Tag: Saudo Arabija

  • Pasiūlos šokas naftos rinkoje kelia kainas: Europos vyriausybės ruošia skubius sprendimus

    Europos degalų rinka susidūrė su nauju sukrėtimu: po sutrikimų Saudo Arabijos naftos tiekimo grandinėje dalis krovinių į Europą vėluoja arba yra atšaukiami, o kainos degalinėse kyla sparčiau nei įprastai. Riziką didina ir saugumo grėsmės svarbiems eksporto mazgams Raudonosios jūros regione, todėl prekybininkai bei perdirbėjai vertina, kad trumpalaikis deficitas gali persimesti į ilgesnį pasiūlos spaudimą.

    Poveikis jau juntamas didžiausiose ES ekonomikose, kur energijos brangimas greitai persiduoda infliacijai ir biudžetams. Kai kuriuose Vokietijos regionuose benzino kainos viršijo 3 eurus už litrą, o dyzelinas taip pat pasiekė rekordines aukštumas, rodo ADAC skelbiami vidurkiai. Tokie šuoliai vyriausybėms tampa ne tik ekonomikos, bet ir politiniu išbandymu.

    Biudžetai, rinkimai ir kompensacijos

    Prancūzijoje augančios energijos kainos verčia peržiūrėti fiskalinius planus ir ieškoti, kaip amortizuoti smūgį namų ūkiams bei verslui. Vyriausybė svarsto taupymo priemones, o kartu pratęsia tikslines degalų kompensacijas daliai sektorių, kad sumažintų socialinę įtampą ir spaudimą strateginėms šakoms.

    Italijoje degalų brangimas taip pat prisideda prie infliacijos atsinaujinimo, o valdžia ieško sprendimų prieš rinkiminio ciklo pabaigą. Šalis paskelbė apie mokestinių priemonių korekcijas, kurios, kaip teigiama, palies 14 500 000 automobilių ir sumažins regionų biudžetų pajamas maždaug 2 300 000 000 eurų. Tai iliustruoja, kokio masto sprendimų prireikia, kai energijos kainos tampa kasdieniu politiniu klausimu.

    Kodėl Roma spaudžia Briuselį?

    Italijos vadovė ragina Europos Komisiją energijos krizę vertinti kaip ypatingąją situaciją ir svarstyti lankstesnį požiūrį į fiskalines taisykles, kad šalys galėtų finansuoti tikslines paramos priemones. Tokia pozicija atspindi platesnę diskusiją ES: ar kainų šoką geriau gesinti mokesčių mažinimu, ar tiesioginėmis išmokomis pažeidžiamiausiems gyventojams.

    Pastaraisiais metais ES institucijos ir nacionalinės vyriausybės vis dažniau renkasi tikslines kompensacijas vietoje plataus masto lengvatų, nes pastarosios brangiai kainuoja biudžetui ir gali skatinti didesnį vartojimą. Tuo pačiu didėja spaudimas spartinti energijos diversifikaciją, mažinti priklausomybę nuo vieno tiekimo regiono ir didinti atsargų valdymo lankstumą.

    Vokietija svarsto, bet vienybės trūksta

    Vokietijoje politinės diskusijos įkaista dėl to, kokios priemonės efektyviausiai sumažintų kainų šoką, nepažeidžiant klimato politikos tikslų. Kancleris Friedrichas Merzas viešai pripažino, kad veiksmų reikia, tačiau koalicijoje dar nėra susitarimo dėl konkrečių instrumentų, o sprendimai derinami ir su žemių valdžia.

    Tarp siūlymų aptariamas energetikos mokesčio mažinimas iki minimalios ES leidžiamos ribos, kuris, Vokietijos politinėje diskusijoje įvardijamas, galėtų kainuoti apie 1 600 000 000 eurų. Aplinkosauginės organizacijos kritikuoja tokį kelią, siūlydamos vietoje to remti mažas pajamas gaunančius gyventojus tiesioginėmis išmokomis, kad pagalba būtų tikslesnė ir mažiau skatintų didesnį degalų vartojimą.

    Rinkoms svarbiausia išlieka pasiūlos rizikos trukmė: jei sutrikimai bus trumpalaikiai, kainos gali stabilizuotis kartu su atnaujintais krovinių srautais. Tačiau ilgesnis tiekimo neapibrėžtumas reikštų didesnes žaliavos ir perdirbimo maržų svyravimo amplitudes, o Europos vyriausybėms tai reikštų papildomą spaudimą infliacijai, biudžetams ir politinei darbotvarkei.

  • Rijade po antskrydžio pavojaus signalo užfiksuota ugnis ir dūmai Karaliaus Chaldido oro uoste

    Rijade po antskrydžio pavojaus signalo užfiksuota ugnis ir dūmai Karaliaus Chaldido oro uoste

    Saudo Arabijos sostinėje Rijade šeštadienį gyventojai pranešė matę liepsnas ir tirštus juodus dūmus Karaliaus Chaldido tarptautinio oro uosto teritorijoje. Tai įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai šalies tarnybos naktį buvo paskelbusios perspėjimą dėl galimos oro atakos.

    Socialiniuose tinkluose išplitusiuose vaizdo įrašuose matyti aukštas dūmų stulpas, kylantis netoli oro uosto. Skrydžių stebėjimo platforma „Flightradar24“ tuo metu taip pat rodė sutrikimus ir nurodė, kad oro uostas susiduria su didelėmis veiklos problemomis.

    Naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė matęs ugniagesius, gesinančius netoli vietos degusį kuro sunkvežimį. Kol kas oficialiai nepatvirtinta, ar incidentas tiesiogiai susijęs su galimu išoriniu išpuoliu, ar tai buvo atskiras gaisras, kilęs oro uosto infrastruktūroje.

    Saudo Arabijos civilinės gynybos tarnyba naktį išsiuntė perspėjimus kelių šalies regionų gyventojams, ragindama likti patalpose ir laikytis atokiau nuo langų. Vėliau tarnyba paskelbė apie pavojaus atšaukimą, tačiau incidentas oro uoste sukėlė nerimą sostinės gyventojams.

    „Išgirdau sirenas, o tada sudrebėjo langai“, – AFP sakė 27 metų Rijado gyventojas, gyvenantis šiaurinėje miesto dalyje.

    „Tai buvo išties baisu. To nesitikėjau“, – pridūrė jis.

    Įvykis fiksuojamas didėjant įtampai regione ir dažnėjant atakoms, siejamoms su Jemeno hučių judėjimu, kuris pastaraisiais mėnesiais viešai skelbė apie veiksmus prieš Saudo Arabiją ir laivybą. Šios atakos paprastai siejamos su platesniu konfliktų ir eskalacijos fonu Artimuosiuose Rytuose, kur jautrūs taškai išlieka ir prie strategiškai svarbių jūrinių maršrutų.

    Pastarosiomis savaitėmis tarptautinės organizacijos ne kartą pabrėžė, kad saugumo padėtis prie Bab el Mandebo sąsiaurio ir Raudonosios jūros maršrutų turi tiesioginę įtaką pasaulinei prekybai bei energetikos tiekimo grandinėms. Todėl kiekvienas incidentas Saudo Arabijos infrastruktūroje, ypač susijęs su transporto mazgais, sulaukia išskirtinio dėmesio.

    Saudo Arabijos institucijos kol kas nėra pateikusios išsamaus paaiškinimo dėl dūmų ir ugnies prie oro uosto priežasčių bei galimos įtakos skrydžiams. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus patikslinta, ar dėl incidento buvo nukreipti arba atšaukti reisai ir kokių papildomų saugumo priemonių imtasi.

  • Iš kur Lenkija ima naftą po atsisakymo Rusijos: 2 šalys sudaro daugiau kaip 80 proc. importo

    Iš kur Lenkija ima naftą po atsisakymo Rusijos: 2 šalys sudaro daugiau kaip 80 proc. importo

    Importo kryptys po lūžio

    Lenkija po visiško rusiškos naftos atsisakymo per trumpą laiką iš esmės perbraižė tiekimo žemėlapį. Naujausi OEC (Observatory of Economic Complexity) duomenys rodo, kad 2024 metais Lenkija buvo 16-a didžiausia naftos importuotoja pasaulyje.

    Pagal tą patį šaltinį, bendra metinė Lenkijos importo krepšelio vertė siekė apie 16 mlrd. eurų, o nafta tapo antra pagal reikšmę importo kategorija. Didžiausia dalis tiekimo susikoncentravo į kelias patikimas kryptis, kurios leidžia palaikyti rafinerijų darbą.

    Dvi šalys dominuoja

    OEC duomenimis, daugiau kaip 80 proc. Lenkijos importuojamos naftos vertės sudaro pristatymai iš Saudo Arabijos ir Norvegijos. Saudo Arabija išlieka pagrindinė partnerė, o ilgalaikės sutartys lemia stabilų tiekimą.

    Skaičiuojama, kad iš Saudo Arabijos 2024 metais į Lenkiją atkeliavo naftos už maždaug 7 mlrd. eurų, tai sudarė apie 47 proc. viso importo. Iš Norvegijos, kur nafta išgaunama Šiaurės jūroje, pristatyta už maždaug 5 mlrd. eurų, arba apie 36 proc. rinkos.

    Tarp kitų svarbesnių krypčių minima Jungtinė Karalystė, kurios dalis siekė apie 8 proc., taip pat Jungtinės Valstijos ir Nigerija. Likusią poreikio dalį dengė mažesni srautai iš tokių šalių kaip Kazachstanas, Irakas ar Kanada.

    Lenkija turi savos naftos, bet jos per mažai

    Nors Lenkija turi vidaus išteklių, jie tenkina tik nedidelę poreikio dalį. Valstybinio geologijos instituto duomenimis, 2025 metais šalyje buvo dokumentuota 89 naftos telkiniai, tačiau gavyba išlieka kukli.

    Metinė gavyba svyruoja apie 0,7–1 mln. tonų, kai bendras Lenkijos poreikis siekia apie 20 mln. tonų per metus. Dėl šios priežasties importas išlieka kritiškai svarbus tiek pramonei, tiek transporto sektoriui.

    Kelias iki rafinerijų ir pagrindinės rizikos

    Naftos pristatymas į Lenkiją šiandien daugiausia remiasi jūriniais maršrutais ir vamzdynų infrastruktūra šalies viduje. Tanklaiviai, gabenantys naftą iš Artimųjų Rytų ar Afrikos, keliauja per geopolitiniu požiūriu jautrius taškus, įskaitant Ormuzo ir Bab el Mandebo sąsiaurius bei Sueco kanalą.

    Įtampoms augant, laivai neretai renkasi ilgesnį kelią aplink Gerosios Vilties kyšulį, o tai kelia transportavimo kaštus ir didina galutinę žaliavos kainą. Visais atvejais į Baltijos jūrą plaukiantys tanklaiviai turi įveikti Danijos sąsiaurius, kurie laikomi dar vienu strateginiu siaurąja vieta.

    Galutinis jūrinės grandinės taškas yra Naftoportas Gdanske, kur nafta iškraunama į saugyklas ir nukreipiama į perdirbimą. Iš čia žaliava tiekiama į Gdansko rafineriją arba vamzdynais pumpuojama į šalies gilumą, įskaitant pagrindinį perdirbimo centrą Plocke.

    Lenkijos ekonomikos instituto vertinimu, didžiausia grėsmė Lenkijai ir visai Europos Sąjungai dažniau yra ne fizinis naftos trūkumas, o staigus kainų šuolis pasaulinėje rinkoje. Kainų bangos greitai persiduoda infliacijai, degalų kainoms ir verslo sąnaudoms, todėl energetinis saugumas vis labiau matuojamas ne vien tonomis, bet ir finansiniu atsparumu.

    Papildoma rizika susijusi su kritinės infrastruktūros apsauga Baltijos jūroje ir šalies viduje. Techniniai sutrikimai, incidentai jūroje ar hibridinės grėsmės gali laikinai apriboti tiekimo pajėgumus, net jei pati žaliava pasaulyje yra prieinama.

  • JAE patarėjas Gargashas: pasitikėjimą su Iranu atkurti prireiks metų, bet dialogas būtinas

    JAE patarėjas Gargashas: pasitikėjimą su Iranu atkurti prireiks metų, bet dialogas būtinas

    Jungtinių Arabų Emyratų prezidento diplomatinis patarėjas Anwaras Gargashas teigia, kad pasitikėjimo su Iranu atkūrimas užtruks metus, nors ryšiai ir dialogas tarp kaimyninių valstybių turi išlikti. Pasak jo, santykių palaikymas yra būtinybė, tačiau pasitikėjimą smarkiai pakirto išpuoliai prieš Persijos įlankos valstybes.

    Kalbėdamas Arabų žiniasklaidos viršūnių susitikime Dubajuje, Gargashas pabrėžė, kad JAE siekia suvaldyti krizę ir kartu įvertinti, kokia forma ateityje galėtų būti kuriami saugumo ir politiniai kanalai su Teheranu. Jis išskyrė, kad regione akivaizdžiai išryškėjo saugumo architektūros trapumas, todėl reikės naujų supratimo mechanizmų.

    „Galiausiai esame kaimynai. Mūsų santykiai su Iranu labai sudėtingi, o regione matome saugumo sistemos griūtį, todėl turime ieškoti naujų supratimo kanalų“, – sakė Anwaras Gargashas.

    JAE atstovas aiškino sąmoningai skiriantis dvi sąvokas: santykius ir pasitikėjimą. Jo teigimu, kasdieniams klausimams spręsti reikalingas atviras dialogas, tačiau pasitikėjimo atkūrimas yra daug lėtesnis procesas, kuriam prireiks ne mėnesių, o metų.

    Gargashas taip pat apibūdino JAE laikyseną kaip paremtą trimis kryptimis: valstybės suvereniteto gynimu, lankstumu diplomatijoje ir ekonominės raidos tęstinumu net ir įtampų metu. Jis pabrėžė, kad JAE siekia, jog krizė neparalyžiuotų ekonomikos ir tarptautinių ryšių, nes ilgalaikis stabilumas priklauso ir nuo tvarios plėtros.

    Kalbėdamas apie saugumo rizikas regione, patarėjas kritikavo Irano naudojimąsi įgaliotinėmis grupuotėmis ir teigė, kad tai leidžia Teheranui išlikti arti agresijos ribos. Jis taip pat akcentavo, kad Persijos įlankos šalys galėtų būti svarbios tarpininkaujant Iranui grįžtant į platesnę tarptautinę prekybos ir bendradarbiavimo erdvę, tačiau tai įmanoma tik nutraukus grasinimus kaimynams.

    Siaurumos ir raketų grėsmė

    Gargashas atkreipė dėmesį į strategines jūrų arterijas ir jų reikšmę pasaulio ekonomikai. Jo vertinimu, bandymai perimti Bab el Mandebo sąsiaurio kontrolę yra ne vien regioninė problema, nes tokios siaurumos yra tarptautinės laivybos keliai, nuo kurių priklauso tiekimo grandinės ir energijos išteklių gabenimas.

    Jis taip pat pabrėžė solidarumą su Saudo Arabija po pranešimų apie raketų ir dronų sukeltus pavojus, akcentuodamas, kad šios valstybės saugumas yra glaudžiai susijęs su viso Persijos įlankos regiono stabilumu. Anot jo, bet koks taikymasis į religines vietas yra nepriimtinas ir turi būti vienareikšmiškai smerkiamas.

    Kontaktai su Teheranu be terminų

    Nors Gargashas nenurodė konkretaus grafiko, kada galėtų vykti kiti tiesioginiai kontaktai su Iranu, jis teigė, kad politinis dialogas turėtų būti pradėtas. Jo žodžiais, JAE karo nesirinko, tačiau gina savo interesus ir tuo pat metu palieka atviras duris diplomatiniams sprendimams.

    Pasak patarėjo, Irano sprendimų priėmimas tapo labiau išskaidytas, o tai apsunkina aiškių susitarimų siekimą. Jis pridūrė, kad Irane turi skambėti stipresnės pozicijos, pasisakančios prieš konfrontaciją su Persijos įlankos valstybėmis, nes ilgalaikis nestabilumas kenkia ir pačiam Iranui.

    „JAE yra graži šalis, bet mes nesame lengvas taikinys“, – sakė Anwaras Gargashas.

  • Ataka Saudo Arabijos naftotiekiui kelia kainas: Europa ruošia skubų planą dyzeliui

    Ataka Saudo Arabijos naftotiekiui kelia kainas: Europa ruošia skubų planą dyzeliui

    Ataka prieš naftotiekį

    Europos lyderiai skubiai ieško priemonių sušvelninti galimą dyzelino brangimą, kai Saudo Arabijoje buvo atakuotas Rytų–Vakarų naftotiekis. Ši trasa laikoma alternatyva maršrutams per Hormūzo sąsiaurį, todėl bet kokie sutrikimai greitai persiduoda pasaulinėms kainoms.

    Remiantis rinkos analitikų vertinimais, užsitęsus trikdžiams rizikuotų dalis pasaulinės naftos eksporto apimčių, o tai didintų spaudimą degalų kainoms Europoje. „Brent“ rūšies nafta pastarosiomis dienomis brango dėl padidėjusios tiekimo rizikos ir neapibrėžtumo regione.

    Kas labiausiai neramina Europą?

    Didžiausia rizika šįkart siejama ne vien su žaliavine nafta, bet ir su dyzelino rinka, kuri Europoje istoriškai jautresnė importo ir perdirbimo pajėgumų svyravimams. Dyzelinas plačiai naudojamas krovinių vežime, žemės ūkyje ir dalyje pramonės, todėl kainų šuoliai greitai paveikia bendrą infliaciją.

    Europos Komisija viešai pabrėžia, kad šiuo metu kritinio tiekimo trūkumo požymių nėra, o paklausą padeda dengti ES perdirbimo gamyba ir alternatyvūs importo srautai. Vis dėlto įspėjama, kad rudenį ir žiemą paklausa tradiciškai didėja, todėl bet koks tolesnis eskalavimas galėtų dar labiau įtempti rinką.

    Prancūzijos ir Italijos sprendimai

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie mobilizaciją, skirtą mažinti spaudimą vairuotojams ir užtikrinti naftos tiekimą. Prancūzijoje energijos kainos išlieka vienu svarbiausių vidaus politikos veiksnių, nes gyventojų perkamoji galia tiesiogiai priklauso nuo degalų ir šildymo sąnaudų.

    „Mūsų prioritetas – užtikrinti laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje, saugoti partnerių energetikos infrastruktūrą ir garantuoti tiekimą“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pranešė apie sprendimą atsisakyti kai kurių automobiliams taikomų mokesčių, taip siekiant greitesnio ir labiau apčiuopiamo efekto vairuotojams. Roma taip pat signalizuoja, kad energijos kainų šoką norėtų vertinti kaip išskirtinę situaciją, leidžiančią taikyti lankstesnes fiskalines priemones.

    „Nukreipėme dalį išteklių į paprastą ir ilgalaikę priemonę tiems, kurie kasdien automobiliu važiuoja į darbą ar veža vaikus“, – sakė Giorgia Meloni.

    Vokietija ir Ispanija didina spaudimą

    Vokietijoje kancleris Friedrichas Merzas žada artimiausiu metu pristatyti paketus, kurie amortizuotų rekordiškai aukštas kainas degalinėse, nors pabrėžiama, kad valstybės įtaka pasaulinei naftos kainai yra ribota. Diskusijose akcentuojamas ir tarptautinis saugumo aspektas, nes atakos prieš infrastruktūrą didina rizikos priemoką energijos rinkose.

    „Hutiai kontroliuoja strategines pozicijas prie Bab el Mandebo ir atakuoja energetikos objektus Saudo Arabijoje, tai dar labiau blogina padėtį tarptautinėse rinkose“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Ispanija jau pritaikė didesnę dyzelino mokesčių lengvatą, kai degalų kainos šoktelėjo per kelias savaites. Madridui tai tampa socialinės įtampos klausimu, todėl vyriausybė aktyvina automatinio reagavimo mechanizmus, kurie numatyti anti krizės paketuose.

    Windfall mokestis vėl grįžta į darbotvarkę

    Brangstant energijai, dalyje ES valstybių ir Europos Parlamento stiprėja raginimai svarstyti vadinamąjį netikėtų pelnų mokestį energetikos sektoriui. Argumentas paprastas: kainų šoko laikotarpiu dalis bendrovių gali gauti išskirtinai didelį pelną, o surinktos lėšos būtų nukreiptos pažeidžiamiausiems namų ūkiams.

    „Paspartinkime atsinaujinančią energetiką ir pasirūpinkime, kad iš krizės uždirbantys prisidėtų“, – sakė Iratxe García Pérez.

    Tokios priemonės paprastai kelia ginčų, nes valstybės siekia apsaugoti vartotojus, bet kartu turi išlaikyti investicijas į energijos gamybą ir infrastruktūrą. Vis dėlto, didėjant infliacijos rizikai, politinis spaudimas greitai parodyti rezultatą daugelyje sostinių tik stiprėja.

  • Europa nerimsta dėl Saudo naftos: po dronų atakų „Aramco“ tyli, tiekimai gali strigti iki lapkričio

    Europa nerimsta dėl Saudo naftos: po dronų atakų „Aramco“ tyli, tiekimai gali strigti iki lapkričio

    Po dronų smūgių Saudo Arabijos Rytų–Vakarų naftotiekiui Europoje daugėja nerimo dėl žaliavos tiekimo stabilumo. Rijadas viešai nekomentuoja pranešimų, kad daliai Europos perdirbėjų kroviniai buvo atšaukti arba nukelti, o sutrikimų mastas kol kas išlieka neaiškus.

    Energetikos kainodaros agentūra „Argus“ nurodė, kad mažiausiai trys Europos naftos perdirbėjai susidūrė su vėlavimais: dalis krovinių, planuotų rugsėjo pabaigai, esą perkelta į vėlesnį laiką, kai kuriais atvejais iki lapkričio. Saudo Arabijos valstybinės naftos kompanijos „Aramco“ atstovai, atsakydami į žiniasklaidos užklausas, apsiribojo trumpa pozicija, kad šių pranešimų nekomentuos.

    Saudo Arabijos energetikos ministerija po atakų paskelbė prevencinį naftotiekio stabdymą, kol techninės komandos įvertins būklę ir saugą. Kada pumpavimas bus atnaujintas, oficialiai neįvardyta, todėl rinkos dalyviai vertina scenarijus nuo trumpalaikio sutrikimo iki ilgesnio grafiko koregavimo.

    Tiekimas priklauso nuo aplinkkelių

    Rytų–Vakarų naftotiekis laikomas strategiškai svarbiu, nes leidžia Saudo Arabijai gabenti žaliavą iš rytinių telkinių į Raudonosios jūros uostą Janbu ir taip iš dalies apeiti Hormūzo sąsiaurį. Iš Janbu į Europą plaukiantys tanklaiviai įprastai juda į šiaurę Sueco kanalo kryptimi, o papildoma alternatyva yra Egipto SUMED vamzdynas, jungiantis Raudonąją jūrą su Viduržemio jūra.

    Net ir sustabdžius naftotiekį, eksportas kurį laiką gali vykti iš terminaluose sukauptų atsargų, tačiau jų pakanka ne neribotai. JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas viešai teigė, kad sutrikimas greičiausiai bus skaičiuojamas dienomis, tačiau realus poveikis priklausys nuo atakų padarinių, atsargų apimties ir atnaujinimo tempo.

    Įtampa Raudonojoje jūroje

    Situaciją apsunkina ir platesnis saugumo fonas regione. Saudo Arabijos vadovaujama koalicija pranešė perėmusi husių droną į pietus nuo Mekos, o patys husiai neigė taikęsi į miestą.

    Pastaruoju metu husiai stiprina pozicijas aplink Bab el Mandebo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio prekybos „butelio kaklelių“ kelyje tarp Europos ir Azijos. Nors į Europą iš Janbu plaukiantys tanklaiviai paprastai juda į šiaurę ir pro šį sąsiaurį neplaukia, bet platesni logistikos trikdžiai regione didina riziką draudimui, reisų planavimui ir krovinių nukreipimui.

    Kataras yra įspėjęs, kad bet koks Bab el Mandebo pralaidumo sumažėjimas galėtų dar labiau pagilinti jau juntamus trikdžius kituose strateginiuose maršrutuose. Tuo pat metu Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas ir Egipto prezidentas Abdel Fattahas el Sisi aptarė laivybos kelių saugumą, pabrėždami, kad Persijos įlankos šalių saugumas glaudžiai susijęs su Egipto interesais.

    Analitikai pažymi, kad net riboti infrastruktūros sutrikimai ir neapibrėžtumas dėl atnaujinimo datų paprastai kelia trumpalaikį spaudimą naftos kainoms, o Europos perdirbėjams didina poreikį diversifikuoti tiekimą. Artimiausiomis savaitėmis rinkos dėmesys kryps į tai, ar „Aramco“ perskirstys srautus, ar dalis kontraktų bus vykdoma iš atsargų, ir kaip keisis rizikos vertinimas Raudonosios jūros regione.

  • Po Ormūzo – naujas smūgis naftai: husių grėsmė Bab al Mandabo sąsiauriui ir Suezui

    Po Ormūzo – naujas smūgis naftai: husių grėsmė Bab al Mandabo sąsiauriui ir Suezui

    Po įtampos Ormūzo sąsiauryje pasaulio dėmesys krypsta į kitą kritinį jūrų kelią – Bab al Mandabo sąsiaurį, jungiantį Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu. Ši atkarpa yra vienas svarbiausių pasaulio prekybos „siaurųjų kaklelių“, nes tiesiogiai susieta su Sueco kanalu.

    Pastarosiomis dienomis saugumo situacija regione prastėjo, o Jemeno husių judėjimas, siejamas su Irano parama, sustiprino savo pozicijas pakrantėse ir salose, leidžiančiose efektyviau daryti spaudimą laivybai. Dėl to rizika komerciniams laivams išaugo ne tik teoriškai – ji jau atsispindi maršrutų pasirinkimuose ir draudimo kaštuose.

    Logistikos analitikai fiksuoja, kad nuo 2023 metų perplaukimų per Bab al Mandabą sumažėjo maždaug 60–70 proc., o pastaruoju metu kritimas dar pagilėjo. Laivybos bendrovės vis dažniau renkasi ilgesnį kelią aplink Afriką, nes tai leidžia sumažinti tiesioginę atakų ir incidentų riziką, nors ir gerokai pabrangina kelionę.

    „Kuo daugiau laivų pasuka aplink Afriką, tuo labiau auga transportavimo sąnaudos ir pristatymo terminų neapibrėžtumas“, – sakė logistikos rinkos analitikas Peteris Sandas.

    Didžiausią jautrumą šiems trikdžiams tradiciškai rodo naftos rinka. Vertinimai rodo, kad Saudo Arabijos naftos srautas per Bab al Mandabą rugpjūtį buvo smukęs iki maždaug 400 000 barelių per dieną, kai anksčiau siekdavo apie 3 000 000 barelių per dieną.

    „Maršruto pakeitimas aplink Afriką reiškia ne tik ilgesnį plaukimą, bet ir didesnę laivų paklausą, brangesnį draudimą bei spaudimą frachtų kainoms“, – teigė analitikas Richardas Bronze’as.

    Geografiškai Bab al Mandabas yra siauras, maždaug 26 kilometrų pločio siauriausioje vietoje, o jį dalija Perimo sala, formuojanti du pagrindinius laivybos kelius. Dėl tokios struktūros net riboti incidentai gali sukelti grandininį efektą, kai laivai vienu metu masiškai keičia maršrutus, o uostai ir tiekimo grandinės pradeda strigti.

    Rizika ypač didelė Europai ir Viduržemio regionui, nes Sueco kanalas yra trumpiausia jungtis tarp Azijos ir Europos rinkų. Jei pralaidumas mažėja arba didelė dalis laivų jį aplenkia, didėja degalų sąnaudos, vėluoja kroviniai, o galutinės kainos gali kilti nuo plataus vartojimo prekių iki energijos išteklių.

    Nors naftos kainos pasaulyje priklauso nuo daugybės veiksnių, tokie jūriniai „butelio kakleliai“ paprastai didina rinkos nervingumą ir skatina kainų svyravimus. Tai reiškia, kad net tolimi konfliktų židiniai gali gana greitai atsispindėti ir Europos vartotojų piniginėse per degalų, logistikos ir prekių kainų grandinę.

  • Saudo Arabijos vamzdyno gedimas sutrikdė naftos tiekimą Lenkijai: „Orlen“ ieško alternatyvų

    Lenkijos naftos tiekimo grandinė atsidūrė įtampoje po pranešimų apie Saudo Arabijos Rytų–Vakarų naftotiekio sutrikimus. Šis vamzdynas laikomas vienu svarbiausių maršrutų, leidžiančių eksportuoti naftą apeinant strategiškai jautrias jūrų atkarpas, todėl bet koks jo stabdymas iškart kelia riziką tiekimo saugumui regione.

    Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pastaraisiais metais reikšmingą dalį žaliavos importo siejo su Saudo Arabija. Dėl to laikinas srauto sumažėjimas ar sustojimas gali daryti tiesioginę įtaką tiek perdirbimo planavimui Płocko ir Gdansko naftos perdirbimo gamyklose, tiek atsargų valdymui ir logistikos sprendimams.

    Tiekimo saugumas ir kainų spaudimas

    Pasaulinė naftos rinka išlieka jautri bet kokiems signalams iš Artimųjų Rytų, o infrastruktūros pažeidžiamumas tokiose zonose greitai persiduoda į kainas. Didesnės rizikos laikotarpiais brangsta ne tik pati žaliava, bet ir naftos produktų, ypač dyzelino, gamybos maržos, todėl vartotojai tai pajunta degalinėse.

    Šiame kontekste svarbu tai, kad kalbama ne vien apie ekonominį efektą. Energetikos analitikai pabrėžia, jog strateginių žaliavų tiekimas Europoje vis dažniau vertinamas kaip nacionalinio saugumo klausimas, ypač kai rinkoje daugėja transporto maršrutų trikdžių ir geopolitinių įtampų.

    Ką tai reiškia „Orlen“?

    „Orlen“ atveju didžiausias iššūkis yra užtikrinti nenutrūkstamą žaliavos srautą, kad gamyklos galėtų dirbti stabiliai. Praktikoje tai paprastai reiškia spartesnį alternatyvių krovinių paieškos procesą, platesnį tiekėjų krepšelį ir lankstesnį tanklaivių logistikos planavimą, jei dalis tradicinių maršrutų tampa nepatikimi.

    Net ir turint rezervų, ilgiau trunkantys sutrikimai gali priversti keisti pirkimo strategiją, didinti trumpalaikius pirkimus spot rinkoje ir atidžiau vertinti draudimo bei transporto kaštus. Tokie pokyčiai paprastai didina neapibrėžtumą ir dažnai sutampa su degalų kainų šuoliais, ypač jei tuo pat metu auga paklausa Azijoje.

    Platesnis fonas: auganti paklausa Azijoje

    Naftos kainų dinamikoje vis didesnį vaidmenį vaidina Kinijos importo ciklai. Kai didžiausios pasaulio ekonomikos atnaujina pirkimus po lėtesnio periodo, tai sukuria papildomą spaudimą pasiūlai ir sustiprina kainų augimą, net jei realus fizinis tiekimo sutrikimas trunka ribotą laiką.

    Dėl to situacija, kai vienu metu sutrinka dalis Artimųjų Rytų infrastruktūros ir didėja paklausa Azijoje, rinkai tampa ypač nemaloni. Tokiais laikotarpiais kainų svyravimai gali būti staigūs, o perdirbėjams Europoje tenka spręsti dvigubą uždavinį: užsitikrinti tiekimą ir suvaldyti kaštų šuolius.

    Artimiausiomis savaitėmis pagrindinis klausimas bus vamzdyno veiklos atnaujinimo terminas ir tai, ar regiono infrastruktūrai nekils papildomų grėsmių. Nuo šių faktorių priklausys ir tai, kiek ilgai „Orlen“ bei kiti regiono pirkėjai bus priversti remtis alternatyviais tiekimo sprendimais.

  • Dronų smūgis sustabdė Saudo Arabijos naftotiekį: kas laukia Europos ir Azijos tiekimų?

    Dronų smūgis sustabdė Saudo Arabijos naftotiekį: kas laukia Europos ir Azijos tiekimų?

    Saudo Arabija pranešė laikinai sustabdžiusi Rytų–Vakarų naftotiekio darbą po dronų atakų, o eksportą trumpuoju laikotarpiu bando palaikyti sukauptomis atsargomis. Rinkos dalyviai įspėja, kad užsitęsęs sutrikimas gali paveikti tiekimus Europos ir Azijos pirkėjams.

    Energetikos ministerija nurodė, kad sprendimas priimtas atsargumo sumetimais, kol avarinės ir techninės komandos užtikrina infrastruktūros saugumą bei vertina pažeidimus. Tiksli atnaujinimo data nebuvo paskelbta, todėl neapibrėžtumas išlieka.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, ataka buvo nukreipta į naftotiekio ruožus Rijado ir Medinos regionuose, o Saudo Arabijos ir Irako pareigūnai teigė, kad dronai galėjo būti paleisti iš Irako teritorijos. Vis dėlto išsamaus žalos masto įvertinimo šiuo metu nėra, o tai riboja galimybes tiksliai prognozuoti pasekmes.

    Kodėl šis naftotiekis toks svarbus?

    Maždaug 1 200 kilometrų ilgio Rytų–Vakarų naftotiekis sujungia šalies naftos gavybos ir surinkimo infrastruktūrą rytuose su Raudonosios jūros uostu Janbu vakaruose. Tai strateginis maršrutas, leidžiantis dalį eksporto nukreipti į Raudonąją jūrą ir sumažinti priklausomybę nuo tanklaivių judėjimo per Hormūzo sąsiaurį.

    „Saudi Aramco“ anksčiau yra skelbusi, kad tam tikrais laikotarpiais šiuo maršrutu didino pumpavimą iki maksimalių pajėgumų, siekdama išlaikyti eksporto stabilumą, kai regione didėjo rizikos laivybai. Vis dėlto naftotiekis naudojamas ne vien eksportui, nes jis tiekia žaliavą ir vakarinės pakrantės perdirbimo pajėgumams.

    Dėl to pats sustabdymas automatiškai nereiškia, kad pasaulinė pasiūla iškart sumažėja visu deklaruojamu pajėgumu. Eksportas trumpam gali būti palaikomas terminaluose ir uostuose sukauptomis atsargomis, tačiau jos senka, jei į Janbu nebeateina nauji srautai.

    Kokie scenarijai Europai ir Azijai?

    Iš Janbu į Europą tanklaiviai paprastai plaukia Raudonąja jūra į šiaurę, per Sueco kanalą į Viduržemio jūrą. Papildomą alternatyvą regione suteikia Egipto SUMED vamzdynas, jungiantis Raudonosios jūros ir Viduržemio jūros pakrantes.

    Tiesioginis kelias į Aziją dažniausiai veda į pietus pro Bab el Mandebo sąsiaurį į Adeno įlanką ir Indijos vandenyną, tačiau šis ruožas yra jautrus saugumo rizikoms. Teoriškai įmanoma rinktis ilgesnį maršrutą aplink Afriką, bet tai reikštų daugiau dienų jūroje, didesnes logistikos sąnaudas ir nepašalintų esminės problemos, jei nafta nepasiekia Janbu.

    Tarptautinė energetikos agentūra yra atkreipusi dėmesį, kad pastaraisiais mėnesiais pasaulinės sukauptų atsargų apimtys mažėjo, todėl bet kokie nauji tiekimo sutrikimai tampa labiau juntami kainoms ir degalų rinkai. Tokiose sąlygose svarbiausias veiksnys bus tai, kiek ilgai užsitęs remontas ir kiek realiai atsargų Saudo Arabija gali greitai mobilizuoti eksporto grandinėje.

    Naftos kainos jau reagavo į augančias rizikas Artimuosiuose Rytuose, o bet koks papildomas neapibrėžtumas dėl infrastruktūros saugumo dažniausiai didina svyravimus. Jei sustabdymas truktų ilgiau, didžiausias poveikis būtų jaučiamas ne tik žaliavos, bet ir perdirbtų produktų, ypač dyzelino, kainose, kurios Europoje ir Azijoje jautriai reaguoja į tiekimo grandinės trikdžius.

  • Nafta šauna virš 100 dolerių: incidentas Hormūze ir Saudo Arabijos vamzdynas sujaukė rinkas

    Nafta šauna virš 100 dolerių: incidentas Hormūze ir Saudo Arabijos vamzdynas sujaukė rinkas

    Pasaulinės naftos kainos rugsėjo 14 dieną šoktelėjo po virtinės naujienų iš Persijos įlankos: incidento Hormūzo sąsiauryje ir Saudo Arabijos sprendimo laikinai stabdyti pagrindinį Rytų–Vakarų naftotiekį po dronų atakų. Rinkos sureagavo iškart, nes abu įvykiai susiję su kritiniais tiekimo maršrutais.

    „Brent“ rūšies nafta Europos rinkose pakilo virš 108 dolerių už barelį ribos, o JAV etalonas WTI taip pat brango ir išsilaikė virš 100 dolerių. Tai pratęsė ankstesnės savaitės augimą, kai kainos vėl peržengė psichologiškai svarbų 100 dolerių lygį.

    Hormūzas ir alternatyvų stoka

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio naftos „butelio kaklelių“, per kurį juda reikšminga jūra gabenamos naftos dalis. Bet koks saugumo pablogėjimas šioje atkarpoje paprastai iš karto didina rizikos premiją kainose.

    Iranas pranešė, kad sekmadienį sąsiauryje buvo apgadintas prekybinis laivas, žuvo vienas įgulos narys, dar keli žmonės sužeisti. Tokie incidentai didina draudimo, apsaugos ir logistikos kaštus, o tai galiausiai persiduoda tiek naftos, tiek degalų kainoms.

    Papildomą įtampą sukėlė Saudo Arabijos sprendimas laikinai uždaryti Rytų–Vakarų naftotiekį, kuriuo žaliava gabenama į Raudonosios jūros uostus, apeinant Hormūzo sąsiaurį. Kai šis maršrutas neveikia, eksportuotojai turi mažiau techninių galimybių greitai perorientuoti srautus.

    Degalų kainų šokas JAV

    JAV rinkoje pasekmės ypač matomos degalinėse: dyzelino kainos pasiekė rekordinius lygius, o benzino vidurkis taip pat laikėsi netoli istorinių aukštumų. Energijos kainų šuoliai greitai persiduoda ir į infliacijos rodiklius, todėl situaciją stebi ir centriniai bankai.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai kaltino Ukrainą, teigdamas, kad jos smūgiai Rusijos energetikos infrastruktūrai esą prisideda prie dyzelino trūkumo.

    „Jis gali smogti taikiniams, bet ne dyzelinui, nes tai sukelia dyzelino trūkumą“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kodėl rinka nervinasi labiausiai

    Analitikų vertinimu, rinkos reakciją lemia ne vienas konkretus veiksnys, o kelių rizikų sutapimas. Viena vertus, Rusijos sprendimai riboti degalų eksportą mažina pasiūlą, kita vertus, bet kokie trikdžiai Hormūzo sąsiauryje iškart kelia grėsmę visam regiono eksportui.

    Situaciją komplikuoja ir tai, kad diplomatinės pastangos dėl saugaus tranzito Persijos įlankoje stringa, o laivybos bendrovės priverstos įvertinti papildomas saugumo procedūras. Toks fonas palaiko didesnį kainų svyravimą ir didina tikimybę, kad nafta brangs dar vien tik dėl rizikos, net jei realūs tiekimo srautai trumpuoju laikotarpiu nesustos.

    Artimiausiomis dienomis rinkos dėmesys kryps į tai, ar Saudo Arabijai pavyks greitai atkurti naftotiekio darbą, ar incidentai Hormūze nesikartos. Kainų kryptį taip pat lems OPEC ir sąjungininkų signalai dėl gavybos politikos, strateginių rezervų panaudojimo diskusijos bei laivybos draudimo tarifų dinamika.