CP v2

Tag: Ryanair

  • Ryanair perspėja dėl EES: vasarą oro uostuose gali išaugti eilės, Lenkijai siūlo atidėti

    Didžiausias Europos pigių skrydžių vežėjas Ryanair perspėja, kad šią vasarą kelionės per dalį Europos oro uostų gali tapti lėtesnės dėl įsigaliojusio ES sienų kontrolės pakeitimo – Entry/Exit System (EES). Bendrovė teigia, kad sistema kai kur dar neveikia sklandžiai, todėl piko metu gali susidaryti didelės spūstys prie pasų kontrolės.

    EES yra Europos Sąjungos sistema, skirta fiksuoti trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir išvykimą iš Šengeno erdvės trumpalaikiams vizitams. Pirmojo patikrinimo metu renkama biometrinė informacija, todėl vieno keleivio patikra užtrunka ilgiau nei įprastai, ypač jei trūksta įrangos ar darbuotojų.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Ryanair vertinimu, didžiausia problema išryškėja vasaros kelionių piko metu, kai vienu metu atvyksta keli reisai ir pasų kontrolės vietose susidaro „butelio kaklelio“ efektas. Bendrovė nurodo, kad papildomos minutės kiekvienam keleiviui greitai virsta valandomis eilėse, o vėlavimai persikelia ir į skrydžių tvarkaraščius.

    Kaip pavyzdžius, kur anksčiau fiksuotos didesnės eilės ar rizika joms augti, vežėjas mini Krokuvą, Tenerifę Pietų, Palmą, Alikantę, Malagą, Milano Bergamą ir Paryžiaus Beauvais. Nors EES tiesiogiai taikomas ne ES piliečiams, oro uostų pralaidumo sumažėjimas gali paveikti visus keliautojus, nes vėlavimai persiduoda registracijai, įlaipinimui ir jungiamiesiems reisams.

    Ryanair prašymas Lenkijai ir Europai

    Ryanair ragina Europos valstybes EES diegimą arba praktinį taikymą intensyviausiu srauto laikotarpiu atidėti iki rugsėjo, kai kelionių srautai paprastai sumažėja. Bendrovės teigimu, toks sprendimas leistų išvengti situacijų, kai šeimos su vaikais ar vyresnio amžiaus keleiviai priversti ilgai laukti pasų kontrolėje.

    „Akivaizdu, kad EES vis dar nėra pasirengęs vasaros kelionių pikui, todėl rizikuojame ilgomis eilėmis ir skrydžių vėlavimais“, – sakė Ryanair operacijų vadovas Neal McMahon.

    Diskusijos dėl sistemos įgyvendinimo tempo vyksta ne tik Lenkijoje. Kai kurių oro uostų atstovai viešai įspėjo, kad biometrinių patikrų apimtys reikalauja didesnių pajėgumų, o pereinamuoju laikotarpiu būtina užtikrinti daugiau personalo ir daugiau veikiančių patikros vietų.

    Ką verta žinoti keliautojams

    Keliaujantiems iš Lietuvos ir kitų ES valstybių svarbiausia suprasti, kad EES labiausiai veikia trečiųjų šalių piliečių patikrą, tačiau praktinis poveikis juntamas visame terminale. Jei oro uoste stringa pasų kontrolė, gali pailgėti bendras keleivių judėjimo laikas, o tai didina riziką pavėluoti įlaipinimą ar patirti vėlavimus.

    Oro uostai ir vežėjai paprastai rekomenduoja atvykti anksčiau, ypač maršrutuose, kur susikerta dideli tarptautinių keleivių srautai. Vasarą taip pat dažnėja dienų, kai uždelsimas viename taške greitai išsiplečia į visą skrydžių grandinę, todėl papildomas laiko rezervas tampa realia kelionės draudimo priemone.

  • Jungtinė Karalystė svarsto nacionalinį „juodąjį sąrašą“: girti ir agresyvūs keleiviai nebeskristų

    Jungtinė Karalystė svarsto nacionalinį „juodąjį sąrašą“: girti ir agresyvūs keleiviai nebeskristų

    Jungtinės Karalystės vyriausybė, artėjant intensyviausiam vasaros kelionių sezonui, svarsto priemones, kurios leistų griežčiau tramdyti lėktuvuose besiautėjančius keleivius. Aptariamas nacionalinis draudimų mechanizmas, pagal kurį už rimtus incidentus nubausti asmenys negalėtų skristi ne tik su viena, bet su visomis šalies oro linijomis.

    Siūlymai rengiami kartu su aviacijos sektoriumi ir apimtų atvejus, kai keleiviai smurtauja, įžeidinėja įgulą, kelia grėsmę saugumui ar dėl alkoholio tampa nevaldomi. Oro linijos teigia, kad vienos bendrovės taikomas draudimas šiandien dažnai neveikia, nes tas pats žmogus gali tiesiog nusipirkti bilietą pas kitą vežėją.

    Kas būtų įtraukta į sąrašą?

    Pagal svarstomą modelį į nacionalinį sąrašą galėtų patekti asmenys, kurių elgesys lėmė skrydžio saugumo incidentą arba rimtą darbo sutrikdymą. Tarp tipinių situacijų minimi agresyvūs konfliktai salone, smurtas prieš įgulos narius, nuolatinis nurodymų ignoravimas ar girtas elgesys, keliantis riziką kitiems keleiviams.

    Tokios priemonės esmė – ne simbolinė bausmė, o reali pasekmė: praradus galimybę skristi su bet kuria oro bendrove, sumažėtų pakartotinių pažeidimų tikimybė. Aviacijos įmonės pabrėžia, kad net pavieniai incidentai kainuoja brangiai, ypač jei dėl konflikto tenka nukreipti lėktuvą į atsarginį oro uostą.

    Alkoholis oro uostuose – senas ginčas

    Diskusija Jungtinėje Karalystėje atsinaujino ir dėl alkoholio pardavimo oro uostuose bei priešskrydinių išgertuvių. Praktikoje oro uostuose alkoholis dažnai parduodamas nuo ankstyvo ryto, nes kelionių tvarkaraščiai nesutampa su įprastais paros ritmais, o aiškių ribojimų, kada galima prekiauti, nėra.

    Šiame kontekste viešai nuskambėjo „Ryanair“ vadovo Michaelio O’Leary raginimai riboti alkoholio vartojimą prieš skrydžius. Jis sieja augančią incidentų dalį su girtu elgesiu, o oro linijos vis dažniau prašo priemonių, kurios padėtų užkirsti kelią problemoms dar prieš įlipant į lėktuvą.

    Didžiausia kliūtis – duomenų apsauga

    Vis dėlto nacionalinio draudimų sąrašo sukūrimas nėra paprastas: aviacijos sektorius turi laikytis griežtų duomenų apsaugos taisyklių, todėl keleivių informacijos dalijimasis tarp skirtingų vežėjų yra ribojamas. Dėl to ir susidaro spraga, kai vienos oro linijos uždraustas keleivis gali skristi su kita.

    Jungtinės Karalystės Transporto departamentas planuoja susitikimus su oro linijomis, kuriuose būtų tariamasi, kaip toks sąrašas galėtų veikti teisėtai ir proporcingai. Aviacijos sektorių atstovaujanti organizacija Airlines UK idėją vertina palankiai ir teigia, kad papildomos priemonės pačiais rimčiausiais atvejais galėtų apsaugoti didžiąją dalį keleivių.

    „Kiekvienas turėtų turėti teisę oro uoste ramiai išgerti alaus, tačiau antisocialus elgesys skrydžiuose yra visiškai nepriimtinas“, – sakė vienas vyriausybės šaltinis.

    „Tai kelia grėsmę keleivių ir įgulos saugumui bei sujaukia ilgai lauktas atostogas“, – pridūrė jis.

  • Skrydžių kainos kyla iki 300 proc., bet „Ryanair“ ir „Wizz Air“ jas mažina: kodėl?

    Skrydžių kainos kyla iki 300 proc., bet „Ryanair“ ir „Wizz Air“ jas mažina: kodėl?

    Artimųjų Rytų eskalacija ir su ja susijęs neapibrėžtumas energijos rinkose pastaraisiais mėnesiais pakėlė aviacinių degalų sąnaudas, o tai tiesiogiai atsispindi bilietų kainose. Vis dėlto dalis pigių skrydžių bendrovių Europoje trumpuoju laikotarpiu ėmėsi priešingo žingsnio ir kai kuriuose maršrutuose bilietus atpigino.

    Skrydžių kainų palyginimo platformos „FlightsFinder.com“ analizė rodo, kad atskirais atvejais „Ryanair“, „Wizz Air“ ir „easyJet“ tarifai sumažėjo maždaug 10–30 proc. Tai labiausiai pastebima populiariuose maršrutuose iš Jungtinės Karalystės į pietų Europos kryptis, kur vežėjai bando paskatinti paklausą.

    „Mūsų kainų istorija rodo nuoseklų kainų mažėjimą per pastaruosius mėnesius, tačiau tai nėra ilgalaikė tendencija“, – sakė „FlightsFinder.com“ įkūrėjas Shahabas Siddiqui.

    Ekspertai tokį kainų mažinimą aiškina konkurencine taktika: kai keliautojai dėl geopolitinės rizikos ir bendro ekonominio neapibrėžtumo atideda planus, vežėjai stengiasi išlaikyti lėktuvų užpildymą. Trumpiems reisams tai ypač svarbu, nes pigių skrydžių modelis remiasi dideliais keleivių srautais ir greita lėktuvų apyvarta.

    Degalų fiksavimas neamžinas

    Viena svarbiausių priežasčių, leidžiančių daliai bendrovių laikinai siūlyti mažesnes kainas, yra degalų kainų rizikos valdymas, kai iš anksto fiksuojama ar ribojama kuro kaina tam tikram laikotarpiui. Tačiau pasibaigus tokiems susitarimams, kaštai gali staigiai išaugti ir kainos šoktels net ir Europos viduje.

    „Šie susitarimai vėliau šiais metais baigsis, o tai gali sukelti visuotinį kainų šuolį daugelyje Europos maršrutų“, – teigė Sh. Siddiqui.

    Ilgųjų skrydžių šuolis iki 300 proc.

    Nors daliai keliautojų Europoje dar pavyksta rasti palankesnių pasiūlymų, tolimieji maršrutai į Aziją brangsta sparčiausiai. „FlightsFinder.com“ duomenimis, kai kuriuose koridoriuose tarp Europos ir Azijos kainos per kelias savaites pakilo beveik 300 proc., nes vežėjai susiduria su maršrutų korekcijomis, ilgesniu skrydžio laiku ir didesnėmis kuro sąnaudomis.

    Pavyzdžiui, Londono–Singapūro krypties vidutinė kaina, platformos vertinimu, šoktelėjo nuo maždaug 600 eurų iki beveik 1 800 eurų. Panašaus masto brangimas fiksuotas ir Londono–Bankoko maršrute, o kai kurių krypčių bilietai pirmyn ir atgal priartėjo prie 2 800 eurų.

    Dalies vežėjų atsakas skiriasi: vieni kelia kainas arba taiko papildomus mokesčius, kiti mažina reisų skaičių, nes išaugusios sąnaudos mažina pelningumą. „FlightsFinder.com“ nurodo, kad kai kurios bendrovės taip pat įvedė nedidelius, apie 10 eurų, priedus vidutinio ir ilgo nuotolio skrydžiams.

    Ką daryti keleiviams

    Kelionių rinkos stebėtojai perspėja, kad dėl aplinkinių oro erdvių ribojimų ir didesnės rizikos kai kurie skrydžiai gali trukti 1–4 valandomis ilgiau, o dalis maršrutų tampa netiesioginiai. Tai didina vėlavimų riziką ir mažina persėdimų patikimumą, ypač dideliuose tranzito mazguose.

    Keliautojams patariama planuoti ilgesnius persėdimo laikus, dažnai rekomenduojant ne mažiau kaip 3 valandas, bei rinktis lankstesnes bilietų sąlygas. Taip pat verta iš anksto pasitikrinti konkrečios aviakompanijos taisykles dėl keitimų ir kompensacijų, nes už Europos Sąjungos ribų apsaugos standartai gali skirtis.

    Dar viena praktiška rekomendacija, ypač ilguose maršrutuose su persėdimais, yra keliauti kuo lengviau: dėl peradresuotų skrydžių didėja bagažo sistemos apkrova ir pamestų lagaminų rizika. Jei bagažas registruojamas, keliautojai vis dažniau naudoja sekiklius, tokius kaip „Apple AirTag“, kad prireikus greičiau rastų daiktus.

  • Lenkijos oro uostų keleivių srautai persiskirsto: Modlin ir Radom praranda, Varšuva auga

    Lenkijos oro uostų keleivių srautai persiskirsto: Modlin ir Radom praranda, Varšuva auga

    Lenkijos civilinės aviacijos institucijos duomenys rodo, kad 2025 metais keleivių srautai šalies oro uostuose augo, tačiau ne visiems regionams tai buvo geri metai. Didžiausius kritimus patyrė Varšuvos Modlino ir Radomo oro uostai, kai tuo metu dalis kitų šalies oro vartų fiksavo ryškų kilimą.

    Modline 2025 metais aptarnauta apie 1 744 000 keleivių, tai yra 35,3 proc. mažiau nei 2024 metais. Radome keleivių sumažėjo 15,3 proc. iki maždaug 95 000, o nuosmukis, nors mažesnis, fiksuotas ir Ščecine-Golenijove bei Zeliona Gūroje-Babimoste.

    Kur srautai augo labiausiai

    Tarp sparčiausiai augusių oro uostų išsiskyrė Olštynas-Mozūrija, Bydgoščius ir Krokuva-Balicė, kur keleivių skaičius didėjo atitinkamai 26,8 proc., 20,4 proc. ir 19,6 proc. Tokie pokyčiai rodo, kad keleivių paklausa vis labiau koncentruojasi ten, kur pasiūla yra platesnė arba maršrutai patogesni.

    Didžiausias absoliutus augimas užfiksuotas Varšuvos Šopeno oro uoste. 2025 metais jis aptarnavo apie 24 082 000 keleivių, kai 2024 metais jų buvo apie 21 262 000, tad metinis šuolis siekė 13,3 proc.

    Šopeno oro uostas išlaiko lyderystę

    Šopeno oro uoste augo tiek reguliarūs, tiek čarteriniai srautai: reguliariuose skrydžiuose pervežta maždaug 2 400 000 keleivių daugiau nei metais anksčiau, o čarteriuose augimas siekė apie 391 200. Pagal vežėjų struktūrą didėjo ir tradicinių, ir pigių skrydžių bendrovių srautai, o tarp didžiausių vežėjų minimi LOT, „Wizz Air“ ir „Enter Air“.

    Antrą vietą pagal keleivių skaičių užėmė Krokuvos-Balicės oro uostas su maždaug 13 240 000 keleivių, o trečią – Gdansko Lecho Valensos oro uostas, aptarnavęs apie 7 379 000 keliautojų. Toliau rikiavosi Katovicai-Pyžovicai, Vroclavas-Stachovicai ir Poznanė-Lavica.

    Pigių skrydžių bendrovės dominuoja

    Lenkijos rinkoje pagal reguliariųjų skrydžių keleivius pirmavo „Ryanair“, pervežęs apie 18 334 000 žmonių ir užėmęs 35,17 proc. rinkos. Antroje vietoje liko „Wizz Air“ su maždaug 13 890 000 keleivių ir 26,65 proc., trečioje – LOT su apie 8 741 000 keleivių ir 16,77 proc.

    Bendrai 2025 metais Lenkijos oro uostai aptarnavo apie 66 100 000 keleivių, tai yra 11,7 proc. daugiau nei 2024 metais. Augo ir keleivinių operacijų skaičius, o vidutinis keleivių skaičius vienam reisui didėjo nuo 140 iki 143, tad oro susisiekimo atsigavimas persipina su aiškiu srautų persiskirstymu tarp oro uostų.

  • Lenkijos aviacijos rekordas 2025 metais: Varšuva auga, o Modlinas ir Radomas fiksuoja ryškų keleivių kritimą

    2025 metais Lenkijos oro uostai aptarnavo 66,1 mln. keleivių – tai 11,7 proc. daugiau nei metais anksčiau ir vienas stipriausių šuolių pastaraisiais metais. Civilinės aviacijos institucijos duomenys rodo, kad didžiausia augimo dalis vis labiau koncentruojasi keliuose didžiuosiuose oro uostuose.

    Ryškiausias laimėtojas – Varšuvos Šopeno oro uostas, kuris dar labiau nutolo nuo konkurentų. Tuo pat metu dalis mažesnių oro uostų susiduria su prarandamais srautais, o tai signalizuoja apie stiprėjančią konkurenciją dėl maršrutų ir avialinijų dėmesio.

    Varšuvos Šopeno oro uosto dominavimas

    Varšuvos Šopeno oro uostas 2025 metais aptarnavo apie 24,08 mln. keleivių. Tai 13,3 proc. augimas per metus ir 30,4 proc. daugiau nei 2023 metais, todėl sostinės oro vartai išlieka pagrindiniu šalies aviacijos centru.

    Augimą palaikė reguliarūs skrydžiai, čarteriniai reisai ir žemų kainų segmentas, kuris po ankstesnių svyravimų nuosekliai stiprėja. Dėl to Varšuva pritraukia vis didesnę dalį bendro srauto, kurį anksčiau dalindavosi keli regioniniai oro uostai.

    Regioniniai lyderiai auga, bet ne visi

    Tarp regioninių oro uostų išsiskyrė Krokuva, Gdanskas ir Katovicai. Krokuvos oro uostas aptarnavo 13,24 mln. keleivių, tai yra 19,6 proc. daugiau nei metais anksčiau, o Gdanskas pasiekė 7,38 mln. ir augo 10,2 proc.

    Katovicų oro uostas fiksavo 7,29 mln. keleivių ir 14,5 proc. augimą. Šie trys oro uostai tapo pagrindiniu regioninės plėtros varikliu ir sugeneravo reikšmingą dalį viso rinkos prieaugio.

    Modlinas ir Radomas – didžiausi praradimai

    Didžiausią smukimą patyrė Varšuva-Modlinas: 2025 metais čia aptarnauta 1,74 mln. keleivių, tai yra 35,3 proc. mažiau nei metais anksčiau. Tai vienas ryškiausių signalų, kad keleivių srautai persiskirsto, o maršrutų struktūra tampa jautri avialinijų sprendimams.

    Varšuva-Radomas metus baigė su 95 tūkst. keleivių, fiksuodamas 15,3 proc. kritimą. Mažesni, bet juntami minusai matyti ir Ščecino bei Zelionos Guros oro uostuose, o tai išryškina regioninių oro uostų pažeidžiamumą, kai maršrutų pasiūla yra ribota.

    Kas augo sparčiausiai ir kas valdo rinką

    Sparčiausi procentiniai šuoliai 2025 metais fiksuoti Olštyno-Mozūrų oro uoste, kur augimas siekė 26,8 proc., ir Bydgoščiaus oro uoste, augusiame 20,4 proc. Visgi net ir didėjant srautams, jų bendra dalis rinkoje išlieka palyginti nedidelė, nes bazė yra mažesnė.

    Tarp avialinijų lyderystę išlaikė „Ryanair“ – 18,33 mln. keleivių ir 35,17 proc. rinkos. Antroje vietoje liko „Wizz Air“ su 13,89 mln. keleivių, trečioje – Lenkijos oro linijos LOT su 8,74 mln., o žemų kainų vežėjų įtaka tarptautiniam srautui toliau išlieka lemiama.

  • Europos reaktyvinių degalų įtampa slūgsta: kainos perskirstė srautus, vasaros skrydžiai turėtų vykti

    Europos reaktyvinių degalų įtampa slūgsta: kainos perskirstė srautus, vasaros skrydžiai turėtų vykti

    Kas pasikeitė degalų rinkoje

    Europos oro linijos ir valdžios institucijos pastarosiomis savaitėmis pastebi mažėjantį nerimą dėl reaktyvinių degalų trūkumo, kuris dar visai neseniai buvo vadinamas realia grėsme vasaros skrydžiams. Situacijos tonas keitėsi tada, kai rinkoje šoktelėjus kainoms tiekėjai ir prekiautojai ėmė aktyviau nukreipti degalų krovinius į Europą.

    Padidėjusi kaina suveikė kaip signalas rinkai: naftos perdirbimo įmonės didino gamybą, o logistika persitvarkė taip, kad Europa greičiau kompensuotų sumažėjusius tiekimus iš Persijos įlankos regiono. Dalis trūkumo, kurį stiprino sutrikęs judėjimas per Hormūzo sąsiaurį, buvo sušvelninta alternatyviais srautais.

    Tiekimo kryptys ir gamybos didinimas

    Tarptautinė energetikos agentūra naujausiose įžvalgose pažymi, kad augo reaktyvinių degalų gamyba ir eksportas iš JAV bei Vakarų Afrikos. Tai padėjo užpildyti spragas, kurios atsirado dėl riboto tanklaivių judėjimo per vieną svarbiausių pasaulio energetinių „butelio kakliukų“.

    Prie stabilizacijos prisideda ir Europos perdirbėjai, didinantys reaktyvinių degalų išleidimą į rinką. Pavyzdžiui, Ispanijos bendrovė „Repsol“ viešai skelbė planus didinti reaktyvinių degalų gamybą apie 15–20 proc., siekdama padėti apsaugoti turizmui ypač svarbų kelionių sezoną.

    Oro linijų planai ir rizikos rudenį

    Rinkai nurimus, kai kurios oro bendrovės peržiūri ankstesnius sprendimus mažinti maršrutų apimtis, ypač trumpųjų skrydžių segmente, kur pelningumą greitai „suvalgo“ degalų kaina. Tuo pat metu Europos skrydžių srautų valdytojai prognozes koreguoja atsargiau, nes nežinomųjų dėl geopolitinės įtampos išlieka.

    „Mūsų degalų tiekėjai dar šią savaitę patvirtino, kad iki liepos vidurio tiekimo sutrikimų nesitiki, o situacija toliau gerėja“, – sakė „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary.

    Vis dėlto analitikai ir institucijos pabrėžia, kad dabartinis palengvėjimas nebūtinai reiškia ilgalaikį stabilumą. Jei JAV ir Izraelio karas prieš Iraną užsitęstų, o naftos ir degalų gabenimas per Hormūzo sąsiaurį negrįžtų į įprastą ritmą, didesnė įtampa gali atsinaujinti ankstyvą rudenį.

    Europos Komisija teigia, kad šiuo metu ES degalų stygiaus nefiksuojama, tačiau įspėja apie galimus regioninius apribojimus, jei sutrikimai tęstųsi. Kraštutiniu atveju valstybės gali panaudoti strategines atsargas, tačiau toks sprendimas paprastai siejamas ir su degalų taupymo priemonėmis, kad atsargos tarnautų kuo ilgiau.

    Kainų dinamika taip pat signalizuoja apie įtampos mažėjimą: po staigaus šuolio aukščiau nei 180 eurų už barelį, pastaruoju metu kainos slinko žemyn iki maždaug 150 eurų už barelį. Tai nereiškia, kad rizika dingo, tačiau rodo, jog rinka bent laikinai rado būdų perskirstyti tiekimą ir amortizuoti šoką.

  • „Ryanair“ pelnas šovė 40 proc.: rekordiniai 2,26 mlrd. eurų, bet perspėja dėl kuro ir „Boeing“

    „Ryanair“ pelnas šovė 40 proc.: rekordiniai 2,26 mlrd. eurų, bet perspėja dėl kuro ir „Boeing“

    Didžiausia Europoje pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pranešė apie rekordinį pelną po mokesčių, per finansinius metus iki 2026 metų kovo pabaigos pasiekusį 2,26 mlrd. eurų. Tai yra 40 proc. daugiau nei ankstesniais metais, o rezultatą, pasak įmonės, lėmė išaugusios bilietų kainos ir išliekanti kelionių paklausa.

    Bendrovės pajamos tuo laikotarpiu augo iki 15,54 mlrd. eurų, o vienam keleiviui tenkančios pajamos didėjo 7 proc. „Ryanair“ nurodė, kad vidutinės kainos kilo apie 10 proc., o veiklos sąnaudos augo lėčiau, todėl pavyko išlaikyti pelningumą net ir esant įtampos pilnai rinkai.

    Keleivių srautas per metus didėjo 4 proc. ir siekė 208,4 mln. Vis dėlto „Ryanair“ pripažino, kad augimą ribojo vėluojantys „Boeing“ orlaivių pristatymai, dėl kurių bendrovė negalėjo taip sparčiai didinti pajėgumų, kaip planavo.

    Artimieji Rytai didina nežinomybę

    Oro bendrovė perspėjo, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susiję energijos rinkų svyravimai išlieka vienu svarbiausių rizikos veiksnių visam aviacijos sektoriui. „Ryanair“ pabrėžė, jog bet koks eskalavimas prie strategiškai svarbių naftos gabenimo maršrutų gali paveikti kuro kainas ir skrydžių planavimą.

    „Manau, kainos išliks aukštesnės ilgiau, o tai „Ryanair“ padeda, nes turime stiprią kuro kainų fiksavimo strategiją“, – sakė finansų vadovas Neilas Sorahanas.

    „Ryanair“ taip pat teigė, kad yra užsitikrinusi apie 80 proc. kuro poreikio dabartiniams finansiniams metams, iš anksto fiksuodama kainą maždaug 62 eurų už barelį lygyje, su dalimi apsidraudimo sandorių iki 2027 metų balandžio. Tokia praktika, plačiai taikoma didžiųjų vežėjų, leidžia laikinai sušvelninti staigių kainų šuolių poveikį.

    Prognozių vengia, vasarą vertina atsargiai

    Nors vasaros užsakymų tendencijas „Ryanair“ vadina gana tvirtomis, įmonė atsisakė pateikti detalią 2026–2027 metų pelno prognozę. Kaip priežastys įvardijamas ribotas matomumas dėl bilietų kainų, vartotojų paklausos ir kuro sąnaudų, kurios gali greitai kisti dėl geopolitikos.

    Bendrovė atkreipė dėmesį ir į pirkėjų elgseną: vis dažniau skrydžiai užsakomi arčiau išvykimo datos. Tokia tendencija pastaraisiais metais tapo įprasta Europoje, kai keliautojai, reaguodami į kainų svyravimus ir ekonominį neapibrėžtumą, planus linkę keisti paskutinę minutę.

    „Boeing“ vėlavimai dar ribos augimą

    „Ryanair“ prognozuoja, kad šiemet perveš apie 216 mln. keleivių, kai į rikiuotę palaipsniui bus įtraukiami papildomi „Boeing 737 MAX“ lėktuvai. Tačiau bendrovė perspėja, jog orlaivių stygiaus ir tiekimo grandinių sutrikimų problema aviacijoje gali išlikti dar kelerius metus.

    Įmonės vertinimu, ribota pasiūla rinkoje gali ir toliau palaikyti didesnes bilietų kainas, ypač vežėjams, kurie turi masto pranašumą ir tvirtą balansą. „Ryanair“ taip pat patvirtino, kad vyksta derybos dėl generalinio direktoriaus Michaelo O’Leary sutarties pratęsimo, kas galėtų reikšti jo vadovavimą iki 2032 metų.

  • „Ryanair“ ruošiasi armagedonui: perspėja dėl degalų krizės ir galimų bankrotų Europoje

    „Ryanair“ ruošiasi armagedonui: perspėja dėl degalų krizės ir galimų bankrotų Europoje

    Žemų sąnaudų oro linijų bendrovė „Ryanair“ rengiasi vadinamajam armagedono scenarijui, kurį galėtų sukelti užsitęsęs reaktyvinių degalų brangimas ir tiekimo įtampa Europoje. Bendrovės finansų vadovas Neilas Sorahanas teigė, kad kol kas įmonė planuoja vykdyti visą vasaros ir žiemos skrydžių programą, tačiau rinka gali neatlaikyti.

    Pasak N. Sorahano, didžiausia rizika – ne vien trumpalaikiai kainų šuoliai, o situacija, kai degalų kainos išlieka aukštos ilgiau, o silpnesni vežėjai neturi finansinių rezervų. Tokiu atveju žiemos sezonas gali tapti lemtingas daliai Europos oro linijų, ypač toms, kurios jau iki šiol turėjo skolų ir mažą pelningumą.

    „Ar turime planų armagedono situacijai? Žinoma, turime, bet nematau, kad tai neišvengiamai įvyktų“, – sakė Neilas Sorahanas.

    „Ryanair“ pabrėžia, kad ją iš dalies saugo apsidraudimas nuo kainų svyravimų. Bendrovė nurodė, jog yra fiksavusi didžiąją dalį vasaros degalų poreikio, o likusi dalis perkama rinkoje, kur kainos pastaruoju metu ypač nepastovios dėl geopolitinių rizikų ir energijos išteklių tiekimo grandinių jautrumo.

    Nors diskusijose dažnai minimas Hormūzo sąsiauris, „Ryanair“ atstovai tikina, kad Europos tiekimo struktūra po truputį kinta, o dalis žaliavos ir produktų į regioną atkeliauja iš platesnio tiekėjų rato. Vis dėlto bendrovė pripažįsta, kad net ir be fizinio trūkumo vien kainų lygis gali daryti spaudimą bilietams ir paklausai, ypač jei kartu brangsta pragyvenimas.

    Finansų rezultatai rodo mišrią situaciją: „Ryanair“ per finansinius metus iki kovo pabaigos augino grynąjį pelną ir pervežė daugiau keleivių, tačiau pajamos mažėjo. Bendrovė taip pat pranešė, kad keliautojai vis dažniau bilietus perka paskutinę minutę, todėl prognozuoti kainas ir užpildymą darosi sudėtingiau.

    Kai vasaros sezono pradžioje kainoms teko taikyti nuolaidas, bendrovė signalizavo, kad kainodara išlieka jautri ekonominiam neapibrėžtumui, infliacijai ir degalų kainų rizikai. Tuo pat metu ji kol kas neskelbia planų įvesti atskirą degalų priemoką, tačiau pripažįsta, kad kainų lygis priklausys nuo paklausos ir paskutinės minutės užsakymų.

    Europos keliautojams tai reiškia didesnį neapibrėžtumą planuojant atostogas: dalis žmonių renkasi trumpesnius maršrutus arba alternatyvas, pavyzdžiui, keliones traukiniais, ypač ten, kur geležinkelių tinklas leidžia konkurencingai pakeisti skrydžius. Jei degalų kainų spaudimas išliks, rinka gali patirti naują konsolidacijos bangą, o tai ilgainiui keistų ir bilietų kainų dinamiką.

  • Europa ant vasaros chaoso slenksčio: lėktuvams trūksta kuro, turistai masiškai persėda į traukinius

    Europa ant vasaros chaoso slenksčio: lėktuvams trūksta kuro, turistai masiškai persėda į traukinius

    Europoje ryškėja aviacijos įtampos ženklai prieš pat intensyviausią atostogų sezoną: dėl geopolitinių sukrėtimų ir sutrikusių tiekimo grandinių didėja reaktyvinių degalų trūkumo rizika. Tai kelia grėsmę skrydžių tvarkaraščiams, o keleiviai vis dažniau renkasi keliones arčiau namų.

    Situaciją paaštrina tai, kad dalis Europos rinkos reaktyvinių degalų įprastai yra importuojama iš Artimųjų Rytų, todėl bet koks transporto koridorių sutrikimas ar kainų šuolis greitai atsiliepia oro linijoms. Aviakompanijoms degalai sudaro reikšmingą veiklos sąnaudų dalį, todėl brangimas dažnai tiesiogiai virsta bilietų kainomis.

    Kodėl brangsta skrydžiai?

    Oro vežėjai, susidūrę su kylančiomis degalų kainomis ir ribotu prieinamumu, linkę mažinti maršrutų skaičių arba atšaukti mažiau pelningus reisus. Tokie sprendimai ypač skaudūs vasarą, kai paklausa didžiausia, o alternatyvų keliautojams reikia čia ir dabar.

    Kainų augimas veikia ne tik tolimuosius skrydžius. Net trumpi skrydžiai Europoje tampa brangesni dėl papildomų mokesčių ir kuro priemokų, todėl dalis poilsiautojų pradeda lyginti kelionės traukiniu ir lėktuvu kainą bei rizikas.

    Traukiniai grįžta į žaidimą

    Kelionių platformų duomenys rodo, kad, stiprėjant nerimui dėl skrydžių atšaukimų, vis daugiau žmonių planuoja keliauti bėgiais. Traukinių bilietų pardavimai į kai kurias populiarias kryptis pastebimai auga, o kelionės geležinkeliu vis dažniau vertinamos kaip stabilesnis pasirinkimas.

    Geležinkelių pranašumas šią vasarą yra dvigubas: mažesnė priklausomybė nuo reaktyvinių degalų rinkos ir aiškesnis kelionės planavimas. Be to, keliautojams svarbi ir praktinė pusė, nes atšaukus skrydį grįžimas namo gali tapti brangiu ir sudėtingu galvosūkiu.

    „Manau, kad šią vasarą Europoje matysite tendenciją, jog žmonės vis dažniau atostogaus namuose“, – sakė Michaelas O’Leary.

    Pietų Europa traukia, o atostogos namuose – stiprėja

    Turizmo bendrovės fiksuoja išaugusį susidomėjimą Pietų Europos kryptimis, kurias patogiau pasiekti trumpais skrydžiais arba kombinuojant kelionę su sausumos transportu. Dėl to dalis keliautojų renkasi Ispaniją, Portugaliją, Italiją ar Prancūziją, vengdami ilgesnių maršrutų.

    Kartu stiprėja ir atostogų savo šalyje kryptis: augant kainoms ir ekonominiam neapibrėžtumui, dalis šeimų linkusios rinktis trumpesnes, paprastesnes keliones. Apgyvendinimo platformos taip pat mato didesnį vietinių kelionių aktyvumą, ypač pavasario ir vasaros laikotarpiu.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad keliautojų sprendimus lemia ne tik degalų kainos, bet ir bendras nesaugumo jausmas dėl galimų trikdžių. Dėl to planuojant atostogas vis dažniau vertinama ne vien kaina, bet ir tikimybė sklandžiai grįžti namo.

  • „Ryanair“ kaltina „Fraport Greece“ pasisavinus mokesčio lengvatą: prašo Graikijos stabdyti monopolį

    „Ryanair“ kaltina „Fraport Greece“ pasisavinus mokesčio lengvatą: prašo Graikijos stabdyti monopolį

    Ginčas dėl mokesčio lengvatos

    „Ryanair“ viešai sukritikavo „Fraport Greece“, valdančią 14 regioninių oro uostų Graikijoje, ir pareiškė, kad operatorė elgiasi kaip monopolį turinti bendrovė. Pigių skrydžių bendrovė teigia, jog dalis Graikijos Vyriausybės sprendimų, skirtų paskatinti skrydžius ir turizmą, realiai nepasiekia nei oro linijų, nei keleivių.

    Oro bendrovės teigimu, valstybės numatytas 75 proc. sumažinimas oro uostų modernizavimo ir plėtros mokesčiui turėjo mažinti kaštus ir atpiginti keliones. Tačiau „Ryanair“ kaltina, kad „Fraport Greece“ esą paliko šią naudą sau, taip padidindama savo pelną.

    Kodėl minimas Salonikų maršrutų mažinimas?

    Konfliktas įsiliepsnojo po to, kai „Ryanair“ paskelbė apie sprendimą 2026 metų žiemos sezonui nebevykdyti trijų orlaivių bazės veiklos Salonikuose, Makedonijos oro uoste. Bendrovė aiškina, kad sprendimą lėmė smarkiai išaugę oro uosto mokesčiai.

    „Ryanair“ tvirtina, kad po pandemijos oro uosto rinkliavos esą buvo padidintos 66 proc., o tai, pasak bendrovės, tiesiogiai mažina maršrutų pelningumą. Oro bendrovė pabrėžia norinti augti Graikijoje, tačiau tam, jos vertinimu, būtinos konkurencingos rinkliavos ir skaidrus valstybės lengvatų pritaikymas.

    „Ryanair“ raginimas Graikijos valdžiai

    Savo pareiškime „Ryanair“ ragina Graikijos Vyriausybę „nutraukti „Fraport Greece“ monopolį“, argumentuodama, kad konkurencija oro uostų valdyme ir kainodaroje galėtų padėti didinti susisiekimą bei ištisus metus palaikyti turizmo srautus. Bendrovė taip pat lygina situaciją su kitomis Europos šalimis, kur, jos teigimu, oro uostų mokesčiai mažinami, o kai kur atsisakoma papildomų aviacijos mokesčių, siekiant skatinti augimą.

    „Ryanair“ pozicija tokia: jei „Fraport Greece“ įšaldytų rinkliavas ir realiai pritaikytų 75 proc. lengvatą visoms oro linijoms ir keleiviams, tai padėtų didinti pasiūlą, pritraukti investicijų ir gerinti susisiekimą tarp regionų.

    „Fraport Greece“ atsakymas

    „Fraport Greece“ savo ruožtu viešai nurodė, kad apie „Ryanair“ sprendimą dėl Salonikų bazės buvo informuota tik tą pačią dieną, kai jis paskelbtas. Bendrovė taip pat akcentavo, kad pranešimai buvo skelbiami Atėnuose, o ne pačiuose Salonikuose, kuriuos sprendimas paveikia tiesiogiai.

    Operatorė atmeta „Ryanair“ argumentus dėl oro uostų mokesčių ir plėtros rinkliavos, teigdama, kad jie yra nepagrįsti ir naudojami kaip pretekstas. „Fraport Greece“ aiškina, jog žiemos skrydžių apimčių mažinimas Salonikuose esą labiau susijęs su pačios „Ryanair“ komercine strategija, veiklos modeliu ir pelningumo kriterijais.

    Bendrovė pabrėžia, kad „Ryanair“ išlieka svarbus partneris, o Salonikų oro uoste šiuo metu dirba daugiau nei 40 oro linijų. Pasak operatorės, per šias partnerystes miestas ir Makedonijos regionas turi susisiekimą su daugiau nei 33 šalimis ir 93 kryptimis, o „Fraport Greece“ įsipareigoja toliau užtikrinti infrastruktūros ir paslaugų kokybę.

    Ką tai gali reikšti keleiviams?

    Keleiviams tokie ginčai dažniausiai atsispindi per maršrutų pasiūlos pokyčius ir sezoniškumą: jei oro linijos mažina bazes ar skrydžių dažnį, kai kurios kryptys gali tapti retesnės arba brangesnės. Kita vertus, jei mokesčių lengvatos būtų plačiai pritaikytos ir sumažintų bendrą kaštų lygį, tai galėtų padidinti skrydžių skaičių ir sustiprinti konkurenciją.

    Artimiausiu metu situaciją lems tai, ar Graikijos valdžia ir oro uostų operatorė keis mokesčių taikymo praktiką, ir ar oro linijos matys pagrindą grąžinti pajėgumus žiemos sezonu. Kol kas abi pusės laikosi priešingų pozicijų, o viešas konfliktas rodo, kad įtampa dėl oro uostų rinkliavų Europoje išlieka viena jautriausių aviacijos rinkos temų.