CP v2

Tag: Sankcijos

  • Rusijoje komunaliniai mokesčiai šauna į viršų: centrinis bankas įspėja dėl infliacijos

    Rusijoje komunaliniai mokesčiai šauna į viršų: centrinis bankas įspėja dėl infliacijos

    Brangimas rudenį palies visą šalį

    Rusijoje nuo spalio 1 dienos įsigalios vidutiniškai apie 15 proc. komunalinių paslaugų tarifų didinimas. Rusijos centrinis bankas įspėja, kad šis sprendimas taps papildomu veiksniu, stumiančiu metinę infliaciją dar toliau nuo oficialaus 4 proc. tikslo.

    Tarifų pokyčiai skirtinguose regionuose nevienodi ir, valdžios skelbiamais vertinimais, sieks maždaug nuo 8 proc. iki 22 proc. Didesnis spaudimas prognozuojamas kai kuriems pietiniams ir Sibiro regionams, o Maskvoje tarifai turėtų augti apie 15 proc., Sankt Peterburge – apie 14,6 proc.

    Du didinimai per metus – reta praktika

    Dar vienas, palyginti nedidelis, tarifų didinimas įsigaliojo šių metų sausį, kai mokėjimai augo apie 1,7 proc. Dvigubas tarifų kėlimas per tuos pačius kalendorinius metus Rusijoje nėra įprastas ir pastaraisiais metais buvo taikomas retai.

    Tokie sprendimai stiprina vadinamąją administruojamų kainų įtaką infliacijai, nes komunaliniai mokesčiai yra neišvengiama išlaidų dalis. Augant šiai eilutei sąskaitose, gyventojams lieka mažiau lėšų kitoms prekėms ir paslaugoms, o įmonėms kyla veiklos savikaina.

    Kodėl tarifai keliami?

    Kremlius tarifų didinimą aiškina nusidėvėjusia infrastruktūra ir būtinybe modernizuoti komunalinius tinklus. Dalis šilumos, vandentiekio ir elektros ūkio daugelyje regionų yra paveldėta iš sovietmečio, o atnaujinimo tempai ilgą laiką buvo nepakankami.

    Papildomą riziką kelia ir ribotos galimybės greitai įsigyti kai kurią importuojamą įrangą bei komponentus, kurių reikia remontui ir modernizacijai. Prie spaudimo prisideda ir darbo jėgos trūkumas, kai dalis darbuotojų nukreipiama į su gynybos pramone susijusius sektorius.

    Smulkiausi ir skurdžiausi jaučia labiausiai

    Centrinis bankas vertina, kad spalio tarifų šuolis pastebimai prisidės prie spartesnės metinės infliacijos. Baziniame scenarijuje institucija prognozuoja, kad 2026 metais infliacija gali siekti 6–7 proc., tai yra gerokai virš 4 proc. tikslo.

    Komunaliniai mokesčiai yra fiksuotos išlaidos, kurių namų ūkiai negali lengvai sumažinti, ypač šildymo sezono metu. Mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms 15 proc. pabrangimas dažnai reiškia tiesioginį pasirinkimą tarp būtinųjų pirkinių, o didesnes pajamas turintiems tokio paties dydžio šuolis sudaro santykinai mažesnę naštą.

    Verslui komunalinių paslaugų brangimas taip pat tampa grandinine reakcija: išauga gamybos, logistikos, prekybos ir biurų išlaidos, o dalis jų persikelia į galutines kainas. Tokiu būdu tarifų kilimas gali tapti dar vienu infliacijos kanalu ekonomikoje, kurią jau veikia karo išlaidos, sankcijos ir brangus skolinimasis.

    „Komunalinių tarifų didinimas taps reikšmingu veiksniu, papildomai spartinančiu metinę infliaciją“, – sakė Rusijos centrinis bankas.

    Situaciją aštrina ir aukštos palūkanos: Rusijos centrinis bankas pastaraisiais metais laikė itin griežtą pinigų politiką, o bazinė palūkanų norma buvo pakelta iki 21 proc. Brangus kreditas mažina privačias investicijas ir ypač skaudžiai smogia smulkesniems verslams, kurie neturi priėjimo prie valstybinių užsakymų ar pigesnio finansavimo.

    Ekonomistai pažymi, kad privalomųjų mokėjimų augimas paprastai silpnina vidaus paklausą, ypač regionuose, kur atlyginimai nespėja su kainų kilimu. Jei komunalinių mokesčių šuolį lydės tolesnis būtinųjų prekių brangimas, spaudimas namų ūkiams gali didėti ir tapti socialiniu bei politiniu jautrumo tašku.

  • Irano rialis sminga rekordais: doleris peržengė 2,1 mln., valdžia žada 1,7 mlrd. eurų

    Irano rialis sminga rekordais: doleris peržengė 2,1 mln., valdžia žada 1,7 mlrd. eurų

    Rialis krenta, doleris brangsta

    Irano laisvojoje rinkoje Jungtinių Valstijų doleris perkopė 2,1 mln. rialų ribą ir pasiekė naują rekordą. Palyginti su Irano kalendorinių metų pradžia kovo mėnesį, kai doleris siekė apie 1,35 mln. rialų, nacionalinė valiuta reikšmingai nusilpo.

    Vietos ekonomistai pažymi, kad tokie šuoliai paprastai tampa savaime stiprėjančiu reiškiniu: gyventojai ir verslas, bijodami dar didesnio nuvertėjimo, skuba pirkti užsienio valiutą ar auksą. Tai dar labiau didina paklausą ir kainą laisvojoje rinkoje.

    Blokada ir sankcijos spaudžia ekonomiką

    Rialio smukimas paspartėjo po to, kai vasarą buvo sugriežtintas spaudimas Irano prekybai, įskaitant laivybos ribojimus ir intensyvėjančias sankcijas. Sutrikus atsiskaitymams ir importo grandinėms, į šalį sunkiau patenka žaliavos, įranga ir vartojimo prekės, todėl infliacija dar labiau įsisiautėja.

    Rinką veikia ir tai, kad JAV iždas riboja Irano prieigą prie regioninių bankų, taip apsunkindamas užsienio valiutos įsigijimą bei importo apmokėjimą. Mažesnės pajamos iš eksporto ir sudėtingesnė logistika reiškia mažiau valiutinių įplaukų, kurios paprastai padeda stabilizuoti kursą.

    Euro ir aukso kainos taip pat rekordinės

    Ne mažiau įspūdingai brango ir euras, laisvojoje rinkoje pasiekęs apie 2,55 mln. rialų. Regioninių sandorių orientyru laikomas Jungtinių Arabų Emyratų dirhamas pirmą kartą peržengė 600 000 rialų ribą, o tai rinkoje dažnai vertinama kaip signalas apie tolesnį spaudimą kursui.

    Gyventojai taupymui vis dažniau renkasi auksą: 18 karatų aukso gramas pakilo virš 225,7 mln. rialų, o vadinamoji Imami aukso moneta laisvojoje rinkoje kainavo apie 2,26 mlrd. rialų. Tokie skaičiai rodo ne tik valiutos nuvertėjimą, bet ir augančią paklausą saugesnėms turto formoms.

    Dvi valiutų rinkos ir auganti atskirtis

    Iranas taiko dvigubo kurso sistemą: yra oficialus kursas, kurį nustato centrinis bankas ir kuris taikomas daliai valstybinių atsiskaitymų bei subsidijuojamam būtiniausių prekių importui. Tačiau kasdieniams pirkimams, verslo operacijoms ir santaupoms gyventojai dažniausiai remiasi laisvąja rinka, kur kursas yra gerokai prastesnis.

    Skirtumas tarp oficialaus ir laisvojo kurso per pastaruosius mėnesius dar labiau išaugo, o laisvosios rinkos kursas viršijo oficialų daugiau nei du kartus. Toks atotrūkis didina šešėlinės rinkos rizikas ir apsunkina kainų stabilumą, nes importuotojai bei gamintojai sąnaudas skaičiuoja pagal realiai prieinamą valiutą.

    Centrinis bankas žada intervenciją

    Irano centrinio banko vadovas Abdolnaseris Hemmati pareiškė, kad institucija yra pasirengusi įlieti apie 1,7 mlrd. eurų į valiutų rinką, siekdama stabilizuoti rialį. Jis teigė, kad dalį kurso šuolio lemia ne ekonominiai pagrindai, o lūkesčiai ir emocijos.

    „Rinkoje kilusios dulkės nusės, o pastarąjį kursų kilimą labiau lemia psichologiniai, o ne realūs ekonominiai veiksniai“, – sakė Abdolnaseris Hemmati.

    Jis pripažino, kad infliacija smarkiai spaudžia namų ūkius, tačiau tvirtino, jog centrinis bankas naudoja pinigų politikos ir priežiūros priemones augimui pristabdyti. Taip pat buvo atmesti teiginiai, esą Iranas neturi prieigos prie rezervų, nors detalių, kurios leistų patikrinti šiuos vertinimus, pateikta nedaug.

    Kasdienybėje dominuoja tomanas

    Nors oficiali valiuta yra rialis, dauguma gyventojų kasdienėje prekyboje naudoja tomaną, kuris prilygsta 10 rialų. Dėl įpročio kainos parduotuvėse, paslaugų sektoriuje ir nekilnojamojo turto skelbimuose dažnai pateikiamos būtent tomanais, todėl realus valiutos nuvertėjimas žmonėms juntamas labai tiesiogiai.

    Valdžia dar anksčiau buvo paskelbusi planus formaliai įtvirtinti tomaną ir pašalinti keturis nulius iš nominalų, tačiau šie pokyčiai iki šiol nėra pilnai įgyvendinti. Kol reformos stringa, o infliacija išlieka aukšta, rinka toliau ieško stabilumo doleriuose ir aukse.

  • Venesuelos naftos koncesijų lenktynės įsibėgėja: į priekį veržiasi Vakarai, Kinija ir Rusija traukiasi

    Venesueloje įsibėgėja tarptautinių energetikos bendrovių kova dėl naujų naftos ir gamtinių dujų gavybos koncesijų. Susitarimai sudaromi su valstybine įmone PDVSA, o į rinką grįžta ir Vakarų kapitalas, tikėdamasis pasinaudoti politinių vėjų kaita.

    Didžiausias pastaruoju metu minimas sandoris siejamas su JAV bendrove „Chevron“, kuri per artimiausius 5 metus ketina investuoti apie 6,5 mlrd. eurų. Skelbiama, kad tikslas – didinti gavybą nuo maždaug 600 000 barelių per dieną iki 1 200 000 barelių.

    „Chevron“ taip pat planuoja prisidėti prie infrastruktūros atnaujinimo, įskaitant skubius remontus ir modernizaciją perdirbimo grandinėje, kuri svarbi sunkiosios Venesuelos naftos eksploatacijai. Tai reikšminga, nes šalies naftos sektorius ilgus metus kentėjo dėl investicijų stokos, įrangos nusidėvėjimo ir sankcijų poveikio.

    Į Venesuelą grįžta Vakarų bendrovės

    Į koncesijų varžytuves įsitraukė ne tik JAV, bet ir Europos įmonės. Minima, kad Italijos Eni ir Ispanijos Repsol pasirašė sutartis dėl gamtinių dujų projektų, susijusių su Orinoko upės žiočių regionu, kuris laikomas vienu perspektyviausių dujų telkinių zonų.

    Kartu aptariami ir nauji investuotojai iš finansų sektoriaus, kurie mato galimybę uždirbti iš energijos žaliavų, kai geopolitinė rizika pervertinama, o turto vertė dėl politinių apribojimų būna kritusi. Tokia dinamika būdinga rinkoms, kuriose politiniai sprendimai tiesiogiai lemia gavybos ir eksporto sąlygas.

    Projektai dujų gavybai regione

    Dar vienas dėmesio sulaukiantis projektas siejamas su britų BP ir Trinidado ir Tobago valstybine dujų bendrove NGC. Planuojama plėtoti gavybą iš jūrinio telkinio prie Venesuelos sienos, tačiau tokio pobūdžio iniciatyvoms lemiamos tampa tarpvalstybinės sutartys, licencijos ir sankcijų režimų taikymas.

    Ankstesniais metais, valdant Nicolasui Maduro, tarptautiniams projektams dažnai trukdė politinis neapibrėžtumas ir sudėtinga reguliacinė aplinka. Papildomos įtampos regione kildavo ir dėl teritorinių ambicijų bei ginčų, kurie didina investuotojų atsargumą.

    Didžiausi pralaimėtojai – Rusija ir Kinija

    Šioje koncesijų lenktynių fazėje daugiausia praranda valstybės, kurios anksčiau turėjo stiprias pozicijas Venesuelos žaliavų sektoriuje. Tarp jų dažniausiai minima Rusija: po JAV sankcijų jos vaidmuo sumažėjo, o dalis veiklos buvo perkelta į naujas struktūras, siekiant išlaikyti bent ribotą eksportą.

    Kinija taip pat priskiriama prie tų, kurių įtaka silpnėja, nes atsiranda daugiau Vakarų bendrovių, galinčių greičiau mobilizuoti kapitalą ir technologijas. Tuo pat metu tokia kryptis signalizuoja apie platesnę tendenciją: energetikos rinkoje vis dažniau persiskirsto prieiga prie išteklių ten, kur sankcijos, licencijos ir geopolitiniai susitarimai tampa ne mažiau svarbūs nei naftos kaina.

  • ES rengia didžiausią sankcijų paketą Rusijai: taikiklyje – karinė pramonė ir komponentų tiekimo spragos

    Europos Sąjunga rengia iki šiol didžiausią sankcijų paketą Rusijai, kuris šį kartą pirmiausia būtų nukreiptas į karinę pramonę ir ginkluotės gamybos grandines. Apie tai po ES gynybos ministrų susitikimo Wicklow, Airijoje, pranešė už užsienio reikalus atsakinga ES pareigūnė Kaja Kallas.

    Pasak jos, tikslas – realiai susilpninti Rusijos karinės technikos ir amunicijos gamybą, nes būtent ši sritis tiesiogiai palaiko karą prieš Ukrainą. K. Kallas pabrėžė, kad sankcijų veiksmingumas priklausys nuo to, kaip greitai bus užkirsti keliai sankcijų apėjimui.

    Komponentai iš Europos – kodėl tai vis dar vyksta?

    K. Kallas teigė, kad Ukraina ir toliau fiksuoja vakarietiškos kilmės detalių rusiškuose ginkluose, įskaitant raketas. Jos vertinimu, tai rodo, kad dabartiniai ribojimai ne visur įgyvendinami pakankamai griežtai, o tiekimo grandinėse vis dar lieka spragų.

    Tokiose schemose dažniausiai išnaudojami tarpininkai trečiosiose šalyse, prekių perklasifikavimas ir vadinamųjų dvejopo naudojimo prekių judėjimas, kai civilinės paskirties komponentai vėliau atsiduria kariniuose gaminiuose. ES institucijos pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria ne tik naujiems draudimams, bet ir eksporto kontrolės bei muitinės rizikų valdymo stiprinimui.

    „Akivaizdu, kad nedarome pakankamai, kad tai sustabdytume“, – sakė Kaja Kallas.

    Ekonominis spaudimas ir karo logistika

    K. Kallas taip pat atkreipė dėmesį, kad spaudimą Rusijai didina ir Ukrainos veiksmai, nukreipti į Rusijos energetikos bei logistikos infrastruktūrą. Jos teigimu, smūgiai naftos perdirbimo objektams ir logistikos trikdymas apsunkina tiek kariuomenės aprūpinimą, tiek platesnį ekonomikos funkcionavimą.

    Be to, ji paminėjo Ukrainos pateikiamus vertinimus apie didelius Rusijos nuostolius fronte, teigdama, kad Rusija esą netenka daugiau nei 30 000 karių per mėnesį. Tokie skaičiai, pasak jos, tik stiprina argumentą, jog ekonominės priemonės turi būti nukreiptos į gebėjimą tęsti karą.

    Hibridinės grėsmės Europai ir pažadų kaina

    Rengiamas sankcijų paketas siejamas ir su Rusijos hibridiniais veiksmais prieš Europą, kurie, pasak K. Kallas, tampa vis rizikingesni. Jos vertinimu, Maskva „testuoja“ Europos ryžtą, todėl atsakas turi būti nuoseklus ir įgyvendinamas praktikoje.

    „Jei sakome: jeigu padarysite tai, mes padarysime ana, turime būti pasirengę tesėti žodį. Kitaip mūsų žodžiai mus silpnina“, – sakė Kaja Kallas.

    Ji pabrėžė, kad Europa ir toliau didins paramą Ukrainai bei investuos į savo gynybą. Pasak jos, tai yra patikimiausias būdas atgrasyti Rusiją nuo tolesnės eskalacijos ir sumažinti galimybes tęsti agresiją ilgą laiką.

  • Naftos kainoms pigti vilčių mažai: Trumpas žada dar vieną labai stiprų smūgį Iranui

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ruošia dar vieną atsakomąjį smūgį Iranui po naujausios raketų atakos regione. Pasak jo, atsakas esą bus labai stiprus, o tai sustiprino rinkų nervingumą ir sumažino viltis, kad naftos kainos artimiausiu metu reikšmingai kris.

    Interviu metu Trumpas taip pat kartojo, kad Teheranas esą nori atnaujinti derybas, nes sankcijos daro didelį spaudimą šalies ekonomikai. Kartu jis pripažino, kad nėra tikras, ar įmanoma pasiekti tvarų susitarimą, kuris sumažintų įtampą ir sugrąžintų stabilumą regione.

    „Smogsime labai stipriai. Atsakas bus“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ormuziui jautrios naftos kainos

    Rinkos į kiekvieną eskalacijos žingsnį reaguoja pirmiausia dėl Ormuzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų dujų srautų. Bet koks rizikos padidėjimas šiame koridoriuje paprastai brangina transportavimą, didina draudimo įmokas ir iškart atsispindi ateities sandorių kainose.

    Po pranešimų apie naują įtampą regione naftos kaina trumpuoju laikotarpiu šoktelėjo maždaug 3 proc. Tokie judesiai dažnai būna paremti ne vien faktiniais tiekimo sutrikimais, bet ir lūkesčiais, kad jie gali prasidėti, jei konfliktas plėsis arba bus smogta energetikos infrastruktūrai.

    Rizika – Irano eksporto infrastruktūrai

    Papildomą nerimą kelia retorika apie galimus smūgius objektams, svarbiems Irano naftos ir dujų eksportui. Tokie signalai rinkoms reiškia didesnę tikimybę, kad būtų paveikta pasiūla, o tai automatiškai mažina erdvę kainoms kristi net ir tuo atveju, jei paklausa pasaulyje auga lėčiau.

    Trumpas savo socialinių tinklų platformoje taip pat paskelbė dirbtinis intelektas sugeneruotą vaizdo įrašą, kuriame užsimenama apie Irano energijos eksporto infrastruktūros sunaikinimą. Nors toks turinys nėra oficialus karinis pranešimas, jis paprastai didina neapibrėžtumą ir stiprina rizikos priedą naftos kainoje.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir verslui

    Jei įtampa išliks, degalų kainos Europoje, įskaitant Lietuvą, gali išlikti jautrios net ir nedidelėms naujienoms iš regiono. Galutinę kainą lemia ne tik naftos birža, bet ir perdirbimo maržos, logistikos kaštai bei valiutų svyravimai, tačiau geopolitinis fonas dažnai suveikia kaip greičiausias katalizatorius.

    Energetikai ir transporto sektoriui tai reiškia didesnį planavimo neapibrėžtumą, ypač jei smūgių ir atsakomųjų veiksmų ciklas tęsis. Kol nėra aiškių ženklų apie įtampos mažėjimą ir saugius srautus per Ormuzo sąsiaurį, tikėtis stabilaus naftos pigimo rinkoms išlieka sudėtinga.

  • G20 finansų vadovai susitinka JAV: spaudimas Iranui, tarifų grėsmė ir ES dilema

    G20 finansų vadovai susitinka JAV: spaudimas Iranui, tarifų grėsmė ir ES dilema

    Pirmadienį ir antradienį Ašvilyje, Šiaurės Karolinoje, renkasi G20 finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai. Susitikimą rengia JAV, tačiau foną temdo dvi priešingos kryptys: Vašingtonas ragina partnerius griežtinti finansinę izoliaciją Iranui, kartu didindamas prekybos įtampą tarifais.

    Oficialioje darbotvarkėje numatyti ekonomikos augimo, pasaulinių disbalansų, suverenių skolų restruktūrizavimo, bankų reguliavimo ir energetinio saugumo klausimai. Vis dėlto daug dėmesio prognozuojama skiriant viešosios skolos tvarumui ir infliacijos rizikoms, kurios gali grįžti į centrinių bankų sprendimų centrą.

    Ašvilis pasirinktas neatsitiktinai. Miestą 2024 metų rugsėjį smarkiai nuniokojo uraganas „Helene“: žuvo daugiau nei 250 žmonių, o ekonominiai nuostoliai, vertinant JAV mastu, siekė apie 69 mlrd. eurų.

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas šį foną įvardija kaip simbolinę vietą diskusijoms apie augimą ir atstatymą. Tuo pat metu dalyviams teks spręsti, kaip suderinti fiskalinę drausmę, investicijas į energetinį saugumą ir didėjančias skolų aptarnavimo išlaidas, ypač jei palūkanų normos išliks aukštesnės ilgiau.

    JAV planas dėl Irano

    JAV pusė žada dvišaliuose susitikimuose ieškoti platesnės paramos Teherano finansiniam spaudimui. Pranešta, kad šią savaitę gali būti paskelbtos papildomos priemonės, susijusios su dar vienu banku, tačiau konkretus pavadinimas viešai neįvardytas.

    Vašingtonas taip pat pasiūlė taisyklę, kuri apribotų Egipto banko „Banque Misr“ padalinių Jungtiniuose Arabų Emyratuose prieigą prie JAV finansų sistemos. Tokia priemonė vertinama kaip signalas, kad JAV siekia didinti spaudimą per finansines grandines, bet kartu vengia plataus masto žingsnių, kurie smarkiai paliestų didžiuosius prekybos partnerius.

    JAV pareigūnai akcentuoja, kad dėl Irano naftos eksporto ir pirkimų grandinių bus svarstomi įvairūs scenarijai, įskaitant griežtesnį požiūrį į valstybes, kurios tęsia sandorius. Praktikoje tai reiškia didesnę riziką bankams, draudikams ir logistikos grandinėms, nes sankcijų režimai vis dažniau taikomi ne tik tiesioginiams adresatams, bet ir tarpininkams.

    Tarifai ir palūkanų normų šešėlis

    Susitikimą lydi ir prekybos trintis, ypač tarp JAV ir Kanados, kai derybose kilo aklavietė. Tarifų grėsmė kelia papildomą neapibrėžtumą verslui, o kartu didina kainų spaudimo riziką, kuri gali persiduoti į infliacijos rodiklius.

    Papildomą toną nustato ir JAV Federalinio rezervo vadovas Kevinas Warshas, į susitikimą atvykstantis po griežtesnių signalų dėl infliacijos. Rinkoms tai svarbu, nes bet koks užuominas apie palūkanų normų didinimą gali paveikti skolinimosi kainą visame pasaulyje, ypač besivystančiose ekonomikose, kurios jautresnės kapitalo srautų svyravimams.

    Šios diskusijos laikomos įžanga į G20 lyderių susitikimą, numatytą gruodžio 14 ir 15 dienomis Majamyje, „Trump National Doral“ komplekse. Artimiausiomis savaitėmis dėmesį gali papildomai kaitinti ir JAV bei Kinijos aukšto lygio kontaktai, kurie tradiciškai daro įtaką prekybos, valiutų ir žaliavų rinkų lūkesčiams.

    Kas atstovauja Europai

    Europos Sąjungai šiame G20 formate atstovauja Airijos finansų ministras Simonas Harrisas, nes Airija nuo 2026 metų liepos 1 dienos pirmininkauja ES Tarybai. Taip pat dalyvauja Europos Centrinio Banko prezidentė Christine Lagarde ir Europos Komisijos narys Valdis Dombrovskis.

    Europos pusė akcentuoja tarptautinį finansinį stabilumą ir energetinį saugumą, ypač dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose. ES prioritetu laikomas tiekimo atsparumas ir patikimos energijos grandinės, nes kainų šokai energetikoje tiesiogiai veikia infliaciją, pramonės konkurencingumą ir namų ūkių perkamąją galią.

    Susitikime planuojami ir dvišaliai pokalbiai su kitų G20 narių atstovais. Tikėtina, kad pagrindinė įtampa suksis apie tai, kaip suderinti griežtesnį sankcijų režimą Iranui, prekybos politikos priemones ir augimo tikslus, kai pasaulio ekonomika vis dar prisitaiko prie aukštesnių palūkanų normų ir didesnių geopolitinių rizikų.

  • Žvalgyba: Rusija iš Šiaurės Korėjos prašo 3 kartus galingesnių raketų – ką tai keistų?

    Žvalgyba: Rusija iš Šiaurės Korėjos prašo 3 kartus galingesnių raketų – ką tai keistų?

    Ukrainos žvalgybos vertinimu, Rusija siekia iš Šiaurės Korėjos gauti ne tik papildomų amunicijos atsargų, bet ir naujesnių, gerokai galingesnių balistinių raketų. Tarp aptariamų variantų minimos KN-30, kurias ukrainiečiai apibūdina kaip maždaug tris kartus galingesnes už anksčiau Rusijos jau naudotas KN-23 ir KN-24.

    Pasak pirminių vertinimų, Maskva iki rudens ir žiemos gali prašyti apie 120 balistinių raketų ir šešių paleidimo įrenginių, taip pat svarstomas Šiaurės Korėjos raketinės specialistų grupės suformavimas. Be to, minimi planai Rusijoje dislokuoti nuo 30 000 iki 50 000 Šiaurės Korėjos karių, nors jų galimas panaudojimas kol kas lieka neaiškus.

    Kas žinoma apie KN-30

    KN-30 siejamos su Šiaurės Korėjos Hwasong-11 šeima ir yra laikomos KN-23 linijos išplėtojimu. Tai vienpakopė trumpojo nuotolio balistinė raketa, paleidžiama iš mobilios ratinės platformos, o deklaruojamas veikimo nuotolis paprastai siejamas su 600–900 kilometrų riba.

    Toks nuotolis teoriškai leistų smogti taikiniams daugelyje Ukrainos regionų, priklausomai nuo paleidimo vietos ir skrydžio trajektorijos. Kartu tai didina spaudimą Ukrainos oro gynybai, nes balistinių raketų perėmimas reikalauja specifinių priemonių ir ribotų, brangių perėmėjų atsargų.

    Ką reiškia triskart galingesnės?

    Teiginys apie tris kartus didesnį galingumą nėra vienareikšmis, nes gali reikšti skirtingus parametrus: kovinės galvutės masę, sprogstamąją galią ar veiksmingumą prieš įtvirtintus taikinius. Dalis analitikų nurodo, kad šiai šeimai priskiriamoms raketoms galėtų būti pritaikoma iki 2,5 tonos kovinė galvutė, o Šiaurės Korėja viešai yra minėjusi ir sunkesnės galvutės variantą.

    Vis dėlto nepriklausomas patvirtinimas išlieka ribotas, nes nėra aiškių viešų įrodymų apie KN-30 panaudojimą kovinėmis sąlygomis Ukrainoje. Dėl to dalis vertinimų remiasi žvalgybine informacija, atviraisiais šaltiniais ir Šiaurės Korėjos demonstracijomis.

    Didėjanti Maskvos ir Pchenjano karinė ašis

    Ekspertai pabrėžia, kad naujos raketos būtų dar vienas žingsnis gilėjančiame Rusijos ir Šiaurės Korėjos kariniame bendradarbiavime, kuris ryškiai sustiprėjo po 2023 metų pabaigos. Pastaraisiais metais tarptautinės institucijos ir atvirųjų šaltinių tyrėjai ne kartą fiksavo požymius, kad iš Šiaurės Korėjos į Rusiją juda ginklų kroviniai.

    Jei Maskva gautų didesnio užtaiso balistinių raketų, tai galėtų padidinti smūgių destruktyvumą ir komplikuoti Ukrainos infrastruktūros apsaugą, ypač žiemos laikotarpiu. Kartu tai didintų politinę įtampą regione, nes tokios tiekimo grandinės laikomos Jungtinių Tautų sankcijų Šiaurės Korėjai pažeidimu.

    KN-30 viešai pristatytos Pchenjano parade 2021 metų sausio 14 dieną, o pirmieji bandomieji skrydžiai minimi 2021 metų pavasarį. JAV sistemoje KN-30 žymėjimas plačiau įtvirtintas vėliau, o dalis detalių apie tikslų pajėgumą iki šiol vertinamos atsargiai.

  • Ukrainos žvalgyba skelbia: Rusija pirmąkart smogė Kyjivui „Iskander-1000“ raketa

    Ukrainos žvalgyba skelbia: Rusija pirmąkart smogė Kyjivui „Iskander-1000“ raketa

    Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, per vieną iš kombinuotų raketinių atakų prieš Kyjivą Rusija pirmą kartą panaudojo modernizuotą balistinę raketą 9M723-2, neoficialiai vadinamą „Iskander-1000“. Šis užtaisas siejamas su kompleksu, kurį Ukraina įvardija kaip Bora-M.

    Nuo įprastos 9M723-1 versijos, dar vadinamos „Iskander-M“, naujasis variantas, pasak žvalgybos, pirmiausia skiriasi didesniu varikliu. Dėl to esą teko keisti ir paleidimo įrangą, kad ji sutalpintų didesnių gabaritų raketą.

    Kas pasikeitė: nuotolis ir taktika

    Ukrainos vertinimu, 9M723-2 nuotolis gali siekti apie 550 kilometrų, kai 9M723-1 esą yra apie 390 kilometrų. Toks skirtumas reikštų platesnes galimybes smogti iš didesnio atstumo, mažinant riziką paleidimo vietoms.

    Pavadinimas „Iskander-1000“ siejamas su platesne Rusijos programa didinti visos 9M723 šeimos nuotolį iki 1 000 kilometrų. Vis dėlto žvalgyba pabrėžia, kad Kyjivui panaudota versija šio rodiklio, tikėtina, dar nepasiekia.

    Ankstesnėse neoficialiose žinutėse buvo minima, kad bandymų metu galėjo būti pasiektas iki 800 kilometrų atstumas. Tačiau Ukrainos pateikiamas 550 kilometrų vertinimas rodo, kad realus kovinis pajėgumas gali būti mažesnis, arba egzistuoja keli artimi variantai.

    Ar ją sunkiau numušti?

    Ukrainos žvalgyba nenurodė tikslios atakos datos, paleistų raketų skaičiaus ar konkrečių taikinių, tačiau teigia identifikaciją grindžianti rastomis nuolaužomis su 9M723-2 žymėjimu. Ši informacija viešojoje erdvėje buvo siejama ir su socialiniuose tinkluose skelbtais fragmentų vaizdais.

    „Tai pavojinga dėl labai trumpo skrydžio laiko iki Kyjivo, bet tai nereiškia, kad raketa automatiškai tampa nenumušama“, – sakė Ukrainos aviacijos ekspertas Kostiantynas Kryvołapas, kurio vertinimą cituoja Ukrainos šaltiniai.

    „Iskander“ šeimos raketos dažnai apibūdinamos kaip kvazi-balistinės, galinčios manevruoti skrydžio metu, todėl oro gynybai sunkiau prognozuoti trajektoriją. Ukraina ne kartą yra skelbusi, kad dalį tokių raketų perima, taip pat taikosi į jų paleidimo sistemas ir logistiką.

    Komponentų kilmė ir sankcijų klausimas

    Kartu Ukraina paviešino informaciją apie dalį 9M723 „Iskander-M“ raketose randamų komponentų ir su gamyba siejamų subjektų. Žvalgybos teigimu, reikšminga dalis identifikuotų detalių esą nėra rusiškos kilmės, o tai vėl kelia klausimus dėl sankcijų apėjimo ir tiekimo grandinių spragų.

    Tarp minimų kilmės šalių įvardijamos Jungtinės Amerikos Valstijos, taip pat Šveicarija, Baltarusija, Vokietija, Taivanas ir Kinija. Ši informacija atitinka plačiau fiksuojamą tendenciją, kai moderniose ginkluotės sistemose aptinkami civilinės paskirties mikroelektronikos komponentai.

    Anksčiau žiniasklaidoje buvo pasirodę duomenų apie planuojamą ribotos serijos 9M723-2 gamybą. Vienos raketos kaina tuomet buvo įvardyta rubliais, tačiau šių skaičių neįmanoma patikimai sulyginti be tikslios sutarties datos, taikytų kursų ir konteksto, todėl vertinimai viešojoje erdvėje gali skirtis.

    Pirmasis pranešimas apie 9M723-2 panaudojimą prieš Kyjivą rodo, kad modernizuotas variantas, bent ribotu mastu, galėjo būti įtrauktas į realias operacijas. Tuo pat metu Ukrainos pusė akcentuoja, kad oro gynybos ir kontrpriemonių veiksmai išlieka esminiai, nepriklausomai nuo Rusijos modernizacijų tempo.

  • JAV didina spaudimą Iranui: sankcijos kriptovaliutoms, aviacijai, laivybai ir auksui, įvardyta ekonominė D diena

    JAV didina spaudimą Iranui: sankcijos kriptovaliutoms, aviacijai, laivybai ir auksui, įvardyta ekonominė D diena

    Jungtinės Valstijos plečia spaudimą Iranui ir skelbia naują sankcijų paketą, nukreiptą į pajamas generuojančius sektorius, įskaitant kriptovaliutas, technologijas, aviaciją, auksą ir laivybą. JAV Iždo departamentas šiuos veiksmus pristato kaip platesnės kampanijos dalį, kurios tikslas – apriboti Irano galimybes finansuoti ekonominę veiklą ir apeiti tarptautinius apribojimus.

    Per spaudos konferenciją JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas paskelbė, kad administracija sieks aktyviau taikyti antrines sankcijas, didinančias riziką ne tik Irano subjektams, bet ir trečiųjų šalių įmonėms bei tarpininkams. Tokios priemonės paprastai reiškia, kad už sandorius su sankcionuotais tinklais galima netekti prieigos prie JAV finansų sistemos ar patirti kitus ribojimus.

    Ką apima naujos sankcijos?

    Pasak JAV pareigūnų, sankcijų akiratyje atsiduria sektoriai, kurie, jų vertinimu, padeda Iranui gauti valiutos įplaukų ir palaikyti tiekimo grandines. Ypatingas dėmesys skiriamas kriptoturtui, nes jis gali būti naudojamas atsiskaitymams ir lėšų judėjimui per tarpininkų tinklus, kai tradiciniai kanalai yra apriboti.

    Į sankcijų sąrašus įtraukiami ir konkretūs kriptoturto adresai, kuriuos JAV sieja su sankcijų apėjimu. JAV praktikoje tai reiškia, kad finansų tarpininkams ir atitikties komandoms atsiranda pareiga vertinti riziką bei blokuoti operacijas, susijusias su pažymėtais adresais ar jų infrastruktūra.

    „Šios priemonės išplečia antrinių sankcijų riziką visiems, kurie toliau vykdo verslą su šiuo režimu, ir paspartina mūsų veiksmus“, – sakė Scottas Bessentas.

    Kodėl akcentuojamos kriptovaliutos?

    JAV institucijos pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad kriptovaliutų ekosistema gali būti naudojama sankcijų apėjimui, ypač kai pasitelkiamos tarptautinės biržos, nepakankami klientų patikros procesai ar sudėtingos lėšų judėjimo schemos. Dėl to sankcijų politika kriptoturto srityje vis labiau remiasi ne tik subjektų įtraukimu į sąrašus, bet ir atskirų skaitmeninių adresų identifikavimu.

    Pranešime taip pat primenama, kad JAV jau buvo ėmusis veiksmų prieš Irano kriptovaliutų infrastruktūrą, o dalis su Iranu siejamo kriptoturto, JAV teigimu, buvo konfiskuota. Konfiskuotų lėšų vertė, remiantis pareiškimais, siekia apie 930 000 000 eurų, tačiau tokie skaičiai paprastai kinta priklausomai nuo kriptoturto kainų ir teisinio proceso stadijos.

    Šį kartą JAV akcentuoja, kad tolesni veiksmai bus derinami ne tik šalies viduje, bet ir su tarptautiniais partneriais. Teigiama, jog institucijos planuoja konsultacijas su pasauliniais rinkos dalyviais, o valstybėms esą bus aiškiai nurodyti terminai, per kuriuos tikimasi nutraukti identifikuotas veiklas.

  • Irano ekonomika grimzta: rialas silpsta iki rekordų, kainos kyla, o prekybos srautai traukiasi

    Irano ekonomika patiria dar vieną smūgių bangą: nacionalinė valiuta rialas toliau silpsta, o gyventojai kasdien vis aiškiau jaučia infliacijos poveikį. Tarptautinės žiniasklaidos duomenimis, juodojoje rinkoje JAV dolerio kaina peržengė 2 000 000 rialų ribą, o oficialus kursas išlieka gerokai žemesnis.

    Toks skirtumas tarp oficialaus ir faktinio kurso rodo didelį nepasitikėjimą valiuta ir ribotą priėjimą prie užsienio valiutos. Praktikoje tai brangina importą, didina verslų sąnaudas ir dar labiau spartina kainų kilimą, ypač maisto bei būtiniausių prekių segmente.

    Infliacija ir brangstantis maistas

    Per pastaruosius mėnesius Iranas susiduria su dviženkle infliacija, o ekonominis augimas išlieka silpnas. Kainų šuolius stiprina keli veiksniai vienu metu: valiutos nuvertėjimas, sutrikę tiekimo grandinių kanalai ir išaugęs neapibrėžtumas dėl prekybos.

    Agentūrų cituojami vertinimai rodo, kad nuo karo pradžios kai kurių maisto produktų kainos augo itin sparčiai: ryžiai pabrango apie 60 proc., o jautiena daugiau nei 150 proc. Toks brangimas ypač skaudžiai smogia mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams, kurių išlaidos maistui sudaro didelę biudžeto dalį.

    Tarptautinės institucijos šiemet Iranui prognozuoja ekonomikos susitraukimą, o tai reiškia mažesnes įplaukas į biudžetą ir menkesnes galimybes amortizuoti kainų šoką socialinėmis priemonėmis. Ankstesniais mėnesiais šalyje fiksuoti ir masiniai protestai, kuriuos kaitino būtent prastėjanti ekonominė padėtis.

    Prekybos ribojimai ir sankcijų spaudimas

    Padėtį apsunkina ir prekybos kanalų traukimasis. Pranešta, kad Jungtiniai Arabų Emyratai, buvę vieni svarbiausių Irano prekybos partnerių ir reikšmingas importo vartai, paskelbė stabdantys prekybos mainus su Teheranu.

    Tokie sprendimai gali dar labiau apriboti prekių srautus, didinti deficitą ir skatinti kainų kilimą, ypač ten, kur Iranas priklausomas nuo importuojamų žaliavų, komponentų ar vartojimo prekių. Kartu didėja spaudimas finansų sektoriui, nes verslui tampa sunkiau atsiskaityti tarptautinėse rinkose.

    JAV pareigūnai viešai pabrėžia, kad sankcijų spaudimas silpnina Irano ekonomiką ir prisideda prie valiutos nuvertėjimo. „Prezidentas Donaldas Trumpas nualino Irano ekonomiką iki tokio lygio, kad rialas niekada nebuvo silpnesnis, o infliacija retai buvo aukštesnė“, – rašė JAV finansų ministras Scottas Bessentas.

    Energetikos rizikos ir Hormūzo sąsiauris

    Ekonominį foną papildo ir geopolitinės rizikos: Iranas išlieka strategiškai svarbus dėl Hormūzo sąsiaurio, per kurį įprastomis sąlygomis gabenama reikšminga pasaulinės naftos dalis. Bet koks įtampos šuolis šiame regione didina naftos kainų svyravimų tikimybę, o tai gali atsiliepti ir Irano, ir pasaulio ekonomikai.

    Tuo pat metu Iranas susiduria su ribotomis eksporto galimybėmis ir importo trikdžiais, kurie mažina užsienio valiutos srautus. Tai uždaro ratą: mažiau valiutos reiškia didesnį spaudimą rialui, o silpnesnis rialas toliau kaitina infliaciją ir gyventojų nepasitenkinimą.