CP v2

Tag: Saudo Arabija

  • Ieškojo naftos, bet rado raktą į augalų evoliuciją: netikėtas atradimas Arabijos pusiasalyje

    Ieškojo naftos, bet rado raktą į augalų evoliuciją: netikėtas atradimas Arabijos pusiasalyje

    Žydintys augalai fosilijų įraše pasirodo tarsi staiga, maždaug prieš 125 milijonus metų ankstyvosios kreidos laikotarpiu. Jų greitas išplitimas ir stulbinamas rūšių gausėjimas dešimtmečius kėlė klausimų evoliucijos biologams, nes ankstesniuose sluoksniuose šios grupės pėdsakai buvo gana reti.

    Naujų užuominų pateikė geologo Hani Boukhamsino tyrimas, atliktas doktorantūros metu Vakarų Australijos universitete. Jis išanalizavo suakmenėjusias žiedadulkes iš Biyadh ir Shu’aiba formacijų Saudo Arabijoje, kurios siejamos su tuo pačiu laikotarpiu, kai žydintys augalai ėmė sparčiai įvairėti.

    Mėginiuose užfiksuota išskirtinai didelė žydinčių augalų žiedadulkių įvairovė. Tyrėjų teigimu, ji buvo didesnė nei panašaus amžiaus įrašuose, geriau žinomuose iš Europos ar Šiaurės Amerikos, todėl Arabijos pusiasalis gali būti buvęs svarbesnė ankstyvosios žydinčių augalų raidos arena, nei manyta iki šiol.

    Viena iš siūlomų hipotezių akcentuoja tuometinius salynus ir salas netoli Arabijos plokštės pakraščio. Šiltas klimatas su sezoniniais krituliais, į vandenyną sutekančios upės, deltų formavimasis ir intensyvus nuosėdų kaupimasis galėjo sukurti ypač palankias, bet tuo pat metu kintančias buveines augalijai.

    Pagal šį scenarijų periodiškai krintantis jūros lygis galėjo atverti migracijos kelius tarp salų, o sėklos galėjo būti pernešamos gyvūnų, įskaitant paukščius. Vėliau jūros lygiui vėl pakilus, populiacijos izoliuodavosi, o tokia izoliacija dažnai laikoma vienu svarbiausių spartesnio rūšių formavimosi veiksnių.

    Kita hipotezė daugiau dėmesio skiria vandens ekosistemoms. Pakrantėse buvę ežerai ir kiti telkiniai galėjo sudaryti atskiras, tarpusavyje silpnai susijusias buveines vandens ar šlapynių augalams, o jų vėlesnis atsiskyrimas nuo kitų populiacijų galėjo paskatinti tolesnę evoliuciją.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokie žiedadulkių tyrimai padeda tikslinti ankstyvosios kreidos ekosistemų vaizdą, nes žiedadulkės išlieka gausiai ir gali atskleisti augalijos įvairovę net tada, kai stambių augalų fosilijų randama mažai. Be to, nauji duomenys stiprina mintį, kad ankstyvoji žydinčių augalų istorija galėjo būti labiau geografiškai išskaidyta, o svarbūs raidos židiniai nebūtinai sutapo su geriausiai ištirtais regionais.

  • Naftos srautai Artimuosiuose Rytuose šoktelėjo, bet Hormuzo sąsiauris vis dar kelia riziką

    Naftos srautai Artimuosiuose Rytuose šoktelėjo, bet Hormuzo sąsiauris vis dar kelia riziką

    Eksporto augimas, bet negrįžta į normą

    Artimųjų Rytų žalios naftos eksportas rugsėjį pakilo iki aukščiausio mėnesio lygio nuo karo su Iranu pradžios prieš septynis mėnesius. Laivybos ir prekybos duomenys rodo, kad regionas rado būdų palaikyti tiekimą, tačiau maršrutai išlieka trapūs.

    Preliminariais „Kpler“ vertinimais, regiono eksportas siekė apie 16,3 mln. barelių per dieną. Vis dėlto tai tebėra maždaug 3,2 mln. barelių per dieną mažiau nei vasarį fiksuoti 19,5 mln. barelių per dieną.

    Saudo Arabija didino krovinius

    Didžiausią eksporto šuolio dalį lėmė Saudo Arabija, kuri per mėnesį daugiau nei padvigubino išgabenimus. Rugpjūtį šalis eksportavo apie 2,45 mln. barelių per dieną, o rugsėjį apimtys priartėjo prie 5,4 mln. barelių per dieną.

    Prognozuota, kad per Hormuzo sąsiaurį praplauks apie 9,7 mln. barelių per dieną, nes Saudo Arabija didino pakrovimus Persijos įlankos terminaluose. Papildomą spaudimą logistikai sukėlė atakos, apgadinusios Rytų–Vakarų naftotiekį, kuriuo žaliava gabenama į Raudonosios jūros kryptį.

    SGD laivai grįžta, bet sustabdymai tęsiasi

    Rugsėjį per Hormuzo sąsiaurį vėl fiksuota keli su Kataru siejami suskystintų gamtinių dujų tanklaivių reisai, kai rugpjūtį viešai matomų kirtimų praktiškai nebuvo. Vis dėlto normalus SGD eksportas dar neatkurtas, o daliai pirkėjų Europoje ir Azijoje tiekimo stabdymai pratęsti.

    Italijos bendrovė „Edison“ pranešė gavusi naują „QatarEnergy“ pranešimą, kuriuo nenugalimos jėgos aplinkybės pratęstos iki gruodžio pradžios. Dėl to dar šeši SGD kroviniai į Italijos Adriatic LNG terminalą nebus pristatyti.

    „Edison“ nurodė, kad nuo balandžio praleistų krovinių skaičius pasiekė 35, o 23 jų bendrovė pakeitė alternatyviais tiekimais, daugiausia iš Jungtinių Valstijų. Pagal 25 metų sutartį su „QatarEnergy“ „Edison“ kasmet gaudavo 6,4 mlrd. kubinių metrų dujų, tai sudaro apie 10 proc. Italijos vartojimo.

    Apie tęsiamus tiekimo ribojimus informuoti ir kai kurie pirkėjai Pakistane bei Bangladeše, kuriems pristatymų sustabdymai numatyti iki lapkričio. Nenugalimos jėgos sąlyga leidžia laikinai nevykdyti įsipareigojimų, kai įvykių, kurių įmonė nekontroliuoja, pasekmės trukdo vykdyti sutartis.

    „Jeigu regione Iranas negalės parduoti naftos, jos neparduos ir niekas kitas“, – sakė Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas.

    Trikdžiai sustiprėjo po Jungtinių Valstijų ir Izraelio smūgių Iranui, kurie, pasak pranešimų, įvyko vasario 28 dieną ir tapo karo pradžios signalu. Nuo tada laivybos srautai per Hormuzo sąsiaurį sumažėjo, o įtampą dar labiau augino komercinių laivų atakos ir grėsmės regione.

    Kas plaukė per Hormuzą?

    Laivų sekimo duomenys, kuriuos apibendrino „Kpler“ ir „LSEG“, rodė kelis konkrečius reisus iš Kataro Ras Laffan terminalo. Tarp minimų maršrutų buvo pristatymai į Indiją, Pakistaną ir kroviniai, nukreipti į Kiniją.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad tikslus kirtimų skaičius gali būti neaiškus, nes dalis laivų, plaukdami per sąsiaurį, išjungia atpažinimo signalus. Dėl to viešai prieinami sekimo žemėlapiai ne visada atspindi visą srautą.

    Duomenų teikėjo ICIS vertinimu, per pirmuosius šešis karo mėnesius Kataras eksportavo tik 18 SGD krovinių, kai tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau jų buvo 509. Kadangi visi SGD tanklaiviai iš Kataro privalo kirsti Hormuzo sąsiaurį, šalis neturi realios alternatyvios eksporto krypties.

    Kataro energetikos ministras Saad Sherida Al-Kaabi teigė, kad apėjimo vamzdyno statyba ekonomiškai neatsipirktų, nes reikėtų ir naujos infrastruktūros dujoms suskystinti už Kataro ribų. Tuo metu atakos Ras Laffan infrastruktūrai apgadino du SGD gamybos įrenginius, o gamybos pajėgumai, pasak ministro, sumažėjo maždaug 17 proc., o pilnas remontas gali užtrukti apie trejus metus.

  • Saudo „Aramco“ svarsto atskirti dujų verslą ir dalį jo parduoti biržoje: planai dėl lėšų

    Kas planuojama ir kodėl

    Saudo Arabijos valstybinis naftos ir dujų milžinas „Aramco“ svarsto išskirti dujų padalinį į atskirą bendrovę ir dalį akcijų parduoti viešo siūlymo metu. Kaip pranešama, restruktūrizavimo procesui koncernas jau pasitelkė investicinės bankininkystės konsultantus.

    Rinkoje šis žingsnis vertinamas kaip bandymas greičiau pritraukti kapitalo, kai naftos sektoriuje pajamų dinamika tampa labiau priklausoma nuo kainų svyravimų, o regiono saugumo rizikos didina veiklos kaštus. Skaičiuojama, kad naujai formuojamo dujų verslo vertė galėtų siekti apie 92 milijardus eurų.

    IPO scenarijus ir kontrolė

    Vienas realiausių variantų yra pirminis viešas akcijų siūlymas, kai investuotojams būtų siūlomas mažumos akcijų paketas. „Aramco“ tokiu atveju išlaikytų kontrolę ir, tikėtina, pasiliktų ne mažiau kaip 51 proc. akcijų.

    Toks modelis leistų pritraukti lėšų, bet kartu išsaugoti strateginę įtaką infrastruktūrai bei ilgalaikiams projektams. Dujų segmentas investuotojams dažnai atrodo patrauklesnis dėl paklausos augimo pramonėje ir elektros gamyboje, ypač kai daugelis šalių ieško mažiau taršių alternatyvų angliai.

    Dujų gavyba ir nauji telkiniai

    Šiuo metu „Aramco“ išgauna apie 320 milijonų kubinių metrų gamtinių dujų per dieną, didžioji dalis jų sunaudojama šalies viduje. Dujos pirmiausia skiriamos elektros gamybai ir pramonės poreikiams, siekiant daugiau naftos nukreipti eksportui.

    Lygiagrečiai koncernas ruošiasi didelio Jafurah skalūnų dujų telkinio įsisavinimui šalies šiaurėje. Projektas laikomas vienu svarbiausių „Aramco“ bandant didinti dujų pasiūlą ir ilgainiui mažinti priklausomybę nuo skystojo kuro vidaus energetikoje.

    Papildomos priemonės: turto pardavimas ar atgalinė nuoma

    Be IPO, „Aramco“ esą svarsto ir kitas kapitalo pritraukimo priemones, įskaitant turto pardavimą arba atgalinę nuomą. Tokie sandoriai paprastai leidžia greitai gauti pinigų, išlaikant teisę toliau naudotis infrastruktūra, pavyzdžiui, terminalais ar logistika.

    Vertinama, kad tokie sprendimai galėtų atnešti iki maždaug 32 milijardų eurų. Lėšos būtų nukreiptos tiek į koncerno investicijas, tiek į didelius valstybinius projektus, kuriuos Saudo Arabija sieja su ekonomikos transformacija ir naujų sektorių plėtra.

  • Jeddah Tower artėja prie pusės kilometro: Saudo Arabija stumia „Burj Khalifa“ iš rekordo

    Jeddah Tower artėja prie pusės kilometro: Saudo Arabija stumia „Burj Khalifa“ iš rekordo

    Šiuo metu aukščiausias pasaulio dangoraižis yra Dubajuje stovintis Burj Khalifa, tačiau Saudo Arabijoje kylantis Jeddah Tower žada perrašyti rekordus. Ambicingas projektas Džedoje siekia tapti pirmuoju pasaulyje pastatu, viršijančiu 1 kilometro ribą.

    Statybos, pradėtos 2013 metais, ilgą laiką buvo sustojusios, tačiau 2025 metų pradžioje darbai vėl įsibėgėjo. Pastaraisiais mėnesiais skelbiami nauji etapai rodo, kad projektas grįžo į aktyvią fazę, o darbų tempas pastebimai padidėjo.

    Pažanga statybose ir saugos etapas

    Verslo žiniasklaidoje nurodoma, kad Jeddah Tower jau pasiekė 113 aukštų ir apie 454 metrų aukštį. Tai reiškia, kad statinys artėja prie simbolinės pusės kilometro ribos ir priartėjo prie projekto vidurio pagal planuojamą aukštį.

    Kartu akcentuojamas ir saugos rodiklis: statybose užfiksuota 20 000 000 darbo valandų, kurios įvardijamos kaip svarbus saugos pasiekimas. Tokie skaičiai dideliuose infrastruktūros projektuose dažnai naudojami vertinant procesų brandą ir rizikų valdymą.

    „Projekte, kuris kyla į aukštumas, sauga išlieka kiekvieno pasiekimo pagrindu“, – sakė Saudi Binladin Group atstovas.

    Inžineriniai sprendimai ir planuojama paskirtis

    Jeddah Tower statomas sudėtingomis geotechninėmis sąlygomis, todėl buvo pasirinkta gilių pamatų sistema su maždaug 270 polinių atramų, kai kurios jų siekia iki 102 metrų gylį. Tokie sprendimai leidžia stabilizuoti konstrukciją, kai gruntas nėra idealus aukštybinių statinių apkrovoms.

    Dangoraižis projektuojamas kaip vertikalus miestas su gyvenamosiomis erdvėmis, biurais ir paslaugomis. Numatyta apie 59 liftus ir 12 eskalatorių, kad būtų užtikrinti srautai tarp skirtingų funkcinių zonų.

    Projektuotojai taip pat turi spręsti ekstremalių karščių, vėjo ir slėgio iššūkius, todėl numatomi energiją taupantys ir pastato mikroklimatą valdantys sprendimai. Skelbiama, kad bendras pastato plotas gali siekti apie 243 866 kvadratinius metrus.

    Rekordai ir terminai

    Vienas labiausiai akcentuojamų elementų yra apžvalgos aikštelė, planuojama apie 640 metrų aukštyje, su vaizdu į Raudonąją jūrą. Jei planai bus įgyvendinti, tai būtų viena aukščiausiai įrengtų apžvalgos vietų pasaulyje.

    Jeddah Tower yra Jeddah Economic City projekto dalis ir siejamas su Saudi Vision 2030 kryptimi, kuria Saudo Arabija stiprina turizmo ir investicijų patrauklumą. Pabaiga šiuo metu planuojama 2028 metų rugpjūtį, tačiau galutinis grafikas priklausys nuo statybų tempo ir rinkos sąlygų.

  • Nafta smuko žemiau 90 eurų: D. Trumpo žinia apie pokalbius su Iranu supurtė rinkas

    Nafta smuko žemiau 90 eurų: D. Trumpo žinia apie pokalbius su Iranu supurtė rinkas

    Rinkos sureagavo į signalus iš Niujorko

    Trečiadienį naftos kainos smuko, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad Jungtinių Tautų metu JAV ir Irano atstovai surengė derybas. Jo teigimu, susitikimas truko apie tris valandas ir buvo „labai produktyvus“, o netrukus planuojamas dar vienas kontaktas.

    Tarptautiniu etalonu laikomos „Brent“ naftos kaina Europos ryte siekė apie 87 eurus už barelį, o JAV etalonas WTI buvo apie 79 eurai už barelį. Kainų kritimas rodo, kad bent trumpuoju laikotarpiu dalis geopolitinės rizikos premijos iš kainų buvo „ištrinta“.

    Diplomatija mažina įtampą, bet grėsmės niekur nedingo

    Naftos rinka pastaraisiais mėnesiais jautriai reaguoja į Artimųjų Rytų konflikto eskalacijos riziką, ypač dėl tiekimo maršrutų. Viena svarbiausių arterijų yra Hormūzo sąsiauris, kuriuo tradiciškai gabenama reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis, todėl bet kokie sutrikimai greitai persiduoda kainoms.

    Šiame kontekste signalas apie dialogą su Iranu investuotojams tapo ženklu, kad gali atsirasti daugiau erdvės deeskalacijai. Vis dėlto rinkos dalyviai pabrėžia, kad realus proveržis priklausys nuo konkrečių sprendimų dėl sankcijų, laivybos saugumo ir regioninių konfliktų dinamikos.

    „Šis susitikimas keičia rinkos nuotaiką nuo vien eskalacijos kainodaros prie tikro diplomatinio proceso, nors galutinis susitarimas vis dar atrodo tolimas“, – sakė „Quintex Intel“ analitikas Stephenas Innesas.

    Saudo Arabijos vamzdynas taip pat nusvėrė kainas

    Kainų spaudimą sustiprino ir pranešimai, kad Saudo Arabija atnaujina veiklą Rytų–Vakarų vamzdynu, leidžiančiu žaliavai pasiekti Raudonąją jūrą neplaukiant per Hormūzo sąsiaurį. Šis maršrutas laikomas svarbia alternatyva, kai kyla rizika Persijos įlankoje.

    Pasak žiniasklaidos cituojamų šaltinių, karalystė tikisi atnaujinti eksporto srautus artimiausiomis dienomis, o „Saudi Aramco“ esą informavo dalį Azijos perdirbėjų apie galimybę atsiimti naftą iš Janbu uosto. Tuo pat metu Europos pirkėjams signalai gali būti griežtesni, nes tiekimas pagal dalį spalio susitarimų gali būti ribojamas.

    Biržos kilo, investuotojai laukia naujų susitikimų

    Žaliavos pigimas prisidėjo prie ramesnių nuotaikų ir akcijų rinkose, nors Europos indeksai atsidarymo metu judėjo nevienodai. JAV rinkose investuotojai taip pat stebėjo obligacijų pajamingumus, kurie jautriai reaguoja į energijos kainas ir infliacijos lūkesčius.

    Artimiausiomis dienomis dėmesio centre išliks geopolitiniai susitikimai ir pareiškimai, nes jie gali tiesiogiai veikti tiekimo riziką, draudimo kaštus laivybai ir pasaulinę infliaciją. Energetikos rinkoms tai reiškia vieną dalyką: kainų svyravimai greičiausiai išliks dideli.

  • Didžiausias pasaulio oro uostas plečiasi: 780 kv. km kompleksas ruošiasi šuoliui iki 2030 metų

    Didžiausias pasaulio oro uostas plečiasi: 780 kv. km kompleksas ruošiasi šuoliui iki 2030 metų

    Pagal užimamą plotą didžiausias pasaulio oro uostas yra Karaliaus Fahdo tarptautinis oro uostas Damame, Saudo Arabijoje. Jis įtrauktas į Gineso rekordų knygą, o jo teritorija siekia apie 780 kvadratinių kilometrų.

    Toks mastas prilyginamas kelių didmiesčių plotui, tačiau realiai užstatyta tik nedidelė dalis infrastruktūros. Likusi teritorija laikoma rezervu ateities plėtrai, kuri dabar pereina į praktinį etapą.

    Plėtra iki 2030 metų

    Saudo Arabijos institucijos patvirtino oro uosto plėtros projektavimo darbus, kuriais siekiama padidinti keleivių aptarnavimo pajėgumus. Skelbiama, kad tikslas yra viršyti 19 milijonų keleivių per metus iki 2030 metų.

    Ilgesnėje perspektyvoje numatoma pasiekti apie 32 milijonus keleivių per metus. Tai reikštų reikšmingą šuolį oro uostui, kuris pastaraisiais metais buvo vienas svarbiausių šalies rytinės dalies aviacijos mazgų.

    Ką ketinama modernizuoti?

    Dabartinė infrastruktūra apima du lygiagrečius maždaug 4 kilometrų ilgio kilimo ir tūpimo takus bei kelis terminalus. Pagrindinis keleivių terminalas yra didelis kompleksas, kurio plotas siekia apie 327 000 kvadratinių metrų.

    Plėtros planuose numatoma terminalų išplėtimas, oro uosto pastatų ir įvažiavimų modernizavimas, patogesnės prieigos keliais sprendimai. Taip pat akcentuojami bagažo valdymo sistemų atnaujinimai, skaitmeninių paslaugų plėtra ir aiškesnis ženklinimas.

    „Ši investicija turi sustiprinti oro uosto vaidmenį kaip svarbaus tarptautinio mazgo, o modernizacija apims ir išmanių technologijų diegimą“, – nurodoma oficialiuose pranešimuose apie projektą.

    Kontekstas: turizmas ir krovinių ambicijos

    Plėtra siejama su Saudi Vision 2030 kryptimi, kurioje aviacijos infrastruktūra laikoma viena esminių ekonomikos diversifikavimo priemonių. Be keleivių srautų, pabrėžiama ir krovinių aptarnavimo grandinės stiprinimo kryptis, kuri ypač svarbi regioninei logistikai.

    Saudo Arabija taip pat kelia tikslą iki 2030 metų smarkiai padidinti turizmo apimtis, todėl oro uostų pajėgumai tampa kritiniu veiksniu. Dammamo oro uostas aptarnauja skrydžius į daugelį krypčių, o populiariausios maršrutų kryptys regione siejamos su Persijos įlankos ir Šiaurės Afrikos centrais.

    Nors plotu šis oro uostas yra rekordinis, net ir po planuojamo pajėgumų didinimo jis veikiausiai neprilygs pačioms judriausioms pasaulio oro uostų sistemoms, kuriose metiniai srautai kai kur viršija 100 milijonų keleivių. Vis dėlto Damamo projektas išsiskiria tuo, kad plėtra planuojama turint milžinišką teritorijos rezervą ir aiškiai apibrėžtą modernizacijos kryptį.

  • Pasiūlos šokas naftos rinkoje kelia kainas: Europos vyriausybės ruošia skubius sprendimus

    Europos degalų rinka susidūrė su nauju sukrėtimu: po sutrikimų Saudo Arabijos naftos tiekimo grandinėje dalis krovinių į Europą vėluoja arba yra atšaukiami, o kainos degalinėse kyla sparčiau nei įprastai. Riziką didina ir saugumo grėsmės svarbiems eksporto mazgams Raudonosios jūros regione, todėl prekybininkai bei perdirbėjai vertina, kad trumpalaikis deficitas gali persimesti į ilgesnį pasiūlos spaudimą.

    Poveikis jau juntamas didžiausiose ES ekonomikose, kur energijos brangimas greitai persiduoda infliacijai ir biudžetams. Kai kuriuose Vokietijos regionuose benzino kainos viršijo 3 eurus už litrą, o dyzelinas taip pat pasiekė rekordines aukštumas, rodo ADAC skelbiami vidurkiai. Tokie šuoliai vyriausybėms tampa ne tik ekonomikos, bet ir politiniu išbandymu.

    Biudžetai, rinkimai ir kompensacijos

    Prancūzijoje augančios energijos kainos verčia peržiūrėti fiskalinius planus ir ieškoti, kaip amortizuoti smūgį namų ūkiams bei verslui. Vyriausybė svarsto taupymo priemones, o kartu pratęsia tikslines degalų kompensacijas daliai sektorių, kad sumažintų socialinę įtampą ir spaudimą strateginėms šakoms.

    Italijoje degalų brangimas taip pat prisideda prie infliacijos atsinaujinimo, o valdžia ieško sprendimų prieš rinkiminio ciklo pabaigą. Šalis paskelbė apie mokestinių priemonių korekcijas, kurios, kaip teigiama, palies 14 500 000 automobilių ir sumažins regionų biudžetų pajamas maždaug 2 300 000 000 eurų. Tai iliustruoja, kokio masto sprendimų prireikia, kai energijos kainos tampa kasdieniu politiniu klausimu.

    Kodėl Roma spaudžia Briuselį?

    Italijos vadovė ragina Europos Komisiją energijos krizę vertinti kaip ypatingąją situaciją ir svarstyti lankstesnį požiūrį į fiskalines taisykles, kad šalys galėtų finansuoti tikslines paramos priemones. Tokia pozicija atspindi platesnę diskusiją ES: ar kainų šoką geriau gesinti mokesčių mažinimu, ar tiesioginėmis išmokomis pažeidžiamiausiems gyventojams.

    Pastaraisiais metais ES institucijos ir nacionalinės vyriausybės vis dažniau renkasi tikslines kompensacijas vietoje plataus masto lengvatų, nes pastarosios brangiai kainuoja biudžetui ir gali skatinti didesnį vartojimą. Tuo pačiu didėja spaudimas spartinti energijos diversifikaciją, mažinti priklausomybę nuo vieno tiekimo regiono ir didinti atsargų valdymo lankstumą.

    Vokietija svarsto, bet vienybės trūksta

    Vokietijoje politinės diskusijos įkaista dėl to, kokios priemonės efektyviausiai sumažintų kainų šoką, nepažeidžiant klimato politikos tikslų. Kancleris Friedrichas Merzas viešai pripažino, kad veiksmų reikia, tačiau koalicijoje dar nėra susitarimo dėl konkrečių instrumentų, o sprendimai derinami ir su žemių valdžia.

    Tarp siūlymų aptariamas energetikos mokesčio mažinimas iki minimalios ES leidžiamos ribos, kuris, Vokietijos politinėje diskusijoje įvardijamas, galėtų kainuoti apie 1 600 000 000 eurų. Aplinkosauginės organizacijos kritikuoja tokį kelią, siūlydamos vietoje to remti mažas pajamas gaunančius gyventojus tiesioginėmis išmokomis, kad pagalba būtų tikslesnė ir mažiau skatintų didesnį degalų vartojimą.

    Rinkoms svarbiausia išlieka pasiūlos rizikos trukmė: jei sutrikimai bus trumpalaikiai, kainos gali stabilizuotis kartu su atnaujintais krovinių srautais. Tačiau ilgesnis tiekimo neapibrėžtumas reikštų didesnes žaliavos ir perdirbimo maržų svyravimo amplitudes, o Europos vyriausybėms tai reikštų papildomą spaudimą infliacijai, biudžetams ir politinei darbotvarkei.

  • Rijade po antskrydžio pavojaus signalo užfiksuota ugnis ir dūmai Karaliaus Chaldido oro uoste

    Rijade po antskrydžio pavojaus signalo užfiksuota ugnis ir dūmai Karaliaus Chaldido oro uoste

    Saudo Arabijos sostinėje Rijade šeštadienį gyventojai pranešė matę liepsnas ir tirštus juodus dūmus Karaliaus Chaldido tarptautinio oro uosto teritorijoje. Tai įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai šalies tarnybos naktį buvo paskelbusios perspėjimą dėl galimos oro atakos.

    Socialiniuose tinkluose išplitusiuose vaizdo įrašuose matyti aukštas dūmų stulpas, kylantis netoli oro uosto. Skrydžių stebėjimo platforma „Flightradar24“ tuo metu taip pat rodė sutrikimus ir nurodė, kad oro uostas susiduria su didelėmis veiklos problemomis.

    Naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė matęs ugniagesius, gesinančius netoli vietos degusį kuro sunkvežimį. Kol kas oficialiai nepatvirtinta, ar incidentas tiesiogiai susijęs su galimu išoriniu išpuoliu, ar tai buvo atskiras gaisras, kilęs oro uosto infrastruktūroje.

    Saudo Arabijos civilinės gynybos tarnyba naktį išsiuntė perspėjimus kelių šalies regionų gyventojams, ragindama likti patalpose ir laikytis atokiau nuo langų. Vėliau tarnyba paskelbė apie pavojaus atšaukimą, tačiau incidentas oro uoste sukėlė nerimą sostinės gyventojams.

    „Išgirdau sirenas, o tada sudrebėjo langai“, – AFP sakė 27 metų Rijado gyventojas, gyvenantis šiaurinėje miesto dalyje.

    „Tai buvo išties baisu. To nesitikėjau“, – pridūrė jis.

    Įvykis fiksuojamas didėjant įtampai regione ir dažnėjant atakoms, siejamoms su Jemeno hučių judėjimu, kuris pastaraisiais mėnesiais viešai skelbė apie veiksmus prieš Saudo Arabiją ir laivybą. Šios atakos paprastai siejamos su platesniu konfliktų ir eskalacijos fonu Artimuosiuose Rytuose, kur jautrūs taškai išlieka ir prie strategiškai svarbių jūrinių maršrutų.

    Pastarosiomis savaitėmis tarptautinės organizacijos ne kartą pabrėžė, kad saugumo padėtis prie Bab el Mandebo sąsiaurio ir Raudonosios jūros maršrutų turi tiesioginę įtaką pasaulinei prekybai bei energetikos tiekimo grandinėms. Todėl kiekvienas incidentas Saudo Arabijos infrastruktūroje, ypač susijęs su transporto mazgais, sulaukia išskirtinio dėmesio.

    Saudo Arabijos institucijos kol kas nėra pateikusios išsamaus paaiškinimo dėl dūmų ir ugnies prie oro uosto priežasčių bei galimos įtakos skrydžiams. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus patikslinta, ar dėl incidento buvo nukreipti arba atšaukti reisai ir kokių papildomų saugumo priemonių imtasi.

  • Iš kur Lenkija ima naftą po atsisakymo Rusijos: 2 šalys sudaro daugiau kaip 80 proc. importo

    Iš kur Lenkija ima naftą po atsisakymo Rusijos: 2 šalys sudaro daugiau kaip 80 proc. importo

    Importo kryptys po lūžio

    Lenkija po visiško rusiškos naftos atsisakymo per trumpą laiką iš esmės perbraižė tiekimo žemėlapį. Naujausi OEC (Observatory of Economic Complexity) duomenys rodo, kad 2024 metais Lenkija buvo 16-a didžiausia naftos importuotoja pasaulyje.

    Pagal tą patį šaltinį, bendra metinė Lenkijos importo krepšelio vertė siekė apie 16 mlrd. eurų, o nafta tapo antra pagal reikšmę importo kategorija. Didžiausia dalis tiekimo susikoncentravo į kelias patikimas kryptis, kurios leidžia palaikyti rafinerijų darbą.

    Dvi šalys dominuoja

    OEC duomenimis, daugiau kaip 80 proc. Lenkijos importuojamos naftos vertės sudaro pristatymai iš Saudo Arabijos ir Norvegijos. Saudo Arabija išlieka pagrindinė partnerė, o ilgalaikės sutartys lemia stabilų tiekimą.

    Skaičiuojama, kad iš Saudo Arabijos 2024 metais į Lenkiją atkeliavo naftos už maždaug 7 mlrd. eurų, tai sudarė apie 47 proc. viso importo. Iš Norvegijos, kur nafta išgaunama Šiaurės jūroje, pristatyta už maždaug 5 mlrd. eurų, arba apie 36 proc. rinkos.

    Tarp kitų svarbesnių krypčių minima Jungtinė Karalystė, kurios dalis siekė apie 8 proc., taip pat Jungtinės Valstijos ir Nigerija. Likusią poreikio dalį dengė mažesni srautai iš tokių šalių kaip Kazachstanas, Irakas ar Kanada.

    Lenkija turi savos naftos, bet jos per mažai

    Nors Lenkija turi vidaus išteklių, jie tenkina tik nedidelę poreikio dalį. Valstybinio geologijos instituto duomenimis, 2025 metais šalyje buvo dokumentuota 89 naftos telkiniai, tačiau gavyba išlieka kukli.

    Metinė gavyba svyruoja apie 0,7–1 mln. tonų, kai bendras Lenkijos poreikis siekia apie 20 mln. tonų per metus. Dėl šios priežasties importas išlieka kritiškai svarbus tiek pramonei, tiek transporto sektoriui.

    Kelias iki rafinerijų ir pagrindinės rizikos

    Naftos pristatymas į Lenkiją šiandien daugiausia remiasi jūriniais maršrutais ir vamzdynų infrastruktūra šalies viduje. Tanklaiviai, gabenantys naftą iš Artimųjų Rytų ar Afrikos, keliauja per geopolitiniu požiūriu jautrius taškus, įskaitant Ormuzo ir Bab el Mandebo sąsiaurius bei Sueco kanalą.

    Įtampoms augant, laivai neretai renkasi ilgesnį kelią aplink Gerosios Vilties kyšulį, o tai kelia transportavimo kaštus ir didina galutinę žaliavos kainą. Visais atvejais į Baltijos jūrą plaukiantys tanklaiviai turi įveikti Danijos sąsiaurius, kurie laikomi dar vienu strateginiu siaurąja vieta.

    Galutinis jūrinės grandinės taškas yra Naftoportas Gdanske, kur nafta iškraunama į saugyklas ir nukreipiama į perdirbimą. Iš čia žaliava tiekiama į Gdansko rafineriją arba vamzdynais pumpuojama į šalies gilumą, įskaitant pagrindinį perdirbimo centrą Plocke.

    Lenkijos ekonomikos instituto vertinimu, didžiausia grėsmė Lenkijai ir visai Europos Sąjungai dažniau yra ne fizinis naftos trūkumas, o staigus kainų šuolis pasaulinėje rinkoje. Kainų bangos greitai persiduoda infliacijai, degalų kainoms ir verslo sąnaudoms, todėl energetinis saugumas vis labiau matuojamas ne vien tonomis, bet ir finansiniu atsparumu.

    Papildoma rizika susijusi su kritinės infrastruktūros apsauga Baltijos jūroje ir šalies viduje. Techniniai sutrikimai, incidentai jūroje ar hibridinės grėsmės gali laikinai apriboti tiekimo pajėgumus, net jei pati žaliava pasaulyje yra prieinama.

  • JAE patarėjas Gargashas: pasitikėjimą su Iranu atkurti prireiks metų, bet dialogas būtinas

    JAE patarėjas Gargashas: pasitikėjimą su Iranu atkurti prireiks metų, bet dialogas būtinas

    Jungtinių Arabų Emyratų prezidento diplomatinis patarėjas Anwaras Gargashas teigia, kad pasitikėjimo su Iranu atkūrimas užtruks metus, nors ryšiai ir dialogas tarp kaimyninių valstybių turi išlikti. Pasak jo, santykių palaikymas yra būtinybė, tačiau pasitikėjimą smarkiai pakirto išpuoliai prieš Persijos įlankos valstybes.

    Kalbėdamas Arabų žiniasklaidos viršūnių susitikime Dubajuje, Gargashas pabrėžė, kad JAE siekia suvaldyti krizę ir kartu įvertinti, kokia forma ateityje galėtų būti kuriami saugumo ir politiniai kanalai su Teheranu. Jis išskyrė, kad regione akivaizdžiai išryškėjo saugumo architektūros trapumas, todėl reikės naujų supratimo mechanizmų.

    „Galiausiai esame kaimynai. Mūsų santykiai su Iranu labai sudėtingi, o regione matome saugumo sistemos griūtį, todėl turime ieškoti naujų supratimo kanalų“, – sakė Anwaras Gargashas.

    JAE atstovas aiškino sąmoningai skiriantis dvi sąvokas: santykius ir pasitikėjimą. Jo teigimu, kasdieniams klausimams spręsti reikalingas atviras dialogas, tačiau pasitikėjimo atkūrimas yra daug lėtesnis procesas, kuriam prireiks ne mėnesių, o metų.

    Gargashas taip pat apibūdino JAE laikyseną kaip paremtą trimis kryptimis: valstybės suvereniteto gynimu, lankstumu diplomatijoje ir ekonominės raidos tęstinumu net ir įtampų metu. Jis pabrėžė, kad JAE siekia, jog krizė neparalyžiuotų ekonomikos ir tarptautinių ryšių, nes ilgalaikis stabilumas priklauso ir nuo tvarios plėtros.

    Kalbėdamas apie saugumo rizikas regione, patarėjas kritikavo Irano naudojimąsi įgaliotinėmis grupuotėmis ir teigė, kad tai leidžia Teheranui išlikti arti agresijos ribos. Jis taip pat akcentavo, kad Persijos įlankos šalys galėtų būti svarbios tarpininkaujant Iranui grįžtant į platesnę tarptautinę prekybos ir bendradarbiavimo erdvę, tačiau tai įmanoma tik nutraukus grasinimus kaimynams.

    Siaurumos ir raketų grėsmė

    Gargashas atkreipė dėmesį į strategines jūrų arterijas ir jų reikšmę pasaulio ekonomikai. Jo vertinimu, bandymai perimti Bab el Mandebo sąsiaurio kontrolę yra ne vien regioninė problema, nes tokios siaurumos yra tarptautinės laivybos keliai, nuo kurių priklauso tiekimo grandinės ir energijos išteklių gabenimas.

    Jis taip pat pabrėžė solidarumą su Saudo Arabija po pranešimų apie raketų ir dronų sukeltus pavojus, akcentuodamas, kad šios valstybės saugumas yra glaudžiai susijęs su viso Persijos įlankos regiono stabilumu. Anot jo, bet koks taikymasis į religines vietas yra nepriimtinas ir turi būti vienareikšmiškai smerkiamas.

    Kontaktai su Teheranu be terminų

    Nors Gargashas nenurodė konkretaus grafiko, kada galėtų vykti kiti tiesioginiai kontaktai su Iranu, jis teigė, kad politinis dialogas turėtų būti pradėtas. Jo žodžiais, JAE karo nesirinko, tačiau gina savo interesus ir tuo pat metu palieka atviras duris diplomatiniams sprendimams.

    Pasak patarėjo, Irano sprendimų priėmimas tapo labiau išskaidytas, o tai apsunkina aiškių susitarimų siekimą. Jis pridūrė, kad Irane turi skambėti stipresnės pozicijos, pasisakančios prieš konfrontaciją su Persijos įlankos valstybėmis, nes ilgalaikis nestabilumas kenkia ir pačiam Iranui.

    „JAE yra graži šalis, bet mes nesame lengvas taikinys“, – sakė Anwaras Gargashas.