Kinija Šanchajuje nuleido į vandenį naują didelio masto pusiau panardinamą mokslinių tyrimų platformą, skirtą darbui giliuose vandenyse. Valstybinė žiniasklaida skelbia, kad objektas projektuojamas veikti iki 10 000 metrų gylyje ir ilgą laiką apgyvendinti didelę tyrėjų komandą.
Kinijoje projektas oficialiai vadinamas giliavandene visų oro sąlygų plaukiojančia tyrimų įranga, o neoficialiai pramintas plaukiojančia sala. Pranešimuose teigiama, kad platforma galės priimti iki 238 žmonių keliems mėnesiams, o maksimalus autonominis veikimo laikas siektų apie keturis mėnesius.
Platformą kuria Šanchajaus Dziaotongo universitetas, o pati konstrukcija yra dviejų korpusų, pusiau panardinama, panaši į naudojamas jūrinėje energetikoje. Tokia schema leidžia greičiau pasiekti darbo rajoną, o atvykus stabilizuotis balastinėmis sistemomis ir tiksliai išlaikyti poziciją.
Pagal skelbiamus parametrus, tai būtų vienas didžiausių tokio tipo objektų: vandentalpa nurodoma apie 78 000 tonų, o virš vandens kylanti dalis prilyginama maždaug 30 aukštų pastatui. Denio plotas lyginamas su dviejų futbolo aikščių dydžiu, o tai rodo ambicijas sutalpinti ne tik laboratorijas, bet ir sudėtingą nuleidžiamąją įrangą.
Projekte numatytos šešios laboratorijos ir vadinamasis mėnulio baseinas, per kurį į vandenį saugiai leidžiami prietaisai ir robotika. Skelbiama, kad per šį angą būtų galima nuleisti iki 300 tonų įrangą, o darbinis nuleidimo gylis siektų iki 6 000 metrų.
Kinijos mokslininkai platformos paskirtį sieja su vandenynų tyrimais, taifūnų prognozavimu, klimato kaitos stebėsena ir povandeninių ekosistemų analize. Tokios sistemos dažnai naudojamos ir dugno geologijai bei išteklių paieškai, todėl reikšmingos tiek akademiniams tyrimams, tiek pramoniniams poreikiams.
Vis dėlto būtent platus funkcijų spektras ir sukelia papildomą dėmesį Vašingtone. JAV karinis jūrų laivynas ir dalis analitikų giliavandenius tyrimus vertina kaip sritį, kurioje civilinės ir karinės technologijos persidengia: jūros dugno kartografavimas gali būti svarbus povandeninių laivų navigacijai, ryšių kabelių maršrutų supratimui bei povandeninių stebėsenos sistemų plėtrai.
Ekspertai pažymi, kad modernios okeanografinės platformos, ypač galinčios ilgai veikti autonomiškai ir valdyti sunkią nuleidžiamąją įrangą, suteikia pranašumą renkant duomenis apie dugno reljefą ir akustines sąlygas. Tokie duomenys praverčia ir mokslui, ir saugumui, todėl panašūs projektai dažnai vertinami ne vien per tyrimų, bet ir per geopolitikos prizmę.
Pagal viešai minimus planus, statybos darbai dar tęsiami, o projekto užbaigimas numatomas apie 2030 metus. Iki tol laukiama daugiau detalių apie bandymus, realias eksploatacines galimybes ir tai, kokiose jūrose bei kokiems tikslams platforma bus pirmiausia naudojama.
Leave a Reply