CP v2

Tag: Ryanair

  • „Ryanair“ svarsto uždaryti bazę Salonikuose: rudenį gali mažėti skrydžių ir kainų pasiūlymų

    „Ryanair“ svarsto uždaryti bazę Salonikuose: rudenį gali mažėti skrydžių ir kainų pasiūlymų

    „Ryanair“ svarsto galimybę uždaryti savo bazę Salonikuose, o tai gali pakeisti dalies maršrutų pasiūlą ir skrydžių dažnį artėjant žiemos sezonui. Tokie sprendimai dažniausiai tiesiogiai paliečia keliautojus, kurie bilietus renkasi pagal kainą ir patogų tvarkaraštį.

    Kaip nurodoma, nesutarimų priežastis yra planuojamas Salonikų Makedonija oro uosto mokesčių didinimas maždaug 15 proc. Pigių skrydžių bendrovėms net ir santykinai nedideli oro uostų tarifų pokyčiai gali lemti, ar maršrutas išlieka pelningas.

    Kas keistųsi nuo spalio?

    Skelbiama, kad pokyčiai galėtų įsigalioti spalio 22 dieną, startuojant žiemos skrydžių tvarkaraščiui. Būtent tuo metu aviakompanijos tradiciškai peržiūri bazes, lėktuvų paskirstymą ir maršrutų tinklą, todėl dalis krypčių gali būti koreguojamos gana greitai.

    „Ryanair“ bazė Salonikuose veikė nuo 2014 metais ir buvo svarbi šiaurės Graikijos turizmo vartai, ypač keliaujantiems į Chalkidikės pusiasalį. Anksčiau čia bazavosi keli bendrovės orlaiviai, kurie leisdavo palaikyti intensyvų skrydžių grafiką ir žemesnes kainas.

    Galimos pasekmės keliautojams

    Jei bazė būtų uždaryta, dalis skrydžių gali būti retinami arba apskritai išimami iš pardavimo, o tai kelia riziką, kad vidutinės bilietų kainos kils. Mažesnė konkurencija tam tikruose maršrutuose paprastai reiškia ir mažiau akcijų, ir mažiau patogių išvykimo laikų.

    Tekste minimi maršrutai, kuriuos pokyčiai galėtų paliesti, siejami su skrydžiais iš Varšuvos Modlino, Krokuvos ir Poznanės. Net jei dalis reisų liktų, keliautojams gali tekti dažniau rinktis skrydžius su persėdimu arba alternatyvius oro uostus.

    Bendrovė pastaraisiais metais aktyviai plečia veiklą Balkanuose, įskaitant Albaniją, kur veiklos kaštai dažnai yra mažesni. Tokia kryptis atitinka pigių skrydžių modelį, kai lėktuvai perkeliami ten, kur oro uostų sąlygos ir mokesčiai leidžia išlaikyti žemas kainas.

  • Modlino oro uostas žada išeiti į pelną per trejus metus: plečia terminalą ir ieško naujų pajamų

    Laikinas terminalas ir daugiau erdvės

    Netoli Varšuvos esantis Modlino oro uostas planuoja per artimiausius trejus metus tapti pelningas ir teigia, kad tam būtina skubiai padidinti pralaidumą bei pagerinti keleivių patirtį. Pirmasis žingsnis – laikinas terminalo sprendimas, kuris turėtų veikti kaip tarpinė stotelė iki pilnavertės naujos keleivių terminalo plėtros.

    Oro uosto vadovybė pabrėžia, kad tai nebus paprastas palapinės tipo statinys: numatomas membraninis stogas, tačiau viduje bus šildymas, visos komunikacijos ir funkcijos, prie kurių keleiviai įpratę dabartiniame terminale. Tikslas – kad keliaujantys realaus skirtumo nepajustų, o laukimo sąlygos būtų akivaizdžiai patogesnės.

    Planuojama padidinti išvykimo vartų skaičių ir išplėsti saugumo patikros bei ribojamos prieigos zonas, kad keleivių srautai judėtų sparčiau. Kartu didės ir komercinė erdvė, kurioje veiks maitinimo bei prekybos vietos, o tai tiesiogiai susieta su oro uosto pajamų augimu.

    Didžiausias tikslas: neaviacinių pajamų šuolis

    Modlino oro uostas pripažįsta, kad vien iš aviacinių mokesčių, priklausomų nuo skrydžių ir keleivių skaičiaus, stabilios finansinės grąžos neužtenka, ypač aptarnaujant pigių skrydžių modelį. Todėl pagrindine strategijos ašimi įvardijamas neaviacinių pajamų didinimas, tai yra pajamos iš parkavimo, prekybos, maitinimo ir kitų paslaugų.

    Vadovybė nurodo siekį per laiką pajamų struktūrą pasukti taip, kad didesnė dalis būtų uždirbama ne iš pačių skrydžių aptarnavimo. Būtent dėl to laikino terminalo plėtra suplanuota taip, kad augtų ne tik pralaidumas, bet ir keleivių išlaidos oro uoste.

    „Duokite mums trejus metus, ir nebegalėsite sakyti, kad Modlinas yra nuostolingas“, – sakė oro uosto vadovas Jacek Kowalski.

    Priklausomybė nuo „Ryanair“ ir planai diversifikuoti

    Modlinas daugelį metų buvo stipriai siejamas su „Ryanair“, nors šiandien iš jo taip pat skraidina ir kiti vežėjai, tarp jų „Wizz Air“ bei „Air Arabia“. Vis dėlto oro uostas atvirai kalba apie riziką per daug priklausyti nuo vieno dominuojančio partnerio, nes pasikeitus komercinėms sąlygoms srautai gali kristi itin greitai.

    Oro uostas akcentuoja, kad itin žemų mokesčių modelis, kai už keleivį mokama simbolinė suma, nėra tvarus ilgalaikėje perspektyvoje. Taip pat pabrėžiama, kad per daugiau nei dešimtmetį reikšmingai augo darbo kaštai, todėl regioninių oro uostų pelningumo kartelė pasistūmėjo į viršų: vien didelis keleivių skaičius nebeužtikrina finansinės sėkmės, jei dominuoja žemų kainų segmentas.

    Kalbėdamas apie finansinę paramą plėtrai, oro uostas mini iš anksto sumokėtas būsimų mokesčių įmokas, kurias suderėjo su „Ryanair“. Suma siekia apie 10 000 000 eurų, tačiau vadovybė pabrėžia, kad tai nėra paskola, o komercinis išankstinis apmokėjimas, leidžiantis greičiau pradėti pirkimų procedūras ir stiprinti patikimumą kreditorių akyse.

    Kartu Modlinas žvalgosi į kitas veiklas, kurios galėtų sustiprinti pajamas ir sumažinti priklausomybę nuo vien keleivių srautų. Tarp svarstomų krypčių minimos orlaivių techninės priežiūros bazės, o ilgesnėje perspektyvoje ir krovinių gabenimo paslaugos, nors tam įtakos turės infrastruktūros apribojimai ir orlaivių tipai, kuriuos oro uostas gali aptarnauti.

    Mazovijos regione Modlino vaidmuo ateityje siejamas su specializacija: būti patogiu ir greitu žemų kaštų skrydžių oro uostu šalia didesnio pagrindinio mazgo. Oro uosto vertinimu, jo pranašumai yra paprasta infrastruktūra, greitas orlaivių aptarnavimo ciklas ir palyginti trumpas keleivių kelionės laikas iki vartų.

  • „Ryanair“ vadovas: Europa gegužę tikėtina išvengs reaktyvinių degalų krizės, bet vasara lieka rizikinga

    „Ryanair“ vadovas: Europa gegužę tikėtina išvengs reaktyvinių degalų krizės, bet vasara lieka rizikinga

    Europos aviacijos rinkoje mažėja baimės dėl artimiausiu metu galinčio pritrūkti reaktyvinių degalų, tačiau vasaros sezonas vis dar kelia rizikų, sako pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary. Jo teigimu, gegužę ryškesnio tiekimo sutrikimo Europa greičiausiai nepatirs, nors tvirtų garantijų niekas neduoda.

    Pastaraisiais mėnesiais reaktyvinių degalų kainos Europoje smarkiai šoktelėjo dėl geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose ir sutrikusių tiekimo grandinių. Tokie svyravimai avialinijoms ypač skausmingi, nes degalai dažnai sudaro vieną didžiausių veiklos sąnaudų dalių, o kainų pokyčiai greitai persiduoda bilietams.

    Garantijų vasarai nėra

    Michaelas O’Leary teigia, kad padėtis „šiuo metu nuosaikiai gerėja“, o degalų tiekėjai nemato didelių problemų bent iki birželio pradžios. Vis dėlto jis pabrėžia, kad rinkoje nėra 100 proc. tikrumo dėl birželio, liepos ir rugpjūčio, kai kelionių paklausa pasiekia piką.

    Pasak „Ryanair“ vadovo, jei degalų kainos išsilaikys labai aukštos, dalis Europos vežėjų gali neatlaikyti finansinio spaudimo. Jo vertinimu, rizika didžiausia toms bendrovėms, kurios neturi pakankamos finansinės pagalvės arba yra silpnai apsidraudusios nuo kainų šuolių.

    Kas švelnina smūgį avialinijoms

    „Ryanair“ tvirtina esanti kiek atsparesnė kainų šuoliui, nes yra apsidraudusi didžiąją dalį degalų poreikio iš anksto fiksuotomis kainomis. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu bendrovė gali geriau prognozuoti sąnaudas ir lėčiau kelti bilietų kainas, palyginti su konkurentais, kurie perka degalus rinkos kaina.

    Panašias apsidraudimo strategijas naudoja ir kitos didžiosios Europos aviacijos grupės, tačiau tokia apsauga paprastai veikia ribotą laiką. Jei geopolitinė krizė užsitęstų, o kainos išliktų aukštos ilgiau nei kelis mėnesius, spaudimas sektoriui vėl stiprėtų, o keleiviai tai labiausiai pajustų per brangesnius bilietus ir mažesnį skrydžių dažnį.

    Ginčas dėl anglies dioksido kainodaros

    Michaelas O’Leary taip pat kritikavo Europos Komisijos veiksmus ir ragino peržiūrėti aviacijai taikomą apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Jo nuomone, anglies dioksido kainodara prisideda prie bilietų brangimo ir turėtų būti laikinai sušvelninta arba labiau suderinta su tarptautine schema, taikoma aviacijos išmetimams kompensuoti.

    Europos Komisija tuo metu ieško būdų geriau stebėti situaciją ir diversifikuoti reaktyvinių degalų importą, kad sumažėtų priklausomybė nuo pažeidžiamų tiekimo maršrutų. Tačiau rinkos dalyviai perspėja, kad pasiūlos ir kainų stabilumas šią vasarą labiausiai priklausys nuo konflikto raidos ir logistikos grandinių atsparumo.

    Avialinijoms įžengus į intensyviausią metų sezoną, keleiviams svarbiausia rizika išlieka ta pati: jei degalų kaina ir toliau bus aukšta, dalis maršrutų gali brangti, o kai kurios bendrovės gali būti priverstos mažinti planuojamus pajėgumus. Vis dėlto bent artimiausiu metu sektorius tikisi išvengti staigaus reaktyvinių degalų trūkumo scenarijaus Europoje.

  • Europoje brangstant aviaciniam kurui ryškėja bankrotų grėsmė: du galimi scenarijai rinkai

    Europoje brangstant aviaciniam kurui ryškėja bankrotų grėsmė: du galimi scenarijai rinkai

    Po įtampos Artimuosiuose Rytuose paaštrėjimo ir išaugusio neapibrėžtumo dėl naftos tiekimo Europoje pabrango aviacinis kuras. Oro linijoms tai vienas jautriausių kaštų, todėl staigūs kainų šuoliai greitai atsispindi finansiniuose rezultatuose ir bilietų kainodaroje.

    Didžiausią riziką kelia galimi sutrikimai Persijos įlankos maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos dalis. Rinkoms užtenka vien grėsmės signalų, kad išaugtų „rizikos premija“ ir brangtų tiek nafta, tiek jos produktai, įskaitant reaktyvinius degalus.

    Įspėjimai dėl bankrotų

    „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary viešai perspėjo, kad jei aukštos naftos kainos užsitęstų, rudenį dalis Europos oro bendrovių gali nebeatlaikyti spaudimo. Jo vertinimu, pažeidžiamiausios gali būti tos bendrovės, kurių finansinė „pagalvė“ mažesnė, o apsidraudimas nuo kainų svyravimų ribotas.

    „Jei naftos kainos išliks šiame lygyje, spalį ar lapkritį dvi ar trys Europos oro linijos gali bankrutuoti“, – sakė Michaelas O’Leary.

    Po tokių pareiškimų „Wizz Air“ atmetė viešojoje erdvėje pasirodžiusias prognozes apie galimą nemokumą ir tikino, kad bendrovės finansinė padėtis yra stabili. Aviacijos rinkoje tokie pareiškimai vertinami ir kaip konkurencinės kovos dalis, kai vieša retorika daro įtaką investuotojų lūkesčiams.

    Du scenarijai Europos aviacijai

    Aviacijos ekspertai situaciją dažniausiai skirsto į du bazinius scenarijus. Optimistinis numato, kad tiekimo grandinės greitai stabilizuotųsi, o rinkoje įtampa atslūgtų per kelias savaites, tada iki vasaros piko kainų spaudimas galėtų sumažėti.

    Pesimistinis scenarijus siejamas su užsitęsusiais trikdžiais ir tolesne eskalacija, kai degalų pasiūla mažėtų, o kainos išliktų aukštos. Tokiu atveju oro linijos būtų priverstos agresyviau kelti bilietų kainas, mažinti skrydžių apimtis arba ieškoti papildomo finansavimo.

    Praktikoje daug lemia tai, kiek vežėjai yra apsidraudę nuo kuro kainų šuolių. Stambios bendrovės dažniau turi ilgesnio laikotarpio apsidraudimo sandorių ir didesnį likvidumo rezervą, o mažesni vežėjai ar dalis užsakomųjų skrydžių rinkos dalyvių paprastai yra jautresni staigiems kaštų pokyčiams.

    Rizika persimeta ir į oro uostus

    Jei brangus kuras ir neapibrėžtumas užsitęstų, poveikį pajustų ne tik oro linijos. Mažėjant skrydžių skaičiui, kristų oro uostų pajamos, silpnėtų antžeminių paslaugų tiekėjų ir oro navigacijos sektoriaus finansiniai srautai.

    Didieji oro uostai, turintys didesnius srautus ir platesnę pajamų struktūrą, dažniausiai atsparesni, tačiau regioniniai oro uostai gali būti labiau pažeidžiami. Dėl to rinkoje kalbama apie galimą „sniego gniūžtės“ efektą, kai vieno segmento problemos greitai persiduoda visai aviacijos ekosistemai.

    Artimiausiais mėnesiais pagrindiniai indikatoriai bus naftos ir aviacinio kuro kainų dinamika, tiekimo maršrutų saugumo vertinimai bei oro linijų sprendimai dėl maršrutų ir pajėgumų. Kuo ilgiau išliks neapibrėžtumas, tuo didesnė tikimybė, kad daliai rinkos dalyvių prireiks papildomo finansinio užnugario.

  • Ryanair įspėja dėl išmaniojo lagamino: ko negalima dėti į registruojamą bagažą ir kodėl

    Oro bendrovė „Ryanair“ perspėja keleivius registruojamame bagaže nevežti tam tikro tipo lagaminų, net jei jų dydis atitinka taisykles. Daugiausia klausimų kelia vadinamieji išmanieji lagaminai su įmontuotais akumuliatoriais ir USB jungtimis.

    Pagrindinė priežastis – ličio baterijų sauga. Tokie akumuliatoriai, ypač pažeisti ar netinkamai supakuoti, gali perkaisti ir sukelti gaisrą, todėl aviacijoje galioja griežti jų gabenimo apribojimai. Dėl to baterijų negalima palikti lagamine, kuris keliauja lėktuvo krovinių skyriuje.

    Jei keleivis nori registruoti išmanųjį lagaminą, akumuliatorių privalu išimti dar prieš atiduodant bagažą registracijai arba prie vartų. Išimta baterija turi būti vežama salone, laikant ją mažoje rankinėje po sėdyne arba su savimi, kad įgula prireikus galėtų greitai reaguoti į bet kokį incidentą.

    Taip pat primenama apie talpos ribas: paprastai į saloną leidžiama vežtis akumuliatorius iki 100 vatvalandžių. Prieš kelionę verta patikrinti baterijos ženklinimą arba gamintojo specifikaciją, nes skirtingi lagaminų modeliai gali turėti nevienodą talpą ir skirtingas išėmimo galimybes.

    Jei lagamino baterija nėra išimama, toks bagažas dažniausiai laikomas netinkamu registruoti. Tokiu atveju gali tekti rinktis kitą lagaminą arba užtikrinti, kad akumuliatoriaus modulis būtų nuimamas ir atitiktų aviacijos saugos reikalavimus.

    „Ryanair“ taip pat atnaujino nemokamos mažos rankinės, kuri turi tilpti po sėdyne, matmenis: dabar leidžiamas dydis yra 40 × 30 × 20 centimetrai. Nors formaliai svoris paprastai nėra akcentuojamas, keleivis turi gebėti pats pakelti ir patogiai pasidėti rankinę salone.

    Dar vienas numatytas pokytis susijęs su procedūromis oro uoste: nuo lapkričio 10 dienos registracija oro uoste ir bagažo pridavimas bus užbaigiami likus 60 minučių iki skrydžio, o ne 40 minučių kaip anksčiau. Bendrovė aiškina, kad taip keleiviams, ypač piko metu, turėtų likti daugiau laiko saugumo ir dokumentų patikroms.

    Galiausiai bendrovė socialiniuose tinkluose su humoru užsiminė, kad ateityje galėtų apmokestinti pernelyg kalbius keleivius ankstyvuose rytiniuose skrydžiuose. Nors tai labiau komunikacinė užuomina nei realus pokytis, ji atspindi dažną keliautojų lūkestį rytais turėti ramesnę kelionę.

  • „Ryanair“ vadovas įspėja: jei aviacinių degalų kainos nekis, Europoje bankrutuos vežėjai

    „Ryanair“ vadovas įspėja: jei aviacinių degalų kainos nekis, Europoje bankrutuos vežėjai

    Didžiausios Europos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary perspėja, kad šią vasarą dalis Europos oro linijų gali neatlaikyti, jei aviacinių degalų kainos išliks aukštos. Pasak jo, degalai yra viena didžiausių vežėjų sąnaudų eilučių, todėl užsitęsęs kainų šuolis greitai persiduoda bilietų kainoms ir finansiniams rezultatams.

    M. O’Leary teigė, kad „Ryanair“ padėtis stabilesnė, nes bendrovė yra apsidraudusi maždaug 80 proc. planuojamo degalų poreikio. Toks apsidraudimas leidžia kurį laiką mažiau reaguoti į staigius rinkos pokyčius ir išlaikyti konkurencingesnes kainas, kai kiti vežėjai patiria tiesioginį smūgį sąnaudoms.

    „Jei degalų kainos išliks aukštos liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, pamatysite realių bankrotų Europoje“, – sakė M. O’Leary.

    Jis akcentavo, kad padėtį rinkoje paaštrino geopolitiniai sukrėtimai ir sutrikimai tiekimo grandinėse, kurie staigiai pakėlė reaktyvinių degalų kainas. Tarptautinės oro transporto asociacijos duomenys rodo, kad pastaraisiais mėnesiais pasaulinės reaktyvinių degalų kainos šoktelėjo iki lygių, kurie daugeliui bendrovių tampa kritiniai, ypač toms, kurios nėra užsitikrinusios kainos iš anksto.

    Įtampa juntama ir kituose Europos vežėjuose. Pavyzdžiui, „easyJet“ yra skelbusi, kad patyrė papildomų degalų sąnaudų ir dalį vasaros sezono poreikio yra apsidraudusi, tačiau likusi dalis išlieka jautri kainų svyravimams, todėl bendrovė signalizuoja apie būtinybę koreguoti tarifus. Tuo metu „Lufthansa“ grupė yra skelbusi apie skrydžių pasiūlos optimizavimą, siekdama sumažinti nuostolingus reisus ir taupyti degalus.

    Rinkoje degalų kainų rizika dažniausiai valdoma dviem būdais: apsidraudimu finansiniais instrumentais arba greitu tarifų kėlimu, tačiau pastarasis sprendimas ribojamas konkurencijos ir vartotojų jautrumo kainai. Jeigu vasaros pikas sutaptų su išlikusiu brangiu kuru, daliai bendrovių tektų rinktis tarp pelningumo aukojimo, maršrutų mažinimo ar skubių finansavimo sprendimų.

    Analitikų vertinimu, didžiausia grėsmė kyla mažesniems ar finansiškai silpnesniems vežėjams, kurių grynųjų pinigų rezervai riboti, o skolų aptarnavimo kaštai dėl aukštesnių palūkanų normų išlieka reikšmingi. Tokiu atveju brangūs degalai veikia kaip katalizatorius, paspartinantis konsolidaciją: stipresni vežėjai išgyvena, o silpnesni traukiasi iš rinkos arba tampa įsigijimo taikiniu.

  • Ryanair vadovas: jei aviacinio kuro kainos Europoje neslūgs, dalis oro bendrovių gali bankrutuoti

    Ryanair vadovas: jei aviacinio kuro kainos Europoje neslūgs, dalis oro bendrovių gali bankrutuoti

    Ryanair generalinis direktorius Michaelas O’Leary perspėja, kad daliai Europos oro linijų vasara gali tapti lemtinga, jei aviacinio kuro kainos išliks aukštos. Jo teigimu, ypač pažeidžiami mažesni vežėjai, turintys silpnesnius finansinius rezervus ir ribotas galimybes apsidrausti nuo kainų šuolių.

    Pasak M. O’Leary, reaktyvinių lėktuvų kuras „Jet A-1“ nuo kovo pabrango nuo maždaug 74 eurų iki apie 139 eurų už barelį. Toks šuolis smarkiai didina skrydžių savikainą prieš pat intensyviausią vasaros kelionių sezoną, kai oro bendrovės tikisi didžiausių pajamų.

    Kodėl kuras taip brangsta

    Kuro kainų šuolį Europoje kursto sutrikęs naftos tiekimas po įtampos Persijos įlankoje ir uždaryto Hormūzo sąsiaurio, kuriuo įprastai gabenama reikšminga pasaulinės naftos dalis. Kai tiekimas susiaurėja, rinkoje greitai kyla ne tik žalios naftos, bet ir perdirbtų produktų, įskaitant aviacinį kurą, kainos.

    Europos Komisija tuo pat metu ieško būdų, kaip mažinti platesnį energijos šoką, tačiau greitų sprendimų, kurie akimirksniu numuštų aviacinio kuro kainas, rinkoje paprastai nebūna. Net ir suvaldžius logistiką, degalų kainos į bilietų kainodarą persiduoda su kelių savaičių ar mėnesių vėlavimu.

    Kaip reaguoja oro bendrovės ir keleiviai

    Oro linijos jau imasi taupymo priemonių ir koreguoja tvarkaraščius, nes kuras daugeliui vežėjų sudaro vieną didžiausių sąnaudų eilučių. Kai kainos kyla, įmonės dažniau mažina mažiau pelningus maršrutus, rečiau skraidina tam tikromis savaitės dienomis arba didina kainas keleiviams.

    Dalį papildomų kaštų vežėjai bando perkelti į bilietų kainas ar kuro priemokas, tačiau konkurencija Europos rinkoje riboja galimybes staigiai branginti skrydžius. Dėl to didžiausia rizika kyla toms bendrovėms, kurios neturi efektyvaus sąnaudų valdymo, lėčiau užpildo lėktuvus arba yra labiau priklausomos nuo trumpųjų maršrutų.

    „Jei šią vasarą aukštos kainos išliks ilgiau, dalis mūsų konkurentų Europoje gali susidurti su rimtais finansiniais sunkumais“, – sakė Michaelas O’Leary.

    Ryanair vadovas mano, kad spaudimas nesumažės, kol neatsistatys laivyba per Hormūzo sąsiaurį ir rinkoje neatsiras aiškesnis tiekimo stabilumo signalas. Keleiviams tai reiškia didesnę tikimybę matyti brangesnius bilietus, retesnius skrydžius kai kuriuose maršrutuose ir intensyvesnes oro bendrovių pastangas mažinti sąnaudas visoje grandinėje.

  • „Ryanair“ vadovas perspėja: brangstant naftai šią žiemą Europoje gali bankrutuoti 2–3 oro bendrovės

    „Ryanair“ vadovas perspėja: brangstant naftai šią žiemą Europoje gali bankrutuoti 2–3 oro bendrovės

    Didžiausios Europoje oro linijų grupės „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary perspėjo, kad išaugus naftos kainoms šią žiemą žemyne gali neišsilaikyti dvi ar trys oro bendrovės. Jo teigimu, didžiausią riziką patiria vežėjai, kurių sąnaudas labiausiai spaudžia reaktyvinių degalų brangimas ir ribotos galimybės apsidrausti nuo kainų šuolių.

    Interviu Italijos dienraščiui Il Sole 24 Ore M. O’Leary sakė, kad vien per balandį dėl su karo rizikomis siejamų energijos kainų pokyčių „Ryanair“ papildomai patyrė apie 43 000 000 eurų degalų sąnaudų. Jo vertinimu, jei kainos išliks aukštos, kritinis laikotarpis daliai rinkos žaidėjų gali ateiti spalio ar lapkričio mėnesiais.

    „Jei nafta išliks tokiame lygyje, spalio ar lapkričio mėnesiais dvi ar trys Europos oro bendrovės gali bankrutuoti“, – sakė Michaelas O’Leary.

    M. O’Leary kaip galimai pažeidžiamas įvardijo „Wizz Air“ ir „airBaltic“, taip pat atvirai pripažino, kad konkurentų pasitraukimas būtų palankus jo bendrovei dėl mažesnės konkurencijos. Vis dėlto tokie pareiškimai aviacijos rinkoje neretai vertinami ir kaip spaudimo priemonė, ypač kai vežėjai varžosi dėl keleivių srautų ir oro uostų mokesčių sąlygų.

    „Wizz Air“ atmetė šiuos teiginius ir pareiškė, kad bendrovės finansinė padėtis esą yra stabili. Bendrovė pabrėžė, kad turi reikšmingą likvidumą, lėktuvų finansavimą planuoja į priekį ir yra viena geriau nuo degalų kainų svyravimų apsidraudusių oro linijų sektoriuje.

    „Tai yra aiškiai stabili veikla“, – teigiama „Wizz Air“ atstovo komentare.

    Kas labiausiai kelia riziką oro linijoms?

    Degalai daugeliui oro bendrovių sudaro vieną didžiausių kintamųjų kaštų dalių, todėl staigūs naftos kainų šuoliai tiesiogiai mažina pelningumą. Rizika ypač išauga tada, kai kainos kyla greitai, o dalis vežėjų neturi pakankamai apsidraudimo sandorių arba jų apsidraudimo laikotarpis baigiasi prieš pat žiemos sezoną, kai paklausa Europoje paprastai būna silpnesnė.

    Dar vienas veiksnys yra finansavimo kaina ir lėktuvų nuomos sąlygos. Aukštesnės palūkanos ir griežtesni lizingo reikalavimai reiškia, kad mažesnį grynųjų rezervą turintiems vežėjams sunkiau išlaikyti parką ir vykdyti plėtrą, o bet koks pajamų smukimas gali greitai virsti likvidumo problema.

    Latvija suteikė paskolą „airBaltic“

    „airBaltic“ atsidūrė dėmesio centre ir dėl sprendimų Latvijoje: šį mėnesį šalies parlamentas pritarė 30 000 000 eurų trumpalaikei paskolai, skirtai sušvelninti neigiamą konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikį bendrovės finansinei padėčiai. Nurodoma, kad paskola turi būti grąžinta iki rugpjūčio 31 dienos.

    „airBaltic“ yra Latvijos nacionalinis vežėjas, kurio kontrolinį akcijų paketą valdo valstybė, o mažumos dalį turi „Lufthansa Group“. Bendrovės pagrindinė bazė yra Rygoje, taip pat ji vysto veiklą Taline, Vilniuje ir Tamperėje, vykdydama daugiausia trumpųjų nuotolių skrydžius Europoje.

    Ką tai gali reikšti keleiviams?

    Jei dalis vežėjų būtų priversti mažinti apimtis ar pasitraukti, keleiviai dažniausiai pirmiausia tai pajunta per sumažintą maršrutų pasirinkimą ir retesnius skrydžius, ypač regioniniuose oro uostuose. Ilgesniu laikotarpiu mažesnė konkurencija kai kuriose kryptyse gali didinti bilietų kainas, nors kainodarą stipriai veikia ir sezoniškumas bei degalų rinkos dinamika.

    Kita vertus, aviacijos rinka Europoje yra linkusi persitvarkyti: maršrutus dažnai perima kiti vežėjai, o oro uostai, siekdami atstatyti pasiūlą, taiko paskatas naujiems skrydžiams. Todėl bankroto scenarijus nebūtinai reiškia ilgalaikį susisiekimo sutrikimą, bet trumpuoju laikotarpiu gali sukelti daugiau neapibrėžtumo dėl tvarkaraščių ir kainų.

  • „Ryanair“ traukiasi iš Berlyno bazės: kaltina mokesčius ir 27 proc. kritusį srautą

    „Ryanair“ traukiasi iš Berlyno bazės: kaltina mokesčius ir 27 proc. kritusį srautą

    Sprendimas įsigalios rudenį

    Didžiausia Europoje oro bendrovė „Ryanair“ pranešė, kad palaipsniui nutrauks veiklą savo bazėje Berlyne ir nuo spalio 24 dienos nebevykdys septynių čia bazuotų orlaivių operacijų. Aviakompanija teigia, kad tai reakcija į, jos vertinimu, prastėjančias verslo sąlygas Vokietijos sostinėje.

    Pasak „Ryanair“, žiemos sezono tvarkaraštyje skrydžių į Berlyną ir iš jo skaičius bus mažinamas perpus. Bendrovė taip pat nurodė, kad Berlyno oro uostas esą yra vienas silpniausiai atsigaunančių didžiųjų mazgų Europoje.

    Kodėl „Ryanair“ kaltina mokesčius

    Aviakompanija aiškina, kad kelionėms ir aviacijai taikomi mokesčiai Vokietijoje per pastaruosius metus išaugo ir daro tiesioginę įtaką bilietų kainoms bei paklausai. „Ryanair“ vadovybė viešai kritikavo Vokietijos aviacijos politiką, pabrėždama, kad aukšti mokesčiai ir rinkliavos mažina konkurencingumą, ypač pigių skrydžių segmente.

    Įmonė pateikė skaičius, rodančius įvairių rinkliavų augimą nuo 2019 metų: keleiviui tenkantis aviacijos mokestis, saugumo mokesčiai ir oro navigacijos paslaugų kaštai, o taip pat po pandemijos didėję oro uostų įkainiai. „Ryanair“ teigimu, tai formuoja kainų aplinką, kurioje bendrovei paprasčiau plėstis kitose Europos šalyse.

    Keleivių srautai ir orlaivių perkėlimas

    „Ryanair“ argumentuoja, kad keleivių srautas Berlyne, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 27 proc. Bendrovė nurodė, kad 2019 metais Berlyno oro uostai aptarnavo apie 36 mln. keleivių, o pernai šis skaičius siekė apie 26 mln.

    Pasak aviakompanijos, visi septyni Berlyne bazuoti orlaiviai bus perkelti į mažesnių kaštų oro uostus kitose Europos valstybėse, kur, kaip teigiama pranešime, aviacijos mokesčiai yra mažesni arba panaikinti. Tokia praktika pigių skrydžių bendrovėms įprasta: pajėgumai greitai nukreipiami į rinkas, kuriose tikimasi didesnės paklausos ir geresnės grąžos.

    Oro uostas sako: didinimo neplanuojame

    Berlyno Brandenburg oro uostas į „Ryanair“ pareiškimą sureagavo santūriau ir teigė nustebęs dėl tokio pranešimo. Oro uosto pozicija – derybos su oro bendrovėmis vyksta nuolat, o papildomas oro uosto mokesčių didinimas šiuo metu nėra planuojamas.

    „Esame nustebinti „Ryanair“ pranešimo šiuo metu. Su oro bendrovėmis derinamės nuolat, o oro uosto įkainių didinimas neplanuojamas“, – nurodė oro uostas.

    Ką tai reiškia keliautojams

    Praktinis poveikis keleiviams priklausys nuo to, kurie konkretūs maršrutai bus mažinami ir kaip greitai jų vietą užims kiti vežėjai. „Ryanair“ bazės uždarymas paprastai reiškia mažesnį ankstyvų rytinių ar vėlyvų vakarinių reisų pasirinkimą, nes bazuoti orlaiviai leidžia efektyviau planuoti dienos skrydžių grandinę.

    Kartu šis sprendimas atspindi platesnę tendenciją Europos aviacijoje: po pandemijos rinka auga netolygiai, o oro linijos vis jautriau reaguoja į mokesčius, oro uostų įkainius ir valstybines rinkliavas. Dėl to vežėjai dažniau peržiūri bazes ir maršrutų tinklą, kad pajėgumus sutelktų ten, kur sąnaudos mažesnės, o paklausa stabilesnė.

    Tuo pat metu Vokietijos finansų ministerija yra paskelbusi, kad federalinė vyriausybė pritarė planams mažinti skrydžių mokesčius iki 2024 metų lygio. Ministerija pabrėžė, kad svarbu, jog šie pokyčiai atsispindėtų keliautojams siūlomose kainose.

    „Federalinė finansų ministerija mano, kad svarbu, jog sumažinimai būtų perduoti keliautojams“, – teigiama ministerijos pozicijoje.