CP v2

Tag: Ryanair

  • Skrydžių chaosas Jungtinėje Karalystėje kartojasi: „Ryanair“ reikalauja NATS vadovo atsistatydinimo

    Skrydžių chaosas Jungtinėje Karalystėje kartojasi: „Ryanair“ reikalauja NATS vadovo atsistatydinimo

    Pirmadienį keliautojai Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje vėl susidūrė su skrydžių vėlavimais ir atšaukimais, kai oro eismo valdymo sistemos patyrė techninių sutrikimų. Tai jau antras toks incidentas per mėnesį, todėl aviacijos sektoriuje auga įtampa dėl sistemų atsparumo ir atsarginių sprendimų.

    Oro eismo valdymo operatorė „NATS“ pranešė, kad ankstų rytą Prestviko centre Škotijoje užfiksavo ryšio problemą dalyje sistemų tinklo. Bendrovė pabrėžė, kad šis gedimas esą nesusijęs su ankstesniu mėnesio sutrikimu.

    „Atsiprašome keleivių dėl patirtų nepatogumų ir dėkojame už kantrybę“, – sakė „NATS“.

    Apie 11 valandą vietos laiku „NATS“ nurodė, kad problema išspręsta, ir pradėjo derinti veiksmus su oro linijomis bei oro uostais, kad būtų atšaukti laikini oro eismo apribojimai. Vis dėlto oro uostai įspėjo, kad net ir atstačius sistemas vėlavimai gali tęstis dėl grandininio poveikio visame tinkle.

    Skrydžių stebėjimo duomenys rodė didesnius trikdžius Edinburgo, Glazgo ir Niukaslo oro uostuose, o poveikis buvo juntamas ir Mančesteryje, Birmingame, Belfaste bei Londono Lutono ir Getviko oro uostuose. Trikdžiai fiksuoti ir Dubline, todėl keliautojams rekomenduota prieš vykstant į oro uostą pasitikrinti naujausią informaciją pas savo oro vežėją.

    Šio mėnesio pradžioje panašūs sutrikimai Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje jau buvo paralyžiavę dalį aviacijos tinklo, kai „NATS“ pranešė apie skrydžių apdorojimo sistemos problemą. Tuomet bendrovė situaciją apibūdino kaip sudėtingą atsigavimą, kuris turėjo įtakos visai aviacijos grandinei ir reikalavo laiko grįžti į įprastą ritmą.

    Jungtinės Karalystės transporto sekretorė Heidi Alexander anksčiau teigė sieksianti užtikrinimų, kad iš incidentų bus pasimokyta, o aviaciją palaikančios sistemos atitiks keliamus patikimumo reikalavimus. Politikų ir reguliuotojų dėmesys šiuo atveju svarbus, nes oro eismo valdymas yra kritinė infrastruktūra, o sutrikimai greitai persimeta į oro uostų darbą, įgulų grafikus ir keleivių jungiamuosius skrydžius.

    Tuo metu Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ po naujausio gedimo paragino „NATS“ vadovą Martiną Rolfe atsistatydinti. Vežėjas pareiškė, kad keleiviai neturėtų nuolat patirti pasikartojančių trikdžių dėl sistemų gedimų, nepakankamų atsarginių procedūrų ir, bendrovės vertinimu, nesėkmingo vadovavimo.

    Pasak aviacijos ekspertų, tokio pobūdžio incidentai ypač jautrūs piko sezonais, kai oro erdvėje didelis srautas, o tvarkaraščiai suplanuoti minimaliais laiko rezervais. Net trumpas technologinis sutrikimas gali sukelti vėlavimų grandinę visai dienai, todėl oro eismo valdymo sistemų patikimumas ir atkūrimo procedūros tampa viena svarbiausių aviacijos saugos ir paslaugos kokybės temų.

    Artimiausiomis dienomis oro uostai ir oro linijos tikisi stabilizuoti tvarkaraščius, tačiau keleiviams patariama išlikti budriems ir sekti pranešimus apie vartų, išvykimo laikų ar maršrutų pokyčius. Jei skrydis vėluoja ar atšaukiamas, keliautojams pravartu pasitikslinti, kokias alternatyvas siūlo oro vežėjas ir kokia pagalba priklauso pagal galiojančias keleivių teisių taisykles.

  • Žešuvo–Jasionkos oro uostas rugpjūtį sulėtėjo 8 proc.: kodėl augo „Ryanair“, LOT ir „Wizz Air“

    Žešuvo–Jasionkos oro uostas, aptarnaujantis Lenkijos Pakarpatės regioną, 2026 metų rugpjūtį sulaukė apie 142 500 keleivių. Tai yra 8 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nors bendra metų eiga išliko stipri.

    Oro uosto vadovas Adamas Hamryszczakas pranešė, kad per mėnesį atlikta 1 411 skrydžių operacijų. Nuo 2026 metų pradžios iki rugpjūčio pabaigos oro uostas aptarnavo 800 478 keleivius, tad rugpjūčio kritimas labiau primena laikino koregavimosi rinkoje ženklą nei ilgalaikę tendenciją.

    Didieji vežėjai augo

    Nors bendras keleivių skaičius mažėjo, trys didžiausi vežėjai fiksavo dviženklius augimo tempus. Daugiausia žmonių pervežė „Ryanair“ – 47 108 keleivius, arba 17,6 proc. daugiau nei prieš metus.

    Antrą vietą užėmė LOT, per mėnesį aptarnavusi 27 269 keleivius, tai yra 12,7 proc. augimas. Trečias buvo „Wizz Air“ su 9 433 keleiviais, o metinis augimas siekė 26,5 proc.

    Kodėl bendra kreivė krito?

    Oro uosto vadovas atkreipė dėmesį, kad bendrą mėnesio rezultatą smukdė kitų vežėjų sprendimai. Vienas ryškiausių pokyčių – „Lufthansa“ grupės sprendimas 2026 metų balandį nutraukti maršrutą į Frankfurtą, kurį vykdė „Lufthansa CityLine“.

    Be to, dalį suplanuotų reisų sumažino „SkyUp“, todėl bendroje statistikoje atsirado spraga, kurios ne visiškai kompensavo augantys „Ryanair“, LOT ir „Wizz Air“ srautai. Tokie svyravimai regioniniuose oro uostuose dažnai susiję su maršrutų portfelio kaita ir sezoniniu pajėgumų perskirstymu.

    Populiariausios kryptys – atostogų maršrutai

    Rugpjūtį keleivių sraute dominavo poilsinės kelionės. Populiariausia kryptis buvo Antalija, kuria pasinaudojo 20 024 keleiviai.

    Toliau rikiavosi Podgorica su 5 471 keleiviu, Heraklionas su 5 291 ir Rodas su 4 845. Tokia kryptių struktūra atitinka įprastą vasaros sezono modelį, kai regioniniai oro uostai didelę dalį apimčių generuoja čarteriais ir atostogų maršrutais.

    „142 tūkstančių keleivių rezultatas rugpjūtį yra tikrai geras, turint omenyje nuo oro uosto nepriklausančias rinkos sąlygas“, – sakė Adamas Hamryszczakas.

    Iš Žešuvo–Jasionkos taip pat skraidina LOT į Varšuvą ir sezoniškai į Gdanską, o „Ryanair“ aptarnauja maršrutus į Jungtinę Karalystę bei Airiją ir dalį Viduržemio regiono krypčių. „Wizz Air“ siūlo skrydžius į Italiją bei Juodkalniją, o čarterių tinklas apima, be kita ko, Turkiją, Graikiją, Egiptą, Ispaniją ir kitas atostogų kryptis.

  • Lėktuvų bilietai gali brangti: „Ryanair“ mažina žiemos skrydžius dėl rekordiškai brangaus kuro

    Didžiausia Europoje pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ įspėja, kad artimiausiais mėnesiais lėktuvų bilietai gali pastebimai brangti. Priežastis – ilgiau užsitęsęs aviacinių degalų trūkumas ir aukštos naftos kainos, dėl kurių vežėjai peržiūri skrydžių planus.

    Įmonė skelbia, kad rugpjūtį atliko apie 120 000 skrydžių ir pervežė 22 mln. keleivių, o lėktuvų užpildymas siekė 96 proc. Tačiau kartu pranešta apie žiemos sezono tvarkaraščio peržiūrą ir skrydžių mažinimą ten, kur maršrutai tampa mažiau pelningi.

    Kodėl brangsta aviacinių degalų rinka?

    „Ryanair“ teigimu, aviacinių degalų tiekimą Europoje spaudžia geopolitinės įtampos ir sutrikę tiekimo keliai, o vietinė gamyba ne visuomet pajėgi greitai kompensuoti trūkstamus kiekius. Kai rinkoje juntamas deficitas, avialinijos paprastai patiria tiesioginį savikainos šuolį, kuris ilgainiui atsispindi bilietų kainose.

    Remiantis straipsnyje pateiktais skaičiais, aviacinių degalų kainos rinkos sandoriuose buvo pakilusios iki daugiau nei 120 eurų už barelį, o tona siekė apie 1 150 eurų. Tai yra lygis, kuris trumpųjų skrydžių segmente ypač skausmingas, nes bilieto kainoje kuras sudaro reikšmingą dalį.

    „Jeigu aukštos kuro kainos išliks, bilietų kainų korekcijos į viršų bus neišvengiamos“, – teigia bendrovė.

    Kaip „Ryanair“ bando sutaupyti?

    Vežėjas skaičiuoja, kad dalį kuro rizikos jam pavyksta suvaldyti išankstiniais kontraktais: nurodoma, kad apie 80 proc. poreikio yra užfiksuota sutartimis už maždaug 58 eurus už barelį. Vis dėlto likusiai daliai tenka dabartinė rinkos kaina, todėl maršrutų tinklo apkarpymas tampa vienu greičiausių būdų sumažinti nuostolius.

    „Ryanair“ taip pat mažina keleivių prognozes: vietoje anksčiau planuotų 216 mln. per fiskalinius 2026 metus bendrovė dabar tikisi pervežti 2 mln. mažiau. Skaičiuojama, kad vienkartinė skrydžių tinklo redukcija, įvertinus degalų kainas, galėtų sumažinti nuostolius maždaug 70–100 mln. eurų.

    Žiemos skrydžių tvarkaraštis įsigalioja spalio pabaigoje, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu paaiškės, kuriuose oro uostuose ir kryptimis skrydžių bus mažiau. Kadangi „Ryanair“ yra viena svarbiausių bendrovių daugelyje Europos oro uostų, sprendimai gali turėti tiesioginį poveikį ir keliautojams, ieškantiems pigiausių bilietų trumpiems skrydžiams.

  • Tyrimas įspėja: „Ryanair“ „Boeing 737“ integruoti laiptai siejami su šimtais kritimų

    Tyrimas įspėja: „Ryanair“ „Boeing 737“ integruoti laiptai siejami su šimtais kritimų

    Italijos Nacionalinė skrydžių saugos agentūra ANSV paskelbė analizę, kurioje „Ryanair“ naudojami „Boeing 737“ integruoti, iš fiuzeliažo išsiskleidžiantys laiptai siejami su gerokai didesne keleivių kritimų rizika nei oro uostų tiekiami mobilūs trapai.

    Tyrime vertinti įvykiai, fiksuoti tiek Italijoje, tiek platesnėje „Ryanair“ statistikoje, o duomenys rinkti per Europos aviacijos saugos institucijų naudojamą ECCAIRS sistemą. ANSV akcentuoja, kad kritimų skaičiai ryškiai išsiskiria, palyginti su kitų vežėjų atvejais.

    Ką parodė skaičiai

    ANSV nurodo, kad 2023–2025 metais Italijoje buvo užregistruoti 104 keleivių kritimų atvejai įlaipinimo ar išlaipinimo metu. Iš jų 85 atvejai buvo susiję su „Boeing 737“ priekiniais integruotais laiptais, tai sudarė apie 82 proc. visų incidentų.

    Agentūra taip pat pateikia platesnį vaizdą nuo 2021 metų: „Ryanair“ registravo 489 kritimus ant laiptų, iš kurių 360, arba apie 73 proc., įvyko naudojant būtent integruotą „Boeing 737“ laiptų sistemą. ANSV vertinimu, tai maždaug tris kartus daugiau nei kritimų, fiksuotų naudojant oro uostų trapus.

    Kodėl integruoti laiptai rizikingesni

    Integruoti laiptai vežėjams patrauklūs todėl, kad sutrumpina orlaivio apsisukimo laiką ir mažina antžeminio aptarnavimo kaštus, nes nereikia laukti oro uosto technikos. Tačiau ANSV pažymi, kad konstrukciniai parametrai priartėja prie komforto ribų, ypač skubant, nešant bagažą ar esant slidžiai dangai.

    ANSV aprašyme minima, kad laiptai turi 12 pakopų, maždaug 61 centimetro plotį, apie 20 centimetrų aukštį, 25 centimetrų pakopos gylį ir apie 35 laipsnių nuolydį. Agentūros teigimu, oro uostų trapai dažniausiai būna mažesnio pakopos aukščio, mažesnio nuolydžio ir su didesnėmis aikštelėmis, todėl keleiviams yra atlaidesni.

    Taip pat išskiriama konstrukcinė detalė: dėl fiuzeliažo formos pirmas žingsnis leidžiantis žemyn gali būti asimetriškas, o tai didina suklupimo riziką. Tuo pat metu pabrėžiama, kad ES taisyklės integruotiems laiptams paprastai nenumato tokių griežtų matmenų reikalavimų kaip skrydžio saugai kritinėms sistemoms.

    Kas keičiasi ir ką siūlo ekspertai

    ANSV tyrimas prasidėjo nuo kelių incidentų Genujoje, Venecijoje ir Bolonijoje, kai keleiviai patyrė sunkių sužalojimų. Aprašytuose atvejuose dažnai kartojasi tie patys veiksniai: neatidumas, neįsikibimas į turėklą ir bagažo nešimas abiem rankomis.

    Po šių įvykių „Ryanair“ atnaujino išlaipinimo protokolą ir įguloms nurodė dažniau kartoti perspėjimą laikytis turėklo, įskaitant pranešimus vietos kalba. Tuo metu Ispanijos aviacijos incidentų tyrėjai anksčiau buvo raginę „Boeing“ perprojektuoti laiptus, mažinant nuolydį ir didinant pakopų plotą, o „Ryanair“ siūlyta labiau remtis oro uostų trapais.

    ANSV pabrėžia, kad iki šiol tyrimai nėra nustatę, jog integruotų laiptų sistema būtų techniškai brokuota. Vis dėlto agentūra palaiko rekomendacijas ieškoti konstrukcinių patobulinimų ir kartu stiprinti keleivių informavimą, nes reali rizika dažniausiai atsiranda susidėjus keliems paprastiems veiksniams.

  • „Ryanair“ svarsto 500 mln. eurų investiciją: Sosnovecas gali tapti aviacijos variklių centru

    „Ryanair“ svarsto 500 mln. eurų investiciją: Sosnovecas gali tapti aviacijos variklių centru

    Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ svarsto galimybę Lenkijoje įkurti didelį aviacijos variklių techninės priežiūros, remonto ir kapitalinio remonto centrą. Tarp realiausių vietų minima Sosnoveco teritorija Silezijos regione, o bendra investicijos vertė siektų apie 500 mln. eurų.

    Apie derybas viešai kalbėjo Katovicų specialiosios ekonominės zonos vadovas Rafalas Želazny, teigęs, kad sprendimas turėtų paaiškėti iki metų pabaigos. Jo vertinimu, Sosnoveco šansai šiuo metu atrodo didesni, tačiau galutinis pasirinkimas priklausys nuo kelių praktinių kriterijų.

    Tokio tipo MRO centrai nėra įprastos gamyklos ar sandėliai: jiems reikia specifinės infrastruktūros, griežtų procesų ir sertifikavimo. Variklių aptarnavimui būtinos išmontavimo ir diagnostikos linijos, neardomieji bandymai, balansavimo įranga, švarios zonos, kokybės kontrolės sistemos bei gamintojų reikalavimus atitinkantys įrankiai ir procedūros.

    „Variklių MRO nėra standartinė gamybinė salė – čia būtini specialūs postai, kontrolė ir infrastruktūra, kurios reikalavimai viršija tipines pramonės normas“, – sakė su projektu susijusius techninius aspektus aptariantys rinkos atstovai.

    „Ryanair“ interesas suprantamas platesniame kontekste: Europos aviacijoje augant skrydžių apimtims, didėja ir variklių aptarnavimo paklausa, o pajėgumai rinkoje dažnai būna įtempti. Dėl to oro linijos siekia turėti daugiau vidinių kompetencijų, kad mažintų priklausomybę nuo išorinių paslaugų teikėjų, trumpintų lėktuvų prastovas ir stabilizuotų kaštus.

    Lenkijos pasiūlymas, kaip skelbiama, konkuruoja su alternatyva Ispanijoje. Vietos pasirinkimui svarbūs logistikos privalumai, sklypo parengtumas, prieiga prie transporto infrastruktūros, kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla bei reguliacinis stabilumas, nes tokie objektai planuojami ilgam laikotarpiui.

    Pagal dabar viešai minimą scenarijų, galutinis sprendimas dėl vietos galėtų būti priimtas iki 2026 metų pabaigos. Jei projektas būtų įgyvendintas Sosnoveco regione, statybos galėtų prasidėti 2027 metų pradžioje, o veiklos startas būtų taikomas į 2029 metus.

    Skaičiuojama, kad naujas centras galėtų sukurti apie 600 aukštos kvalifikacijos darbo vietų, o tai reikštų papildomą impulsą regiono pramonei ir aviacijos paslaugų ekosistemai. Kartu tai būtų dar vienas ženklas, kad Centrinė Europa tampa vis svarbesniu aviacijos priežiūros ir inžinerinių paslaugų traukos tašku.

  • „Ryanair“ vadovas Lenkijoje apie Port Polska: 2032 metų terminas atrodo neįgyvendinamas

    Lenkijoje planuojamas Port Polska, apimantis naują centrinį oro uostą ir greitųjų geležinkelių tinklą, pagal oficialius planus turėtų pradėti veikti 2032 metais. Tačiau aviacijos rinkos atstovai vis garsiau abejoja, ar toks grafikas įmanomas, ypač projektui pasiekus jautrų valdymo etapą.

    „Ryanair“ vadovas Lenkijoje Michałas Kaczmarzykas viešai suabejojo 2032 metų data ir teigė, kad toks terminas nuo pat pradžių buvo pernelyg optimistinis. Jo vertinimu, tokio masto infrastruktūros projektams dažniau galioja ne politiniai pažadai, o inžineriniai, finansiniai ir organizaciniai apribojimai.

    „Manau, kad 2032 metų data nuo pradžių buvo neįgyvendinama, nes projektas per didelis tokiai trumpai trukmei, o aviacijos sektoriuje stebuklai pasitaiko retai“, – sakė Michałas Kaczmarzykas.

    Papildomą neapibrėžtumą kuria ir valdymo pokyčiai. Paskelbus apie permainas projekto bendrovės vadovybėje, rinkoje vėl sustiprėjo signalai, kad terminai gali slinkti, nes keičiantis komandai dažnai peržiūrimi prioritetai, pirkimai, rangos modelis ir rizikų valdymas.

    Kaczmarzykas taip pat atkreipė dėmesį į valstybės valdomų bendrovių specifiką: jose personalo sprendimus neretai lemia ne vien kompetencijos, bet ir politiniai motyvai. Tokia dinamika, jo manymu, gali daryti įtaką projektų tęstinumui, ypač kai kalbama apie milijardinės vertės infrastruktūrą, kurios sėkmei būtinas stabilus valdymas ir nuosekli strategija.

    Port Polska dalis turėtų būti centrinis oro uostas, kurio pradinis pajėgumas planuojamas apie 34 mln. keleivių per metus. Kartu numatoma plėtoti greitųjų geležinkelių sistemą: pagal skelbiamą grafiką iki 2032 metų pabaigos turėtų būti įgyvendinta greitojo susisiekimo atkarpa tarp Lodzės ir Varšuvos, o vėlesniu etapu planuojami ryšiai su Poznane ir Vroclavu.

    Aviacijos ir transporto ekspertai dažnai pabrėžia, kad tokie projektai priklauso nuo kelių lygiagrečių „kritinių kelių“: žemės paėmimo ir leidimų, finansavimo modelio, tarptautinių pirkimų, statybos pajėgumų bei integracijos su esama transporto infrastruktūra. Kuo daugiau grandžių, tuo didesnė tikimybė, kad viena iš jų taps stabdžiu ir perskaičiuos visą terminą.

    Kol kas projektas deklaruojamas kaip strateginis, tačiau viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai, ar deklaruojamas atidarymo laikas atitinka realų darbų tempą ir rizikų mastą. Net ir nedidelis atsilikimas ankstyvose fazėse paprastai brangiai kainuoja vėliau, nes išaugina rangos, medžiagų ir finansavimo sąnaudas bei apsunkina derinimą su geležinkelių plėtros grafiku.

  • Pelningiausios oro linijos skaičiuoja rekordus, bet Irano karas smogia skaudžiausiai

    Pelningiausios oro linijos skaičiuoja rekordus, bet Irano karas smogia skaudžiausiai

    Rekordiniai pelnai prieš sukrėtimą

    Naujausių metinių rezultatų duomenys rodo, kad devynios pelningiausios pasaulio oro bendrovės kartu uždirbo apie 22 mlrd. eurų grynojo pelno. Skaičiavimus pateikė Dubajuje įsikūrusi investicijų bendrovė „One Investments“, apibendrinusi sektoriaus ataskaitas.

    Šis vaizdas fiksuoja rinką pačiame pakilime, tačiau beveik tuo pat metu situaciją pradėjo keisti Irano karas. Daliai vežėjų tai reiškė uždaromą oro erdvę, maršrutų perplanavimą ir augančias sąnaudas.

    Kas uždirbo daugiausia

    Pirmą vietą antrus metus iš eilės išlaikė „Emirates“, paskelbusi apie rekordinį maždaug 4,7 mlrd. eurų grynąjį pelną. Bendrovė pabrėžė, kad rezultatai pasiekti nepaisant iššūkių, kurie paaštrėjo paskutinį ataskaitinio laikotarpio mėnesį.

    Tarp JAV vežėjų išsiskyrė „Delta“, kurios grynasis pelnas siekė apie 4,3 mlrd. eurų, o „United“ uždirbo apie 3 mlrd. eurų. Europoje geriausius skaičius demonstravo „Ryanair“, kuri per metus iki kovo uždirbo 2,26 mlrd. eurų, o bilietų kainų augimas tapo vienu svarbiausių veiksnių.

    „Turkish Airlines“ paskelbė apie maždaug 2,1 mlrd. eurų pelną, nors įmonė nurodė, kad pelningumas smuko, nepaisant rekordinių pajamų. Į pelningiausiųjų gretas taip pat pateko „Qatar Airways“, „Cathay Pacific“ ir Japonijos ANA, kurių pelnai siekė nuo maždaug 963 mln. iki 1,7 mlrd. eurų.

    Kodėl dalis skaičių turi žvaigždutę

    „Singapore Airlines“ pateiktas apie 1,8 mlrd. eurų pelnas išsiskyrė tuo, kad jame buvo įtrauktas vienkartinis, nepiniginis apskaitinis prieaugis, susijęs su „Air India“ ir „Vistara“ susijungimu. Įvertinus šį efektą, bazinis pelnas būtų arčiau 1,1 mlrd. eurų.

    Reitinge sąmoningai vertintos pavienės oro bendrovės, o ne kelių prekės ženklų grupės, todėl jame neatsirado tokių didžiųjų žaidėjų kaip „Lufthansa“ grupė ar IAG valdomos įmonės. Kai kurios bendrovės, įskaitant „Emirates“ ir „Qatar Airways“, rezultatus skelbia grupės lygiu, apimdamos ir krovinių bei kitų susijusių veiklų segmentus.

    Irano karas keičia finansinę logiką

    Konfliktas ir oro erdvės ribojimai ėmė tiesiogiai veikti net ir pelningiausius vežėjus, ypač Persijos įlankos regione. Pavyzdžiui, „Qatar Airways“ pelnas mažėjo beveik 10 proc., nors veiklos pelnas buvo rekordinis, o lemiamas smūgis siejamas su uždaryta oro erdve paskutiniame finansinių metų ketvirtyje.

    „Ne dažnai pasitaiko, kad vieni finansiniai metai priverstų organizaciją parodyti ir geriausia, ką ji gali, ir tai, kiek ji gali atlaikyti“, – sakė „Qatar Airways“ vadovas Hamadas Al-Khateris.

    Kita didžiausia rizika tapo reaktyvinių degalų kaina. Pasak analizės, jau 2025 metais degalai sudarė apie 25,8 proc. oro linijų veiklos sąnaudų, o karo sukelti tiekimo ir logistikos trikdžiai gali greitai pakeisti pelningumo prognozes net ir esant mažesnei nei piko kainai naftos rinkoje.

    „Ryanair“ skelbė, kad buvo apsidraudusi didžiąją dalį degalų poreikio, tačiau atsisakė pateikti aiškias metų gaires, motyvuodama prastu matomumu. Rinkos dalyviai perspėja, kad kitų metų pelningiausių oro linijų sąrašas gali atrodyti visai kitaip, jei geopolitinė įtampa ir degalų kainų šuoliai išliks.

  • Ryanair perspėja dėl EES: vasarą oro uostuose gali išaugti eilės, Lenkijai siūlo atidėti

    Didžiausias Europos pigių skrydžių vežėjas Ryanair perspėja, kad šią vasarą kelionės per dalį Europos oro uostų gali tapti lėtesnės dėl įsigaliojusio ES sienų kontrolės pakeitimo – Entry/Exit System (EES). Bendrovė teigia, kad sistema kai kur dar neveikia sklandžiai, todėl piko metu gali susidaryti didelės spūstys prie pasų kontrolės.

    EES yra Europos Sąjungos sistema, skirta fiksuoti trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir išvykimą iš Šengeno erdvės trumpalaikiams vizitams. Pirmojo patikrinimo metu renkama biometrinė informacija, todėl vieno keleivio patikra užtrunka ilgiau nei įprastai, ypač jei trūksta įrangos ar darbuotojų.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Ryanair vertinimu, didžiausia problema išryškėja vasaros kelionių piko metu, kai vienu metu atvyksta keli reisai ir pasų kontrolės vietose susidaro „butelio kaklelio“ efektas. Bendrovė nurodo, kad papildomos minutės kiekvienam keleiviui greitai virsta valandomis eilėse, o vėlavimai persikelia ir į skrydžių tvarkaraščius.

    Kaip pavyzdžius, kur anksčiau fiksuotos didesnės eilės ar rizika joms augti, vežėjas mini Krokuvą, Tenerifę Pietų, Palmą, Alikantę, Malagą, Milano Bergamą ir Paryžiaus Beauvais. Nors EES tiesiogiai taikomas ne ES piliečiams, oro uostų pralaidumo sumažėjimas gali paveikti visus keliautojus, nes vėlavimai persiduoda registracijai, įlaipinimui ir jungiamiesiems reisams.

    Ryanair prašymas Lenkijai ir Europai

    Ryanair ragina Europos valstybes EES diegimą arba praktinį taikymą intensyviausiu srauto laikotarpiu atidėti iki rugsėjo, kai kelionių srautai paprastai sumažėja. Bendrovės teigimu, toks sprendimas leistų išvengti situacijų, kai šeimos su vaikais ar vyresnio amžiaus keleiviai priversti ilgai laukti pasų kontrolėje.

    „Akivaizdu, kad EES vis dar nėra pasirengęs vasaros kelionių pikui, todėl rizikuojame ilgomis eilėmis ir skrydžių vėlavimais“, – sakė Ryanair operacijų vadovas Neal McMahon.

    Diskusijos dėl sistemos įgyvendinimo tempo vyksta ne tik Lenkijoje. Kai kurių oro uostų atstovai viešai įspėjo, kad biometrinių patikrų apimtys reikalauja didesnių pajėgumų, o pereinamuoju laikotarpiu būtina užtikrinti daugiau personalo ir daugiau veikiančių patikros vietų.

    Ką verta žinoti keliautojams

    Keliaujantiems iš Lietuvos ir kitų ES valstybių svarbiausia suprasti, kad EES labiausiai veikia trečiųjų šalių piliečių patikrą, tačiau praktinis poveikis juntamas visame terminale. Jei oro uoste stringa pasų kontrolė, gali pailgėti bendras keleivių judėjimo laikas, o tai didina riziką pavėluoti įlaipinimą ar patirti vėlavimus.

    Oro uostai ir vežėjai paprastai rekomenduoja atvykti anksčiau, ypač maršrutuose, kur susikerta dideli tarptautinių keleivių srautai. Vasarą taip pat dažnėja dienų, kai uždelsimas viename taške greitai išsiplečia į visą skrydžių grandinę, todėl papildomas laiko rezervas tampa realia kelionės draudimo priemone.

  • Jungtinė Karalystė svarsto nacionalinį „juodąjį sąrašą“: girti ir agresyvūs keleiviai nebeskristų

    Jungtinė Karalystė svarsto nacionalinį „juodąjį sąrašą“: girti ir agresyvūs keleiviai nebeskristų

    Jungtinės Karalystės vyriausybė, artėjant intensyviausiam vasaros kelionių sezonui, svarsto priemones, kurios leistų griežčiau tramdyti lėktuvuose besiautėjančius keleivius. Aptariamas nacionalinis draudimų mechanizmas, pagal kurį už rimtus incidentus nubausti asmenys negalėtų skristi ne tik su viena, bet su visomis šalies oro linijomis.

    Siūlymai rengiami kartu su aviacijos sektoriumi ir apimtų atvejus, kai keleiviai smurtauja, įžeidinėja įgulą, kelia grėsmę saugumui ar dėl alkoholio tampa nevaldomi. Oro linijos teigia, kad vienos bendrovės taikomas draudimas šiandien dažnai neveikia, nes tas pats žmogus gali tiesiog nusipirkti bilietą pas kitą vežėją.

    Kas būtų įtraukta į sąrašą?

    Pagal svarstomą modelį į nacionalinį sąrašą galėtų patekti asmenys, kurių elgesys lėmė skrydžio saugumo incidentą arba rimtą darbo sutrikdymą. Tarp tipinių situacijų minimi agresyvūs konfliktai salone, smurtas prieš įgulos narius, nuolatinis nurodymų ignoravimas ar girtas elgesys, keliantis riziką kitiems keleiviams.

    Tokios priemonės esmė – ne simbolinė bausmė, o reali pasekmė: praradus galimybę skristi su bet kuria oro bendrove, sumažėtų pakartotinių pažeidimų tikimybė. Aviacijos įmonės pabrėžia, kad net pavieniai incidentai kainuoja brangiai, ypač jei dėl konflikto tenka nukreipti lėktuvą į atsarginį oro uostą.

    Alkoholis oro uostuose – senas ginčas

    Diskusija Jungtinėje Karalystėje atsinaujino ir dėl alkoholio pardavimo oro uostuose bei priešskrydinių išgertuvių. Praktikoje oro uostuose alkoholis dažnai parduodamas nuo ankstyvo ryto, nes kelionių tvarkaraščiai nesutampa su įprastais paros ritmais, o aiškių ribojimų, kada galima prekiauti, nėra.

    Šiame kontekste viešai nuskambėjo „Ryanair“ vadovo Michaelio O’Leary raginimai riboti alkoholio vartojimą prieš skrydžius. Jis sieja augančią incidentų dalį su girtu elgesiu, o oro linijos vis dažniau prašo priemonių, kurios padėtų užkirsti kelią problemoms dar prieš įlipant į lėktuvą.

    Didžiausia kliūtis – duomenų apsauga

    Vis dėlto nacionalinio draudimų sąrašo sukūrimas nėra paprastas: aviacijos sektorius turi laikytis griežtų duomenų apsaugos taisyklių, todėl keleivių informacijos dalijimasis tarp skirtingų vežėjų yra ribojamas. Dėl to ir susidaro spraga, kai vienos oro linijos uždraustas keleivis gali skristi su kita.

    Jungtinės Karalystės Transporto departamentas planuoja susitikimus su oro linijomis, kuriuose būtų tariamasi, kaip toks sąrašas galėtų veikti teisėtai ir proporcingai. Aviacijos sektorių atstovaujanti organizacija Airlines UK idėją vertina palankiai ir teigia, kad papildomos priemonės pačiais rimčiausiais atvejais galėtų apsaugoti didžiąją dalį keleivių.

    „Kiekvienas turėtų turėti teisę oro uoste ramiai išgerti alaus, tačiau antisocialus elgesys skrydžiuose yra visiškai nepriimtinas“, – sakė vienas vyriausybės šaltinis.

    „Tai kelia grėsmę keleivių ir įgulos saugumui bei sujaukia ilgai lauktas atostogas“, – pridūrė jis.

  • Skrydžių kainos kyla iki 300 proc., bet „Ryanair“ ir „Wizz Air“ jas mažina: kodėl?

    Skrydžių kainos kyla iki 300 proc., bet „Ryanair“ ir „Wizz Air“ jas mažina: kodėl?

    Artimųjų Rytų eskalacija ir su ja susijęs neapibrėžtumas energijos rinkose pastaraisiais mėnesiais pakėlė aviacinių degalų sąnaudas, o tai tiesiogiai atsispindi bilietų kainose. Vis dėlto dalis pigių skrydžių bendrovių Europoje trumpuoju laikotarpiu ėmėsi priešingo žingsnio ir kai kuriuose maršrutuose bilietus atpigino.

    Skrydžių kainų palyginimo platformos „FlightsFinder.com“ analizė rodo, kad atskirais atvejais „Ryanair“, „Wizz Air“ ir „easyJet“ tarifai sumažėjo maždaug 10–30 proc. Tai labiausiai pastebima populiariuose maršrutuose iš Jungtinės Karalystės į pietų Europos kryptis, kur vežėjai bando paskatinti paklausą.

    „Mūsų kainų istorija rodo nuoseklų kainų mažėjimą per pastaruosius mėnesius, tačiau tai nėra ilgalaikė tendencija“, – sakė „FlightsFinder.com“ įkūrėjas Shahabas Siddiqui.

    Ekspertai tokį kainų mažinimą aiškina konkurencine taktika: kai keliautojai dėl geopolitinės rizikos ir bendro ekonominio neapibrėžtumo atideda planus, vežėjai stengiasi išlaikyti lėktuvų užpildymą. Trumpiems reisams tai ypač svarbu, nes pigių skrydžių modelis remiasi dideliais keleivių srautais ir greita lėktuvų apyvarta.

    Degalų fiksavimas neamžinas

    Viena svarbiausių priežasčių, leidžiančių daliai bendrovių laikinai siūlyti mažesnes kainas, yra degalų kainų rizikos valdymas, kai iš anksto fiksuojama ar ribojama kuro kaina tam tikram laikotarpiui. Tačiau pasibaigus tokiems susitarimams, kaštai gali staigiai išaugti ir kainos šoktels net ir Europos viduje.

    „Šie susitarimai vėliau šiais metais baigsis, o tai gali sukelti visuotinį kainų šuolį daugelyje Europos maršrutų“, – teigė Sh. Siddiqui.

    Ilgųjų skrydžių šuolis iki 300 proc.

    Nors daliai keliautojų Europoje dar pavyksta rasti palankesnių pasiūlymų, tolimieji maršrutai į Aziją brangsta sparčiausiai. „FlightsFinder.com“ duomenimis, kai kuriuose koridoriuose tarp Europos ir Azijos kainos per kelias savaites pakilo beveik 300 proc., nes vežėjai susiduria su maršrutų korekcijomis, ilgesniu skrydžio laiku ir didesnėmis kuro sąnaudomis.

    Pavyzdžiui, Londono–Singapūro krypties vidutinė kaina, platformos vertinimu, šoktelėjo nuo maždaug 600 eurų iki beveik 1 800 eurų. Panašaus masto brangimas fiksuotas ir Londono–Bankoko maršrute, o kai kurių krypčių bilietai pirmyn ir atgal priartėjo prie 2 800 eurų.

    Dalies vežėjų atsakas skiriasi: vieni kelia kainas arba taiko papildomus mokesčius, kiti mažina reisų skaičių, nes išaugusios sąnaudos mažina pelningumą. „FlightsFinder.com“ nurodo, kad kai kurios bendrovės taip pat įvedė nedidelius, apie 10 eurų, priedus vidutinio ir ilgo nuotolio skrydžiams.

    Ką daryti keleiviams

    Kelionių rinkos stebėtojai perspėja, kad dėl aplinkinių oro erdvių ribojimų ir didesnės rizikos kai kurie skrydžiai gali trukti 1–4 valandomis ilgiau, o dalis maršrutų tampa netiesioginiai. Tai didina vėlavimų riziką ir mažina persėdimų patikimumą, ypač dideliuose tranzito mazguose.

    Keliautojams patariama planuoti ilgesnius persėdimo laikus, dažnai rekomenduojant ne mažiau kaip 3 valandas, bei rinktis lankstesnes bilietų sąlygas. Taip pat verta iš anksto pasitikrinti konkrečios aviakompanijos taisykles dėl keitimų ir kompensacijų, nes už Europos Sąjungos ribų apsaugos standartai gali skirtis.

    Dar viena praktiška rekomendacija, ypač ilguose maršrutuose su persėdimais, yra keliauti kuo lengviau: dėl peradresuotų skrydžių didėja bagažo sistemos apkrova ir pamestų lagaminų rizika. Jei bagažas registruojamas, keliautojai vis dažniau naudoja sekiklius, tokius kaip „Apple AirTag“, kad prireikus greičiau rastų daiktus.