Tag: Sankcijos

  • Vengrijos ministrė skrenda pas Trumpą: Budapeštas siekia išimties rusiškoms dujoms ir naftai

    Vengrijos užsienio reikalų ministrė antradienį vyksta į Vašingtoną, kur numatyti pokalbiai su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Budapeštas siekia, kad rusiškų angliavandenilių tiekimui Vengrijai nebūtų taikomos JAV sankcijos.

    Šis vizitas vertinamas kaip vienas svarbiausių dvišalių kontaktų dėl energetikos per pastaruosius mėnesius, nes Vengrija atvirai įvardija sankcijų išimčių pratęsimą kaip prioritetą santykiuose su Donaldo Trumpo administracija. Vengrijos valdžia pabrėžia, kad be rusiškų tiekimų šalis artimiausiu metu esą dar neišsiverčia.

    Budapešto argumentas – priklausomybė dar neišnyko

    Vengrijos pareigūnai teigia, kad šalis tęsia energijos šaltinių ir tiekimo maršrutų diversifikavimą, tačiau perėjimas užtrunka. Todėl, jų vertinimu, išimtys sankcijoms reikalingos bent pereinamuoju laikotarpiu.

    Vengrija akcentuoja, kad rusiška nafta naudojama perdirbimui Vengrijos bendrovės „MOL“ gamyklose. Dėl šios priežasties bet koks staigus tiekimo ribojimas, pasak Budapešto, sukeltų rizikų vidaus rinkai ir pramonei.

    Kokiais keliais Vengriją pasiekia rusiški ištekliai

    Vengrija didžiąją dalį naftos vis dar gauna naftotiekiu „Družba“ pietine atšaka. Dujos į šalį, remiantis Vengrijos pateikiama informacija, keliauja per „Turkish Stream“ ir jo jungtis per Bulgariją bei Serbiją.

    Vengrijos duomenimis, 2025 metais į šalį iš Rusijos atgabenta daugiau kaip 8,5 milijono tonų naftos ir daugiau kaip 7 milijardai kubinių metrų gamtinių dujų. Šie skaičiai rodo, kad Vengrijos energetinis ryšys su Rusija išlieka reikšmingas.

    Energetika – politinių derybų centre

    Ekspertai pažymi, kad energijos tiekimas Europoje jau ne vienerius metus yra ne tik ekonominis, bet ir politinis klausimas, o sankcijų režimai tampa derybų objektu. Vengrijos atvejis išsiskiria tuo, kad šalis nuosekliai siekia specialių sąlygų, motyvuodama infrastruktūros ir perdirbimo priklausomybe.

    Numatomas ministrės susitikimas Vašingtone gali tapti svarbiu signalu, kiek JAV administracija pasirengusi taikyti išimtis sąjungininkėms dėl rusiškos naftos ir dujų. Tuo pat metu Budapeštui teks atsakyti į klausimą, kaip greitai realiai mažės priklausomybė nuo rusiškų tiekimų.

  • Netanyahu prašo blockchain plano dėl galimų sankcijų: kaip tai galėtų apeiti bankų ribojimus?

    Netanyahu prašo blockchain plano dėl galimų sankcijų: kaip tai galėtų apeiti bankų ribojimus?

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu teigia pavedęs parengti planą, kuriame būtų numatytas blockchain technologijos panaudojimas šaliai ruošiantis galimoms ekonominėms sankcijoms. Pasak jo, rizika apima ir bankų veiklos ribojimus, todėl valstybė turėtų turėti alternatyvių atsiskaitymo ir finansų infrastruktūros scenarijų.

    Interviu Izraelio televizijai Benjaminas Netanyahu kalbėjo apie būtinybę suprasti, kad sankcijos gali apimti ir vadinamąsias bankų sankcijas. Jo teigimu, reikalinga ekonomika, kuri tam tikrais atvejais galėtų aplenkti tokius ribojimus, o tam viena iš galimų krypčių yra blockchain.

    „Turime suprasti, kad gali būti sankcijos, įskaitant bankų sankcijas. Turite parengti ekonomiką, kuri galėtų jas apeiti“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Paklaustas, ar blockchain jis laiko viena iš priemonių, galinčių padėti reaguoti į ekonominius suvaržymus, Izraelio premjeras atsakė, kad taip, ir pridūrė jau paprašęs parengti tokį planą. Vis dėlto jis neįvardijo, kas konkrečiai rengs dokumentą, kokia blockchain infrastruktūra būtų pasirenkama ir ar būtų svarstomos kriptovaliutos bei stabilios vertės skaitmeniniai aktyvai.

    Kas slypi už idėjos

    Blockchain paprastai pristatoma kaip paskirstyto registro technologija, leidžianti fiksuoti operacijas be vieno centrinio tarpininko. Teoriškai tai gali sumažinti priklausomybę nuo tradicinių finansų grandžių, kurios sankcijų atveju dažniausiai ir tampa ribojimų taikiniu: bankų korespondentinės sąskaitos, atsiskaitymų tinklai, prieiga prie tarptautinių rinkų.

    Vis dėlto praktikoje sankcijų „apeidinėjimas“ nėra paprastas technologinis klausimas. Didelė dalis pasaulinių atsiskaitymų vis tiek susiję su reguliuojamomis finansų institucijomis, o daugelis kriptoturto paslaugų teikėjų taiko tapatybės patikras ir laikosi tarptautinių pinigų plovimo prevencijos reikalavimų.

    Kontekstas: gynyba, biudžetas ir JAV parama

    To paties pokalbio metu Benjaminas Netanyahu taip pat kalbėjo apie būtinybę ruoštis scenarijui, kuriame ilgainiui mažėtų Jungtinių Valstijų karinė parama. Jo teigimu, tokia parama negali tęstis neribotą laiką, todėl Izraelis turėtų stiprinti savarankiškus pajėgumus, įskaitant ginklų ir amunicijos gamybą.

    Premjeras nurodė, kad artimiausiais metais gynybos biudžetui papildomai numatyta 400 milijardų šekelių. Pagal šiandien įprastai naudojamą valiutų kursą tai sudarytų apie 100 milijardų eurų, tačiau tiksli suma eurais gali kisti priklausomai nuo rinkos svyravimų.

    Benjaminas Netanyahu taip pat užsiminė apie galimai mažiau palankią politinę aplinką JAV ateityje, pabrėždamas, kad dabartinis laikotarpis, jo vertinimu, Izraeliui buvo ypač palankus. Šiame kontekste blockchain planas pristatomas kaip platesnio pasirengimo ekonominiams ir geopolitiniams sukrėtimams dalis.

  • Trumpo signalas dėl verslo su Rusija po karo: ką tai reikštų Lenkijos saugumui ir dujoms Europoje

    Trumpo pareiškimas ir jo kontekstas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai leido suprasti, kad pasibaigus karui Ukrainoje JAV siektų atnaujinti ekonominius ryšius ir su Ukraina, ir su Rusija. Jis kalbėjo apie laikotarpį, kai abi pusės pasiektų susitarimą, o tuomet esą atsirastų erdvės verslui.

    Pareiškimas nuskambėjo aptariant ir pranešimus apie galimas rusiško kapitalo sąsajas su suskystintųjų gamtinių dujų projektu Aliaskoje. Trumpas konkrečių detalių nekomentavo, tačiau pabrėžė bendrą kryptį dėl verslo santykių po karo.

    „Tikrai vykdysime verslą su Ukraina ir su Rusija po to, kai šis karas pasibaigs“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kodėl tai jautru Lenkijai

    Lenkijai tokia retorika kelia nerimą pirmiausia dėl saugumo ir energetikos. Varšuva dar iki plataus masto invazijos nuosekliai tvirtino, kad Europos priklausomybė nuo rusiškų dujų didina politinį pažeidžiamumą, o energetika naudojama kaip spaudimo priemonė.

    Jei po karo tarptautinėje arenoje išryškėtų politinė valia greičiau normalizuoti prekybą su Maskva, kiltų spaudimas peržiūrėti sankcijų režimą. Lenkijos požiūriu, sankcijų švelninimas nepasiekus tvaraus sprendimo Ukrainoje reikštų papildomus finansinius srautus Rusijai ir didesnes jos galimybes atkurti karinį potencialą.

    Dujos, sankcijos ir Nord Stream šešėlis

    Energetikos tema šioje diskusijoje ypač jautri dėl ankstesnių debatų apie rusiškų dujų grįžimą į Europos rinką. Nors Europos Sąjunga po 2022 metų siekė mažinti priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro, dalis rinkos vis dar jautriai reaguoja į kainų svyravimus ir tiekimo rizikas.

    Lenkijoje nuogąstaujama, kad politinis posūkis Vašingtone galėtų sustiprinti argumentus tiems Europos veikėjams, kurie ragintų pragmatiškai grįžti prie didesnio rusiškų energijos išteklių importo. Toks scenarijus Varšuvai reikštų išaugusią geopolitinę riziką ir silpnesnį atgrasymą regione.

    Ką tai reikštų toliau

    Trumpas savo pasisakymuose akcentavo galimą ekonominio bendradarbiavimo atnaujinimą po karo, tačiau lieka neaišku, kokiomis sąlygomis tai būtų daroma ir kaip būtų suderinta su sąjungininkų politika Europoje. Praktikoje bet koks sankcijų švelninimas reikalautų politinių sprendimų ir sudėtingų derybų tiek JAV, tiek su partneriais.

    Lenkijai ir kitoms rytinio NATO flango valstybėms tai signalas atidžiau vertinti, kaip ateityje gali kisti Vakarų vienybė Rusijos atžvilgiu. Tokie pareiškimai taip pat didina spaudimą spartinti energetinės nepriklausomybės priemones ir mažinti riziką, kad energetika vėl taptų politinio šantažo įrankiu.

  • ES siekia vietos Ukrainos ir Rusijos taikos derybose: Briuselis nori plėsti formatą ir įtaką JAV

    ES siekia vietos Ukrainos ir Rusijos taikos derybose: Briuselis nori plėsti formatą ir įtaką JAV

    ES nori būti prie derybų stalo

    Europos Sąjunga siekia didesnio vaidmens derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos ir neatmeta galimybės turėti tiesioginį kontaktą su Maskva. Briuselis tikisi, kad artimiausias susitikimų etapas galėtų būti išplėstas iš trišalio į platesnį, daugiašalį formatą.

    Šiuo metu svarstoma, kad techninio lygmens derybos galėtų atsinaujinti lapkritį, o viena iš aptariamų vietų minima Abu Dabis. Ukraina teigia esanti pasirengusi dalyvauti bet kuriuo metu ir bet kokiu formatu, o Rusija viešai signalizuoja esanti „iš principo“ pasirengusi.

    „Dabar tikimasi, kad vyks daugiašalio lygmens diskusija su aukšto rango pareigūnų atstovais, ir ES šiose derybose dalyvaus“, – sakė Europos Komisijos atstovės pavaduotoja Arianna Podestà.

    Europos Komisijos pozicija grindžiama argumentu, kad Europa negali likti nuošalyje, kai sprendžiami klausimai dėl sankcijų, saugumo garantijų Ukrainai ir galimo pokarinio atstatymo. ES institucijos ne kartą pabrėžė siekį, kad bet koks susitarimas būtų „teisingas ir tvarus“, o Ukraina derybose išlaikytų kuo stipresnes pozicijas.

    Kodėl Briuseliui tai svarbu dabar?

    Europos sostinės pastaraisiais mėnesiais jautriau reaguoja į ženklus, kad Vašingtono tonas Maskvos atžvilgiu gali kisti, o tai didina ES norą turėti tiesioginį balsą derybų architektūroje. Briuselis tikisi, kad dalyvavimas prie stalo leistų ne tik gauti informaciją realiu laiku, bet ir daryti įtaką prioritetams, ypač dėl sankcijų ir ilgalaikių saugumo įsipareigojimų.

    Kita priežastis yra ankstesnė patirtis: europiečiai ne kartą skundėsi, kad svarbiuose procesuose buvo nustumiami į antrą planą arba apie sprendimus sužinodavo jau po fakto. Todėl ES siekia, kad atstovavimas būtų aiškiai įtvirtintas pačiame formate, o ne priklausytų nuo ad hoc kvietimų.

    Kas atstovaus ES ir ar bus tiesioginių kontaktų?

    Europos Komisija nurodo, kad ES galėtų atstovauti bendrai Europos Komisija ir Europos Vadovų Taryba. Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar abi institucijos turės vietą prie stalo, nes ankstesniuose susitikimuose Europos atstovavimas buvo nevienodas.

    Paklausta, ar tai galėtų reikšti europiečių ir Rusijos atstovų susitikimus akis į akį, A. Podestà detalių nepateikė, tačiau galimybės kategoriškai neatmetė. Maskva tuo metu pabrėžia, kad artimiausio etapo planas išlieka trišalis, nors viešoje retorikoje durų iš anksto neuždaro.

    „Nieko negalima iš anksto atmesti“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

    Diplomatinė dinamika rodo, kad klausimas dėl formato gali tapti vienu pagrindinių artėjančių kontaktų ginčų. ES sieks įtvirtinti savo dalyvavimą kaip būtinybę, tuo metu Rusija gali bandyti išlaikyti siauresnį formatą, kuriame lengviau kontroliuoti darbotvarkę ir derybų eigą.

    Tuo pat metu Ukrainos vadovybė ragina Europą turėti savo diplomatinį kanalą su Maskva, kad sprendimai nebūtų priimami be tiesioginio žemyno interesų atstovavimo. Ar šis siekis virs nuolatiniu ES vaidmeniu derybose, paaiškės artėjant lapkričio kontaktams ir sprendžiant, kas tiksliai sės prie stalo.

  • Pirmas rusiško dyzelino tanklaivis į Niujorką: D. Trumpo sandoris su Maskva kelia audrą

    Pirmas rusiško dyzelino tanklaivis į Niujorką: D. Trumpo sandoris su Maskva kelia audrą

    Į Niujorką plaukia tanklaivis su rusišku dyzelinu, o tai siejama su JAV prezidento Donaldo Trumpo spalio pradžioje paskelbtu susitarimu su Maskva. Laivybos sekimo duomenys rodo, kad krovinys gali tapti pirmuoju tokiu tiekimu į JAV per daugiau nei trejus metus.

    Remiantis jūrų transporto stebėsenos bendrovės Kpler informacija, tanklaivis, plaukiojantis su Maltos vėliava, iš Rusijos Baltijos uosto Primorsko pakrovė apie 40 000 tonų itin mažo sieringumo dyzelino. Signalizuojamas kelionės tikslas yra Niujorkas, o numatomas atvykimas siejamas su lapkričio pradžia.

    Jei krovinys bus pristatytas pagal skelbiamą maršrutą, tai būtų pirmas Kpler fiksuotas rusiško dyzelino arba gazolio siuntinys į JAV nuo 2023 metų liepos. Taip pat tai būtų pirmas dyzelino reisas iš Primorsko į Niujorką nuo 2022 metų pradžios.

    Laikinas sankcijų švelninimas

    Rusijos žiniasklaida citavo energetikos politiką kuruojantį vicepremjerą Aleksandrą Novaką, kuris teigė, kad pirmoji siunta į JAV turėtų išvykti artimiausiomis dienomis. Pasak jo, daugiau krovinių galėtų sekti vėliau, kai Rusijos ir JAV įmonės suderins komercines sutartis.

    Spalio 9 dieną D. Trumpas paskelbė susitarimą, pagal kurį Rusijos dyzelinas būtų tiekiamas JAV ir pasaulio rinkoms, o JAV laikinai sušvelnintų dalį su šiuo produktu susijusių ribojimų. Tuo pat metu Rusija, kaip skelbta, sutiko atšaukti ir savo taikytą draudimą dyzelino eksportui.

    „Mes siekiame sumažinti degalų kainas vartotojams, o rinka turi gauti daugiau pasiūlos“, – sakė D. Trumpas.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    Apie sandorį paskelbta itin jautriu metu, nes degalų kainos JAV tradiciškai yra politinis veiksnys prieš rinkimus, o dyzelinas daro tiesioginę įtaką krovinių gabenimo ir logistikos kaštams. Dėl to sprendimas sulaukė kritikos tiek iš Ukrainos, tiek iš dalies Vakarų sąjungininkų ir pačioje JAV.

    Neaišku, kas šiuo konkrečiu atveju yra krovinio pirkėjas ir pardavėjas, o tai apsunkina vertinimą, kaip praktiškai bus taikomos laikinos išimtys. Tuo pačiu rinkoje akylai stebima, ar tai bus vienkartinis sandoris, ar naujos prekybos krypties pradžia.

    Iki šiol, po Europos Sąjungos embargo rusiškiems naftos produktams, įsigaliojusio 2023 metais, Rusijos dyzelino srautai buvo persiorientavę į kitas kryptis. Daugiausia dyzelinas keliavo į Braziliją, Turkiją ir Afrikos šalis, todėl bet koks grįžimas į JAV rinką gali keisti logistiką ir kainodarą.

  • Ukrainos žvalgyba įspėja NATO: Rusija paleido pigią, bet pavojingą Filin raketą

    Ukrainos žvalgyba įspėja NATO: Rusija paleido pigią, bet pavojingą Filin raketą

    Ukrainos karinė žvalgyba paviešino detales apie naują Rusijos sparnuotąją raketą Filin, kuri, pasak ukrainiečių vertinimų, gali kelti riziką ne tik Ukrainai, bet ir NATO rytiniam flangui. Pabrėžiama, kad pagrindinis grėsmės veiksnys yra iki 1 200 kilometrų siekiantis nuotolis ir galimybė šią ginkluotę naudoti masiškai.

    Ukrainos pusė Filin apibūdina kaip santykinai nebrangią reaktyvinę konstrukciją, galinčią startuoti nuo mobilių antžeminių paleidimo įrenginių. Toks derinys, kai platforma yra mobili, o kaina mažesnė nei tradicinių sparnuotųjų raketų, didina spaudimą oro gynybai ir apsunkina išankstinį atakų numatymą.

    Ukrainos žvalgybos vertinimu, jei tokie ginklai būtų intensyviau naudojami prieš taikinius vakarų Ukrainoje, išlieka rizika, kad dėl navigacijos paklaidų ar maršruto korekcijų atskiri objektai gali įskrieti į kaimyninių NATO valstybių oro erdvę. Tokie incidentai regione jau ne kartą kėlė įtampą, todėl naujų nuotolio priemonių atsiradimas laikomas papildomu destabilizuojančiu veiksniu.

    Skelbiama, kad raketa yra maždaug 3,5 metro ilgio, o sparnų mojis siekia apie 3 metrus. Korpusas, kaip teigiama, gaminamas iš kompozitinių medžiagų, o dalis komponentų gali būti pagaminta naudojant trimatį spausdinimą, kas leidžia greičiau keisti konstrukciją ir didinti gamybos apimtis.

    Ukrainos žvalgyba nurodo, kad deklaruojamas maksimalus greitis siekia apie 800 kilometrų per valandą, o skrydis galimas tiek labai mažame aukštyje, tiek iki maždaug 6 kilometrų aukščio. Minimos ir kovinės galvutės versijos, kurių masė gali siekti 50 arba 100 kilogramų, o paleidimas vykdomas nuo antžeminės paleidimo sistemos.

    Atskirai akcentuojamas komponentų klausimas. Ukrainos teigimu, raketoje identifikuota reikšminga užsienietiškų detalių dalis, įskaitant amerikietiškos kilmės elektronikos elementus bei kiniškus komponentus, kurie, anot žvalgybos, padeda Rusijai palaikyti gamybos tempą nepaisant sankcijų.

    Ukrainos karinė žvalgyba taip pat pranešė paskelbusi interaktyvų trimatį Filin modelį, konstrukcines schemas ir komponentų duomenų bazę. Tokia praktika, Ukrainos institucijų vertinimu, skirta ne tik informuoti visuomenę, bet ir padėti partneriams bei tyrėjams sekti tiekimo grandines ir identifikuoti sankcijų apėjimo schemas.

    Analitikai pažymi, kad Rusijos pasirinkimas investuoti į pigesnes, masinei gamybai pritaikytas nuotolio priemones atitinka platesnę tendenciją kare prieš Ukrainą. Didesnis pigesnių priemonių skaičius reiškia, kad oro gynybai tenka sudėtingesnė užduotis, nes reikia daugiau perėmimų, daugiau amunicijos ir platesnio sensorių tinklo, ypač saugant infrastruktūrą ir logistikos mazgus.

  • Ukraina atskleidė rusiškos „Kometa“ sandarą: 28 iš 37 dalių – iš JAV, štai kas nustebino

    Ukraina atskleidė rusiškos „Kometa“ sandarą: 28 iš 37 dalių – iš JAV, štai kas nustebino

    Ukrainos žvalgyba paskelbė duomenis apie Rusijos naudojamą navigacijos apsaugos sistemą „Kometa“ ir joje aptiktus užsienio elektronikos komponentus. Pagal paviešintą analizę iš viso identifikuotos 37 užsienyje pagamintos detalės, o net 28 jų siejamos su JAV kilmės tiekimo grandinėmis.

    Tarp kitų šalių minimos Japonija, Kinija, Šveicarija ir Taivanas. Kartu pateikti ir duomenys apie 28 įmones, kurios, kaip teigiama, įvairiais lygmenimis dalyvauja tiekime ar gamyboje, bei 13 užsienio technologinių įrenginių, naudotų kuriant ar surenkant įrangą.

    Kam skirta „Kometa“?

    „Kometa“ siejama su sprendimais, kurie padeda apsaugoti palydovinę navigaciją nuo trikdžių ir klaidinimo. Esminė idėja yra sumažinti radioelektroninės kovos poveikį GNSS signalams, kad technika galėtų tiksliau išlaikyti kursą ar taiklumą, net kai eteryje aktyviai veikia trukdžiai.

    Ukrainos pateikiamuose aprašymuose minima CRPA tipo antenų architektūra, kai naudojamas valdomas priėmimo kryptingumas. Tokia sistema analizuoja gaunamus signalus ir formuoja priėmimo modelį taip, kad būtų nuslopintos trukdžių kryptys, o naudingas signalas išliktų kuo stabilesnis.

    Kokie komponentai minimi?

    Tipinėje tokio tipo sistemoje svarbią dalį sudaro antenų masyvas ir signalų apdorojimo grandinė. Ukrainos apžvalgoje išskiriami programuojami logikos įrenginiai FPGA, įskaitant „Intel“ šeimos sprendimus, kurie gali būti naudojami spartiems skaitmeninio signalo apdorojimo uždaviniams.

    Tokios detalės ypač vertinamos dėl lankstumo, nes leidžia keisti algoritmus, pritaikyti filtravimą ir signalų apdorojimo logiką be visiško aparatinės dalies perdarymo. Tai aktualu aplinkoje, kur trikdymo metodai nuolat kinta, o sprendimus reikia adaptuoti greitai.

    Kodėl antenų skaičius svarbus?

    Pasak ukrainiečių pateiktų teiginių, Rusija jau plačiai naudoja „Kometa“ versijas su 16 antenų elementų. Taip pat minima, kad siekiama masinės gamybos konfigūracijų su 20 elementų, o atskirai nurodomi 32 elementų CRPA tipo sprendimai, siejami su Kinijos gamyba ir Rusijos pramonine zona Alabuga.

    Didesnis antenų elementų skaičius paprastai leidžia tiksliau nustatyti trukdžių kryptį ir efektyviau ją slopinti. Vis dėlto tai negarantuoja visiško atsparumo, nes radioelektroninės kovos priemonės tobulėja, o trikdymas dažnai derinamas su kitais metodais.

    Paviešinti duomenys, Ukrainos vertinimu, parodo ir kitą tendenciją: net vykstant ilgalaikei karo ekonomikos mobilizacijai Rusija išlieka priklausoma nuo tarptautinių technologijų ir sudėtingų tiekimo grandinių. Tai, anot Kyjivo, reiškia, kad eksporto kontrolė veikia tik tuomet, kai kartu stiprinamas komponentų atsekamumas ir tarpininkavimo kanalų stebėsena.

    Tokio pobūdžio tyrimai paprastai naudojami ne tik informavimui, bet ir sankcijų politikai tikslinti, identifikuojant kritines detales bei įmones, per kurias jos patenka į Rusijos karinę pramonę. Kuo tiksliau nustatomas konkrečių komponentų kelias, tuo didesnė tikimybė užkirsti kelią pakartotiniam tiekimui.

  • Kinija rugsėjį smarkiai didino rusiškos naftos importą: Maskva iš pardavimų uždirbo milijardus

    Kinija rugsėjį pastebimai padidino naftos pirkimus iš Rusijos ir Brazilijos, o šios dvi šalys kartu sudarė daugiau nei 40 proc. Kinijos importuojamos naftos srauto. Tai rodo Kinijos Generalinės muitinės administracijos paskelbti duomenys, atspindintys besikeičiančią žaliavos logistiką ir tiekimo rizikas.

    Vidutinis rusiškos naftos tiekimas Kinijai rugsėjį siekė apie 2,42 mln. barelių per dieną, arba maždaug penktadaliu daugiau nei prieš metus. Brazilijos srautas augo panašiu tempu ir sudarė apie 1,25 mln. barelių per dieną, o Kinija toliau diversifikavo pirkimus, ieškodama stabilesnių maršrutų ir kainos pranašumų.

    Rusija naftą į Kiniją gabeno tiek tanklaiviais, tiek vamzdynais, o Brazilija rėmėsi vien jūriniu transportu. Tokia kombinacija Maskvai suteikia lankstumo, nes vamzdynų tiekimas mažiau priklauso nuo jūrinių „butelio kakliukų“, o tanklaivių maršrutai leidžia greitai perorientuoti srautus priklausomai nuo paklausos.

    Tuo pat metu sumažėjo naftos pristatymai iš dalies Artimųjų Rytų tiekėjų, o tai buvo siejama su laivybos apribojimais Ormuzo sąsiauryje. Dėl didesnės geopolitinės rizikos ir brangstančio draudimo importuotojai dažniau renkasi alternatyvius tiekėjus, net jei kelias iki Kinijos yra ilgesnis.

    Kinijos importo struktūroje trečią vietą pagal rugsėjo tiekimo apimtis užėmė Saudo Arabija, tačiau jos pardavimai smuko iki maždaug 657 tūkst. barelių per dieną. Kinija taip pat pastaraisiais mėnesiais pradėjo pirmuosius pirkimus iš Kanados ir Jungtinių Valstijų, siekdama sumažinti priklausomybę nuo regionų, kuriuos periodiškai veikia saugumo krizės.

    Reikšminga dalis naftos srautų į Kiniją tradiciškai keliauja per tarpininkavimo ir perkrovimo grandines, ypač kalbant apie Irano kilmės krovinius. Praktikoje dalis žaliavos perkraunama atviroje jūroje, keičiant dokumentaciją ir logistikos grandis, taip mažinant sankcijų laikymosi rizikos matomumą galutiniam pirkėjui.

    Finansine prasme rusiškos naftos eksportas Kinijai išlieka itin svarbus Kremliaus pajamoms. Kinijos muitinės statistika rodo, kad vien rugsėjį Rusija iš Kinijos partnerių už parduotą naftą gavo apie 6,59 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 6,1 mlrd. eurų pagal apytikslį 0,93 euro už dolerį kursą.

    Per pirmus devynis metų mėnesius Kinija iš Rusijos nupirko 87,59 mln. tonų naftos, kas atitinka maždaug 2,34 mln. barelių per dieną vidurkį. Šie srautai parodo, kad nepaisant sankcijų ir kainų ribojimų diskusijų Vakarų valstybėse, rusiška nafta toliau randa didelę ir mokią rinką Azijoje.

  • Iranas siūlo atverti Hormūzo sąsiaurį per šešias dienas: ko mainais reikalauja iš JAV

    Iranas pareiškė, kad jo pasiūlymas dėl Hormūzo sąsiaurio atvėrimo išlieka galioti, tačiau tam kelia aiškias politines ir ekonomines sąlygas JAV. Teheranas teigia galintis atkurti laivybą per maždaug šešias dienas, jei Vašingtonas sušvelnins spaudimą Iranui ir nutrauks karinius veiksmus regione.

    Šią poziciją pristatė Irano diplomatijos vadovas Abbasas Aragčis, kalbėjęs Islamo bendradarbiavimo organizacijos susitikimo kontekste. Pasak jo, Iranas jau anksčiau perdavė pasiūlymą JAV, o šiuo metu Teheranas vertina amerikiečių pateiktas pastabas.

    „Mūsų pasiūlymas vis dar galioja, ir jei JAV pusėje būtų bent šiek tiek sąžiningumo, kelias iki Hormūzo sąsiaurio atvėrimo būtų akivaizdus“, – sakė Abbasas Aragčis.

    Iranas nurodo, kad tarp sąlygų yra JAV vykdomos Irano uostų blokados panaikinimas, sankcijų, susijusių su Irano naftos eksportu, švelninimas ir karinių veiksmų įvairiuose regiono frontuose nutraukimas. Teheranas taip sieja laivybos saugumą su platesniu susitarimu, kuris apimtų ne vien jūrinį tranzitą, bet ir bendrą įtampos mažinimą.

    Tuo pat metu JAV ir Iraną toliau skiria ginčas dėl Irano branduolinės programos. Vašingtonas siekia, kad derybos nuo pat pradžių apimtų urano sodrinimo ribojimą, o Teheranas akcentuoja, kad pirmiausia turėtų būti sprendžiamas sąsiaurio atvėrimas ir laivybos saugumas.

    Griežtesni signalai iš Teherano

    Diplomatines žinutes lydi ir aštresnė retorika. Iranas pranešė apie naują gynybos ministrą Mehrdadą Achlaghį, kuris viešai įspėjo JAV dėl galimo atsako, jei Iranas būtų vėl atakuotas.

    „Jie tikrai neišdrįs mūsų pulti. Tačiau jei tai padarys, ir jie, ir visas regionas patirs milžiniškų nuostolių“, – sakė Mehrdadas Achlaghis.

    Pasak viešai skelbtos informacijos, šis paskyrimas vyksta platesnės regiono įtampos fone, kai kariniai incidentai ir atakos prieš taikinius regione daro tiesioginę įtaką laivybos rizikai. Tokios žinutės didina neapibrėžtumą rinkose ir apsunkina diplomatinių kompromisų paiešką.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį keliauja reikšminga Persijos įlankos regiono naftos ir dujų dalis. Bet kokie apribojimai šiame maršrute paprastai greitai atsispindi naftos kainų svyravimuose, draudimo įkainiuose ir laivybos maršrutų planavime.

    Dėl to Irano siūlomas modelis iš esmės paverčia sąsiaurio klausimą derybiniu svertu, susietu su sankcijomis, uostų veikla ir karinės įtampos mažinimu. Kol abi pusės nesuderins, kokios nuolaidos galimos ir kokia tvarka jos būtų įgyvendinamos, Hormūzo sąsiaurio tema išliks vienu pagrindinių spaudimo taškų regione.

    Net jei Teheranas kartoja, kad laivybą galėtų atkurti greitai, praktinis įgyvendinimas priklausytų nuo to, ar pavyks pasiekti bent minimalų politinį susitarimą. Rinkos ir toliau stebi signalus iš Vašingtono ir Teherano, nes bet koks sprendimas šiame koridoriuje gali turėti platesnių pasekmių pasaulinei energetikai ir tiekimo grandinėms.

  • Putinas perima dar 5 Vakarų įmonių turtą: „Tarkett“ ir kitiems – smūgis už 532 mln. eurų

    Putinas perima dar 5 Vakarų įmonių turtą: „Tarkett“ ir kitiems – smūgis už 532 mln. eurų

    Kremlius praplečia turto perėmimus

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo nurodyta priverstinai perimti penkių Europoje įsikūrusių bendrovių turtą Rusijoje. Tarp jų – Prancūzijos grindų dangų gamintoja „Tarkett“ ir dar keturios įmonės, veiklą šalyje tęsę po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.

    Skelbiama, kad šių įmonių bendros metinės pajamos Rusijoje viršija 50 mlrd. rublių, tai yra apie 532 mln. eurų. Toks sprendimas laikomas dar vienu žingsniu Maskvai griežtinant spaudimą Vakarų kapitalui ir didinant valstybės kontrolę strateginiuose sektoriuose.

    Kas perima kontrolę ir kurios įmonės paliestos

    Dekretu numatyta, kad perimtas turtas perduodamas laikinajai administracijai, kurią vykdo 2026 metų vasarį įregistruota valdymo bendrovė „Centre Capital“. Jos vadovu įvardijamas Maratas Mirkhaidarovas, anksčiau dirbęs Zabaikalskio regiono gubernatoriaus administracijoje.

    Be „Tarkett“, dokumente minimos ir kitos bendrovės: popierinės pakuotės gamintoja „Kappa Rus“, anksčiau siejama su Airijos grupe „Smurfit Kappa“, higienos produktų gamintoja „Ontex RU“, priklausanti Belgijos grupei „Ontex“, metalinės pakuotės gamintoja „Eviosys Packaging Kuban“, siejama su JAV bendrove „Sonoco Products Company“, ir plastiko pakuočių įmonė „Menshen Packaging CIS“, priklausanti Vokietijos „Menshen“.

    Visos penkios įmonės, remiantis viešai skelbta informacija, ir toliau vykdė veiklą Rusijoje po 2022 metų vasario įvykių. Tokia aplinkybė Maskvos sprendimų kontekste tampa svarbi, nes valdžia vis dažniau akcentuoja kontrolės stiprinimą vadinamųjų nedraugiškų valstybių kapitalui.

    „Laikinoji administracija“ ir jos pasekmės

    Rusijoje taikomas mechanizmas, kai užsienio įmonių turtui paskiriama laikinoji administracija, buvo įtvirtintas 2023 metų balandį pasirašytu prezidento dekretu. Ši schema leidžia valstybės sprendimu perimti tam tikro užsienio kapitalo turto valdymą Rusijos teritorijoje, formaliai jį neįvardijant kaip nacionalizacijos.

    Vakarų vyriausybės ir tarptautinės teisės ekspertai tokius veiksmus dažnai vertina kaip neteisėtą ekspropriaciją. Teoriškai įmonės gali siekti žalos atlyginimo tarptautiniame arbitraže pagal dvišales investicijų apsaugos sutartis, tačiau praktikoje sprendimų įgyvendinimas prieš Rusijos valstybę ar su ja susijusias struktūras laikomas itin sudėtingu.

    Turto perėmimų banga ir atsakomosios priemonės

    Naujausias sprendimas priimtas po ankstesnės panašių veiksmų serijos, kai laikinoji administracija buvo pritaikyta kelių didelių tarptautinių mažmeninės prekybos ir maisto pramonės įmonių turtui Rusijoje. Anksčiau pirmieji aukšto profilio taikiniai buvo, be kita ko, Danijos „Carlsberg“ ir Prancūzijos „Danone“ turtas.

    Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ankstesnius sprendimus viešai siejo su tuo, kad dalis bendrovių yra iš šalių, kurias Maskva oficialiai įtraukė į „nedraugiškų“ sąrašą. Į jį įtrauktos visos Europos Sąjungos valstybės, taip pat JAV, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys, kurios po 2022 metų vasario įvedė sankcijas Rusijai.

    Maskva taip pat aiškina šiuos veiksmus kaip atsakomąją reakciją į maždaug 300 mlrd. eurų vertės Rusijos suverenaus turto įšaldymą Vakarų jurisdikcijose. Verslui tai reiškia didėjančią teisinę ir finansinę riziką, o Europos įmonėms – dar vieną signalą, kad Rusijoje veikiančio turto apsauga tampa vis mažiau prognozuojama.