Tag: Sankcijos

  • Rusija perima „Nestlé“ ir „Auchan“ turtą: naujas Kremliui palankus valdymas kelia klausimų

    Rusija perima „Nestlé“ ir „Auchan“ turtą: naujas Kremliui palankus valdymas kelia klausimų

    Rusija laikinai perdavė 16 su Vakarų kapitalu siejamų įmonių valdymą mažai žinomai bendrovei L.E.V. Management. Į šį sąrašą pateko su „Nestlé“, Prancūzijos mažmeninės prekybos grupe „Auchan“ ir kitais tarptautiniais tinklais susijusios struktūros.

    Sprendimas įtvirtintas prezidento Vladimiro Putino pasirašytu dekretu, kuriuo numatytas laikinas akcijų ir turto valdymas. Formali nuosavybė pagal dekretą nekeičiama, tačiau verslo praktikoje toks režimas Rusijoje neretai tampa tarpine stotele iki priverstinio pardavimo ar perėmimo vietos pirkėjams.

    Kas pateko į dekretą

    Tarp įmonių, kurioms pritaikytas laikinas administravimas, minimos „Nestlé“ veiklos Rusijoje grandys, taip pat „Auchan“ Rusijos padalinys. Į sąrašą įtrauktos ir logistikos bei prekybos grandinėje veikiančios įmonės, tarp jų – su FM Logistic siejami juridiniai vienetai.

    Taip pat paliečiama įmonė, valdanti buvusį „Leroy Merlin“ „pasidaryk pats“ formatą, kuris Rusijoje pervadintas į „Lemana Pro“. Prancūzijos grupė „Adeo“ dar 2023 metais buvo perdavusi šio verslo kontrolę vietos vadovybei, tačiau dabartinis sprendimas rodo, kad valstybės įtaka gali būti didinama ir tokiuose modeliuose.

    Kremliaus argumentai ir sankcijų fonas

    Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas viešai siejo sprendimą su Rusijos konfliktu su Vakarų šalimis ir jų taikomomis sankcijomis po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais. Pastaraisiais metais Maskva griežtino taisykles užsienio investuotojams: daugeliui sandorių reikalingas politinis pritarimas, o pasitraukimas dažnai tampa brangus ir ilgas.

    „Priimant šį sprendimą buvo vertinama tai, kad tai yra nedraugiškos šalys, kurios aktyviausiai dalyvauja kariniuose veiksmuose prieš mūsų šalį“, – sakė Dmitrijus Peskovas.

    Rinkoms ir investuotojams tai siunčia signalą, kad nuosavybės ir valdymo rizika Rusijoje išlieka itin aukšta, net jei formaliai kalbama apie laikiną administravimą. Analitikai tai vertina kaip spaudimo instrumentą, kuris gali paskatinti įmones priimti Maskvai palankius sprendimus dėl veiklos restruktūrizavimo ar pardavimo.

    Kaip reaguoja „Nestlé“ ir „Auchan“

    „Nestlé“ pranešė vertinanti situaciją ir galimus veiksmus, pabrėždama siekį užtikrinti veiklos tęstinumą ir apsaugoti darbuotojų interesus. Bendrovė anksčiau skelbė sustabdžiusi daugumą nebūtinų pardavimų, importo ir eksporto, reklamą bei kapitalo investicijas, bet teigė toliau tiekianti, jos vertinimu, būtinos kategorijos produktus.

    „Auchan“ Rusijos padalinys nurodė paprašęs institucijų paaiškinimų ir tik po jų žadėjo pateikti detalesnius komentarus. Bendrovė informavo, kad parduotuvės ir kiti objektai tęsią darbą įprastu režimu, o tai leidžia suprasti, kad trumpuoju laikotarpiu klientams pokyčiai gali būti nepastebimi.

    „Nestlé“ yra įsipareigojusi imtis visų būtinų veiksmų, kad apsaugotų savo teises ir užtikrintų veiklos tęstinumą visų suinteresuotųjų šalių, ypač darbuotojų, interesais“, – teigiama bendrovės komentare.

    L.E.V. Management, kuriai patikėtas laikinas valdymas, buvo įregistruota Maskvoje 2024 metų spalį, o jos akcininkai viešai neatskleidžiami. Viešai minėta, kad ankstesnėse ataskaitose nematyti reikšmingos veiklos, todėl sprendimas rinkoje kelia papildomų klausimų dėl tikrųjų šio mechanizmo tikslų ir būsimos turto kontrolės.

    Situacija primena ankstesnius atvejus, kai laikinas administravimas tapdavo žingsniu iki turto perleidimo, įskaitant rezonansinį „Danone“ verslo Rusijoje perėmimą ir vėlesnį pardavimą su didele nuolaida. Tai rodo tęstinę tendenciją, kad geopolitinė rizika Rusijoje vis dažniau materializuojasi per tiesioginius sprendimus dėl Vakarų įmonių turto ir valdymo.

  • Minskas paleido 25 politinius kalinius: JAV švelnina sankcijas dviem „Belneftekhim“ įmonėms

    Minskas paleido 25 politinius kalinius: JAV švelnina sankcijas dviem „Belneftekhim“ įmonėms

    Sandoris po JAV pasiuntinio vizito

    Baltarusija pranešė paleidusi 25 politinius kalinius po derybų su JAV atstovais Minske. Mainais Vašingtonas sušvelnino dalį sankcijų, taikytų dviem Baltarusijos bendrovėms, siejamoms su režimo ekonominiais interesais.

    Susitarimą viešai patvirtino JAV pasiuntinys Johnas Coale’as, nurodęs, kad žingsnis vertinamas kaip „geros valios“ signalas. Pasak jo, tolesnės derybos galėtų apimti ir daugiau paleidimų, ir papildomą sankcijų palengvinimą.

    Ką reiškia sankcijų švelninimas

    JAV ir kitos Vakarų valstybės sankcijas Minskui stiprino po 2020 metų protestų malšinimo ir vėliau, kai Baltarusija leido Rusijai naudotis jos teritorija karui prieš Ukrainą. Sankcijos taikytos tiek pareigūnams, tiek valstybės kontroliuojamiems sektoriams ir įmonėms.

    Šiuo atveju palengvinimas palietė dažų gamintoją „Lakokraska“ ir miškų pramonės grupę „Bellesbumprom“. Tokie sprendimai paprastai reiškia leidimų, licencijų ar tam tikrų finansinių bei prekybinių apribojimų korekcijas, tačiau nebūtinai panaikina platesnį sankcijų režimą.

    Politinių kalinių problema niekur nedingo

    Baltarusijos opozicijos lyderė tremtyje Sviatlana Cichanouskaja pasveikino žinią apie paleistuosius, tačiau pabrėžė, kad režimas, jos vertinimu, nesiekia išlaisvinti visų sulaikytųjų. Ji ragino tarptautinę bendruomenę išlaikyti spaudimą dėl likusiųjų.

    „Akivaizdu, kad Aliaksandras Lukašenka nenori paleisti visų politinių kalinių“, – sakė Sviatlana Cichanouskaja.

    Žmogaus teisių gynėjai pabrėžia, kad po masinių 2020 metų protestų šimtai žmonių buvo įkalinti, o represijos tęsėsi ir vėliau. Nepriklausoma organizacija Viasna skaičiuoja, kad Baltarusijos kalėjimuose tebėra 912 politinių kalinių.

    Dialogas su Minsku ir platesnis regiono kontekstas

    Pastaraisiais metais Vakarų valstybės sankcijas naudojo kaip priemonę riboti Baltarusijos režimo galimybes finansuoti represijas ir remti Rusijos karinę kampaniją. Kartu diplomatiniai kanalai periodiškai atnaujinami, kai atsiranda galimybių dėl humanitarinių klausimų ar regioninio saugumo.

    Euronews skelbė, kad Vašingtono ir Minsko dialogas buvo atnaujintas Donaldo Trumpo administracijos laikotarpiu, siejant tai ir su pastangomis ieškoti kelių mažinti įtampą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. Vis dėlto žmogaus teisių organizacijos įspėja, kad pavieniai paleidimai gali vykti lygiagrečiai su naujais sulaikymais.

  • Ukrainiečiai smogė Rusijos šešėliniam tanklaiviui: dronas praslydo pro sraigtasparnį

    Ukrainiečiai smogė Rusijos šešėliniam tanklaiviui: dronas praslydo pro sraigtasparnį

    Po Vakarų sankcijų rusiškai naftai Maskva pradėjo remtis vadinamąja šešėline flotile: senais, dažnai daugiau nei 20 metų amžiaus tanklaiviais, kurie padeda apeiti ribojimus ir išlaikyti eksportą. Tokie laivai neretai plaukioja su abejotinais dokumentais, keičia vėliavas, o jų draudimas ir techninė priežiūra kelia klausimų, todėl didėja avarijų ir taršos rizika jūrose.

    Ukrainos pusė skelbia, kad vienas iš tokių tanklaivių Juodojoje jūroje buvo atakuotas jūriniu dronu. Viešai paskelbtoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip bepilotis aparatas artėja prie laivo, kuris, kaip teigiama, jau buvo apgadintas ankstesnio smūgio metu.

    Prie tanklaivio, anot įrašo, pasirodo Rusijos sraigtasparnis ir bando numušti droną, atidengdamas ugnį iš borto ginkluotės. Vis dėlto drono operatorius atlieka manevrus, išvengia apšaudymo ir tęsia skrydį, o galiausiai bepilotis aparatas smogia laivui netoli antstato.

    Nepriklausomai patikrinti tikslių sugadinimų masto iš viešos medžiagos neįmanoma, taip pat neaišku, kokia buvo tolimesnė laivo būklė ir ar jis galėjo tęsti reisą. Tačiau tokio pobūdžio smūgiai atitinka platesnę Ukrainos taktiką mažinti Rusijos pajamas iš naftos, kurios, Kyjivo teigimu, tiesiogiai prisideda prie karo finansavimo.

    Ukrainos kariškiai yra ne kartą pabrėžę, kad jūriniai dronai tampa vis svarbesne priemone kovoje su laivais, nes santykinai nedidelė ir palyginti pigi platforma gali sukelti didelių nuostolių daug didesniam taikiniui. Kartu tai išryškina ir gynybos iššūkius: net turint sraigtasparnį, drono perėmimui reikia labai greito aptikimo, tikslaus taikymo ir palankių sąlygų, kurios realiose operacijose ne visuomet susiklosto.

    Šešėlinės flotilės tema pastaraisiais metais tapo svarbi ir Europos saugumui, nes be sankcijų apėjimo rizikų didėja ir incidentų jūroje tikimybė. Valstybės ir tarptautinės organizacijos vis aktyviau ieško būdų griežtinti kontrolę, o bet kokie smūgiai laivams Juodojoje jūroje iškart atsiliepia ir regiono laivybos, ir draudimo rinkų nervingumui.

  • Šiaurės Korėjos ginklai vėl fronte: ukrainiečiai sunaikino retą „Type 75“ raketų paleidėją

    Šiaurės Korėjos ginklai vėl fronte: ukrainiečiai sunaikino retą „Type 75“ raketų paleidėją

    Ukrainos kariuomenė pranešė aptikusi ir sunaikinusi retą Šiaurės Korėjos daugkartinio raketų paleidimo sistemą „Type 75“, kuri, kaip manoma, pateko į Rusijos pajėgų arsenalo papildymą. Šis epizodas dar kartą atkreipia dėmesį į Pchenjano ir Maskvos karinio bendradarbiavimo mastą, kuris pastaraisiais metais nuosekliai auga.

    Kyjivas ir Vakarų partneriai ne kartą yra viešinę informaciją apie Šiaurės Korėjos tiekiamą amuniciją bei ginkluotės komponentus, o tarptautinės institucijos pabrėžia, kad tokie sandoriai pažeidžia Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų režimą. Nors tikslūs kiekiai dažnai lieka neatskleisti, fiksuojami vis nauji ginklų pėdsakai mūšio lauke rodo, kad tiekimas nėra pavienis.

    Kas yra „Type 75“?

    „Type 75“ laikoma Šiaurės Korėjos sukurta kinų „Type 63“ 107 milimetrų sistemos kopija. Šio tipo paleidėjai paprastai vertinami kaip paprasti, pigūs ir greitai dislokuojami, todėl tinka intensyviam apšaudymui artimesnėse fronto zonose.

    Skirtingos konstrukcijos versijos gali turėti 12 kreipiančiųjų velkamoje platformoje, o savaeigės ar ant laivų montuojamos modifikacijos gali būti su 16, 24 ar 27 kreipiančiosiomis. Tokia įvairovė leidžia pritaikyti sistemą skirtingiems taktinės ugnies scenarijams, tačiau kartu apsunkina tikslią identifikaciją iš fragmentiškos vaizdo medžiagos.

    Šaudmenys ir ribotas nuotolis

    Skelbiama, kad šiai sistemai naudojami bent keli 107 milimetrų raketų tipai, įskaitant skeveldrines–sprogstamąsias ir kasetines. Kasetinės amunicijos tema yra ypač jautri, nes dalis valstybių yra įsipareigojusios jos nenaudoti, tačiau Rusija ir Ukraina prie šios konvencijos nėra prisijungusios.

    Maksimalus veikimo nuotolis siekia apie 8,6 kilometro, todėl „Type 75“ laikoma trumpo nuotolio priemone. Vis dėlto tokios sistemos pavojingos dėl galimybės per trumpą laiką paleisti intensyvias salves, o tai kelia grėsmę pozicijoms, logistikai ir gyvenvietėms netoli kontakto linijos.

    Kodėl tai svarbu frontui?

    Trumpesnio nuotolio raketinė artilerija dažnai naudojama spaudimui fronto ruožuose didinti, trikdyti rotaciją ir priversti gynėjus nuolat keisti pozicijas. Dėl to Ukrainos žvalgybos ir artilerijos padaliniai daug dėmesio skiria paleidėjų paieškai, siekdami juos neutralizuoti dar prieš pakartotines salves.

    Šis atvejis taip pat sustiprina platesnį signalą: Rusija, ieškodama amunicijos ir ginklų papildymo, remiasi ne tik vidaus gamyba, bet ir partneriais, galinčiais tiekti sovietinio ar kiniško standarto sistemas bei šaudmenis. Tai reiškia, kad net ir technologiniu požiūriu paprastesnė ginkluotė gali tapti reikšmingu veiksniu, jei jos tiekiama dideliais kiekiais.

    Ukrainos pusė viešina vis daugiau įrodymų, kad mūšio lauke atsiranda nestandartinių, anksčiau nematytų sistemų. Analitikai pabrėžia, kad tokie radiniai padeda geriau suprasti tiekimo grandines, o kartu suteikia Vakarų šalims papildomų argumentų sankcijų vykdymo kontrolei griežtinti.

  • JAV nuskandino Irano tanklaivį, Teheranas atsakė raketomis į Jordaniją: kas toliau?

    JAV nuskandino Irano tanklaivį, Teheranas atsakė raketomis į Jordaniją: kas toliau?

    Smūgiai tanklaiviams ir įtampa jūroje

    JAV pajėgos pranešė surengusios smūgius prieš penkis su Iranu siejamus tanklaivius: keturi taikiniai buvo Omano įlankoje, dar vienas – netoli Charko salos, laikomos vienu svarbiausių Irano naftos eksporto mazgų. Pasak JAV kariškių, operacija buvo atsakas į pakartotinius bandymus atakuoti JAV karo laivą.

    Vienas iš tanklaivių, įvardijamas kaip M/T Riesco, po atakos užsidegė ir vėliau nuskendo. Teigiama, kad prieš smūgius įgulos buvo perspėtos ir joms nurodyta palikti laivus, o Iranas tvirtino, jog dviejų laivų įgulos spėjo pasitraukti gelbėjimosi valtimis.

    Iranas smogė raketomis į Jordaniją

    Teheranas netrukus atsakė, paleisdamas balistinių raketų seriją Jordanijos kryptimi. Iranas teigė taikęsis į Muwaffaq Salti oro bazę, kuri, pasak Irano pareiškimų, naudojama JAV pajėgų.

    Jordanijos kariuomenė pranešė perėmusi 18 iš 20 raketų, o likusios dvi nukrito negyvenamose teritorijose. Apie žuvusiuosius nepranešta, tačiau incidentas sustiprino baimes, kad įtampa gali peržengti tiesioginės JAV ir Irano konfrontacijos ribas.

    Grasinimai dėl tanklaivių ir platesnė eskalacija

    Iranas taip pat pagrasino atakomis prieš tanklaivius, esančius netoli Bahreino ir Kuveito uostų, kur dislokuotos JAV pajėgos. Tai reikštų naują konflikto etapą, kuriame papildomu spaudimo tašku taptų ne tik strateginis Hormūzo sąsiauris, bet ir laivyba prie regiono uostų.

    Vašingtonas signalizuoja, kad atsakas gali būti griežtinamas. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, jog kiekvienas naujas bandymas atakuoti amerikiečių laivus gali reikšti tolesnius smūgius Irano tanklaiviams.

    Kartu JAV didina ekonominį spaudimą, plėsdamos sankcijas aviacijos ir paslaugų sektoriui, argumentuodamos ryšiais su sankcionuotais vežėjais ir struktūromis. Analitikai perspėja, kad tokia dinamika kelia riziką naftos tiekimo grandinėms ir didina platesnio regioninio konflikto tikimybę.

  • Didžiulis smūgis Kremliui: Ukrainos žvalgyba skelbia įsilaužusi į „MIT“ raketų paslaptis

    Didžiulis smūgis Kremliui: Ukrainos žvalgyba skelbia įsilaužusi į „MIT“ raketų paslaptis

    Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba pranešė įsilaužusi į Maskvos šiluminės technikos institutą (MIT) ir gavusi vidinius duomenis apie Rusijos strateginių raketų kūrimą. Pasak Kijevo, operacija nukreipta į vieną svarbiausių Rusijos raketinės pramonės centrų, siejamą su moderniausiais Kremliaus ginkluotės projektais.

    Žvalgyba teigia perėmusi informaciją apie organizacijos struktūrą, vadovybę, taip pat vykdomas ir planuojamas programas. Nurodoma, kad institute ir su juo susijusiose gamyklose rengiama konstrukcinė dokumentacija, kuriama programinė įranga, gaminami varikliai bei valdymo blokai sistemoms, laikomoms Rusijos branduolinio atgrasymo ir konvencinių smūgių arsenalo ašimi.

    Įvardijo raketų programas

    GUR pranešime minimos kelios Rusijos raketų sistemos, tarp jų tarpžemyninė RS-24 Jars, mobilioji Topol-M, povandeninių laivų balistinė raketa Bulava ir operacinė-taktinė Iskander-M. Taip pat išskiriamas naujausias projektas Kedr, kurį Kremlius viešojoje erdvėje esą pristato kaip Oresznik.

    Ukrainos žvalgyba Oresznik apibūdina kaip vidutinio nuotolio balistinę raketą su hipergarsinėmis charakteristikomis, kildinamą iš RS-26 Rubież programos. Kijevas taip pat teigia, kad ši sistema buvo panaudota koviniuose veiksmuose 2024 metų lapkričio 21 dieną prieš Dnipro, o vėliau atakose 2026 metų sausį ir gegužę.

    Nutekėjimas ir sankcijų kontekstas

    Anot GUR, vienas konkrečiausių operacijos rezultatų yra 2 648 instituto darbuotojų asmens duomenys, kuriuos Ukraina sieja su ginklų gamyba ir atakomis prieš Ukrainą. Pranešime įvardytas generalinis direktorius Siergiejus Ponomariovas ir keli jo pavaduotojai, tačiau Rusijos pusė viešai nepatvirtino nei įsilaužimo masto, nei duomenų nutekėjimo apimties.

    MIT jau ne vieną dešimtmetį projektuoja Rusijos strategines raketas ir yra įtrauktas į JAV, Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės sankcijų sąrašus. Ankstesni vieši tyrimai yra kėlę klausimų, kaip nepaisant eksporto ribojimų į Rusijos gynybos pramonę galėjo patekti pažangios staklės bei jų komponentai, didinantys gamybos tikslumą.

    Ką tai gali reikšti toliau

    Nepriklausomai patikrinti, kokio masto failai iš tiesų buvo gauti, kol kas sudėtinga, todėl pagrindinis informacijos šaltinis lieka pats GUR pranešimas. Vis dėlto, jei nutekėjimas būtų toks platus, kaip teigia Kijevas, Ukraina galėtų gauti ne tik pavardes ir kontaktus, bet ir techninių sprendimų bei tiekimo grandinių užuominų, kurios vėliau virsta sankcijomis ar kitais spaudimo instrumentais.

    Pastaraisiais metais kibernetinės operacijos tapo svarbia karo dalimi: jos naudojamos tiek žvalgybai, tiek logistikos, gamybos ar komunikacijos trikdymui. Tokie incidentai taip pat didina riziką, kad gynybos pramonės darbuotojai ir rangovai taps taikiniais, o valstybės dar labiau griežtins vidines saugumo procedūras ir prieigų kontrolę.

  • Iranas grasina nauja uždaryta zona Persijos įlankoje: ką tai reikštų laivybai per Hormuzo sąsiaurį

    Kas skelbiama Teherane

    Iranas pranešė artimiausiomis dienomis paskelbsiantis naują „uždarytą zoną“ Persijos įlankoje ir pateiksiantis atnaujintas laivybos maršrutų schemas per Hormuzo sąsiaurį. Apie tai viešai kalbėjo Irano aukščiausiosios nacionalinio saugumo institucijos atstovas Mohsenas Rezaei.

    Pasak jo, į naujai apibrėžtą zoną įplaukiantys laivai būtų įtraukiami į sankcijų sąrašus. Detalių apie zonos ribas ir taikymo mechanizmą kol kas pateikta nedaug, tačiau signalas aiškus: Iranas siekia didesnės kontrolės viename svarbiausių pasaulio energijos „butelio kakliukų“.

    Hormuzo sąsiauris – kritinis naftos maršrutas

    Hormuzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir yra esminis naftos bei dujų eksporto kelias iš regiono. Iki karo veiksmų suaktyvėjimo per šį koridorių esą buvo gabenama apie 20 proc. pasaulinio naftos vartojimo.

    Pastarosiomis dienomis laivų srautas sąsiauryje smarkiai sumenko. Skelbiama, kad maždaug 10 dienų vidurkis siekė apie 10 laivų per parą, kai anksčiau jis buvo apie 130, todėl rinkos ir draudikai jautriai reaguoja į bet kokius papildomus ribojimus.

    Konflikto fonas ir rizikos rinkoms

    Po maždaug pusmečio įtampos regione konfliktas, prasidėjęs JAV ir Izraelio smūgiais Iranui, atrodo įstrigęs. Laikinos paliaubos, apie kurias buvo pranešta birželį, subyrėjo, o diplomatiniai bandymai grįžti prie derybų kol kas nedavė apčiuopiamų rezultatų.

    Iranas savo pareiškimais sieja laivybos sąlygų švelninimą su JAV elgesio pokyčiais, akcentuodamas, kad aktyviau įsitrauktų į sąsiaurio „atvėrimą“ tik pasibaigus, jo teigimu, sabotažui, grasinimams ir atakoms. Tuo pat metu JAV karinės struktūros yra pranešusios apie smūgius Irano tanklaiviams, o tai dar labiau didina eskalacijos tikimybę.

    Praktinis naujos „uždarytos zonos“ poveikis priklausys nuo to, kaip ji bus įgyvendinama: ar tai bus formalus navigacinis ribojimas, ar spaudimo priemonė, didinanti rizikos priedą laivybai. Bet kuriuo atveju, mažesnis tanklaivių srautas per Hormuzo sąsiaurį reiškia didesnį nepastovumą naftos kainoms, augančias draudimo išlaidas ir papildomą įtampą tiekimo grandinėms.

  • „Rusal“ grįžta į Indoneziją: naujas boksitų ir aliuminio oksido projektas po sankcijų smūgio

    Rusijos aliuminio gamintoja „Rusal“ pranešė atnaujinanti planus Indonezijoje statyti boksitų gavybos ir aliuminio oksido gamybos kompleksą. Bendrovė tai pristato kaip veiklos diversifikavimo Ramiojo vandenyno regione tęsinį ir bandymą sustiprinti žaliavų bazę Azijoje.

    Tokios ambicijos nėra naujos: dar 2007 metais „Rusal“ su Indonezijos valstybine bendrove „Antam“ pasirašė ketinimų memorandumą dėl projekto, numatančio iki 1,2 milijono tonų aliuminio oksido per metus gamybą Vakarų Kalimantane. Tuomet planuota bendra įmonė, kurioje „Rusal“ būtų turėjusi 51 proc. akcijų, o projekto vertė buvo vertinama maždaug 1,9 milijardo eurų.

    Planais tuomet taip ir nebuvo pajudėta, nes investicijas pristabdė pasaulinė finansų krizė ir pasikeitusi Indonezijos politika dėl žaliavų eksporto. Šalis ėmė riboti neapdorotų rūdų, įskaitant boksitus, išvežimą siekdama pritraukti perdirbimą į vietą ir kurti didesnę pridėtinę vertę šalies viduje.

    Kas pasikeitė po 2022 metų?

    „Rusal“ sugrįžimą į Indoneziją paskatino tiekimo grandinių lūžis po Rusijos karo Ukrainoje ir po jo sekusių sankcijų. Bendrovė neteko dalies anksčiau naudotų aliuminio oksido šaltinių, o tai tiesiogiai smogė vienai kritiškiausių grandžių aliuminio gamyboje, nes be aliuminio oksido neįmanoma užtikrinti stabilios pirminio aliuminio gamybos.

    Įmonė yra nurodžiusi, kad sankcijos ir ribojimai 2022 metais nutraukė aliuminio oksido tiekimą iš Australijos, kuris sudarė reikšmingą dalį jos poreikio. Kartu „Rusal“ neteko prieigos prie su Ukraina siejamo aliuminio oksido gamybos aktyvo, o tai privertė ieškoti pakaitinių tiekimo kanalų ir naujų investicinių krypčių.

    Žaliavų paieška Azijoje

    Siekiant sumažinti priklausomybę nuo vieno regiono, „Rusal“ 2024 metais įsigijo 30 proc. Kinijos aliuminio oksido gamintojo „Hebei Wenfeng New Materials“ akcijų. Taip pat buvo skelbta apie įsipareigojimą perimti iki 50 proc. Indijos aliuminio oksido rafinerijos „Pioneer Aluminum Industries“ akcijų.

    Numatomas projektas Indonezijoje būtų dar vienas žingsnis kuriant nuoseklią žaliavų tiekimo strategiją, apimančią boksitų gavybą ir aliuminio oksido gamybą arčiau augančių Azijos rinkų. Indonezija šiame kontekste išsiskiria dideliais boksitų ištekliais ir valstybės siekiu plėtoti vietinį perdirbimą.

    Tuo pat metu tokios investicijos išlieka jautrios geopolitikai, partnerių pasirinkimui ir reguliacinei aplinkai, todėl projekto grafikas bei galutinė struktūra priklausys nuo derybų su Indonezijos institucijomis ir galimų partnerių. Rinkoje taip pat stebima tendencija, kad didieji metalų gamintojai vis aktyviau investuoja į žaliavų šaltinius, siekdami mažinti kainų svyravimų ir logistikos riziką.

  • JAV skelbia, kad ES prisijungė prie naujų sankcijų Iranui, bet Briuselis sako ką kita

    JAV skelbia, kad ES prisijungė prie naujų sankcijų Iranui, bet Briuselis sako ką kita

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad Europos Sąjunga oficialiai prisijungė prie Vašingtono inicijuotos sankcijų kampanijos, kuria siekiama atkirsti Iraną nuo tarptautinės finansų sistemos. Tačiau Briuselyje paskelbtas Europos Komisijos pareiškimas rodo atsargesnę poziciją ir formalaus įsipareigojimo nenumato.

    Pasak JAV, naujoji iniciatyva, pavadinta „Operation Economic Outcast“, orientuota į Iranui svarbius finansinius ir prekybinius kanalus, įskaitant bankininkystę, laivybą, komercinę aviaciją, auksą, pažangias technologijas ir skaitmeninį turtą. JAV taip pat signalizuoja apie dažnus naujus įtraukimus į sankcijų sąrašus, ypač finansų sektoriuje.

    Kas iš tiesų parašyta Briuselyje

    Europos Komisijos tekste pabrėžiama, kad ES jau turi plataus masto ribojamąsias priemones Iranui, susijusias su branduoline ir balistinių raketų programomis, regiono destabilizavimu, represijomis šalies viduje bei karine parama Rusijai kare prieš Ukrainą. Dokumente taip pat minimas ES pasirengimas prireikus svarstyti papildomas priemones, siekiant apsaugoti saugumo interesus, įskaitant laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje.

    Vis dėlto formuluotės apie JAV vadovaujamą kampaniją išlieka diplomatiškai ribotos: ES teigia palankiai vertinanti papildomą ekonominį spaudimą, taip pat ir per JAV inicijuotą operaciją, bei ketinanti toliau glaudžiai dirbti su JAV ir partneriais. Tuo pat metu dokumente atskirai akcentuojama, kad diplomatinės pastangos tebėra būtinos siekiant taikaus sprendimo.

    Kodėl skirtumas svarbus verslui

    Skirtumas tarp kampanijos palaikymo ir formalaus prisijungimo gali turėti tiesioginių pasekmių Europos bankams ir eksportuotojams. JAV dažnai remiasi vadinamosiomis antrinėmis sankcijomis, kai spaudimas taikomas ne tik tiesioginiams sankcionuojamiems subjektams, bet ir užsienio įmonėms ar bankams, kurie tęsia ryšius su jais.

    ES atveju formaliam prisijungimui reikėtų realių sprendimų ES lygiu, paprastai reikalaujančių visų valstybių narių pritarimo, o tai keistų teisinę aplinką Europos įmonėms. Be to, ES turi Blokavimo statutą, kuris riboja ES subjektų galimybes automatiškai vykdyti kai kurias JAV sankcijas Iranui be Europos Komisijos leidimo, todėl situacija įmonėms gali tapti dar labiau teisiškai komplikuota.

    Kol kas viešai skelbiama informacija rodo, kad Briuselis labiau pritaria JAV spaudimo krypčiai, tačiau neprisiima pareigos dalyvauti JAV operacijoje kaip jos dalyvis. Tai reiškia, kad Europos bendrovėms tenka vertinti ne tik ES sankcijų režimą, bet ir JAV antrinių sankcijų riziką, ypač jei jų veikla susijusi su tarptautiniais atsiskaitymais ar doleriu.

  • ES ruošia naujas sankcijas dėl Ukrainos vaikų deportacijų: tūkstančiai vis dar Rusijos kontrolėje

    ES ruošia naujas sankcijas dėl Ukrainos vaikų deportacijų: tūkstančiai vis dar Rusijos kontrolėje

    Europos Sąjunga rengia naują sankcijų paketą, nukreiptą prieš asmenis ir organizacijas, siejamas su neteisėtu Ukrainos vaikų deportavimu ir prievartiniu perkėlimu į Rusiją. Kol Briuselyje derinami konkretūs įrašai, Ukrainos iniciatyva Bring Kids Back UA perspėja, kad tūkstančiai vaikų vis dar lieka Rusijos kontrolėje.

    Iniciatyvos vadovas Maksymas Maksymovas pabrėžė, kad atsakomybė už šiuos veiksmus turi būti įtvirtinta ne tik politinėmis priemonėmis, bet ir teisiniu persekiojimu. Jo teigimu, kiekviena papildoma diena didina riziką, kad vaikai bus veikiami indoktrinacijos, militarizavimo ir praras ryšį su savo tapatybe.

    „Bring Kids Back UA nuolat ragino patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus, atsakingus už neteisėtą vaikų deportavimą ir prievartinį perkėlimą, o Europos Sąjungos žingsnį vertiname kaip svarbų signalą dėl atskaitomybės“, – sakė Maksymas Maksymovas.

    „Vaikai, kurie lieka Rusijos kontrolėje, susiduria su indoktrinacijos, militarizavimo ir ukrainietiškos tapatybės nykimo rizika“, – teigė jis.

    Pagal ES planus, naujais ribojimais gali būti papildomai įtraukti dar 27 Rusijos asmenys ir subjektai. Sankcijų sąrašus dar turi lydėti techninis ir teisinis patikrinimas, kad priemonės būtų tvarios ir atsparios galimiems ginčams teismuose.

    Kiek vaikų laikoma Rusijoje?

    Ukrainos institucijos yra patvirtinusios daugiau kaip 20 500 vaikų deportavimo ar prievartinio perkėlimo atvejų, tačiau realus mastas gali būti didesnis. Jeilio universiteto Humanitarinių tyrimų laboratorija yra nurodžiusi, kad skaičius gali siekti apie 35 000, o Rusijos pareigūnai viešai minėjo ir gerokai didesnius skaičius.

    Tuo pat metu nepriklausomi tyrėjai pažymi, kad tiksliai patikrinti bendrą skaičių itin sudėtinga dėl ribotos prieigos prie okupuotų teritorijų ir Rusijos institucijų veiklos uždarumo. Dalis vaikų galėjo būti perkelti keliais etapais, keičiant registracijos vietas ar globos įstaigas.

    Jungtinės Tautos yra nurodžiusios, kad prievartinis vaikų perkėlimas į okupanto teritoriją gali būti vertinamas kaip karo nusikaltimas, o tam tikromis aplinkybėmis ir kaip nusikaltimas žmoniškumui. Tokie vertinimai didina spaudimą valstybėms ieškoti ne tik politinių, bet ir baudžiamosios atsakomybės mechanizmų.

    Kodėl sankcijos nukreipiamos tiksliai?

    Pastaruoju metu ES vis dažniau remiasi tiksline logika, kai ribojimai taikomi konkretiems pareigūnams, organizacijoms, susijusioms struktūroms ir tinklams, kurie prisideda prie karo veiksmų ar okupacinių praktikų. Toks modelis leidžia tiksliau identifikuoti atsakingus asmenis, mažinant šalutinį poveikį neįtrauktiems sektoriams.

    Europos išorės veiksmų tarnyba valstybėms narėms taip pat yra pateikusi platesnį sąrašą maždaug 1 600 asmenų ir subjektų, kurie, ES vertinimu, tiesiogiai prisideda prie Rusijos karo pastangų. Tai rodo perėjimą nuo vien didelių sektorių ribojimų prie detalesnio, duomenimis paremto įtraukimo.

    Grįžimas gali užtrukti metus

    Ukrainos ir tarptautinių partnerių teigimu, net ir vieno vaiko grąžinimas dažnai tampa ilgu procesu: nuo tapatybės nustatymo ir buvimo vietos patvirtinimo iki realaus perdavimo šeimai. Derybos neretai vyksta per tarpininkus, o kiekvienas atvejis reikalauja atskiro teisinio ir saugumo vertinimo.

    Praktikoje dalis grąžinimų iki šiol buvo įmanomi dalyvaujant trečiosioms valstybėms ar tarpininkaujant tarptautinėms institucijoms, įskaitant Vatikaną. ES rengiamas sankcijų išplėtimas siejamas su siekiu didinti spaudimą ir siųsti žinią, kad vaiko teisių pažeidimai konflikte nebus paliekami be pasekmių.

    „Kiekvienas grąžintas vaikas rodo, kad koordinuotas tarptautinis veiksmas gali duoti rezultatą, o sankcijos siunčia aiškią žinią, kad šie nusikaltimai neliks be atsako“, – sakė Maksymas Maksymovas.

    Naujausi sprendimai derinami ir artėjant tarptautinės koalicijos konferencijai Toronte, kur numatyta aptarti praktines priemones vaikų paieškai, jų saugiam sugrąžinimui ir ilgalaikei apsaugai ginkluotų konfliktų metu. Ukrainos pusė tikisi, kad teisiniai ir diplomatiniai instrumentai bus naudojami nuosekliau ir greičiau.