Tag: Sanxingdui: Future Past

  • DI keičia Kinijos kino industriją: aktorius neteko darbo ir grįžo prekiauti daržovėmis

    Dirbtinis intelektas (DI) Kinijoje vis sparčiau keičia filmų ir ypač trumpų vaizdo serialų gamybą – kai kuriose srityse kompiuteriu generuojami personažai ima stumti gyvus aktorius iš aikštelės.

    Ryškiu šių pokyčių simboliu tapo 30-metis aktorius Xu Pengas: išpopuliarėjęs vadinamuosiuose mini-serialuose, jis neteko darbo, išvyko iš Hengdiano, vadinamo „kinų Holivudu“, ir grįžęs į Šandongo provinciją ėmė prekiauti daržovėmis kartu su seneliu.

    Tekste pabrėžiama, kad DI kūrėjams leidžia greitai ir pigiau kurti vaizdo turinį – nuo efektų iki visų scenų ar net ištisų istorijų. Dėl to trumpų šiuolaikinių serialų, reklamos ir kitų promoproduktų rinkoje tradicinės filmavimo komandos tampa mažiau reikalingos.

    Kartu keičiasi ir aktorių darbo modelis: dalis agentūrų bei studijų siūlo atlikėjams atlygį už sutikimą skaitmeniniu būdu naudoti jų veidą ir balsą, kad vėliau jie galėtų būti „įdarbinami“ DI sugeneruotose scenose be fizinio dalyvavimo filmavimo aikštelėje.

    DI atgaivina legendas ir klasiką

    Kinijoje DI produkcijos dažnai atsiremia į klasikines istorijas, legendas ir literatūrą – vienas motyvų paprastas: dalis tokių kūrinių yra viešojoje erdvėje, todėl jų adaptavimas ne visada reikalauja brangių autorinių teisių.

    Tokie vaizdai, sugeneruoti DI įrankiais, tampa vis sunkiau atskiriami nuo tradicinio kino, o mitinės būtybės ar fantazijos pasauliai ir anksčiau dažnai būdavo kuriami specialiaisiais efektais. Dabar tą patį galima daryti greičiau ir su mažesniu aktorių poreikiu.

    Populiarumo banga ypač matoma „Douyin“ platformoje – tai Kinijos „TikTok“ atitikmuo. Ten DI paremti klipai ir mini-serialai renka šimtus tūkstančių paspaudimų bei patiktukų, o auditorija vertina ir atpažįstamas istorijas, ir naują vizualinį stilių.

    Aktorių „skaitmeninis nuomos“ modelis

    Viena ryškesnių krypčių – teisės į atvaizdą ir balsą. Kinijoje kai kurios agentūros renka biometrinius duomenis: studijoje nuskenuojamas veidas, sudaromas profilis, o vėliau prodiuseriai gali atsirinkti „tinkamą“ išvaizdą pagal amžių, lytį ar kitus bruožus.

    Už tokį skaitmeninį panaudojimą, remiantis publikacijomis, gali būti mokama nuo keliolikos iki kelių šimtų JAV dolerių, o kai kuriais atvejais bendra suma gali siekti kelis tūkstančius – viskas priklauso nuo sutarties apimties ir licencijos trukmės.

    Toks modelis kelia daugiau klausimų nei duoda atsakymų: aktoriams atsiranda galimybė užsidirbti be nuolatinio filmavimo, tačiau kartu didėja rizika prarasti darbo vietas, o industrijoje formuojasi naujos priklausomybės nuo duomenų bazių ir technologijų tiekėjų.

    Pilnametražis DI kinas: įmanoma, bet ne visada pelninga

    DI įrankiai pamažu keliasi ir į didįjį ekraną. Straipsnyje minimas „Sanxingdui: Future Past“ – pirmasis Kinijoje pilnametražis filmas, sugeneruotas vien DI priemonėmis ir gavęs leidimą platinimui kino teatruose; pirmieji jo seansai įvyko 2026 metų spalio 23 dieną.

    Vis dėlto vien technologija negarantuoja nei greičio, nei mažų sąnaudų: kūrimas truko daugiau nei dvejus metus, buvo parengta daugiau nei 1,2 mln. pirminių vaizdų ir sukurta daugiau nei šimtas pilnų filmo versijų, kol atsirado galutinis variantas.

    Biudžetas, kaip nurodoma, viršijo 10 mln. juanių (apie 1,5 mln. JAV dolerių), o pajamos kino teatruose per pirmąsias 11 dienų siekė maždaug 253 tūkst. JAV dolerių. Net optimistiškiausiu vertinimu, bendros įplaukos galėjo nesudaryti nė trečdalio biudžeto.

    Šie skaičiai rodo, kad DI gali keisti gamybos procesus ir mažinti kai kurias išlaidas, tačiau sėkmė kino salėje vis tiek priklauso nuo scenarijaus, režisūros, montažo ir to, ar žiūrovą pavyksta išlaikyti ilgiau nei kelių minučių formate.

  • DI keičia Kinijos kino rinką: miniserialus užplūdę generuoti herojai palieka aktorius be darbo

    Dirbtinis intelektas (DI) Kinijoje vis agresyviau keičia trumpų vaizdo formatų ir kino gamybą: vis daugiau scenų, personažų ir net ištisų serialų kuriama be filmavimo kameros ar tradicinės aktorių komandos.

    Ypač ryškiai tai matyti šiuolaikinių trumpų serialų (vadinamųjų minidramų) segmente, kur prodiuseriai vis dažniau renkasi kompiuteriu sugeneruotus veikėjus. Kartu keičiasi ir pats aktorių darbo modelis – atsiranda pasiūlymai „išnuomoti“ veidą ir balsą skaitmeniniam naudojimui.

    DI taip pat atgaivina klasikines istorijas: populiarėja kūriniai, paremti senosiomis kinų legendomis ir literatūra, kuri dažnai jau priklauso viešajam domenui, todėl ją adaptuoti lengviau ir pigiau. Tokios produkcijos sparčiai renka peržiūras ir reakcijas Kinijos platformose.

    Tačiau technologinė revoliucija turi ir kitą pusę – daliai žmonių tai reiškia prarastas darbo vietas. Internete išpopuliarėjo 30-mečio aktoriaus Xu Pengo istorija: išgarsėjęs minidramose, jis, plečiantis DI generuojamam turiniui, neteko darbo ir grįžęs į gimtąją Šandongo provinciją ėmė prekiauti daržovėmis vietos turguje.

    Kodėl legendos DI amžiuje atgimsta greičiau

    Kinijos rinkoje DI produkcijos dažnai atsiremia į senas, gerai žinomas istorijas – nuo mitinių būtybių iki tokių personažų kaip Beždžionių karalius Sun Wukong. Viena priežasčių – klasikiniai tekstai neretai nebesaugomi autorinių teisių, todėl jų perdirbimui nereikia pirkti brangių licencijų.

    Technologijoms tobulėjant, DI generuojami vaizdai tampa vis sunkiau atskiriami nuo tradicinės produkcijos. Be to, fantastiški padarai ar „neįmanomi“ pasauliai ir anksčiau buvo kuriami specialiaisiais efektais, todėl pereiti prie skaitmeninių sprendimų daliai prodiuserių yra natūralus žingsnis.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių – Kinijos televizijoje geriausiu laiku rodytas „Beyond Wukong“, pristatytas kaip pirmoji šalyje pilno metro dramatinė produkcija, sukurta pasitelkiant DI. Nurodoma, kad tiesioginėje gamyboje nenaudotos nei kameros, nei aktoriai, nors išlieka žmogaus indėlis – scenarijus ir kūrybinė vizija.

    Nuo filmavimo aikštelės – prie skaitmeninių licencijų

    Keičiantis rinkai, kai kurios agentūros ir studijos Kinijoje aktoriams siūlo atlygį mainais už sutikimą skaitmeniškai naudoti jų veidą ir balsą. Praktikoje tai reiškia, kad aktoriaus atvaizdas vėliau gali būti panaudotas DI generuojamose reklamose ar serialuose jam fiziškai nedalyvaujant filmavimo procese.

    Procesas panašus į „skaitmeninę atranką“: žmogaus veidas nuskenuojamas, surenkami biometriniai duomenys, o profilis patenka į duomenų bazę, kurioje prodiuseriai gali ieškoti „tinkančio“ atvaizdo pagal amžių, lytį ar išvaizdą.

    Tekste nurodoma, kad už tokį skaitmeninį naudojimą atlygis gali siekti nuo keliolikos iki kelių šimtų JAV dolerių, o kai kuriais atvejais – ir kelis tūkstančius, priklausomai nuo sutarties apimties (vienas epizodas, reklama ar platesnė licencija ilgesniam laikui).

    DI filmas kine: ambicijos didelės, sėkmė – ne garantuota

    DI kūryba po truputį keliasi ir į didįjį ekraną. Kinijoje kino platinimui buvo patvirtintas „Sanxingdui: Future Past“ – filmas, pristatytas kaip pirmasis šalyje pilno metro kūrinys, sugeneruotas visiškai naudojant DI; pirmieji seansai įvyko 2026 metų spalio 23 dieną.

    Šis pavyzdys parodė, kad vien technologija nebūtinai reiškia greitą ir pigią gamybą: teigiama, jog darbai truko daugiau nei dvejus metus, parengta per 1,2 mln. pradinių vaizdų ir sukurta daugiau nei šimtas pilnų filmo versijų, kol atsirado galutinis variantas.

    Biudžetas siekė daugiau nei 10 mln. juanių (apie 1,5 mln. JAV dolerių), o pirmųjų 11 dienų pajamos buvo maždaug 253 tūkst. JAV dolerių. Pabrėžiama, kad net optimistiškiausias vertinimas – iki 460 tūkst. JAV dolerių – vis tiek nesiekė nė trečdalio nurodomo biudžeto.

    Tekste daroma išvada, kad DI, tikėtina, bus naudojamas vis plačiau, tačiau vien technologinis „triukas“ negarantuoja žiūrovo dėmesio ir komercinės sėkmės, ypač pilno metro kine, kuriame išlaikyti auditoriją gerokai sunkiau nei trumpuose formatuose.