022 metų rugsėjį sprogimai apgadino tris iš keturių Nord Stream 1 ir Nord Stream 2 gijų, o tyrimai dėl sabotažo iki šiol turi politinių pasekmių ir yra jautri tema Europoje.

    Putino pasakojimas, kad antra gija galėjo eiti per Lenkiją, šiandien gali būti suprantamas ir kaip bandymas suformuoti palankesnį naratyvą apie praeities energetinį modelį. Rusijai netekus didelės dalies Europos dujų rinkos, Kremliaus interesas gali būti parodyti ankstesnį bendradarbiavimą kaip „racionalų“ ir nutrauktą dėl politikos, o ne dėl saugumo rizikų.

    „Nord Stream buvo planuotas taip, kad sumažintų riziką ir užtikrintų stabilų tiekimą“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Šį pareiškimą verta vertinti atsargiai: jis gali turėti faktinių detalių apie ankstyvas projektavimo idėjas, bet kartu gali būti ir sąmoningas bandymas perrašyti projekto prasmę šiandienos politiniame kontekste. Europos diskusijose esminis klausimas išlieka tas pats: kaip energetinė infrastruktūra veikia valstybių priklausomybes, derybinę galią ir saugumo balansą.

  • Rusijos LNG importas į ES pasiekė rekordą: per pusmetį sumokėta beveik 6 mlrd. eurų

    Naujausi duomenys rodo, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį suskystintų gamtinių dujų (LNG) srautai iš Rusijos į Europos Sąjungą pasiekė rekordines apimtis. Į ES iš Jamaalo projekto eksporto taško atplaukė 136 kroviniai, iš viso beveik 10 mln. tonų LNG.

    Toks kiekis yra apie 16 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Skaičiuojama, kad ES valstybės už rusišką LNG šiemet jau sumokėjo beveik 6 mlrd. eurų, o didžiausi pirkėjai buvo Prancūzija, Belgija ir Ispanija.

    Kaip tai dera su ribojimais?

    Nors po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą ES nuosekliai mažino priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, dujų importas ilgą laiką išliko sudėtingiausia grandis. Dalis rusiškų dujų į Europą ir toliau patenka tiek LNG pavidalu jūrų maršrutais, tiek vamzdynais per likusius veikiančius kelius.

    Pagal viešai skelbiamą ES ribojimų kryptį numatyta, kad trumpalaikiai nauji LNG užsakymai turi būti stabdomi, o ilgalaikės sutartys palaipsniui nutraukiamos, pereinant prie visiško atsisakymo. Praktikoje rinkos dalyviai vis dar remiasi anksčiau pasirašytais kontraktais, o dalis tiekimo grandinių prisitaikė prie teisinių išimčių ir pereinamųjų laikotarpių.

    Kodėl importas gali augti prieš draudimus?

    Energetikos rinkų analitikai tokį šuolį dažnai aiškina pasirengimu šildymo sezonui ir siekiu užpildyti saugyklas tada, kai kainos ir logistika palankesni. Kuo arčiau įsigalioja griežtesni ribojimai, tuo labiau auga motyvacija kaupti atsargas ir užsitikrinti tiekimą pagal dar galiojančias sutartis.

    ES energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūros ACER skelbiami suvestiniai rodikliai taip pat rodo augimą: 2026 metų sausio–gegužės mėnesiais bendras rusiškų dujų importas į ES buvo didesnis, o LNG segmentas augo sparčiau nei vamzdynais tiekiamos dujos.

    Ką tai reiškia ES energetikai?

    Rekordinis importas išryškina įtampą tarp politinio tikslo atsisakyti rusiškų energijos išteklių ir realių rinkos poreikių trumpuoju laikotarpiu. Kol vyksta perėjimas prie alternatyvių tiekėjų, infrastruktūros plėtra ir sutarčių peržiūra, importo statistika gali svyruoti, ypač prieš sezoninius paklausos pikus.

    Ilgesnėje perspektyvoje ES kryptis išlieka aiški: diversifikacija, didesnės LNG importo galimybės iš kitų regionų, energijos taupymas ir atsinaujinančių išteklių plėtra. Tačiau 2026 metų pirmojo pusmečio skaičiai rodo, kad visiškas atsisakymas gali būti nelygus ir priklausomas nuo sutarčių terminų bei rinkos sąlygų.

  • Saksonijos premjeras Kretschmeris: kada Vokietija vėl kalbėtų apie rusiškas dujas ir pabėgėlius

    Saksonijos premjeras Kretschmeris: kada Vokietija vėl kalbėtų apie rusiškas dujas ir pabėgėlius

    Saksonijos žemės ministras pirmininkas Michaelis Kretschmeris pareiškė, kad ateityje, pasibaigus karui, Vokietija galėtų svarstyti ir rusiškų gamtinių dujų tiekimo atnaujinimą. Jo teigimu, apie energijos prekybą su Rusija iš esmės būtų įmanoma kalbėti tik tada, kai būtų pasiekta taika arba ilgalaikės paliaubos.

    Interviu Berlyne politikas pabrėžė, kad svarbiausias tikslas yra kuo greitesnis karo veiksmų sustabdymas, nes kasdien žūsta daug žmonių abiejose fronto pusėse. Kretschmeris priklauso CDU ir partijoje eina vicepirmininko pareigas, todėl jo pasisakymai atspindi dalies Vokietijos politinio elito diskusijas apie karo kainą ir paramos ribas.

    Parama Ukrainai ir sankcijų ribos

    Kretschmeris jau anksčiau ragino daugiau dėmesio skirti diplomatinėms pastangoms ir kritiškai vertino kai kurias karinės pagalbos formas, įskaitant toliašaudes raketas. Jo argumentas remiasi nuostata, kad Vokietija neturėtų tapti tiesiogine konflikto šalimi, o sprendimo reikia ieškoti platesniame tarptautiniame formate.

    Kalbėdamas apie sankcijas Rusijai, Saksonijos vadovas laikėsi dvejopo vertinimo: agresija prieš suverenią valstybę, jo žodžiais, negali likti nenubausta, nes tai kurtų pavojingą precedentą. Kartu jis pabrėžė, kad priemonės turi būti parinktos racionaliai, jog labiausiai neatsigręžtų prieš pačią Vokietiją ir nepakirstų ekonomikos atsparumo.

    Politikas akcentavo, kad ilgalaikė gynybos stiprinimo politika Europoje reikalauja finansinių išteklių, o tai tiesiogiai siejasi su konkurencinga ekonomika. Todėl, jo teigimu, svarbu vertinti, ar sankcijų architektūra nesukelia neproporcingų pasekmių pramonei, energijos kainoms ir viešiesiems finansams.

    Ukrainiečių pabėgėliai ir socialinė politika

    Atskira interviu dalis buvo skirta maždaug milijonui ukrainiečių, atvykusių į Vokietiją pasinaudojus ES laikinosios apsaugos mechanizmu. Kretschmeris kritiškai įvertino sprendimą suteikti karo pabėgėliams prieigą prie piliečių pašalpos, teigdamas, kad tokia schema gali mažinti paskatas greičiau įsilieti į darbo rinką.

    „Prancūzijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Nyderlanduose įsidarbinimo rodikliai greitai pasiekė 70 ar 80 proc., o pas mus ilgai buvo 20 ar 30 proc. Tai nėra pabėgėlių problema, tai yra mūsų socialinės politikos problema“, – sakė Michaelis Kretschmeris.

    Jo vertinimu, efektyviausias sprendimas masinio atvykimo situacijose yra ES laikinosios apsaugos direktyva, nes ji suteikia teisę gyventi ir dirbti be ilgo prieglobsčio procedūrų kelio. Vis dėlto Kretschmeris atkreipė dėmesį, kad šio mechanizmo galiojimas artėja prie peržiūros, o politinėse diskusijose esą girdima, jog pratęsimas gali būti ribotas.

    Grįžimo į Ukrainą tema

    Kretschmeris taip pat tvirtino matantis, kad dalis Ukrainos teritorijų yra pakankamai saugios civiliam gyvenimui, todėl ateityje bus daugiau diskusijų apie savanorišką grįžimą. Jo teigimu, Ukrainai reikės žmonių ir paramos atstatymui, tačiau Vokietijos ir kitų šalių galimybės ilgai išlaikyti tokį pat paramos lygį nėra beribės.

    Kartu jis pabrėžė, kad sprendimai dėl paramos pabėgėliams ir savivaldybių finansavimo turi būti subalansuoti, nes vietos infrastruktūra patiria papildomą krūvį. Kretschmeris priminė, kad derybose dėl finansinių paketų žemės ir savivaldybės siekė didesnio užtikrinimo, jog kartu su gynybos ir užsienio politikos įsipareigojimais bus investuojama ir į ligonines, mokyklas bei kitas viešąsias paslaugas.