CP v2

Tag: Šanchajus

  • Kinų triukas skalbiniams džiovinti: sutaupys vietos bute ir sumažins elektros sąskaitą

    Kinų triukas skalbiniams džiovinti: sutaupys vietos bute ir sumažins elektros sąskaitą

    Mažame bute skalbinių džiovinimas neretai virsta galvosūkiu, nes išskleista džiovyklė užima didelę kambario dalį. Kinijos didmiesčiuose seniai paplitęs paprastas sprendimas, leidžiantis išnaudoti erdvę prie langų ir balkonų. Tam nereikia nei brangaus įrenginio, nei papildomos elektros.

    Šanchajuje ir kituose tankiai apgyvendintuose miestuose dažnai matomos prie langų ar balkonų tvirtinamos ilgos bambukinės kartys. Ant jų kabinami šlapi drabužiai, todėl džiovinimo zona persikelia į išorę, o namų viduje atsilaisvina grindų plotas. Drabužiai džiūsta natūraliai dėl oro judėjimo, o esant saulei procesas dar paspartėja.

    Kaip veikia bambukinės kartys

    Pagrindinis principas paprastas: į prie sienos ar balkono konstrukcijų pritvirtintus laikiklius įstatoma maždaug 2 metrų ilgio kartis. Tuomet ant jos išdėstomi drabužiai taip, kad tarp jų liktų tarpai oro cirkuliacijai. Praktikoje svarbiausia ne pati kartis, o saugus, apkrovai pritaikytas tvirtinimas.

    Bambukas šiam tikslui patogus, nes yra lengvas, gana elastingas ir tuo pačiu pakankamai tvirtas. Be to, jis mažiau apkrauna tvirtinimo vietas nei masyvesnės medinės ar metalinės kartys. Dėl šių savybių bambukas Azijoje nuo seno naudojamas buityje ir statyboje.

    Kodėl tai gali būti naudingiau

    Natūralus džiovinimas dažnai laikomas švelnesniu audiniams nei džiovinimas būgninėje džiovyklėje. Mechaninis sukimasis, trintis ir karštis ilgainiui gali greičiau dėvėti pluoštą, ypač plonesnių audinių. Džiovinant ore, drabužiai patiria mažiau papildomo poveikio.

    Dar vienas argumentas aktualus energijos kainų kontekste: atsisakius elektrinės džiovyklės, mažėja ir elektros sąnaudos. Nors džiovinimo greitis priklauso nuo oro drėgmės, vėjo ir temperatūros, gerai vėdinamoje vietoje rezultatas dažnai būna pakankamai greitas kasdieniam naudojimui.

    Ką svarbu įvertinti Lietuvoje

    Jei norėtumėte šį sprendimą pritaikyti Lietuvoje, pirmiausia verta įsivertinti saugumą ir namo taisykles. Daugelyje daugiabučių bet kokie tvirtinimai prie fasado gali būti ribojami, o netinkamai pakabinti daiktai gali kelti pavojų praeiviams. Paprastesnė alternatyva gali būti kartis balkono viduje, arčiau atviro lango, kur geresnė oro cirkuliacija.

    Taip pat svarbu nepamiršti, kad džiovinant patalpose didėja drėgmė, todėl pravartu vėdinti arba naudoti drėgmės surinkėją. Tinkamas vėdinimas padeda išvengti kondensato ir pelėsio rizikos, ypač šaltuoju metų laiku. Vis dėlto pats principas išlieka tas pats: kuo daugiau oro judėjimo ir vietos aplink audinius, tuo džiovinimas efektyvesnis.

  • NUSX plečiasi į Miuncheną ir Šanchajų: pristatyta DI platforma Nova mokslo komercializavimui

    Nauji NUSX žingsniai Europoje ir Azijoje

    Singapūro nacionalinio universiteto verslumo ir inovacijų padalinys NUS Enterprise pranešė apie plėtrą į Europą ir Aziją: atidaromas naujas postas Miunchene, o dar vienas numatytas Šanchajuje. Kartu organizacija pristatė Nova – DI platformą, skirtą spartinti mokslo rezultatų komercializavimą.

    Šie pokyčiai žymi ir naują organizacijos identitetą: NUS Enterprise atsinaujino į NUSX. Naujasis vardas siejamas su ambicija veikti kaip integruota startuolių kūrimo ir intelektinės nuosavybės komercializavimo ekosistema, sujungianti mokslą, talentus, kapitalą ir tarptautines rinkas.

    Miunchenas kaip vartai į Europą

    NUSX teigimu, Miuncheno postas kuriamas bendradarbiaujant su UnternehmerTUM – viena ryškiausių inovacijų organizacijų Vokietijoje. Tikimasi, kad tai suteiks Singapūre gimstantiems giliųjų technologijų projektams greitesnį priėjimą prie Europos partnerių, investuotojų ir klientų.

    Plėtros logika paremta „postų“ tinklu skirtinguose regionuose: prieš tai NUSX jau buvo įsitvirtinusi Silicio slėnyje, o Šanchajaus kryptis pasirinkta siekiant sustiprinti ryšius su Kinijos rinka ir gamybos bei technologijų ekosistemomis. Organizacija pabrėžia, kad patirtis iš užsienio turėtų grįžti atgal į Singapūrą ir padėti gerinti tyrimų komercializavimo procesus namuose.

    Kodėl Nova svarbi universitetams

    NUSX komunikacijoje akcentuojama ilgalaikė problema: reikšminga dalis universitetuose sukurtų patentų taip ir nepasiekia licencijavimo ar rinkos. Viena priežasčių – sudėtinga ir daug rankinio darbo reikalaujanti tinkamų pramonės partnerių paieška, kai nuo technologijos aprašymo iki realaus pritaikymo grandinė būna per ilga.

    Nova sukurta kaip įrankis šiai grandinei trumpinti. Platforma, pasitelkdama DI, gali įvertinti patento licencijavimo potencialą, susieti jį su aktualiais rinkos signalais, pasiūlyti galimus licencijavimo ar bendrakūros kelius ir padėti parengti pritaikytus pasiūlymus potencialiems partneriams.

    Nurodoma, kad Nova remiasi didelės apimties NUS duomenimis apie patentus, išradimų atskleidimus, tyrimų projektus ir išradėjus, o rekomendacijas papildo išorinė informacija apie įmones, investuotojus ir rinkos poreikius. Pagrindinė žinutė – tai, kas anksčiau galėjo užtrukti savaites, komercializavimo komandoms gali būti atlikta gerokai greičiau, išlaikant aiškų sprendimų pagrindimą.

    „Pasaulinėse giliųjų technologijų varžybose proveržinis tyrimas tėra pradžia. Sudėtingiausia dalis yra vertimas į rinką: ankstyvas galimybių patikrinimas, komandų stiprinimas ir ryšių su kapitalu bei pramone kūrimas“, – sakė NUS vyresnysis viceprezidentas inovacijoms ir verslumui Tan Sian Wee.

    Jo teigimu, Nova turėtų padėti greičiau identifikuoti, kur mokslas gali sukurti komercinę vertę, o tarptautiniai postai – padėti komandoms tas galimybes paversti realiais produktais ir įmonėmis. NUSX šiuos elementus pristato kaip vieną strategiją, orientuotą į globaliai konkuruojančių startuolių kūrimą nuo pat pradžių.

    Platesniame kontekste tokios DI platformos tampa vis dažnesniu universitetų technologijų perdavimo biurų įrankiu, nes jos padeda efektyviau apdoroti didelius patentų ir publikacijų srautus. Augant konkurencijai dėl talentų ir investicijų, gebėjimas greitai rasti pramoninį pritaikymą ir partnerius vis dažniau laikomas kertiniu sėkmingos komercializacijos veiksniu.

  • Kinijoje nutiesė plastikinę kelių dangą: į asfaltą įmaišė per 6 000 perdirbtų pieno butelių

    Šanchajuje dar 2021 metais įgyvendintas neįprastas infrastruktūros bandymas: universiteto teritorijoje nutiestas kelio ruožas, kuriam panaudotos perdirbtos plastiko atliekos, įskaitant daugiau kaip 6 000 panaudotų pieno butelių. Idėja paprasta, bet ambicinga – dalį įprastų asfalto sudedamųjų pakeisti perdirbtu polimeru, kad mažiau atliekų patektų į sąvartynus.

    Projektas įgyvendintas Rytų Kinijos mokslo ir technologijų universitete, bendradarbiaujant su chemijos pramonei atstovaujančia bendrove „Dow“ ir pieno prekės ženklu „Shiny Meadow“. Kelio danga sukurta naudojant polimerais modifikuotą asfaltą – tai technologija, kai į bitumą ar asfalto mišinį įmaišomi polimerai, siekiant pagerinti eksploatacines savybes.

    Nors tokie buteliai teoriškai gali būti perdirbami, praktikoje perdirbėjai jų dažnai vengia dėl užterštumo. Pieno likučiai ir organinės priemaišos apsunkina rūšiavimą bei plovimą, todėl atliekų tvarkytojams tai tampa brangesniu ir mažiau patraukliu srautu.

    Dėl šios priežasties dalis plastiko, kuris „ant popieriaus“ laikomas perdirbamu, realiame gyvenime praranda vertę ir keliauja į mišrių atliekų grandinę. Kelio dangos projektas buvo pristatytas kaip būdas sukurti alternatyvų tokio plastiko panaudojimo kelią, kai tradicinis perdirbimas stringa.

    Sprendimo esmė – surinkti sunkiau perdirbamas plastiko atliekas, jas apdoroti ir paversti antrine žaliava, kuri gali būti naudojama asfaltui modifikuoti. Tokiu atveju plastikas tampa ne atskira dangos „pakaitalo“ plokšte, o mišinio dalimi, kuri prisideda prie tam tikrų fizinių savybių.

    Bendrovė „Dow“ teigė, kad tokie sprendimai potencialiai leidžia mažinti pirminių žaliavų poreikį, o kartu ieškoti būdų, kaip prailginti kelio dangos tarnavimo laiką. Kuo ilgiau danga tarnauja be remonto, tuo mažiau reikia naujų medžiagų, transportavimo ir statybos darbų.

    Tokie projektai dažnai pristatomi kaip žiedinės ekonomikos pavyzdžiai, kai pakuotė po naudojimo nelieka bevertė. Vis dėlto specialistai paprastai pabrėžia, kad būtina vertinti visą ciklą: nuo surinkimo ir apdorojimo kaštų iki ilgalaikės dangos būklės, mikroplastiko rizikų bei realaus poveikio emisijoms.

    Kinijos bandymas taip pat parodė, kad universiteto ir verslo partnerystė gali tapti greitu būdu išbandyti technologiją realiomis sąlygomis. Toks modelis leidžia kaupti duomenis apie dangos atsparumą, priežiūros poreikį ir tai, ar sprendimą galima patikimai taikyti platesniu mastu.

    „Dow“ viešai yra minėjusi, kad perdirbto plastiko panaudojimas keliuose buvo bandomas ir kitose Azijos šalyse, bendradarbiaujant su vietos partneriais. Tokie projektai paprastai siekia dviejų tikslų: sumažinti sunkiai perdirbamų atliekų kiekį ir rasti ekonomiškai pagrįstą būdą jas įtraukti į infrastruktūrą.

    Vis dėlto galutinį vertinimą dažniausiai nulemia ne įspūdinga idėja, o kelių metų eksploatacijos rezultatai. Jei tokios dangos iš tiesų tarnauja ilgiau ar reikalauja mažiau remonto, plastiko panaudojimas asfalte gali tapti ne vien simboline, o praktiška atliekų mažinimo priemone.

  • Taifūnas Dolphin smogė Kinijos rytams: evakuota per 1 mln. žmonių, atšaukta daugiau kaip 1 000 skrydžių

    Taifūnas Dolphin smogė Kinijos rytams: evakuota per 1 mln. žmonių, atšaukta daugiau kaip 1 000 skrydžių

    Taifūnas pasiekė krantą

    Taifūnas Dolphin sekmadienį pasiekė tankiai apgyvendintą Kinijos rytinę pakrantę, o šalies tarnybos pranešė apie masines evakuacijas, transporto trikdžius ir aukščiausio lygio perspėjimą. Pastarosiomis dienomis pakrantės regionai stabdė dalį darbų ir viešojo transporto maršrutų, ruošdamiesi audrai.

    Kinijos Nacionalinis meteorologijos centras nurodė, kad taifūno centras per pakrantę ties Džedziango provincija slinko apie 17.30 valandą vietos laiku. Skelbiama, kad vėjo gūsiai audros centre siekė daugiau kaip 150 kilometrų per valandą, o kai kur prognozuotas itin gausus kritulių kiekis.

    Evakuacijos ir sutrikęs susisiekimas

    Valdžios institucijos iš Venzou miesto ir aplinkinių teritorijų perkėlė daugiau kaip 900 000 gyventojų, taip pat atvėrė per 1 000 laikinosios priedangos vietų. Tokios priemonės Kinijos pakrantėje įprastos, kai audroms suteikiamas aukščiausias pavojaus lygis ir tikimasi potvynių.

    Audra smarkiai kirto ir aviacijai: pranešta, kad Šanchajaus dviejuose pagrindiniuose oro uostuose sekmadienį atšaukta beveik 1 400 skrydžių. Hangdžou oro uoste atšaukta apie 270 atvykimų ir išvykimų, o dalyje regionų pristabdyti ir kai kurie traukinių maršrutai.

    Karštis Honkonge, padariniai regione

    Taifūno poveikis buvo juntamas ir toliau į pietus: Honkonge fiksuota rekordinė 36,9 laipsnio temperatūra, kurią, meteorologų teigimu, lėmė šiltas oras, stumiamas taifūno periferijos. Vietos observatorija įspėjo, kad tokio pobūdžio situacija gali išlaikyti ekstremalią kaitrą dar kelias dienas.

    Prieš pasiekdamas Kiniją taifūnas atnešė smarkų lietų ir vėją į Japonijos Okinavą, kur keli žmonės patyrė nesunkių sužalojimų, o tūkstančiai namų ūkių laikinai liko be elektros. Taivane dėl oro sąlygų stabdytos kai kurios keltų paslaugos ir atšaukta dalis skrydžių.

    Kodėl tokių audrų rizika auga

    Kinijos meteorologijos tarnyba paskelbė raudoną taifūno perspėjimą, prognozuodama ypač intensyvias liūtis Džedziango provincijos dalyse, taip pat kritulius Šanchajuje ir aplinkiniuose regionuose. Po smūgio krantui taifūnas turėjo silpnėti, judėdamas į žemyną šiaurės vakarų kryptimi.

    Mokslininkai pabrėžia, kad žmogaus sukelta klimato kaita didina ekstremalių reiškinių tikimybę ir intensyvumą, o šiltėjantis vandenynas gali suteikti tropiniams ciklonams daugiau energijos. Kinijai tai reiškia ir didesnę staigių potvynių bei nuošliaužų riziką, ypač tankiai apgyvendintuose pakrantės regionuose.

  • „Tesla“ skaidys veiklą Kinijoje? Elonas Muskas kirto: tai absurdiškai melaginga

    „Tesla“ skaidys veiklą Kinijoje? Elonas Muskas kirto: tai absurdiškai melaginga

    JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“ atsidūrė dėmesio centre po pranešimo, kad bendrovės vadovai esą svarstė galimybę atskirti verslą Kinijoje nuo likusios įmonės veiklos. Apie tai skelbta remiantis šaltiniais, o naujiena iškart sukėlė diskusijas investuotojų ir analitikų bendruomenėje.

    Į šiuos svarstymus viešai sureagavo „Tesla“ vadovas Elonas Muskas, pareiškęs, kad tokie teiginiai yra netiesa. Jo komentaras pasirodė tuo metu, kai rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie didžiųjų technologijų ir pramonės grupių ryšius su Kinija bei geopolitines rizikas.

    Kodėl Kinija „Tesla“ yra kritinė

    Kinija yra didžiausia pasaulio automobilių rinka, o elektromobilių segmente ji išlieka viena svarbiausių tiek paklausos, tiek gamybos grandinių prasme. „Tesla“ Šanchajuje veikianti „Gigafactory“ yra vienas kertinių bendrovės gamybos centrų, aptarnaujantis tiek vietinę rinką, tiek eksportą.

    Toks vaidmuo reiškia, kad bet kokie struktūriniai pokyčiai Kinijoje galėtų turėti reikšmingą poveikį „Tesla“ tiekimo grandinei, kaštams ir pristatymo terminams. Pastaraisiais metais automobilių gamintojai vis dažniau vertina tiekimo rizikas ir siekia didinti veiklos atsparumą regioninių sukrėtimų atveju.

    Geopolitika ir spaudimas atskirti rizikas

    Skirtingų blokų reguliacinė aplinka griežtėja, ypač kai kalbama apie duomenis, pažangias baterijų technologijas ir autonominio vairavimo sprendimus. Dėl to tarptautinės įmonės vis dažniau kuria veiklos modelius, leidžiančius atskirti jautrias funkcijas pagal regionus.

    Pranešime teigta, kad „Tesla“ patarėjai galėjo aptarinėti skirtingus atskyrimo scenarijus, tarp jų ir veiklos išskaidymą ar pardavimą. Tokie modeliai kartais svarstomi siekiant sumažinti politinę bei reguliacinę riziką, tačiau vien svarstymas dar nereiškia sprendimo ar realių veiksmų.

    Kalbos apie „SpaceX“ ir Musko atsakas

    Diskusijas dar labiau pakurstė rinkoje seniau sklandantys svarstymai apie galimus artimesnius „Tesla“ ir „SpaceX“ ryšius. Kadangi „SpaceX“ yra reikšmingas JAV gynybos užsakymų vykdytojas, investuotojai ir analitikai dažnai vertina, kaip tokie ryšiai galėtų pakeisti rizikų žemėlapį, įskaitant Kinijos kryptį.

    „Tai niekada net nebuvo svarstoma jokioje diskusijoje. Absurdiškai melaginga“, – sakė Elonas Muskas.

    Kol kas nėra patvirtintų duomenų, kad „Tesla“ būtų priėmusi sprendimą dėl Kinijos verslo atskyrimo. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo reguliacinių pokyčių JAV ir Kinijoje, paklausos dinamikos bei „Tesla“ strategijos, kaip subalansuoti augimą ir geopolitinę riziką.

  • Kinijos greitieji traukiniai 350 km/h: kodėl Pekino–Šanchajaus maršrutas laimi prieš lėktuvą

    Daugiau nei 1 300 kilometrų atstumas tarp Pekino ir Šanchajaus lėktuvu įveikiamas maždaug per 2 valandas, tačiau didžioji dalis keliautojų vis tiek renkasi traukinį. Greitojo geležinkelio linija tarp šių megamiestų laikoma viena judriausių ir pelningiausių pasaulyje.

    Priklausomai nuo reiso, kelionė traukiniu trunka apie 4 valandas 18 minučių. Važiuojant automobiliu tokia kelionė dažnai užtruktų beveik pusę paros, todėl geležinkelis čia tapo ne alternatyva, o pagrindinis pasirinkimas.

    Stotis kaip oro uostas

    Piko metu iš Pekino Pietų stoties į Šanchajų traukiniai išvyksta net kas kelias minutes. Keleiviai patenka į stotį po saugumo patikros, kur skenuojamas bagažas, o įėjimas į peronų zoną kontroliuojamas varteliais.

    Bilietų kontrolė dažniausiai vyksta dar prieš įleidžiant į peroną, todėl traukinyje papildomų patikrų gali ir nebūti. Tokia tvarka leidžia išlaikyti srautą ir sumažina vėlavimų riziką, ypač kai reisai vyksta itin tankiai.

    Klasės, patogumai ir kaina

    Bilietai Pekino–Šanchajaus maršrute kainuoja labai skirtingai, priklausomai nuo klasės: ekonominė dažniausiai yra pigiausia, aukštesnės klasės kainuoja maždaug dvigubai daugiau, o patogiausia klasė su labiau atsilenkiančiomis sėdynėmis gali kainuoti apie 250 eurų.

    Sąstatai dažniausiai turi apie aštuonis vagonus, tačiau pasitaiko ir gerokai ilgesnių. Sėdimos vietos suplanuotos taip, kad keleiviai visada sėdėtų veidu į važiavimo kryptį: galinėse stotyse darbuotojai pasuka sėdynių sekcijas 180 laipsnių.

    Aukštesnėse klasėse įprasti elektros lizdai, USB jungtys, atlenkiami staliukai, reguliuojamos kojų atramos. Kelionės metu dirba personalas, rūpinamasi švara, o aptarnavimas gali apimti vandenį ar arbatą bei užkandžius, taip pat vyksta prekyba.

    350 km/h greitis ir pamokos Europai

    Maksimalus greitis šioje linijoje siekia 350 kilometrų per valandą, o rodmenys realiu laiku pateikiami vagonų ekranuose. Sklandus greitėjimas ir stabdymas yra vienas esminių greitojo geležinkelio patrauklumo veiksnių, ypač ilgesniuose maršrutuose.

    Būtent toks 350 kilometrų per valandą greitis dažnai minimas ir planuojamoms naujoms didelio greičio geležinkelio linijoms Europoje, įskaitant projektus Lenkijoje. Planuojama, kad greitosios jungtys sutrumpins kelionių laiką tarp pagrindinių miestų, o pirmieji nauji ruožai siejami su infrastruktūros plėtra iki 2032 metų.

    Kinijos pavyzdys rodo, kad greitas geležinkelis konkuruoja su aviacija ne vien greičiu, bet ir visos kelionės patirtimi: patogiu dažnumu, aiškia keleivių srautų kontrole, stotimis, integruotomis į miestų ir oro uostų mazgus, bei nuspėjama kelionės trukme.

  • Kinija nuleido į vandenį milžinišką giliavandenę platformą: JAV įžvelgia strateginį signalą

    Kinija Šanchajuje nuleido į vandenį naują didelio masto pusiau panardinamą mokslinių tyrimų platformą, skirtą darbui giliuose vandenyse. Valstybinė žiniasklaida skelbia, kad objektas projektuojamas veikti iki 10 000 metrų gylyje ir ilgą laiką apgyvendinti didelę tyrėjų komandą.

    Kinijoje projektas oficialiai vadinamas giliavandene visų oro sąlygų plaukiojančia tyrimų įranga, o neoficialiai pramintas plaukiojančia sala. Pranešimuose teigiama, kad platforma galės priimti iki 238 žmonių keliems mėnesiams, o maksimalus autonominis veikimo laikas siektų apie keturis mėnesius.

    Platformą kuria Šanchajaus Dziaotongo universitetas, o pati konstrukcija yra dviejų korpusų, pusiau panardinama, panaši į naudojamas jūrinėje energetikoje. Tokia schema leidžia greičiau pasiekti darbo rajoną, o atvykus stabilizuotis balastinėmis sistemomis ir tiksliai išlaikyti poziciją.

    Pagal skelbiamus parametrus, tai būtų vienas didžiausių tokio tipo objektų: vandentalpa nurodoma apie 78 000 tonų, o virš vandens kylanti dalis prilyginama maždaug 30 aukštų pastatui. Denio plotas lyginamas su dviejų futbolo aikščių dydžiu, o tai rodo ambicijas sutalpinti ne tik laboratorijas, bet ir sudėtingą nuleidžiamąją įrangą.

    Projekte numatytos šešios laboratorijos ir vadinamasis mėnulio baseinas, per kurį į vandenį saugiai leidžiami prietaisai ir robotika. Skelbiama, kad per šį angą būtų galima nuleisti iki 300 tonų įrangą, o darbinis nuleidimo gylis siektų iki 6 000 metrų.

    Kinijos mokslininkai platformos paskirtį sieja su vandenynų tyrimais, taifūnų prognozavimu, klimato kaitos stebėsena ir povandeninių ekosistemų analize. Tokios sistemos dažnai naudojamos ir dugno geologijai bei išteklių paieškai, todėl reikšmingos tiek akademiniams tyrimams, tiek pramoniniams poreikiams.

    Vis dėlto būtent platus funkcijų spektras ir sukelia papildomą dėmesį Vašingtone. JAV karinis jūrų laivynas ir dalis analitikų giliavandenius tyrimus vertina kaip sritį, kurioje civilinės ir karinės technologijos persidengia: jūros dugno kartografavimas gali būti svarbus povandeninių laivų navigacijai, ryšių kabelių maršrutų supratimui bei povandeninių stebėsenos sistemų plėtrai.

    Ekspertai pažymi, kad modernios okeanografinės platformos, ypač galinčios ilgai veikti autonomiškai ir valdyti sunkią nuleidžiamąją įrangą, suteikia pranašumą renkant duomenis apie dugno reljefą ir akustines sąlygas. Tokie duomenys praverčia ir mokslui, ir saugumui, todėl panašūs projektai dažnai vertinami ne vien per tyrimų, bet ir per geopolitikos prizmę.

    Pagal viešai minimus planus, statybos darbai dar tęsiami, o projekto užbaigimas numatomas apie 2030 metus. Iki tol laukiama daugiau detalių apie bandymus, realias eksploatacines galimybes ir tai, kokiose jūrose bei kokiems tikslams platforma bus pirmiausia naudojama.

  • Jūros lygis kyla, žemė sėda: nauja grėsmė Kinijos pakrančių miestams, įskaitant Šanchajų

    Jūros lygio kilimas, spartėjantis dėl klimato kaitos, vis dažniau vertinamas kartu su kitu, mažiau matomu reiškiniu – sausumos sėdimu. Mokslininkai įspėja, kad ši dviguba rizika ypač pavojinga dideliems Kinijos pakrančių miestams, pirmiausia deltose įsikūrusiems urbanistiniams centrams.

    Pastarųjų dešimtmečių duomenys rodo, kad pasaulinis vidutinis jūros lygis kyla greičiau nei ankstesniais šimtmečiais, o pakrančių infrastruktūra tampa jautresnė net ir nedideliam vandens lygio pokyčiui. Kai tuo pačiu metu sėda ir pati žemė, santykinis jūros lygis mieste didėja dar sparčiau, o potvyniai iš retų įvykių gali virsti pasikartojančia problema.

    Jūros lygio kilimą lemia keli susiję procesai: šylantis vandenynas plečiasi, be to, prie jo prisideda tirpstantys sausumos ledynai ir ledyniniai skydai. Dėl šių priežasčių pakrančių zonose ilgainiui didėja audrų bangų prasiskverbimas į sausumą, druskingo vandens įsiskverbimas į požeminius vandenis ir apkrovos apsauginiams pylimams.

    Tačiau vien tik jūros lygio kilimas nėra visa istorija. Daugelio miestų pažeidžiamumą didina žemės paviršiaus sėdimas, kuris gali vykti natūraliai dėl nuogulų suslūgimo, bet dažnai pagreitėja dėl žmogaus veiklos, ypač intensyvaus požeminio vandens išgavimo ir didėjančios tankios statybos apkrovos.

    Didelė dalis Kinijos pakrančių megapolių yra įsikūrę upių deltose, kur gruntas sudarytas iš vandeniu prisotintų nuogulų. Tokiose vietovėse net ir be papildomų veiksnių būdingas lėtas suslūgimas, o spartus urbanizacijos tempas ir pramoninė veikla riziką padidina.

    Šanchajus dažnai minimas kaip vienas aiškiausių pavyzdžių, nes istoriškai dalyje miesto fiksuotas reikšmingas žemės paviršiaus nusėdimas, siejamas su požeminio vandens naudojimu. Įvedus griežtesnes gavybos taisykles ir taikant vandens valdymo priemones, sėdimo tempas kai kuriose teritorijose sumažėjo, tačiau kartu augantis jūros lygis reiškia, kad bendras potvynių pavojus išlieka aktualus.

    Ekspertai pabrėžia, kad dalį rizikos galima mažinti vietiniais sprendimais, net jei jūros lygio kilimas yra globalus reiškinys. Tarp svarbiausių priemonių – požeminio vandens išgavimo ribojimas, vandens grąžinimas į požeminius sluoksnius ten, kur tai įmanoma, ir statybų bei infrastruktūros planavimas atsižvelgiant į geologines sąlygas.

    Vis dažniau remiamasi ir palydoviniais matavimais, leidžiančiais sudaryti detalius žemės sėdimo žemėlapius, identifikuoti sparčiausiai besikeičiančias zonas ir nukreipti investicijas ten, kur poveikis būtų didžiausias. Tokie duomenys gali padėti miestams laiku stiprinti krantines, pertvarkyti lietaus nuotekų sistemas ir peržiūrėti naujų projektų reikalavimus.

    Kelių veiksnių susidėjimas reiškia, kad pakrančių miestams svarbu vertinti ne tik klimatines prognozes, bet ir tai, kas vyksta po kojomis. Ten, kur kylantis jūros lygis sutampa su sėdančia žeme, laiko pasiruošti gali būti mažiau, nei rodo vien tik globalios klimato kreivės.