Rusijos vadovas Vladimiras Putinas interviu valstybinės žiniasklaidos žurnalistui Pavelui Zarubinui teigė, kad antroji Nord Stream dujotiekio gija esą iš pradžių buvo planuota per Lenkiją. Pasak jo, buvo parengta dalis infrastruktūros, tačiau galiausiai pasirinktas maršrutas Baltijos jūros dugnu.
Putinas sprendimą aiškino siekiu „sumažinti riziką“ ir tvirtino, kad Varšuva neva prieštaravo jūriniam variantui dėl galimų tranzito pajamų praradimo. Tokia versija atitinka ilgalaikę Kremliaus liniją Nord Stream pristatyti kaip pirmiausia ekonominį, o ne geopolitinį projektą.
Kodėl Lenkija buvo svarbi?
Iš platesnės perspektyvos Lenkijos vaidmuo šiame pasakojime yra didesnis nei vien tranzito mokesčiai. Dešimtmečius rusiškos dujos į Vakarų Europą keliavo per Vidurio ir Rytų Europos valstybes, tarp jų ir per Jamalo–Europos dujotiekį, vedusį per Baltarusiją ir Lenkiją į Vokietiją.
Nord Stream pakeitė šią architektūrą: pirmoji gija pradėjo veikti 2011 metais, antroji – 2012 metais. Dvi vamzdyno gijos Baltijos jūros dugnu sudarė tiesioginį ryšį tarp Rusijos pakrantės ir Vokietijos, o bendra metinė galia siekė apie 55 mlrd. kubinių metrų dujų.
Tiesioginis maršrutas Rusijai suteikė galimybę didelius dujų kiekius tiekti Vokietijai apeinant Lenkijos ir Ukrainos perdavimo infrastruktūrą. Valstybėms tranzitu tai reiškė ne tik potencialių pajamų sumažėjimą, bet ir silpnesnę derybinę poziciją bei mažesnį vaidmenį tiekimo saugumo sistemoje.
Baltijos maršrutas ir geopolitika
Maskvos požiūriu jūrinis kelias mažino priklausomybę nuo trečiųjų šalių, esančių tarp tiekėjo ir pirkėjo. Ekonominis argumentas taip pat buvo akivaizdus: Vokietija gavo papildomą tiesioginį pajėgumą, o Rusija – patogesnę prieigą prie vienos didžiausių Europos dujų rinkų.
Tačiau ekonomika ir strategija šiame projekte persidengė. Daliai Europos Sąjungos valstybių, ypač Lenkijai ir kitoms regiono šalims, Nord Stream 2 kėlė klausimų dėl energetinio saugumo, priklausomybės nuo vieno tiekėjo didėjimo ir tradicinių tranzito kelių politinės reikšmės mažėjimo.
Kodėl tai pasakoma būtent dabar?
Po 2022 metų Nord Stream tema vėl įgavo papildomą svorį. 2022 metų rugsėjį sprogimai apgadino tris iš keturių Nord Stream 1 ir Nord Stream 2 gijų, o tyrimai dėl sabotažo iki šiol turi politinių pasekmių ir yra jautri tema Europoje.
Putino pasakojimas, kad antra gija galėjo eiti per Lenkiją, šiandien gali būti suprantamas ir kaip bandymas suformuoti palankesnį naratyvą apie praeities energetinį modelį. Rusijai netekus didelės dalies Europos dujų rinkos, Kremliaus interesas gali būti parodyti ankstesnį bendradarbiavimą kaip „racionalų“ ir nutrauktą dėl politikos, o ne dėl saugumo rizikų.
„Nord Stream buvo planuotas taip, kad sumažintų riziką ir užtikrintų stabilų tiekimą“, – sakė Vladimiras Putinas.
Šį pareiškimą verta vertinti atsargiai: jis gali turėti faktinių detalių apie ankstyvas projektavimo idėjas, bet kartu gali būti ir sąmoningas bandymas perrašyti projekto prasmę šiandienos politiniame kontekste. Europos diskusijose esminis klausimas išlieka tas pats: kaip energetinė infrastruktūra veikia valstybių priklausomybes, derybinę galią ir saugumo balansą.
Leave a Reply